Valstybės saugumo departamentas: institucija ir jos veiklos efektyvumas

TURINYS

Įvadas .............................. 2
I. Institucijos apibrėžtis .............................. 3
a) Istorija .............................. 4
b) Atskaitomybė .............................. 4
c) Ryšiai .............................. 5
II. Valstybės saugumo departamento veikla ..................... 6
a) VSD funkcijos .............................. 6
b) Veiklos sritys .............................. 7
III. Veiklos efektyvumas .............................. 10
Išvados .............................. 15
Literatūros sąrašas .............................. 16ĮVADAS
Valstybės saugumo departamentas – valstybės institucijų sistemos dalis, užtikrinanti Lietuvos Respublikos saugumą. Seimui ir Prezidentui atskaitinga institucija vykdo grėsmę valstybei keliančių veikų prevenciją bei stengiasi išsiaiškinti atsirandančių grėsmių priežastis, jas pašalinti.
Lietuvoje dabar veikianti institucija dėl savo veiklos bei taikomų metodų sulaukia prieštaringų valstybės gyventojų vertinimų.
Šiame darbe apžvelgsiu valstybės saugumo departamento istoriją, struktūrą, veiklos srritis. Taip pat pateiksiu piliečių vertinimų tendencijas, kurios leistų atsakyti į klausimą ar tokia institucija iš vis yra reikalinga Lietuvoje.

I. INSTITUCIJOS APIBRĖŽTIS

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (VSD) yra Lietuvos Respublikos Seimui ir Respublikos Prezidentui atskaitinga valstybės institucija, kurios paskirtis – saugoti Lietuvos Respublikos suverenitetą ir konstitucinę jos santvarką.
Saugumo departamento uždavinys – laiku atskleisti veiklą, kuri kelia grėsmę valstybės saugumui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, valstybės interesams, jos ekonominei ir gynybinei galiai. Valstybės saugumo departamentas įstatymų nustatyta tvarka kovoja prieš tokią veiklą, nustato jos atsiradimo priežastis beei sąlygas.
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui vadovauja generalinis direktorius ir keturi jo pavaduotojai. VSD vadovą Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Generalinio direktoriaus pavaduotojus skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas generalinio direktoriaus teikimu.
Valstybės saugumo departamentas yra ikiteisminio tyrimo įstaiga kai ti

iriamos nusikalstamos veikos, išaiškėjusios departamentui atliekant tiesiogines funkcijas. Valstybės saugumo departamento pareigūnai yra įgalioti surašyti teisės pažeidimų protokolus už įvairius administracinius teisės pažeidimus: vengimą vykdyti įstatymų reikalavimą atleisti buvusį SSRS VSK darbuotoją iš darbo, informavimo produkcijos, propaguojančios nacionalinę, rasinę ar religinę nesantaiką, gaminimą, laikymą arba platinimą, organizacijos, propaguojančios nacionalinę, rasinę ar religinę nesantaiką, kūrimą arba dalyvavimą tokios organizacijos veikloje, tarnybos paslapties atskleidimą, teisėtų VSD pareigūnų reikalavimų nevykdymą ir kitus.
VSD turi teisę gauti visą tyrimui reikalingą informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų, visų rūšių įmonių, įstaigų ir organizacijų, taip pat iškviesti ir apklausti asmenis bei gauti jų paaiškinimus tiriamais klausimais.
Neatidėliotinais atvejais įstatymų nustatyta tvarka VSD pareigūnai turi teisę netrukdomai patekti į juridiniams ar fiziniams asmenims priklausančias teritorijas, patalpas ir transporto prriemones, taip pat pasinaudoti šių asmenų transporto ar ryšio priemonėmis.a) ISTORIJA
Po pirmojo pasaulinio karo paskelbus nepriklausomybę, jau 1918 spalio 27 dieną buvo įkurta kariuomenėje veikusi slaptoji tarnyba, vėliau pavirtusi Žvalgybos skyriumi.
1923 metais Žvalgybos skyrius reorganizuotas į:
• karinę žvalgybą ir kontržvalgybą, veikusią kariuomenėje
• politinį sekimą (saugumo tarnybą), atskaitingą Vidaus Reikalų ministerijai. Šis skyrius pavadintas Vidaus reikalų ministerijos Kriminaliniu skyriumi “B”
1924-1926 metais kriminalinis skyrius “B” vadintas Politinės policijos skyriumi, nuo 1927 – Kriminalinės policijos valdybos skyriumi “A”, o nuo 1928 – I skyriumi.
1933 metais Kriminalinės policijos valdyba reorganizuota į Valstybės saugumo departamentą, o bu
uvęs I skyrius pavadintas Valstybės saugumo policija.
1940 m. birželio 10 d. gresiant Sovietų okupacijai, buvo sunaikinti slapti departamento dokumentai, o birželio 15 sovietų tankai jau užėmė pozicijas prie saugumo departamento.
Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1990 m. kovo 2 dieną įsteigė Valstybės saugumo departamentą, pavaldų vyriausybei. Pirmuoju VSD vadovu tapo Mečys Laurinkus.

b) ATSKAITOMYBĖ

Kiekvienais metais VSD Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui teikia praėjusių metų veiklos ataskaitą, kurią komitetas svarsto uždarame posėdyje. Analogiška ataskaita yra pateikiama ir šalies Prezidentui. VSD veiklos ataskaita viešai skelbiama nėra. Valstybės saugumo departamentas valstybės saugumo klausimais teikia informaciją visuomenei, valstybės institucijoms ir visuomenės informavimo priemonėms. Saugumo departamento viešuosius ryšius organizuoja ir informaciją VSD veiklos klausimais žiniasklaidai teikia VSD Ryšių su visuomene tarnyba.

c) RYŠIAI

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas bendradarbiauja su užsienio valstybių specialiosiomis ir žvalgybos tarnybomis. Taip siekiama sustiprinti Europos ir transatlantinį saugumą, kovoti su tarptautiniu terorizmu ir narkotikų verslu, spręsti kitas aktualias tarptautines problemas. Departamentas aktyviai dalyvauja kitų valstybių organizuojamuose seminaruose, konferencijose, specialiųjų ir žvalgybos tarnybų ekspertų susitikimuose, taip pat organizuoja tokius susitikimus Lietuvoje. Su kai kurių valstybių specialiosiomis ir žvalgybos tarnybomis yra organizuojamos ir atliekamos bendros operacijos prieš tarptautines teroristų organizacijas, nusikaltėlių susivienijimus, užsiimančius nelegalia narkotikų bei neplatinamų medžiagų prekyba. Departamentas siekia, kad tarptautinis bendradarbiavimas būtų nuolatinis ir sistemingas.

II. VALSTYBĖS SAUGUMO DE

EPARTAMENTO VEIKLA

VSD veikla grindžiama teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, viešumo ir konfidencialumo principais. Seimas atlieka parlamentinę Valstybės saugumo departamento veiklos kontrolę. Ši kontrolė atliekama laikantis valstybės paslapčių apsaugos reikalavimų ir Seimo nustatytų specialių procedūrų.a) VSD FUNKCIJOS
1. vykdo žvalgybą ir kontržvalgybą;
2. tiria, analizuoja ir prognozuoja su valstybės saugumu susijusius visuomeninius politinius bei ekonominius procesus;
3. kovoja su terorizmu;
4. dirba savarankiškai arba kartu su kitomis įgaliotomis valstybės ar savivaldybių institucijomis, siekiant užkirsti kelią pavojingai veiklai energetikos, svarbiausių komunikacijų, ryšių bei kituose strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiuose objektuose;
5. tiria asmenų veikas, dėl kurių daroma arba gali būti padaryta žala valstybės saugumui, jos ekonominiams ir strateginiams interesams;
6. organizuoja ir užtikrina techninę vyriausybinio ryšio apsaugą;
7. kontroliuoja Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių apsaugą šalies viduje bei jos įstaigose užsienyje;
8. savarankiškai arba kartu su kitomis įgaliotomis institucijomis rengia ir įgyvendina tam tikras priemones užsienio diplomatinių įstaigų Lietuvoje ir Lietuvos Respublikos įstaigų užsienyje apsaugai organizuoti ir užtikrinti;
9. Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei ir kitoms valstybės institucijoms teikia informaciją, išvadas bei rekomendacijas valstybės saugumo klausimais.b) VEIKLOS SRITYS
1. Žvalgyba
Žvalgybos tikslas yra aprūpinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrinančias institucijas būtina žvalgybos informacija. Žvalgyba siekiama nustatyti, mažinti ar šalinti valstybės saugumui iš užsienio kylančias grėsmes, rizikos faktorius. Žvalgybininkai renka, apdoroja ir analizuoja informaciją apie užsienio valstybių, organizacijų ir asmenų potencialias galimybes, planus, ketinimus ar

r veiksmus, keliančius grėsmę Lietuvos valstybei. VSD žvalgybos tarnyba rūpinasi užsienyje esančių Lietuvos įstaigų ir įslaptintos informacijos apsauga.
2. Kontržvalgyba
Svarbiausias kontržvalgybos tikslas yra ginti Lietuvos Respublikos interesus nuo grėsmių, kylančių iš kitų valstybių. Kontržvalgyba siekiama išaiškinti, kontroliuoti ir neutralizuoti užsienio valstybių specialiųjų tarnybų žvalgybinę veiklą, užtikrinti ir prižiūrėti valstybės paslapčių apsaugą šalies institucijose. Tiesioginis kontržvalgybos uždavinys yra valstybės išdavimo, šnipinėjimo, valstybės paslapties atskleidimo ir kitų nusikaltimų išaiškinimas ir prevencija. Pareigūnai tiria užsienio valstybių specialiųjų tarnybų darbuotojų ir jų slaptųjų bendradarbių veiklą, vykdo Lietuvos Respublikos institucijų, dominančių tam tikras užsienio valstybių tarnybas, operatyvinę kontrolę, teikia metodinę ir praktinę pagalbą, apsaugant valstybines ir tarnybines paslaptis.

3. Antiteroristinė veikla
Lietuvai vis labiau integruojantis į pasaulio bendruomenę kyla būtinybė imtis priemonių, kad šalis netaptų teroro aktų vieta ar teroristų tranzito koridoriumi.
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas vykdo terorizmo prevenciją, šalina faktorius, kurie šalyje galėtų sąlygoti terorizmo plitimą. Departamento pareigūnai renka ir analizuoja informaciją, identifikuoja asmenis, kurie priklauso teroristinėms grupuotėms, jas remia ar yra nusiteikę ekstremistiškai. Pareigūnai aktyviai bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių tarnybomis ir Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijomis. Departamentas taip pat teikia pasiūlymus, kaip reikėtų tobulinti galiojančius įstatymus, kaip koordinuoti teisėsaugos institucijų veiklą, kad terorizmo prevencija būtų efektyvi.
4. Valstybės paslapčių apsauga
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento bei Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymai šalies specialiajai tarnybai paveda organizuoti, įgyvendinti ir kontroliuoti valstybės paslapčių apsaugą.
Įslaptintos informacijos apsaugos sistema buvo pradėta kurti 1994 m., kai Lietuva pasirašė atitinkamą saugumo susitarimą su NATO. Kuriant šią sistemą, buvo pasinaudota pagrindiniais NATO šalių įslaptintos informacijos apsaugos principais. 1995 m. Seimas priėmė Valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymą. Buvo įteisinti pagrindiniai informacijos apsaugos užtikrinimo bei jos kontrolės vykdymo principai, Valstybės saugumo departamentas ėmė vykdyti asmenų, kurių darbas susijęs su valstybės paslaptimis ar jų apsauga, atranką.
Buvo parengtas bei priimtas naujas LR valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas, įsigaliojęs nuo 2000 m. kovo 1 dienos, įteisinęs vieningą Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos apsaugos sistemą: papildyta įslaptintos informacijos klasifikacija, ji šiuo metu prilygsta NATO šalyse naudojamai įslaptintos informacijos klasifikavimo sistemai, reglamentuotos žinių įslaptinimo ir išslaptinimo aplinkybės, įtvirtinti asmenų, dirbančių su valstybės paslaptimi laikoma informacija, leidimų išdavimo bei panaikinimo kriterijai, nustatyta įslaptintos informacijos apsaugos koordinavimo bei kontrolės tvarka.
Pagrindinis įslaptintos informacijos apsaugos sistemos plėtros tikslas – nacionalinę sistemą prilyginti NATO standartams. Tai leistų garantuoti karinių, ekonominių, politinių ar kitokių žinių, kurių atskleidimas ar praradimas gali pakenkti Lietuvos nacionaliniams interesams, apsaugą.
5. Valstybės ekonominių pagrindų ir strateginių objektų apsauga
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas šalies įstatymų numatyta tvar.ka renka, kaupia ir analizuoja informaciją apie ekonominę šalies būklę, valstybės finansų sistemą, jos funkcionavimą, rūpinasi strateginių energetikos ir transporto objektų darbu. Saugumo pareigūnai prognozuoja vidaus teroro aktų galimybes ir strateginiuose ūkio objektuose siekia užkirsti kelią diversijoms ar kenkimo atvejams.
6. Visuomeninių politinių procesų, susijusių su valstybės saugumu, tyrimas, analizė bei prognozė
Viena iš prioritetinių Valstybės saugumo departamento darbo krypčių yra tirti ir laiku atskleisti visuomeninių politinių procesų subjektų, valstybės tarnautojų ir kitų asmenų veiklą, keliančią grėsmę valstybės konstitucinei santvarkai, valstybės interesams. VSD stengiasi šiai veiklai užkirsti kelią. Pagal savo įgaliojimus ir kompetenciją VSD fiksuoja ir tiria minėtų subjektų padarytus teisės pažeidimus. Prognozuoja su valstybės saugumu susijusius visuomeninius politinius procesus, informuoja apie tai Seimą, Respublikos Prezidentą bei Vyriausybę.
Tačiau pagrindinis VSD visuomeninių politinių procesų tyrimo uždavinys yra ne bausti ar persekioti, o užkirsti kelią antiįstatymiškai veiklai.
7. Informacinis analitinis darbas
Svarbus žinių šaltinis yra laikraščių, naujienų agentūrų, televizijos ir radijo stočių pranešimai. Šios medžiagos atranka, kaupimas ir analizė yra viena iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento veiklos sričių. Departamento pareigūnai renka ir analizuoja informaciją apie Lietuvos vidaus politinį, visuomeninį ir ekonominį gyvenimą, svarbesnes tarptautinės bendruomenės raidos tendencijas, tarpvalstybinių organizacijų veiklą bei jų perspektyvas. Aktualią informaciją ir analitinę medžiagą VSD reguliariai teikia Lietuvos valstybės vadovams.
8. Genocido bylų tyrimas
Valstybės saugumo departamentas Lietuvos gyventojų genocido bylų tyrime dalyvauja vykdydamas Generalinės prokuratūros pavedimus. VSD, vykdydamas Lietuvos Respublikos užsienio valstybių slaptųjų tarnybų priedangos įmonių, įstaigų, organizacijų likvidavimo ar veiklos nutraukimo įstatymą, tikrina įmones, kurių savininkai, vadovai, akcininkai, dalininkai ar pajininkai yra buvusieji SSRS valstybės saugumo komiteto ir Ginkluotojų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos kadriniai darbuotojai.III. VEIKLOS EFEKTYVUMAS
Dėl valstybės saugumo departamento veiklos Lietuvoje kyla daug diskusijų – departamento vykdoma politika vertinama prieštaringai, todėl nuspręsti, ar tokia institucija dirba efektyviai ir ar ji išvis reikalinga Lietuvai, yra sunku.
Valstybės saugumo departamentas koordinuoja labai svarbias Lietuvos politikos sritis: valstybės suvereniteto, saugumo išsaugojimas, žvalgyba ir kontržvalgyba, antiteroristinė veikla, valstybės paslapčių saugumo užtikrinimas.
VSD pabrėžia savo ryšius bei bendradarbiavimą su tarptautinėmis institucijomis (CŽV, FTB ir kt.), spaudoje pasirodo pranešimai apie naujai kuriamą departamento dalinį, skirtą kovoti su terorizmu bei dirbantį su užsienio institucijomis, naujas departamento strategijas bei prioritetines sritis, akcentuojamas departamento siekis įgyvendinti visavertį dalyvavimą ES ir NATO struktūrose.
Iš Valstybės saugumo departamento interneto svetainėje pateiktų duomenų matyti, jog departamentas sėkmingai atlieka daug sudėtingų operacijų: čia gausu pranešimų apie sulaikytus dokumentų padirbinėtojus, užkirstus kelius toksiškų nedžiagų platinimui, asmenų, rinkusių neleistiną informaciją Lietuvoje išsiuntimą ir panašiai.
Be to, departamentas visada pareiškia savo nuomonę dėl svarbiausių Lietuvos gyvenimo įvykių arba savo išvadas po tam tikrų problemų tyrimo. Tokiu būdu Departamentas tarsi tiesiogiai visuomenei „atsiskaito“ už savo veiklą, pateikdamas savo veiklos gaires bei pagrindines išvadas. Nuolat pateikiant duomenis apie veiklos rezultatus ar Departamento poziciją tam tikrais klausimais formuojama tam tikra nuomonė, kad VSD aktyviai analizuoja kiekvieną įvykį Lietuvoje ir Departamento veikla yra efektyvi.
Tokį įspūdį sustiprina Lietuvos respublikos seimas, viešai paskelbdamas, kad teigiamai įvertina Valstybės saugumo departamento veiklą – tokie parieškimai atsirado LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui išnagrinėjus VSD veiklos ataskaitą ir veiklso planus bei strategijas.
Nepaisant tokio bandymo formuoti teigiamą institucijos, kaip ir visos sistemos įvaizdį, dėl Valstybės sauguno departamento veiklos nuolat kyla skandalai, piktinantys šalies piliečius bei verčiantys juos jaustis nesaugiai. Tarp tokių skandalų buvo „Alitos“ ir kitų įmonių (sanatorija „Eglė“, „Kuro aparatūra“) privatizavimo bylos, koncerno „Aviabaltika“ byla bei su juo susijusių asmenų veikla, ir kiti.
Visuomenė ypač nejaukiai ėmė jaustis po to, kai buvo paviešinti prezidento telefoniniai pokalbiai – imta įtarinėti, kad daugumos telefoninių pokalbių klausomasi nelegaliai, pažeidinėjant įstatymuose numatytą tvarką.
Visi tokie skandalai turi neigiamą poveikį Valstybės saugumo departamento įvaizdžiui. Būtent dėl to visuomenė neigiamai vertina tokias institucijas ir netgi abejojama, ar jos iš viso yra reikalingos.

Dauguma žmonių VSD veiklą apibūdina kaip „politinį tingėjimą“, manoma, kad departamentas „dirba sau į kišenę“, institucija siejama su KGB, įvardijama kaip nusikalstama ir galų gale apibrėžiama kaip „niekam nereikalinga organizacija“. Dėl kai kurių skandalingai pagarsėjusių VSD veiksmų neigiamai vertinti imamos ir kitos panašios institucijos, o situacija Lietuvos institucijų sistemmoje įvardijama kaip „nežabota slaptųjų tarnybų savivalė“.
Piliečių nuomonę puikiai parodo visuomenės apklausas atliekančių bendrovių pateikti duomenys: viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ aiškinosi, kaip Lietuvos gyventojai reaguoja į telefoninių pokalbių pasiklausymą, kaip vertina Lietuvos specialiasias institucijas.
Tyrimų duomenimis, Lietuvos gyventojų netekina teisėsaugos struktūrų darbas užtikrinant pokalbių privatumą – net 80 proc. apklaustųjų mano, jog teisėsaugininkai nepakankamai dirba privačių pokalbių saugumo užtikrinimo srityje (lentelė 1).
Lentelė 1
1. Jūsų nuomone, ar teisėsaugos struktūros pakankamai kontroliuoja, kad nebūtų neteisėtai pasiklausoma privačių pokalbių? (proc.)
Taip 2,5
Greičiau taip 9,6
Greičiau ne 40,3
Ne 39,4
Nežino/ neatsakė 8,2
Iš viso: 100
Viešosios nuomonė.s tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“duomenys 2004 12
70 proc. tyrimo dalyvių pritaria telefoninių pokalbių pasiklausymui bei korespondencijos tikrinimui operatyviniais tikslais, nors net 71 proc. linkęs manyti, kad teisėsaugininkai kartais piktnaudžiauja šia teise, sakoma “Spinter tyrimų” atliktoje apklausoje (lentelė 2, lentelė3).
Lentelė 2
2. Ar pateisinate telefoninių pokalbių pasiklausymą ir korespondencijos skaitymą operatyviniais tikslais? (proc.)
Taip/ greičiau taip 69,9
Ne/ greičiau ne 23,8
Nežino/ neatsakė 6,3
Viso: 100
Viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“duomenys 2004 12
Lentelė 3
3. Ar teisėtvarkos institucijos, Jūsų manymu, nepiktnaudžiauja šia teise? (proc.)
Niekada nepiktnaudžiauja 14,8
Kartais piktnaudžiauja (pavieniais atvejais) 71,2
Dažnai piktnaudžiauja 8,7
Nežino/ Neatsakė 5,3
Viso: 100
Viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“duomenys 2004 12

Net 34 proc. tyrimo dalyvių teigė susidūrę su situacijomis, kada buvo pasiklausoma jų pokalbių ar skaitoma korespondencija. 6 proc. įsitikinę, kad tai yra daroma nuolat. Dažniau jaučiasi sekami 30-40 metų, Vilniaus ir Kauno gyventojai. Vyresnieji tyrimo dalyviai dažniau prisiminė tarybinius laikus, kuomet buvo tikrinama iš užsienio gaunama korespondencija ar klausomasi pokalbių su užsieniu (lentelė 4).
Lentelė 4
Ar Jūs kada nors įtarėte, kad Jūsų pokalbių yra pasiklausoma/ skaitoma korespondencija ? (proc.)
Taip, tai yra daroma nuolat 6,3
Taip, yra pasitaikę tokių atvejų 27,6
Ne 58,2
Nežino/ neatsakė 7,9
Viso: 100
Viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“duomenys 2004 12

Išanalizavus tokius visuomenės apklausose pateiktus duomenis, galima matyti kaip keičiasi Valstybės saugumo departamento reitingai:

„Baltijos tyrimai“ duomenys

Tendencijos gana aiškios – sparčiai augęs visuomenės nepasitikėjimas šia institucija sustojo šių metų pradžioje ir visuomenės nuomonė ėmė keistis – Valstybės saugumo departamentas vertinamas šiek tiek palankiau. Vis dėlto riba tarp pasitikinčių ir napasitikinčių institucija išlieka maža.
Nepaisydamas prieštaringų veiklos vertinimų Valstybės saugumo departamentas ir toliau vykdo pagrindines savo veiklos funkcijas. Visai neseniai buvo parengta ilgalaikė veiklos strategiją 2005-2008 metams. Ši strategija įtvirtina Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą kaip nacionalinę civilinę žvalgybos ir saugumo tarnybą euroatlantinės integracijos kontekste. Šiame dokumente numatyta, kad stengiantis kuo optimaliau vykdyti VSD keliamus esminius tikslus, bus atsisakyta šiai tarnybai nebūdingų funkcijų, kurios neretai buvo dubliuojamos kitų institucijų – Policijos bei Muitinės departamentų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Valstybės turto fondo ir pan.
VSD ilgalaikėje strategijoje numatyta įtvirtinti departamento visavertį dalyvavimą ES ir NATO struktūrose, efektyvinti žvalgybinę bei kontržvalgybinę veiklą, toliau plėtoti tarptautinio terorizmo prevencijos sistemą, pagal VSD kompetenciją užtikrinti šalies ekonominį saugumą bei konstitucinės santvarkos apsaugą, tobulinti įslaptintos informacijos apsaugos sistemą ir užtikrinti tinkamą jos veikimą. Įgyvendinant naująją VSD veiklos strategiją bus peržiūrimos kai kurių teritorinių padalinių funkcijos. Strategijoje numatyta, kad artimiausiu metu Valstybės saugumo departamento struktūra atitiks klasikinius NATO šalių panašių tarnybų modelius.

IŠVADOS

Valstybės saugumo departamentas – prieštaringai vertinama institucija. Pats departamentas stengiasi pabrėžti savo pasiekimus, veiklos svarbumą, pateikti savo nuomonę bei išvadas visais svarbiausiais jo kompetencijos klausimais. Veiklos efektyvumą pabrėžia naujai kuriami departamento padaliniai, bendradarbiavimas su atitinkamomis užsienio institucijomis, pasisekusios nusikaltėlių sulaikymo operacijos ar įvairios prevencijos programos, teigiami veiklos įvertinimai iš .Seimo atstovų.
Kita vertus pats Valstybės saugumo departamentas pripažįsta, jog kai kurios jo funkcijos „dubliuojasi“ su kitų valtybės institucijų atliekamomis funkcijomis – taip apsunkinamas problemų sprendimas, netaupomas ne tik laikas bet ir mokesčių mokėtojų pinigai. Dėl to Valstybės saugumo departamentas, rengdamas naują 2005-2008 metų veiklos strategiją numato atsisakyti šiai institucijai nebūdingų funkcijų ir labaiu stiprinti esmines savo darbo grandis, pavyzdžiui žvalgybą bei kontržvalgybą, kovą su terorizmu ir kitas.
Visuomenė nera labai palankiai nusiteikusi šios institucijos atžvilgiu – dažnai kylantys skandalai dėl VSD veiklos verčia piliečius nepasitikėti šios, o dažnai ir kitų institucijų darbu, kritiškai vertinti veiklos metodus.
Manau, kad norint jog Valstybės Saugumo departamentas (kaip, beje, ir bet kuri kita institucija) dirbtų efektyviai, visų pirma reikia užtikrinti skaidrią atskaitomybės sistemą pačioje institucijoje, mažinti korupcijos lygį, bei užtikrinti besąlygišką Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų vykdymą, o tik paskui orientuotis į užsienio šalių standartus.

Literatūros sąrašas:

1. http://www.vsd.lt
2. http://www.delfi.lt
3. http://lt.wikipedia.org/wiki/VSD
4. http://www.valstybe.com/tyrimai.php?kas=institucijos
5. http://www.lrytas.lt
6. http://www.voy.com/164968/9.html
7. http://www.laisvaslaikrastis.lt

Leave a Comment