Ekonomikos santrauka

EKONOMIKA 2

F-MŲ TIPAI IR JŲ VEIKLOS ORGANIZAVIMAS Firma kaip ūkio subjaktas priimantis racionalius sprendimus,kuriais siekiant patenkinti žm poreikiu, darbą,kapitalą ir gamtos ištekli ai bus paverčiami prekėmis ir paslaugomis. Firma-tai ekonom inis subjaktas. Jis priimtas įsta tymų tvarka,kuris vygdo ekono minę veiklą,turi ekonominį sa varankiškumą(sprendžia ką,kai p,kiek gaminti,kur parduoti) Jai gali €yti 1 ar keleta įmonių. Įm onė-vieta,kur vyksta prekių(pas laugų)gamyba ar realizavimas (fabrikas,parduotuvė,degalinė) €mai nuo to kokia gamybinė ve ikla būdinga firmai €lausančio ms įmonėms,firmos būna skirt ingų rušių. Firma,kurios įmonė vygdo vienos rūšies gamybinę veiklą-horizontaliai integruota firma(konkurencija tarp firmų, kontroliuoti riknką) Firmai gali €yti kelios įmonės vygdančių vi ena po kitos einančių gamybini ų operacijų. Firma kaip derinan ti įmonė-vertikaliai integruota. Ji gali turėti pranašumų:verpim o ir audimo įmonė;medienos ap dirbimo ir baldų gamybos.Dive rsifikuota firma(konglumerat ai)-tai l.stambūs susivienijimai. Joms būdinga gamybinių prek ių ir paslaugų įvairovė. Dažniau siai konglumeratą suformuoja pagr F,kuri įsigyja jau egzistuoj ančias F-mas. Gaminamų prek ių įvairovė teikia tokiai F-mai įv.pranašumų. F veikla remiasi ne rinkos(savireguliacijos) me chanizmu,o spec valst sukurtais įstatymais VEIKLOS ORGANI ZAVIMO FORMOS Individ uoalioji įmonė(70%)-tai tokia ūkinės veiklos organizavimo forma,kai 1 savininkas,kuris priima visus sprendimus ir pr isiima atsakomybę už rezulta tus(savininkas-pagr subjaktas, sutartys,atleidžia) Įmonės sa vininkas gauna visą pelną,kuris lieka padengus visus kaštus(ga mybos išlaidas)Jos turi šių pra našumų:lengva įkurti;reikia ma žo pradinio kapitalo;nedaug ju ridinių apribojimų;didžiulė veik los laisvė;F pajamos apmokesti namos tik 1 kartą;didelis ekono minis suinteresuotumas,nes vi sas pelnas atitenka savininkui Trūkumai:riboti financiniai ir fi ziniai ištekliai;budinga neribota atsakomybė(firmai),todėl nesek mės atveju savininkas gali prara sti ne tik F,bet ir turtą;F-je nėra valdymo specelizacijos,todėl sa vininkas turi sugebėti atlikti da ug funkcijų(riboja galimybę plė sti F Ūkinė bendrija(partnerinės Įm)-kuriama kai F-mos savinin kais tampa keletas asmenų,ku rie kartu valdo ir tvarko pelną. Teisės € viesiems asmenims. Pr ivalumai:turi didesnius financi nius išteklius;stambesnei F leng viau gauti kreditą;galima valdy mo specelizacija;mokesčius mo ka 1 kartą kaip ir individ Įm Tr ūkumai:kapitalo dažnai neužten ka;atsiranda nesutarimų tarp pa rtnerių;išlieka neribota atsako mybė,nes partneriai rizikuoja tu rtu. Esant kapitalo trūkumaui Ū benr dažnai priima naujus partn erius su savo kapitalais,bet ne turtu. Nesekmės atveju jie nete nka tik įnešto savo kapitalo-ko mandinė bendrija AB(~90%ga mina produkcijos)-tai f,kurių kapitalas susideda iš akcininkų kapitalo. Akcija-tai vertybinis popierius atstovaujantis tam tik rą piniginį kapitalą ir suteikian tis jo savininkui gauti dalį šios Įm pelno(dividentus) AB turi juridinio asmens statusą. Ji gali sudaryti sutartis,o ne atskiras jai €tis asmuo. Jos savininkas turi ribotą turtinę atsakomybę, nes jei keliama byla,tai ne akci jų savininkui,o AB. Nesekmės atveju nuostoliai dengiami iš AB turto,neliečiant akcininkų nuosavybės. Todėl akcininkai įsigydami akcijas rizikuoja tik įneštu kapitalu(pirgdami akcij as) Pranašumai:sujungus mažus kapitalus galima sukurti stambe s Įm. AB gali didinti nuosavą ar ba skolintą kapitalą. Nuosavą kapitalą gali didinti:papildomų akcijų išleidimu;investuojant da lį pelno į gamybą. Skolintą kapi talą didina:paskolų imimas iš bankų;obligacijų ir kt vertybin ių popierių leidimas. Kadangi nuosavybės ir valdymo f-jos AB dažnai atsiskiria,dauguma akcininkų valdymui įtakos be veik neturi Trūkumai:1)dėl to at siranda piknaudžiavimo galimy bės(steigti naujas Įm iš to paties kapitalo)2)dvigubas apmokes tinimas:pirmą kartą apmokesti namas benrovės gaunamas pel nas,o antrą-akcijų savininkų gauti dividentai. Akcininkai pa tys F-mai nevadovauja,o tik ko ntroliuoja jų valdybą per jų ren kamą direktorių tarybą,kuri sa vo ruoštu skiria valdytoją 3)daž nai renkamas AB valdytojas ste ngiasi didinti ne pelną,o pajama s.Pagr įtaką AB turi akcininkai valdantys konrtolinį akcijų pak etą. Be šių F-mų tipų,pereinam uoju laikotarpiu,į rinkos ekono miką,egzistuoja ir kt Įm tipai Pvz:valstybinės Įm,kur žymi ka pitalo dalis yra valstybės ranko se. Mišrios Įm,kur Įm kapitalą udaro vietinės ir užsienio F-mų kapitalas GAMYBOS VEIKS NIAI IR F-JA Gamyba-yra žm veikla,kurios tikslas prekių ir paslaugų kurimas,žm poreikia ms tenkinti. Iš kitos pusės gamy ba yra išteklių naudojimas. Ga myboje naud ištekliai ekonom moksle vad gamybos veiksniais Žemė-gamtos teikiami ištekliai, tai ribotas išteklis,bet kaičiantis technologijoms dalinai galima išspresti žemės ribotumo probl emą Darbas(darbo jėga)-žm su gebėjimai kurti materialines ir dvasines vertybes(€ nuo darbin gų žm sk ir jų išsilavinimo) Ka pitalas-sukurtas žm darbu ir na ud prekėms ir paslaugoms gami nti(Įm,įrengimai,technologijos,energ šaltiniai) Kt gamybos vei ksniai:informacija,mokslas,sugebėjimas organizuoti verslą.Ga mybos veiks naud turi 2 įpatybe s:jų vartojimas t.b.suderintas;bū dingas pakeičiamumas. Abstrak tus F-mos gamybos veiklos mo delis: prielaidos:F-ma veikia to bulos konkurenc rinkoje;gami na 1 tipo produkciją;pagr F-os veiklos motyvas-pelno maximi zavimas;prod gamybai naud tik 2 gamybos veiksniai(darbas,ka pitalas). Gamybos j-ją išreiškia €mybė tarp gamybos veiksnių sąnaudų ir pagaminto prod kie kio Q=f(K,L) K-kapitalas,L-da rbas. Gamybos technologija le mia tam tikras gamybos veiks nių proporcijas. Gamybos veis kombinacija,reikalinga tam tikro prod vienetui pagaminti vad technologija. Ji vinais atve jais būna imli kapitalui,kitais-re ikalauja daug darbo(imli darbu i) Pvz:gaminam 2 prekes A ir B.Produktui A sunaudojama da ug kapitalo,o B-daugiau darbo

1

Kiekviena technolog turi savo gamybos f-ją. Gamybos f-ja-tai gamybos proc matematinė išrai ška,nusakanti max-lę produkcij os apimtį,kuri g.b.pagaminta na ud kurį nors gamybos veiksnių (L,K)derinį,kai technol lygis ne kinta. Patobulinus gamybos tec h,gamybos f-ja gali keistis. F-a visada turi rinktis efektyviausią gamybos technologiją Efektyvu mas-gamybos išteklių naudoji mo lygis,užtikrinantis max-lę pr odukcijos gamybos apimtį esa nt min-lioms gamybos veiksnių sąnaudoms IZOKVANTĖ.F-OS GAMYBOS PELNAS tar kim,kad Įm naud 2 gamyb veik s(K,L),gali rinktis įv gamybos variantus2

a,b,s,d-atitinka vienodą gauna mo prod kiekį Q=20(taškai ati tinka vienodą gamybos apimtį panaudojus skirtingą derinį)Su jungus šiuos taškus,gauname kr eivę vad izokvanta-tai kreivė,ro danti visus galimus gamybos ve iksnių derinius,gaminant nekin tantį prod kiekį.Kiekvienas izok vantos taškas,parodo atitinkam o gamybos veiksnio sąnaudas. Jei norima išlaikyti pastovią ga mybos apimtį,mažinant 1 gamy bos veiksnio vartojimą,kito ga myb veiksnio apimtį reikia did inti. Gamybos veiksnių tarpusa vio pakeičiamumą galime išreik šti ribinę techninės substitiucij os normą(MRTS)-kai keičiam as darbo kapitalas nustatoma ka pitalo kiekiu,kurį gali pakeisti kiekvienas papildomas darbo vi enetas,nepakeitus gamybos api mties MRTS= – ΔK/ΔL. Izokv antės kreivės forma rodo,kad MRTS mažėja judant išilgai ši os krerivės žemyn. Kiekvienas papildomai panaudotas darbo vnt.gali pakeisti vis mažesnį kapitalo kiekį. Kintančią ga mybos apimtį atspindi izok vančių žemėlapis: 3

Pirmas izokvantų žemėlapis pa našus į abejingumo kreivių žem ėl. Šis panašumas nėra atsitikti nis,nes:1)abejingumo kreivės at spindi vartotojo norus,o izokva ntos-rodo F-mos polinkį rinktis 1 iš galimų prod gamybos varia ntų 2)visose abejingumo kreivė s taškuose,vartotojų nauda yra vienoda,o visuose izokvantės ta škuose-F-mos gaminamos prod ukcijos kiekis irgi vienodas 3) abejingumo kreivių žemėlapy, tolstant nuo koord ašių,vartoto jo nauda didėja,o izokvantų že mėl irgi rodo didėjantį pagamin amos produkcijos kiekį. Tam ti kru atveju galima gaminti prod ukciją pagal griežtą inžinerinę f-lę ir gamybos veiksnių laisvai pasirinkti negalima-tai juodoji dėžė.4

F(K,L)=min(K,L) GAMYBOS MASTO PAJAMOS F-mos pro dukcijos kiekis ir pajamos kinta keičiantis gamybos veiksnių są naudoms. F-mos bendrosios pa jamos: TR=QP Tobulos konku rencijos rinkos sąlygomis,atski rai F-mai kaina=const(ji nusista to rinkos pusiausvyros sąlyg) to kiu atveju,F-mos pajamų kitim as € tik nuo pagaminto prod kie kio,o kiekis € nuo gamybos vei ksnių sąnaudų,t.y.gamybos mas to. Galimi šios €mybės atvejai: 1)pastovios gamybos masto pa jamos-tai praporcingas gamy bos veiksnių ir gamybos produk cijos kiekio didėjimas:F(tK,tL) =tF(K,L) 5

2)mažėjančios gamydos masto pajamos(kai gamybos apimtis didėja lėčiau negu gamybos vei ksnių sąnaudos):F(tK,tL)tF(K,L) 7

gamybos f-ja išreiškiama ir ki taip: F(K,L)=KαLβ,β,α-sveiki teig sk. Atlikę matematinius vei ksmus galima suformuluoti šias išvadas:esant šiai gambos f-jai, pastovios gamybos masto paja mos yra tad kai α+β=1;mažėjan čios gamyb masto pajamos:α+β <1;didėjančios- α+β>1 Ši f-ja vad Kobo-Duglo f-ja GAMYB OS REZULTATAI F-je naud gamybos veiksnių kiekį kartais galima lengvai ir greitai keisti. Kitiems veiksniams pakeisti rei kia daug laiko. Ilgasisi laikotar pis-kai visi gamybos veiksniai yra kintami(F-mos gali lengvai įeiti arba palikti gamybos šaką) Galimas gamybos modernizav imas,tačiau sudėtingų tech pa keitimui reikalingas l.ilgas laik otarp.Trumpasis laikotarpis-lai kas,per kurį keičiant gamybos apimtį ne visi gamyb veiksniai g.b.pakeisti(technologija,kapitalas) Keičiami veiksniai vad kin tamaisiais(žaliava,darbo kiekis, išėjimo ar įėjimo į gamybos ša ką galimybės)Pastarasis veiks nys g.b.ir pastovus Trumpojo laikotarpio rezultatai: F-ma gali keisti gamybos apimtį didi ndama arba mažindama gamyb os veiksnį,kai kt veiksniai lieka pastovūs. Svarbu žinoti kokie yra tokio keitimo rezultatai. Na grinėsim situaciją,kai kapitalas pastovus,o darbo veiksnys kinta mas,t.y.F-ma plečia gamybą did indama darbuotojų sk. Bendra sisi prod(TP)-tai per tam tikrą laikotarpį pagamintų prekių ir paslaugų suma, didinant dar buotojų sk. Vidutinis prod(AP): AP=TP/L Ribinis prod(MP)-bendrojo prod pokytis pakilus kintamajam gamybos veiksniui: MP=ΔTP/ΔL Tiek vidutinis, tiek ribinis prod iš pradžių di dėja,o paskui ima mažėti. 8

Iš grafiko matome,kad TP krei vė turi 3 fazes. Pradžioje iki ta ško A TP didėja greitėjančiai, vėliau-lėtėja. TP pasiekia max (B)ir ima mažėti-gamyba tampa technologiškai neefektyvi. TP maximalumas,kai MP=0. Kol TP auga MP>0. AP ir MP krei vės tarpusavyje galudžia susiju sios. Kol ribinis prod yra > už vidutinį AP didėja. Kai MP AP 2)kai AP↓,tai MP↓greičiau negu AP 3)MP=AP taške,kuris yra pasiekiamas,kai AP max Gr afike b galima išskirti 3 sektori us:1)vidutinis prod(AP)↑ dėl to, kad kiekvieno pasmdyto darbin inko sukurtas ribinis prod↑ 2)ri binis prod↓,bet jis didesnis už vidutinį(AP),todėl pastarasis da r↑ 3)ir MP ir AP↓ Tiek ribinį, tiek vid prod galima sk atsižvel giant į tai,kuris gamybos veiks nys yra kintamas:1)jei K-const ApL=TP/L(vid darbo prod)2)jei L-const APK=TP/K(vid kapitalo prod)3)jei K-const MPL=ΔTP /ΔL(ribinis darbo prod)4)jei L-const MPK=ΔTP/ΔK(kap prod) MRTS=ΔK/ΔL=MPL/MPK MA ŽĖJANČIO REZULTATYVU MO DĖSNIS tarkime,kad auga F-mos produkcijos paklausa,to dėl ji turi didinti gamybą. Ta čiau jei kapitalas yra pastovus veiksnys,gamybos apimtį ji gali keisti ir samdomų darbuotojų sk(L)Pradžioje gamybos augi mo tempai pralenkia darbuotojų sk augimo temp,gamybos rezult atyvumas didėja. Bet vėliau pas iekiamas otimalus darbininkų sk,esant pastoviam įrengimų sk ir toliasnis jo didėjimas(L)gam ybą didins vis lėčiau,kol ateis momentas,kai papildomas darb uotojų sk ne tik sugebės padidi nti gamybą,bet ją ir sumažinti. Mažėjančio ribinio rezultatyvu mo tendensija yra tokia aiški, kad net naud kaip dėsnis. Mažė jančios grąžos dėsnis-didėjant kintamo veiksnio sanaudoms ir esant tam tikram šio veiksnio dydžiui,pasiekiama tokia ribin io prod apimtis,kai kiekvienas pap kintamojo veiksnio vnt,pa didina bendrąjį prod mažiau,ne gu prieš tai sunaudotas kintamo veiksnio vnt. Šis dėsnis turi sant ykinį pobūdį. Jis pasireiškia tik trumpuoju laikotarpiu ir tech pa žanga nuolat išplečia jo ribas FIRMOS GAMYBOS KAŠT AI:KAŠTAI IR PELNAS kiek vienas verslininkas gamins prek ias ir paslaugas tik tada,kai ga us pelną,t.y.kai kaina kompens uos gamybos kaštus. Kaštai-tai visų gamyboje sunaudotų gamy bos veiksnių vertė,išreikšta fakt inėmis kainomis. Tai išlaidos darbo užmokesčiui,žaliavoms, energ,nuomai ir kt. Ekonomi kos teorija skiria buhalterinius ir ekonominius kaštus. Buhalter iniai kaštai-realiai skaičiuojam os išlaidos tam tikrų prekių ga mybai,darbo užmokesčiai,žalia vos,įrenginiams. Jie turi įverti nti arba atspindėti ar F-ma gami ndama prekias dirba efektyviai. Tuo tarpu F-mos ekonomistai ir vadovai domisi F-mos perspekt yva. Jiems svarbu rasti būdus, kaip padidinti F-mos pelningu mą,todėl juos kaštai domina pla tesne prasme,susijusia su gerias ne kita šių išteklių panaudojimo alternatyva. Tokie kaštai vad al ternatyviniais ir jie suprantami ne kaip pinigų suma,sumokėta už sunaudotus gamybos veiks nius,o kaip prarastos pajamos, nepanaudotos F-je. Verslinin kas turintis įmonę ir vad versl,į gamybos kaštus išskaičiuoja ne tik realias išlaidas,bet jie praras tą naudą(negautas pajamas):nuo mą,darbo užmokestį. Kaštai g. b. dvejopi:aiškūs kaštai,kurie sutampa su buhalteriniais kašt ais(tiesioginiai,eksplicitiniai ka štai)Tačiau F-ma kai kurias jai reikalingus išteklius gali turėti pati,tai vadovavimo meistriš kumas ir finansiniai ištekliai. Vadovavimo meistriškumo kaš tai yra užmokestis,kurį vad gali gauti dirbdamas kitur. Finansi nių išteklių kaštai yra pajamos, kurias jie duotų optimaliai inve stuoti(palūkanos)t.y.F-mos vid kaštai. Kadangi už šuos ištekl ius pinigai tiesiogiai nemoka mis,jų kštai laikomi neįmano mais arba implicitiniais. Tar kime,kad savininkui parduotas pastatas. Jis naud nuosavus pini gus inventoriaus finansavimui ir parduotuvėje dirba pats. Šių išteklių implicitinius kaštus su darys:nuomą,kurią savininkas gautų,jei išnuomuotų pastatą kit ai F-mai;palūkanos ar dividen tai,kuriuos duotų jo pinigai inve stuoti į kitą reikalą;alga,kurią galėtų gauti kitoje Įm. Taigi F-os ekonominiai kaštai susideda iš visų vid ir išorinių kaštų ver tės. Yra 3 skirtingos pelno sąvo kos,iš kurių kiekviena remiasi skirtingu F-mos lėšų apsk. Ben drasis(buhalterinis)pelnas apsk: iš F-mos bendrųjų pajamų arti mant F-mos eksplicitinius arba išorinius kaštus. Ekonominis pe lnas yra skirtumas tarp visų gau namų pajamų ir F-mos ekonomi nių kaštų. Taip skaič galima ga uti teig,neig arba nulinį pelną. Jei rezultatas=0,tai bendrosios pajamos padengia alternatyvi nius kaštus. Visi gamybos veiks niai duoda optimalią naudą. Jei ekonominis pelnas yra neig,tai verslas ekonomiškai nuostolin gas,tada F-mos šią šaką palieka. Teigiamas-bendrosios pajamos didesnės už ekonominius kaš tus. Ekonominis pelnas į šią ša ką pritraukia ir kt F-mas. Taigi ekonominio pelno dydis nule mia ar ištekliai judės į kurią no rs šaką,ar iš jos. Jei yra ekonom inis pelnas,tai didės išteklai. Jei pelnas=0,tai perskirstyti pelno stimulo nebus. Ekonom pelną F-os gauna ne visada. Dažnai jų veiklos rezult yra nominalusis pelnas-visa tai ką F-ma uždir ba,kai ekonom pelnas=0. ekono mistų nuomone-normalusis pel nas sudaro verslininkų pajamas, kaip būtiną atpildą už tai,kad jis šioje šakoje liktų. Ekonom pel nas suidaro:dėl rinkos,kurią pris iima verslininkas;ekonom pelną leidžia gauti monopolija tam tik roje šakoje. Norint nustatyti ga mybos kaštus,nepakanka jų nat ūrinio įvertinimo. Gamybos rez ultatus(prod)būtina siekti su ga mybos veiksnių kainomis. Pini ginis įvetrinimas būtinas toėl, kad reikia nustatyti Įm pelnin gumą,išaiškinti kaip jį padidinti TRUMPOJO LAIKOTARPIO F-MOS KAŠTAI tr laikotrap vieni gamybos kaštai yra pasto vūs,o kt-kintami. Yra tokie pini giniai kaštai,kurie būtini net ne pradėjus gamybos. Šie kaštai ne sikeičia gamybos apimčiai didė jant ar mažėjant(žemės,pastatų nuoma,draudimo įnašai,admini strac mokestis) Kintamieji(VC) kaštai-tai piniginiai kaštai,kurių dydis kinta pagal gamybos api mtį(medž,žaliavoms,darbui ap mokėti) Benrieji(TC)kaštai-past ovių ir kintamų kaštų suma. Ka dangi pastovieji gamybos kaštai kintant gamybos apimčiai nekin ta,tai bendt kaštų kitimas € nuo kintamųjų: TC=FC+VC 9

VIDUTINIAI IR RIBINIAI KAŠTAI jei F-ma nori didinti gamybą,ji turi žinoti prod vid kaštus,nes šis rodiklis lygina mas su kaina. Be to gamintoją domina,kiek padidės kaštai,ga minant pap prod vnt. Todėl F-a sk ir ribinius kaštus. Vidutiniai kaštai-tai gaminamos produk cijos vnt kaštai. Yra 3 rūšys:1) vidutinia pastovieji:AFC=FC /Q;2)vidutiniai kintamieji:AVC =VC/Q. AVC dinamika atspi ndi rezultatyvumo dėsnį. Gamy bos pr AVC paprastai būna di delė,nes yra daug nepanaudoto kapitalo. Didinant kintamą ga mybos veiksnį(L)gamybos rez ultatyvumas didėja ir vid kaštai mažėja. Jų kreivė leidžiasi že myn,kol pradeda veikti mažėja nčio rezultatyvumo dėsnis. Ta da AVC pasiekia savo min,pra deda kilti aukštyn,nes reikia vis daugiau kaštų papidomam pro duktų vnt pagaminti. Kai F-ma išnaudoja pastovųjį gamybos ve iksnį,papild kintamas veiksnys gali tik sumažinti gamybos efek tyvumą.3)Vidutinia bendrieji kaštai ATC=TC/Q; ATC= AFC+AVC. ATC kreivė yra AVC kreivė,nes tam įtaką turi AFC. Priimant ekonom sprendi mus ir vertinant F-mos ekonom veiklą,ypač svarbi ribinių kaštų kategorija. Ribiniai kaštai(MC) -bendrųjų kaštų padidėjimas,pa didėjus produkcijos kiekiui 1 vnt: MC=ΔTC/ΔQ 10

Ribinių kaštų kreivė MC kerta ATV ir AVC kreivės min taš kuose(a,b)Kol MC yra žemiau ATC ir AVC,kurių pastarosios žemėja. Kai ribiniai kaštai vir šija AVC ir ATC kaštus,ATC ir AVC kyla į viršų KAŠTŲ MINIMIZAVIMAS kiekviena F-a stengiasi gaminti kuo maže sniais kaštais. Jie renkasi tam tikrus gamybos veiksnius,kurie ms esant kaštai yra min. tarkim, kad F-ma naudoja 2 kintamus gamybos veiksnius:darbą ir kap italą,tik F-mao naud technologi ja trumpuoju laik nekinta. Kapi talo sąnaudos matuojamos įren ginių darbo laiku(val),o darbo sąnaudos-darbo val. PK-kapitalo naud 1val kaina,PL-darbo val kaina. Ryšį tarp šių kintamųjų rodo vienodų kaštų tiesė-izoko stė: VC=KPK+LPL Vienodų kaš tų tiesš-izokostė-tai tiesė rodan ti įv gamybos veiksnių(K,L)de rinius,kuriuos F-ma gali nusipir kti už tą pačią pinigų sumą. Izo kvantė-tai koor sis kreivė,rodan ti gamybos veisnių sąnaudų der inius,kurie g.b.panaudoti gamin ant apibrėžtą prod kiekį(Q) Nor ėdami nustatyti F-mos veiklos minimizavimo sąlyg,izokvantę ir izokostą brėžemia vienoje ko ord sis TRUMPOJO LAIKOTARPIO KAŠTŲ MINIMIZAVIMAS 11

Taškas E € tiek izokvantei(Q), tiek ir izokostai VC,todėl jų nuolydžiai taške E sutampa. Izo kostės nuolydį rodo tgα: tgα= (VC/PK)/(VC/PL)= -PL/PK Izoko stės nuolydis=gamybos veiks nių kainų santykiui,o izokvan tės nuolydį taške E rodo kiekis substitucijos normos: MRTS= -ΔK/ΔL=PL/PK Be to MRTS g.b. išreikšta ir kaip ribinių prod san tykis: MRTS=MPL/MPK Rei kia,kad F-ma minimizuotų kaš tus gamindama produkciją(Q= 10),t.b.tenkinama sąlyg:MPL/ MPK=PL/PK F-ma norėdami ga minti atitinkamą prod kiekį ma žiausiais kaštais turi taip derinti darbo ir kapitalo veiksnius,kad jų ribinių prod santykis būtų=tų veiksnių kainų santykiui. Taška E-gamintojo pusiausvyros taš kas(F-mai geriausia situacija), KE ir LE-tinkamiausi F-ai,gam inant Q=10 Gamybos apimtis kinta,izokvantės tampa vis toli mesnės izokvančių liestinės. F-os gamybos plėtros kreivė: 12

Jei(ekspancijos taškas)parodo min taškus sudarančias gamy bos veiksnių kombinacijas ir ga mybos apimties f-ja. Didėjant gamybos apimčiai trumpuoju laikotarpiu keičiasi darbo ir kap italo kiekis,tik nekinta technolo gijos. Kintant darbo ir kapitalo santykiui,keičiasi ir gamybos plėtros kreivės forma. Ji atspi ndi pasikeitimus gamybos pro cese kai kinta produkto apimtis ILGOJO LAIKOTARPIO KAŠ TAI visi vaiksniai kintami(ir technologijos)Šių gamybos vei ksnių sanaudų pasikeitimai g.b. būdingi atskirai F-mai ir gamy bos šakai. Pramonės šaka t.p.ga li keisti gamybos apimtį,nes ilg laik metunaujos F-mos gali įeiti į šaką,o kt išeiti. Ilgojo laikotar bendrieji kaštai(LRTC)-F-mos išlaidos tam tikros apimties pro duktui pagaminti pasirenkant optimalius gamybos veiksnių derinius ir technologiją: LRTC =Qa, a-prod vnt gamybos kaštai Ilgojo laikot vidutiniai kaštai(L RATC)-ilg laik bendrųjų kaštų santykis su pagaminto prod kie kiu: LRATC=LRTC/Q=Qa/Q =a Ilgojo laikotarp ribiniai kaš tai(LRMC)-LRTC prieaugis da lintas gaminant papildom1 prod vnt: LRMC=ΔLRTC/ΔQ. LR TC kreivė turi šią formą: 13

LRATC kreivė formuojasi kei čiantis trump laik kaštams. Ka dangi ilg laik susideda iš dauge lių trump laik,todėl tarp LRA TC it SRATC yra glaudus ry šys. LRATC kreivė € nuo gamy bos masto pajamų. Jos g.b.maž ėjančios,pastovios ir didėjanči os 1)kai gamybos masto paja mos yra didėjančios-jos kiekis auga sparčiau negu kaštai, LR ATC kreivė žemėja 14

LRATC ir SRATC-didėjant ga mybos masto pajamoms LRA TC kreivė liečia trumpo perio do kašto kreives ne min taškuo se. Taips yra todėl,kad trump la ik esant gamybos apimčiai Q1 ir Q2 Įm-je nebuvo pasirinkta optimali technol,o trump laik jos pakeisti nagalima 2)gamyb os masto pajamos pastovios, di dėjant gamybos veiksnių sąnau doms praporcingai didėja gamy bos apimtis 15

f-ma pasirinkusi tinkamą tech nol 3)gamybos pajamos mažėja ,F-os išlaidos auga greičiau ne gu gamybos apimtis. LRATC didėja ir kyla į viršų 16

gamybos masto pajamos mažė ja. Min taškas nesutampa su SR ATC min taškais,nes netinkamo s tech,netinka darbo ir kapi talo santykis(gali pritrūkti kapit alo) Apjungus 3 atvejus,kai gamybo s masto pajamos yra didėjančio s,pastovios ir ↓,gaunama ilgojo laikotarp kreivė,kuri yra U for mos:MC=LRMC=SRATC=LRATC17

FIRMO PELNO MAX-MAS TOBULOS KONKURENCI JOS SAL.Firma,įvertinusi gamybos kaštus ,turi nuspręs ti,kiek rodukcijos gali gamin ti,kad gautų max pelną-ekono minį,normalųjį,negauti pelno ar turėtų bnutrukti gamybą KON KURUOJ FIRMOS PAGAM PROD PAKLAUSOS KREIV ĖS,FIRMOS PAJAMOS Firm os turi nevienodas galimybes pa veikti rinkos kainą.Tai € nuo ri nkos modelio.Tobulos konkure ncijos rinkoje liekv f-a gamina tik nedidekę rinkos(šakos) pre kės kiekio dalį,todėl atskira f-ma neturi įtakos bendrai šakos pasiūlai,preklės rinkos kainai. Atskiros F-os rinkos vnt kaina lemia rinkoje(š-je)susiklosčiusi pus kaina.Visos f-os veikdamos kartu gali pakeisti bendrą rink os pasiūlą,rinkos kainą.Ją gali padidinti,jei visos rinkos(šakos) pasiūla mažėja arba sumažinti, jei rinkos(š)pasiūla didėja.Pasik eitus šakos kainai keičiasi ir F-s prod kaina,bet viena F-a negali keisti kainos.Todėl konkuruoja nčios F-os prod paklausa(D)yra apsoliučiai elastinga kainai,susi darančiai rinkoje(š).18

Konkuruojančios F-os pajamos yra įv formų:1)bendrosios paja mos(TR)-gautos už visą pard uotą prod-ją.TR=QP2)vidut.pa jamos(AR)-gautos už1 prod vnt.AR=TR/Q=QP/Q=P;3)ribinės pajamos(MR)-bendrųjų paja mų pokytis,paredavus papild prod vnt.MR=ΔTR/ΔQ=ΔQP/ ΔQ=Ptobulos konkurencijos rin koje F-os vidut.ir ribinių paja mų kreivės sutampa su F-os pa klausos kreive.Tai-horizont tie sė,kurios aukštis kiekv taške=pr odukto rinkos kainai.19

PELNO MAX-MAS KONKURUOJ F-JE TRUMP LAIKOTARPIU Trump laikot F-os kapitalo apimtis nekinta. Norėdama gauti max pelną pasi renka max gamybos apimtį ir keis tik nuod darbo kiekį(L-dar. sk).Bendrasis pelnas susideda iš normaliojo ir ekonom pelno.No rmalusis p-sudėtinė bendrųjų (ekonom)kaštų dalis.Ekonom p -skirtumas tarp bendrųjų F-os pajamų ir bendrųjų kaštų.π= TR-TC.Vidutinis pelnas-pel nas,gautas už parduotą 1 prod vnt.Aπ=π/Q.Ribinis pelnas-pelnas,už parduotą papild prod vnt.MP=Δπ/ΔQ.Pelno max-mą tobulos konkurencijos F-je gali ma nustatyti:1)lyginant bendrą sias pajamas ir b kaštus;2)pagal lyginamąjį ribinių pajamų ir rib kaštų modekį.20

Ben pajamų ir b kštų modelis MR=MC.Matome,kad F-ai esant gamybos apimčiai Q1 ir Q2:1)TR=TC,π=0 2)kai gamyb apimtis už Q2 f-os b kaštai TC>TR,π=0(nuostoliai); 3)jei gam apimtis bus tarp Q1ir Q2 F gaus ekonom pelną,nes TR >TC,π-ekonominis.Esant gamy bos apimčiai QE,skirtumas tarp TR ir TC yra didžiausias,todėl ekonom pelnas yra max.Pelnas max taške,kuriame kreivės TC leistinė yra || su tiesės TR liesti ne.Kampo tarp Q ašies ir krei vės liestinės tg tam tikrame taš ke =tos kreivės f-jos išvestinės reikšmei tame taške,todėl taške QE bendrųjų kaštų kreivės f-jos išvestinė=bendr pajamų kreivės f-jos išvestyinesi:TC’=TR’;TC’ =lim ΔQ→0,ΔTC/ΔQ;MC= ΔTC/ΔQ;TC’=MC;TR’=limΔQ-0,ΔTR/ΔQ;MR=ΔTR/ΔC; TR’=MR ———2)Pelno max-mą galima įverti nti panaudojant lyginamąjį ribi nių pajamų ir r kaštų modelį,ku riame panaudotos vid ir r kaštų kreivės 21

Gaminant prekių kiekį Q1ir Q2 vid kaštai ATC=AR=P.F ekono minio pelno negauna.Ekonom p didžiausias kai F gamina prekių kiekį QE2 ir r kaštų,Mr kreivės kertasi taške E,MR=MC.Atkar pa AB rodo šiom sąl gaunamą vid pelną.Bend pelną rodo sta čiakampis.B pelną galima apsk ir taip:ben pajamų ir bend kaštų skirtumas.TR rodo stačiakam pis OPEB,TC-OCPQE,pelną-CPEB.Įrodysime,kad iš tikrųjų pelnas max,kai MR=MC.Tar kime,gamybos apimtis yra ne QE,o 1 vnt mažesnė,tada rib kaštai (MC nei išlaidos,t.p. padodės ir pelnas.Imam tašką kairėje QE pusėje pelnas,augant gamybos apimčiai iki QE didės. Analogiškai,jei bus gaminama prod apimtis >už MC>MR,su mažinus gamybą 1 vnt,ty artė jant prie QE iš dešinės kaštai su mažės labiau nei pajamos,tai pe lnas padidės.Tai tęsis tol,kol MC>MR.Pelnas didėja artėjant prie taškoQE iš dešinės ir kairės ir yra didžiausias taške,kai MR =MC.Sekdama max-mo pelną,F turi pasirinkti tokią gamnybos apimtį,kuriai esant tenkinama sąl:MR=MC-tai pelno max-mo taisyklė.Ji tinka ne tik tobulos, bet ir netobulos konk rinkoms. Tik tobulos konk rinkai tinka: P=MR=AR.Didžiausią vidut pelną,tenkantį 1 prod vnt rodo atkarpa NM. F gauna norm pe lną.F-ai l.svarbu laiku apsisprę sti ar nutraukti gamybą ar tęsti. Tuo tixlu F turi ištirti savo vid ut pajamų AR tiesės padėtį, AVC(vidut kaštai) kreivės atžv: 1)22

2)firma nepadengia fiksuotų ka štų,bet trumpu laikot gali gami nti QE,neturėdama nuost.Didin ti,mažinti gamybos negali.E-f-os veiklos sustabdymo taškas. 23

3)AR>AVCmin.24

Gali gaminti QE,bet pilnai nepa dengus fiksuotų kaštų;4)AR= ATC gali gaminti ir gauti nor mąlųjį pelną,kuris įskaič į kaš tus.25

5)AR>ATC,MR=MC.26

1)ARATC-ekonom pelnas KONKURUOJ F TRUMP IR ILG LAIKOT PASIŪLOS KREIVĖ Tobulos konk sąl trump laik-iu kaina tam tikru mom yra past dydis. F-os elgsena,kai siekiama didž iaus pelno leidžia nubrėžti jos prod pasiūlos kreivę.Taikant max-mo taisyklę,MR=MC gali ma nustat. Kokį prod kiekį F pa teiks rinkai pagal rinkoj susiklo sčiusias kainas.Esant bet kuriai kainai F sieks didžiausio pelno. Grafike parodytos vidut r kaštų kreivės,o t.p. įv rinkos kainų va riantai.1)a-negamins F(nuosto liai),nes kaina P1TR1,P3E3Q3O>P4E4Q4O,TR3>TR4.36,37

Bendrosios pajamos tai-M-nės F-os pajamos,gautos už parduo tas prekes.TR=QP.Kai pakl krei vė yra krintanti,TR gali didėti ar mažėti didėjant gamybos ap imčiai.Tai € nuo to,kokiu mastu kainų kritimas didina paklausą. Keičiantis kainai Tr kinta nevie nodai,todėl,kad TR kitimas yra €mas nuo paklausos elastingu mo.Jei paklausos elastingumas 1)ED>1,TR↑,kai P↓,2)ED=1, TR↑,kai P↓,3)ED<1,TR↓,kai P↓ Bendrųjų pajamų kreivė laidžia si žemyn,t.y.TR pasiekia tašką, tai ED=1.TR kitimo M-je rinko je €bę nuo pakl elastingumo ro do ribinės pajamos-tai papild pa jamos,gautos pardavus papild prod-jis vnt.MR=ΔTR/ΔQ. Es ant krintančiai pakl kreivei įm gali parduoti papild prod.vnt tik sumažindama kainą.MR mažėja nuolat(MR

1,tada MR didina bendr pajamas.38,39,40

TR yra max,kai MR=0,o ED=1. Mažėjant Tr ir paklausai tapus neelastingai,MR<0.TR didė ja,MR>0,tai ED>1.Iš grafike pa teiktos €bės tarp TR,MR ir ED galima daryti išvadą,kad M-je rinkoje pelną max Įm-ė norėda ma,kad mažėtų TR,nedidinus gamybos apimties,kai MR=0, t.p.reikškia,kad M-nė įm siekda ma padidinti pardavimo apimtį, mažins prekės kainą tik tol,kol paklausa bus elastinga.Viduti nės pajamos-tai pajamos,gautos už parduotą prekės vnt.M-ės įm paklausos kreivė krinta žemyn, todėl didinant pardavimo apim tį reikia mažinti prekės kainą, bet parduodant papild prekės kiekį mažinamos visų prekių kainos,todėl M-je rinkoje galio ja vidut pajamų f-lė kaip tobu los konkurencijos sąlygomis AR=TR/Q=QP/Q=P.Paklausos kreivė t.p. yra vidut pajamų kr eivė PELNO MAX-MAS LY GINANT TR IR TC M-jos spre ndimai dėl kainos ir gamybos apimties skiriasi nuo tobulos ko nkurencijos rinkos F-os sprendi mų.Konkur-ti F gali parduoti bet kokį prekių kiekį,rinkoje su siformavusiomis kainomis.Mo nopolijos paklausos kreivė yra analogiška šakos (rinkos paklau sos)kreivei,todėl monopolija ga li parduoti daugiau prekių tik mažindama kainą.Tai lemia ir pelno susidarymo sąlygas.Apie pelno max-mą firma sprendžia lygindama TR ir TC,MR ir MC Kadangi M-ja gali didinti parda vimo apimtį tik mažindama kai nas,todėl TR kreivė iš pradžių kyla,po tožemėja.41

Taškas,kuriame atstumas terp TR ir TC yarn didžiausias,rodo gamyb apimtį QM,kuriai esant M-ja gauna didž.pelną.Taškuo se A,B,kur TR=TC,firma pelno negauna RIBINĖS PAJAMOS IR R KAŠTAI R pajamos MR ir MC(rib kaštai)vienodai lemia pelno max-mą tiek tobulos kon kurenc sąlygomis,tiek M-nės ri nkos sąlyg.Pelnas max,kai MR =MC.Jai papild kaštų vnt ima duoti mažesnes rib pajamas,pel nas ima mažėti.Tob konkurenc sąlyg MR,AR,Pir D sutampa,ty, kad parduotas papild vnt duoda vienodą pajamų prieaugį.Tuo ta rpu,M-ja didindama pardavimo apimtį,turi mažinti kainas.Už papild prod vnt gaus mažesnes pajamas,todėl rib pajamų kreivė yra ne horizont o krintanti žem yn.Norint parduoti papil prod vnt,reikia mažinti mažinti ne tik papild vnt kainą,bet ir visas pre kes parduoti pigiau,todėl MR kr eivė yra žemiau paklausos arba kaino skreivės.42

MR=MC,QM rodo prod kiekį, kai pelnas max PELNO MAX-MAS M-NĖJE F-JE Tobulos konkurencijos rinkoje MC ir MR tiesiogiai nulemia kainą ir pardavimų kiekį.M-nko parduo ta prekių kainą rodo paklausos kreivė,kuri yra aukščiau Mr kre ivės,o pastarosios susikirtimas su MC rodo gamybos apimtį.43

Pavaizduotos rib pajamų,r kaš tų,vid kaštų ir paklausos krei vės.M-kas prekes parduoda kai na PM,kurią lemia paklausos kr eivė D.Esant šiai kainai ir prod kiekiui QM,M-kas gauna vid pel ną.Aπ=PM-ATCM.Tą patį rodo atkarpa RN,tai-vid pelnas,ten kantis prod vnt-ui,tada bendra sis pelnas yra Tπ=(PM-ATCM)QM,(ATCMPMRN).M-ja negali gauti neapibrėžtai dide lio pelno.Jos kainą lemia pakla usos kreivė.Kokio dydžio pelną gaus M-kas tikrovėje € nuo ga mybos kaštų ir prekės paklau sos.Jei sumažės paklausa,pa didės kaštai(ATC),F negaus ek onom pelno.Esant kaštams ATC1 taške R F gaus tik norm pelną,kuris įskaitomas į kaš tus.Kai kaštai dar didesni,F pa tiria nuostolius.PMPM1FR-rodys F nuostolius,P