Terorizmo sąvoka ir tipologija

Įvadas

Daugeliui pasaulio valstybių kova su terorizmu šiandien yra vienas iš svarbiausių prioritetų. Savo pasiryžimą visomis išgalėmis kovoti su tarptautiniu terorizmu deklaruoja Jungtinės Amerikos Valstijos, Rusija, Turkija, Haitis, Lietuva, Džibutis ir t.t. Daugelyje pasaulio valstybių specialiai kovai su terorizmu kuriami nauji įstatymai, formuojamos specialiosios antiteroristinės pajėgos, terorizmas (kaip grėsmė) minimas valstybių strateginiuose dokumentuose. Terorizmas, nepaisant jam skiriamo didžiulio dėmesio, ir toliau išlieka vienu sunkiausiai apibrėžiamų reiškinių, todėl ir pasirinkau šią rašto darbo temą „Terorizmas“, kad geriau galėčiau panagrinėti ir atskleisti terorizmą kaaip tiriamąjį objektą, jo sąvoką, priešistorę, rūšis, dabartines terorizmo organizacijas ir teroro kaip proceso pabaigos perspektyvas.

Šį darbą atlikdamas rėmiausi įvairia literatūra: internetiniu dienraščiu www.bernardinai.lt , dienraščiu „Lietuvos Rytas“, tarptautiniu gynybos centro informaciniu internetiniu puslapiu www.cdi.org/index.cfm , internetiniu žurnalu www.sociumas.lt, bei Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo Akademijos išleista knygele „ Nacionalinio saugumo studijų perspektyvos Lietuvoje“. Šiai temai atskleisti kėliau sau aukštus reikalavimus, kuriuos ši mano pasirinkta literatūra ir atitiko, tai daugybė teisingai sudėliotų minčių ir nuomonių, teisingų sakinių ir apibrėžimų, kurie puikiai gali atspindėti šios teemos svarbiausius elementus.

Rašydamas šį rašto darbą suskirsčiau jį į pagrindines penkias dėstomosias rašto darbo dalis, kurios tinkamiausiai padeda atskleisti terorizmo, kaip sąvokos, apibrėžimą, jo rūšis, bei kartu ir suteikia bendrų žinių apie šiandienos pasaulio teroristines organizacijas, kurių pavadinimus dažnas iš mūsų kasdien gi

irdime per televizijos žinias, spaudą ar kitas visuomenės informavimo priemones. Šio darbo pagrindu laikiau mokslo šviečiamuosius straipsnius, kuriuos vėliau papildžiau įvairesne ir labiau suteikiančia gyvumo rašto darbui informacija iš šiandieninės spaudos straipsnių, nušviečiančių šiandieninio terorizmo realijas.

Terorizmo sąvoka

Terorizmas – organizuotų grupuočių sistemingas grasinimas ar nenuspėjamo smurto naudojimas norint pasiekti politinį tikslą. Politinių organizacijų, tiek dešiniųjų, tiek kairiųjų, nacionalistinių ir etninių grupių bei revoliucionierių terorizmas, buvo naudojamas visais istorijos laikotarpiais, visame pasaulyje.

Nors dažnai ši sąvoka vadinama destabilizavimo ar egzistuojančių politinių institucijų nuvertimo įrankiu, teroras taipogi yra pradėjęs veikti šalių viduje, pvz.: prieš valstybinę kariuomenę ar slaptąją policiją, prieš jų siekius baimės atmosferos sukūrimui ar ištikimumo valstybinei ideologijai paskatinti.

Iš pasaulio istorijos galima išskirti keletą tikrų terorizmo pavyzdžių: Senovės Romos imperija, Prancūzijos revoliucija, nacistinė Vookietija, buvusioji Sovietų Sąjunga valdant Stalinui.

Teroristai mėgina ne tik sukelti paniką, bet taip pat pakenkti pasitikėjimui valdžia ar vyraujančia politika šalyje-taikinyje. Taigi terorizmas veikia psichologinės įtakos pagalba, kuri pasiekia labai daug tiesioginių aukų ar puolamų objektų atžvilgiu. Jie naudoja gąsdinimą, tokiu būdu įbaugindami platesnę visuomenės dalį, pavyzdžiui, priešiškas etnines ar religines grupuotes, visą šalį ir jos politinį valdymą, ar tarptautinę bendruomenę, kaip visumą.

Paprastai teroristinės grupuotės susideda iš nedaug narių, riboto kiekio amunicijos, palyginti mažai organizacinių išteklių. Dėl šios priežasties jo

os priklauso nuo “netikėto antpuolio ir atsitraukimo” elementų – dramatiškų, dažnai efektingų, kruvinų, griaunamųjų ir smurtinių aktų, taip žavėdamiesi savo darbu.

Siūloma terorizmo sąvoka

Šiame darbe apie terorizmą nagrinėju šią terorizmo sąvoką: terorizmas – tai tyčinis smurto naudojimas prieš civilius arba civilius taikinius, norint pasiekti politinius tikslus.
Ši sąvoka sudaryta iš trijų svarbių elementų:

1. Veiklos esmė – smurto naudojimas, grasinimas susidoroti smurtu. Pagal šią sąvoką, veikla, neįtraukianti smurto ar grasinimo susidoroti smurtu, nebus laikoma terorizmu (įskaitant nesmurtinius protestus – streikus, taikias demonstracijas ir pan.)

2. Veiklos tikslas visada politinis – būtent tikslas pasiekti politinius siekius; valdymo formos pakeitimas, valdžios žmonių, socialinės ar ekonominės politikos keitimas ir pan. Veikla, neturinti politinių tikslų, nebus laikoma teroristine. Smurtinė veikla prieš civilius, neturinti politinių siekių, daugiausia nusikalstomoji kriminalinė, arba paprasčiau – psichiškai paveikto žmogaus veiksmas, nesiejamas su terorizmu. Vieni mokslininkai linkę politinių tikslų sąrašą papildyti ideologiniais ar religiniais siekiais. Sąvokos privalumas, kaip bebūtų, yra trumpumas, ir, kiek įmanoma, išsamumas. “Politinio tikslo” idėja yra pakankamai plati, įskaitant šiuos tikslus. Motyvacija – ideologinė, religinė, ar kokia kita, – už politinio tikslo, yra nereikalinga apibūdinti terorizmą.

3. Terorizmo taikiniai – civiliai. Dėl to terorizmas taip išsiskiria iš kitų politinio smurto rūšių (pvz., pilietiniai karai, civilių sukilimai). Šis naikinimo būdas naudoja civilių gyventojų pažeidžiamumą – žmogiškąją silpną vietą; dėl sukeltų išpuolių prieš neginkluotas aukas, pa

asireiškia siaubingas daugumos žmonių susirūpinimas, didelis visuomenės informavimo priemonių dėmesys,.

Teroristai ar kovotojai už laisvę?

Šiandien nėra visos ir visų pripažįstamos terorizmo definicijos. Vienaip terorizmas apibrėžiamas kalbant apie tarptautinius santykius, kitaip įstatymuose ir kitokio pobūdžio valstybės institucijų dokumentuose. Skirtingiems tikslams vartojamas skirtingas terorizmo apibrėžimas.

Vadovaujantis skirtingais terorizmo apibrėžimais neretai pasitaiko atvejų, kai tie patys asmenys vienų būna įvardijami kaip teroristai, kitų – laisvės kovotojai. Tokiais atvejais, kalbant apie moralinį terorizmo vertinimą, dažnai išskiriamos dvi stovyklos. Vienos stovyklos atstovai (pvz., M. Walzer) mano, jog visais atvejais terorizmas yra blogis. Kitos stovyklos atstovai (pvz., A. Valls), vadinamieji „terorizmo apologetai“, prieš pasmerkdami terorizmą ir teroristus yra linkę atsižvelgti į aplinkybes. Aišku, jog abiejų stovyklų atstovai vartoja skirtingus terorizmo apibrėžimus.

Dar kiti teoretikai teigia, jog terorizmo sąvoka yra reliatyvi: priklauso nuo to, kaip jį apibrėžia suinteresuotieji. Kitaip tariant, jog, kas yra terorizmas ar kas nėra terorizmas, priklauso labai dažnai nuo to , ar įvertinimas kyla iš aukos, ar iš kaltininko pusės. Todėl tai, ką vieni laiko teroristiniu aktu, kiti gali laikyti išsilaisvinimo ir priespaudos kova. Todėl bet koks bandymas apibrėžti terorizmą, atskiriant jį nuo nacionalinio išsivadavimo kovos, tautos apsisprendimo teisės įgyvendinimo, visada susiduria su grėsme implikuoti, jog tam tikrais atvejais terorizmas yra pateisinamas.

Apibendrinant galima sakyti, jog, kai nėra vieno ai

iškaus ir visiems priimtino terorizmo apibrėžimo, kyla klausimų dėl kovos su terorizmu prasmingumo bei pagrįstumo. Negalime būti tikri, jog šiuolaikinės demokratinės valstybės visais atvejais vartoja tinkamą terorizmo apibrėžimą ir įkalina ar nužudo to vertus asmenis. Tokiu atveju dar daugiau abejonių kelia nedemokratinių valstybių, aktyviai dalyvaujančių kovoje su terorizmu, atitinkami veiksmai. Galbūt terorizmo sąvokos neapibrėžtumu naudojamasi žmogaus teisių pažeidimams nuslėpti?

Dabartinė padėtis

Mokslininkai, politikai, apsaugos specialistai ir žurnalistai – visi jie naudoja daugybę įvairių sąvokų terorizmui apibrėžti.

Kai kurie apibrėžimai apibūdina teroristinės organizacijos veikimo metodiką, kiti – pabrėžia terorizmo motyvaciją ir charakteristiką, pavienių teroristų veikimo planus ir pan. Knygoje “Political Terrorism” Schmidt ir Youngman pateikia 109 sąvokas, apibūdinančias terorizmą, kurias jie suformulavo, padarę apklausą šioje mokslinėje srityje.

Iš šių apibrėžimų, autoriai išskyrė pasikartojančius veiksnius, norėdami sudaryti statistinį pavidalą:
Smurtas ir jėgos panaudojimas 83.5%;
Politinis 65%;
Baimė, teroro išryškinimas 51%;
Grasinimai 47%;
Psichologiniai poveikiai ir užbėgta už akių reakcija 41.5%;
Užduočių ir kliūčių nesutapimai 37.5%;
Iš anksto apgalvotas, suplanuotas, sistemingas veiksmas 32%;
Kovų metodika, strategija, taktika 30.5%.

Terorizmo šaknys

Tikriausiai daugeliui pasaulio gyventojų terorizmas pirmiausia asocijuojasi su 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroro išpuoliais JAV. Vis dėlto terorizmas atsirado kur kas anksčiau. Manoma, jog jis, kaip fenomenas, egzistuoja jau maždaug 2000 metų. Pats žodis „terorizmas“ (pranc. la terreur) buvo plačiai pradėtas vartoti tik 1794 metais nuvertus jakobinų režimą Prancūzijoje. Tuo metu šis žodis buvo vartojamas apibūdinti teroru paremtos valstybės politikai. Galima teigti, jog jakobinų režimas yra klasikinis valstybinio terorizmo pavyzdys.

Terorizmo atsiradimas pirmiausia yra siejamas su kai kurių religinių sektų veikimo metodais. Pirmosiomis „teroristinėmis organizacijomis“ laikomos dvi žydų ekstremistų grupuotės – „Sicari“ ir „Zealots“ – veikusios senovės Romoje. Abiejų grupuočių nariai kovoje su graikais, romėnais ir žydais atskalūnais nevengė naudoti smurtą. Žydų ekstremistai (teroristai) organizavo tiek pavienių asmenų žmogžudystes, tiek masines žudynes. Neretai aukos buvo žudomos viešai, siekiant perduoti savotišką žinią romėnų valdžiai ir galimoms aukoms.

Vėlesniais metais savo teroristiniais išpuoliais pagarsėjo musulmonų šiitų sekta (asasinai) ir induistų grupuotė, besimeldžianti teroro ir destrukcijos deivei Kali. Remiantis D. C. Rapoportu, maždaug iki XIX amžiaus vidurio religija buvo vienintelis priimtinas terorizmo pateisinimas.

XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje išpilto sekuliarusis terorizmas. Naujieji teroristai savo veiksmus mėgino pateisinti nacionalistine, anarchistine ar marksistine ideologija. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, terorizmas Afrikoje, Azijoje ir Vidurio Rytuose išplito kaip pasipriešinimo kolonijinėms jėgoms forma.

Nuo XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio pabaigos galima stebėti atgimstantį religinį terorizmą. Ryškiausias šio „atgimimo“ simbolis – „Al Qaeda“.
Kruvinoji istorijos dalis

Terorizmas nėra tik šiuolaikinis reiškinys – jis tiek pat senas, kiek egzistuoja valstybės su valdžios struktūromis ir prievartos aparatais. Nelegalus politiškai motyvuotas smurtas yra neatsiejama žmonijos istorijos dalis.

Tiesa, teroristų metodai, priemonės, formos ir ideologijos evoliucionavo. Šiandienis terorizmas yra nepalyginamai sudėtingesnis reiškinys nei, tarkim, žydų zelotų-sikarijų mūsų eros pradžioje ar izmailitų asasinų viduramžiais. Vykstant globalizavimui, jis tapo globalus ir tarptautinis – tai esminis šiandienio terorizmo bruožas.

Terorizmo rūšys

Ekspertai išskiria mažiausiai šešias terorizmo rūšis: nacionalistinis, religiškas, valstybės remiamas, kairiųjų sparno, dešiniųjų sparno ir anarchistinis.

Nacionalistinis terorizmas

Teroristai-nacionalistai siekia suformuoti atskirą savo tautinės grupės valstybę, dažnai sutelkdami dėmesį į kovą už nacionalinį išsivadavimą, kurį, kaip jie galvoja, pasaulis ignoruoja. Ši terorizmo rūšis yra viena tarp pačių sėkmingiausių, laimint tarptautinį pritarimą bei nuolaidų. Ekspertai teigia, jog nacionalistinio teroro grupuotės yra linkusios riboti smurto naudojimą, pakankamai naudoti pasaulio dėmesio atkreipimą, bet ne tiek daug, kad tai plačiai perleistų rėmėjams ar pagrindinės bendruomenės nariams. Nacionalistinį terorizmą apibūdinti gali būti sunkoka, nuo tada, kai grupuotės kaltinamos už pernelyg atkaklią veiklą, kad jos nėra teroristinės, bet laisvės gynėjos.

Nacionalistinės teroristų grupuotės

Kaip nacionalistinių grupuočių pavyzdį galima paminėti Airių respublikonų armiją ir Palestinos nacionalinio išsivadavimo organizaciją. Jos abi 1990-aisiais atsisakė teroristinių aktų. Kiti žymūs pavyzdžiai – Baskų tėvynė ir laisvė (the Basque Fatherland and Liberty), kuri siekia sukurti baskų tėvynę, atskirai nuo Ispanijos; Kurdistano darbininkų partija siekia sukurti kurdų nepriklausomą nuo Turkijos valstybę. Ankstesnės nacionalistinės teroro grupuotės bandė pašalinti kolonijų vadovus; tai buvo Irgun ir Lehi (žydų atsargos kariuomenės, priešiškos britų valdymui Palestinoje, 1940 metais) ir Nacionalinis išsivadavimo frontas (priešiškas prancūzų valdymui Alžyre, 1950 metais).

Religinis terorizmas

Religijos teroristai siekia naudoti smurtą tolimesniems dieviškiems įsakymams įvykdyti, dažnai taikydamiesi į svarbios kategorijos priešus. Religijos teroristai priklauso daugybei pagrindinių tikėjimų, taip pat mažoms tikėjimo bendruomenėms. Ši terorizmo rūšis auga sparčiai, teigia Bruce Hoffman (“RAND think tank”); 1995-aisiais metais (vieni naujausių metų, kada buvo įmanoma atlikti statistinius tyrimus), beveik pusė iš 56 žinomų aktyvių tarptautinių teroristų grupuočių, buvo priklausomi nuo religijos. Ekspertai teigia, jog religijos teroristinės grupuotės suinteresuotos ne tik suvienyti šališkus nacionalistų pasekėjus ar ideologus, bet tęsti jų Dievo norų įvykdymus; jie stokoja vieno pagrindinių apribojimų, kad istoriškai turi ribotą apimtį teroristinių atakų. Hoffman taip pat teigia, kad radikaliausių religinių grupuočių teroristai gali tvirtinti: “Beveik neribotas žiaurumas naudojamas prieš neturintį nustatytų ribų kategorijos taikinį: tas taikinys – kiekvienas, nesantis religinių teroristų ar sektų narys.”

Religinių teroristų grupuotės

Tai Osama Bin Laden’o “al-Qaeda ” tinklas, Palestinos musulmonų organizacija “Hamas”, Libano šiitų grupuotė “Hezbollah”, radikaliosios žydų grupuotės, su kuriomis, kaip manoma, susijęs Rabbi Meir Kahane, Izraelio ekstremistas Baruch Goldstein (1994-aisiais metais, Hebrono mečetėje sušaudė musulmonų maldininkus kulkosvaidžiais ir Yigal Amir (1995-aisiais metais nužudė tuometinį ministrą pirmininką Yitzhak Rabin), keletas baltųjų amerikiečių pranašumo atsargos kariuomenių, ir Aum Shinrikyo lemtingosios dienos kultas Japonijoje (“Doomsday cult”).

Valstybės remiamas terorizmas

Valstybės remiamos teroristinės grupuotės tyčia naudojamos radikaliųjų valstybių, kaip užsienio politikos įrankis. Hoffman teigia: “tai finansiniu atžvilgiu efektyvus būdas kariaujant slaptai, nors tai yra pavaduojančiųjų karių ar “ginklų nuomos” naudojimas.” Vienas svarbus ankstesnysis dalykas. Irano valdžia, kaip manoma, siuntė nepriklausomus jaunus kovotojus, užgrobiant ir paimant įkaitais darbuotojus Amerikos ambasadoje Teherane, 1979-aisiais metais.

Sustiprintų išteklių dėka, valdžios remiamos teroristų grupuotės dažnai yra įgalios įvykdyti daugiau mirtingų išpuolių, nei kiti teroristai, įskaitant lėktuvų sprogdinimus.

Šios valstybės remia terorizmą: JAV užsienio reikalų departamentas teigia, kad Iranas yra pagrindinis šių dienų terorizmo rėmėjas. Taip pat už teroristų rėmimą kaltinamos: Kuba, Irakas, Libija, Šiaurės Korėja, Sudanas ir Sirija. Keletas valstybės remiamų teroristinių grupuočių pavyzdžių: Hezbollah (remiama Irano), Abu Nidal organizacija (remiama Sirijos, Libijos, ir Irako), Japonijos Raudonoji armija (dažnai pagal sutartį veikia su Libija).

Kairiojo sparno terorizmas

Kairiojo sparno teroristai yra pasiryžę sunaikinti kapitalizmą ir jį pakeisti į komunistinį ar socialistinį režimą. Jie mato civilius, kenčiančius nuo kapitalistų išnaudojimo, todėl kairiojo sparno teroristai kartais gali tik ribotai naudoti žiaurumą, norėdami išvengti aukų, kurias, kaip jie sako, nori išsaugoti. Šie teroristai kartais sutelkia dėmesį į pvz., magnatų pagrobimą ar paminklų sprogdinimą.

Kairiojo sparno teroristai

Baader-Meinhof grupuotė (Vokietija), Japonų Raudonoji armija, “The Weathermen” (Amerika, 1970), ir “Raudonosios brigados”(Italija).

Dešiniojo sparno terorizmas

Dešiniojo sparno teroristai yra mažiausiai organizuoti teroristai, dažnai siejami su neonacių gatvių riaušininkais Vakarų Europoje, ypatingai 1980-aisiais. Šios grupuotės dažnai dominavo, valdomos skustagalvių; siekė pašalinti liberalią demokratinę valdžią ir sukurti fašistinę valstybę. Neofašistai-teroristai dažniausiai puola imigrantus ar pabėgėlius iš besivystančio pasaulio šalių ir yra kartu rasistai bei antisemitai.

Anarchistinis terorizmas

Nuo 1870 iki 1920 metų anarchistinis terorizmas buvo pagrindinis reiškinys pasaulyje. Revoliucionieriai siekė nuversti valdžias, paleisdami bombų grandines, ir tokiu būdu nužudydami daugybę šalių vadovų. Viena iš tokių aukų buvo prezidentas William McKinley, 1901-aisiais metais nužudytas jauno vengrų pabėgėlio, įtakoto anarchistų politikos. Ekspertai aptinka pėdsakų, kad anarchistų politikų ir smurto susidomėjimas auga. Tai rodo pastarųjų protestų bangos prieš globalizaciją.

Teroristai

Teroristų organizacijos:

 Abu Nidal organizacija (ANO)
 Abu Sayyaf grupuotė (ASG)
 Al-Aqsa kankinių brigada
 Al-Gama’a Islamas ( Islamistų grupuotė )
 Al-Jihad (Egiptiečių islamistų Jihad‘as)
 Al-Qaida
 Ansar Islamas
 Ginkluota islamistų grupuotė
 Asbat al-Ansar
 Aum Shinrikyo
 Baskų tėvynė ir laisvė (ETA)
 Filipinų komunistų partija / Naujųjų žmonių armija (CPP/NPA)
 Airių respublikonų armija
 HAMAS (Islamistų pasipriešinimo judėjimas)
 Harakat ul-Mujahidin (HUM)
 Hezbollah ( Dievo partija )
 Uzbekų islamistų judėjimas (IMU)
 Jaish-e-Mohammed (JEM)
 Jama’at al-Tawid wa’al Jihad‘as
 Jemaah Islamas (JI)
 Kahane Chai (Kach)
 Kurdistano darbininkų partija (PKK)
 Kurdistano laisvė ir demokratiškas kongresas (KADEK)
 Lashkar-e-Tayyiba (LT)

 Lashkar I Jhangvi (LJ)
 Eelam‘o laisvė Tamilų tigrams (LTTE)
 Modžahedų Khalq organizacija (MEK arba MKO)
 Nacionalinė laisvės armija (ELN-Kolumbija)
 Palestinos islamistų Jihad‘as (PIJ)
 Palestinos laisvės frontas (PLF)
 Populiarusis frontas už Palestinos laisvę (PFLP)
 Populiarusis frontas už Palestinos laisvę – Generolo komanda (PFLP-GC)
 Tikroji IRA (RIRA)
 Revoliucinės Kolumbijos armijos pajėgos (FARC)
 Revoliucinis branduolys
 Lapkričio 17 revoliucinė organizacija ( Lapkričio 17 )
 Revoliucinė žmonių laisvės partija / Frontas (RPLP/F)
 Salafist‘ų grupuotė pašaukimui ir mūšiui (GSPC)
 Sendero Luminoso (Šviečianti dalis arba SL)
 Jungtinės savigynos pajėgos / Kolumbijos grupuotė (AUC)

Teroristų grupuotės:

 Al-Badr
 Alex Boncayao brigada (ABB)
 Al-Ittihad Islamas (AIAI)
 Antiimperialistinis Jaish Teritorinis branduolys (NTA)
 Ruandos laisvės armija (ALIR)
 Kambodžos laisvės kovotojai (CFF)
 Nepalo-Maoistų komunistų partija (CPN-M)
 Pereinamoji Airių respublikonų armija (CIRA)
 Rytų Turkijos islamistų judėjimas
 Spalio 1-osios Antifašistinė pasipriešinimo grupuotė (GRAPO)
 Didžiųjų rytų Islamistų Reido- Frontas (IBDA – C)
 Harakutos Jihad‘o Islamas (HuJI)

 Harakutos Jihad‘o Islamas /Bangladešas (HUJI-B)
 Hizb-I Islamas Gulbuddin
 Mudžechedinų Hizb
 Airių nacionalinė laisvės armija (INLA)
 Airių respublikonų armija (IRA)
 Adeno islamistų armija (IAA)
 Islamistų taikdarių internacionalinė brigada
 Jamiat Mudžechedinų
 Japonų raudonoji armija (JRA)
 Kumpulan Mudžechedinų Malaizija (KMM)
 Libano Islamistų kovotojų grupuotė
 Lordų pasipriešinimo armija (LRA)
 Lojalių savanorių pajėgos (LVF)
 Indijos Maoist‘ų komunistų centras
 Marokiečių Islamistų kovotojų grupuotė (GICM)
 Naujosios raudonųjų brigados/ komunistų kovotojų partija (BR/PCC)
 Žmonija prieš gangsterius ir narkotikus (PAGAD)
 Žmonijos karas
 Raudonosios rankos gynėjai (RHD)
 Revoliucinių proletarų inicijuojantis Branduolys (NIPR)
 Riyadus-Salikhin (Čečėnų kankinių pasipriešinimo ir sabotažo batalionas)
 Sipah-I-Sahaba
 Islamo regiono specialusis tikslas
 Tuniso kovotojų grupuotė (TCG)
 Tupac‘o Amaru revoliucinis judėjimas (MRTA)
 Turkų Hizballah
 Olsterio gynybos asociacija / Olsterio laisvės kovotojai (UDA/UFF)
 Olsterio savanorių pajėgos (UVF)

Terorizmo pabaiga

Pergalingo lūžio nematyti

Tvarka arba teroro išnaikinimu okupuotuose kraštuose pasigirti kol kas negalima.

Afganistane talibai vis aktyviau siekia grįžti į valdžią. Provincijų valdytojai ir taip iš esmės yra nepriklausomi nuo Kabulo valdžios.

Irake amerikiečius toliau persekioja nesėkmės, taikos nematyti. Teroristiniai išpuoliai prieš JAV pajėgas vykdomi kone kasdien.

Po 2001-ųjų rudens JAV buvo suimta tūkstančiai asmenų, įtariamų ryšiais su teroristinėmis organizacijomis. Dešimtys tūkstančių įtariamųjų sulaikyta kitose šalyse. Didžioji dalis jų vėliau paleista į laisvę, bet nemažai įkalinta. Tiesa, išnagrinėtų bylų, įsigaliojusių nuosprendžių – vienetai.

O teroristiniai išpuoliai tampa vis nuožmesni: sprogdinimai Balio saloje 2002 m. spalį, Bagdade ir Nedžefe 2003 m. rugpjūtį nusinešė itin daug gyvybių.

Niekas negali jaustis saugus

Antiteroristinis vajus vis labiau supriešina pasaulį. Netgi valstybėms, kurios iki šiol galėjo jaustis saugios, kyla pavojus tapti teroristų taikiniu. Tai liudija ir pranešimai apie ekstremistų ketinimus sprogdinti Lietuvos ir kitų JAV sąjungininkių atstovybes Turkijoje.

Kol vyksta kova su teroristais, nesistengiama išsiaiškinti ir naikinti terorizmo priežastis. Tačiau tokiu atveju tektų daug ką kritiškai iš naujo įvertinti. JAV užsienio politika nebūtų išimtis, bet dabartinė administracija nelinkusi to daryti.

Todėl galima prognozuoti, kad artimiausioje ateityje saugumas dėl galimų teroristinių išpuolių vargu ar padidės. Veikiau gali būti dar daugiau kraujo ir netekčių.

Išvados

Terorizmo negalima nuneigti, nevalia į jį žiūrėti pro pirštus, tai viena didžiausių globalių problemų pasaulyje, kurios daroma žala apima vis didesnius mastus ir paliečia vis platesnę visuomenės dalį. Apie terorizmą kaip naujai įsiliejusią grėsmę į tarptautinę arena turi žinoti kiekvienas, kuriam savo tautos ir likusio pasaulio likimas tebėra svarbus. Terorizmas kaip jau darbe buvo galima susipažinti turi savo sąvoką, kurią dažnas painioja, savo istoriją, kurios dauguma žmonių dar nežino, klasifikaciją. Šio darbo tikslas manau pasiektas, kadangi prieš tai nežinomi aspektai apie terorizmą, darbe taisyklingais sakiniais, įprasta kiekvienam struktūra buvo išdėstyti ne itin didelės apimties darbe. Darbą rašant buvo ilgai studijuojama įvairi mokslinė ir dažnai publikuojama medžiaga, o vėliau pateikta tik esminiai ir pagrindiniai jos aspektai. Terorizmas šiai dienai yra suprantamas ir aiškus dalykas, bet pravartu įsidėmėti , kad jis kaip ir visa kita evoliucionuoja , įgauna naujas formas , pasitelkia naujausias priemones ir technologijas, bei jo taikiniais tampa vis daugiau ir daugiau atsitiktinių aukų.

Literatūros sąrašas

1. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija., Nacionalinio saugumo studijų perspektyvos Lietuvoje, Vilnius: Leidybos centras prie KAM, 2001 m. gruodžio 19 d. konferencijos medžiaga, 2002, p. 40-45.
2. Račius E., “Karas su terorizmu – be nugalėtojų“, Lietuvos Rytas 2003 rugsėjo 6d.
3. Gailiūnas E., „ Kas yra terorizmas“, www.bernardinai.lt, 2004 10 27.
4. Čepulkauskaitė I., „ Žiniasklaida ir terorizmas“, www.sociumas.lt/Lit/Nr16/terorizmas.asp , 2004 11 03.
5. www.mip.lt/temp/w200312232339_Terorizmas.doc , 2004 11 11.
6. http://europa.eu.int/comm/justice_home/key_issues/terrorism/terrorism_0904_lt.pdf . 2004 11 05.
7. Burgess M., “Current List of Foreign Terrorist Organizations and Other Terrorist Organizations (as designated by the U.S. State Department)”, www.cdi.org/program/document.cfm?DocumentID=384&StartRow=1&ListRows=10&appendURL=&Orderby=D.DateLastUpdated&ProgramID=39&from_page=index.cfm, 2004 11 15.

Leave a Comment