TARPTAUTINIAI NUSIKALSTAMI TINKLAI: RUSŲ MAFIJOS POLITINĖ ĮTAKA

TARPTAUTINIAI NUSIKALSTAMI TINKLAI: RUSŲ MAFIJOS POLITINĖ ĮTAKA

Vilnius
2007 birželio 4 d.

Turinys

Įvadas .............................. 4
1. Tarptautiniai nusikalstami tinklai ir transnacionalinis organizuotas nusikalstamumas ......................... 5
2. Trumpa rusų mafijos istorija .................... 6
2.1. Rusų mafijos atsiradimas ................ 7
2.2. Dabartinė rusų mafijos sklaida pasaulyje ........... 9
3. Rusų mafijos politinė įtaka .................... 13
1.1 Vidinė dimensija .................... 14
1.2 Išorinė dimensija .................... 15
Išvados .............................. 17
Literatūros ir šaltinių sąrašas ....................... 18

Įvadas

Žlugus Sovietų Sąjungai, pakilo beveik penkiasdešimt metų pasaulį į dvi dalis dalinusi geležinė uždanga. Atsiradusios laisvo judėjimo galimybės nemažai daliai sovietinės totalitarinės sistemos išvargintų žmonių virto šansu susikurti naują, sotesnį gyvenimą kitose pasaulio šalyse. Posovietinės eros emigracijos mastus netgi galima būtų prrilyginti Didžiajam tautų kraustymuisi. Tačiau kartu su ekonominiais/politiniais emigrantais iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijos po pasaulį plačiai pasklido ir kriminaliniai elementai, kurie apibendrintai dažniausiai vadinami tiesiog rusų mafija .
Teoriškai rusų mafija būtų galima traktuoti kaip vieną iš tarptautinių nusikalstamų tinklų, kurio veikla įvardinama transnacionaliniu organizuotu nusikalstamumu. Praktine tarptautinės politikos prasme tarptautiniai nusikalstami tinklai ir transnacionalinis organizuotas nusikalstamumas savo mastu yra viena didžiausių grėsmių šalių nacionaliniam, regioniniam bei neretai ir tarptautiniam saugumui, nepaisant to, antiteroristinio vajaus kontekste sulaukianti neadekvačiai mažo politikų irr žiniasklaidos dėmesio. Vienas iš svarbiausių tarptautinių nusikalstamų tinklų „sėkmingos“ destrukcinės veiklos elementų yra jų politinė įtaka valstybėse, kuriose jie veikia.
Šio darbo tikslas yra išnagrinėti rusų mafijos, kaip vieno galingiausių tarptautinių nusikalstamų tinklų, politinę įtaką šalyse, kuriose ji veikia. Ti

iesa, kadangi darbas apeliuoja į rusų mafijos politinę įtaką tarptautiniu mastu, jame atsiribojama nuo rusų mafijos veiklos pačioje Rusijoje, išskyrus kiek tokia veikla ir įtaka turi implikacijų tarptautinei politikai. Pirmojoje darbo dalyje pateikiami tarptautinių nusikalstamų tinklų ir transnacionalinio organizuoto nusikalstamumo apibrėžimai. Antrojoje dalyje pristatoma trumpa rusų mafijos atsiradimo istorija bei apžvelgiama jos sklaida pasaulyje. Trečiojoje dalyje bandoma įvertinti rusų mafijos politinę įtaką, išskiriant vidinę ir išorinę jos veiklos dimensijas.
Darbe remiamasi vienos garsiausių Rusijos organizuoto nusikalstamumo eksperčių Louise I. Shelley darbais „Kriminalinis-politinis ryšys: Rusijos atvejo studija“ (The Criminal-Political Nexus: Russian Case Study), „Transnacionalinis organizuotas nusikalstamumas: neišvengiamas pavojus nacionalinei valstybei?“ (Transnational Organized Crime: An Imminent Threat to the Nation-State?), „Nusikalstamumas ir korupcija“ iš knygos „Rusijos politikos vystymasis“ (Development in Russian Politics), Mark’o Galeotti sttraipsniu “Mafija ir Naujoji Rusija” (The Mafiya and the New Russia) bei kitais straipsniais ir spaudos pranešimais.

1. Tarptautiniai nusikalstami tinklai ir transnacionalinis organizuotas nusikalstamumas

Prieš pradedant nagrinėti rusų mafijos politinę įtaką, pravartu pasiaiškinti kas yra tarptautiniai nusikalstami tinklai ir veikla, kuria jie užsiima – transnacionalinis organizuotas nusikalstamumas. Tiesa, reikia pasakyti, kad apibrėžti slaptai, už įstatymo ribų veikiančias nusikaltėlių organizacijas bei aukštu kompleksiškumo laipsniu pasižyminčią jų veiklą yra pakankamai sudėtinga.
Tarptautinius nusikalstamus tinklus galima laikyti organizuotų nusikaltėlių grupe, veikiančia tarptautiniu mastu. Jungtinių Tautų Ko

onvencija prieš transnacionalinį organizuotą nusikalstamumą organizuotų nusikaltėlių grupę apibrėžia kaip „struktūruotą trijų ar daugiau asmenų grupę, egzistuojančią tam tikrą laiko tarpą ir veikiančią su tikslu padaryti vieną ar daugiau rimtų nusikaltimų ar nusižengimų [.] tam, kad gautų, tiesiogiai ar netiesiogiai, finansinę ar kitokią materialinę naudą.“ Vadinasi, tarptautiniu nusikalstamu tinklu galima vadinti struktūruotą trijų ar daugiau asmenų grupę, egzistuojančią tam tikrą laiko tarpą ir veikiančią tarptautiniu mastu su tikslu padaryti vieną ar daugiau rimtų nusikaltimų ar nusižengimų tam, kad gautų, tiesiogiai ar netiesiogiai, finansinę ar kitokią materialinę naudą.
Transnacionalinis organizuotas nusikalstamumas bendriausia prasme gali būti apibūdintas kaip tarptautinių nusikalstamų tinklų veikla, tačiau reikia pastebėti, kad ši veikla neturi visuotinai priimtino apibrėžimo, jų galima rasti labai daug . Apibendrinant daugumą sutinkamų apibrėžimų, transnacionaliniu organizuotu nusikalstamumu galima įvardinti struktūruotos trijų ar daugiau asmenų grupės tarptautinio masto nusikalstamą veiklą, kuria siekiama, tiesiogiai ar netiesiogiai, gauti finansinę ar kitokią materialinę naudą. Iš tokios veiklos rūšių galima paminėti nelegalią prekybą ginklais, narkotikais, žmonėmis, pinigų plovimą, kibernusikaltimus, kontrabandą ir kitus tarptautinio masto nusikaltimus, kuriuos daro organizuotos nusikaltėlių grupės.
Kalbant apie tarptautinius nusikalstamus tinklus ir transnacionalinį organizuotą nusikalstamumą būtina atkreipti dėmesį į tradicines ir modernias transnacionalinio organizuoto nusikalstamumo definicijas bei atitinkamai klasifikuojamus tarptautinius nusikalstamus tinklus . Pagrindiniai skirtumai tarp tradicinių ir mo
odernių organizuotų nusikaltėlių grupių yra struktūra ir santykis su valstybe. Tradicinėse organizuotų nusikaltėlių grupėse vyrauja hierarchinė struktūra, jų veiklos interesai daugiau susiję su valstybe. Iš tradicinių galima paminėti italų mafiją ir japonų jakudzas. Modernių organizuotų nusikaltėlių grupės savo decentralizuotą struktūrą grindžia kuopelių organizacija, jos naudojasi valdžios valstybių, kuriose veikia, neefektyvumu. Prie tokių galima priskirti kinų triadas ir rusų mafiją. Kita vertus, tradicinių ir modernių tarptautinių nusikalstamų tinklų definicijos yra daugiau idealieji tipai, kurie nebūtinai, o dažniausiai ir apskritai nepasireiškia realybėje. Tačiau mums šie apibrėžimai leidžia geriau suprasti tarptautinių nusikalstamų tinklų veiklos ypatybes ir nustatyti vienų skirtumą nuo kitų.

2. Trumpa rusų mafijos istorija

Rusų mafija laikoma santykinai jauna, tačiau jos atsiradimo ir plitimo po pasaulį istorija gali padėti mums atsakyti į klausimą kokią politinę įtaką turi rusų mafija tarptautinei politikai.

2.1. Rusų mafijos atsiradimas

Rusų mafijos, t.y. tarptautinio nusikalstamo tinklo, formavimosi procesas yra pakankamai fenomenalus reiškinys. Tai, ką būtų galima pavadinti (tarptautine, netgi pasauliniu, mastu veikiančia) rusų mafija, iš esmės atsirado žlungant Sovietų Sąjungai. Šia prasme rusų mafija savo amžiumi atsilieka nuo italų, japonų ar kinų mafijų. Tačiau sieti rusų mafijos atsiradimą tik su Sovietų Sąjungos žlugimu ir šalies perėjimu nuo planinės ekonominės totalitarinės valstybės į rinkos ekonomikos demokratiją nebūtų visiškai tikslu. Rusų mafijos pirmtaku ir šaknimis re

eikėtų laikyti XX a. 3 – 4 dešimtmečiuose Rusijoje suklestėjusį organizuotą nusikalstamumą, kuris tarptautinį pobūdį įgijo žlugus SSRS. Organizuoto nusikalstamumo Rusijoje tradicija ir praktika didele dalimi lėmė rusiškos mafijos atsiradimą .
Organizuoto nusikalstamumo suklestėjimo Rusijoje piku (nes ir iki tol jis buvo pakankamai gajus) galima laikyti XX a. 3 – 4 dešimtmečius. Pilietinio karo bei brutalios komunistų valdžios įsigalėjimo laikotarpiu itin sudėtinga socioekonominė Rusijos žmonių padėtis (skurdas, alkis, neturtas, gyvenamojo ploto neturėjimas) vertė ieškoti išgyvenimo būdų, kurių bene vienintelis likęs prieinamas buvo nusikalstama veikla. Net ir paskelbus Naująją ekonominę politiką (NEP), t.y. suteikus žmonėms galimybę gaminti ir užsidirbti, nemaža dalis iš nepritekliaus įpratusių nusikalsti žmonių tapo profesionaliais kriminalinio pasaulio atstovais. Vėliau, stalinistiniam režimui Sovietų Sąjungoje vykdant politines represijas, kurių pasekmė buvo didėjantis politinių kalinių skaičius, valdžia iš esmės sudarė „sandorį“ su kriminaliniu pasauliu, suteikdami jiems neoficialių privilegijų mainais į kalinimo įstaigose (Gulaguose) palaikomą tvarką tarp politinių kalinių, kurių skaičius neretai viršydavo net ir kriminalinių nusikaltėlių skaičių . Viena vertus, tai leido valdžiai iš dalies kontroliuoti organizuotus nusikaltėlius, tačiau, kita vertus, tarp sovietinės valdžios ir nusikaltėlių pasaulio užsimezgė tamprūs korupciniai ryšiai.
Be to, palaipsniui iš dalies nepriklausomame kriminaliniame pasaulyje, kurio dalimi tapo ir politiniai kaliniai, išsivystė savas elgesio kodeksas ir netgi kalba – kalėjimo žargonas. Gulaguose susiformavęs kriminalinio pasaulio gyvenimo būdas dėl itin didelio kalinimo patirtį turinčių SSRS piliečių skaičiaus šiems atgavus laisvę Chruščiovo „atšilimo“ laikais pradėjo skverbtis ir į įstatymo valdomą socialinį gyvenimą bei griauti ir taip silpnus pilietinės visuomenės Sovietų Sąjungoje pamatus . Užsimezgęs kriminalinis – politinis ryšys sovietinės valdžios buvo kruopščiai slepiamas, tačiau prasidėjus perestroikai ir Sovietų Sąjungos dezintegracijos procesui jis išryškėjo blogiausiu galimu scenarijumi: valstybinį turtą tarpusavyje pasidalino sovietinė nomenklatūra ir jos „kolegos“ iš kriminalinio pasaulio, kai tuo tarpu šį turtą sukūrusi sovietinė liaudis negavo nieko . Iškilę nauji-seni turtuoliai, kurie sudarė apie 10% gyventojų skaičiaus, 1999 m. buvo sukaupę daugiau nei pusę Rusijoje buvusio turto. Žadėtasis šviesus kapitalistinis ir demokratinis, nebe komunistinis, rytojus taip ir neišaušo – komunistų partijos elitą pakeitė saujelė oligarchų, susijusių tiek su valdžia, tiek su verslu, tiek su kriminaliniu pasauliu. Vienintelis jų tikslas buvo bet kokia kaina didinti savo kapitalą. Posovietinę Rusijos politinę ir ekonominę situaciją, apskritai, galima įvardinti kleptokratiniu valdymu .
Kalbant apie organizuoto nusikalstamumo Rusijoje suklestėjimą ir apibendrinant kas pasakyta aukščiau, galima išskirti keturis pagrindinius jo formavimąsi lėmusius veiksnius :
• Kriminalinė ir teroristinė politinė kultūra – Rusijoje, nepriklausomai carinėje ar sovietinėje, niekada nebuvo įstatymo viršenybės; politinė valdžia buvo absoliutinė; iki pat XX a. pradžios išsilaikė feodaliniai santykiai; istoriškai valdžia Rusijoje buvo policinė ir korumpuota, kam liaudis priešinosi lengviausiai prieinamu būdu – nusikalstamumu;
• Politinės ir ekonominės atskirties jausmas – tiek politiškai, tiek ekonomiškai žmonės buvo atskirti nuo valstybės: galimybės daryti įtaką valdžios sprendimams nebuvimas, ribota arba išvis neegzistuojanti privatinė nuosavybė; ši atskirtis tarp elito ir masių žlugus Sovietų Sąjungai iš esmės padidėjo;
• Ryšiai tarp nusikaltėlių ir valdžios, kuriuos galima įvardinti tradiciniais – iš esmės sovietinis valdymas didele dalimi buvo grindžiamas simbiotiniais ryšiais su kriminaliniu pasauliu: kriminalinė pirmųjų bolševikų praeitis, ČK ryšiai su nusikaltėliais – informatoriais ir skundikais, minėtas kriminalinių kalinių vaidmuo Gulaguose, kompartijos sąsajos su juodosios rinkos spekuliantais Brežnevo laikais; žlugus Sovietų Sąjungai dalis buvusių smulkesnių ar stambesnių sovietinės sistemos veikėjų (kariuomenės, KGB, milicijos pareigūnai, partijos nariai, etc.) tapo kriminalinio pasaulio lyderiais ;
• Sąmoningai tam tikrų politinių veikėjų vykdoma „Įtampos (palaikymo) strategija“ – nesaugumo situacijos palaikymas, tiesiogiai ir/ar netiesiogiai palaikant realią organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo keliamą grėsmę, yra tam tikrų individų ir, dažnai institucinių, grupių interesas, susijęs su iš tokios situacijos gaunama ekonomine nauda.
Taigi, Sovietų Sąjungoje egzistavęs organizuotas nusikalstamumas kartu su politinėmis perturbacijomis žlungant Sovietų Sąjungai iš esmės lėmė rusų mafijos, tarptautinio nusikalstamo tinklo, iškilimą. Šio darbo prasme įdomi yra rusų mafijos sklaidos tarptautiniu mastu eiga, kurioje galima išskirti du pagrindinius etapus.

2.2. Dabartinė rusų mafijos sklaida pasaulyje

Pirmasis rusų mafijos sklaidos etapas vyko XX a. 8 – 9 dešimtmečiuose, kartu su pirmąja masinės emigracijos iš Sovietų Sąjungos banga, kuri pasiekė Vokietiją, Jungtines Valstijas ir Izraelį . Tiesa, ne veltui viena emigracijos krypčių buvo Izraelis. Détente laikotarpiu atšilus santykiams tarp Sovietų Sąjungos ir JAV pirmoji leido laisviau emigruoti iš Sovietų Sąjungos, o didžioji dalis šių išeivių buvo žydų tautybės, vėliau ir kitų tautybių SSRS piliečiai. 9 dešimtmečio pabaigoje tokios išeivių kolonijos veikė visose JAV, o kolonijoms iš esmės vadovavo kartu su politiniais emigrantais atvykę nusikaltėliai, tačiau jų veikla ir apsiribojo daugiau savo kolonijos narių reketavimu . Taigi, pirmasis rusų mafijos sklaidos etapas buvo pakankamai mažos apimties ir ribotas geografine prasme, atvykėlių nusikalstama veikla nebuvo panaši į mafijos, todėl jį galima būtų pavadinti preliudiniu arba įžanginiu.
Antrasis etapas susijęs su Sovietų Sąjungos žlugimu. Ekonominis Rusijos ir posovietinės erdvės valstybių krachas privertė nemažą dalį žmonių pasitraukti į Vakarus bei kitus pasaulio regionus . Būtent šiame etape, kuris, galima sakyti, tęsiasi ir dabar, rusų mafijai tenka daug didesnis ne tik teisėsaugos, bet ir visuomenių įvairiose pasaulio šalyse dėmesys, nei tai buvo pirmajame etape, tačiau ne tik dėl fizinio rusų mafijai priskirtinų asmenų skaičiaus padidėjimo. Rusų kilmės nusikaltėlių veikla tapo matomesnė, nes jų taikiniais tapo ne tik tautiečiai emigrantai, bet ir vietiniai gyventojai bei jų turtas, be to, rusiški veiklos metodai išsiskiria brutalumu . Kalbant apie rusų mafijos, kaip ir bet kurio kito tarptautinio nusikaltėlių tinklo, sklaidą nederėtų prisirišti prie tam tikrų geografinių vietovių. Vienas svarbiausių tarptautinio nusikalstamo pasaulio bruožų yra jo mobilumas, todėl valstybės ir jų teritorijos yra traktuojamos funkciškai, kaip veiklos sklaidos erdvė.
Rusų mafijos pėdsakus galima aptikti praktiškai daugelyje pasaulio valstybių. Žinoma, didžiausia jos koncentracija yra „tėvynėje“, Rusijoje. Tai yra rusų mafijos bazė, tarptautinio, netgi pasaulinio, nusikalstamo tinklo centras, iš kurio driekiasi šio tinklo gijos, apraizgiusios didelę dalį pasaulio. Geografiškai rusų mafijos sklaida didžiausia artimiausiuose jai regionuose: Vakarų ir Rytų Europoje, Centrinėje ir Rytų Azijoje . Rusų mafijos veiklos sklaida arba tinklo mezgimas vyksta per tam tikrus operacinius taškus užsienyje, tarkim Baltijos valstybėse , iš kurių vėliau organizuojamos ir vykdomos operacijos kitose Europos valstybėse. Vienas geriausių pavyzdžių yra Budapešte įsikūrusio Semiono Mogiliovičiaus veikla, kuris kontroliuoja pagrindinius prekybos narkotikais ir ginklais, nelegalių migrantų srautus į Centrinę ir Vakarų Europą . Rytų Azijos valstybėse, Vietname, Kinijoje, Tailande, Korėjoje ir kitose šalyse rusų mafija taip pat veikia (prekyba narkotikais, žmonėmis, ginklais, prostitucija, kt.), tačiau tokių stiprių ir įtakingų operacinių centrų nėra, nes konkurencinėje kovoje ji nusileidžia, gerai organizuotiems azijiečių tarptautiniams nusikaltėlių tinklams: kinų triadoms, japonų jakudzoms ir korėjiečiams .
Šiaurės Amerika, t.y. JAV ir Kanada, yra itin patrauklus regionas tarptautiniams nusikalstamiems tinklams, viena vertus, dėl savo ekonominio išsivystymo ir, antra vertus, kartu dėl atvirų visuomenių, kas leidžia jiems veikti iš esmės laisvai. Į Šiaurės Ameriką organizuotos nusikaltėlių grupuotės iš buvusios Sovietų Sąjungos, t.y. rusų mafija, atvyko iš esmės jau susiformavusios, kartu turinčios tamprius ryšius su tėvynėje likusiomis motininėmis organizacijomis. Jų nusikalstama veikla apima ne vieną sritį, tačiau pažymėtina, kad greta „tradicinės“ prekybos ginklais, narkotikais ir žmonėmis, jie daug aktyviau nei kitose pasaulio vietose užsiima finansiniais sukčiavimais ir apgaulėmis .
Kaip teigia Bruce’as Michael’as Bagley’us, žlugus Sovietų Sąjungai rusų mafija Lotynų Amerikoje (Centrinėje ir Pietų Amerikoje) bei Karibuose užmezgė ryšius su pagrindinėmis vietinėmis transnacionalinėmis nusikaltėlių organizacijomis. Šis regionas rusų mafijai, kitaip nei Šiaurės Amerikos atveju, patrauklus dėl nacionalinių valstybių institucinio silpnumo, kuris egzistuoja kartu su itin pelninga ir gerai Vakarų pusrutulyje išvystyta narkotikų, daugiausia kokaino ir marihuanos, gamyba ir prekyba. Užmegztų santykių su Pietų Amerikos narkotikų baronais dėka rusų mafija išplėtė savo įtaką Šiaurės Amerikoje ir Europoje. Mainydami buvusioje Sovietų Sąjungoje lengvai prieinamus, o Pietų Amerikos narkoteroristams taip reikalingus ginklus į jų gaminamus narkotikus, rusų mafija ne tik visiškai kontroliavo augančią ir didžiulius pelnus nešančią Rytų Europos rinką, bet ir pradėjo stumti kitus tarptautinių nusikalstamus tinklus iš jų turėtų pozicijų Vakarų Europos ir, mažiau, Šiaurės Amerikos narkotikų rinkose . Tuo tarpu Karibų jūros regionas rusų mafijai itin palankus dėl savo itin liberalios finansų tvarkymo politikos. Išnaudodami ofšorines kompanijas ir kitas Karibuose veikiančias finansines įstaigas, rusų mafijos nariai plauna milžiniškas pinigų sumas, gaunamas iš nusikalstamos veiklos kituose pasaulio kraštuose: Rusijoje, Rytų ir Vakarų Europoje bei Pietų Amerikoje. Be to, fizinis rusų mafijos atsiradimas regione prisidėjo ir prie prostitucijos, valstybės biudžeto grobstymo, intelektinės nuosavybės vagysčių bei kitų, iki tol pakankamai retų nusikaltimų, pagausėjimo .
Išskirtinį dėmesį reikėtų skirti rusų mafijos veiklai Izraelyje bei, apskritai, rusų mafijos sąsajoms su žydų tautybės asmenimis. Visų pirma, reikia pažymėti, kad neproporcingai didelė dalis rusų mafijos narių, ypač aukščiausiuose jos ešelonuose, turi žydiškas šaknis. Kai kurie akademikai su sodria antisemitizmo doze apskritai linkę pervadinti rusų mafiją į „Kosher-Nostra“ pagal italų Cosa Nostra pavadinimą . Antra, rusų mafija Izraelyje, kurią sudaro žydiškas šaknis turintys išeiviai iš buvusios Sovietų Sąjungos, yra grėsminga ir galinga . Šie faktas byloja apie tai, kad rusų mafija, išnaudodama ne tik savo slaviškosios išeivijos ryšius, bet ir žydiškosios dalies ryšius su itin galinga žydų diaspora JAV bei kitose Vakarų šalyse, turi išties nemažą nusikalstamos veiklos sklaidos potencialą pasauliniu mastu.
Taip pat įdomu yra tai, kad paprastai rusų mafija įsivaizduojama kaip brutalios jėgos nevengianti ne itin protingų vyrukų gauja. Pirmiausia šį įvaizdį paneigia itin sofistikuoti plataus masto ir didelėmis sumomis pinigų plovimo atvejai. Žlugus Sovietų Sąjungai prie kriminalinio pasaulio prisijungė ne tik buvę aukštesnio ir žemesnio rango jėgos struktūrų pareigūnai, bet ir be darbo likę įvairių kitų sričių specialistai, kurie, rusų mafijos rekrutuoti, padėjo sukurti sudėtingas pinigų plovimo schemas. Pastaruoju metu pastebimos ir vis dažnėjančios rusų mafijos atakos kibererdvėje, kurios įvairių virusinių sistemų pagalba kelia didelę grėsmę elektroninei prekybai, bankininkystei bei kitoms kibererdvėje atliekamoms finansinėms operacijoms, iš kurių galėtų pasipelnyti rusų mafija. Šių metų gegužės pradžios įvykiai Estijos kibererdvėje kelia klausimą ne vien dėl Rusijos valstybinių institucijų, bet ir dėl rusų mafijos vaidmens prisidedant prie atakų prieš Estijos valstybinių institucijų serverius.

3. Rusų mafijos politinė įtaka

Tarptautinių nusikalstamų tinklų, tarp jų ir rusų mafijos veikla yra glaudžiai susijusi su politika pačiu paprasčiausiu būdu: politika tampa priemone nusikalstamų grupuočių tikslams pasiekti. Šiame darbe mus domina, kokią politinę įtaką rusų mafija, tarptautinis nusikalstamas tinklas, turi šalyse, kuriose jis veikia, darant išlyga, kad ieškoma politinės įtakos, kurioje būtų aiškus tarptautiškumo matmuo. Deja, reikia pasakyti, kad, apskritai, ne tik sunku, kaip minėta anksčiau, apibrėžti kas yra slaptai, už įstatymo ribų veikiančios nusikaltėlių organizacijos ar aukštu kompleksiškumo laipsniu pasižyminti jų veikla, bet ir, savaime suprantama, bandyti nustatyti jų įtaką tarptautinei politikai. Iš tos informacijos, kuri prieinama, galima daryti tam tikras išvadas apie rusų mafijos politinę įtaką, tačiau kartu netikrumo laipsnis yra toks didelis, kad staiga naujai atskleisti faktai gali arba atskleisti neregėto masto įtaką, arba nieko naujo nepasakyti. Siekiant išsiaiškinti rusų mafijos politinę įtaką, šiek tiek aiškumo įneša jos veiklos suskaidymas į vidinę ir išorinę dimensijas.

3.1. Vidinė dimensija

Rusų mafijos veiklą galima įsivaizduoti kaip vientisą reiškinį, apraizgiusį savo tinklu visą pasaulį, t.y. veikianti daugelyje pasaulio valstybių. Tokio tinklo centras, viena vertus, yra Rusija, arba tiksliau buvusios Sovietų Sąjungos teritorija, iš kurios yra fiziškai kilę mafijos nariai. Dauguma rusų mafijos tyrinėtojų sutaria, kad ši organizacija neturi nei apibrėžtos struktūros, nei hierarchijos. Ji labiau primena kuopelėmis veikiantį organizacinį tinklą, kurį siejantis vienintelis pagrindinis vardiklis, kaip jau minėta, yra kilmė iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijos. To pasekmė – rusų kalbos mokėjimas, palengvinantis bendradarbiavimą tarp po visą pasaulį pasklidusių nusikaltėlių .
Aiškaus, tradiciškai hierarchiškai stuktūruoto centro neturėjimas leidžia James’ui O. Finckenauer’iui ir Elin’ui J. Waring’ui, knygos „Rusų mafija Amerikoje: Imigracija, kultūra ir nusikalstamumas“ (Russian Mafia in America: Immigration, Culture, and Crime) autoriams, teigti, kad rusų mafija kaip tokia apskritai neegzistuoja. Vadinamosios „rusų mafijos“ veiklą jie apibūdina ne organizuotu nusikalstamumu, o nusikalstamumu, kuris yra organizuotas. Būtent jos struktūros „laisvumas“ (menkas lojalumo laipsnis, silpnas, ne bendra etnine tapatybe vienijantis pagrindas, hierarchijos, nepriklausančios nuo vykdomų nusikaltimų nebuvimas, ryšių tarp narių netiesioginis pobūdis, ad hoc, o ne rutininė nusikalstama veikla) yra didžiausia kliūtis vadinti ją mafija . Apie tai kokį poveikį tai turi rusų mafijos politinei įtakai pašnekėsime šiek tiek vėliau.

Išskiriant vidinę rusų mafijos veiklos dimensiją turima omenyje ta jos veikla, kuri, pirma, turi artimą ryšį su pačia Rusija, t.y. nusikaltėlių grupuotės veikia iš Rusijos. Antra, jų veikla yra pakankamai ribota geografine prasme ir siekia netoli už Rusijos sienų. Trečia, ryšiai su rusų mafija kituose žemynuose yra sąlyginai silpni. Vidinėje dimensijoje išskirtinai didelė reikšmė siekiant nustatyti rusų mafijos politinę įtaką tenka jos formavimosi metu užsimezgusiems santykiams su komunistine valdžia. Žlugus Sovietų Sąjungai galima išskirti du periodus, kuriais abiem mafijos įtaka politiniams procesams, turintiems tarptautinių implikacijų, buvo didelė. Šie periodai sutapo su dviejų posovietinių prezidentų valdymu. Pirmiausia, Boriso Jelcino valdymo metais valdžios, verslo ir nusikalstamo pasaulio paribiu vaikščioję oligarchai, tokie kaip Borisas Berezovskis, Vladimiras Gusinskis, Michailas Chodorokovskis, Michailas Frydmanas, Vladimiras Potaninas ir kt. turėjo itin didelę įtaką Kremliuje priimamiems sprendimams visais be išimties klausimais . Antrajame periode, prasidėjusiame Vladimirui Putinui perėmus valdžią, veikėjai pasikeitė, tačiau mafijos įtaka politikai nesumažėjo. Oligarchai buvo išstumti iš politikos formavimo proceso, o jų vietą ilgainiui užėmė specialiųjų tarnybų klano nariai, ne tik tapę prezidentu, ministrais ar deputatais, bet užėmę ir nemažai žemesniojo ešelono postų . Turint omenyje artimus Rusijos specialiųjų tarnybų ryšius su organizuotų nusikaltėlių grupuotėmis, galima spręsti apie rusų mafijos politinę įtaką Rusijoje Putino valdymo metu: mafija netgi padidino savo įtaką politikos procesams Rusijoje, nes iš esmės nusikaltėliai tapo procesų tiesioginiais dalyviais, o tam tikrais atvejais ir sprendimų priėmėjais; tokia prabanga negalėjo pasigirti net visagaliai oligarchai. Taigi, galima teigti, kad tiems politiniams procesams, kurie susiję su čia apsibrėžta rusų mafijos veiklos vidine dimensija, mafija daro didelę įtaką.

3.2. Išorinė dimensija

Išskiriant išorinę rusų mafijos veiklos dimensiją turima omenyje ta jos veikla, kuri, pirma, nors ir turi sąsajas su Rusija, tačiau pagrindinis operacinis centras yra kitose šalyse/žemynuose: JAV, Izraelyje, Pietų Amerikoje ir kt.; antra, geografine prasme jų veikla yra labai plati, o Rusija kaip geografinė erdvė dažniausiai nevaidina svarbiausio vaidmens; trečia, ryšiai su rusų mafija pačioje Rusijoje gali būti sąlyginai silpni, tačiau artimi su kitų tautybių mafijomis ar rusų mafija ne Rusijoje. Išorinėje dimensijoje mafijai svarbiau yra įgyti politinę įtaką vietinės valdžios atžvilgiu, todėl santykiai su valdžia Rusijoje yra mažiau reikšmingi.
Kaip jau buvo minėta, žlugus Sovietų Sąjungai rusų mafija pasklido po pasaulį ir dabar jos pėdsakų galima rasti daugelyje pasaulio valstybių. Žinoma, daugiausia dėmesio susilaukia galima rusų mafijos įtaka JAV, tačiau, kaip teigia Finckenauer’is, yra mažai įrodymų, kad rusų mafija bandytų papirkti ar kaip kitaip daryti įtaką politikams ir politiniams procesams Jungtinėse Valstijose . Tiesa, Finckenauer’io skeptišką požiūrį didele dalimi įtakoja rusų mafijos neatitikimas tradiciniams mafijos organizacijų bruožams. Paskutiniaisiais metais, vis dėlto, pastebimas rusų mafijos suaktyvėjimas ne tik JAV, bet ir kitose šalyse, kuriose ji veikia, siekiant daryti įtaką politiniams procesams .
Rytų ir Pietryčių Azijos šalyse rusų mafijos grupuotės atlieka daugiau tarpininko tarp vietinių nusikaltėlių ir Rusijoje veikiančių kolegų, politinių ambicijų jie neturi . Panaši situacija yra ir Lotynų Amerikoje bei Karibuose . Izraelio atveju situacija yra įdomesnė: oligarchų klestėjimo Rusijoje laikais galima spręsti, kad jų įtaka politiniams procesams buvo juntama ir Izraelyje, nes didžioji dalis oligarchų buvo žydų kilmės. Putinui išstūmus oligarchus iš valdžios, nemažai jų, Leonidas Nevzlinas, Vladimiras Dubovas, Michailas Brudnas (buvę Michailo Chodorkovskio partneriai Yukos kompanijoje), Vladimiras Gusinskis ir Arkadijus Gaidamakas pasitraukė į Izraelį dėl grėsmės Rusijoje būti patrauktiems baudžiamojon atsakomybėn . Sumažėjusi oligarchų galia Rusijoje galėjo vesti prie rusų mafijos politinės įtakos Izraelyje sumažėjimo. Kita vertus, vargu ar Izraelyje apsigyvenę, išstumti iš politinio proceso Rusijoje oligarchai, taip lengvai atsisakė turėtos įtakos. Panašu, kad jie tik sustiprino tiesioginę politinę įtaką Izraelyje bei per išsaugotus ryšius Rusijoje toliau veikė Rusijos žydiją (kartu per ją netiesiogiai ir Izraelio politiką).

Išvados

Tarptautinių nusikalstamų tinklų veikla šiuolaikiniame pasaulyje yra ne ką menkesnė, atvirkščiai, netgi žymiai grėsmingesnė tarptautiniam, valstybių nacionaliniam ir individualiam žmonių saugumui nei išpūsta terorizmo grėsmė. Su šių organizacijų veikla mes susiduriame kasdien, jei ne gatvėje, kur pardavinėjami narkotikai, ginklai ir moterys, reketuojami verslininkai ir pan., tai bent jau žiniasklaidoje. Nė vieną minutę mes nebegalime būti saugūs, kad mūsų neapvogs net ir pervedant pinigus internetu.
Rusų mafija yra vienas didžiausių tokių tarptautinių nusikalstamų tinklų. Jų veikla apima daugelį pasaulio valstybių, yra labai plati: nuo prekybos narkotikais ir žmonėmis iki pinigų plovimo ir kibernusikaltimų. Rusų mafija išsiskiria grubumu, jiems negalioja tradicinėse italų ar japonų mafijose įprasti elgesio ir garbės kodeksai. Vienintelis rusų mafijos veiklos variklis ir tikslas yra ekonominė nauda – pinigai. Siekdami savo tikslo jie naudoja visas teisėtas ir neteisėtas priemones.
Politinė įtaka taip pat vienu ar kitu būdu neša dividendus, todėl rusų mafija kaip ir bet kuris kitas tarptautinės nusikalstamas tinklas siekia politinės įtakos. Rusų mafijos politinė įtaka yra be galo kompleksiškas reiškinys. Tiek, kiek įmanoma įžvelgti rusų mafijos įtaką tarptautinei politikai, galima teigti, kad didžiausią politinę įtaką tarptautinei politikai rusų mafija turi per savo įtaką Rusijos politiniams procesams, susijusiems su tarptautiniais reikalais. Ši įtaka yra praktiškai maksimizuota dėl ypač didelio buvusių specialiųjų tarnybų darbuotojų, turinčių artimus ryšius su mafijos struktūromis, dalyvavimo šiandieninės Rusijos politikoje. Antra vertus, rusų mafijos įtaka kitose valstybėse, kuriose ji veikia, yra nepalyginamai menkesnė. Tai lemia arši konkurencija su kitais tarptautiniais nusikalstamais tinklais ir rusų mafijai būdinga decentralizuota ir mažai hierarchizuota organizacinė struktūra, kuri trukdo siekti didesnės politinės įtakos reziduojamose šalyse. Tačiau, tiek akademikus, tiek teisėsaugos pareigūnus, tiek politikus turėtų jaudinti tai, kad rusų mafija vis dar neišnaudoja viso turimo potencialo daryti politinę įtaką ir siekti savo tikslų, nors, reikia pripažinti, pastangų tam dedama vis daugiau.

Literatūros ir šaltinių sąrašas

1. “2006 Canada / US Organized Crime Threat Assessment”, Royal Canadian Mounted Police. November 17, 2006. [Žiūrėta 2007 04 17];
2. „78 proc. Rusijos politinio elito – iš KGB”, Lietuvos radijas ir televizija. [Žiūrėta 2007 04 30];
3. Albanese, Jay S., „Book Review: Russian Mafia in America: Immigration, Culture, and Crime.” Criminal Justice Review, 25, 2000. [Žiūrėta 2007 04 30];
4. Bagley, Bruce Michael, „Globalization and Transnational Organized Crime: The Russian Mafia in Latin America and the Caribbean.” Mama Coca, October 31, 2001. [Žiūrėta 2007 04 17];
5. Bonner, Raymond, “FBI Goes Global: New Hungary Office To Hunt For ‘Russian Mafia’.” Manchester Guardian, February 22, 2000. [Žiūrėta 2007 04 17];
6. Bourtman, Ilya , “Putin And Russia’s Middle Eastern Policy.” MERIA, 10 (2), 2006. [Žiūrėta 2007 04 17];
7. “Crime and Punishment: ‘Russian’ Mafia (and General Drugs) Department” [Žiūrėta 2007 04 30];
8. Farah, Douglas, “Russian Crime Finds Haven in Caribbean.” The Washington Post, October 7, 1996. [Žiūrėta 2007 04 17];
9. Finckenauer, James O. and Yuri A.Voronin, “The Threat of Russian Organized Crime.” Issues in International Crime, June 2001. [Žiūrėta 2007 04 17];
10. Frisby, Tanya, “The Rise of Organised Crime in Russia: Its Roots and Social Significance.” Europe-Asia Studies, 50 (1), 1998. [Žiūrėta 2007 04 17];
11. Galeotti, Mark, “The Mafiya and the New Russia.” Australian Journal of Politics and History, 44 (3), 1998. [Žiūrėta 2007 05 25];
12. Granville, Johanna, “Crime That Pays: The Global Spread of the Russian Mafia.” Australian Journal of Politics and History, 49 (3), 2003. [Žiūrėta 2007 05 25];
13. Johnson, Raphael, „The Judeo-Russian Mafia: From the Gulag to Brooklyn to World Dominion.” The Barnes Review, May/June 2006 [Žiūrėta 2007 04 17];
14. Lintner, Bertil, “The Russian Mafia in Asia.” Asia – Pacific Media Services Limited, 3 February, 1996. [Žiūrėta 2007 04 17];
15. Lyman, Jay, “Worm Variants Part of Russian Mafia Extortion Scheme.” TechNewsWorld, March 15, 2004. [Žiūrėta 2007 04 30];
16. Lunev, Stanislav, “Russian organized crime spreads beyond Russia’s borders, squeezing out the local competition.” Jamestown, 3 (8), 1997. [Žiūrėta 2007 04 17];
17. Organized Crime Research, „Definitions of Organized Crime.“ [Žiūrėta 2007 04 30];
18. Rawlinson, Paddy, “Russian Organised Crime and the Baltic States: Assessing the Threat.” ESRC “One Europe or Several?” Programme Working Papers, 38/01, 2001. [Žiūrėta 2007 04 17];
19. Shelley, Louise I., “The Criminal-Political Nexus: Russian Case Study.” Paper presented at the Institute for Contemporary Studies and NSIC Conference “Confronting the Challenge of the Political-Criminal Nexus,” Mexico, March 1997. [Žiūrėta 2007 04 30];
20. Shelley, Louise I., “Crime and Corruption.” Development in Russian Politics, White et al (sud.). Houndsmills: Palgrave, 2001. [Žiūrėta 2007 04 30];
21. Shelley, Louise I., “Transnational Organized Crime: An Imminent Threat to the Nation-State?” Journal of International Affairs, 1995, 48 (2). [Žiūrėta 2007 04 30];
22. Sukharenko,Alexander, “The Use of Corruption by “Russian” Organized Crime in the United States.” Trends in Organized Crime, 8 (2), 2004. [Žiūrėta 2007 04 17];
23. United Nations Convention against Transnational Organized Crime. United Nations, 2000, 2. [Žiūrėta 2007 04 30];
24. Varanavičius, Darius, „Dominuojančių spec. tarnybų kaimynystė.“ 2006 m. balandžio 11 d. [Žiūrėta 2007 04 30];
25. Wagley John R., „Transnational Organized Crime: Principal Threats and U.S. Responses.“ CRS Report for Congress, March 20, 2006. [Žiūrėta 2007 04 30].

Leave a Comment