Tarptautinė public relations asociacija (IPRA)

Tarptautinė public relations asociacija (IPRA)
Kai IPRA (International Public Relations Association) buvo įkurta Londone 1955 metais, jos sudėtyje buvo tik 15 narių iš penkių šalių. Šiuo metu į IPRA sudėtį įeina apie 1000 narių, atstovaujančių 77 šalis. IPRA būstinė randasi Ženevoje (Šveicarijoje). IPRA gavo formalų pripažinimą iš JTO pusės, o jos nariai vykdo konsultantų ekonominiais ir socialiniais klausimais pareigas JTO taryboje. 1964 metais IPRA prisijungė prie taip vadinamo Atėnų kodekso, pagrįsto Žmogaus teisių deklaracija, priimta JTO. IPRA 25 metinių progą 1980 metais, Prancūzijos pašto žinyba išleido pirmą pasaulyje ir kool kas vienintelį pašto ženklą, skirtą PR.
IPRA propaguoja specialisto PR srityje profesijos prestižą, aukštus standartus ir etinių normų paisymą tarp specialistų, kuriems tenka turėti reikalą su tarptautiniais public relations aspektais. Be to, IPRA palaiko profesionalu PR tobulėjimą ir prestižą tose pasaulio šalyse, kur ši profesija išgyvena pradinį vystymosi periodą, padedant kurti naujas nacionalines asociacijas. IPRA konferencijos vyksta du kartus per metus. Kasmet IPRA įteikia premijas „už indėlį į geresnį tarpusavio supratimą pasaulyje“, kas ketvirtį leidžia žurnalą International Public Realtions Review. Be too, IPRA leidžia taip vadinamus Gold Papers („Auksiniai puslapiai“) pagal svarbias problemas, įdomias pasaulinei PR srities specialistų bendruomenei.

Specializuotos, regioninės ir vietinės asociacijos
Nuolat didėjantis kelių specializuotų nacionalinių organizacijų narių skaičius byloja apie nuolat didėjantį interesų bendrumo šioje srityje jausmą, o taip pa

at apie „korporacinės dvasios“ stiprėjimą ir profesionalumo didėjimą. Pavyzdžiui, PR specialistai, dirbantys sveikatos apsaugos srityje, sukūrė bendriją, 1964 metais tapusią Amerikos ligoninių asociacijos (American Hospital Association – AHA) filialu. Beveik 4300 narių turi šiuo metu Sveikatos apsaugos strategijos ir rinkos vystymo bendrija (Society for Healthcare Strategy and Market Development), įkurta 1996 metais susiliejus dviem grupėms, esančioms AHA filialais: American Sodiety for Health Care Marketing and Public Relations ir Sodiety for Healthcare Planning and Marketing. Šios bendrijos nariai gauna Spectrum (informacinis biuletenis, leidžiamas du kartus į mėnesį), ir Hospitals & Healthcare Networks (žurnalas, leidžiamas du kartus į mėnesį).
Tipiniu panašių specializuotų grupių pavyzdžiu yra Nacionalinė valstybinių komunikatorių asociacija (NATIONAL Association of Government Communicators – NAGC). Ši asociacija, organizuota 1976 metų sausyje, apjungia Government Information Organization ir Federal Editors Association narius. Daaugelis NAGC narių dirba Vašingtono regione, tačiau regioniniai NAGC skyriai yra tokiuose miestuose, kaip Frankfortas (Kentukio valstija), Mineapolis, Filadelfija, Denveris, Saskechanna-Velli (Pensilvanijos valstija), Ostinas (Teksaso valstija), Hempton – Roudžas (Virdžinijos valstija) ir Čikaga.
Šios asociacijos tikslai yra valstybinių komunikatorių autoriteto ir vaidmens padidinimas kuriant politiką ir didinant savo narių profesionalumą organizuojant darbo grupes, vedant seminarus ir kasmetines konferencijas. Ji taip pat bendradarbiauja su Civilinės tarnybos komisija su tikslu sukurti ir tobulinti svarbiausius profesionalius standartus. Dar vienu NAGC tikslu yra kreipimaisi į Kongresą, liečiantys įs
statymų atšaukimą, kurie apriboja ir apsunkina ryšių su visuomenės tarnybų funkcionavimą valstybiniuose organuose.
Įspūdingo augimo periodą išgyvena ir taip vadinamos Juodosios public relations bendruomenės (Black Public Relations Society) skyrių tinklas Atlantoje, Čikagoje, Los Andžele, Niujorke, Filadelfijoje ir Vašingtone. Pirmi skyriai buvo įkurti 1973 metais, o paskutiniai – Niujorke – 1991 metais. Šie skyriai užtikrina bendrą vadovavimą ir organizacijų užsakymų paskirstymą tarp specialistų, o taip pat propaguoja specialisto public relations srityje karjerą tarp afro-amerikiečių studentų. Analogiška organizacija ispaniškai kalbantiems specialistams, Hispanic Public Realtions Association, buvo įkurta Los Andžele 1984 metais.
Tarp kitų specializuotų asociacijų galim pažymėti sekančias:
Religinių ryšių su visuomene taryba (Religous Public Realations Council) įkurta 1929 m.
Nacionalinė public relations asociacija mokyklinio švietimo sistemoje (National School Public Relations Association) įkurta 1935 m.
Ryšių ūkyje taryba (Agricultural Relations Council įkurta 1953 m.
Baptistų public relations asociacija (Baptist Public Realtions Association) įkurta 1954 m.
Nacionalinė aukų rinkimo specialistų bendrija (National Society of Fund Rasisng Executives) įkurta 1960 m.
Nacionalinis ryšių su investuotojais institutas (National Investor Realations Institute) įkurtas 1969 m.
Švietimo tobulinimo ir palaikymo taryba (Council for Advancement and Support of Education – CASE) įkurtas 1975 m.
Problemų valdymo taryba (Issue Management Council) įkurta 1982 m.
Floridos valstijos public relations asociacija (Florida Public Relations Association), įkurta 1938 m. – viena iš nedaugelio asociacijų, sukurtų valstijos lygyje. Tarp kitų galima pažymėti Maino public relations tarybą, Missisipi valstijos public relations as
sociaciją, Teksaso public relations asociaciją. Panašiai į grupes valstijų lygiuose, daugelyje stambių miestų yra public relations klubai, publicity klubai ir kitos asociacijos, nesančios PRSA, IABC ir kitų nacionalinių ir tarptautinių organizacijų filialais.
Be to, atsirado eilė „ekskliuzyvinių“ grupių, turinčių įvairų įtakos laipsnį public relations praktikos formavimui. Tarp tokių grupių reikia pažymėti Wise Men („Išminčiai“, įkurtą 1938 m. Džono V. Hillo (John. W. Hill), Pendltono Dadli (Pendleton Dudley) ir T. Dž. Roso (T. J. Ros); Public Relations Seminar („PR-seminaras“), įkurtą 1951 m., kaip Nacionalinės public relations specialistų versle konferencijos (National Conference of Business Public Relations Executives) atsišakojimą; ir Pride and Alarm („Išdidumas ir nerimas“, įkurtą 1957 m. Niujorko specialistų, kurie apibrėžė save, kaip „jaunesnieji išminčiai“. Panašios grupės funkcionuoja neformaliai, o jų susirinkimai ir konferencijos vyksta uždaru režimu. Jų išskirtiniu bruožu yra grupinis uždarumas.
Naujausia „įėjimas tik su pakvietimu“ tipo grupe yra Arthur W. Page Society („Arturo V. Peidžo bendrija“), įkurta 1983 m., kai kompanijos AT&T gigantiškas public relations padalinys jau ruošiesi padalinimui tarp AT&T ir septynių vėl sukurtų regioninių telefoninių kompanijų, esančių AT&T suskaidymo rezultatu. Štai kas kalbama dėl šios grupės tikslų jos išleistoje medžiagoje:
„Arturo V. Peidžo bendrijos“ nariai yra įsitikinę, kad PR kaip administracinio valdymo funkcija turi apsprendžiamą reikšmę korporacijos sėkmei. „Bendrijos“ nariais yra tie specialistai, kurie pr
risilaiko aukščiausių public relations praktikos standartų, kurie realizuoja „Peidžo principus“. (Žiūr. 5.1. pavyzdį)
Už Jungtinių Valstijų ribų yra daugiau nei 100 nacionalinių ir regioninių asociacijų, atstovaujančių beveik 70 pasaulio šalių, be to šis skaičius nuolat auga priklausomai nuo to kaip PR įgauna vis didesnį pasaulinės visuomenės pripažinimą. Tokių asociacijų pavyzdžiais yra Australijos public relations institutas (šis institutas įkurtas 1960 m.), Federalinė Brazilijos public relations profesionalų taryba (1969 m.), Prancūzijos public relations federacija (1971 m.; šios federacijos nariais yra šešios atskiros specialistų ir konsultacinių firmų federacijos), Vokietijos public relations bendrija (1958 m.), Indijos public relations bendrija (1958 m.) ir Nigerijos public relations institutas (1963).

Studentų organizacijos
Amerikos studentų public relations bendrijos (Public Relations Student Society of America – PRSSA) atsiradimas padėjo naujų PR specialistų apmokymui ir pritraukimui. PRSA suinteresuotumas studentų skyrių organizavimui pirmą kartą pasireiškė 1950 m., tačiau tik 1967 m. balandyje Ohajo valstijos universiteto profesorius Volteris Zaifertas (Walter Seifert), dabar išėjęs į pensiją, pasiūlė PRSA asamblėjoje sukurti tokią organizaciją. Pasiūlymas buvo priimtas, ir pirmas studentiškas PRSA poskyris buvo įkurtas 1968 m. Iki 1998 m. PRSSA poskyriai buvo įkurti 203 studentų miestelių, o jų nariais buvo beveik 6000 studentų. PRSSA tikslas buvo „kultivuoti palankius ir tarpusavyje naudingus santykius tarp studentų ir PR srities profesionalų – praktikų“. Kad palengvinti studentų – absolventų perėjimą iš PRSSA į PRSA, buvo priimtos nuostatos dėl kandidatų į narių, pagal kuriuos kandidatai turi mokėti žymiai mažesnius nario mokesčius; be to, kandidatams numatytos specialios programos.
IABC taip pat remia studentiškus poskyrius, įkurtus 45 JAV studentų miestelių, o taip pat tris poskyrius Kanadoje ir vieną Honkonge. Bendras narių skaičius šiuose poskyriuose – 600 žmonių. Be to, daugelis studentų yra profesionalių poskyrių nariais. Teritoriniai ginčai tarp PRSA ir IABC prasidėjo po to, kai vieno universiteto studentiškas public relations klubas pabandė vienu metu tapti ir PRSSA ir IABC filialu. PRSSA egzistuoja taisyklė, draudžianti panašią „dvigubą pilietybę“, ką puikiai egzistuoja tikslų bendrumo nebuvimą pas daugelį profesionalių asociacijų ir bendrijų, veikiančių public relations srityje.

Etikos kodeksai
Be savaime valdančios organizacijos buvimo, vienu iš pagrindinių reikalavimų bet kokiai profesijai yra profesionalių normų, dažniausiai vadinamų „etiniais kodeksais“ visumos prisilaikymas jos atstovais. Visuomenei suvokiant profesionalumo ir interesų bendrumo vystymo svarbą pas kiekvienos profesijos atstovus, vis labiau buvo suvokiama ir būtinybė sukurti profesionalios atsakomybės standartus. Daugelis specialistų daro rimtus bandymus pademonstruoti savo atitikimą moraliniams pasirinktos profesijos kriterijams. Kiti, priešingai, suvokia kalbas apie visokius „etinius kodeksus“ kaip tuščiažodžiavimą.

5.2 pavzydys. Amerikos public relations bendrijos (PRSA)) profesionalių standartų kodeksas, reglamentuojantis public relations praktiką
(Šis kodeksas buvo priimtas PRSA asamblėjoje 1988 m. Jis pakeičia Etikos kodeksą, įsigaliojusį 1950 m. ir peržiūrėtą 1954, 1959, 1963, 1977 ir 1983 metais.)
Principų deklaracija
Amerikos public relations bendrijos nariai grindžia savo profesionalius principus fundamentinėmis vertybėmis ir asmenybės orumu, remiantis tuo, kad laisvas žmogaus teisių įgyvendinimas, tame tarpe žodžio, susirinkimų ir spaudos laisvės, yra pagrindu public relations praktikoje. Atstovaujant klientų ir darbdavių interesus, mes pareiškiame apie savo prisirišimą kontaktų, tarpusavio supratimo ir bendradarbiavimo tarp atskirų asmenų, grupių ir visuomenės institutų pagerinimo tikslams, o taip pat lygių galimybių įgyvendinti veiklą public relations srityje tikslams.
Mes įsipareigojame
Demonstruoti profesionalaus elgesio pavyzdžius, charakterizuojamo sąžiningumu, tikslumu, sąžiningumu ir aukšta atsakomybe visuomenės atžvilgiu.
Tobulinti savo individualų meistriškumą, didinti žinių lygį ir profesionalius įgūdžius nuolatinio tiriamojo darbo ir švietimo pagrindu.
Tvirtai laikytis Profesionalių standartų kodekso, priimto PRSA Asamblėjoje, teiginių public relations praktikoje.

Profesionalių standartų kodeksas public relations praktikoje
Žemiau išvardinti teiginiai priimti Amerikos public relations bendruomenės su tikslu propaguoti ir aktyviai įgyvendinti aukštus PRSA narių visuomeninės veiklos ir elgesio etikos standartus.
1.PRSA nario profesionali veikla turi atitikti visuomeninius interesus.
2.PRSA narys turi būti sąžiningumo ir padorumo aukštų standartų siekimo pavyzdžiu, vykdant greta to savo pareigas tiek kliento (darbdavio), tiek ir demokratinio proceso visuomenėje atžvilgiu.
3.PRSA narys turi veikti sąžiningai visuomenės, savo buvusių ir dabartinių klientų (darbdavių), o taip pat savo kolegų atžvilgiu, atmenant apie būtinybę paisyti informacijos gavimo laisvės ir kitų žmonių nuomonės gerbimo principus.
4.PRSA narys turi paisyti aukštus tikslumo ir tikrovės standartus, vengiant ekstravagantiškų pareiškimų arba nekorektiškų palyginimų, o minint žodžius ir idėjas, priklausančias kitiems žmonėms, būtinai nurodyti jų šaltinį.
5.PRSA narys neturi sąmoningai platinti klaidingą arba klaidinančią informaciją; jis turi stengtis greičiau ištaisyti klaidingus pareiškimus arba nekorektiškus palyginimus, tvirtinimus arba komentarus, už kuriuos yra atsakingas.
6.PRSA narys neturi užsiimti veikla, kurios tikslas pažeisti komunikacijos kanalų arba valstybės valdymo procesų vientisumą.
7.PRSA narys turi būti pasiruošęs atskleisti informaciją apie klientą arba darbdavį, kurių vardu vykdo kokias nors viešas komunikacijas.
8.PRSA narys neturi naudotis profesionaliomis atskirų asmenų arba organizacijų galimybėmis su tikslu aptarnauti kokį nors paskelbtą teisminį nagrinėjimą arba įgyvendinti atstovavimą panašiuose procesuose, demonstruojant tokiu būdu savo nepriklausomybę ir objektyvumą, o veikloje aptarnaujant kieno nors kito, slaptus interesus.
9.PRSA narys neturi garantuoti savo klientui tam tikrų rezultatų pasiekimą, esančių ne betarpiškoje šio specialisto kontrolėje.
10.PRSA narys neturi atstovauti konfliktuojančius arba konkuruojančius interesus, neturint visų suinteresuotų asmenų pritarimo, kurį jis turi gauti tik išdėsčius visus jam žinomus faktus.
11.PRSA narys turi vengti situacijų, kai šio specialisto asmeniniai interesai yra arba gali būti konflikte su jo pareigomis darbdavio, kliento arba ko nors kito atžvilgiu; bet kuriuo atveju jis turi iš anksto supažindinti su jais visus dalyvius.
12.PRSA narys neturi priimti piniginio atlyginimo, komisinių, dovanų ir t.t. nuo bet ko, išskyrus klientus arba darbdavį, kurių interesais jis dirba; bet kuriuo atveju jis turi iš anksto supažindinti juos su visa jam žinoma informacija ir gauti pritarimą, išreikštą aiškia forma.
13.PRSA narys turi aiškia ginti savo buvusių, dabartinių ir potencialių klientų ar darbdavių teises į jų asmeninio gyvenimo paslaptį ir neliečiamumą.
14.PRSA narys neturi sąmoningai kenkti profesionaliai kito specialisto reputacijai arba veiklai.
15.Jei kokiam nors PRSA nariui taps žinoma apie neetišką, nesąžiningą ar neteisėtą kito PRSA nario veiklą, tame tarpe apie šio kodekso nuostatų pažeidimus, jis privalo nedelsiant pateikti atitinkamus duomenis kompetetingiems PRSA organams, kurie imsis priemonių, numatytų procedūra, išdėstyta Reglamento XII straipsnyje.
16.PRSA narys pašauktas kaip liudytojas į teisminį nagrinėjimą, susietą su šio kodekso nuostatų patvirtinimu, privalo pasirodyti, jei tik nėra svarių priežasčių nepasirodymui, patvirtintų teisėjų kolegijos.
17.PRSA narys turi kuo greičiau nutraukti santykius su bet kokia organizacija arba asmeniu, jei tokie santykiai reikalauja iš jų veiksmų, prieštaraujančių šio kodekso nuostatoms.

Bandymų sukurti etikos kodeksą public relations srityje rimtumas atsispindi dideliame profesionalių standartų kodeksų kiekyje, reglamentuojančių specialistų veiklą šioje srityje. Svarbiausiu iš tokių kodeksų Jungtinėse Valstijose yra Amerikos public relations bendrijos (PRSA) kodeksas. Pirmas Profesionalių standartų PRSA kodeksas buvo priimtas 1954 m. Šis kodeksas nuosekliai buvo peržiūrimas 1959, 1963, 1977, 1983 ir 1988 metais (žiūr. 5.2 pavyzdį).
Pataisos, įneštos 1963 m., sustiprino etines normas finansinės praktikos atžvilgiu. Po kelių metų tyrimų JAV vertybinių popierių ir biržų komisija pareiškė rimtus kaltinimus dėl piktnaudžiavimo tarnyba eilei specialistų public relations srityje. 1977 m. pataisos kodeksui buvo reakcija į antitrestinio teisminio proceso prieš PRSA pavojų, kurio iniciatoriumi buvo pasiruošusi tapti JAV Federalinė prekybos komisija (Federal Trade Commission – FTC). Šios komisijos Konkurencijos biuras (Bureau of Competition) priėjo išvados, kad Kodekso nuostatos, trukdančios taikyti public relations praktikoje honorarus, priklausančius nuo sėkmės, ir draudžiančios vienam asociacijos nariui perimti kito jos nario klientus, pažeidžia laisvos konkurencijos principą. Rimtai kritikuojami buvo dvi sekančios kodekso nuostatos.

Asociacijos narys neturi siūlyti savo potencialiam klientui arba užsakovui, kad jo honoraro ar kito atlyginimo dydis priklausytų nuo tam tikrų rezultatų pasiekimo arba būtų matuojamas šiais rezultatais; jis taip pat neturi sudaryti jokio susitarimo dėl apmokėjimo, kuris turėtų savo rezultatu tokios priklausomybės užtikrinimą.
Asociacijos narys neturi „įsibrauti“ į kito jos nario profesionalių interesų sferą. Tais atvejais, kai vienas klientas samdo du vykdytojus, abu turi turėti garantiją, kad tarp jų neiškils konfliktas.

Pastarasis teiginys jau ilgo laiko bėgyje yra debatų šaltiniu tiek PRSA viduje, tiek ir jos išorėje, kadangi jis netaikytinas daugeliui specialistų, nesančių PRSA nariais. Tokiu būdu, šis teiginys apsaugo tik konsultantus, esančius PRSA nariais, remiantis išskirtinai tvarkingumu tų, kas neįstojo į šią bendriją. Iš tikrųjų, šis teiginys praktikoje taip niekada ir nebuvo taikomas.
Nežiūrint į tai, kad PRSA vadovybė nepritaria kaltinimams, iškeltiems FTC, du nurodyti straipsniai buvo išimti iš Kodekso, priimto 1977 m. balandžio 29 d. Tačiau, PRSA vadovybė paaiškino, kad Bendrija nesiruošia užmerkti akis į klientų perviliojimą ir honoraro skyrimą priklausomai nuo veiklos sėkmės. 1977 m. spalio 27d. JAV Federalinė prekybos komisija gavo iš PRSA dokumentą, kuriame PRSA įsipareigoja susilaikyti nuo „skelbimo taisyklių, kurios reglamentuoja susitarimų dėl apmokėjimo sudarymo ir būdus ieškoti ir pritraukti klientus“. To rezultate FTC palaimino pataisytą Bendrijos kodeksą.
Tuo metu kai ištaisytame Bendrijos kodekse jau nebuvo minėta apie „koncepcijas, pažeidžiančias moterų teises“, jame liko vienas teiginys, iššaukiantis aštrius ginčus:

„PRSA narys turi demonstruoti prisirišimą tiesai ir tikslumui, o taip pat bendrai priimtiems gero skonio standartams.“

Minėjimas apie „bendrai priimtus standartus“ iššaukdavo nemažus nesutarimus tarp specialistų public relations srityje. Šios sąvokos išplauktas pobūdis ir per didelis „lankstumas“ leido užmerkti akis į daugelį neetiškos praktikos atvejų iki pat eilinės kodekso peržiūros 1988 m., po to, kai Skundų ir konfliktų nagrinėjimo komisija nagrinėjo vieną iš tokių atvejų.
Šis atvejis buvo toks, kad PR srities specialistas atskleidė vieno iš potencialių klientų planus jo konkurentui. Buvo pakeisti du Kodekso straipsniai, kurie dabar aprėpdavo „potencialius“, o taip pat buvusius ir dabartinius klientus. Kodekso peržiūra, atlikt a1988 m., neliesdavo pagrindinių nuostatų. Priešingai, Profesionalių standartų public relations srityje kodeksas buvo išplėstas iki 17 straipsnių, daugelis kurių buvo perfrazuotos, kad padaryti juos suprantamesniais. Be to, šis kodekso koregavimas sąlygojo jo atitikimą kodeksui, pateiktam 13 organizacijų, įeinančių į Šiaurės Amerikos public relations tarybą (North American Public Relations Council).
PRSA nariai susitarė vykdyti savo profesionalią veiklą pagal šį kodeksą. Šio kodekso nuostatų realizavimas praktikoje buvo užtikrinamas atliekant konfidencialius nagrinėjimus, paskiriamus atėjus skundams dėl kodekso pažeidimo vienu iš PRSA narių arba specialisto, nesančio PRSA nariu, arba pagal atskleidimus spaudoje. Nacionalinė etikos ir profesionalių standartų taryba, susidedanti iš devynių narių, vykdo savotiško „Didžiojo žiūri“ vaidmenį, nagrinėja skundus ir priima sprendimus dėl to, ar reikia iškelti atitinkamus kaltinimus. Disciplininių pažeidimų atvejai nagrinėjami arba teisinių kolegijų (kiekvienoje iš devynių nacionalinių PRSA sričių), susidedančių iš šešių narių, arba betarpiškai PRSA direktorių taryboje. Tai pakankamai griozdiškas biurokratinis procesas, kuris schematiškai pavaizduotas 5.3 pavyzdyje.

5.3 pavyzdys. PRSA kodekso atlikimo ir įgyvendinimo procesas
Etinis klausimas
Gali būti iškeltas PRSA narių, Etikos ir profesionalių standartų Tarybos (Board of Ethics and Professional Standarts – BEPS), bet kurio piliečio ar publikacijos spaudoje

Teisėjų kolegija
Išklauso ieškinį, pateiktą BEPS arba kito ieškovo, gali paprašyti BEPS būti ieškovu; po išklausymų perduoda visą gautą ir išsiaiškintą medžiagą, išvadas ir disciplinines rekomendacijas (jei tokios yra) direktorių tarybai.

Etikos ir profesionalių standartų taryba (BEPS)
Nagrinėja ir tiria bylas, liečiančias etinių normų pažeidimus; turi teisę uždaryti bylą, perduoti ją Teisėjų kolegijai arba direktorių tarybai kai neįmanoma jos ištirti savarankiškai arba gali parašyti laišką dėl administracinio pažeidimo.

Direktorių taryba
Priima sprendimus apie priemones/nuobaudas, remiantis rekomendacijomis; gali paprašyti Teisėjų kolegijos tęsti bylos nagrinėjimą; gali pateikti šalims galimybę išdėstyti savo poziciją direktorių tarybai. Gali pritaikyti tiesiogines priemones nariams, kaltinamiems tam tikrais nusikaltimais – po atitinkamos bylos išklausymo direktorių taryboje. Gali pateikti įspėjimus, pastabas arba nuosprendžius; privalo pateikti papeikimus, pranešti apie narystės sustabdymą arba pašalinimą iš PRSA narių.

Publikuojama leidus Amerikos public relations bendrijai

Įkyrumas, kuriuo PRSA kodekso nuostatos buvo įgyvendinamos Etikos ir profesionalių standartų tarybos, eilės metų bėgyje buvo pakankamai nepastovus. Pirma nuobauda už kodekso pažeidimą sekė 1962 m. ryšium su vieno iš PRSA narių bandymu perimti kito PRSA nario klientą. Du PRSA nariai buvo nubausti 1963 m., o dar vienas buvo pašalintas iš PRSA 1964 m. – iš karto po Fulbraito komiteto konsultantų veiklos tyrimo, kurie atstovavo užsienio šalių vyriausybes. Nuo to laiko, tik vienas iš kiekvienų penkių kodekso pažeidimo atvejų buvo perduodamas teisėjų kolegijos arba PRSA direktorių tarybos nagrinėjimui. Didžioji dauguma kodekso pažeidimo atvejų buvo „praleidžiama“ dėl liudytojų ir kaltės įrodymo nebuvimo, „taikiai išsprendžiami“ suinteresuotomis šalimis, arba nagrinėjimai nutraukiami dėl kaltinamojo atleidimo arba mirties. Vienas iš kodekso trūkumų yra jo taikyme tik PRSA nariams.
Skambi byla, iššaukusi daug triukšmo spaudoje, įvyko 1986 m., kai PRSA prezidentas Antonis Franko (Anthony Franco) paliko PRSA atsiradus spaudoje pranešimams apie tai, kad Vertybinių popierių ir biržų komisija (Securities and Exchange Commission – SEC) apkaltino jį vieno iš savo klientų akcijų pardavimu (kaltinimo esmė buvo tame, kad Franko turėjo – ir naudojosi savanaudiškais tikslais – konfidencialia informacija apie šį klientą). Pagal ieškinį, pateiktą SEC į JAV apygardos teismą Vašingtone, Amerikos fondų birža užfiksavo neįprastai stambų vienos nedidelės Mičigano valstijos kompanijos akcijų pirkimą. 3 tūkst. akcijų pirkimas po 41 dolerio už akciją įvyko dieną iki oficialaus pareiškimo, kad viena privati investicinė grupė ruošiasi įsigyti visą šios kompanijos akcijų paketą po 50 dolerių už akciją. Šio sandorio tyrimas, atliktas biržos, išvedė į Franko, kuris, kaip pasirodė, padėjo šiai Mičigano kompanijai – jo klientui – paruošti skelbimą dėl planuojamo pirkinio. Ieškinyje, pateiktame SEC, tvirtinama, kad Franko pradžioje neigė pirkimo faktą, bet vėliau paskambino savo brokeriui, kad anuliuotų sandorį.32
Beveik po metų po šio incidento, neišreiškiant savo sutikimo ar nesutikimo su kaltinimu, pateiktu SEC ieškinyje, Franko pasirašė įsakymą dėl visų, taip vadinamo „Galutinio sprendimo dėl neterminuoto teisminio draudimo“ sąlygų priėmimo, pagal kurį jam ir jo agentams „draudžiama tiesiogiai arba netiesiogiai“ užsiimti praktika, susieta su vertybinių popierių pirkimu arba pardavimu ir nukreipta į apgaulė ir kitų žmonių klaidinimą.33
Atvejis su Franko pagreitino PRSA reglamento pataisos priėmimą, pagal kurią tyrimą galima pratęsti dar 90 dienų nuo nario, kurį liečia tyrimas, išstojimo iš PRSA momento PRSA prezidentas arba atitinkamas pareigybinis asmuo turi paskelbti teisminio nagrinėjimo rezultatus, tame tarpe apie „tas disciplinines sankcijas, kurios būtų uždėtos PRSA nariui, jei jis išstotų iš PRSA“.34 Ši pataisa leido uždaryti „teisinę properšą“, kuri trukdė tęsti teisminį nagrinėjimą kai kaltinamasis išstodavo iš PRSA.

5.4 pavyzdys. Tarptautinės verslo komunikatorių asociacijos etikos kodeksas
Pratarmė
Kadangi šimtai tūkstančių verslo komunikatorių visame pasaulyje užsiima veikla, įtakojančia milijonų žmonių gyvenimą, ir kadangi ši veikla sąlygoja didelę socialinę atsakomybę, Tarptautinė verslo komunikatorių asociacija sukūrė profesionaliems komunikatoriams Etikos kodeksą. Šis kodeksas remiasi trim skirtingais ir tuo pačiu tarpusavyje susietais profesionalios komunikacijos principais, kurie taikomi visame pasaulyje.
Šie principai numato, kad (1) bet kokios bendruomenės veikla grindžiama gilia žmogaus teisių ir įstatymo viršenybės pagarba; kad (2) bet kokios organizacijos nariai gali sukurti jiems bendras etikos normas, t.y. vieningi gėrio ir blogio kriterijai; ir kad (3) taip vadinami skonio klausimai reikalauja gero kultūrinių normų supratimo.
Šių principų esmė yra tokia:
profesionalios komunikacijos yra teisėtos;
profesionalios komunikacijos yra etiškos;
profesionalios komunikacijos atitinka gerą skonį.
Pripažįstant šiuos principus, IABC nariai siekia:
dalyvauti komunikacijose, kurios ne tik teisėtos, bet ir etiškos ir vertina kultūrines vertybes ir idealus;
dalyvauti teisingose, tiksliose ir sąžiningose komunikacijose, kurios padeda tarpusavio pagarbai ir supratimui; ir
tvirtai laikytis sekančias IABC Etikos kodekso nuostatas profesionaliems komunikatoriams.
Dėl to, kad supančios mus veiklos sąlygos nuolat keičiasi, IABC nariai siekia nuolat didinti savo individualią kompetenciją ir padėti plėsti žinių bazę public relations srityje mokslinių tyrimų ir švietimo keliu.
Etikos kodekso nuostatos
1.Profesionalūs komunikatoriai palaiko visuomenės pasitikėjimą savo profesija ir jos prestižą, vykdant sąžiningas, nuoširdžias ir savalaikes komunikacijas ir padeda laisvai keistis turininga informacija atitinkamai visuomenės interesams.
2.Profesionalūs komunikatoriai platina tikslią informaciją ir laiku ištaiso bet kokias klaidingas žinias, prie kurių platinimo jie prisidėję.
3.Profesionalūs komunikatoriai supranta ir palaiko žodžio, susirinkimų ir prieigos prie atviros idėjų rinkos principą, vykdant savo veiklą pagal šiuos principus.
4.Profesionalūs komunikatoriai įvertina savo veikloje kultūrines vertybes ir idealus; profesionalūs komunikatoriai dalyvauja sąžiningoje ir subalansuotoje komunikacinėje veikloje, padedančioje pasiekti tarpusavio supratimą tarp žmonių.
5.Profesionalūs komunikatoriai vengia dalyvavimo bet kokioje veikloje, kuri atrodo jiems neetiška.
6.Profesionalūs komunikatoriai yra pavaldūs įstatymams ir visuomeninėms normoms, reguliuojančioms jų profesinę veiklą; jie gerbia visus įstatymus ir normas, o pažeidimo atveju – kokia bebūtų pažeidimo priežastis – stengiasi kuo greičiau ištaisyti situaciją.
7.Profesionalūs komunikatoriai pripažįsta nuopelnus tų, iš kurių skolinosi unikalius pasisakymus ir nurodo bet kokios informacijos, kurią platina visuomenėje, šaltinius bei tikslus.
8.Profesionalūs komunikatoriai imasi priemonių apsaugoti konfidencialią informaciją, ir tuo pačiu metu, vykdant įstatymo reikalavimus, atskleidžia informaciją, kuri gali įtakoti kitų žmonių gerovę.
9.Profesionalūs komunikatoriai nenaudoja konfidencialios informacijos, gautos profesionalios veiklos rezultate, asmeniniais tikslais ir neatstovauja konfliktuojančias puses arba konkuruojančius interesus be raštiško visų suinteresuotų šalių leidimo.
10.Profesionalūs komunikatoriai nepriima dovanų arba išmokų „iš šalies“ už savo profesionalias paslaugas iš ko nors, išskyrus klientus arba darbdavius.
11.Profesionalūs komunikatoriai negarantuoja rezultatų pasiekimą, kurie išeina iš jų kompetencijos ir realių galimybių ribų.
12.Profesionalus komunikatorius turi būti sąžiningas ne tik prieš kitus, bet, kas svarbiausia, prieš pat savimi kaip asmenybe, kadangi profesionalus komunikatorius siekia tiesos ir pranešą ją pirmiausiai pats sau.
IABC etikos kodekso profesionaliems komunikatoriams nuostatų įgyvendimas praktikoje
IABC padeda diegti šio kodekso nuostatas PR praktikoje vykdant globalias komunikacines kampanijas, o ne taikant sankcijas jo pažeidėjams. Tačiau pagal šeštą šio kodekso straipsnį (kur kalbama apie pavaldumą įstatymams) IABC nariai, kurie pripažinti kaltais (atitinkamais valstybiniais ar teisminiais organais) pažeidus įstatymus ir visuomenines normas, reguliuojančias jų profesinę veiklą, gali būti pašalinti iš IABC sudėties jos vykdomuoju komitetu pagal procedūras, numatytas šios asociacijos reglamente.
IABC padeda plačiai šio Kodekso nuostatų propagandai,

Publikuojama leidus Tarptautinei verslo komunikatorių asociacijai

Kas liečia IABC, tai ši asociacija naudoja kitą požiūrį į savo etikos kodeksą komunikatoriams (paskutinės pataisos šiam Kodeksui buvo priimtos 1995 m.). Vietoje to, kad vaidinti prievartos organo vaidmenį, IABC etikos komitetas stimuliuoja profesionalaus tobulėjimo priemones, liečiančias etiką, ir suteikia savo nariams konsultacijas, susietas su etiniais konkrečių praktinių situacijų aspektais. Plati Kodekso populiarizacija ir jo išleidimas keliomis kalbomis padeda jį diegti public relations praktikoje. Tačiau, jei koks nors valstybinis arba teisminis organas įtaria IABC narį rimtame pažeidime, Vykdomasis IABC komitetas turi teisę inicijuoti reglamente aptartas procedūras, susietas su atitinkamo specialisto narystės IABC nutraukimu (Žiūr. 5.4 pavyzdį).

5.5 pavyzdys. Public relations etika praktikoje
1 situacija. Jūsų firma – viena iš kelių kandidatų, kurių pagalba ruošiasi pasinaudoti kompanija, planuojanti įdiegti pas save naują paslaugų rūšį. Ši kompanija tiksi rimto pasipriešinimo iš tam tikrų visuomeninių grupių ir politikų pusės. Jums pateikiama konfidenciali informacija, liečianti šią naują paslaugų rūšį ir kompanijos planus ir leidžianti jums suformuluoti savo pasiūlymą kompanijai. To rezultate kompanija perduoda kontrakto vykdymą vienai iš firmų, esančių jūsų konkurente. Ar galite jūs pranešti žinomą informaciją visuomeninėms grupėms ir politikams, prieštaraujantiems naujos paslaugos įvedimui?
Atsakymas. Pagal PRSA Kodekso 13 straipsnį jūs privalote užtikrinti savo dabartinių, buvusių ir potencialių klientų arba darbdavių konfidencialumą ir teisę į „gamybines paslaptis“.
2 situacija. Jūsų firma publikuoja informacinį biuletenį, liečiantį brokerines paslaugas namų prekyboje. Korporacijos vadovas – vienas jūsų buvusių klientų – prašo jūs padėti populiarinti jo kompaniją tarp biržų brokerių. Jūs publikuojate ypač optimistinę šios kompanijos verslo perspektyvų prognozę, praleidžiant informaciją, liečiančią kai kurias problemas. Be to, jūs nenurodote savo formos ryšių su šia kompanija. Ar privalote atskleisti šiuos ryšius? Ar turite publikuoti pataisas, apimančias visą informaciją, kurią šiuo metu turite apie kompaniją?
Atsakymas. Pagal šio Kodekso 5 straipsnį jūs privalote nedelsiant publikuoti savo informaciniame biuletenyje pataisas, kuriose privalote pranešti visus jums žinomus faktus ir paaiškinti savo ryšius su kompanija. Jūsų nepilna ir pernelyg optimistinė ataskaita ne tik prieštarauja federalinio saugumo normas, bet ir pažeidžia kelias Kodekso nuostatas: straipsniai 1, 3, 4, 5, 7 ir 8. Jūsų publikacija, be abejo, ne atitinka visuomeninius interesus, nėra sąžiningo visuomenės informavimo pavyzdžiu ir neatitinka aukščiausius tiesos ir tikslumo standartus. Kodeksas draudžia platinti iš anksto žinomą klaidingą ir klaidinančią informaciją, o taip pat atstovauti „slaptus interesus“ tuo pačiu demonstruojant savo nepriklausomybę ir nešališkumą. Kodeksas taip pat reikalauja, kad būtumėte pasiruošęs nurodyti klientus ar darbdavius, kurių vardu vykdoma atitinkama komunikacija.
3 situacija. Jūsų darbdavys siūlo jums sukurti organizaciją iš lygtais nepriklausomų piliečių, kad pademonstruoti naujos gyvenamųjų namų statybos įmonės palaikymą; toks įmonės sukūrimas turi būti palaimintas planinės komisijos. Ši nauja organizacija slaptai finansuojama jūsų kompanijos ir rangovų grupės, kurie dalyvaus namų statyboje. Ar tokios organizacijos kūrimas yra neteisėtas?
Atsakymas. Jūs neturite teisės kurti organizacijos, kuri deklaruoja savo tikslu kokios nors nepriklausomos veiklos aptarnavimą, o iš tikrųjų aptarnauti asmeninį ar slaptą PRSA nario interesą, jo klientą ar darbdavį (8 straipsnis).
4 situacija. Farmacinė kompanija kreipiasi į jūsų firmą su prašymu organizuoti spaudos konferenciją nepriklausomam Britanijos mokslininkui, kuris išbandė vieno iš jūsų klientų naują produkciją ir parašė palankų mokslinį straipsnį. Be to, jūs turite organizuoti tam tikslui eilę viešų pasisakymų. P sėkmingos spaudos konferencijos, kuri buvo plačiai nušviesta masinio informavimo priemonėse, jūs sužinojote, kad šis mokslininkas iš tikrųjų yra vieno iš šios farmacinė kompanijos tyrimo filialo darbuotojų. Kokių veiksmų jums reikia imtis?
Atsakymas. Jūs turite kaip galima greičiau nutraukti bet kokius santykius su šiuo klientu (17 straipsnis) ir atšaukti visus viešus pranešimus, organizuotus jūsų šiam mokslininkui (5 straipsnis). Tolesnis santykių palaikymas su farmacijos kompanija reikštų 1, 2, 3, 4, 6 ir 8 straipsnių pažeidimus, pagal kuriuos jūs turite veikti visuomenės labui, demonstruoti didelį sąžiningumą ir pareigingumą, teisingai elgtis su visuomene, tvirtai laikytis standartų, nepažeisti komunikacinių kanalų vientisumo.
5 situacija. Jūsų darbdavys prašo jūsų organizuoti eilę susitikimų su įvairiomis vietinės bendruomenės grupėmis; šiuos pranešimus turi aptarnauti jūsų kompanija. Šių susitikimų metu reikia aptarti naujos gamyklos statybą ir jos gamybinę veiklą. Prieš kalbant, jūs aplankote gamyklą ir aptinkate, kad keletas tvirtinimų kalboje neatitinka tikrovės. Ar galite sakyti kalbą tokią kokia buvo sugalvota iš anksto ?
Atsakymas. Žinomų klaidingų duomenų ar klaidinančios informacijos skleidimas akivaizdžiai pažeidžia 1, 2, 5 straipsnius. Jei jūsų darbdavys reikalauja, kad sakytumėte būtent pradinę kalbą, jums lieka tik nutraukti sutartį su juo (17 straipsnis).
6 situacija. Klientas prašo jūsų pagalbos parduodant viešai akcijas. Jūs atmetate šį prašymą, sakydami, kad neturite darbo patirties su korporatyviniais finansais ir finansinių ryšių organizavimu. Jūs siūlote klientui kreiptis pas jūsų draugą, tokį patį PRSA narį, kuris specializuojasi finansinių ryšių organizavimu. Šis specialistas (jūsų draugas) perduoda jums čekį 500 dolerių vertės, atsidėkodamas už rekomendaciją. Ar galite priimti šiuos pinigus?
Atsakymas. Jūs galite priimti pinigus iš dėkingo draugo tik tuo atveju jei jūsų klientui yra žinoma apie šį atsilyginimą ir jis neprieštarauja tam (11 ir 12 straipsniai).

Ištraukos iš straipsnio, parašyto Donaldo B. Mak-Kammondomo (Donald B. McCammond), APR, tais metais, kai jis buvo etikos ir profesionalių standartų PRSA Tarybos pirmininku. „Ethics: The Right Choise,“ Public Relations 43, no. 2 (February 1987): 8-10. Naudojama leidus Public Relations Journal.

Daugelis žmonių pripažįsta, kad vieno ar kito etikos kodekso priėmimas automatiškai pakelia moralę tarp atitinkamos profesijos atstovų. Bet, kaip taisyklė, tokio kodekso buvimas atspindi daugelio lyderių ir atitinkamos profesinės bendruomenės narių norą padidinti etinės praktikos standartus ir sukurti kriterijus, leidžiančius įvertinti pavienių narių elgseną. Tačiau, bet koks kodeksas be tvirto įsitikinimo jo būtinumu norint įtraukti į kasdieninį gyvenimą tėra tik nieko neįpareigojančių frazių rinkinys. Demonstruodami savo nuolankumą etinei PR praktikai kai kurios PR firmos, pagrinde Epley Associates, Inc.; Ketchum Public Relations ir Manning, Selvage & Lee, reikalauja iš savo naujų tarnautojų pasirašyti sutartį, kuri įpareigoja juos vykdyti veiklą atitinkamai PRSA kodeksui, net jei tarnautojai nėra PRSA nariais. (Etinės elgsenos pavyzdžiai public relations praktikoje pateikti 5.5 pavyzdyje). Vienas žymus Kanados konsultantas kartą pasakė, kad „deja, visi šie kodeksai turi mažą praktinę reikšmę, jei jie nepriimti PR specialistų darbdavių ir netaikomi versle“35. Aktyvus etinių standartų public relations kūrėjas, bei lyderis Frankas Uilis (Frank Wylie) perspėja: „Savo elgesiu mums negalima nusileisti iki mažiausio bendro laiptelio – iki negatyvios ir retro filosofijos tipo „nuo to niekam nebus blogiau“. Mes turi orientuotis į daug aukštesnį etikos lygį ir mums reikia įtemptai siekti šio lygio“36. Public relations etikos ekspertas Donaldas Raitas (Donald Wright) nerekomenduoja specialistams šioje srityje labai atsipalaiduoti: „Nežiūrint į tai, kad visi šios srities specialistai į vieną vietą sieks nustatyti tam tikrą discipliną, pagrįstą vienu ar kitu etikos kodeksu, galutinis bet kokio sprendimo priėmimo rezultatas, liečiantis etikos normas visų pirmiausia priklausys nuo kiekvieno specialisto atskirai“37.

Naujų horizontų link
Nežiūrint į ryškų public relations progresą XX amžiuje, visuomenė kaip ir iš pradžių nepasirengusi public relations vadinti tikra profesija. Šioje srityje vis dar nėra standartizuotų reikalavimų mokymui, būtinos sertifikacijos ar licencijavimo, visuomeninio socialinio public relations naudingumo pripažinimo ir efektyvaus savireguliavimo. Nežiūrint į pasiektą susitarimą dėl vieningos mokymo programos mokyklose ir žurnalistikos ir komunikacijos fakultetuose, iki šiol nėra reikalavimų mokymo lygiui tiems, kas nori dirbti public relations srityje.
Ir nors akreditacija (netgi universali akreditacija), skatinama daugelio profesionalių asociacijų ir bendruomenių, bet kokie pasiūlymai, liečiantys sertifikaciją ar specialistų licencijavimą arba atmetami nuodugniai net nenagrinėti arba priimami grynai kaip simboliniai žingsniai. Tuo metu, kai etikos kodeksai ir praktikos standartai nagrinėjami iš profesionalios public relations pusės, atitinkamos prievartos priemonės pažeidėjui yra tik mažavertės ir be jokio vargo „apeinamos“, kai subjektas paprasčiausiai panaikina savo narystę asociacijoje arba bendruomenėje.
Todėl PR sferoje vis dar yra spaudos agentai, kurie vadina save konsultantais ir specialistais, bei stengiantys manipuliuoti kitų nuomone, nei siekiantys suprasti šiose nuomonėse ir suprasti jas. Šioje sferoje vis dar labai daug nei pakankama įrodymų apie public relations funkcijas pateikimo iškraipymus. Tame tarpe ir tarp pačių šios srities specialistų. Trumpai tariant, ryšių su visuomene sferoje vis dar yra daug žmonių, kurių moralė neleidžia manyti, kad jie laikysis etikos praktikos principų, o būtinų žinių ir kompetencijos, kurios įgaunamos tik dėka specializuoto mokymo, jie paprasčiausiai neturi, kas neleidžia laikyti jų tikrais specialistais. Laimei nenutrūkstamai auga specialistų skaičius, kurie turi visus reikalingus bruožus.
Ateitis džiugina, nors yra ir tokių, kurie kalba, kad public relations – menas, o ne profesija. Jie nusprendė nepastebėti, kad skirtumas yra pasitikėjimo santykiuose, kurie „įdiegti“ į profesionalią praktiką, ne į meną38. Be to, jie ignoruoja pastoviai didėjančią žinių bazę ir susijusius su ja specializuotus įgūdžius be kurių negalima praktikuoti brandžių santykių su visuomene. Iš kitos pusės perdėtas susirūpinimas profesionaliu statusu gali sumažinti realią profesionalizmo vertybę (kompetentiškų ir etiškų paslaugų suteikimas tiems, kuriems jų reikia). Šių dviejų komponentų trūkumas tik nutolina mus nuo idealo: etika be kompetencijos beprasmė, kompetencija be etikos palieka mus be teisingų orientyrų. Europos mokslininkas Hansas Martinas Sass (Hans-Martin Sass) paaiškina tai tokiu būdu.

Etika ir kompetencija yra neatskiriami; tik jie kartu sukuria tikrą profesionalizmą ir užtikrina doroviškai priimtinus pamatus profesionaliam ir patikimam aptarnavimui. Klientas . turi teisę ne tik į kompetetingą specialistą . arba pasitikėti jo moraliniais ar religiniais principais; priešingai, jis tikisi kvalifikuoto specialisto pagalbos, kuris sugebėtų pateikti techniškai teisingus ir morališkai nepriekaištingus sprendimus konkrečiose situacijose39.

Ar galima vis dėlto PR laikyti profesija? Šis klausimas mažiau svarbus, nei į ką atsižvelgiant specialistai kuria gėrį, ar neatneša žalos. Jei tokių specialistų grupė siekia atitikti išvardintų kriterijų, jų profesinė veikla turi būti charakterizuojama teigiamai. Jiems teks prisiimti aukštos moralės vedlių vaidmenį ir būti varomąja jėga savo organizacijos etikos institucionalizacijoje. Be to, tyrinėtoja Keiti Fitcpatrik (Kathy Fitzpatrick) pastebėjo, kad mažiau nei 7% vadovų, atsakingų už etikos klausimus turi vienokią ar kitokią public relations darbo patirtį ir tik 12% visų organizacijų etikos komitetų savo sudėtyje turi public relations tarnybos vadovų40.
Pagaliau reikia pažymėti, kad profesionalaus statuso negalima pasiekti tik be perstojo samprotaujant apie savo tvirtus įsitikinimus ir giriant save. Paprastai tariant, jūsų elgesys aplinkiniams kalba apie tai, kas jūs iš tikrųjų esate, geriau nei bet kokie žodžiai. Daug metų prieš tai vienas pakankamai gerbiamas public relations specialistas T. Dž. Rosas (T. J. Ross) kalbėjo vienam žurnalui Fortune: „Jei tik norite prarasti pelningą užsakymą ar darbą dėl kažkokių principinių nuostatų, nėra prasmės rekomenduoti savęs kaip pačios naujausios ir šiuolaikiškiausios profesijos pasaulyje atstovą, . nes jau esate seniausios pasaulyje profesijos atstovas“.
Beveik prieš šimtą metų pionierių grupė atitvėrė sklypą, kurį šiandien vadiname public relations. Bandymai padaryti PR profesija sąlygoja tolesnių mokymo programų tobulinimą, atitinkamos žinių bazės formavimą, sustiprina reikalavimus tiems, kas nusprendė pašvęsti save šiai veiklai, pakelia etikos standartus. Šie bandymai įtikina mus apie tai, kad PR toliau vystosi profesionalumo link ir teiks dar daugiau galimybių siekti profesinio statuso tiems, kurie turi reikiamus moralinius bruožus, žinias ir kvalifikaciją. Specialistai, prisilaikantys aukštiems etikos standartams ir profesionalumui, tarnaus tuo etalonu, kuris padės mums atskirti public relations praktiką nuo kitų veiklos sričių ir tarnaus visuomenės labui.

Pastabos
1. John Kultgen, Ethics and Profesionalism (Philadelphia: University of Pennsylvania Press, 1988), 371.
2. R. M. Veatch, „The Danger of Virtue“, Journal of Medicine and Philosophy 13 (1988): 445-46.
3. Baruch Brody, Ethics and Its Applications (New York: Harcourt Brace Jovanovich, 1983).
4. Robert Sokolowski, „The Fiduciary Relationship and the Nature of Professions“ knygoje Ethics, Trust, and the Professions: Philosophical and Cultural Aspects, red. Edmund D. Pellegrino, Robert M. Veatch, and John P. Langan (Washington, DC: Geogetown University Press, 1991), 23-43.
5. Smulkesnį, faktorių, sąlygojančių profesionalių privilegijų buvimą, aptarimą žiūr. Eliot Freidson, „Nourishing Professionalism“ knygoje Pellegrino, Veatch, Langan, and the Professions, 193-200.
6. Ten pat, 196.
7. Kultgen, Ethics and Professionalism, 248.
8. Ten pat, 183-84.
9. Robert Heilbroner, „Public Relations: The Invisible Sell“, Reo M. Chistenson an Robert O. McWilliams knygoje Voice of People, 2d ed. (New York: McGraw-Hill, 1967), 485.
10. Daniel Boorstin, The Image (New York: Atheneum, 1962), 17.
11. Williard J. Hurst, „The Professions of American Life“, Public Relations Journal 13, no. 8 (August 1957).
12. David Ferguson, „A Practitioner Looks at Public Relations Education“, 1987 Vern C. Schranz Distinguished Lecture in Public Relations (Ball State University, Muncie, IN).
13. Freidson, „Nourinshing Professionalism“, 195-97.
14. Scott M. Cutlip, „History of Public Relations Education in the United States“, Journalism Quarterly 38 (Summer 1961).
15. Alfred McClunc Lee, „Trends in Public Relations Training“, Public Opinion Quarterly 11 (Spring 1947).
16. Hale Nelson, „Training for Public Relations“, Public Relations Journal 12, no. 9 (September 1956).
17. Ray Eldon Hiebert, Trends in Public Relations Education, 1964-1970 (New York: Foundation for Public Relations Research and Education, 1970). Taip pat „PR in Classroom“, Public Relations Journal 26 (September 1970).
18. Kenneth O. Smith, „Report of the 1981 Commision on Public Relation Education“, Public Relations Review 8 (Summer, 1982): 66-68.
19. William P. Ehling and Betsy Plank, Design for Undergraduate Public Relations Education (Chicago: Commission on Undergraduate Public Relations Educations, 1987).
20. Public Relations Society of America, Where to Study Public Relations (New York: Public Relations Society of America, 1991).
21. Ten pat, 23-27.
22. Smith, „Report of the 1981 Commission“, 68.
23. Šio projekto aprašymas pateiktas straipsnyje James K. VanLeuven „Public Relations Body of Knowledge: A Task Force Report“, Public Relations Review 13, no. 4 (Winter 1987): 11-18. Pirmas pasirinktų šaltinių sąrašas pateiktas straipsnyje „Public Relations Body of Knowledge Task Force Report.“ Public Relations Review 14, no 1 (Spring 1988): 3-40. Public Relations Review toliau publikuoja kasmetines pasirinktų knygų ir straipsnių, pasirodančių periodiniuose leidiniuose, bibliografijas.
24. Glen M. Broom, Mark S. Cox, Elizabeth A. Krueger, and Carol M. Liebler, „The Gap Between Professional and Research Agendas in Public Relations Journals“, Public Relations Research Annual 1 (1989): 141-54.
25. Ši tyrinėtojų grupė apėmė, David M. Dozier, San Diego State University; William P. Ehling, Syracuse University; Larrisa A. Gruning, University of Maryland; ir konsultantus public relations srityje Fred C. Repper, Ingram, TX, John White, Bedford, Uk. Trap knygų, kuriose pranešami šio projekto rezultatai, reikia paminėti James E. Gruning, ed., Excellence in Public Relations and Communication Management: Contributions to Effective Organizations (Hillsdale, NJ: Lawrence Erlbaum Associates, Publisher, 1992), ir David M. Dozier, Manager‘s Guide to Excellence in Public Relations and Communication Management (Mahwah, NJ: Lawrence Erlbaum Associates, 1995).
26. Scott M. Cutlip, A Public Relations Bibliography (Madison: University of Wisconsin Press, 1957, 1965); Robert L. Bishop, Public Relations: A Comprehensive Bibliography (Ann Arbor: University of Michigan Press, 1974); ir du Bišopo papildymai, publikuoti Public Relations Review 1, no. 4 (Winter Supplement 1975-1976), 3, no. 2 (Summer 1977). Albert Walker kompiliavo kasmetines bibliografijas Public Relations Review pradedant nuo 1978 m.
27. PRSA Task Force, „Public Relations Body of Knowledge“ , Public Relations Review 14, no. 1 (Spring 1988): 3-39.
28. Edward L. Bernays, „Shoud Public Relations Counsel Be Licensed?“ Printers Ink, December 25, 1953.
29. Edward L. Bernays, „The Case for Licensing PR Practioners“, Public Relations Quarterly 28 (Spring 1983): 32.
30. Raymond P. Ewing, „Public Relations Journal 43“, no. 7 (July 1987), knygos apžvalga Edward L. Bernays, The Later Years: Public Relations Insights 1956-1986 (Rhinebeck, NY; H and M Publisher, 1986). Žiūr. Pauls S. Sorbes laišką dėl redakcijos straipsnio „Pro test“ žurnale Public Relations Journal 43, no. 9 (September 1987): 6-7.
31. John M. Reed, ed., Reed‘s Worldwide Directory of Public Relations Organizations, 2e ed. (Washington, DC: Pigafetta Press, 1991).
32. SEC v. Anthony M. Franco, United States District Court, District of Columbia, Civil Action 86 Civ. 2382, Litigation Release No. 11206 (August 26, 1986).
33. Final Judgement of Parlament Injunction as to Anthony M. Franco, SEC v. Anthony M. Franco, USDC, District of Columbia, Civil Action 86 Civ. 2382.
34. Žiur. PRSA XII reglamento 7 skyrių.
35. Leonard Knott, Plain Talk about Public Relatioons (Toronto: McClelland and Stewart, 1961). Parašyta autoriaus, kuris buvo PR praktikos Kanadoje pradininku.
36. Frank Wylie, „Profesional Ethics and Other Misconceptions“, pasisakymas prieš narius Publicity Club of Chicago, April 20, 1977.
37. Donald K. Wright, „Ethics Research in Public Relations: An Overview“, Public Relations Review 15, no. 2 (Summer 1989): 4.
38. Sokolowski, „The Fiduciary Relationship“, 31.
39. Hans-Martin Sass, „Professional Organizations and Professional Ethics: A Euripean View“, knygoje Ethics, Trust and Professions. Redaguotos Pellegrino, Veatch, and Langan, 270-71.
40. Kathy Fitzpatrick, „The Role of Public Relations in the Institutionalization of Ethics“, Public Relations Review 22, no. 3: 256.
41. J. Handly Wright kalba 1979 m. įteikiant jam Gold Anvil Award premiją, Public Relations Society of America National Conference, 1979. J. Handly Wright – buvęs Amerikos geležinkelių vice prezidentas; dabar pensininkas.

Papildomi šaltiniai

Baker, Lee. The Credibility Factor: Putting Ethics to Work in Public Relations. Homewood, IL: Business One Irwin, 1993.

Black, Jay, ed. Journal of Mass Media Ethics 4, no. 1 (1989). Šiame leidinyje atalpinta medžiaga, liečianti public relations etiką.

Cutlip, Scott M. „The Tobacco Wars: A Matter of Public Relations Ethics“, Journal of Corporate Public Relations 3 (1992 – 1993): 26-31.

Leave a Comment