Subkultūros
Subkultūros
TIKSLAS: noriu klasę supažint su subkultūromis.
SĄVOKOS:
1. Kultūra – tai žmogaus, kaip visuomenės nario, išmokos bei įgytos mastymo ir elgesio tradicijos, apimančios žinias, tikėjima, meną, moralę, tėisę, papročius.
2. Inkultūrizacija– gyvenant tarp žmonių, paveldėjimas pradedamas derinti su kultūra, kurią januoliui perduoda suaugusieji: jis išmoksta tinkamai maitintis, tinkamus žodžius sakyti tinkamoje vietoje, tinkamai dirbti, tinkamai elgtis pagal savo užimamą vietą visuomenėje.
3.Etnokultūra – kiekviena tauta turi tik jai būdinga kultūra , kuri apima idėjas , papročius , vertybės , normas , muzika ,mena ir tautos tradicijas.
4.Etnocentrizmas – kurios nors etninės grupės siekimas išimtinės pagarbos, išskirtinumo; viena fanatizmo, rasizmo, nacionalizmo priežasčių.
5.Tautine mažuma –Įprastine prasme kalbant apie „mažumas“ turimos galvoje tautinės ir etninės mažumos, t.y. gyventojų grupės, kurios gyvena tokios valstybės teritorijoje, kurioje daugumą sudaro kitos tautinės grupės nariai, kurių rankose yra ir reali valdžia.
Su tautinėmis mažumomis susiję daugelis kontroversiškų klausimų, ypatingai dėl jų teisių. Kai kas teigia, kad mažumoms nesuteikiama pakankamai teisių, kai kas atvirkščiai tvirtina, kad mažumoms suteikiama per daug išskirtinių teisių, kas skatinaseparatizma. Ypatingai ginčytinas yra pozityvios diskriminacijos klausimas- idėja, kad mažumoms gali būti suteikiamos didesnės privilegijos nei daugumos atstovams (pvz., palankesnės sąlygos priimant į universitetus ir pan.).
6.Subkultūra – kultūros variantas, būdingas tam tikrai grupei žmonių, kurią vienija pasaulėžiūra, pomėgiai, socialinė padėtis kiti ypatumai. Taip pat subkultūra vadinama žmonių visuma, kuri skiriasi nuo didžiosioskultūros kuriai priklauso, tam tikrais elgsenos ypatumais, tikėjimais, nuostatomis, pomėgiais ir kt. Subkultūros nariai (nešėjai) paprastai atskiria vienas kitą pagal tam tikrus elgsenos, aprangos požymius, nors subkultūra gali neturėti jokių formalių (kaip draugijos, klubai asocijacijos ir kt.) ar neformalių (kaip gatvės gaujos ir pan.) struktūrų. Subkultūra, save priešpastatanti didžiajai ar oficialiajai kultūrai, vadinamakontrakultūra.
KOKIOS YRA SUBKULTŪROS:
1.Pankai
2.Hipiai
3.Gotai
4.Modai
5.Visual kei
MODAS
Modas (modenizmas arba modizmas) – jaunimo gyvenimo būdas, besisukantis apie madą ir muziką, išsivystęs Londone XX a. 6 deš. pab. ir pasiekęs piką 7 deš. pirmoje pusėje. Judėjimo nariai buvo vadinami modernistais (modais); dauguma jų gyveno Pietų Anglijoje.
Modizmas prasidėjo 1958-9 m. nuo keleto paauglių vaikinų, turėjusių giminystės ryšių su Londono rūbų prekybos atstovais, grupelių. Šie ankstyvieji modai priklausė vidutinei klasei. Ankstyvieji modai ėjo iš proto dėl asmeninio stiliaus tobulumo ir teikė pirmenybę siauro sukirpimo itališkiems kostiumams. Jų muzikiniam skoniui labiausiai tiko modernusis džiazas ir ritmenbliuzas. Jų ištisas naktis trunkančio miestietiško visuomeninio gyvenimo poreikį iš dalies tenkino išlavintas skonis amfetaminams.
Kai šį įvaizdį ėmė mėgdžioti visų ekonominių sluoksnių Anglijos paaugliai, modai atrado savąjį unikalų identitetą įvairiuose muzikiniuose stiliuose, tarp jų moderniajame džiaze, Amerikos juodaodžių ritmenbliuze ir soul, jamaikietiškuose ska ir bluebeat bei išskirtiniame britiškos byto muzikos stiliuje.
Modai rinkdavosi naktiniuose klubuose ir demonstruodavo savo drabužius ir šokių judesius. Dažniausiai važinėdavo motoroleriais, ypač Lambretta ar Vespa. Kai buvo išleistas įstatymas, reikalaujantis, kad prie kiekvieno motorolerio būtų pritvirtintas nors vienas veidrodėlis, modai pasityčiodami prikabino prie savųjų po 4, 10 ar 32 veidrodėlius.
Kita jaunimo subkultūra, rokeriai, kartais kovodavo su modais; 1964 m. pajūrio kurortuose (Braitone, Margeite ir Hastingse) kilo gatvės mūšiai. Po šių įvykių 7 deš. pr. Britanijoje kilo skausmingos diskusijos apie „šiuolaikinį jaunimą“.