SAPARD programa

SAPARD programa

· Metodas
· SAPARD prioritetai
· Biudžetas ir bendri finansavimo principai
· SAPARD programa Lietuvoje

SAPARD programa – Specialioji žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programa – įsteigta ES Tarybos reglamentu 1268/1999. Jos tikslas – remti valstybių kandidačių pastangas dalyvauti vykdant bendrą žemės ūkio politiką ir bendrojoje rinkoje. Pagal šią programą yra keliami du svarbiausi išplėstiniai veiklos tikslai:

1) padėti išspręsti prioritetines ir konkrečias žemės ūkio ir kaimo plėtros problemas;

2) prisidėti prie acquis communautaire įgyvendinimo, daugiausia dėmesio skiriant bendrai žemės ūkio politikai ir kitiems žemės ūkio prioritetams.

Metodas

SAPARD diegia naują Bendrijos pagalbos trečiosioms šalims matmenį. Joos naujovė – pagalba valstybių kandidačių institucijoms įvaldant vadybos gebėjimus. Tai yra radikalus žingsnis, kadangi Europos Komisija pirmą kartą ėmėsi įgyvendinti visiškai decentralizuotą išorinės pagalbos programą. Ji perduoda Vidurio ir Rytų Europos valstybėms kandidatėms naujas ir svarbias pareigas. Įvairios SAPARD agentūros – dažniausiai jos arba yra valstybės žemės ūkio ministerijoje, arba įkurtos kaip atskiros institucijos prie žemės ūkio ministerijų – bus atsakingos už projektų parinkimą, vadybą, lėšų surinkimą ir kontrolės organizavimą. Šios agentūros veiks panašiai kaip valstybių narių finansuojančios agentūros (įkurtos pagal Europos orrientavimo ir garantijų fondo (EAGFF) taisykles), o valstybėms kandidatėms įstojus į ES jos galėtų tapti finansuojančiomis institucijomis, veikiančiomis bendros žemės ūkio politikos tikslais.

Visiškai decentralizuota sistema leis valstybėms kandidatėms įgyti vertingos praktinio Bendrijos taisyklių taikymo patirties. Joms reikės taikyti panašius mechanizmus, kurių re

eikalauja Bendrijos teisės aktai iš valstybių narių, įgyvendinant EAGFF. Decentralizacijos procesas yra svarbus tuo, kad padeda ir valstybėms kandidatėms ir Europos Komisijai geriau pažinti vieną kitą.

SAPARD prioritetai

Taryba nusprendė, kad pagalba, skirta pasirengimui narystei žemės ūkyje, turėtų būti taikoma konkrečioms prioritetinėms sritims, nustatomos pačios valstybės. Buvo nurodyta, kad SAPARD pagalba turi sietis su viena ar keletu iš 15 nurodytų priemonių, būtent:

investicijos į žemės ūkio valdas;
žemės ūkio ir žuvininkystės produkcijos perdirbimo bei marketingo gerinimas;
struktūrų, kurios rūpinasi kokybės, veterinarine ir augalų sveikatos kontrole, maisto prekių kontrole ir vartotojų apsauga, tobulinimas;
žemės ūkio gamybos metodai, kuriuos taikant yra tausojama aplinka ir išsaugomas kraštovaizdis;
ūkinės veiklos plėtra ir įvairinimas, suteikiantys galimybę vykdyti įvairiopą veiklą ir gauti alternatyvias pajamas;
neatidėliotinos pagalbos ūkiams ir ūkių vadybos paaslaugų teikimas;
gamintojų grupių kūrimas;
kaimų atnaujinimas ir plėtra, kaimo paveldo apsauga ir išsaugojimas;
žemėtvarkos tobulinimas ir žemės perskirstymas;
žemės registrų kūrimas ir atnaujinimas;
profesinio mokymo tobulinimas;
kaimo infrastruktūros plėtra ir tobulinimas;
žemės ūkio vandens išteklių tvarkymas;
miškininkystė, apimanti ir žemės ūkio valdų apželdinimą miškais, investicijos į miškų valdas, priklausančias privatiems miškų savininkams, miško produkcijos perdirbimas ir marketingas;techninė pagalba priemonėms, kurias numato Reglamentas 1268/1999, apima ir studijas, kurios padėtų rengti programas ir stebėti jų vykdymą, skleisti informaciją ir rengti viešas kampanijas.
Tarp ši

ių priemonių yra daug tokių, kurios įtrauktos į valstybių narių kaimo plėtros programas. Tačiau valstybėms narėms netaikomos priemonės, kurios didina kokybės, veterinarinę, augalų sveikatos kontrolę ir kurios taikomos gamintojų grupėms ir žemės registrams.

Biudžetas ir bendri finansavimo principai

SAPARD fondus sudaro 540 mln. eurų (2001 m. kainomis) per metus. Asignavimai kiekvienai valstybei yra grindžiami tam tikrais kriterijais (žemės ūkio plotai, kaimo gyventojų skaičius, BVP vienam gyventojui).

Metiniai SAPARD fondai 10 valstybių kandidačių, kurios gali pasinaudoti SAPARD parama, yra tokie (kainos indeksuotos 2000 m.):

Valstybė Eurai (mln.)
Bulgarija 53,026
Čekija 22,445
Estija 12,347
Vengrija 38,713
Latvija 22,226
Lietuva 30,345
Lenkija 171,603
Rumunija 153,243
Slovakija 18,606
Slovėnija 6,447

Iš SAPARD fondų Lietuvoje finansuojant kokį nors projektą , būtinai dalyvauja trys šalys: ES, Lietuvos valdžios institucijos ir galutinis fondų gavėjas (ūkininkas, žemės ūkio kooperatyvas ir kt.).

ES dalis SAPARD fonde yra 75 proc. visos sumos, kiti 25 proc. padengiami iš Lietuvos biudžeto.

SAPARD lėšų asignavimas galutiniam paramos gavėjui, kuris pateikia pajamų didinimo projektą, gali sudaryti iki 50 proc. visų projekto sąnaudų, o galutinis gavėjas pats turėtų finansuoti likusius 50 proc.

Jeigu projektų tikslas yra ne pajamų didinimas, o, pvz., techninė pagalba priemonėms, kurios nurodytos SAPARD (įskaitant ir studijas, kurios padėtų rengti ir stebėti programas, informacijos skleidimą ir viešų kampanijų rengimą), ir priemonėms, kurių savo iniciatyva ėmėsi Europos Komisija (preliminarios studijos, mainai, vertinimas ir kontrolė), tuomet ES gali finansuoti 100 proc. visų pr

rojektų sąnaudų.

SAPARD programa Lietuvoje

2000 m. lapkričio 27 d. priėmus Nacionalinę žemės ūkio ir kaimo plėtros programą 2000-2006 metams (Lietuvos SAPARD programa), 2001 m. kovo 15 d. Europos Komisija ir Lietuva pasirašė daugiametę finansavimo sutartį, kurią 2001 m. birželio 21 d. ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas (žr. “Valstybės žinios”, 2001, Nr. 74-2587). Europos Komisija apie ratifikavimą buvo informuota 2001 m. rugpjūčio 29 d.

2001 m. lapkričio 26 d. Europos Komisija priėmė sprendimą perduoti pasirengimo narystei pagalbos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai tvarkymą Lietuvos Respublikos vykdomosioms agentūroms, kurios už tai bus atsakingos pasirengimo stojimui į ES etape. Sprendimas buvo išspausdintas EB žurnale Official Journal ir įsigaliojo 2001 m. gruodžio 5 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos buvo akredituota kaip SAPARD agentūra programos įgyvendinimui.

Pagal šią schemą Lietuva galės kasmet gauti iki 30,345 mln. eurų. Lietuva yra ketvirtoji valstybė kandidatė, jau perėjusi į inovacinės SAPARD iniciatyvos veikimo etapą (po Bulgarijos, Estijos ir Slovėnijos).

Kaip ir kitose 10 valstybių kandidačių, taip ir Lietuvoje, akreditavus agentūrą, SAPARD programą įgyvendins NMA, įkurta 1999 m. lapkričio 11 d. NMA atlieka du vaidmenis: įgyvendina programą ir teikia gavėjams finansavimą.

NMA atsako už:

kvietimus teikti paraiškas;
projektų atranką;
tikrina paraiškų tinkamumą;
sutartinių įsipareigojimų tarp SAPARD agentūros ir potencialaus gavėjo sudarymą, suteikia reikiamą patvirtinimą, kad darbą galima pradėti;
projektų tikrinimą be išankstinio įspėjimo;
tolesnius veiksmus, užtikrinančius pažangą įgyvendinant projektus;
ataskaitas apie pažangą įgyvendinant pr

riemones pagal laukiamus rodiklius;
mokėjimo ieškinių tikrinimą;
mokėjimų patvirtinimą ir vykdymą;
įsipareigojimų ir mokėjimų vykdymo ataskaitas;
tolesnę kontrolę gavėjui jau gavus paramą.
SAPARD agentūros darbą kiekvienoje valstybėje kandidatėje prižiūri kompetentinga institucija. Kad būtų pasinaudota jau veikiančių administracinių struktūrų sistema, nacionalinis fondas (Lietuvoje tai yra Nacionalinis fondo departamentas prie Finansų ministerijos) yra atsakingas už lėšų srautų tarp Europos Komisijos ir valstybės kandidatės tvarkymą.

Šiuo metu SAPARD rems projektus, susijusius su penkiomis priemonėmis iš aštuonių, numatytų Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros programoje 2000-2006 metams: investicijos į žemės ūkio valdas; žemės ūkio ir žuvininkystės produkcijos perdirbimo ir marketingo gerinimas; ūkinės veiklos plėtra ir įvairinimas, suteikiantys galimybę vykdyti įvairiopą veiklą ir gauti alternatyvias pajamas; infrastruktūros tobulinimas; profesinis mokymas.

2002 m. sausio 16 d. NMA prie Žemės ūkio ministerijos pasirašė pirmąjį finansinį susitarimą pagal SAPARD programą.

Finansinė parama pagal susitarimą yra teikiama žemės ūkio bendrovei “Raupaičių ūkis” – projektui, kurio tikslas – modernizuoti grūdų ūkį. Bendrovė yra Guragių kaime, Kuršėnų valsčiuje, Šiaulių regione. Jos projektui suteiktas 100 tūkst. eurų grantas, iš kurių 75 tūkst. eurų atėjo iš SAPARD programos. Kad gamintų aukštos kokybės grūdus, bendrovė turi atnaujinti aruodus ir nusipirkti įrangą, reikalingą plečiant javų auginimą (sėjamąsias, purkštuvus, konservavimo įrenginius ir kt.).

Leave a Comment