PRIĖMIMO Į EUROPOS SĄJUNGĄ SĄLYGOS

IŠVADOS

Taigi be derybų su ES, Lietuvai labai svarbu vykdyti nuoseklią ekonominę politiką, kuri sumažintų prisitaikymo kainą stojant į ES, ir užtikrinti geresnes sąlygas pasinaudoti integracijos į ES teikiamais privalumais. Galima pateikti keletą tokios politikos tokios politikos prioritetų.
Pirma, šalinti tebeegzistuojančias kliūtis su ES. Tai reiškia pasakyti apie antidempingo muitus, kuriuos ES taiko kai kuriai Lietuvos įmonių produkcijai ir žemės ūkio produktams, kurie riboja Lietuvos įmonių pardavimo galimybes. Taip pat reikia tikslingai ruoštis muitinių procedūrų panaikinimui prekybai su ES nuo įstojimo į ją datos.
Antra, spartinti ESS teisės aktų derinimą ir įgyvendinimą tose srityse, kuriose tai tiesiogiai skatintų tolesnę ekonomikos reformą Lietuvoje.
Trečia, svarbu šalinti esamas kliūtis verslui Lietuvoje.
Ketvirta, reikia aiškiai atskirti valstybės institucijų ir privačių įmonių funkcijas. Valstybės investicijos turi būti tikslingai kreipiamos ten, kur jos būtinos papildant ar sudarant sąlygas efektyviau naudoti privačias investicijas ir remimo fondus.
Viskas, ką Lietuva integracijos klausimu darė iki šiol, galima pavadinti namų darbų ruošimu, kuriuos Lietuva atliko aukštame lygyje, net aplenkiant daugumą ES šalių narių kai kuriais klausimais ar net suusiderint geriausiai. Norintieji tapti ES narais turėjo harmonizuoti teisės aktus, pasiruošti atverti sienas kapitalui, prekėms ir žmonėms. Taigi gegužės pirmoji Lietuvos įstojimo diena, nuo tada pradėsime matyti, kaip gerai mes atlikom namų darbus ir pasiruošėm naujam šansui susilyginti su kitomis ša

alimis ekonomikoje, politikoje, kultūriniame gyvenime ir pasaulėžiūroje.
ĮVADAS

Pasaulyje vis sparčiau vyksta globalizacija: nyksta sienos tarp tautų ir ekonomikų. Valstybės jungiasi į sąjungas, tarptautines organizacijas tam, kad sudarytų sąlygas taikai, stabilumui ir gerovei bei kartu galėtų pasitikti globalinius pasaulio iššūkius.
Valstybių integracija reiškia, jog jos susitaria ne tik dėl to, kokie bus tarpusavio santykiai, bet ir nusprendžia kai kuriuos šalių vidaus gyvenimo klausimus ir reikalus tvarkyti bendrai. Vienas iš tokių valstybių bendrijų yra Europos Sąjunga (ES).
1995 m. gruodžio 8 dieną Lietuvos Respublikos valstybė pateikė oficialią paraišką tapti ES nare.
1999 m. gruodžio 10-11dienomis Europos viršūnių taryba Helsinkyje pritarė Europos Komisijos siūlymui 2000 metais pradėti narystės derybas su Lietuvos Respublika.
2000 m. vasario 15 dieną oficialiai prasidėjo derybos dėl Lietuvos Respublikos narystės ES – Briuselyje surengtas pirmasis Stojimo konferencijos susitikimas, jame paskelbtas Lietuvos Reespublikos derybų pradžios pareiškimas.
Narystė ES yra būdas tapti bendros rinkos dalimi, taip pat dalyvauti bendrojoje teisingumo ir vidaus reikalų sistemoje bei Europos užsienio ir saugumo politikoje. Būdama tokioje politinėje ir ekonominėje tautų bendrijoje, Lietuvos visuomenė galės pasinaudoti naujomis galimybėmis prekiauti, keliauti, dirbti ir studijuoti Europoje, pažangia administravimo, įstatymų leidybos ir valdymo patirtimi , taip pat finansine parama, kurią siūlo ES. Žinoma, kelias narystės link buvo tikrai nelengvas ir reikia nemažai laiko, žmonių pastangų, pinigų, įvykdyti nemažai daug reformų, kad Lietuvoje veiktų ES

S teisės normos ir kad būtų palankios sąlygos šalies ūkiui modernizuoti.
DERYBŲ DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE BŪTINYBĖ

Derybos dėl narystės ES reikalingos tiek Lietuvai, tiek Europos Sąjungai, nes yra derimasi dėl narystės ES sąlygų. Norint įstoti į ES, reikia sugebėti prisiderinti prie ES teisinės, administracinės ir institucinės sistemos. Visos ES narės valstybės turi tam tikras pareigas ir teises ir kur yra nustatytos konkrečios dalyvavimo taisyklės. Taigi ES svarbu, kad Lietuva taptų pilnaverte nare, gebančia laikytis visų ES narės teisių ir pareigų. Aišku Lietuvai tai irgi svarbu, tačiau mūsų interesas yra susiderėti dėl kuo palankesnių narystės sąlygų, kad nenukentėtų mūsų nacionaliniai interesai.
Pirma, derybose nagrinėjama, kaip Lietuva rengiasi stojimui į ES – ar Lietuva vykdo duotus įsipareigojimus ir ką planuoja nuveikti, kad laiku baigtų pasirengimą narystei. Antra, deramasi dėl pereinamųjų laikotarpių – ar sugebėsime iš karto įgyvendinti visus ES kriterijus, ar reikia juos atidėti tam tikram laikotarpiui. Trečia, deramasi dėl finansinių narystės sąlygų – kokia finansine parama bus suteikta.

DERYBŲ DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE IŠSKIRTINUMAS

Derybos dėl narystės ES yra unikalios daugeliu atžvilgiu, jos skiriasi nuo kitų tarptautinių ar tarpvalstybinių derybų. Jų išskirtinumą pirmiausia lemia tai, kad šiose derybose Lietuva siekia prisijungti prie pasaulyje pavyzdžių neturinčios organizacijos – Europos Sąjungos. Svarbiausi derybų ypatumai:
• Derybos dėl narystės ES skiriasi nuo įprastų tarptautinių de

erybų savo turiniu, objektu, organizacine forma;
• Lietuva derisi su 15 ES valstybių narių, kurioms talkina ES institucijos, iš kurių svarbiausia yra Europos Komisija;
• Lietuva, siekdama tapti ES nare, derasi dėl būsimos narystės įsipareigojimų perėmimo sąlygų. Narystės siekis įpareigoja Lietuva į savo nacionalinę sistemą perkelti ir taikyti ES erdvėje galiojančių taisyklių ir normų visumą, dažnai tiesiog vadinamą acquis communautaire;
• Lietuvos derybos dėl narystės ES yra platesnio – integracijos į ES proceso – dalis. Pasirengimas narystei ES – tai procesas, kuris apima esmines reformas daugelyje sričių;
• Derybų sėkmė ir sparta pirmiausia priklauso nuo reformų ir pasirengimo darbų vykdymo šalies viduje, taip pat nuo derybininkų pastangų ir išorinio politinio konteksto;
• Derybos dėl narystės ES yra galutinis derybų etapas, nuo kurio sėkmės priklauso konkreti Lietuvos įstojimo į ES data ir narystės sąlygos. Lietuva baigė derybas 2002 m. gruodžio13 dieną., o 2004 m. gegužės1dieną įstos į ES.

Derybų išskirtinumą parodo ir narystės Sąjungos kriterijai, kuriuos Lietuva turi atitikti, tapus ES nare, tai ir yra pagrindinės ES narystės sąlygos, keliančios valstybėms kandidatėms:
 Tapti demokratiška valstybe, kurioje būtų stabilios institucijos, garantuojančios demokratija, teisinę valstybę, žmogaus teises ir pagarbą tautinėms mažumoms bei jų teisių gynimą;
Lietuva atitinka šį politinį kriterijų, priedo Lietuva dažnai išskiriama tarp Europos šalių kaip demokratijos ir pagarbos tautinėms mažumoms šalis.
 Sukurti veikiančią rinkos ekonomiką ir gebėti išlaikyti ES-je veikiančių rinkos jėgų konkurencinį spaudimą;
Dar 2000m. ES

S pripažino, kad Lietuvą galima laikyti veikiančia rinkos ekonomikos valstybe, kuri per vidutinės trukmės laikotarpį (3-5m.) turėtų sugebėti atsilaikyti prieš ES konkurencijos spaudimą ir rinkos veiksnius su sąlyga, jei ji tęs dabartinę struktūrinių reformų programą.
 Pertvarkyti administracines struktūras ir gebėti įgyvendinti ES teisines normas;
Turi veikti pakankamai institucijų ir dirbti užtektinai profesionalų, kvalifikuotų žmonių, kurie išmanytų ES teisės aktus ir jų taikymo praktiką.
 Gebėti prisiimti narystės ES įsipareigojimus bei siekti politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos.
Narystė ES reiškia ne tik demokratiją ar rinkos ekonomiką. Ji taip pat susijusi su įvairiais reikalavimais prekių ir paslaugų kokybei, darbo įrangos, saugos ir pan. standartais, arba visais reikalavimais, kurie yra įtvirtinti ES teisėje. Kitaip sakant, Lietuva turi prisiderinti prie ES teisės.

LIETUVOS DERYBŲ DĖL NARYSTĖS TURINYS

Derybose dėl narystės ES galima išskirti tris pagrindinius klausimus.
I. Lietuvos pažangos rengiantis narystei 31 derybų skyriaus pristatymas, nagrinėjimas ir vertinimas.
Derybas dėl narystės ES galima suvokti kaip platesnio proceso – Lietuvos pasiregimo narystei ES – sudedamąją dalį, iš esmės kaip galutinį stojimo į ES etapą. Siekdama tapti ES nare Lietuva turi perimti ir įgyvendinti ES vidaus taisykles iki narystės datos. Šie derybų skyriai apima visas valstybės gyvenimo sritis. Taigi derybose dėl narystės ES nagrinėjama ne vienas ar keli specifiniai klausimai, bet procesas – Lietuvos pasirengimas narystei ES, kuris apima ES teisės aktų nuostatų perėmimą daugelyje sričių, o tai dažniausiai reiškia teisės derinimą ir jos įgyvendinimą bei efektyvesnio šių sričių valdymo užtikrinimą. Taigi derybų atveju turime kalbėti veikiau ne apie objektą, o apie turinį kuris yra būdingas tik šioms deryboms.

Patogumo dėlei visos ES vidaus taisyklės suskirstytos į 31 skyrių, kurie vadinami derybų skyriai:
1. Laisvas prekių judėjimas
2. Laisvas asmenų judėjimas
3. Laisvė teikti paslaugas
4. Laisvas kapitalo judėjimas
5. Įmonių teisė
6. Konkurencija
7. Žemės ūkis
8. Žuvininkystė
9. Transporto politika
10. Mokesčiai
11. Ekonominė ir pinigų sąjunga
12. Statistika
13. Socialinė politika ir užimtumas
14. Energetika
15. Pramonės politika
16. Mažos ir vidutinės įmonės
17. Mokslas ir moksliniai tyrimai
18. Švietimas ir mokymas
19. Telekomunikacijos ir informacijos technologija
20. Kultūra ir audiovizualinė politika
21. Regioninė politika ir struktūrinės priemonės
22. Aplinka
23. Vartotojų ir sveikatos apsauga
24. Teisingumas ir vidaus reikalai
25. Muitų sąjunga
26. Išoriniai santykiai
27. Bendra užsienio ir saugumo politika
28. Finansų kontrolė
29. Finansinės ir biudžetinės nuostatos
30. Institucijos
31. Kita

Derybos vyksta dėl kiekvieno skyriaus atskirai. Galioja vadinamasis skyrių ‘nepriklausomybės‘ principas, kuris reiškia, kad derybose dalyvaujančių šalių dėl vieno derybinio skyriaus išreikšti požiūriai negali turėti įtakos deryboms dėl kitų skyrių. Papratai tariant, nuolaidų darymas viename iš skyrių negali būti pagrindas prašyti, kad derybų partneris nusileistų dėl ko nors kitame skyriuje. Pavyzdžiui, pereinamų laikotarpių atsisakymas aplinkos skyriuje negali būti pagrindas prašyti daugiau pereinamųjų laikotarpių energetikos skyriuje.

II Pereinamieji laikotarpiai

Kai kurių ES teisės nuostatų Lietuva negali įgyvendinti iki narystės ES datos. Tokių nuostatų perėmimas yra techniškai sudėtingas, brangiai kainuoja, be to, gali Lietuvai sukelti nepageidaujamų socialinių-ekonominių pasekmių. Tokiu atveju tam tikroms nuostatoms įgyvendinti Lietuvai gali būti suteiktas pereinamasis laikotarpis. Jo esmė yra ta, kad Lietuvai apibrėžtą laiką leidžiama taikyti savas, o ne įvardytas tam tikroje ES bendrojoje politikoje ar teisės akte nuostatas. Kitaip sakant, Lietuvai sudaroma galimybė kurį laiką tvarkytis ne pagal ES taisykles.

Lietuva susiderėjo dėl 22 pereinamųjų laikotarpių ir 3 išimčių 9 skyriuose – Laisvo prekių, paslaugų, kapitalo judėjimo, Žemės ūkio, Transporto politikos, Mokesčių, Energetikos, Aplinkos apsaugos, Kitų klausimų.
Laisvo prekių judėjimo skyriuje Lietuva susitarė dėl pereinamojo laikotarpio iki 2007m. sausio 1 d. farmacijos gaminių registravimo dokumentams sutvarkyti.
Farmacijos gaminiai – tai žmonėms skirti vaistai bei veterinarijos vaistai. Problema ta, kad Lietuvos gamintojai (ypač mažos ir vidutinės įmonės) nepajėgūs sukaupti pakankamai lėšų per trumpa laiką. Be to, bus išvengta socialinių problemų, su kuriomis įmonės susidurs persitvarkymo metu, taip pat bus palengvintas įėjimas į bendrą rinką, nes po didelių investicijų, skirtų persitvarkymui, Lietuvos įmonės bus pažeidžiamos. O turėdami laiko mes išvengsime neigiamų pasekmių šioje srityje.
Aplinkos skyriuje Lietuva išsiderėjo 3 pereinamuosius laikotarpius ES reikalavimams įgyvendinti dėl sričių, kurioms reikia didelių investicijų: Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvai įgyvendinti iki 2006 m. pabaigos; Miestų nutekamųjų vandenų direktyvai įgyvendinti iki 2009 m. pabaigos ir Lakiųjų organinių junginių direktyvai įgyvendinti iki 2007 m. pabaigos.
Laivės teikti paslaugas srityje Lietuva suderino du pereinamuosius laikotarpius. Iki 2007 m. gruodžio 31 d. dėl indelių draudimo sistemos suderino su ES reikalavimais; iki 2007 m. gruodžio 31 d. dėl investuotojų kompensavimo sistemų nuostatų įgyvendinimo pagal ES reikalavimus. Be dviejų pereinamųjų laikotarpių Lietuva suderėjo ir išimtį, pagal kurią Lietuvos kredito unijos priskirtos prie institucijų, kurioms netaikoma finansinių direktyvų reikalavimai.
Lietuvai suteiktas 7metų pereinamasis laikotarpis atidėsiantis ES piliečių ir juridinių asmenų teises įsigyti žemės ūkio paskirties žemę ir mišką Lietuvoje.
Pereinamasis laikotarpis bus peržiūrėtas trečiaisiais jo taikymo metais. Jeigu pasibaigus 7 metų laikotarpiui žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės rinkai grėstų rimti iškraipymai, Komisija, remiantis Lietuvos prašymu, gali pratęsti pereinamąjį laikotarpį dar iki 3 metų.
ES įmonės, įsteigusioms Lietuvoje, ir ES piliečiams, kurie teisėtai gyveno Lietuvoje ir vertėsi žemės ūkio veikla bent 3 metus iš eilės, pereinamasis laikotarpis netaikomas.
ES prašymu suderėti 3 pereinamieji laikotarpiai tiesioginių išmokų žemės ūkiui, transporto ir laisvo asmenų judėjimo srityse. Jokio pereinamojo laikotarpio laisvo asmenų judėjimo srityje netaiko tik Airija, o kitos ES narės taiko 2 – 5 metų pereinamąjį laikotarpį.

III Finansinės sąlygos

Tapusi ES nare Lietuva gaus paramą iš ES struktūrinių fondų. Ši parama bus skiriama žemės ūkiui, regionų, infrastruktūros plėtrai. Todėl derybose tariamasi ir dėl finansinių Lietuvos dalyvavimo sąlygų, dėl vadinamojo „finansinio derybų paketo“ deramasi paskutiniame etape. Pagrindiniai klausimai – žemės ūkio produkcijos kvotų nustatymas, išmokų ūkininkams dydžiai, paramos apimtis aplinkos, transporto, infrastruktūros plėtrai. Derybose nustatė, kiek Lietuva gaus lėšų ir kokios bus finansinės paramos sąlygos.
Struktūrinė pagalba Lietuvą pasieks per Sanglaudos fondą bei keturis struktūrinius fondus.
 Europos regioninės plėtros fondas (ERPF)
 Europos socialinis fondas (ESF)
 Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas (EŽŪOGF)
 Finansinis instrumentas žuvininkystei remti ( FIŽR)
Sanglaudos fondo tikslas – padėti pasirengti pinigų sąjungai labiausiais atsilikusioms ES valstybėms:
 Investicijomis transporto infrastruktūros srityje;
 Investicijomis aplinkosaugos srityje.
Parama skiriama projektams, juos individualiai suderinus Briuselyje. Minimalus projektų dydis – 10 mln. EUR. Maksimali ES parama yra 81 – 85 % projekto vertės.
Bendra paramos Lietuvai per Sanglaudos fondą suma per pirmuosius tris narystės ES metus – 543,5 mln. EUR.
EUROPOS REGIONINĖS PLĖTROS FONDAS (521,2 mln. EUR trims metams) remia: Transportą; Energetika; Aplinkos apsaugą; Informacinę visuomenę, Sveikatos apsaugos infrastruktūrą; Švietimo, mokslų ir studijų bei socialinę infrastruktūra; Paramą pramonei ir verslui ir Turizmą.
Paramos gavėjai yra savivaldybės, valstybės ir savivaldybės įmonės, privačios įmonės ( pramonės įmonės, SVV, amatininkai ), viešos įstaigos.
EUROPOS SOCIALINIS FONDAS (147,33 mln. EUR trims metams) remia:
Švietimą ir profesinį rengimą, bedarbių profesinį mokymą; Specialistų ( tame tarpe ir valstybės institucijų ) kvalifikacijos tobulinimą; Pabėgėlių, tautinių mažumų ir grįžusių iš įkalinimo įstaigų asmenų socialinę ir profesinė integraciją; Mokytojų / dėstytojų rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą; Nuotolinio mokymo ir elektroninio mokymo plėtrą.

Paramos gavėjai yra darbo rinkos mokymo institucijos, savivaldybės įstaigos ( vaikų darželiai, dienos centrai), nevyriausybinės organizacijos, universitetai, mokyklos, privačios įmonės ( personalo kvalifikacijos tobulinimui).

ŽEMĖS ŪKIO FONDAS (kartu su žuvininkystės fondu – 123,57 mln. EUR trims metams) remia: Investicijas į žemės ūkio valdas; Jaunų ūkininkų įsikūrimą; Žemės ūkio produktų ir žuvų perdirbimą bei rinkodaros gerinimą; Kaimo vietovių pritaikymą ir plėtrą.

Paramos gavėjai yra ūkininkai, kiti žemės ūkio subjektai (gamintojai ir perdirbėjai), kaimo gyventojai, kiti verslininkai.

FINANSINIAI DERYBŲ REZULTATAI

Grynoji ES finansinė parama vienam gyventojui – 390 EUR ( didžiausia tarp visų kandidačių)
Parama žemės ūkiui – 209 EUR (didžiausia tarp visų kandidačių + 36 EUR / gyventojui struktūrinė parama)

ES finansinė parama Lietuvai 2004 – 2006 m. (įsipareigojimai)

mln. EUR 1 gyv. / EUR
1.Žemės ūkis 724,8 209,1
Rinkos priemonės 138,5 39.9
Tiesioginės išmokos 152,1 43,9
Kaimo plėtra 434,2 125,2
2. Struktūrinė pagalba 1.366,0 394,00
Struktūriniai fondai 822,5 237,2
Sanglaudos fondai 543,5 156,8
3. Vidaus politikos 538,6 155,4
Egzistuojančios politikos 92,2 26,6
Branduolinis saugumas 285,0 82,2
Institucijų stiprinimas 25,7 7,4
Šengenas 135,7 39,1
4. Kompensacija 47,4 13,7
VISO: 2.676,7 772,1

Šalių kandidačių įmokos į ES biudžetą ir gaunama finansinė parama iš ES Biudžeto (mokėjimai 1 gyv. EUR)

Leave a Comment