Politinio proceso samprata

POLITINIO PROCESO SAMPRATA Politiniai subjektai – dėl jų kuriasi politinė sistema.Politinis procesas – 1 iš visuomeninių procesų Ekonominiai pr. Socialiniai pr. Dvasiniai pr. Politinis procesas turi pradžią ir pabaigą.Tai politinės sistemos egzistavimo forma,politinių procesų veiklos visuma ,kuri vysto arba smukdo politinę sistemą.1)Politiniai sprendimai – esminis dalykas politiniuose procesuose.2)Polit.sprendimų objektas – tikslas,kurio siekiama.3)Priemonės ir metodai(juos naudoja subjektas)Finansiniai ,informacijos resursai—-psichologiniaiIdeologija – dvasinis resursasPsichologiniai resursai – žmonių nuotaikosPolitinio proceso turinysSprendimų priėmimas,realizavimas,piliečių politinis realizavimas. Politinio proceso stadijos1.politinės sistemos sukonstravimas2.Politinių sistemų atkūrimaspolitinio proceso pobūdisJį nusako režimai:FunkcionavimoVystymosiSmukimoPolitinio proceso ciklai priklauso nuo valdžios ir valdymo.Politinio sistema yra visuomenės sistemos dalis.Politinio dalyvavimo samprataTai veiksmai ,kuriais siekiama keisti arba įtakoti valstybės politiką,išrinkti lyderius .Tikslas:išreikšti lyderius ,realizuoti vertybes ir interesus .Politinio dalyvavimo tipai: 1.Autonominis- piliečiai dalyvauja sąmoningai.2.Mobilizuojamas dalyvavimas – prievarta.Legalus ir nelegalus dalyvavimai ir atsisakymas dalyvauti.Politinis dalyvavimas yra organizuotas ir neorganizuotas.Jis užtikrina sienas ,turi būti tam tikri įstatymai ,apylygis išsilavinimas,apylygė materialinė padėtis,piliečiaiTuri turėti asmeninius.Politinį dalyvavimą lemia socialinė aplinka,politinė aplinka,apsuptis,žmogaus išsilavinimas,nuomonė, lytis amžius statusas.Dalyvavimo forma – rinkimai(procesas ir institucija).Jie sutaiko žmones ,numalšina radikalus,išryškina žmonių skirtumus.Atstovas negali nieko daryti nepasitaręs.Politinis nedalyvavimas – apatiškumas.

Politiniai sprendimai – tai individuali arba kolektyvinė veikla,kurios metu pasiekiami politiniai uždaviniai ,etapai,jų realizavimo būdai.Politinius sprendimus priima elitas ar valdžios elitas.Opozicijoje esantys nori sukompromituoti valdžios elitą (ateiti arba grįžti į valdžią ).Jie spaudžia valdžią ,formuoja visuomenės nuomonę(tiesiogiai ir netiesiogiai)Politinė kultūra nustato žmonių santykį su politika.

Užsienio politika

Tai valstybės ,veiksmai nukreipti į išore ,siekiant pakeisti kitų tarptautinių,santykių dalyvių ,elgesį norima linkme. Tikslai:1.Saugumas2.Potencialas3.Šalies prestižasValstybė rūpinasi savo gynyba.Labai svarbi yra derybų funkcija.Užsienio politika remiasi vien potencialu.Tuo šalis gali įtakoti kitas valstybes.UŽSIENIO POLItikos vykdymo formos:1.Diplomatiniai santykiai2.Narystė organizacijose3.kontaktai tarp šalių ,valstybiųUžsienio politikos formos:1 Pasyvi ar aktyvi2.Agresyvi3.KonservatyviUžsienio politiką vykdo konkretūs organai:užsienio reikalų ministerija,parlamentas,prezidentas,diplomatinis korpusas.Užsienio politika istoriškai skirstoma į tradicinę ir modernią.Vidaus ir užsienio politika labai siejasi.Veikia interesų grupės :Užsienio politika bus tokia kokie yra žmonės šalyje ir ko jie siekia.Šalies kultūra ,tradicijos,mentalitetas lemia užsienio politiką. Užsienio politikos apibendrinantis esminis bruožas yra vienas iš valstybės siekių1.Status quo išlaikymas2.teritorijos arba įtakos zonos išplėtimas 3.teritorijos arba įtakos zonos atsisakymasUžsienio politikos įgyvendinimo metodai skirstomi pagal tokias dimensijas:1,Dalyvavimą sąjungose2.Įtakos sfera3,Veikimo būdąpagal tai į ką orientuota valstybės užsienio politika,skirstoma:1.Globalinę2.regioninę (gali persipinti)Priemonės 1Dvišaliai tiesioginiai ryšiai 2.daugiašaliai santykiai per tarptautines organizacijasValstybių aktyvumas gali pasireikšti tarptautiniuose santykiuose formomis ginant ideologines nuostatas tarptautiniuose forumuose ,teikti finansinę ir kt pagalbą. Užsienio politikos proceso tipai1.Užsienio politikos formavimas 2.Tos politikos įgyvendinimas

Politinis dalyvavimas.piliečių dalyvavimas.Rinkimais galima įgyvendinti demokratiją,išrinkti tautos atstovus ir suformuoti valstybės valdžios institucijas .Rinkimų sistemos nustatomos kiekvienoje šalyje.Rinkimo sistemos būna daugumos atstovavimo (DA) ir proporcingo atstovavimo(PA).Partija – tai ,visuomenės dalis,žmonių organizacija ,kurios pagrindinis tikslas-siekti valstybinės valdžios. Vyriausybės politikos pobūdis priklauso nuo susiklosčiusios partinės sistemos,kurią sudaro visos valstybėje susiklosčiusios partijos. Interesų grupės – tai organizuotos piliečių grupės ,kurios siekia ,kad vyriausybė laikytųsi joms palankios politikos.Pvz:verslininkų susivienijimai,žemdirbių,profesinės sąjungos.Jos yra :

1.Anoniminių int. grupės2.Neasocijuotos 3.institucinės int. gr.4.Asocijuotos Pasaulio politika susideda iš valstybių vidaus politikos ir tarptautinės politikos. Tarptautinės politikos esmės aiškinimo nuostato1.Idealizmas- tvirtina,kad iš esmės valstybės yra taikingos politinės bendruomenės,kurias vienija bendri interesai.Visi valstybių konfkitai iš esmės kyla dėl tarpusavio nesusipratimų,kurių išvengti turėtų padėti tinkamai sutvarkyta tarptautinė teisė,tobuli valstybių bendradarbiavimo mechanizmai,komunikacijos ,ir įtakinga universali tarptautinė organizacija.2.Realizmas – pagal jį svarbiausi tarptautinės politikos veikėjai yra didžiosios valstybės ,o tarptautinės politikos esmę sudaro toks procesas: didžiosios valstybės ,įvairiais būdais didindamos savo galią ir taip siekdamos užsitikrinti savo saugumą, galiausiai suformuoja vienokią ar kitokia galios pusiausvyrą,kuri tampa nepriklausoma nuo kiekvienos atskiros valstybės valios ir pati ima lemti visų valstybių užsienio politiką 3.Globalizmas – tarptautinės politikos.Yra vienetinis visos planetos mąstu vykstantis globalinis procesas,kuriame pagrindinį vaidmenį ir lemiamą vaidmenį vaidina dominuojanti pasaulinė ekonominė sistema- kapitalizmas.Svarbiausi Tarptautinės politikos veikėjai laikomi ekonominiai ,stambaus kapitalo interesai,o pati tarptautinė politika apibrėžiama,kaip tų interesų pagrindu susiklostytų vienų valstybių ir kitų valstybių priklausomybės santykiai. Valstybių sambūrio pavidalai1.Izoliacija – tarp valstybių atsiranda tada ,kai jos neturi galimybių tarpusavyje Sąveikauti,o sąmoninga vyriausybės politika atsiriboti nuo išorinio pasaulio ir vadinama izoliucionizmu.Visiška valstybių izoliacija negalima.Nusistovėjusi valstybių jėgų pusiausvyra tarp didžiųjų valstybių gali skatinti valstybes susilaikyti nuo tokios politikos ,kuri pusiausvyrą suardytų.Ši politika vadinama neutralitetu .Tai reiškia ,kad valstybė atsisako dalyvauti įvairiose kariniuose blokuose taikos metu ,o karo metu neremia nė vienos iš kariaujančių šalių.2.Jėgų pusiausvyra – kai vienų valstybių galią atsveria kitų valstybių galia ir nė viena iš jų nėra pajėgi arba suinteresuota tą pusiausvyrą suardyti .Tarptautinėje arenoje ,jėgų pusiausvyrą nulemia didžiųjų valstybių jėgų santykis.Jeigu maža valstybė yra susirūpinusi savo saugumu ,tai didžiausioms valstybėms rūpi užimti reikšmingą vietą pasaulio reikalų tvarkyme ir didinti savo galią.Jų yra dvi formos :
Sudėtingoji ir paprastoji.Sudėtingoji pusiausvyra atsiranda kai veikia daugiau negu 2 jėgų centrai,o paprastąją sudarytų 2 svarbiausi jėgų centrai .JĖGŲ PUSIAUSVYRA yra ne tik globalinis reiškinys,bet susiformuoja ir atskiruose planetos regionuose.Ji negali būti vertinama kaip pakankama tarptautinės taikos palaikymo garantija.Jėgų pusiausvyros trapumo priežastis ta ,kad valstybių jėgos sunkiai apskaičiuojamas dalykas.3.Kolektyvinis saugumas – tai tam tikras valstybių skaičius įsipareigoja viena kitai padėti užpuolimo atveju.Ši sistema kuriama tam ,kad būtų galima užtikrinti taiką ir saugumą,tarp ją sudarančių valstybių .Svarbiausias sistemos tikslas- užkirsti kelią karui tarp šių sistemos narių.Kad kolektyvinio saugumo sistema galėtų efektyviai veikti ,reikia kad tarp ją sudarančių valstybių būtų susiklosčiusi sudėtingoji jėgų pusiausvyra.Šią sistemą galime įvardinti ,kaip vieną tvirčiausių tarptautinės taikos išsaugojimo ir valstybių saugumo užtikrinimo garantų.Globalizacija- tai ką mes įpareigoti daryti ,jei norime būti laimingi,o kitiems ji –Mūsų nelaimingumo priežastis .Tačiau visiems ji yra pasaulio lemtis ,negrįžtamas procesas,veikiantis mus visus vienodu mastu ir tuo pačiu būdu. Valstybių valdymo formos 1.Absoliutinė monarchija Politiniai režimai:2.Parlamentinė monarchija 1.Demokratinis valdymas3,Prezidentinė respublika 2.Nedemokratinis valdymas4.Parlamentinė respublika a)autoritarinis5. parlamentinė b)totalitarinisSantvarkos formos:1. tūrinė valstybė2. Autonomija uždaroje valstybėje 3. Federacija 4. Konfederacija

Politinis gyvenimas yra sudėtingas įvairiapusis reiškinys , susidedąs iš dvasinių emocinių ,jausminių bei praktinių apraiškų visumos.Jo esmę sudaro visuomenės politinių ryšių ir vertybių visuma.Politinio gyvenimo turinį sudaro politiniai interesai .poreikiai ,politika ,valdžia ,jos santykiai ,politinis dalyvavimas,režimas ,visuomenės politinė sistema. Politiniai interesai glaudus bendražmogiškų ir grupinių vertybių ,bei asmeninių vertybių interesų junginys.interesai tampa politiniais tada ,kai savo poreikiams patenkinti ,politinio gyvenimo subjektams tenka įtakoti valstybę .

Politinis dalyvavimas yra visuomenės narių veikla formuojant viešąją politiką .Šios veiklos komponentai : domėjimasis politika ,dalyvavimas politinėje diskusijoje ,balsavimas.Tradiciškai Politinis dalyvavimas siejamas su demokratija.Dalyvavimą gali kontroliuoti demokratiniai režimai.Dalyvavimas yra ribojamas visuomenės gerovės ir saugumo sumetimais.Dalyvavimą lemiantys veiksniai: 1. Socialinė aplinka –pozityviai arba negatyviai gali veikti statusas ,išsimokslinimas2. Aktyviai Įsijungti arba šalintis politinio gali paskatinti psichologinės prielaidos.3. Socialiniai ir psichologiniai dalyvių veiksniai patys yra veikiami politinių sistemų institucijų,politinių partijųŠiuolaikinės pasaulio valstybės išskiria 3 dalyvavimo tipai:1.Laisvanoriškas(vakarų demokratijos šalys)2.Dalyvavimas kaip asmeninė manipuliacija trečiojo pasaulio valstybėse3.Laisvanoriškas dalyvavimas ,buvusios komunistinės šalyse ,dar neįgavęs aiškių formų.Politinio dalyvavimo esmė atskirų žmonių arba socialinių grupių įsitraukimas į politinį gyvenimą ,šalies valdžios santykius.Demokratijos negalime įsivaizduoti be aktyvaus politinio dalyvavimo,nors aktyvus dalyvavimas,jeigu jo nariai nepripažįsta visuomenės dėsnių,gali įgauti politinio aktyvumo formą.Jis vyksta įvairiais lygiais ir formomis-tiesioginėmis ir netiesioginėmis ,legaliomis ir ne, Prievartinėmis ir ne,jis gali būti profesionalus ir ne,konstruktyvus ir destruktyvus,stichinis ir sąmoningas.1 svarbiausių politinio gyvenimo formų-rinkimai.Individo kasdienė politinė veikla ,praktinis dalyvavimas visuomenės politiniame gyvenime ,būdas ,vadinamas politiniu elgesiu.Politinis elgesys ir dalyvavimas yra tam tikros politinės veiklos rūšys. Politinio gyvenimo priešingybė -apolitiškumas – politinis nedalyvavimas.jis pasireiškia negatyvia nuostata dėl politikos . Politinis gyvenimas pasireiškia įvairiuose politiniuose režimuose nevienodai.Politinis režimas yra valstybės valdymo ir politinės sistemos funkcionavimo būdas,skirstomas į autokratinį (autoritarinį arba totalitarinį,savo ruoštu išskiriant dešinįjį radikalų arba kairįjį radikalų režimus)ir demokratinį režimus.Politinė sistema –tai politinė valdžiai įgyvendinti skirto mechanizmo:socialinių-politinių institucijų,organizacijų bei jų formavimosi formų ir principų visuma.Jos paskirtis palaikyti visuomenėje esamą tvarką ir integraciją ,bei užtikrinti tvarkingą transformaciją į naują būvį.Atskiri individai ,grupės dalyvaudamos politiniame gyvenime įeina į politinę sistemą ir tampa jos masine socialine baze .politinė sistema susideda iš politinių organizacijų ,politinės sąmonės ,politinės kultūros ir politinių santykių.Svarbiausia politinėje organizacijoje yra valstybė.politinė sąmonė tai politinio gyvenimo dalyvių žinių ,įgūdžių visuma .
Politinė kultūra yra individų arba socialinės grupės vidinės nuostatos ,reguliuojančios jų elgesį ,istoriškai susiklosčiusios visos žmonijos ir atskirų jos grupių politinio patyrimo pagrindu . Ją sudaro: politinės kultūros tipai:1.žinios apie politinį gyvenimą 1.provincijos2.Vertybiniai standartai 2.pavaldinių3.Emociniai vertinimai 3.dalyviųVisuomenės politinė sistema atlieka daug funkcijų : koordinavimo,integravimo,komunikacijos,normatyvinę –reguliavimo ,pažintinę,auklėjamąją. Valstybės tapimas partneriu – palankus visuomenės ir individo plėtrai ir galimas tik tada ,kai visuomenė pajėgia pati užtikrinti socialinę tvarką,o piliečiai yra subrendę imtis atsakomybės už save ir visuomenę. Tarptautiniai santykiaiJie apima kompleksinę ekonominių ,kultūrinių bei kitų tarptautinių ryšių sritį ir vaidina labai svarbų vaidmenį visų valstybių ,bei visos žmonijos gyvenimas.Siejasi su istoriškai lemtingais įvykiais ir kasdienio gyvenimo problemomis :karo ir taikos ,resursų naudojimo,pasaulio ekonomikos koordinavimo,ir tt.Jiems būdingas nuolatinis vystimasis.Tarptautiniai santykiai- politikos mokslų šaka,nagrinėjanti ryšius tarp nacionalinio rango politinių vienetų ir pirmiaus susijusi su užsienio politika. Tarptautiniai santykiai- bet kuri viena žmonių veiklos sąveika su tos sąveikos užsienio dalyviais.Tai tarptautinėje sistemoje vykstantys procesai. Pasaulio politikos arenos pagrindiniais veikėjais išlieka valstybės ,jų vyriausybės .Tarptautinius santykius koordinuoja JTO.-