Kas yra pilietinė bendruomenė?
Visų pirma, prieš pradedant gilintis į pilietinės bendruomenės pagrindimą norėčiau pasakyti, kad pilietinė bendruomenė nėra mitas. Ji iš tikrųjų egzistuoja, ryškiausias to įrodymas galėtų būti Šiaurės ir Pietų Italija. Antra, reiktų paminėti, kad net XVI amžiuje Nicolo Machiavelli‘s ir kiti jo amžininkai įrodinėjo, kad pilietinė bendruomenė egzistuoja ir netgi sėkmingai. Tokią išvadą jie padarė tyrinėdami nestabilių respublikos institucijų istoriją (nuo Antikos iki Renesanso laikų). Šią išvadą jie pagrindė tuo, kad laisvų institucijų sėkmės ar nesėkmės priklauso nuo piliečių būdo arba jų „pilietinės dorybės“. Toks mąstymas, kai iškeliamas pilietiškumas aukščiau visko, yra būdingas „respublikoniškajai“ pilietinių humanistų mokyklai, kurią laikui bėgant „nugalėjo“ liberalių pažiūrų moklyklos, kurių priekyje žengė Hobbes, Lock ir kiti. Esminis skirtumas tarp respublikonų ir liberalų yra tai, kad respublikonai pabrėžė bendruomenės ir pilietinių pareigų svarbą, o liberalai akcentavo individualizmą ir asmens teises. Patvirtinus JAV konstituciją, tuo metu buvo manyta, kad liberalai joje įtvirtino savo nuostatas ir taip nugalėjo respublikoniškųjų pažiūrų atstovus, bet tai paneigė vėliau kilusi revizionizmo banga, kuri įrodinėjo, kad JAV konstitucijai persidavė ne liberalizmas, o respublikoniškoji ar komunitarinė tradicija.Demokratinio valdymo sėkmė priklauso nuo to, kiek jos aplinka priartėjo prie pilietinės bendruomenės idealo. Pilietinė bendruomenė paaiškinama šiais aspektais:1. Pilietinis angažuotumas2. Politinė lygybė3. Solidarumas, pasitikėjimas ir tolerancija4. Asociacijos: socialinės bendradarbiavimo struktūrosPaanalizuosiu šiuos aspektus.1. Pilietinis angažuotumas. Tai reiškia aktyvų pilietinės bendruomenės dalyvavimą viešuosiuose reikaluose. Toks dalyvavimas yra labiau persmelktas visuomeniškumo dvasios, labiau orientuotas į bendrąją naudą. Pabrėžiama, kad pilietinės bendruomenės piliečiai neprivalo būti altruistai, tačiau jie turėtų vadovautis tokiu savanaudiškumu, kuris supranta ir kitų interesus.
2. Politinė lygybė. Ši lygybė pasireiškia tuo, kad visiems piliečiams užtikrinamos lygios teisės ir pareigos, taigi iš to išplaukia, kad tokios bendruomenės narius sieja horizontalūs savitarpiškumo ir bendradarbiavimo santykiai. Piliečiai bendradarbiauja kaip lygus su lygiu. Čia egzistuoja darbo pasidalijimas, be abejo, teikiantis didelę naudą, ir politinis vadovavimas, pasireiškiantis tuo, kad tokios bendruomenės lyderis privalo būti atsakingas savo bendrapiliečiams.3. Solidarumas, pasitikėjimas ir tolerancija. Pilietinės bendruomenės nariai yra lygūs, visuomeniški ir aktyvūs, pasižymi pilietine dorybe: paslaugūs, gerbiantys vieni kitus, pasitikintys vienas kitu, net, jei susiduriama su iš esmės besiskiriančiais požiūriais. Savaime suprantama, kad požiūrių nesutapimas gali privesti iki konfliktinė situacijos, bet pilietinės bendruomenės nariai ir konfliktuose pasižymi tolerantiškumu savo oponentams, nes tokioje bendruomenėje egzistuoja tarpasmeninis pasitikėjimas, o pasitikėjimas sudaro galimybę įgyvendinti bendrus interesus, neišsisukti nuo kolektyvinio veiksmo.4. Asociacijos: socialinės bendradarbiavimo struktūros. Tyrinėtojas Alexis de Tocqueville‘is pastebėjo demokratinės Amerikos polinkį kurti pilietines ir politines organizacijas. Amerikiečiai nuolat buriasi į sąjungas: prekybines, pramonines, religines, dorovines, uždaras, atviras, gausias, negausias, rimtas, nerimtas ir kt. Pasak Tocqueville‘io demokratiškiausia šalis yra ta, kur žmonės labiausiai ištobulino gebėjimą bendromis jėgomis siekti bendro tikslo. Išvada: pilietinės asociacijos prisideda prie demokratinio valdymo stabilumo ir efektyvumo vidiniu ir išoriniu poveikiais:· Vidinis poveikis suprantams kaip poveikis atskiriems nariams. Asociacijos išugdo savo narių bendradarbiavimo įgūdžius, įpročius, solidarumą ir visuomeniškumo dvasią. Ši Tocqueville‘io citata puikiai tai parodo: „Žmonėms bendraujant jų jausmai ir mintys pagyvėja, širdis darosi tauresnė, o protas skvarbesnis.“ Be to, yra pagrįsta, kad asociacijų nariams labiau būdingas politinis išprusimas, socialinis pasitikėjimas, politinis dalyvavimas ir subjektyvi politinė kompetencija. Dalyvavimas tokiose pilietinėse asociacijose irgi yra labai svarbus, nes įdiegia bendros atsakomybės už kolektyvines pastangas jausmą. Yra dar ir toks pastebėjimas, kad organizacijos vienija ne tik tuos pačius požiūrius turinčius žmones, bet ir žmones su skirtingais požiūriais. Netgi yra pagrįstumas, kad organizacijoms būdinga jungti skirtingų pažiūrų žmones (autorius tokias grupes žmonių su skirtingais požiūriais vadina „kryžminėmis grupėmis“). Iš to išplaukia, kad skirtingi individai gali siekti skirtingų tikslų, o bendraujant jie turėtų derintis prie kitų. Kaip pavyzdį norėčiau pateikti Raudonojo Kryžiaus organizaciją, kuri vienija nemažą dalį narių visame pasaulyje, be abejo, kai kurie nariai yra asmenybės ir individai, turintys savo tikslų, tačiau bendraujant su kitais nariais interesai yra derinami.· Išorinis poveikis suprantamas kaip poveikis platesnei politinei visuomenei. Šiam poveikiui būdinga „interesų artikuliacija“ ir „interesų agregacija“. Tocqueville‘is išskyrė 4 sąjungos požymius:1) Sąjungos vardu išreikšta nuomonė turi būti suformuluota aiškiai ir tiksliai2) Sąjunga buria šalininkus ir įtraukia juos į savo veiklą3) Šalininkai mokosi pažinti vienas kitą4) Sąjunga suvienija skirtingų protų galias ir energingai nukreipia jas į aiškiai nubrėžtą tikslą.Pritaikant šiuos išskirtus 4 sąjungos požymius, galiu ir čia pasiremti Raudonojo Kryžiaus pavyzdžiu. Šį Raudonojo Kryžiaus (toliau RK) pavyzdį pabandysiu išsamiau paanalizuoti, pasiremdama tais 4 požymiais:1) RK vardu nuomonė yra aiškiai ir tiksliai suformuluota. RK įstatuose yra suformuluota RK misija, tikslai ir programa. Kas keli metai šie tikslai ir programa yra peržiūrimi ir koreguojami, prisitaikant prie besikeičiančios situacijos pasaulyje ir Lietuvoje.2) RK, kaip ir bet kuri kita sąjunga buria ir traukia šalininkus. Tai taip pat yra nurodyta RK įstatuose, jog reikia nuolat vykdyti naujų savanorių, tarp jų ir jaunimo, pritraukimo programą. RK jaunimas vykdo įvairias naujų narių pritraukimo agitacijas. Kalbama apie tai, ką veikia RK Lietuvoje ir pasaulyje, kad RK nemažai lėšų ir dėmesio skiria jaunimui, jo užimtumo programoms. Iš anksčiau prisijungę nariai, jau tapę aktyviais RK jaunimo šalininkais yra vis traukiami aktyviai dalyvauti RK veikloje: yra siūlomi įvairūs užsiėmimai, dalyvavimai seminaruose įvairiais klausimais (pvz., Tarptautinė humanitarinė teisė, narkomanijos prevencija), jaunimo suvažiavimuose, organizuojami įvairūs renginiai, rengiami apmokymai nacionaliniu mastu, tada išrenkami lyderiai-koordinatoriai iš dalyvavusių apmokymuose ir stengiamasi apmokymuose išgirstą ir savaip interpretuotą informaciją pritaikyti lokaliniu mastu, t.y. savo mieste. Be to, kasmet rengiami dviračių žygiai, jei norinčių daug, tai į juos atrenkami aktyviausi jaunimiečiai., be to RK jaunimo nariai gali išvykti į kitas šalis. Tam, kad susipažinti su kitų šalių RK jaunimo ir ne tik nariais.3) Kadangi esu RK jaunimo savanorė, tai aktyviai dalyvauju RK jaunimo veikloje. Ten susipažindama su visos Lietuvos RK jaunimu, pažindama juos per drauge vykdomas programas.4) RK suvienija skirtingų protų galias, skirtingus žmones ir juos nukreipia į aiškiai nubrėžtą tikslą, tarkim dėl narkomanijos prevencijos ar pabėgėlių problemų. Be to, RK nuolat palaiko ryšius su valstybės institucijomis, kurios skirsto valstybės biudžetą, ir kreipiasi į jas dėl vienokio ar kitokio finansavimo. Aišku, tai daroma motyvuotai.Taigi darant išvadas dėl asociacijų poveikio, reiktų pasakyti, kad asociacijų tinklas įkūnija veiksmingą socialinį bendradarbiavimą ir jį stiprina. Pilietinėje bendruomenėje lygiateisių vienminčių asociacijos prisideda prie efektyvaus demokratinio valdymo. Žmonės, negyvenantys pilietinėje bendruomenėje turėtų suvokti, kad visi gyventų geriau, jei tik kiekvienas imtųsi bendradarbiauti bendro gėrio labui. Tačiau puikiai galime atskirti nesugebėjimą bendradarbiauti ir nenorą bendradarbiauti. Nesugebėjimas bendradarbiauti bendros naudos labui nebūtinai reiškia neišmanymą ar iracionalumą. Be abejo, reikia suvokti ir įsisavinti tą mintį, kad kiekviena šalis laimėtų daugiau, jei jos bendradarbiautų.Autorius išskyrė požymius, kurie apibrėžia pilietinę bendruomenę:1. Socialinio kapitalo ištekliai: · Pasitikėjimas· Socialinės normos· Socialiniai tinklai· Sėkmingas bendradarbiavimas2. Socialinė pusiausvyra – sėkmingų uždarų ratų rezultatas. Jai būdingas aukštas bendradarbiavimo, pasitikėjimo, savitarpiškumo, pilietinio angažuotumo ir kolektyvinės gerovės lygis.Darant galutines išvadas apie pilietinių bendruomenių įtaką, pasiremsiu Putnam‘o įrodytu Šiaurinės ir Pietinės Italijos skirtumais. Autorius nagrinėdamas pilietinės bendruomenės poveikį valstybei didžiausią dėmesį atkreipia į Šiaurės ir Pietų Italijos ryškiai pastebimus skirtumus. Stengiasi paaiškinti, kodėl šis pusiasalis taip skiriasi. Tai jis grindžia tuo, kad Šiaurės Italijoje – gausu gynybinių draugijų, tarpusavio pagalbos bendrijų, kooperatyvų, profsąjungų, futbolo klubų ir kitokių sąjungų, kuriose vyrauja horizontalūs pilietiniai saitai. Čia egzistuoja pilietinė bendruomenė, pilietiškuose regionuose yra daug vietinių asociacijų, aktyviai dalyvaujama bendruomenės veikloje, reikaluose, vyrauja pasitikėjimas ir laikomasi įstatymų. Čia pilietinė pusiausvyra stabili, pastovi. Visai kitokia situacija Pietų Italijoje. Čia daugelis organizacijų remiasi vertikaliais saitais, t.y. valdančiojo ir pavaldinio santykiais. Būdingas tarpusavio nepasitikėjimas, išsisukinėjimas, vertikali priklausomybė ir išnaudojimas, izoliacija ir netvarka, nusikalstamumas ir atsilikimas. Mažiau pilietiškuose regionuose politinis ir socialinis dalyvavimas organizuotas vertikaliai, čia abipusis įtarumas ir korupcija laikomi normaliu reiškiniu. Nedaug pilietinių asociacijų. Žmonės jaučiasi bejėgiai ir išnaudojami.
Taigi viska apibendrinant galima pasakyti tiek, kad demokratinė valdžia tampa stipresnė, o ne silpnesnė, kai susiduriama su gyvybinga pilietine bendruomene.