NAUJOJI TARPTAUTINĖ TVARKA PO „ŠALTOJO KARO“:TURINYS IR REALIZACIJOS BŪDAI

Turinys

Įvadas 3
1. Tarptautinės tvarkos samprata 4
2. Tarptautinių santykių kryptys po Šaltojo karo pabaigos 5
3. Pastangos atsverti JAV galią ir multipoliarinio pasaulio perspektyvos 10
Literatūros sąrašas 13Įvadas
Paskutinio praėjusio tūkstantmečio dešimtmečio pradžia teikė vilčių, kad tarptautinė bendrija įžengs į naują tūkstantmetį daug stabilesnė nei XX amžiuje. Tokios viltys visų pirma buvo siejamos su šaltojo karo pabaiga ir jos suponuotais pozityviais tarptautinės sistemos pokyčiais. Kita vertus šie pokyčiai pasižymėjo „šalutiniais efektais“ – suaktyvėjusiais lokaliais karais ir etniniais konfliktais.
„Šaltojo karo“ metu buvo įsigalėjusi bipoliarinė tvarka, pasaulyje dominavo JAV ir SSRS. Daugelis vakarų tyrinėtojų tikėjo, kad tookia tvarka išliks ganėtinai ilgai. Tačiau pasibaigus „Šaltajam karui“ vienintele supergalybe išliko tiks JAV. Todėl teigiama, kad įsitvirtino vienpoliaris pasaulis. Tačiau tokia tvarka nėra labai gera, nes neužtikrina stabilumo. Akivaizdžiai tai įrodo JAV politika Irako klausimu, kai neatsižvelgusi kitų nuomonės pradėjo invaziją. Dėl to siekiama ieškoti būdų kaip atsverti JAV galybę, šiuos būdus pamėginsiu akcentuoti savo darbe.
Taigi po „ Šaltojo karo“ prasidėjo Naujoji Tarptautinė tvarka“ („Naujoji Pasaulio tvarka“). Šiame savo darbe sieksiu kuo išsamiau aptarti šią Naująją tvarką, pažvelgti į multipoliarinės sistemos peerspektyvas.
Darbo tikslas: apžvelgti Naujosios Tarptautinės Tvarkos ypatybes po „Šaltojo karo“.
Uždaviniai:
1. Apžvelgti tarptautinės tvarkos samprata.
2. Aptarti tarptautinių santykių kryptis po šaltojo karo.
3. Ir įvardinti pastangas įveikti JAV vienvaldystę šių dienų pasaulyje.1. Tarptautinės tvarkos samprata
Manau, kad nesuklysiu teigdamas, kad tarptautinė ir pasaulinė tvarka iš esmės ni

iekuo nesiskiria, nes pasaulis yra tautų visuma. Todėl pateiksiu pasaulinės tvarkos sąvokos apibrėžimą. Be to, šiame darbe ši sąvoka bus pavartota ganėtinai dažnai.
Taigi, pasaulio tvarka- tai visuma politinių, kultūrinių, etninių faktorių, visuotinai priimtinų ir laikomų tarptautinės teisės norma .
Pasaulio tvarka keičiasi ir laiko atžvilgiu: tai, kas atrodo teisėta ir tvarkinga vienose istorijos epochose, pasirodo nereikšminga ar net neteisėta kitose. XIX amžiuje net ir pačios demokratiškiausios šalys, pvz., D. Britanija, buvo kolonijinės imperijos, o kolonializmas buvo teisėta Pasaulio tvarkos dalis; atrodė visai natūralu nepalikti pasaulyje kokių nors nekontroliuojamų teritorijų. XX amžiaus antroje pusėje Pasaulio tvarkos dalimi tapo dekolonizacija. XIX amžiuje demokratija nebuvo ypač svarbus valstybių kokybės požymis, šiandien manoma, kad „tvarkingos“ valstybės turi būti tvarkomos demokratiškai – autoritariniai ir totalitariniai režimai laikomi Tvvarkos ardytojais .
Nesutariama ką laikyti Pasaulio Tvarkos pradžia. Yra tyrėjų, laikančių, kad Pasaulio Tvarka atsirado XVII amžiuje po Trisdešimties Metų karo kaip Vestfalijos taikos rezultatas, kai bene pirmą kartą susitarta dėl valstybių bendravimo principų.
Galima išskirti keturis Pasaulio Tvarkos modelius:
1. Vienos kongreso tvarka;
2. Versalio taika;
3. Jaltos taika;
4. Paryžiaus taika (šaltojo karo pabaiga – „Naujosios Tarptautinės tvarkos pradžia).
Nesustodamas prie kitų, aš pereisiu iš karto prie Paryžiaus taikos. Taigi galima teigti, kad 1990 metais pasirašyta Paryžiaus chartija, skelbusi, jog Europa yra „vientisa ir laisva“, deklaravo ir Naująją Pasaulio tvarką. Pa
agal ją Vidurio bei rytų Europos šalys pradėjo demokratizaciją, rinkos ekonomikos ir pilietinės visuomenės kūrimą. Europos – vientisos ir laisvos – šūkis atsirado NATO strateginėje koncepcijoje.2. Tarptautinių santykių kryptys po Šaltojo karo pabaigos
Pirmoji kryptis yra taikos užtikrinimas. Mes visi galėjome stebėti, kad po Šaltojo karo pabaigos įvyko branduolinio ginklo, kaip strategiškai svarbaus įrankio nuosmukis. Pasaulis yra pusiaukelėje atsisakydamas branduolinio ginklo, kaip centrinio objekto kuriant globalinius santykius. Šaltojo karo eroje, tarptautinė politika buvo kuriama išrikiavus branduolines galvutes. Šiais laikais tai vis dažniau sukelia juoką. Juk ir taip visiems yra aišku, kad branduolinis ginklas negali būti naudojamas. Nors jis ir dar tebėra, vienas iš veiksnių, išlaikančių jėgų pusiausvyra pasaulyje, tačiau nebevaidina tokio didelio vaidmens, kaip kad Šaltojo karo metais. Greičiau yra dedamos didelės pastangos sumažinti branduolinį arsenalą.
Saugumo politikos fronte yra aiškiai matomas didžiųjų valstybių dialogo formavimasis, bei kompromisų paieška sprendžiant politikos uždavinius.
Branduolinio karo pavojus yra žymiai sumažėjęs, pasaulis tapo taikesniu. Bet tuo pat metu išauga nauji pavojai, kurie drumsčia pasaulio taiką: nacionalizmas, fundamentalizmas, terorizmas, separatizmas, etnonacionalizmas. Šie konfliktai yra tiesioginė grėsmė pasaulio taikai, bei nacijų integracijai. Nauji trumpalaikiai, bei ilgalaikiai pasaulinio saugumo iššūkiai taip pat tampa vis svarbesni, kaip pavyzdžiui vykstantys regioniniai konfliktai, masinio naikinimo ginkluotės problemos, bei besitęsiančios reformos buvusiose Sovietų Respublikose.
Dar vi
iena ir ypač svarbi tarptautinės saugumo politikos dalis yra ekonominė nepriklausomybė, aplinkosauga ir demokratija bei žmogaus teisės.
Antra – tai ekonominė tarptautinių santykių kryptis. Čia iškyla trys pagrindiniai poliai: Europos Sąjunga, Šiaurės Amerika, Rytų Azija. Kiekvienam iš šių polių priklauso viena ketvirtoji pasaulinio bendrojo produkto dalis. Ekonomikos svarba tarptautiniuose santykiuose skatina kurtis politiniams apsisaugojimo faktoriams. Ir vienas iš pagrindinių šių laikų ekonomikos iššūkių yra iškylanti trintis tarp šių didžiųjų polių.
Kadangi visi suprantame, kad tarp šių trijų polių būtinas ekonominis reguliavimas, mes galime iškelti klausimus: Ar transatlantinis saugumas, bei bendradarbiavimas gali susidurti su rimtais sunkumais? Ar gali egzistuoti ekonominė nepriklausomybė tarp šių trijų polių ir kaip sumažinti trintį tarp jų?
Galiausiai žvelgiant iš ideologijos pusės, idėjos apie prekybinę demokratiją, pilietinę visuomenę, valdžios skaidrumą ir atsakomybę už veiksmus ir galiausiai prekybinę ekonomiką tampa vis universalesnės.

Komunizmo žlugimas paliko JAV bei jos sąjungininkams didelę įtaką formuojant intelektualinę, bei mokslo politiką. Dauguma Sovietų Sąjungos deklaruojamų vertybių buvo atmestos arba tiesiog nerado pritarimo tarptautiniame lygmenyje. Socializmo formuojama ekonomikos vizija taip pat buvo visiškai atmesta. Vakarietiški prekybos principai, privatinė nuosavybė tapo pagrindu ekonomikoje. Komunistų partijos valdžios monopolis ir išplėtota biurokratija tapo visiška praeitimi, kurią pakeitė: demokratiniai rinkimai, demokratijos tradicijomis besiremianti valdžia, pilietinė visuomenė. Visi šie veiksniai tapo pagrindu fo
ormuojant valstybių valdymą.
Vertybės bei institucijos, surištos su Vakarų visuomene, žinoma netapo universalia valdymo priemone. Jos be abejo patyrė daugelį iššūkių. Tarptautinėje politikoje vertybių pasirinkimas ir dabar yra vienas iš didžiausių iššūkių, tačiau visi turime pripažinti, kad šiuo metu mokslas vis labiau tampa socialinės, politinės ir ekonominės valios įrankiu. Tačiau šioje vietoje yra labai svarbus tarptautinis lankstumas.
Šios fundamentalios tarptautinių santykių transformacijos padarė milžinišką įtaką Korėjos tarptautiniam vaidmeniui. Visu pirma, žymus užsienio politikos santykių pasikeitimas tiek Pietų, tiek Šiaurės Korėjai padarė žymių pokyčių. Turime pastebėti, kad politinis Pietų korėjos sąjungininkų spaudimas visiškai pakeitė ir santykius tarp Pietų ir šiaurės korėjos. Geriausiais viso to pavyzdys yra 2000-ųjų metų olimpinės žaidynės Sidnėjuje, kuriose .tiek Pietų, tiek Šiaurės Korėjos sportininkai ėjo nešini vieną vėliavą. Taip pat reikia pabrėžti, kad dauguma iššūkių kuriant taiką Korėjoje dar tik ateityje. Viena pagrindinių problemų yra sunkumai „Šiaurės Korėjos branduolinių programų stabdymo srityje” .
Ypač ryškius pasikeitimus galime stebėti Azijos Ramiojo vandenyno srityje. Šis neturintis precedento pasikeitimas skatina šios srities integraciją bei demokratizaciją.
Prekybos jėgos čia tapo instrumentu keičiant, bei transformuojant tarptautinius santykius. Ir niekur kitur šito taip ryškiai negalime pamatyti kaip tik Azijoje. Šio globalinio pasikeitimo jėga yra ekonomikos plėtra, tačiau nereikia pamiršti ir ekonomikos bendradarbiavimo su politine sistema, bei giliai įsišaknijusios kultūros pokyčių. Globalinis Azijos politinės sistemos ir kultūros pasikeitimas yra vienas iš pagrindinių tarptautinių santykių pasikeitimų po Šaltojo karo pabaigos.
Ar mes galime teigti, kad globalizacija yra procesas naudingiausias Vakarų valstybėms? Į šį klausimą nėra lengva atsakyti, bet turėtume suprasti, kad globalizacija yra veikiama daugybės veiksnių ir nei viena valstybė negali visiškai jų kontroliuoti. Ekonominė globalizacija, žinoma yra naudinga Vakarų šalims, tai netgi galime teigti, kad yra vienas iš Vakarų valstybių užsienio politikos prioritetų. Tačiau taip pat reikia žinoti, kad globalizacija, nevienodai veikia JAV, ES, bei Aziją. Ji priklauso nuo daugelio veiksnių. Čia mums reikėtų dar labiau pasigilinti į globalizacijos sąvoką, bei ją išsamiau apžvelgti.
Kaip apibrėžimą globalizaciją galime įvardinti kaip „pasaulinį bendrų gamybos, technologijos, vadybos šablonų, socialinių struktūrų, politinių organizacijų, kultūrų ir vertybių panašėjimą, procesą, kuris veda link bendrų supranacionalinių institucijų ir — galų gale — link vieningos visuomenės“ .(2) Įvardijant globalizacijos poveikį ekonomikoje reikėtu pabrėžti, kad „tradicinės teorijos teigia, kad globalizacija leidžia efektyviau išnaudoti išteklius, todėl prisideda prie kainų mažėjimo dėl masto ekonomijos, ūkio restruktūrizavimo ir santykinio pranašumo“ .
Šiuo metu pasaulyje pastebima, kad globalizacijos mastai auga. Vakarai stengiasi pratęsti savo vertybių, taisyklių, bei institucijų plėtojimą. Dabar svarbiu tarptautinės politikos klausimu tampa skirtingų pozicijų derinimo, bei universalumo klausimai. Globaliniu mastu iškeliamos vertybinės, bei politinės problemos, tarptautiniame lygmenyje stengiamasi ieškoti, tarptautinių problemų spendimo būdų. Politiniai lyderiai ir toliau stengiasi ieškoti būdų, skatinančių globalizaciją. Taip pat tarptautinės jėgos stengsis daryti spaudimą valstybėms, regioninėms organizacijoms, Jungtinių Tautų Organizacijai, stengdamasis įtakoti jų politiką. Vienas akivaizdžiausių pavyzdžių yra JAV pastangos išlikti tarptautinio policininko vaidmenyje, taip darant įtaką kitoms šalims ir organizacijoms. Santykiai tarp politinių organizacijų, bei transatlantinių jėgų ir nulemia globalizacijos mastą. Todėl yra pastebima tendencija visa kaltę suversti ne atskiroms interesų grupėms reguliuojančioms globalizaciją, o pačiai globalizacijai, dėl esamos politinės situacijos.
Kuriant globalinę saugumo politiką, po Šaltojo karo pabaigos, pasaulis susiduria su rimtais išbandymais. Šiandienos globalinėje atmosferoje susidarę kariniai ir ekonominiai sunkumai gali sugriauti pasaulio lyderių planus sukurti taikią visuomenę. Šalia dviejų supervalstybių ( JAV ir Rusijos ) iškyla tokios jėgos kaip Kinija, Japonija, bei Europos Sąjunga. Toks pasaulio žemėlapio pasikeitimas gali išprovokuoti jau pažįstamą scenarijų, kuris vyko prieš I Pasaulinį karą. Kuomet buvo susiformavusios dvi priešiškos sąjungos.
Tarptautiniai santykiai XXI amžiuje tik turbūt pasisuks nauja linkme: gali iškilti trys stiprios valstybės, kurių saugumo interesai ir formuos tarptautinę politiką. Pasak JAV sekretoriaus S. Egleburger‘io „ mes sugrįžtame į tradicinius laikus, kuomet atsiranda daugiapoliškumas, kuris nežinia kur gali pasukti tarpta.utinės politikos kursą “ . O svarbiausia tarptautiniai politikai tampa JAV bei Rusijos santykiai ir šių supervalstybių tarptautinė politika Kinijos, Japonijos bei Europos Sąjungos atžvilgiu.
Dar vienas svarbus tarptautinės politikos klausimas – JAV bei Rusijos santykiai. JAV bei Europa supranta, kad norint išspręsti Europos vientisumo bei saugumo klausimą, būtina ieškoti būdų, kaip įtraukti Rusiją į Europos politinį žemėlapį. Taigi Rusijos integracija yra vienas didžiausių XXI amžiaus uždavinių. Taip pat lieka ypač svarbus Rusijos vaidmuo kovojant prieš terorizmą. Pasak JAV prezidento Dž. Bušo „Rusija turi geriausią galimybę, po 1917m. tapti Europos šeimos dalimi“ .
Globalizacija, be abejo padeda mums bendrauti, bet ji kartu ir sustiprina lūžius tarp visuomenės bei ekonomikos masto ir čia išryškėja sugebėjimai pasinaudoti žiniomis, kurios visada buvo pagrindinis turtas. Čia iškyla didelė rizika susidaryti dviem požiūriams į pasaulį: pirmas paremtas sugebėjimu generuoti žinias; o kitas pasyviai perimti žinias ir atsiriboti nuo sugebėjimo jas kurti. Taigi vieni gali kurti žynių visuomenę, o kiti tik ją naudotis.
Dėl didelio pajamų skirtumo tarp turtingųjų ir vargšų, atsirado dideli skirtumai tarp Pietų ir Šiaurės. Tarp tų kurie turi priėjimą prie kompiuterių ir interneto ir tų, kurie tokio priėjimo neturi. Nors mokslas padarė milžiniškus atradimus tačiau mes vis dar esame labai toli nuo technologinės rasės sukūrimo, Pasaulis pamatė revoliuciją – trečiąją industrinę revoliuciją, kuri iškėlė žmogaus galimybes į naujas aukštumas. Revoliucija paremta informacijos amžiumi ir technologijų taikymo žmogaus gyvenime. Visa tai globaliai pakeitė pasaulio veidą.
Paradoksas yra tas, kad ši globalizacija yra dar labai toli nuo globalios visuomenės sukūrimo. Ši globalizacija sukūrė plyšį tarp turtingųjų ir vargšų, dominuojančių ir pasyvių tautų. „Auganti prekybos ir verslo globalizacija gali būti naudinga skurdžiausioms pasaulio šalims tik tada, jei turtingesnės valstybės bus pasirengusios žaidimo aikštelėje laikytis vienodų taisyklių“ .
Jei mes norime sukurti žiniomis besiremiančią visuomenę mes turime surasti būdus kaip elektronines komunikacijas galėtume perduoti neturtingiesiems. Jei mes nieko nedarysim tai tie skirtumai tarp turinčiųjų ir neturinčiųjų dar padidės ir mes negalėsime tikėtis globalios harmonijos ir tarptautinio supratimo. Tai yra pats didžiausias šių dienų iššūkis.
Kaip pavyzdį mes galime pamatyti milžiniškus protestus prieš globalizaciją. Pasipriešinimą naujoms technologijoms.
Internetas leidžia mums greitą ir milžinišką priėjimą prie žinių, o šis žinių sprogimas yra modernizacijos ir globalizacijos širdimi. Remiantis žiniomis kuriama nauja žinių visuomenė. Internetas žymiai labiau paveikė mūsų visuomenę, nei švietimas ar kultūra. Tačiau ir čia mes susiduriame su dideliais sunkumais. Tik 15 procentų populiacijos priklauso 88 procentai interneto vartotojų. Iš jų pietų Azijai 23 procentai vartotojų, piečiausioje Azijos dalyje tik vienas žmogus iš 200 turi galimybę naudotis internetu. Arabų valstybėse iš 500 žmonių internetu naudojasi tik vienas vartotojas. Dar baisesnė situacija yra Afrikoje, kur iš 739 mln. Žmonių telefono liniją turi tik 14 mln. žmonių. Taigi yra akivaizdu, kad informacinės technologijos nėra visiškai prieinamos. Ir tai yra šio amžiaus viena pagrindinių problemų.
„Globalizacija yra sudėtingas procesas, apimantis įvairias pasaulio ūkio, politikos ir visuomenės sferas ir didinantis jų tarpusavio integraciją, stiprinantis tarpusavio priklausomybę bei kuriantis bendro veikimo šablonus. Globalizaciją kai kuriais aspektais galima suvokti kaip neišvengiamą delokalizacijos procesą, į kurį tradiciniai teritoriniai vienetai gali tik vienaip ar kitaip reaguoti. Vis dėlto nors palietė daugelį gyvenimo sričių, globalizacija nepanaikino tradicinio valstybių sienomis apriboto ekonomikos, politikos bei kultūros padalijimo, o kai kuriais atvejais tik sukėlė stiprią negatyvią reakciją.“.3. Pastangos atsverti JAV galią ir multipoliarinio pasaulio perspektyvos
Jau daugeliui tampa vis akivaizdžiau, kad JAV bandydama pavaizduoti pasaulio policininkę, nesiskaito pasaulio valstybių nuomone, todėl kuriam įvairių geopolitinių kombinacijų, norint atsverti JAV galią.
Pirmiausia Europos Sąjunga, siekdama suartėti su Rusija, mėgina atsverti JAV įtaką, tačiau jos ketinimams neretai pasimaišo naujosios šalys, o ypač Baltijos valstybės. Buvo net susidariusi ašis Paryžius – Berlynas – Maskva, tačiau ši ašis iširo po to, kai į Vokietijos kanclerio vietą atėjo Merkel. Kaip teigiama laikraštyje „Le Monde“, atėjus į valdžią A. Merkel iširo ir ašis „Paryžius – Berlynas – Maskva“, kuri atsirado 2003 metais pasisakymams prieš JAV karą Irake ir kuri privertė jaudintis Centrinės Europos valstybes, buvusias SSRS satelites . Taip pat teigiama, kad ši ašis ir taip neturėjo šansų išliki po Rusijos įsikišimo į Ukrainos prezidento rinkimus 2004 metais ir dujų šantažo 2006 metų pradžioje.
Kita atsvara JAV konstruojama Azijoje. Rusija jau kelis metus kalba apie Indijos – Rusijos – Kinijos strateginę ašį, pirmiausiai kaip priemonę atsverti Amerikos globalinius siekius. Iš esmės daugybę požymių liudytų tokio aljanso formavimosi naudai: t. y. visų trijų šalių rūpesčiai dėl terorizmo, musulmonų gyventojų jų teritorijoje, karinių veiksmų Irake pasekmės – tai tampa starto pradžia aljansiniams santykiams.
Trilypės sąjungos “idėjiniu vadu” laikomas buvęs Rusijos premjeras Jevgenijus Primakovas, 1998 m. pirmą kartą išreiškęs norą matyti naują stiprų “antiamerikietišką darinį” Azijos regione. Vėliau iniciatyva suformuoti tokio pobūdžio trišalį aljansą, (oficialiai ivardijamą antiteroristiniu), aiškiausiai parodyta 2005 06 02 visų trijų šalių ministrų susitikime Vladivostoke.
Pozityviais tokios trilogijos veiksniais tampa Azijos regiono ir kartu pasaulio stabilumo stiprinimas, sprendžiant panašius ekonominius, politinius, saugumo klausimus. Tuo labiau, kad jau iki trilogijos idėjos galima atskirai kalbėti apie dvišalius santykius tarp Rusijos ir Kinijos, Rusijos ir Indijos, Kinijos ir Indijos. Visos trys valstybės pritaria multipoliarinei santvarkai (bent jau viešai) ir siekia sukurti teisingą ir naują tarptautinę tvarką. Visos trys turi spartinti ir atnaujinti savo ekonominį vystymąsi. Jų ekonomikos veiksniai papildo vieną kitą. Indijai svarbu užtikrinti naftos tiekimą iš Rusijos, Maskvai kaip ir Pekinui, užtikrinti Indijos prisijungimą prie JTO Saugumo Tarybos. Visos trys valstybės yra branduolinės valstybės, visos turi ženklią karinę galybę. Dvi iš jų – Saugumo Tarybos narės. Dvi iš jų patyrė ženklų ekonominį augimą. Trilogijos stipriausia motyvacija glūdi nepritariant JAV vienašališkai nusiginklavimo politikai, jos polinkyje siekti karinių sprendimų, juos padarant globaliomis problemomis, JTO nuostatų nepaisyme, ir jos selektyviems pasirinkimams globalaus terorizmo kovoje, branduolinės profileracijos srityje ir strateginių prasižengimų regioninių protežė atvejais.Antra vertus, užgimusi 1998 m. idėja nesulaukė ypatingų atgarsių tiek Kinijoje, tiek Indijoje. Pekinas ir N. Delfis nesižavėjo “antiamerikietiška koalicija” – jos buvo patenkintos kooperacija ir palaikomais ryšiais su JAV, ypatingai dėl ekonominės naudos. Nes akivaizdu, jog Rusija dar ilgai nebus pajėgi konkuruoti šioje srityje. Todėl nei Kinija, nei Indija nenorėjo viešai stoti prieš JAV. Indijos reakcija į trilogiją sušvelnėjo tik po artimesnių ryšių su Kinija užmezgimo, bei akivaizdaus ekonominio šuolio abejose valstybėse. Bet vis dar pabrėžiama, jog potencialus trio daugiau spręstų taktinius ir nepolitinius uždavinius, be jokio tiesioginio nusistatymo prieš JAV .
Visgi šiandieną potencialiai trilogijai didžiausią pavojų kelia progresuojantys JAV – Indijos santykiai. Bet iš kitos pusės “tik” antiteroristinio aljanso eskalavimas palieka laisvę visoms trims sąjunginėms šalims rinktis politinio – ekonominio bendradarbiavimo partnerius savo nuožiūra. O naudos veiksniais naudotis visoms. Bent jau Rusijai tai tikrai: branduolinis JAV ir Indijos susitarimas s.uteikia vilties Rusijai pardavinėti savo branduolinius reaktorius Indijai; kai tik Indija pasiekė, jog jos problemos su Kašmyru atsirastų JAV vedamo karo su terorizmu darbotvarkėje, tuo pačiu Rusija nepraleido progos siekti tarptautinio palaikymo jos karinei kampanijai Čečėnijoje, kaip kampanijai prieš terorizmą.

Išvados

1. Pasaulio tvarka tai visuma politinių, kultūrinių, etninių faktorių, visuotinai priimtinų ir laikomų tarptautinės teisės norma. Per paskutiniuosius pasaulio šimtmečius galima išskirti keturis Pasaulio tvarkos etapus:
1. Vienos kongreso tvarka;
2. Versalio taika;
3. Jaltos taika;
4. Paryžiaus taika.
Būtent po Paryžiaus taikos ir įvardijama Tarptautinė tvarka, kaip Nujoji Psaulinė tvarka.
2. Po šaltojo karo suiro SSR, todėl nebeliko bipoliarinio pasaulio, o išliko tik vienpoliarė sistema, kur dominuoja JAV galybė. Tačiau kuo toliau, tuo labiau stengiamasi apriboti jos galia. Tokių tikslų imasi ne tik Europa, bet ir Azijos šalys. Siekia sukurti Rusijos – Kinijos – Indijos ašį. Tokiu būdu Rusija apsitvertų šiomis valstybėmis ir sustiprintų hertlando, kurio link vis labiau artėja JAV, apsaugą.
3. Azijos šalys: Rusija – Kinija – Indija mėgina suformuoti multipoliarinį pasaulį. Ši trilypė sąjunga būtų tinkama atsvara JAV galybei, kuri dabar, neatsižvelgdama į tarptautinės bendruomenės poziciją vykdo savo politiką. Tokia Amerikos politika kelia daug rūpesčių ne vien tik Europai, bet ir Azijai. Kas žino, kokių problemų gali susigalvoti Vašingtonas, ir jų vedamas smogti smūgį bet kurioje šalyje. Žinoma demokratijų tikrai neliestų.Literatūros sąrašas
1. Vareikis E., Tarptautinis ir nacionalinis saugumas. K.,VDU leidykla, 2005.
2. C.Powellas susitiko su Šiaurės Korėjos ministru. Prieiga per internetą: http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=4676668&categoryID=8&ndate=1088752140
3. Pugačiauskas V., Globalizacija ir Lietuvos ekonominė politika. Prieiga per internetą: http://www.geocities.com/vykintas/m2mpa.html
4. Charles W. Kegley, Jr., Gregory A. Raymond, „Preparing now for a peaceful 21st century – international relations“, USA Today. 1994 rugsėjis.
5. Haas R.N. U.S.-Russian Relations in the Post-Post-Cold War World. Prieiga per internetą: http://www.state.gov/s/p/rem/10643.htm
6. Верне Д. Германия, Россия и “реальная политика. Prieiga per internetą: http://www.inopressa.ru/lemonde/2006/04/12/10:24:45/realpolitik
7. Vaitiekūnaitė L. Rusijos – Indijos – Kinijos trilypė sąjunga Rusijos strategijoje. Prieiga per internetą: http://www.geopolitika.lt/index.php?lang=lt&content=lt_geo_3_8&parent=lt_geo_3

Leave a Comment