Turizmas

Įvadas..............................1
1. Trumpa Lietuvos turizmo statistikos apžvalga 2000................2

1.1. Atvykstamasis turizmas.............................2

1.2. Išvykstamasis turizmas............................2

1.3. Kolektyvinis apgyvendinimas..........................3
2. Trumpa Lietuvos turizmo statistikos apžvalga 2001................3
3. Lietuvos turizmo statistikos apžvalga 2002.................... .5

3.1. Atvykstamasis turizmas ............................5

3.2. Išvykstamasis turizmas............................7

3.3. Vietinis turizmas ..............................7

4. 2003 metų Lietuvos turizmo apžvalga........................7

4.1. Atvykstamasis turizmas............................. .7

4.2. Išvykstamasis turizmas..............................8

4.3. Vietinis turizmas..............................9

5. 2004 m. Lietuvos turizmo apžvalga.........................9

5.1. Atvykstamasis turizmas.............................9

5.2. Išvykstamasis turizmas..............................11

5.2. Vietinis turizmas..............................12

6. 2005 m. 9 mėn. turizmo apžvalga .........................14

6.1. Atvykstamasis turizmas.............................14

6.2. Išvykstamasis turizmas.............................16

6.3. Vietinis turizmas..............................17
Išvados..............................19
Literatūros sąrašas:..............................20
Įvadas

Turizmas pasaulyje yra viena iš didžiausių ūkio šakų, o ateityje turizmo apimtys ir užimama dalis ekonomikoje turėtų dar labiau padidėti.

Turizmo apimtis įtakoja įvairūs politiniai, ekonominiai, gamtiniai faktoriai, kurie gali būti nereikšmingi pasauliniame kontekste, bet labai svarbūs atskiroms šaalims bei regionams.
Lietuvoje vykstantys socialiniai ekonominiai pokyčiai sudaro galimybes ir jai įsitraukti į tarptautinę turizmo rinką. Sėkmė daugiausia priklausys nuo tinkamai parinktos ir sėkmingai įgyvendinamos politikos turizmo verslo srityje.
Kaip ir daugelyje ūkio šakų, Lietuvos turizmas taip pat išgyvena reorganizavimosi procesą. Tai siejama su kiekybiniu ir kokybiniu turizmo produkto plėtojimu, jo pateikimu vartotojui bei pozicijų paieška kaip įsitvirtinti Vakarų Šalių turizmo rinkose.

Šiame referate bandysiu atskleisti kaip turizmas vystėsi per paskutinius 5 metus. Aiškumo dėlei referatą suskirstysiu į 5 dalis pagal metus.

Trumpa Lietuvos turizmo statistikos apžvalga 20000

Pateiksiu keletą pagrindinių 2000 metų Lietuvos tarptautinį turizmą apibūdinančių skaičių:
• Lietuvą aplankė beveik 4,1 milijono užsieniečių, 8 % mažiau nei 1999 m., iš jų – 1,1 milijono turistų, 24 % mažiau nei 1999 m.;
• Užsieniečių išlaidos Lietuvoje siekė 1,7 milijardo litų, 38 % mažiau nei 1999 m.;
• 3,6 milijono Lietuvos gyventojų buvo išvykę į užsienį, 4 % daugiau ne

ei 1999 m.;
• Lietuvos gyventojai užsienyje išleido 1 milijardą litų, 34 % mažiau nei 1999 m.
Nors ir nėra džiuginantys šie bendrieji skaičiai, bet juos nagrinėjant detaliu, galima pastebėti ir teigiamų poslinkių. Po keleto metų smukimo pradėjo augti svečių iš Lenkijos ir Vokietijos skaičius. Pastoviai daugėja svečių iš Skandinavijos, ypač Suomijos. Pagal atvykusiųjų į Lietuvą lankytojų skaičių Rusija užleido pirmąją vietą Latvijai.
Atvykstamasis turizmas
2000 metais į Lietuvą atvyko 4,1 milijono užsieniečių, jų skaičius lyginant su 1999 metais, sumažėjo 8 %. Šį sumažėjimą iššaukė lankytojų iš NVS šalių sumažėjimas. Be NVS šalių, užsieniečių skaičius išaugo beveik 6 %.
Daugiausia lankytojų atvyko iš kaimyninių šalių: 1,384 milijono iš Latvijos, 1,14 milijono iš Rusijos, 682 tūkstančiai iš Baltarusijos, 243 tūkstančių iš Estijos ir 216 tūkstančiai iš Lenkijos, 97,5 tūkstančiai iš Vokietijos.
Išvykstamasis turizmas
2000 metais į užsienį Lietuvos gyventojai vyko 3,6 milijono kartų, 4,2 procento daugiau negu 1999 metais.
Turizmo įmonės į užsienį peer sausio – rugsėjo mėnesius išvežė 132,6 tūkstančio Lietuvos gyventojų, t. y. 4,3 procento daugiau nei per tą patį 1999 metų laikotarpį. Šis skaičius sudaro 4,7 procento nuo bendrojo išvykusiųjų į užsienį skaičiaus. Vidutinė buvimo užsienyje trukmė 6 nakvynės.
Kolektyvinis apgyvendinimas

2000 metais visose kolektyvinio apgyvendinimo įmonėse buvo apsistoję 300 tūkstančių užsieniečių, lyginant su 1999 m., išaugo 2,3 procento, nakvynių skaičius sumažėjo 3,2 procento, vidutinė buvimo trukmė sumažėjo nuo 3,4 iki 3,2 nakvynės. Daugiausia apgyvendinimo įmonėse svečių buvo iš Vokietijos – 52,1 tūkstančio, 7,6 procento daugiau negu 1999 metais, jų nakvynių skaičius išaugo 6,5 procento, buvimo trukmė sumažėjo nuo 2,7 iki 2,6 nakvynės; iš
š Lenkijos –38,7 tūkstančio, 16,4 procento daugiau negu 1999 m., nakvynių skaičius sumažėjo 3,5 procento, buvimo trukmė sumažėjo nuo 5,7 iki 4,7 nakvynės; iš Rusijos – 28,3 tūkstančio (daugiau 13,6 procento), nakvynių skaičius sumažėjo 17,8 procento, buvimo trukmė sumažėjo nuo 4,2 iki 3 nakvynių; iš Latvijos – 23,4 tūkstančio (mažiau 14,3 procento), nakvynių skaičius sumažėjo 17,2 procento, buvimo trukmė išliko 1,8 nakvynės; iš Suomijos – 22,8 tūkstančio (daugiau 8,9 procento), nakvynių skaičius išaugo 12,9 procento, buvimo trukmė išaugo nuo1,9 iki 2 nakvynių.
Lietuvos gyventojų skaičius apgyvendinimo įmonėse (334 tūkstančiai) sumažėjo 13,2 procento, nakvyniu skaičius sumažėjo 23 procentais, buvimo trukmė – nuo 6,7 iki 6 nakvynių.
Atitinkamai viešbučiuose ir svečių namuose užsieniečių skaičius (253 tūkstančiai) išaugo 3,2 procento, bet nakvynių skaičius sumažėjo 3,6 procento, t. y. nuo 2,4 iki 2,3 nakvynės vienam užsieniečiui.
Lietuvos gyventojų skaičius (135 tūkstančiai) sumažėjo 3 procentais, nakvynių skaičius sumažėjo 5,3 procento, vidutinė vieno Lietuvos gyventojo buvimo trukmė, kaip ir 1999 m., buvo 2,2 nakvynės.

Trumpa Lietuvos turizmo statistikos apžvalga 2001

2001 metai Lietuvos vidaus turizmui buvo pakankamai sėkmingi – atvyko daugiau užsieniečių, išaugo jų skaičius apgyvendinimo įmonėse, pastebimas didėjantis Lietuvos gyventojų susidomėjimas kaimo turizmo paslaugomis bei renginiais. Tai ypač juntama po 2000 metų nuosmukio. Žinoma, atvykstamojo turizmo rezultatai galėjo būti ir geresni, jei ne rugsėjo 11 įvykiai Niujorke. Nors įvertinti šių įvykių tiesioginę įtaką atvykstamajam turizmui kiekybiškai gana sunku – oro transportu atvykusių turistų skaičius rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesiais, lyginant su 2000 m., buvo mažesnis maždaug 10 %, bet lapkritį tik 0,5 %.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis 2001 metais į

Lietuvą atvyko 4,2 milijono užsieniečių, t. y. 2,5 % daugiau nei 2000 metais, o turistų – 1,27 milijono (daugiau 15 %). Daugiausiai lankytojų atvyko iš kaimyninių šalių: Latvijos – 1,34 mln., Rusijos – 1,18 mln., Baltarusijos – 641 tūkst., Lenkijos – 275 tūkst. Nors lankytojų iš Latvijos, lyginant su 2000 m., sumažėjo 3 %, bet jų skaičius apgyvendinimo įmonėse išaugo daugiau nei 10 %. Tą patį galima pasakyti ir apie Baltarusiją – lankytojų sumažėjo 6 %, o svečių apgyvendinimo įmonėse padaugėjo 30 %. Iš Rusijos padaugėjo ir lankytojų (4 %) ir svečių apgyvendinimo įmonėse– net 60 % Atitinkamai iš Lenkijos – 28 % ir 27 %. Taigi, visumoje iš kaimyninių šalių didėja santykinis turistų – vienadienių lankytojų skaičius. Iš Estijos atvyko 232 tūkst. lankytojų (mažiau 4 %), bet apgyvendinimo įmonėse jų skaičius išaugo daugiau nei 25 %. Iš Vokietijos atvyko 118 tūkst. lankytojų (daugiau 21 %). Ženkliai išaugo lankytojų skaičius iš Centrinės Europos šalių (24 %), Azijos šalių – 26 %, JAV – 20 %, Italijos –34 %, Norvegijos – net 42 %. Yra ir rinkų, kurios žymiai augo 2000 metais, o 2001 metais jų augimas stabilizavosi arba net ir sumažėjo: iš Suomijos ir Švedijos atvyko daugiau 2 %, iš Danijos mažiau 7 %.
Kelių transportu į Lietuvą atvyko 79 % visų lankytojų (daugiau 4 %), geležinkeliais 15 % (mažiau 3 %), oro – 4 % (daugiau 4 %) ir jūrų transportu – 2 % (mažiau 13 %)
Statistikos departamento duomenimis kolektyvinio apgyvendinimo įmonėse 2001 m. gyveno 704 tūkstančiai turistų, (11,4 % daugiau nei 2000 m.), jie nakvojo 3077 tūkstančius nakvynių (4,6 % daugiau). 354 tūkstančių svečių buvo užsieniečiai (18,3 % daugiau), jie nakvojo 1073 tūkstančius nakvynių (11,4 % daugiau), o vidutinė buvimo trukmė buvo 3,0 nakvynės. Taip pat kolektyvinio apgyvendinimo įmonėse gyveno 350 tūkstančių Lietuvos gyventojų (5,2 % daugiau), ji
ie nakvojo 2004 tūkstančius nakvynių (1,3 % daugiau), o vidutinė buvimo trukmė sudarė 5,7 nakvynės.
Viešbučiuose gyveno 429 tūkstančiai svečių (10,4 % daugiau nei 2000 m.), iš jų 297 tūkstančiai buvo užsieniečiai (17,2 % daugiau). Visi svečiai nakvojo 937 tūkstančius nakvynių (8,6 % daugiau), o užsieniečiai – 655 tūkstančius nakvynių. (15 % daugiau). Vidutinė buvimo trukmė Lietuvos gyventojų buvo 2,1, o užsieniečių 2,2 nakvynės. Viešbučių numerių užimtumas buvo 31,7 % (2000 m. – 28,4 %).
Užsieniečių išlaidos Lietuvoje siekė 1,7 milijardo litų (1 procentu mažiau nei 2000 m.), tai sudaro 7 procentus prekių ir paslaugų eksporto.
Gerėjant vidaus turizmo skaičiams, mažėjo išvykstamojo turizmo apimtys. 2001 metai į užsienį Lietuvos gyventojai vyko 3,4 mln. kartų (6 % mažiau).
Lietuvos gyventojai užsienyje išleido 0,9 milijardo litų (15 procentų mažiau nei 2000 m.), tai sudaro 3,4 procento prekių ir paslaugų importo.
Kelionių (su pervežimais) kredito – debeto balansas 791 milijonas litų.

Lietuvos turizmo statistikos apžvalga 2002

Atsižvelgiant į pasaulinę turizmo recesiją, prasidėjusią po 2001 metų rugsėjo 11 d., galima teigti, kad 2002 metai Lietuvos turizmui buvo sėkmingi. Nors bendras į Lietuvą atvykusių užsieniečių skaičius ir sumažėjo, bet turistų skaičius išaugo, taip pat padidėjo ir pajamos iš atvykstamojo turizmo. Didėjo turizmo paslaugų pasiūla – renovuojamas bei plečiamas apgyvendinimo sektorius, didėjo kaimo turizmo paslaugų apimtys, pradedami vykdyti pramogų bei aktyvaus laisvalaikio pasiūlos plėtros projektai.
Atvykstamasis turizmas
Lietuvos banko duomenimis, 2002 m. atvykstamojo turizmo pajamos buvo 1869,7 milijono litų, 22 procentais didesnės nei 2001 m., o įskaitant Lietuvos vežėjų suteiktas paslaugas nerezidentams (186,2 mln. Lt) – 2055,9 milijono litų, t. y. 21,1 procento daugiau nei 2001 m.
2002 metais Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, į Lietuvą atvyko 3999 tūkstančiai užsienio piliečių (turistų ir vienadienių lankytojų), t. y. 4,7 procento mažiau nei 2001 metais. Šį sumažėjimą lėmė žymiai kritęs lankytojų iš Latvijos skaičius. Tam įtakos galėjo turėti nuo kovo 1 d. įvestas įvažiuojančių į Lietuvą automobilių privalomas civilinės atsakomybės draudimas, taip pat sumažėjusi trauka dėl padidėjusių kainų Gariūnuose ir tai turėjo labiausiai atsiliepti vienadienių lankytojų skaičiui. Antroje metų pusėje pradėjo mažėti ir lankytojų iš Rusijos skaičius, ypač ši mažėjimo tendencija pasireiškė pradėjus galioti naujiems senų automobilių įvežimo muitams.

Didžioji dalis užsieniečių atvyko kelių transportu – 80,3 procento, geležinkeliais – 13,8 procento, oro – 4,2 procento ir jūrų – 1,6 procento. Lankytojų atvykusių oro transportu skaičius išaugo 3,2 procento, kitomis transporto priemonėmis sumažėjo: geležinkeliais – 10,8 procento, jūrų transportu – 8,5 procento, keliais – 3,8 procento.

Išskyrus mažėjantį lankytojų skaičių iš Latvijos (-14,5 procento), Rusijos (-0,9 procento) ir Suomijos (-2 procentai), kitų svarbių rinkų lankytojų skaičius didėjo: Baltarusija (+0,9 procento), Lenkija (+10,7 procento), Estija (0,8 procento), Vokietija (+2,8 procento). Žymiai padaugėjo lankytojų iš Airijos (+48 procentai), Ispanijos (+41,6 procento), Vidurio Europos (+26,6 procento), Austrijos (+25,9 procento), Prancūzijos (+18,3 procento), Nyderlandų (+17,9 procento), Jungtinės Karalystės (+11,6 procento). Beje, lankytojų iš ES šalių skaičius išaugo 5,1 procento).

Įvertiniais duomenimis, 2002 metais į Lietuvą atvyko 1433 tūkstančiai turistų užsienio piliečių, t. y. 12,7 procento daugiu nei 2001 m. Realiai šis augimas galėjo būti mažesnis, apie 8 procentus, nes 2001 metais turistų galėjo būti daugiau (2002 m., turint daugiau duomenų, turistų skaičius įvertintas tiksliau).
Daugiausiai turistų Lietuvoje lankėsi laisvalaikio, poilsio tikslais (33 procentai), šiek tiek mažiau lankėsi pas draugus, gimines (31 procentas), o verslo, profesiniais tikslais – 23 procentai. Turistų pasiskirstymas pagal apsilankymo tikslą lyginant su 2001 m. praktiškai išliko toks pat.

Didėjantį turistų skaičių patvirtina ir geri kolektyvinio apgyvendinimo įmonių rezultatai. Svečių skaičius išaugo 12,2 procento, o jų nakvynių skaičius 12 procentų.
Išskyrus Latviją – 26 tūkstančiai svečių (-5,4 procento, lyginant 2001 m.), iš kitų pagrindinių rinkų atvykusių svečių skaičius didėjo: Vokietija – 68,3 tūkstančio (+21,7 procento), Lenkija – 60,7 tūkstančio (+32,1 procento), Rusija – 49,2 tūkstančio (+8,8 procento), Baltarusija 25,1 tūkstančio (+30,4 procento).

Išvykstamasis turizmas
Lietuvos banko duomenimis, 2002m. Lietuvos gyventojai užsienyje išleido1245,5 milijono litų, 42,5 procentų daugiau nei 2001 m., o įskaitant užsienio vežėjų suteiktas paslaugas Lietuvos gyventojams – 1271 milijonus Lt, 40,1 procento daugiau.
2002 metais į užsienį Lietuvos gyventojai vyko 3584 tūkstančius kartų, t. y. 5.7 procento daugiau nei 2001 metais. Didžioji dalis išvykų buvo kelių transportu – 83,9 procento, geležinkeliais – 8,6 procento, oro – 4,8 procento ir jūrų – 2,7 procento. Išvykų geležinkeliais skaičius išaugo 8,9 procento, jūrų transportu 7,2 procento, keliais – 5,2 procento, ir oro – 7,9 procento.
2002 metų sausio – rusėjo mėnesiais kelionių organizatorių organizuotose kelionėse Lietuvos gyventojai į užsienį vyko 112,5 tūkstančio kartų, t. y. 4,6 procento daugiau nei per tą patį 2001 metų laikotarpį. Vidutinė buvimo trukmė kelionėse sumažėjo nuo 7,4 nakvynės iki 6,7 nakvynės. Lietuvos gyventojų išvykos organizuotose turistinėse kelionėse sudarė 3,6 procento šio laikotarpio Lietuvos piliečių visų išvykų į užsienį.
Vietinis turizmas
2002 metais kolektyvinio apgyvendinimo įmonėse gyveno 371 tūkstantis Lietuvos gyventojų, o bendras jų nakvynių skaičius siekė 2076 tūkstančius. Lyginant su 2001 metais svečių skaičius išaugo 6 procentais, o nakvynių jų nakvynių skaičius – 3,6 procento. Deja, mažėjant ligonių kasų finansavimui sanatoriniam gydymui, 24,5 procento sumažėjo Lietuvos gyventojų skaičius (52 tūkstančiai) sveikatingumo įmonėse, o nakvynių – 25,8 procento (653 tūkstančiai nakvynių). Nepaisant to, gerėjanti ekonominė situacija, geri orai vasarą, pastebimai padidėjęs Lietuvos gyventojų skaičius pajūryje, kaimo turizmo sodybose, turizmo informacijos centruose bei įvairių renginių metu, rodo bendrą vietinio turizmo augimą.

2003 metų Lietuvos turizmo apžvalga

Atvykstamasis turizmas

Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, 2003 metais į Lietuvą atvyko 3635,2 tūkstančiai užsieniečių, t. y. 9,1 % mažiau nei 2002 metais. Daugiausia lankytojų buvo iš kaimyninių šalių: Latvijos (28,9%), Rusijos (24,4%), Baltarusijos (14,1%), Lenkijos (10,3%). Beveik dešimtadalį lankytojų sudarė svečiai iš Europos Sąjungos šalių: 9,3%. Lankytojų skaičius iš atskirų šalių, lyginant su 2002 metais, keitėsi taip: sumažėjo iš Rusijos (-24,4%), iš Latvijos (-8,4%), iš Baltarusijos (-20,8%), kitų NVS šalių (-4,3%), padidėjo iš Lenkijos (23,2%), iš Europos Sąjungos šalių (19,7%): Ispanijos (47,3%), Italijos(51,6%), Austrijos(37,2%), Jungtinės Karalystės (34,8%), Vokietijos (18,2%).
Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2003 metais apgyvendinimo įmonėse apsistojo 12,4 procento daugiau svečių nei 2002 metais. Lietuvos apgyvendinimo įmonėse nakvojo 847,5 tūkst. svečių, iš jų 51,7 procento užsieniečių. Viešbučiuose apsistojo 534,2 tūkst., poilsio įstaigose – 110,7 tūkst., sveikatingumo įmonėse – 90,4 tūkst. svečių.
Viešbučiai, palyginti su 2002 metais, sulaukė 10,6 procento daugiau svečių, užsieniečių apsigyveno 10,3 procento daugiau`. Daugiausia svečių buvo iš Vokietijos – 67,7 tūkst. (18,4%), Lenkijos – 45,5 tūkst. (12,3%), Rusijos – 34,8 tūkst. (9,4%), Latvijos – 23,3 tūkst. (6,3%), Suomijos – 20,3 tūkst. (5,5%), Jungtinės Karalystės – 19,1 tūkst. (5,2%). Svečių iš kaimyninių šalių, palyginti su 2002 metais, skaičius keitėsi taip: iš Rusijos – sumažėjo 14,6%, iš Latvijos – padidėjo 9,6%, iš Lenkijos – padidėjo 4,8%, iš Baltarusijos – sumažėjo 12,3%. Padaugėjo svečių iš Vakarų Europos šalių: Jungtinės Karalystės – 54,4%, Italijos – 57,4%, Ispanijos – 81,3%, Vokietijos – 14,6%. Sumažėjo Lietuvos viešbučių numerių užimtumas – 2003 metais jis sudarė 32,5 procento, 2002 metais – 35,2 procento.
Vilniaus miesto viešbučiai 2003 metais apgyvendino 265 tūkst. svečių, arba 15,9 procento daugiau nei 2002 metais. Apgyvendintų užsieniečių skaičius padidėjo 16,3 procento.
Lietuvos banko duomenimis 2003 metais užsieniečiai Lietuvoje išleido 1731 milijoną litų, t.y. 7 % mažiau nei 2002 m. .
Skirstant pagal transporto rūšį 2003 metais , didžiąją dalį – 80,5% sudarė lankytojai atvykę kelių transportu. 12,5% sudarė lankytojai atvykę geležinkeliais. Atvykę oro transportu sudarė 5,3% ir jūrų transportu – 1,8%.

Išvykstamasis turizmas

2003 metais į užsienį Lietuvos gyventojai vyko 3501,7 tūkstančius kartų, t. y. 2,3% mažiau nei 2002 m. Daugiausiai vykstama buvo kelių transportu – 83% visų išvykų, geležinkeliais – 8%, oro –6% ir jūrų – 3%.

Lietuvos banko duomenimis 2003 metais Lietuvos gyventojai užsienyje išleido 1243 milijonus litų, t. y. apytikriai 0,2% mažiau nei 2002 m.
Vietinis turizmas

Didėjantys 2003 m. Lietuvos gyventojų skaičiai apgyvendinimo įmonėse, auganti šalies ekonomika, leidžia prognozuoti vietinio turizmo apimčių didėjimą.

2004 m. Lietuvos turizmo apžvalga

Atvykstamasis turizmas

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, nuo 2004 m. birželio nebėra sienos kirtimo duomenų apie į Lietuvą atvykusius ES šalių gyventojus. Pagrindinę atvykusių į Lietuvą 2004 m., ne ES šalių lankytojų, dalį sudarė rusai ir baltarusiai. Į Lietuvą 2004 m. atvyko daugiau kaip 672,8 tūkst. lankytojų iš Rusijos – tai 24,1% mažiau nei per 2003 m.; analogiškai iš Baltarusijos atvyko 405,5 tūkst. lankytojų – tai 20,9% mažiau nei per 2003 m.
Tokio lankytojų skaičiaus mažėjimo iš Rusijos bei Baltarusijos jau nebegalima paaiškinti abiejų šalių priimtais muitais dėl padėvėtų automobilių importo. Tiek verslo, tiek specialistų nuomone, lankytojų srauto mažėjimas susijęs su vizų atvykti į Lietuvą išdavimo problemomis.
Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis 2005 m. gegužės 1 d. buvo klasifikuoti: 233 viešbučiai ir svečių namai, 20 motelių, 11 kempingų ir 14 poilsio namų, o preliminariais Statistikos departamento duomenimis, 2004 m. statistinius duomenis departamentui teikė 278 viešbučiai ir svečių namai, 39 moteliai, 6 kempingai, 170 poilsio įstaigų, 28 sveikatingumo įmonės. Tokiu būdu Lietuvoje per 2004 m. 14,4% padaugėjo viešbučių ir svečių namų, atsidarė 12 naujų motelių, tačiau netolygus apgyvendinimo įmonių pasiskirstymas pagal apskritis faktiškai liko nepakitęs .
Daugiausiai apgyvendinimo įstaigų yra Klaipėdos apskrityje (37%), antroje vietoje yra Vilniaus apskritis (20%), trečioje – Kauno apskritis (10%). Viešbučiai koncentruojasi didžiuosiuose Lietuvos miestuose bei kurortuose: Vilniuje 2004 m. buvo 70 viešbučių ir svečių namų, t.y. beveik 26% visų Lietuvos viešbučių ir svečių namų, Palangoje – 34, Klaipėdoje – 29, Kaune – 19, Neringoje – 13, Druskininkuose – 11, Šiauliuose – 10. Tuo tarpu poilsio įstaigos dominuoja Palangoje – 68 (40% visų poilsio namų), Neringoje – 31 (18,2% visų poilsio namų), o imant pasiskirstymą pagal apskritis: daugiau kaip pusė visų Lietuvos poilsio namų yra Klaipėdos apskrityje, Utenos apskrityje – 17%, Vilniaus apskrityje – 8,8%.

Statistikos departamento išankstiniais apgyvendinimo įmonių tyrimo duomenimis, 2004 m. apgyvendinimo įmonėse nakvojo virš 1119 tūkst. svečių, t.y. 32% daugiau nei 2003 m., užsienio svečių buvo apgyvendinta 590 tūkstančių, t.y. 52,7% visų svečių, tai 34,6% daugiau nei per 2003 m. Daugiausiai svečių apgyvendinimo įstaigose buvo iš Vokietijos – 19,3%, Lenkijos – 14,5%, Rusijos – 8,3%, Latvijos – 6,1% .
Svečių iš Vokietijos 2004 m., lyginant su 2003 m., padaugėjo 43,9%, iš Lenkijos – 43,5%, Latvijos – 27,2%, Suomijos – 28,2%, Danijos – 51,4%, Švedijos – 21,0%, Estijos – 23,0%, Jungtinės Karalystės – 15,1%, Airijos – 49,3%. Beveik dvigubai svečių padaugėjo iš Prancūzijos, Austrijos, Ispanijos bei Italijos. Nors, pagal sienos kirtimo statistikos duomenis, lankytojų iš Rusijos ir Baltarusijos sumažėjo, tačiau apgyvendinimo įstaigose 2004 m., lyginant su 2003 m., svečių iš Baltarusijos padaugėjo 1,0%, o svečių iš Rusijos sumažėjo 2,1%. Lietuvos apgyvendinimo įmonių užimtumo koeficientas 2004 m. buvo: numerių – 35,8%, vietų – 27,3%.
Lietuvos viešbučiuose ir svečių namuose apsistojo 756,5 tūkstančių svečių – tai beveik 67,6% visų Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsigyvenusių svečių. Lietuvos viešbučiai ir svečių namai apgyvendino 41,6% daugiau svečių nei 2003 m., tame tarpe 516,4 tūkst. užsienio svečių – 40% daugiau nei 2003 m., svečių iš Vokietijos buvo 18,8%, Lenkijos – 14,6%, Rusijos – 7.
Nesunku pastebėti, kad užsienio svečių pasiskirstymas Lietuvos viešbučiuose ir svečių namuose (4 pav.) nedaug skiriasi nuo užsienio svečių pasiskirstymo visose Lietuvos apgyvendinimo įstaigose (3 pav.), nes 89,9% visų užsienio svečių pirmenybę teikia viešbučio tipo apgyvendinimo paslaugoms (viešbučiams, svečių namams, moteliams). Natūralu, kad Lietuvos viešbučių ir svečių namų užimtumo koeficientas 2004 m. yra didesnis nei bendras visų Lietuvos apgyvendinimo įstaigų: numerių – 36,7%, kambarių – 38,1% (2003 m. atitinkamai buvo 32,5% ir 24,4%).
Vilniaus miesto viešbučiuose ir svečių namuose apsistojo 50% visų svečių, apsigyvenusių Lietuvos viešbučiuose ir svečių namuose: 23,3% visų lietuvių ir net 60,7% visų užsieniečių. Taigi pagrindinis užsienio turistų traukos taškas lieka Lietuvos sostinė. Vilniaus viešbučiuose ir svečių namuose 2004 m. užsienio svečių padaugėjo 45,6% .
Didžiausias užsienio svečių skaičiaus padidėjimas viešbučiuose ir svečių namuose 2004 m. buvo Lietuvos kurortuose: Druskininkų viešbučiuose ir svečių namuose apsistojo 173,1% daugiau užsienio svečių, Birštono –176% daugiau, Palangos – 70,7% daugiau nei 2003 m., tačiau Neringos viešbučiuose ir svečių namuose apsistojo tik 32,3% daugiau užsienio svečių. Tai rodo, kad Lietuvos kurortuose daugėja užsienio turistų, praleidžiančių čia dalį savo atostogų, nes didėja ir dalis užsienio svečių, atvykstančių į Lietuvą atostogų ir poilsio tikslais.

Lietuvos sveikatingumo įmonės 2004 m. sulaukė 112,1 tūkstančių svečių, tai 24% daugiau nei 2003 m., tačiau užsienio svečių sulaukta tik 19,5 ūkstančių, tai 2,4% mažiau nei 2003 m. Užsienio svečiai Lietuvos sveikatingumo įstaigose sudarė tik 17,4% visų svečių, didžiausią jų dalį sudarė svečiai iš senųjų Europos Sąjungos šalių (4,6%), bei svečiai iš Lenkijos – 3,7%, Baltarusijos – 5,1%, Rusijos – 1,9%. Didžiausias užsienio svečių skaičiaus didėjimas 2004 m., lyginant su 2003 m., buvo Palangos sveikatingumo įmonėse – užsienio svečių čia padaugėjo 42,9%, tačiau Druskininkų sveikatingumo įmonėse užsienio svečių buvo sulaukta 6,3%, o Birštono – 2% mažiau.
Lietuvos poilsio namuose per 2004 m. apsistojo 128,9 tūkst. svečių, tai 16,5% daugiau, lyginant su 2003 m., tačiau užsienio svečiai sudarė tik 9,7% visų svečių ir, lyginant su 2003 m., jų padaugėjo tik 0,5%. Neringos poilsio namuose, lyginant su 2003 m., užsienio svečių skaičius 2004 m. padidėjo 32,8%, tačiau Palangos poilsio namuose užsienio svečių skaičius sumažėjo 32%. Lietuvos poilsio namuose 2004 m. apsistojusių užsienio svečių didžiausią dalį sudarė vokiečiai, po to latviai, estai ir lenkai (5 pav.):
Lietuvos kelionių organizatoriai 2004 m. organizavo keliones į Lietuvą maždaug 114,7 tūkstančių užsieniečių, tai 11,5 % daugiau, nei 2003 m.
Iš atvykstamojo turizmo (turizmo paslaugų paketų) 2004 m. kelionių organizatoriai gavo beveik 56 mln. litų pajamų, tai 40,5% daugiau nei 2003 m.
Lietuvos banko duomenimis 2004 m. Lietuvos atvykstamojo turizmo pajamos (kreditas) buvo apytikriai 2273 mln. litų, 2004 m. atvykstamojo turizmo pajamos, lyginant su 2003 m., išaugo 16,9%. Mokėjimų balansas už 2004 m. yra beveik 497,3 milijonų litų (7 pav.):
Atvykstamojo turizmo pajamų struktūra patvirtina faktą, kad atvykstamojo turizmo į Lietuvą srityje dominuoja individualus turizmas. 2004 m. atvykstamojo turizmo 82,6% pajamų sudarė asmeninės kelionės ir tik 17,4% – dalykinės.
Atvykstamojo turizmo kasmėnesinė pajamų struktūra (7 pav.) bei per Lietuvos kelionių organizatorius atvykusių užsienio turistų ketvirtinis pasiskirstymas (2004 m. I ketvirtį organizuotai atvyko 6,95 tūkst. turistų, II – 35,4 tūkst., III – 57,7 tūkst., IV – 14,6 tūkst.) aiškiai parodo, kad atvykstamajam turizmui į Lietuvą didelę įtaką turi sezoniškumas.

Išvykstamasis turizmas

Preliminariais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos kelionių organizatoriai 2004 m. mėn. organizavo turistines keliones į užsienį 157,5 tūkst. Lietuvos gyventojų, tai 27% daugiau nei 2003 m.
Tuo pačiu Lietuvos kelionių organizatoriai aptarnavo daugiau kaip 18 tūkst. Lietuvos gyventojų, išvykusių į užsienį vienai dienai (vienadienių lankytojų).
Per kelionių organizatorius daugiausiai Lietuvos gyventojų išvyko ilsėtis į Turkiją – 31,5 tūkst., tai 79% daugiau nei 2003 m., antroje vietoje Afrikos šalys (pagrinde Egiptas ir Tunisas) – 22,9 tūkst. (155% daugiau nei 2003 m.), po to seka Latvija – beveik 12,6 tūkst. (72% daugiau nei 2003 m.) ir Ispanija – beveik 10,8 tūkst. (15% daugiau nei 2003 m.).

Lietuvos kelionių organizatorių paslaugomis 2004 m., lyginant su 2003 m., pasinaudojo 70% mažiau gyventojų vykstant į Baltarusiją, 32% mažiau vykstant į Latviją, 22% mažiau vykstant į Švediją, 17% mažiau vykstant į Vokietiją, 14% mažiau vykstant į Airiją .
Preliminariais duomenimis, Lietuvos kelionių organizatorių pajamos iš išvykstamojo turizmo 2004 m. IV ketvirtį sudarė beveik 47 mln. litų, tai 48,3% daugiau nei per tą patį 2003 m. laikotarpį, o per visus 2004 m. už organizuotas turistines keliones Lietuvos kelionių organizatoriai gavo 212,2 mln. litų pajamų, t.y. kelionių organizatorių pajamos, lyginant su 2003 m., išaugo 50,7%.
Lietuvos banko duomenimis Lietuvos gyventojai užsienyje (kelionių debetas) 2004 m. išleido 1775,8 mln. litų (žiūr. 7 pav.), tai 23,9% daugiau nei 2003 m.

Vietinis turizmas

Preliminariais Statistikos departamento duomenimis 2004 m. kolektyvinio apgyvendinimo įstaigose apsistojo 529 tūkstančiai Lietuvos gyventojų. Tai sudaro 47,3% visų svečių. Lyginant su 2003 m., Lietuvos gyventojų apgyvendinta 45,3% daugiau.

Lietuvos viešbučiuose ir svečių namuose apsistojo 240 tūkstančių Lietuvos gyventojų – 45,4% (žiūr. 9 pav.) daugiau nei 2003 m. Skirtingai nei užsienio svečiai, mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų (45,3%), apsistojusių kolektyvinio apgyvendinimo įstaigose, pasirinko viešbučius ir svečių namus. Reikia pastebėti, kad, pasibaigus atostogų metui, 2004 m. IV pasikeitė ir Lietuvos gyventojų pasiskirstymas šiose apgyvendinimo įstaigose pagal atvykimo tikslą: taip 2004 m. IV ketvirtį tik 25% visų lietuvių, apsistojusių viešbučiuose ir svečių namuose, buvo atvykę atostogų ir poilsio tikslu, ir 57% – verslo tikslais, kai tuo tarpu 2004 m. III ketvirtį – 50% visų lietuvių, apsistojusių viešbučiuose ir svečių namuose, buvo atvykę atostogų ir poilsio tikslu, ir 37% – verslo tikslais.
Didžiausio Lietuvos gyventojų skaičiaus padidėjimo susilaukė Druskininkų viešbučiai ir svečių namai: čia 2004 m., lyginant su 2003 m., Lietuvos gyventojų apsistojo 3,8 karto daugiau, Birštono svečių namuose – 4 kartus daugiau, Palangos viešbučiuose ir svečių namuose – 91,1% daugiau, tačiau Neringos viešbučiuose ir svečių namuose Lietuvos gyventojų apsistojo tik 2,6% daugiau. Vilniaus viešbučiuose ir svečių namuose 2004 m. Lietuvos gyventojų apsistojo 28% daugiau nei 2003 m..
Didžioji dauguma – 82,6% visų Lietuvos sanatorijose apsistojusių svečių 2004 m. buvo Lietuvos gyventojai, jų skaičius, lyginant su 2003 m., išaugo 31,5% (žiūr. 9 pav.). Didžiausio 2004 m. Lietuvos gyventojų skaičiaus padidėjimo susilaukė Birštono sanatorijos – 83,4%, Druskininkų sanatorijose lietuvių, lyginant su 2003 m., padidėjo 63,8%, Palangos sanatorijose padidėjo tik 7,3%, tačiau Utenos apskrities sanatorijose lietuvių skaičius sumažėjo 29,9%.
Taigi Lietuvos gydomuosiuose kurortuose dominuoja vietinis turizmas.
Net 90,3% visų svečių, apsistojusių Lietuvos poilsio namuose, 2004 m. sudarė Lietuvos gyventojai. Lyginant su 2003 m., lietuvių skaičius poilsio namuose 2004 m. padidėjo 18,5% (žiūr. 9 pav.). Nors 40,1% visų svečių, apsistojusių 2004 m. Lietuvos poilsio namuose, apsistojo Palangos poilsio namuose, lietuvių skaičius 2004 m. Palangos poilsio namuose teišaugo 8,9%. Neringos poilsio namuose lietuvių skaičius 2004 m. sumažėjo 17,4%, tačiau lietuvių skaičius poilsio namuose Marijampolės ir Utenos apskrityse išaugo dvigubai. Tokiu būdu lietuviai, atostogoms ieškodami pigesnių apgyvendinimo paslaugų, vis daugiau orientuojasi ne tiek į brangius Lietuvos kurortus, kiek į kitus Lietuvos regionus.
Tačiau apie apgyvendintų turistų skaičių kaimo turizmo sodybose, pas nakvynės ir pusryčių paslaugų teikėjus bei individualiame sektoriuje (kambarių nuoma) pilnos statistikos nėra, nors šio sektoriaus dalis, ypatingai vasaros laikotarpiu, ypač Lietuvos kurortuose, gali būti didesnė nei kolektyvinio apgyvendinimo.
Preliminarūs 2004 m. duomenys rodo, kad praėję metai itin sėkmingi tiek atvykstamajam, tiek išvykstamajam, tiek ir vietiniam Lietuvos turizmui. Nors pagal sienos kirtimo duomenis sumažėjo lankytojų iš kaimyninių ne ES šalių, tačiau padaugėjo svečių iš pietų Europos šalių, tokių kaip Ispanija ir Italija. Lietuvos didžiuosiuose miestuose koncentruojasi aukštos klasės apgyvendinimo paslaugos su plačiomis konferencijų organizavimo galimybėmis. Užsienio turistų srautų didinimui viešbučio tipo apgyvendinimo paslaugas reikėtų plėtoti gamtiniais ištekliais turtinguose Lietuvos regionuose, o Lietuvos didmiesčiuose skatinti turistinės klasės viešbučių statybą.

2005 m. 9 mėn. turizmo apžvalga

Atvykstamasis turizmas

Sienos apsaugos tarnybos duomenimis per 2005 m. devynis mėnesius į Lietuvą (be ES (25) ir ELPA šalių) atvyko 1573,7 tūkst. lankytojų (turistų ir vienadienių lankytojų). Pagrindinę šių atvykusių lankytojų dalį sudarė rusai ir baltarusiai. Pagal sienos kirtimo duomenis per 2005 m. sausio–rugsėjo mėn. lankytojų iš kaimy¬ni¬nių šalių sulaukta: iš Rusijos – 914 tūkst., tai 1,7% mažiau nei per tą patį 2004 m. laikotarpį, iš Baltarusijos – beveik 329 tūkst., tai 9,5% daugiau nei per tą patį 2004 m. laikotarpį .
Preliminariais Statistikos departamento duomenimis Lietuvos kelionių organizatoriai 2005 m. I pusmetį aptarnavo 51066 užsieniečius, tai 20,4% daugiau nei per tą patį 2004 m. laikotarpį .
Už organizuotas turistines keliones 73 Lietuvos atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriams (2005 m. I ketvirtį 56) turistai sumokėjo beveik 24705 tūkst. litų, tai 27,5% daugiau palyginus su 2004 m. I pusmečiu.
Reikia pastebėti, kad atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai per 2005 m. I pusmetį, lyginant su 2004 m. I pusmečiu, aptarnavo 13,5% mažiau vienadienių užsienio lankytojų.
Statistikos departamento išankstiniais apgyvendinimo įmonių tyrimo duomenimis, 2005 m. sausio – birželio mėnesiais apgyvendinimo įmonėse nakvojo 551,4 tūkst. svečių, t.y. 22,5% daugiau nei per tą patį 2004 m. laikotarpį, užsienio svečių buvo apgyvendinta 287,2 tūkstančiai, t.y. 52,1% visų svečių, ir tai 22,4% daugiau nei per 2004 metų I pusmetį. Statistikos departamento 2005 m. I ketvirčio duomenimis Lietuvoje buvo: 271 viešbutis ir svečių namai, 39 moteliai, 163 poilsio įstaigos, 26 sveikatingumo įmonės ir 6 kempingai. Palyginimui, 2005 m. lapkričio 10 dienai, Valstybinio turizmo departamento duomenimis, Lietuvoje buvo klasifikuoti: 188 viešbučiai, 72 svečių namai, 24 moteliai, 20 poilsio namų ir 13 kempingų. Lietuvos viešbučiuose ir svečių namuose apsistojo 399,6 tūkstančių svečių (tai beveik 72,5% visų apsigyvenusių svečių), ir tai 11,8% daugiau nei 2004 m. I pusmetį. Tarp svečių viešbučiuose ir svečių namuose apsistojo 256,3 tūkstančiai užsieniečių – 24,4% daugiau nei per tą patį 2004 m. laikotarpį (žr. 3 pav.), tačiau užsienio svečių skaičiaus didėjimas didžiausias buvo Lietuvos moteliuose, čia 2005 m. I pusmetį, lyginant su tuo pačiu 2004 m. laikotarpiu, svečių skaičius padidėjo 37% ir pasiekė 8 tūkst., užsienio svečių skaičius Lietuvos sanatorijose padidėjo 11,7%, o poilsio namuose tik 2%.
Didžiausias užsienio svečių skaičiaus padidėjimas per 2005 m. sausio – birželio mėnesius buvo Lietuvos kurortuose: Druskininkų viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose apsistojo 114% daugiau užsieniečių, o Neringos viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose svečių apsistojo daugiau 31,5%, Palangos – užsienio svečių 25,8% daugiau, Birštono 17,8% daugiau, nei per tą patį 2004 m. laikotarpį. Vilniaus viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose apsistojo beveik pusė visų svečių: iš 416,4 tūkst. – 203,1 tūkstančiai, tai 19,9% daugiau nei per tą patį 2004 m. laikotarpį, tačiau užsieniečių apsistojo 27,1% daugiau. Lietuvos kurortams, didėjant svečių skaičiui, pagrindine problema tampa svečių užimtumo klausimas, kurį galima išspręsti ir toliau gerinant pramogų ir laisvalaikio infrastruktūrą.
Daugiausiai svečių Lietuvos viešbučiuose ir svečių namuose buvo iš Vokietijos – 18,1%, Lenkijos – 15,7%, Rusijos – 6,7%, , Latvijos – 6,3, (žr. 4 pav.):
Statistikos departamento preliminariais duomenimis 2005 m. I pusmetį Lietuvos sanatorijose buvo apsistoję 56,8 tūkst. svečių (15,9% daugiau nei 2004 m. I pusmetį), iš jų tik 9 tūkst. (16% visų svečių) buvo užsieniečiai. Užsieniečių skaičius sanatorijose padidėjo 11,7%, lyginant su 2004 m. sausio – birželio mėnesiais. Druskininkų sanatorijose svečių užsieniečių skaičius, lyginant su 2004 m. I pusmečiu, padidėjo 16,9%, Palangos sanatorijose – 4,3%, tačiau Birštono sanatorijose sumažėjo 9,1%.

Apgyvendinimo įmonių bendras užimtumas 2005 II ketvirtį buvo 43,7% (numerių) ir 33,7% (vietų), viešbučių užimtumas buvo: atitinkamai 45% (numerių) ir 35,3 % (vietų), ypač didelis š.m. II ketvirtį buvo Vilniaus viešbučių užimtumas: 61,7% (numerių) ir 46,4% (vietų).
Nepaisant aptarnautų svečių skaičiaus didėjimo, apgyvendinimo įstaigų skaičius Lietuvoje yra nepakankamas. Ypač nepakanka pigaus apgyvendinimo, tokio kaip kempingai, turistinės stovyklos ir pan., o Vilniuje – turistinės klasės viešbučių. Kaimo vietoje viešbučių stygiaus problemą dalinai išsprendžia kaimo turizmo paslaugų teikėjai, kurių 2005 m. spalio 1 d. buvo 485. Reikia pastebėti, kad Lietuva pilnai neišnaudoja savo galimybių kai kurių turizmo rinkų atžvilgiu negalėdama pasiūlyti tam tikrų apgyvendinimo paslaugų, ypatingai tai liečia Skandinavijos šalis, kurių turistams būtina išplėtota kempingų sistema. Iš kitos pusės lieka aktualios Lietuvos pasiekimo problemos – ypač lėktuvu, trūksta skrydžių ir ypač pigių. Iš Karmėlavos aerouosto pradėtas skrydis į Londoną kol kas labiau populiarus tarp lietuvių nei anglų turistų.
Lietuvos atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai per š.m. I pusmetį aptarnavo maždaug 17,8% visų užsienio svečių, gyvenusių Lietuvos kolektyvinio apgyvendinimo įstaigose. Tai rodo, kad pagrindinę dalį atvykusių turistų sudaro individualūs turistai, todėl, norint skatinti atvykstamąjį turizmą, ypač iš prioritetinių turizmo rinkų, pirmiausiai reiktų įgyvendinti priemones, galinčias padidinti individualių turistų srautą. Viena iš pagrindinių tokių priemonių yra Lietuvos turizmo informacijos centrų įkūrimas prioritetinėse šalyse bei šių centrų pilnas išlaikymas, t.y. aprūpinimas būtinais leidiniais vietos kalba bei lėšų skyrimas vietinei rinkodarinei veiklai. Kita priemonė galėtų būti Nacionalinė turizmo informacijos sistema, padedanti individuliai susirasti apgyvendinimą, pramogas, aktyvų poilsį, vykstančius renginius ir pan. Lietuvoje.
Lietuvos banko duomenimis per 2005 m. sausio – rugpjūčio mėnesius Lietuvos atvykstamojo turizmo pajamos (kreditas) buvo 1941,3 mln. litų, t.y. atvykstamojo turizmo pajamos išaugo 24,1% lyginant su 2004 m.8 mėnesiais. Mokėjimų balansas už 2005 m. aštuonis mėnesius yra 529,89 milijonų litų .
Atvykstamojo turizmo pajamų struktūra patvirtina faktą, kad atvykstamojo turizmo į Lietuvą srityje dominuoja individualus turizmas. Per 2005 m. 8 mėnesius atvykstamojo turizmo 75% pajamų sudaro asmeninės kelionės ir 25% – dalykinės.

Išvykstamasis turizmas

Š.m. 2005 metų sausio – birželio mėnesiais Statistikos departamento preliminariais duomenimis per Lietuvos išvykstamojo turizmo kelionių organizatorius užsienyje pabuvojo 84,2 tūkst. Lietuvos gyventojų, tai 21,7% daugiau nei per tą patį 2004 metų laikotarpį .
Daugiausiai lietuvių per 2005 m. I pusmetį organizuotai išvyko į Europos šalis – 63984 (75,9% visų organizuotai išvykusių lietuvių), tai – 19,4% daugiau nei per 2004 m. I pusmetį. Į ES šalis – senbuves (15) išvyko 26536 lietuvių, tai – 17,5% daugiau nei per 2004 m. I pusmetį. Po ES šalių seka Afrikos šalys: per 2005 m. I pusmetį į šias šalis organizuotai išvyko 16336 lietuviai, tai 40,4% daugiau nei per tą patį 2004 m. laikotarpį. Antroje vietoje yra Turkija, kurioje per 2005 m. I pusmetį ilsėjosi 13071 lietuvių, tai 24% nei per 2004 m. tą patį laikotarpį. Tai aiškiai rodo, kad pradėjus Lietuvoje veikti keliems kelionių organizatoriams, organizuojantiems keliones užsakomaisiais lėktuvų reisais ir sumažėjus kelionių kainoms, vis daugiau lietuvių poilsį renkasi užsienyje. Šių metų kelionėms žiemos metu tarp ES (15) šalių lietuviai pirmenybę teikė Ispanijai (2096), Italijai (1867), Vokietijai (1264), Prancūzijai (1247), o iš naujųjų ES šalių, lietuviai organizuotai daugiausiai keliavo į Latviją (2149) bei į Lenkiją (973), 2005 m. I pusmetį pirmasis senųjų ES šalių trejetas nepakito: Ispanija (4454 lietuviai), Italija (3726), Prancūzija (3428). Kaimyninių šalių tarpe tebepirmauja Latvija (5562) ir Lenkija (4204).
Lietuvos gyventojai 175 išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriams už organizuotas turistines keliones 2005 m. I pusmetį sumokėjo 112786,8 tūkst. litų, tai 32,6% daugiau nei per 2004 m. I pusmetį.
Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, per 2005 m. šešis mėn. į užsienį išvyko 598 tūkst. Lietuvos turistų (3% daugiau, nei per 2004 m. I pusmetį). Tokiu būdu per kelionių organizatorius atostogauti 2005 m. I pusmetį išvyko apytikriai 14,1% Lietuvos turistų. Tačiau individulių turistų maršrutai ženkliai skiriasi nuo grupinių: daugiausia individualių kelionių buvo į Baltarusiją – 17,8%, Rusiją – 17,3%, Vokietiją – 15,9%, Latviją – 12,9%, Lenkiją – 8,8%. Individualiai Lietuvos turistai daugiausiai keliauja atostogų ir poilsio tikslais – 67,8% visų turistų.
Statistikos departamento atlikti vietinio turizmo tyrimai patvirtina faktą, kad daugiausia keliauja Kauno, antroje vietoje – Vilniaus, trečioje – Šiaulių apskrities gyventojai.
Lietuvos banko duomenimis lietuviai užsienyje per 2005 m. aštuonis mėnesius išleido 1411,44 mln. litų (žr. 5 pav.), tai 20,6% daugiau nei per 2004 m. 8 mėnesius. Per 2005 m. I pusmetį išvykstamojo turizmo 75% pajamų sudarė asmeninės kelionės ir tik 25% – dalykinės.

Vietinis turizmas

Statistikos departamento išankstiniais duomenimis per 2005 m. šešis mėnesius po savo šalį keliavo 790,9 tūkstančiai vietinių turistų (4,2% daugiau, lyginant su 2004 m. I pusmečiu) ir 4031,1 tūkstančiai vietinių vienadienių lankytojų (2,6% daugiau, lyginant su 2004 m. I pusmečiu). Pagrindinė vietinių turistų keliavimo priemonė – automobilis, antroje vietoje – autobusas, trečioje – traukinys.
Apie šio sektoriaus augimą galima spręsti ir iš kolektyvinio apgyvendinimo statistikos. Preliminariais Statistikos departamento duomenimis 2005 m. I pusmetį kolektyvinio apgyvendinimo įstaigose gyveno 264 tūkstančiai Lietuvos gyventojų ir tai sudaro 47,9% visų svečių, palyginus su 2004 m. I pusmečiu, Lietuvos gyventojų buvo apgyvendinta 22,5% daugiau. Lietuvos viešbučiuose Lietuvos gyventojų 2005 m. I pusmetį buvo apsistoję 143,3 tūkstančio, tai 35% daugiau, moteliuose – 8,6 tūkstančių, tai 30% daugiau, poilsio namuose 40,4 tūkstančių, tai 6% daugiau nei per 2004 m. I pusmetį, tačiau didžiausias Lietuvos gyventojų skaičiaus pokytis per 2005 m. I pusmetį buvo kempinguose: čia buvo apsistoję 4,9 tūkstančio lietuvių, tai 137% daugiau nei per tą patį 2004 m. laikotarpį .Tam įtakos turėjo ir didėjantis kempingų skaičius Lietuvoje ir tarp lietuvių didėjantis kempingų populiarumas.
Lietuvos viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose apsistojo beveik 152 tūkstančiai Lietuvos gyventojų – 35,1% daugiau nei 2004 m. I pusmetį. Lietuvos kurortuose 2005 m. I pusmetį lietuvių apsistojo: Druskininkų viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose apsistojo 25,7 tūkst. lietuvių, tai 151,5% daugiau, Birštono svečių namuose ir moteliuose apsistojo 790 lietuvių, tai 58,6% daugiau, Palangos – 23,1 tūkst., tai 33,3% daugiau, o Neringos – 3,2 tūkst., tai 26,9% nei per 2004 m. I pusmetį. Didžiausias Lietuvos gyventojų skaičiaus augimas š.m. II ketvirtį buvo Neringos viešbučiuose ir svečių namuose, nors juose per 2005 m. I ketvirtį lietuvių svečių skaičius buvo sumažėjęs 7,8%, lyginant su 2004 m. I ketvirčiu. Visgi didžiausioji Lietuvos gyventojų dalis per 2005 m. I pusmetį apsistojo Vilniaus viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose – 33,4 tūkst., tai 27,3% daugiau nei per 2004 m. I pusmetį. Lietuvos sveikatingumo įmonėse 2005 m. I pusmetį apsistoję Lietuvos gyventojai sudarė 84% visų apsistojusių svečių – tai akivaizdžiai rodo, kad Lietuvos gydomieji kurortai atsigauna vietinio turizmo dėka.
Beveik pusė (28264) visų svečių (56809), apsistojusių Lietuvos sveikatingumo įmonėse 2005 m. I pusmetį, apsistojo Druskininkų sanatorijose (Lietuvos gyventojų 20118 – 19,1% daugiau nei per 2004 m. I pusmetį), Palangos sanatorijose (lietuvių 15845 – 10,4% daugiau nei per 2004 m. I ketvirtį). Birštono sanatorijose apsistojo 2470 Lietuvos gyventojų, tai 20,8% mažiau, lyginant su tuo pačiu 2004 m. pusmečiu.
Tačiau apie apgyvendintų turistų skaičių kaimo turizmo sodybose, pas nakvynės ir pusryčių paslaugų teikėjus bei individualiame sektoriuje (kambarių nuoma) pilnos statistikos nėra, nors šio sektoriaus dalis gali būti didesnė nei kolektyvinio apgyvendinimo.
Apie vietinio turizmo plėtrą dalinai galima spręsti ir iš Lietuvos turizmo informacijos centrų darbo. Kasmet didėja Lietuvos gyventojų, besinaudojančių turizmo centrų paslaugomis, skaičius. Valstybinio turizmo departamento duomenimis Lietuvos turizmo informacijos centruose (be Nacionalinių ir regioninių parkų informacijos centrų) per 2005m. 9 mėnesius apsilankė 248 tūkstančiai lankytojų. Palyginus su praėjusių metų 9 mėnesiais, bendras lankytojų skaičius informacijos centruose išaugo 10,2 procentais, Lietuvos gyventojų centruose apsilankė 140,3 tūkst., tai 10 procentų daugiau nei 2004 m. sausio –rugsėjo mėnesiais, užsieniečių apsilankė147,7 tūkst., irgi 10 procentų daugiau nei per tą patį 2004 m. laikotarpį .
Šie skaičiai rodo, kad vis didesnis skaičius Lietuvos gyventojų domisi laisvalaikio praleidimo galimybėmis Lietuvoje.

Išvados

• Gerėjanti ekonominė situacija, geri orai vasarą, pastebimai padidėjęs Lietuvos gyventojų skaičius pajūryje, kaimo turizmo sodybose, turizmo informacijos centruose bei įvairių renginių metu, rodo bendrą vietinio turizmo augimą
• Didėja turizmo paslaugų pasiūla – renovuojamas bei plečiamas apgyvendinimo sektorius, didėja kaimo turizmo paslaugų apimtys, pradedami vykdyti pramogų bei aktyvaus laisvalaikio pasiūlos plėtros projektai
• Mažėja lankytojų iš Rusijos bei Baltarusijos. Tai susiję su vizų atvykti į Lietuvą išdavimo problemomis.
• Lietuvos didžiuosiuose miestuose koncentruojasi aukštos klasės apgyvendinimo paslaugos su plačiomis konferencijų organizavimo galimybėmis. Nepaisant to, apgyvendinimo įstaigų skaičius Lietuvoje yra nepakankamas. Ypač nepakanka pigaus apgyvendinimo, tokio kaip kempingai, turistinės stovyklos ir pan., o Vilniuje – turistinės klasės viešbučių. Iš kitos pusės lieka aktualios Lietuvos pasiekimo problemos – ypač lėktuvu, trūksta skrydžių ir ypač pigių.
• Lietuvos kurortams, didėjant svečių skaičiui, pagrindine problema tampa svečių užimtumo klausimas, kurį galima išspręsti ir toliau gerinant pramogų ir laisvalaikio infrastruktūrą.
• Pagrindinę dalį atvykusių turistų sudaro individualūs turistai, todėl, norint skatinti atvykstamąjį turizmą, ypač iš prioritetinių turizmo rinkų, pirmiausiai reiktų įgyvendinti priemones, galinčias padidinti individualių turistų srautą :
 Lietuvos turizmo informacijos centrų įkūrimas prioritetinėse šalyse bei šių centrų pilnas išlaikymas, t.y. aprūpinimas būtinais leidiniais vietos kalba bei lėšų skyrimas vietinei rinkodarinei veiklai.
 Nacionalinė turizmo informacijos sistema, padedanti individuliai susirasti apgyvendinimą, pramogas, aktyvų poilsį, vykstančius renginius ir pan. Lietuvoje.

Literatūros sąrašas:
1. Vilniaus kolegija Irena Svetikienė „Turizmo marketingas“ Vilnius 2000
2. http://www.tourism.lt/lt/stat/stat00.htm
3. http://www.tourism.lt/lt/stat/stat01.htm
4. http://www.tourism.lt/lt/stat/2002/stat02.htm
5. http://www.tourism.lt/lt/stat/2003/01-12men/stat03_1_12.htm
6. http://www.tourism.lt/lt/stat/TURIZMAS_apzvalga_2004m.doc
7. http://www.tourism.lt/lt/stat/TURIZMAS_apzvalga_2005_9%20men_2.doc
8. http://www.std.lt/lt/pages/view/?id=1622

Leave a Comment