Moterų dalyvavimas savivaldybiu rinkimuose

Įvadas
Vyriausioji rinkimų komisija – ja yra nuolat veikianti valstybės institucija, kuri įstatymų nustatyta tvarka vykdo ir organizuoja Seimo, Prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimus, taip pat referendumus.
Šiame darbe apžvelgsiu savivaldybių tarybų rikimus 19997m., 2000m. ir 2002m. Paanalizuosiu kaip juose dalyvauja moterys Tauragės, Raseinių, Rokiškio, Šilutės, Širvintų ir Švenčionių rajonuose.
Apžvelgsiu moterų dalyvavimą rinkimuose į savivaldybių tarybas šiose partijose: Lietuvos demokratinę darbo partiją, Lietuvos socialdemokratų partiją, Tėvynės Sąjungos/ Lietuvos konservatorius, Lietuvos krikščionių demokratų partiją, Lietuvos Centro sąjungą, Lietuvos Liberalų sąjungą ir Naujosios Sąjungos(Socialliberalus).

1. Vyriausioji rinkimų koomisija (VRK)
Vyriausioji rinkimų komisija – ja yra nuolat veikianti valstybės institucija, kuri įstatymų nustatyta tvarka vykdo ir organizuoja Seimo, Prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimus, taip pat referendumus.
Vyriausioji rinkimų komisija – ja yra juridinis asmuo, turi savo antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija, taip pat sąskaitų Lietuvos Respublikos bankuose.

1.1 Vyriausio rinkimų komisijos uždaviniai
VRK–jos uždaviniai yra:
1. organizuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimus ir referendumus;
2. užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose įttvirtintais demokratinių rinkimų principais;
3. garantuoti vienodą rinkimų ir referendumo įstatymų taikymą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje;
4. atlikti Lietuvos Respublikos Seimo ir savivaldybių tarybų mandatų komisijų funkcijas laikotarpiu tarp šių institucijų rinkimų;
5. įstatymų nustatyta tvarka ir formomis kontroliuoti politinių partijų ir politinių organizacijų, politinių kompanijų fi

inansavimą.

1.2 Vyriausiosios rinkimų komisijos nepriklausomumas
VRK–ja, įgyvendinama savo funkcijas ir priimdama sprendimus jos kompetencijai priklausančiais klausimais, yra nepriklausoma. Jokia valstybės institucija ar pareigūnas negali duoti privalomų nurodymų dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos kompetencijai priklausančių klausimų sprendimo.
Valstybės institucijoms, Seimo nariams ir kitiems pareigūnams, partijoms, nevyriausybinėms organizacijoms ar piliečiams draudžiama kištis į Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą organizuojant ir vykdant rinkimus ar referendumą.
Apie bandymus paveikti Vyriausiąją rinkimų komisiją, jos pirmininką ar narį Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ar narys privalo nedelsdamas pranešti Seimui ir paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

1.3 Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymas
VRK–ją sudaro Seimas ketveriems metams. VRK – ja turi būti naujai sudaryta, kai iki eilinių Seimo rinkimų dienos liko ne mažiau kaip 120 dienų ir ne daugiau kaip 140 dienų.
Vyriausioji rinkimų komisija sudaroma iš:
1) komisijos pirmininko;
2) trijų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių assmenų, kurie burtais nustatomi iš teisingumo ministrų pasiūlytų šešių kandidatūrų;
3) trijų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kurie burtais nustatomi iš Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų šešių kandidatūrų;
4) partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų.
Teisingumo ministras ir Lietuvos teisininkų draugija į Vyriausiąją rinkimų komisiją gali siūlyti ir daugiau kandidatūrų.
Burtų traukimą Seimo posėdyje organizuoja Seimo Pirmininkas arba Seimo Pirmininko pavaduotojas.
Visais atvejais asmenys, paskirti į Vyriausiąją rinkimų komisiją iš teisingumo ministro ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų, turi sudaryti daugiau kaip ½ VRK – jos narių. Je

eigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidina nustatyta tvarka, traukiant burtus po lygiai iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų. Šių kandidatūrų turi būti pasiūlyta dvigubai daugiau, negu reikia papildomai paskirti narių į VRK – ją.

1.4 Vyriausiosios rinkimų komisijos narių priesaika
VRK–jos pirmininkas ir nariai prisiekia Seime. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas arba Seimo Pirmininko pavaduotojas.
Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo. Priesaika galioja visą paskyrimo į rinkimų komisiją laikotarpį. Asmuo, per 15 dienų po paskyrimo į Vyriausiąją rinkimų komisiją neprisiekęs, negali pradėti eiti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, nario pareigų ir vietoj jo skiriamas naujas VRK–jos pirmininkas ir narys.

1.5 Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir narių įgaliojimų pabaiga
Įgaliojimai nutrūksta šiais pagrindais:
1. pasibaigė įgaliojimų laikas ir yra sudaryta bei prisiekusi naujos sudėties Vyriausioji rinkimų komisija;
2. jis miršta;
3. jis atsistatydina;
4. jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
5. jis Seimo nutarimu yra atleistas iš pareigų;
6. teismas jį pripažįsta neveiksniu;
7. jam įsiteisėja teismo apkaltinamasis nuosprendis;
8. Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia nepasitikėjimą juo;
9. Seimas priima nutarimą nutraukti VRK – jos nustatyti esminiai rinkimų rezultatai yra neteisingi arba, kad jos veikla neatitinka Seimo rinkimų ar Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymų;
10. Seimas priima nutarimą atleisti jį iš VRK – jos narių pagal partijos motyvuotą teikimą atšaukti pasiūlytą atstovą.

1.6 Vyriausiosios rinkimų komisijos finansavimas
Vyriausioji rinkimų komisija yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš valstybės biudžeto lėšų.
Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų valstybės biudžeto as

signavimų valdytojas yra Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas. Jo teises, pareigas bei atsakomybę tvarkant, naudojant, įtraukiant į apskaitą Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtas valstybės biudžeto lėšas nustato įstatymai.

2. Savivaldybių tarybų rinkimai
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų nariai renkami ketveriems metams daugiamandatėse rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal proporcinę rinkimų sistemą.

2. 1 Lygi rinkimų teisė
Kiekvienas nuolatinės savivaldybės gyventojas, turintis teisę rinkti tarybą, vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kurios teritorijoje jis gyvena, turi vieną balsą balsuoti už kandidatų į tarybos narius sąrašą – sąrašo balsą (pagal šių balsų už kiekvieną sąrašą sumas rinkimų apygardoje nustatoma, kuris sąrašas kiek gauna (ar negauna) tarybos nario mandatų) ir penkis papildomus balsus balsuoti už penkių kandidatų iš to sąrašo, už kurį balsavo, pirmumą – pirmumo balsus (pagal šių balsų sumas rinkimų apygardoje nustatoma kiekvieno kandidato vieta sąraše po rinkimų). Sąrašo ir pirmumo balsai yra lygiaverčiai kiekvieno kito turinčio teisę rinkti toje pačioje rinkimų apygardoje rinkėjo balsams.

2. 2 Tiesioginiai rinkimai
Tarybos narius rinkėjai renka be tarpininkų.

2. 3 Slaptas balsavimas
Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui balsuoti už save. Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų negali pats balsuoti, gali balsuoti padedamas kito asmens, kuriuo jis pasitiki. Jeigu kam nors tapo žinoma kito asmens balsavimo paslaptis, draudžiama ją atskleisti.

2. 4 Tarybų rinkimų datos paskelbimas
Visi tarybų na

ariai renkami vienu metu.
Tarybų rinkimus skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki tarybų narių įgaliojimų pabaigos. Jeigu likus 4 mėnesiams iki tarybų narių įgaliojimų pabaigos, Lietuvos Respublikos Seimas nepaskelbia tarybų rinkimų datos, tarybų rinkimai rengiami paskutinį sekmadienį nuo kurio iki tarybų narių įgaliojimų pabaigos lieka ne mažiau kaip mėnuo. Tarybų rinkimai rengiami ne anksčiau kaip prieš 4 mėnesius ir ne vėliau kaip prieš mėnesį iki tarybų narių įgaliojimų pabaigos.
Tarybų rinkimų diena yra diena, kurią balsuojama rinkimų apylinkių patalpose. Balsavimas ne rinkimų apylinkės patalpose (pašte ir kt.) vyksta iki balsavimo dienos arba baigiamas rinkimų dieną. Terminas, kuris skaičiuojamas nuo rinkimų dienos ir gali būti įgyvendintas tik esant paskelbtiems rinkimų rezultatams, pradedamas skaičiuoti nuo rinkimų rezultatų paskelbimo dienos.

2. 5 Rinkimų apygardų sudarymas
Rinkimams organizuoti ir vykdyti savivaldybės teritorijoje sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi aktyviąją rinkimų teisę turintys šios savivaldybės rinkėjai.
Rinkimų apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą renka:
1) daugiau kaip 500 000 gyventojų – 51 tarybos narį;
2) nuo 300 000 iki 500 000 gyventojų – 41 tarybos narį;
3) nuo 100 000 iki 300 000 gyventojų – 31 tarybos narį;
4) nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų – 27 tarybos narius;
5) nuo 20 000 iki 50 000 gyventojų – 25 tarybos narius;
6) iki 20 000 gyventojų – 21 tarybos narį.
Rinkimų apygardos ir renkamų tarybų narių skaičių paskelbia Vyriausioji rinkimų komisija likus ne mažiau kaip 85 dienoms iki rinkimų.

2. 6 Rinkimų komisija
Rinkimus į tarybas organizuoja ir vykdo:
1. Vyriausioji rinkimų komisija;
2. apygardų rinkimų komisijos;
3. apylinkių rinkimų komisijos.

2. 7 Rinkėjų sąrašai
Rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:
1. Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas;
2. rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai;
3. rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai.
Rinkėjų sąrašai sudaromi du kartus – išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti.
Sudarant rinkėjų sąrašus, naudojami šie asmens duomenys:
1. Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, asmens pilietybę patvirtinančio dokumento numeris, gyvenamosios vietos adresas ir adreso įrašymo į gyventojų registrą pagrindas;
2. rinkimų apygardų rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, gyvenamosios vietos adresas ir adreso įrašymo į gyventojų registrą pagrindas;
3. rinkimų apylinkių rinkėjų sąraše: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas. Rinkėjų, kurie yra pareiškę nesutikimą, kad jų adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, adresas nurodomas tik rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede ir rinkėjo pažymėjime.

2. 8 Rinkėjo pažymėjimas
Rinkėjo pažymėjimas yra rinkimų komisijos išduotas dokumentas, kuriame nurodoma, kurios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra įrašytas rinkėjas. Be šio pažymėjimo balsuoti paštu negalima.
Rinkėjo pažymėjime nurodoma:
1) rinkėjo vardas ir pavardė;
2) rinkėjo gimimo data;
3) rinkėjo adresas;
4) rinkimų apygardos, kurioje balsuoja rinkėjas, pavadinimas ir numeris;
5) rinkimų apylinkės į kurios rinkėjų sąrašą įtrauktas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas;
6) rinkėjo eilės numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše;
7) rinkimų data, balsavimo rinkimų apylinkės balsavimo laikas, taip pat nurodoma, kad šis pažymėjimas yra būtinas balsuojant paštu, ir gali būti įrašoma kita rinkėjui reikšminga informacija.

2. 9 Kandidatų į tarybos narius kėlimas
Kandidatus į tarybos narius gali kelti partija ar politinė organizacija, įregistruota pagal politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymą ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų.
Partija, politinė organizacija kandidatus į tarybos narius kelia pateikdama kandidatų sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal jos nustatytą eilę. Kandidatų sąraše negali būti mažiau kaip 10 ir du kartus daugiau, kaip toje apygardoje nustatytas mandatų skaičius.

2. 10 Kandidatų į tarybos narius iškėlimo pareiškiniai dokumentai
Partija, politinė organizacija turi įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos dokumentus:
1) pareiškimą dalyvauti rinkimuose;
2) savo registracijos dokumento nuorašą, taip pat gali pateikti partijos, politinės organizacijos programą,
3) rinkimų apygardų kuriose partija, politinė organizacija numato kelti kandidatus sąrašą;
4) įgaliojimą atstovui rinkimams atstovauti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat įgaliojimus atstovui rinkimams atstovauti ir jos keliamiems kandidatams apygardų rinkimų komisijoje;
5) dokumentą, patvirtinantį, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas;
6) praėjusių metų finansinės veiklos deklaracija, kuri vykdant politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymą turėjo būti pateikta mokesčių inspekcijai, kopiją, patvirtintą šios inspekcijos.

2. 11 Rinkimų biuleteniai
Rinkimuose į tarybą kiekvienam įteikiamas vienas biuletenis – balsuoti dėl kandidatų sąrašo daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir dėl penkių šio sąrašo pirmumo.
Rinkimų biuletenyje turi būti:
1) išspausdintas nurodymas rinkėjui, kaip užpildyti biuletenį ir išskirtos specialios biuletenio vietos rinkėjo valiai pareikšti;
2) vienoje biuletenio dalyje skiriant kiekvienam kandidatų sąrašui po vienodą plotą, to paties tipo šriftu išspausdinti kandidatų rinkimų numeriai ir pavadinimai jiems suteiktų rinkimų numerių didėjimo tvarka. Įrašoma ne daugiau kaip 15 pirmųjų sąrašo kandidatų vardai ir pavardės;
3) antroje biuletenio dalyje penki specialūs laukeliai, kuriuose rinkėjas balsuodamas įrašo pasirinktų kandidatų rinkimų numerius.

2. 12 Balsavimo laikas
Balsavimas vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 20 valandos apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje.

2. 13 Apylinkės rinkimų komisijos darbo organizavimas skaičiuojant balsus
Balsų skaičiavimą komisijoje organizuoja ir jam vadovauja apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas. Jo nurodymai skaičiuojant balsus privalo ir turi būti vykdomi visų balsavimo patalpose esančių asmenų.
Visi į protokolą įrašomi duomenys turi būti viešai paskelbti taip, kad juos girdėtų visi dalyvaujantys skaičiuojant balsus asmenys.

2. 14 Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolas
Kiekvienoje rinkimų apylinkėje surašomas vienas dviejų dalių balsų skaičiavimo protokolas, kurio pirmoje dalyje įrašoma:
1. rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje;
2. gautų iš apygardos rinkimų komisijos biuletenių skaičius;
3. anuliuotų rinkimų biuletenių skaičius;
4. balsavusių rinkėjų skaičius;
5. balsadėžės atidarymo laikas, biuletenių skaičius joje;

3. Savivaldybių tarybų rinkimuose moterų dalyvavimas

3.1 1997 m. savivaldybių tarybų rinkimuose moterų dalyvavimas
Savivaldybių tarybų rinkimai vyko 1997 m. kovo 23 d.
1997 m. partijose LDDP, LSDP, TS/LK, LKDP, LCS, LLS iš viso iškėlė savo kandidatūrą 138 moterys, tokiuose rajonuose: Tauragės, Raseinių, Rokiškio, Šilalės, Širvintų ir Švenčionių.

Moterų pasiskirstymas pagal partijas: 1 lentelė
Partijos Rajonai Viso

Tauragės Raseinių Rokiškio Šilutės Širvintų Švenčionių
LDDP 1 1 5 2 1 3 13
LSDP 5 4 0 5 2 4 20
TS/LK 13 8 10 4 1 12 48
LKDP 7 5 7 6 3 3 31
LCS nėra 2 5 3 5 nėra 15
LLS 1 nėra 5 3 0 2 11
NS (SL) – – – – – – –
Viso: 27 20 32 23 12 24 138

1997m. šiuose rajonuose ir partijose į savivaldybių tarybų rinkimus buvo iškeltos 484 kandidatūros: vyrų – 346, kas sudaro 71,5% nuo visų iškėlusių kandidatūras, o moterų – 138, kas sudaro 28,5%.
1997 m. dar nebuvo susikūrusi Naujosios sąjungos (socialliberalų) partija.
Šiais metais Lietuvos centro sąjungos nebuvo Tauragės ir Švenčionių rajonuose. Raseinių rajone nebuvo Lietuvos liberalų sąjungos.
Rokiškio rajone buvo daugiausiai moterų iškėlusių savo kandidatūrą. 1997 metais daugiausiai moterų iškėlusių kandidatūrą buvo Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) Tauragės rajone – 13, Švenčionių – 12, Rokiškio – 10.
Antroje vietoje Tauragės rajonas, kur daugiausiai buvo moterų iškėlusių kandidatūrą.
O pagal partijas antroje vietoje Lietuvos krikščionys demokratai, Tauragėje ir Rokiškyje – 7 moterys, Šilutėje – 6, Raseiniuose – 5.
Į savivaldybių tarybas buvo išrinkta 33 moterys, kas sudaro 23,9% nuo visų iškėlusiu savo kandidatūrą moterų. Daugiausiai moterų buvo išrinkta Tauragės raj. – 9, Šilutės ir Rokiškio raj. – 7.

3.2 2000 m. savivaldybių tarybų rinkimuose moterų dalyvavimas
Savivaldybių tarybų rinkimai vyko 2000m. kovo 19d.
2000m. partijose LDDP, LSDP, TS/LK, LKDP, LCS, LLS ir NS(SL) iš viso iškėlė 220 moterų savo kandidatūras Tauragės, Raseinių, Rokiškio, Šilutės, Širvintų ir Švenčionių rajonuose.

Moterų pasiskirstymas pagal partijas: 2 lentelė
Partijos Rajonai Viso

Tauragės Raseinių Rokiškio Šilutės Širvintų Švenčionių
LDDP 6 3 5 5 1 3 23
LSDP 6 10 6 4 0 Nėra 26
TS/LK 6 9 9 10 5 2 41
LKDP 12 3 8 9 3 2 37
LCS 5 7 7 4 3 3 24
LLS 7 3 10 7 2 4 33
NS (SL) 1 8 4 8 2 8 31
Viso: 38 43 49 47 16 22 220

Šiuose rinkimuose ir partijose į savivaldybių tarybų rinkimus buvo iškeltos 717 kandidatūrų: vyrų – 497, kas sudaro 69,3% nuo visų iškėlusių kandidatūras, o moterų – 220, kas sudaro 30,7%.
2000m. Švenčionių rajone nubuvo iškelta kandidatūrų nuo Lietuvos socialdemokratų partijos.
Daugiausiai moterų savo kandidatūras buvo iškėlusios Rokiškio rajone – 49, iš jų LLS – 10, TS/LK – 9, LKDP – 8, LCS – 7, LSDP – 6, LDDP – 5 ir NS(SL) -4.
Antroje vietoje Šilutės rajonas -47 moterų, nuo jo mažai atsilieka Raseinių rajonas – 43 moterys.
Žiūrint pagal partijas daugiausiai moterų buvo iškėlusi Tėvynės Sąjunga – 41 moterys, Lietuvos krikščionys demokratai – 37, Lietuvos liberalų sąjunga – 33, Naujoji sąjunga(SL) – 31, Lietuvos socialdemokratai – 26, Lietuvos Centro sąjunga – 34, Lietuvos demokratinė darbo partija – 23.

Išrinktos moterys į savivaldybių tarybas 3 lentelė
Partijos Rajonai Viso

Tauragės Raseinių Rokiškio Šilutės Širvintų Švenčionių
LDDP 1 0 1 1 1 0 4
LSDP 0 1 0 0 0 0 1
TS/LK 1 1 1 1 0 0 4
LKDP 1 0 0 1 0 0 2
LCS 0 0 0 0 0 0 0
LLS 1 0 0 0 0 0 1
NS (SL) 1 1 0 2 0 1 5
Viso: 5 3 2 5 1 1 17

Į savivaldybių taryba buvo išrinkta 17 moterų, tai sudarė 7,7% nuo visų iškėlusių moterų savo kandidatūras į savivaldybių tarybų rinkimus. Daugiausiai moterų Šilutės ir Tauragės rajonuose – 5 moterys (matoma iš 3 lentelės), Raseinių rajone – 3, Rokiškio – 2, Širvintų ir Švenčionių -1.
Daugiausiai moterų išrinkta Naujosios Sąjungos – 5, iš jų dvi Šilutės rajone. Antroje vietoje LDDP ir TS/LK po 4 moteris.

3.3 2002 m. savivaldybių tarybų rinkimuose moterų dalyvavimas
Savivaldybių tarybų rinkimai vyko 2002m. gruodžio 22 dieną.

Moterų pasiskirstymas pagal partijas: 4 lentelė
Partijos Rajonai Viso

Tauragės Raseinių Rokiškio Šilutės Širvintų Švenčionių
LDDP – – – – – – –
LSDP 9 6 7 15 5 4 46
TS/LK 4 7 2 8 2 4 27
LKDP 13 1 5 12 5 4 40
LCS 4 3 6 7 Nėra 2 22
LLS 8 1 2 2 Nėra 7 20
NS (SL) 15 5 5 6 1 10 32
Viso: 43 23 27 50 13 31 187

Iš viso buvo iškeltos 187 moterų kandidatūros, tai sudaro 28,6% nuo visų iškeltų kandidatūrų į savivaldybių tarybų rinkimus.
Daugiausiai moterų iškėlė kandidatūras į savivaldybės tarybų rinkimus Šilutės rajone (matome iš 4 lentelės) – 50 moterų, iš jų pagal partijas: LSDP – 15, TS/LK – 8, LKDP – 12, LCS – 7, LLS – 2 ir NS(SL) – 6. Antroje vietoje Tauragės rajonas – 43 moterys: LSDP – 9, TS/LK – 4, LKDP – 13, LCS – 4, LLS -8 ir NS(SL) – 15. Trečioje vietoje Švenčionių rajonas – 31 moteris.
Pagal partijas daugiausiai savo kandidatūras iškėlė 46 moterys LSDP: Šilutės rajone – 15, Tauragės raj. – 9, Rokiškio raj. – 7,Raseinių raj. – 6, Širvintų raj. – 5, Švenčionių raj. -4. Antroje vietoje LKDP – 40 moterų: Tauragės raj. – 13, Šilutės raj. – 12, Širvintų ir Rokiškio raj. – 5, Švenčionių raj. -4 ir Raseinių raj. – 1.
Širvintų rajone 2002 metais LCS ir LLS nebuvo iškėlusios savo kandidatų.
Iš viso buvo išrinkta į savivaldybių tarybas 15 moterų: Šilutės raj. – 4, Širvintų ir Tauragės raj.-2, Raseinių ir Rokiškio raj. -3, Švenčionių raj.-1.

IŠVADOS
Lyginant 1997m., 2000m. ir 2002m. savivaldybių tarybų rinkimuose moterų dalyvavimą matome, kad moterys nelabai efektyviai dalyvauja rinkimuose. Visai metais moterys sudaro apie 30 % nuo visų iškeltų kandidatūrų.
Daugiausiai moterų rinkimuose dalyvavo 2000 metais – 220 (30,7%), aktyviausiai Rokiškio, Šilutės ir Raseinių rajonų moterys.
Iš gautų rezultatų matome, kad aktyviausiai dalyvavo Rokiškio rajono moterys: 1997 – 32, 2000 – 49 ir Šilutės rajono: 2002 – 50 moterų.
Savivaldybių rinkimuose aktyviausiai dalyvavo 1997 metais Lietuvos socialdemokratų ir Lietuvos krikščionių demokratų partijos, 2000 ir 2002 metais Tėvynės Sąjunga ir Lietuvos krikščionių demokratų partija.
Daugiausiai moterų į savivaldybių tarybas buvo išrinkta 1997 metais – 37, 2000 metais – 17 , o 2002 metais tik 15. Nors 1997m. mažiausiai moterų buvo iškėlusios kandidatūras į savivaldybių tarybų rinkimus, bet išrinkta jų buvo daugiausiai.
Moterys dalyvauja rinkimuose, kelia savo kandidatūras į savivaldybių tarybas, bet vis vien į savivaldybių tarybas išrinkta daugiau vyrų.

LITERATŪRA

1. http:// www.vrk.lt/rink_istatymai.htm
2. http:// www.lrs.lt/n/rinkimai/20000319/rapgsarl.htm-12.htm
3. http:// www.lrs.lt/n/rinkimai/19970323/rapgsarl.htm-3.htm
4. http:// www.vrk.lt/2002/savivaldybes/rezultatai/rapgsarl_15.htm

Leave a Comment