M.K. Čiurlionis ir jo kūryba

Įvadas
Mene yra tikrų dalykų, mažiau pavykusių ir visai nevykusių, yra ir patrauklių trumpalaikių blizgučių.Ir viena, ir kita gali sukurti žmonės, kupini kuo geriausių norų, mokantys savo darbą.Tačiau nei gerų norų ir kilnių sumanymų suma neduoda reikiamo rezultato, jei ne kažkoks esminis, retokai pasitaikąs trupinėlis, kuriame ir glūdi meno paslaptis.

Tokiu ne trupinėliu, o tikru“ trupiniu „ galime vadinti vyresniosios kartos lietuvių meninikų tarpe ypatingą vietą užimantį muzikantą ir dailininką Mikalojų Konstantiną Čiurlionį.Tai buvo pirmasis lietuvių kompozitorius, padėjęs pagrindus lietuvių profesionaliajai muzikai.Su jo vaardu susiję pirmieji profesionalieji lietuvių fortepijoninės, kamerinės ir simfoninės muzikos kūriniai ,liaudies dainos vaikams, pirmieji profesionalieji mėginimai teoriškai apibendrinti lietuvių liaudies dainas, susikurtis nacionalinio muzikos stiliaus pagrindus.Mikalojus Konstantinas Čiurlionis dar pasireiškė ir kaip choro dirigentas, muzikos visuomenininkas, muzikos kritikas ir publicistas.
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gyveno neilgai ir savo kūrybines galias plėtojo trijose plotmėse:muzikoje, dailėje, literatūroje.

Biografija
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gimė 1875m. rugsėjo 22d. Varėnoje,parapijos vargonininko Konstantino Čiurlionio ir Adelės Marijos Magdalenos Radmanaitės – Čiurlionienės šeimoje.Palikimą į muziką paveldėjo iš savo tėvo vargonininko,o pirmuosius estetinius įspūdžius žaadino ir vaizduotę ugdė nepaprastai gražios,miškuose skendinčios Druskininkų apylinkės, dzūkų pasakos bei padavimai, skambios lietuvių liaudies dainos.
„.Mikalojus konstantinas Čiurlionis buvo vidutinio ūgio, stipraus sudėjimo Plaukai tankūs, papurę, ne per daug šviesūs, auksinio atspalvio, dailiai pušė jo galvą.Jo akys buvo pilkai ža

alsvos, išraiškingos, žvilgsnis tiesus, gilus ir reikšmingas. Antakiai gana tankūs ir šiek tiek pasidavę į priekį.Kakta aukšta tarp akių, perkirsta dviem vertikaliom raukšlelėm; jos kartais visai nebūdavo pastebimos, o kartais darydavosi gilesnės.Oda buvo lygios gelsvos spalvos ( iš motinos paveldėta).Pagal to maeto paprotį brolis augino ūsus – jie buvo gelsvi ir gana reti. Judesiai energingi,eisena tvirta ir grakšti.Brolis turėjo gana plačias,visados šiltas, švelnias, bet nervingas rankas.“
Nuo 1877 iki 1889 metų gyveno ir mokėsi Druskininkuose, šiame gražiame gamtos prieglobstyje prabėgo būsimojo menininko vaikystė.Muzikos mokėsi pas tėvą.
1889- 1892 metais mokėsi Plungės dvaro orkestro mokykloje. Čia 1889m Mikalojus Konstantinas Čiurlionis pateko į vieno didžiausių to meto muzikos mėgėjų ir mecenatų Mykolo Oginskio orkestro mokyklą.Šioje mokykloje jis mokėsi pūsti fleita, grojo orkestre, bandė komponuoti pirmuosius muzikos kūrinėlius, o laisvalaikiu dažnai nuklysdavo į įdomesnes apylinkės vietoves ir jas piešdavo.
Kaip Mikalojus Konstantinas jautėsi važiuodamas į Plungę ir kaip jis pritapo prie naujos aplinkos ?
„ M.K.Čiurlionis ruošėsi važiuoti į Plungę – į kunigaikščio Mykolo Oginskio muzikos mokyklą.
Daug liūdesio ir kančios išgyveno jautrus, prie tėviškės ir šeimos prisirišęs berniukas. Plungėje artimesnės draugystės neužmezgė nei su vienu mokiniu.Triukšmas ir priverstinis bendravimas jį vargino ir didino savųjų pasiilgimą.Iš nostalgijos Čiurlionio sveikata visai pairo, ir globėjas išsiuntė keliems mėnesiams namo.Pasitaisęs ir pailsėjęs jis vėl grįžo į Plungę.Berniuką labai traukė dvaro orkestras, kuriame jis retkarčiais dalyvaudavo, be
et galėdavo klausytis repeticijų ir mokytis.
Didžiausią įspūdį berniukui paliko koncertinės išvykos į Palangą, kuriose jis jau dalyvavo kaip orkestrantas – grojo fleita.Ten pirmą kartą iš seno žvejo išgirdo legendas apie Jūratę, Birutę, klausėsi žemaitiškų dainų ir jas užrašinėdavo.Tačiau labiausiai berniuką domino orkestras.Atsisėdęs studijavo kiekvieną instrumentą ir partitūras.Jam tada atrodė, kad partitūta – didelis laukas, kuriame susitinka draugai ir gražiai kalbasi arba vaikščioja kas sau – tai susieidami, tai išsiskirdami.Bet kartais tie draugai susišiaušią pradeda peštis ir šaukia į pagalbą vis naujus draugus.Tada kyla audra, muštynės, kol vėl visi susitaiko ir pasikalbėję išsiskirsto.
Čiurlionis buvo labai prisirišęs prie senojo Oginskio.Oginskis buvo geras ir teisingas žmogus, jį gerbė ir mylėjo visas orkestras.“
Savo darbštumu ir gabumais Čiurlionis patraukė mecenato dėmesį, pelnė jo palankumą, ir M.Oginskis pasiuntė jį mokytis į Varšuvos konservatoriją. Varšuvos konservatorijoje (1894 – 1899 ) Čiurlionis studijavo fortepijoną , prof.A.Sigetinskio klasėje, kompoziciją – prof.Z.Noskovskio klasėje, gilino muzikos teorijos ir istorijos žinias, lankė choro klasę. “Iš pradžių konservatorijoje jis mokėsi skambinti fortepijonu, bet gana greitai, negalėdamas atsispirti aistringam norui mokytis kopozicijos teorijos, pradėjo mažiau skirti dėmesio fortepijonui, o daugiau kurti savąją muziką.“
Būdamas konservatorijoje daug ir kūrybingai dirbo,per paskutinius dvejus metus konservatorijoje jis sukūrė variacijas, dvi sonatas fortepijonui, keliolika fugų, kantatą ir kt.
1899m.sėkmingai baigęs Varšuvos konservatoriją Čiurlionis“. ima kilti į kūrybines aukštumas, kaip Ikaras saulėn, o
jo kūrybinės jėgos tirpsta,sekinamos nepriteklių ir buities kolizijų.“ Jausdamas, jog labai trūksta gilesnių muzikos žinių 1901m. M.K.Čiurlionis, M.Oginskio remiamas išvyksta į Leipcigo konservatoriją.Leipcigo kultūrinis gyvenimas užpildo visas M.K.Čiurlionio laisvalaikio valandas.Jis domisi opera, bibliotekoje savarankiškai studijuoja R.Štrauso irH.Berliozio simfoninių kūrinių instrumentuotę.
1902m. vėl grįžo į Varšuvą,lankė Varšuvos piešimo, o vėliau dailės mokyklą.Vertėsi privačiomis muzikos pamokomis..Be muzikos jis čia pradėjo daugiau domėtis tapyba ir sistemingai jos mokytis.Tuo metu Čiurlionis pradėjo kurti ir stambiausią savo muzikos kūrinį – simfoninę poemą „Jūra“, kurią dėl susidėjusių aplinkybių baigė tik 1907m.
XX a.pradžioje sustiprėjęs darbininkų ir valstiečių revoliucinis judėjimas paskatino Čiurlionį savo laiko dalį skirti muzikos visuomenininko darbui.Varšuvoja gyvenantiems lietuviams susibūrus į savišalpos draugiją, jis apsiėmė organizuoti ir vesti šios draugijos chorą.Taigi nuo 1905 – 1906vadovavo Varšuvos lietuvių savišalpos chorui.Taip Čiurlionis betarpiškai susidūrė su lietuvių liaudies dainomis,kuriomis domėjosi jau ir anksčiau,parvažiuodamas atostogų į Druskininkus.Jis užrašinėjo būdingesnes liaudies dainų melodijas, jas harmonizavo,pritaikydamas chorui arba panaudodamas instrumantinėje kūryboje.1906m. daug keliavo. Dailininko interesų vedamas aplankė Prahą, Drezdeną, Niurnbergą, Miuncheną, Vieną,vaikščiojo po garsiąsias tų miestų paveikslų galerijas ir žavisi praeities kultūrų didybe.Mylėdamas savo liaudį Čiurlionis dar labiau ima domėtis Lietuvos praeitimi, skaito lenkų kalbos grožinės literatūros kūrinius apie Lietuvą, padeda rengti pirmąsias lietuvių dailės parodas ir 1907m. pabaigoje persikelia gyvent į Vilnių.Čiurlionio iniciatyva Vilniuje prie Lietuvių dailės draugijos įs
steigiama muzikos sekcija, kurios tikslas buvo skatinti spartesnį lietuvių originalios muzikos vystymąsi ir propoguoti liaudies muziką.Kaip ir Varšuvoje, Vilniuje jis taip pat aktyviai dalyvavo miesto kultūriniame gyvenime, vadovavo lietuvių chorui.Toks pats veiklus ir energingas Čiurlionis buvo ir gyvendamas Peterburge, kur jis persikėlė, tikėdamasis rasti tinkamesnes darbo ir gyvenimo sąlygas.Tačiau pernelyg įtemptas darbas galutinai pakirto ir taip jau silpną Čiurlionio sveikatą.
1911m. balandžio 11d.mirė ir buvo palaidotas Rasų kapinėse.
M.K.Čiurlionio muzika
KŪRYBA: Čiurlionio kūrybinis palikimas yra ne tik gausus-jis paliko apie 300 įvairių žanrų muzikos kūrinių. Būdingas šio kompozitoriaus muzikos bruožas yra jos liaudiškumas, susijęs su meile gimtajam kraštui ir gamtos poezijai. Muzikos nuoširdumą lemia vyraujanti lyrinė jo kūrinių nuotaika. Čiurlionio muzikai būdingas ir filosofinis susimąstymas optimistinė nuotaika, šviesi pažiūra į gyvenimą.
Visoje savo kūryboje Čiurlionis ypač didelę reikšmę teikė jos idėjiniam turiniui. Jis gerbė klasikines tradicijas, giliai jas analizavo ir panaudojo naujiems kūrybiniams ieškojimams.
Čiurlionis pirmasis nurodė teisingas gaires kitiems lietuvių kompozitoriams, vystantiems nacionalinį lietuvių muzikos stilių. Jis pirmasis panaudojo liaudies dainų intonacijas savo originaliuosiuose kūriniuose. Liaudies dainų motyvai ir nuotaika daro jo muziką liaudišką.
Nesitenkindamas įprastinėmis meninės išraiškos priemonėmis, kompozitorius ieškojo būdų muzikinei kalbai praturtinti. Todėl jo kūriniuose neretai matome savitai vedamą melodinę liniją, naujas harmonines spalvas, išradingai panaudotas daugiabalsės muzikos formas-fugą, imitaciją, kanoną ir kt. Tematinės medžiagos vystymui jis dažnai pritaiko variacijų principą.
FORTEPIJONINĖ MUZIKA: Čiurlionis yra parašęs daugiau kaip 150 kūrinių fortepijonui, daugiausia preliudų. Greta jų minėtos fugos, kanonai, sonatos, mazurkos, polonezai, noktiurnai, variacijos liaudies dainų temomis ir kt.
Pirmuosius savo kūrinius fortepijonui Čiurlionis sukūrė, studijuodamas Varšuvos muzikos institute. Tai buvo daugiausia preliudai, parašyti Šopeno įtakoje ir atspindintys svajingą, jautrią, lyrišką jauno kompozitoriaus prigimtį. Didelę reikšmę Čiurlionio fortepijoninio, o ir apskritai muzikinio stiliaus formavimuisi turėjo studijos Leipcigo konservatorijoje. Jo to meto preliuduose ryški liaudies motyvų įtaka. Jomis pagrįstas ir mažas preliudas a-moll, kurio melodija skamba varpų garsus primenančios, pastoviai kartojamos boso melodijos fone.
Nuo 1904m. Ima reikštis visai savitas Čiurlionio fortepijoninis stilius. Nuo buvusio ramaus Šopeniško lyrizmo kompozitorius kaskart vis labiau pereina į dramatizmą, veržlumą, melodinės slinkties neįprastumą.
Čiurlionis visada domėjosi lietuvių liaudies menine kūryba, stengėsi pajusti visą liaudies dainų grožį ir jį atkurti savo muzikoje. Kompozitorius parinko apie 20 lietuvių liaudies dainų, iš kurių vienas tiesiog pritaikė fortepijonui, o kitų temomis parašė po keletą variacijų.
Žymiausi M..K.Čiurlionio muzikos kūriniai:
Simfoninės poemos:
„Miške“(1901) ir „Jūra“ (1903 – 1907)
Choriniai kūriniai:
„De profundis“(1900)
fugetė „Bėkit,bareliai“
harmonizuotos Lietuvių liaudies dainos
Fortepijoninė kūryba:
Sonata F – dur (1898)
Variacijų ciklai „Sefaa Esec“ ir „Besacas“(1904 – 1905)
Muzikinių peizažų ciklas „Jūra“(1908)
Fuga b – moll (1909)
Įvairios sandaros preliudai, variacijų ciklai, pjesės.
„Miške“,poema.Dedikuota E.Moravskiui.Pirmas atlikimas 1912 IV.15/28Peterburge.

Piešinys nr.1(Simfoninės poemos“Miške“ištrauka)
Poemos „Miške“vargus Varšuvoje iš dalies turėjo lemti ir tam tikras muzikos naujumas.Kūrinyje, pavadintame poema, nebuvo pasakojamojo turinio bruožų, įprastų charakterinių(šokio , maršo ir panašių) motyvų; autoriaus braižas, vengiąs efektų, galėjo atrodyti naivus, o tematika –„nelenkiška“.
„Jūra“ poema. Dedikuota B.Volman.Pirmas atlikimas 1936.IV.22 Kaune(jungtinis Valstybės teatro ir Radiofono simf.orkestras)

Piešinys nr.2(Simfoninės poemos“Jūra“ištrauka)
Simfoninės poemos „Miške“(1900 – 1901), „Jūra“(1903- 1907) nėra tik platūs gamtos paveikslai, jose slypi sudėtingas dvasinių pergyvenimų pasaulis, gili žmogiškosios būties filosofija, joms būdingas mąslus monumentalumas. Simfoninės poemos “Miške” ir “Jūra” turi velyvojo romantizmo bruožu M. K. Čiurlionio muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams. Chorinė muzika pagrista klasikos tradicijomis. M.K.Čiurlionis vienas pirmųjų Lietuvoje sukūrė meistriškai polifoniškai išplėtotu chorinio žanro kūriniu.
Gausiausia ir originaliausia iš M. K. Čiurlionio muzikinių kūrinių yra fortepijoninė kūryba. Ji turi vėlyvojo romantizmo, kai kurių naujosios ekspresionistinės, konstruktyvistinės ir neoklasicistinės XX a. muzikos bruožų.
M.K.Čiurlionio dailė
Žvelgiant retrospektyviai, Čiurlioni ankstyvosios tapybos temos, motyvai, stilius turi nemaža natūralių bendrų brupžų su to meto moderniąja Europos ir ,atskirai imant, lenkų daile.Patys kūriniai – organiški, sviti bendrųjų individualiųjų savybių kompleksai, visuma lemia atskirą nepakartojamą Čiurlionio vietą to meto tarptautinės bei lankų dailės fone.
Gal net keliolika metų Čiurlionis piešė ir tapė mėgėjiškai, kol subrandino ryžtą siekti plastinio meno aukštumų.
Jau pirmuosiuose pastele ir tempera tapytuose paveiksluose (1903 – 1906) – “Pasaulio sutvėrimas”, “Laidotuvių simfonijos”, “Tavno”cikluose, “Miško muzikoje” – dailininkas pasiekia išbaigtą simbolinę išraišką.Ritmiška tvarka, spalvų subtilumas ir aiškus kompozicinis žvilgsnis “iš paukščio skrydžio”pajungia neramius menininko vaizdinius ir vizijas giliai minčiai:augalai atgyja, pušys virsta gražiomis pasakų mergelėmis, o uolos ir kalvos – hipnotizuojančių akių demonais, kad bylotų apie gyvenimo grožį ir amžiną pasaulio atnaujinimą.
1907 – 1909m.laikotarpis – kūrybingiausi Čiurlionio gyvenimo metai.Dailininkas nutapo brandžiausius savo paveikslus muzikiniais pavadinimais, “Zodiako”ciklą, pasakas, fantazijas ir didingas kompozicijas, vis labiau gilindamasis į žmogaus būties ir kosmoso problemas.Paveikslų cikluose pavadintuose “Saulės”, “Pavasario”, “Žalčio”, “Vasaros”, “Jūros”, “Piramidžių”, “Žvaigždžių” sonatomis atsiskleidžia nerimastinga dramatinė įtampa, rami gėrio pergalė.Laiko elementai, aiškiai suvokiamos ritmo ypatybės, gilesnės spalvos ir erdvės stuktūros funkcijos, pagaliau vyraujančios banguotos linijos Čiurlionio paveiksluose sukuria muzikinės harmonijos nuotaiką, regėjimo ir klausos dialogo įspūdį.
Žymiausi M.K.Čiurlionio dailės kūriniai:
Ciklai:
“Žiema”, “Vasara”, “Zodiakas”, “Miestas”, “Laidotuvių simfonija”, “Tvanas”, “Para”, “Pasaulio sutvėrimas”
Paveikslai:
“Ramybė”, “Himnas”, “Rūstybė”, “Tiesa”, “Rex”
Triptikai:
“Raigardas”, “Pasaka”, “Mano kelias”
Sonatos:
Saulės, Pavasario, Žalčio, Jūros, Žvaigždžių, Vasaros, Piramidžių..
Grafika:
“Auka”, “Varpinė”
“Žiemos”ciklas – vienas ryškiųjų Čiurlionio plastikos pasiekimų.Čia taip lietuviškai susilieja pasigėrėjimas ir graudulys, tyli kontempliacija ir trapūs vaizduotės žiedai, suleidę giliausias šaknis į dailininko krašto gamtos būtį – ypatingu, žaliąją realybę uždengančiu metų laiku.Rodos pati gamta sapnuoja, pindama balzganą šiaurės šviesą ir speigo traškinamą augalėlį, pavienį, lyg vėjo pūsteltą spindulį ir jo paženklintus žvaigždėtus žiemos deimantus, žėrinčius pro apledėjusį langą, pro melsvo rūko šydą.Pastarasis darbas įstabiai pažymi vieną Čiurlionio žiemos interpretacijų ribą, artimą kosminiam gamtos pojūčiui, – tapoma vyksmas ir hiperpolizuotas to gamtos vyksmo suvokimas, o iš detalių realijų telieka, atrodo, vienintelis sąlyginis snaigės ženklas.Kitame interpretaciniame poliuje tada ryškėja diskretus objektas,medis ar šakelė, savo vienišoje belapėje būtyje slepią keistai nujaučiamą gyvybės jėgą.

Piešiniai nr.3(Ciklas “Žiema”)
Zodiakas.Įžymus Čiurlionio “Zodiako” ciklas turi jo kūryboje ypatingą vietą, nulemtą tiek sumanymo,atlikimo,tiek ir itin turtingo kultūrinio podirvio bei poveikio,gausių atgarsių ir interpretacijų.Temą dailininkui davė senoviniai žvaigždynų mitai, o paskatino jo paties romantiškas ir poetiškas nusiteikimas, mintis apie kosminę pasaulio erdvės ir laiko didybę. Nuo neatmenamų amžių žmones žavi žvaigždžių pasaulis – stebimas, suvokiamas protu ir vaizduote.Nė vienas gamtos reiškinys nedaro tokio savotiško prakilnaus įspūdžio,kaip nakties dangus,nusėtas tūkstančiais tylių, žvelgiančių žemyn žvaigždžių.Vien žvaigždynų pavidalų nustatymas , jų pavadinimų kilmė ir istorija slepia savyje nepaprastus žmogiškosios kūrybos turtus .Čiurlionis savaip sukūrė zodiako ženklus.Jo Vandenis laiko rankoje ne ąsitį, o Poseidono trišakį,Žuvys ne dvi ir nesujungtos tarpusavy,mitinis Ožiaragis netekęs žuvies uodegos,o kentauras Šaulys – pusės arklio kūno.Dailininkas visur įveda naują mintį, vyksmą,lyg individualų mitinį ar simbolinį siužetą.
Šių paveikslų visuma – puikus aukštos regimosios poezijos paminklas.Giliai jaučiamas juose slėpiningas gyvenimas tų dvylikos tamsių dievybių, kurios suglaudė aplink žemę savo šventąjį žiedą,amžinai budėdamas ties tuštybe,ir kurioms tūkstantmečiai bėga kaip akimirkos.“Zodiakas”atspindi ir kosminį Čiurlionio humanizmą- jausmą bei požiūrį,kuris prabilo,žinoma,ir kituose darbuose,bet šiame pirmąsyk taip brandžiai ir tauriai.

Piešinai nr.4(Ciklas”Zodiakas)
Po M.K. Čiurlionio mirties
1913.ekspedicijos po Arkties vandenyną dalyvis dailininkas N.Pineginas vieną plynaukštę Prano Juozapo Žemės salyne pavadino Čiurlionio kalnais, nes jų vaizdas iš jūros primena Čiurlionio paveikslą “Ramybė”.
1925 m. gruodžio 13 d. Pauliaus Galaunės pastangomis Kaune buvo atidaryta Čiurlionio galerija. Be meno joje buvo ir etnografijos, istorijos bei priešistorės skyriai. 1936 m. galerija buvo perkelta į Kauno istorijos ir Čiurlionio dailės muziejų rūmus.
1936 m. lapkričio 1 d. Čiurlionio galerija buvo perkelta į Kauno istorijos ir Čiurlionio dailės muziejų rūmus. Iki 1940 m. ji buvo vadinama Vytauto Didžiojo kultūros muziejumi, o dabar – Kauno valstybiniu M.K.Čiurlionio dailės muziejumi. Tik 1947 m. rugpjūčio 31 d. muziejus buvo atidarytas lankymui. Dabar jame saugoma ir populiarinama ne tik didžiausia Čiurlionio kūrybos kolekcija, bet ir lietuvių bei kitų tautų profesionalioji ir liaudies dailė.
1940-44 m. Vilniuje veikė Čiurlionio meno ansamblis, kurį sudarė apie 170 meno mėgėjų: choristų, kanklininkų, tautinių šokių šokėjų, liaudies dainų dainininkų, ir net literatų. Koncertuodamas Lietuvoje, ansamblis atliko lietuvių kompozitorių kūrinių ir liaudies šokių.
1945 m. buvo įkurta Vilniaus dešimtmetė muzikos mokykla. Atsiradus choreografijos ir dailės skyriams, ji buvo pervadinta (jau trečią kartą) į Čiurlionio meno mokyklą (dab. Čiurlionio menų gimnazija). Mokyklos auklėtiniai dalyvauja tarptautinėse parodose ir konkursuose, vyksta į koncertines keliones.
1957 m. Čikagos lietuviai įkūrė Čiurlionio dailės galeriją, kurioje rengiamos lietuvių dailininkų parodos, kaupiami išeivijos dailininkų kūriniai.
1963 m. Druskininkuose, name, kuriame gyveno ir kūrė M.K.Čiurlionis, buvo atidarytas Čiurlionio memorialinis muziejus.
1964 m. Lietuvos alpinistai, vadovaujami Romualdo Augūno, pirmieji įkopė į 5794 m. aukščio Pamyro viršukalnę (Tadžikijos teritorijoje), dabar vadinamą Čiurlionio viršūne.
1965 m. buvo surengtas pirmasis jaunųjų muzikos atlikėjų Čiurlionio konkursas. Nuo tada jis rengiamas kas keletą metų. Konkurse dalyvauja jaunieji pianistai iš Lietuvos ir kaimyninių šalių. Atliekami Čiurlionio, muzikos klasikų ir kitų kompozitorių kūriniai.
1968 m. keturi LTSR konservatorijos studentai suformavo styginių kvartetą (du smuikai, altas ir violončelė), kuris 1977 m. buvo pavadintas Čiurlionio kvartetu. Jo repertuarą sudaro lietuvių ir užsienio kompozitorių kūriniai. Atlikdamas daugiau nei 3000 koncertų, kvartetas išvažinėjo Europą nuo Bulgarijos iki Islandijos, koncertavo net Kanadoje. 1990 m. pelnė Lietuvos nacionalinę premiją.
1975 m. Krymo astrofizikas Nikolajus Černychas atrado naują 8 km skersmens asteroidą, kurį pavadino Čiurlionio asteroidu. Šis vidutiniškai nutolęs nuo Saulės 384 mln. km ir apskrieja ją maždaug per keturis metus.
1975-76 m. Perlojoje (Varėnos raj.) stovyklavę 26 liaudies meistrai Čiurlionio šimtųjų gimimo metinių proga palei Varėnos-Druskininkų kelią pastatė 22 skulptūras ir stulpus, pavadintus “Čiurlionio keliu”. Skulptūros ir stulpai papuošti Zodiako ženklais, etnografiniais motyvais, bokštais, varpais ir kitokia simbolika.
Išvados
Čiurlionio kūryba –tai milžiniškas lobis, kurį lietuvininkas menininkas padovanojo žmonijai.

Naudota literatūra:
V.Landsbergis „Čiurlionio muzika“ Vilnius1986
V.Landsbergis „Čiurlionio dailė“ Vilnius 1976
J.Čiurlionytė „Atsiminimai apie M.K.Čiurlionį“ Vilnius 1973
„M.K.Čiurlionio memorialinis muziejus Druskininkuose“ Vilnius 1976
„Čiurlioniui 100“ Vilnius 1977
„Mikalojus Konstantinas Čiurlionis“ Vilnius1981
Internetas:www.licejus.lt
Internetas:www.vdu.lt
Internetas:www.ciurlionis.com
Žurnalas „Mokslas ir gyvenimas“ 1989m.nr.10
Lankstinukas „M.K.Čiurlioniui 125“
Piešiniai panaudoti iš.
Piešinys nr.1 –. V Landsbergis „Čiurlionio muzika“ P.226
Piešinys nr.2 – V Landsbergis „Čiurlionio muzika“ P.229
Piešinys nr.3 – V.Landsbergis „Čiurlionio dailė“
Piešinys nr.4 – V.Landsbergis „Čiurlionio dailė“

Leave a Comment