LIETUVA IR EUROPOS SĄJUNGA
Lietuvos pozicija Europos Sąjungos atžvilgiuAtkūrusi savo nepriklausomybę 1990 metais, Lietuva ėmėsi vykdyti aktyvią politinių, ekonominių ir socialinių ryšių su ES stiprinimo politiką, savo saugumo ir stabilumo garantijas matydama transatlantinėse saugumo struktūrose. Lietuva prašymą dėl narystės ES pateikė 1995 m. gruodžio 8 dieną, o 1996 m. sausio 29 dieną ES Ministrų Taryba nusprendė pradėti įgyvendinti ES Sutarties O straipsnyje nustatytas procedūras, numatančias konsultavimąsi su Komisija.’1997 m. liepos mėnesį komisija Tarybai pateikė išvadą, kurioje remdamasi ES Sutarties 0 straipsnio nuostatomis išdėstė savo rekomendaciją ryšium su Lietuvos prašymu dėl narystės Europos Sąjungoje. Komisijos nuomone, derybos su Lietuva dėl jos priėmimo į ES turi būti pradėtos iš karto po to, kai Lietuva pasieks pakankamą pažangą vykdydama būtinas narystei sąlygas, apibrėžtas ES viršūnių susirinkime Kopenhagoje. Ši rekomendacija rėmėsi Komisijos išvadoje pateikta analize, kurioje aiškiai atsispindėjo, jog: 1) Lietuvoje egzistuoja stabili institucinė sistema, užtikrinamas teisės viešpatavimas žmogaus teisių ir mažumų apsauga; 2) Lietuva padarė didelę pažangą kurdama rinkos ekonomiką, tačiau bent kol kas ji susidurtų su dideliais sunkumais siekdama atlaikyti Sąjungos konkurentų spaudimą ir jos rinkos jėgas; 3) Lietuva padarė tam tikrą pažangą implementuodama ES teisę į savo teisinę sistemą, ypač kas susiję su vieninga rinka, tačiau dar turi įdėti daug pastangų tam, kad galėtų visiškai laisvai dalyvauti vieningoje rinkoje.2Sutartiniai santykiaiDiplomatiniai santykiai tarp Europos bendrijų ir Lietuvos buvo užmegzti 1991 m. rugpjūčio 27 dieną. 1992 m. gegužės 11 dieną buvo pasirašytas susitarimas dėl prekybos ir bendradarbiavimo, įsigaliojęs 1993 metais. Kitas susitarimas – 1994 m. liepos 18 dieną pasirašyta Lietuvos prekybos sutartis, kuri įsigaliojo nuo 1995 m. sausio 1 dienos. Šia Sutartimi buvo siekiama per pereinamąjį laikotarpį (kurio maksimali trukmė – šešeri metai) sukurti laisvos prekybos režimą tarp ES ir Lietuvos. Kai kuriuos sektorius (daugiausia tekstilės, žemės ūkio gaminius ir žvejybą) reguliavo atskiros taisyklės. Sutartyje taip pat buvo nuostatų, reguliavusių atsiskaitymų, konkurencijos ir teisės aktų derinimo klausimus.Derybos dėl Europos Sutarties su Lietuva buvo baigtos 1995 metų pirmąjį pusmetį, o pati Sutartis pasirašyta 1995 m. birželio 12 dieną. Lietuva šią Sutartį ratifikavo 1996 m. rugpjūčio 5 dieną. Europos sutartis su Lietuva įsigaliojo 1998 m. vasario 1 dieną, t. y. ją ratifikavus visoms ES valstybėms narėms, ir taip pakeitus tiek minėtą susitarimą dėl prekybos ir bendradarbiavimo, tiek laisvosios prekybos sutartį.Įsigaliojusi Europos Sutartis padėjo pagrindą santykiams tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos. Ja siekiama sukurti mechanizmą politiniam dialogui, skatinti prekybinių ir ekonominių ryšių plėtrą tarp sutarties šalių, padėti pagrindus Bendrijos teikiamai techninei ir finansinei pagalbai, sukurti mechanizmą, kuris padėtų Lietuvai laipsniškai integruotis į Sąjungą.Institucinis Europos Sutarties mechanizmas ir jo funkcionavimasSutartyje įtvirtintas institucinis mechanizmas tarp susitariančių šalių visose srityse leidžia realizuoti ir kontroliuoti ryšius. Pakomitečiai klausimus nagrinėja techniniu lygiu. Asociacijos Komitetas3, į kurį įeina aukštesnio lygio pareigūnai, aptaria ir sprendžia Sutartį įgyvendinant iškylančius klausimus. Asociacijos Taryba4, į kurią įeina ministrų lygio pareigūnai, nagrinėja bendrą santykių būklę ir suteikia galimybę peržiūrėti Lietuvos pasiektą pažangą ruošiantis narystei. Galiausiai yra įkurtas Jungtinis parlamentinis komitetas5, į kurį įeina parlamentarai iš Lietuvos Seimo ir Europos Parlamento ir kuris turi teisę priimti neprivalomo pobūdžio rekomendacijas.ES ir Lietuvos asociacijos tarybos pirmasis posėdis įvyko 1998 m. vasario 23 dieną. ES pateikė Liuksemburge Įvykusio Europos Tarybos susitikimo, kuriame buvo priimtas istorinis sprendimas pradėti bendrą plėtimosi procesą išvadas. Europos Taryba nusprendė, jog pasirengimas deryboms su Lietuva turi būti pagreitintas, ypač kas susiję su analitine ES teisės peržiūra.
Asociacijos Taryba nagrinėjo Lietuvos pasirengimo narystei būklę. Šia prasme ji palankiai sutiko Lietuvos pateiktą informaciją apie tai, kad rengiama Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa. Asociacijos Taryba pabrėžė, jog Lietuva aktyviai vykdo būtinus parengiamuosius darbus ryšium su ES teisės analitine peržiūra, kaip numatyta Europos Tarybos Liuksemburgo susitikimo išvadose. Teisės aktų derinimas buvo progresyviai vykdomas įgyvendinant Nacionalinę teisės derinimo darbų programą ir ,,Baltąją knygą”.ES ir Lietuvos asociacijos komiteto pirmasis posėdis įvyko Briuselyje 1998 m. birželio 25 dieną. Jame buvo nagrinėjama Lietuvos pasirengimo narystei būklė Nacionalinės ACQUIS priėmimo programos prasme. Lietuvos atstovai Komisiją informavo, kad per pirmuosius 1998 metų mėnesius Lietuvos valdžios institucijos priėmė ne mažiau kaip 71 priemonę vykdant Įstojimo partnerystėje apibrėžtus trumpalaikius prioritetus.61998 metų sausio mėnesio pabaigoje Briuselyje įvyko antrasis ES ir Lietuvos jungtinio parlamentinio komiteto posėdis. Jame daugiausia buvo diskutuota apie Lietuvos pasirengimą stojimui į ES, o būtent apie institucijų formavimą bei valstybinio valdymo problemas Lietuvoje, Lietuvos integraciją į ES vidaus rinką, finansinius ES plėtimosi aspektus. Komitetas pabrėžė tokios valstybinio valdymo sistemos sukūrimo svarbą (kuri būtų pajėgi efektyviai rengti ir įgyvendinti naujus teisės aktus) ir paragino Lietuvos Vyriausybę, Europos Komisiją bei ES valstybes nares dirbti kartu tobulinant valstybinį valdymą Lietuvoje. Be to, Jungtinis parlamentinis komitetas paragino Lietuvos Vyriausybę ir toliau aktyviai tęsti privatizavimo procesą, ypač tokiose srityse kaip žemės ūkis ir energetika, taip pat skatinti įmonių restruktūrizavimą.Nacionalinės struktūros integruojantis į ESKad būtų įgyvendinama Lietuvos Vyriausybės politika Europos integracijos srityje, 1997 metais Vyriausybė įsteigė premjero vadovaujamą Vyriausybinę Europos integracijos komisiją. 0 visą su integracijos procesu susijusią veiklą tenka koordinuoti Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Europos integracijos departamentui.7 1997 metų kovo mėnesį buvo sudaryta Pasirengimo deryboms dėl narystės Europos Sąjungoje delegacija.1995 metų Komisijos parengtoje “Baltojoje knygoje” buvo išdėstyti teisės aktai, kuriuos valstybės kandidatės turi inkorporuoti į savo nacionalinės teisės sistemas ir juos įgyvendinti, taip pat nurodyti esminiai vidaus rinkos įgyvendinimo elementai (žinomi kaip “1-osios stadijos priemonės”), į kuriuos turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys. Darbui “Baltojoje knygoje” išdėstytoms rekomendacijoms įgyvendinti Lietuvos ministerijose buvo įsteigta 10 darbo grupių. 1996 metų rugsėjo mėnesį Lietuvos Seimas patvirtino Nacionalinę teisės derinimo darbų programą, kurioje numatytas Lietuvos teisės derinimo su ES teise tvarkaraštis. Tai atitinka bendrąją derinimo teisės srityje strategiją, kurios tikslas – EB vidaus rinką reguliuojančių teisės aktų įsigaliojimas Lietuvoje iki 2000-ųjų metų. Šia prasme pažanga jau yra pasiekta daugelyje sričių, įskaitant bankininkystę, draudimą, muitus, apmokestinimą, transportą, gamtosaugą ir vartotojų apsaugą.Kalbėdamas bendrame ministrų susitikime Briuselyje 1998 m. kovo 30 dieną, Lietuvos užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas patvirtino, kad Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa yra tiek Lietuvos Vyriausybės atliktos 1997 metų Komisijos išvadų gilios analizės rezultatas, tiek Įstojimo partnerystėje išdėstytų prioritetų įgyvendinimo būdų ir priemonių atspindys. Faktiškai minėta programa tapo Lietuvos Vyriausybės veiklos programos 1998 metams sudedamąja dalimi.Accfuis Communautaire priėmimasSąjungai plečiantis, jos teisės sistema tampa vis sudėtingesnė ir prisitaikyti prie jos būsimoms ES narėms bus vis sunkiau. Lietuvos sugebėjimas įgyvendinti šią teisės sistemą bus esminis kriterijus, rodantis, kad valstybė sėkmingai gali funkcionuoti Sąjungoje.Bendras reikalavimas nacionalinę teisę derinti su ES teise yra įtvirtintas Europos Sutarties tarp ES ir Lietuvos 69 bei 70 straipsniuose, kurie nustato:
“69 straipsnisŠalys pripažįsta, kad svarbi Lietuvos ekonominio integravimosi į Bendriją sąlyga yra dabartinių ir būsimų Lietuvos įstatymų derinimas su Bendrijos įstatymų baze. Lietuva stengiasi užtikrinti, kad įstatymų bazė būtų laipsniškai suderinta su Bendrijos įstatymais.70 straipsnisĮstatymų suderinimas apima šias sritis: muitų, įmonių ir bankinę teisę, įmonių finansinę atskaitomybę ir apmokestinumą, intelektualinę nuosavybę, finansines paslaugas, konkurencijos taisykles, žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos bei gyvybės apsaugą, darbuotojų apsaugą, įskaitant sveikatą ir saugą darbe, vartotojų apsaugą, netiesioginį apmokestinimą, technines taisykles ir standartus, branduolinės energijos įstatymus ir taisykles, transportą, telekomunikacijas, gamtosaugą,viešuosius pirkimus, statistiką ir atsakomybę už produktais padarytą žalą.Tarp šių sričių ypač sparti pažanga reikalinga derinant įstatymus vidaus rinkos, konkurencijos, darbuotojų apsaugos, aplinkosaugos ir vartotojų apsaugos srityse.”Keturios laisvės – vidaus rinkos šerdisVisos įmonės nepriklausomai nuo jų veiklos srities turi būti pasirengusios vykdyti savo veiklą pagal tam tikras bendras taisykles. Šios taisyklės reguliuoja konkurencijos (konkurencija tarp įmonių ir valstybės pagalba) ir mokesčių klausimus, viešųjų darbų, tiekimo ir paslaugų kontraktų suteikimą, taisyklių intelektualinės nuosavybės klausimais derinimą (įskaitant taisykles dėl Europos patento), įmonių veiklą ir buhalteriją reguliuojančių taisyklių derinimą, asmens duomenų apsaugą, bylų perdavimą iš vieno teismo į kitą bei priimtų sprendimų pripažinimą (EB Sutarties 220 straipsnis).Be to, būtina pabrėžti, kad pagrindas laisvam paslaugų judėjimui yra diskriminacijos uždraudimas (ypač diskriminacijos pilietybės pagrindu), taip pat skirtingų nacionalinės teisės aktų derinimas. Šios nuostatos paprastai yra susijusios tiek su teise įsikurti, kuri savo ruožtu yra susijusi su laisvu asmenų judėjimu, tiek su laisve teikti paslaugas. Tokių nuostatų įgyvendinimui reikia atitinkamų administracinių struktūrų (kontrolės, reguliuojančių institucijų ir pan.) sukūrimo bei didesnio bendradarbiavimo tarp valstybių narių dėl vieningo taisyklių laikymosi užtikrinimo (susitarimai dėl abipusio pripažinimo ir pan.).Daugybė teisės aktų, taikomų laisvam paslaugų judėjimui, yra susiję su finansinėmis paslaugomis. Tai taip pat liečia klausimus, susijusius su nacionalinių rinkų atvėrimu tuose sektoriuose, kuriuose tradiciškai vyrauja monopolijos (t.y. telekomunikacijos ir tam tikru mastu energetikos bei transporto. sektoriai).
a) Viešieji pirkimaiEuropos Sutarties nuostatos viešųjų pirkimų srityje yra įtvirtintos jos 68 straipsnyje, kuris nustato:“ 1. Šalys mano esant pageidautina viešuosius kontraktus skirti nediskriminavimo ir abipusiškumo, ypač atsižvelgiant į GATT’o ir Pasaulio prekybos organizacijos (WTO) kontekstą.2. Lietuvos bendrovėms … remiantis Bendrijos viešųjų pirkimų taisyklėmis, kurios pagal statusą yra ne mažiau palankios negu tos, kurios taikomos Bendrijos bendrovėms, yra suteikiama galimybė dalyvauti Bendrijos kontraktų skyrimo procedūroje.Vėliausiai nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos (1999 m.) Bendrijos bendrovėms … yra suteikiama galimybė dalyvauti kontraktų skyrimo procedūroje Lietuvoje pagal statusą, ne mažiau palankų negu tas, kurį turi Lietuvos bendrovės.… Lietuvai priėmus atitinkamus įstatymus, šio punkto nuostatos galioja ir viešiesiems kontraktams, kuriuos reglamentuoja 1993 m. birželio 14 dienos Direktyva 93/38/EEC.Asociacijos Taryba periodiškai tiria, ar įmanoma dar iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (1999 m.) visoms Bendrijos bendrovėms suteikti galimybę Lietuvoje dalyvauti kontraktų skyrimo procedūrose.”
Viešųjų pirkimų įstatymą Lietuvos Seimas priėmė 1996 metais.8 Šis Įstatymas apima visas viešųjų pirkimų kategorijas ir reguliuoja kontraktų suteikimo procedūras visuose sektoriuose su sąlyga, kad tam naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Buvo įsteigta Viešųjų pirkimų taryba, kurios pagrindinė funkcija – nustatyti viešųjų pirkimų politiką ir kontroliuoti, kad tinkamai būtų vykdomi šios srities teisės aktų reikalavimai.Viešųjų pirkimų įstatymas atspindi esmines EB viešųjų pirkimų taisyklių nuostatas. Tačiau jis netaikomas telekomunikacijų, transporto, energetikos ir vandens sektoriuose veikiančioms įmonėms. Be to, šiame Įstatyme išlieka įtvirtinta pirmenybės nacionaliniu pagrindu sistema. Kontraktų skyrimo peržiūrėjimo” procedūros iš esmės atitinka daugumą EB taisyklių reikalavimų. Apibendrinant galima pasakyti, kad Lietuva šioje srityje eina teisinga kryptimi, tačiau ir toliau dar reikia keisti viešųjų pirkimų taisykles, kad jos atitiktų visus EB direktyvų viešųjų pirkimų srityje reikalavimus.
b) Intelektualinė ir pramoninė nuosavybėBūtinybė užtikrinti intelektualinės nuosavybės teisių veiksmingą apsaugą ir Sąjungos tam teikiama svarba atsispindi Europos Sutarties 67 straipsnyje, kurio atitinkami punktai nustato:“1. Pagal šio straipsnio ir XIX Priedo nuostatas šalys patvirtina, kad svarbu deramai ir efektyviai užtikrinti bei įgyvendinti intelektualinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių apsaugą.2. Lietuva ir toliau tobulina intelektualinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių apsaugą, iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (1999 m.) siekdama užtikrinti apsaugos lygį, panašų į esantį Bendrijoje, įskaitant ir veiksmingas tokių teisių įgyvendinimo priemones.3. Iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (1999 m.) Lietuva prisijungia prie daugiašalių konvencijų, išvardytų XIX Priedo 1 punkte dėl intelektualinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių apsaugos, kurių narėmis yra Bendrijos šalys narės arba kurias šalys narės de facto taiko pagal atitinkamas šių konvencijų nuostatas.”Pramoninės nuosavybės srityje per pastaruosius keletą metų buvo priimti šie nauji įstatymai: Patentų įstatymas,9 Prekių ir paslaugų ženklų įstatymas,10 Pramoninio dizaino įstatymas.11 Intelektualinės nuosavybės klausimus reguliuoja LR civilinis kodeksas. Tačiau Lietuva dar daug ką turi padaryti prieš priimdama ir įgyvendindama teisės aktus intelektualinės bei pramoninės nuosavybės srityje, siekdama užtikrinti šių aktų suderinimą su EB teisės nuostatomis. Valstybinio patentų biuro personalo patirties trūkumas nulėmė Komisijos abejones, išreikštas jos 1997 metų išvadoje dėl šių nuostatų efektyvaus įgyvendinimo greitu laiku.c) Įmonių teisė Įmonių veiklą Lietuvoje reguliuoja daugybė įstatymų.12 Yra numatyta keletas įmonių rūšių, įskaitant akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves bei investicines bendroves. Įstatymai gina įmonės akcininkų bei kreditorių teises, nustato reikalavimus dėl minimalaus kapitalo bei jo naudojimo apribojimų. Įmonės privalo viešai skelbti esminius su jų veikla susijusius įvykius, o kiekvienos jų pagrindiniai duomenys yra saugomi centriniame registre, iš kurio kiekvienas asmuo, sumokėjęs tam tikrą nustatytą mokestį, turi teisę gauti informaciją.Akcinių bendrovių veiklą reguliuojantys teisės aktai, atrodo, didžia dalimi yra suderinti su EB Pirmosios ir Antrosios direktyvų nuostatomis. Trečiosios, Vienuoliktosios ir Dvyliktosios direktyvų nuostatos iš esmės taip pat jau yra atspindėtos atitinkamuose Lietuvos teisės aktuose.d) Bankininkystė Rinkos prieinamumas bankininkystės sektoriuje toks, kad užsienio bankai Lietuvoje negali steigti dukterinių bankų. Ir užsienio bankų filialą, iki šiol buvo leista steigti tik vienam bankui. Indėlių bankuose garantijos taikomos tik nuolatiniams Lietuvos gyventojams. Bankininkystės sektoriaus priežiūros funkcijas vykdo Lietuvos bankas.13 Jo įgaliojimai yra panašūs į tuos, kuriuos turi ES valstybių narių centriniai bankai.Dėl bankų teisės.14 Daugelis Pirmosios bankininkystės direktyvos, direktyvų dėl nuosavų lėšų ir mokumo nuostatų yra inkorporuotos į Lietuvos bankinę teisę. Tačiau dar nėra priimta teisės aktų, įgyvendinančių EB direktyvas dėl indėlių garantijų schemų bei pinigų plovimo prevencijos nuostatas.Nors kai kurie Antrosios bankininkystės direktyvos aspektai (ES išduotos licencijos pripažinimas bei banko kilmės valstybės vykdomos priežiūros principas) jau yra įgyvendinti, o direktyvos dėl metinės atskaitomybės ir konsoliduotos atskaitomybės nuostatos iš dalies yra įgyvendintos, tačiau taisyklės, susijusios su vieno asmens kreditavimo limitais, dar nėra visiškai suderintos su ES teisės reikalavimais.Nuo 1996 metų birželio mėnesio iš principo užsienio bankams yra leidžiama steigti filialus Lietuvoje, jeigu yra susitarimas tarp Lietuvos banko ir banko kilmės valstybės priežiūros institucijos. Be “Baltojoje knygoje” numatytų teisinių priemonių, kurios bankininkystės srityje turi būti priimtos iki 1999 metų, šioje srityje taip pat reikia struktūrinių reformų. Tai susiję su likusių valstybinių bankų privatizavimu, tvirtų bankininkystės principų įvedimu, kurie yra esminiai vykdant veiklą vieningoje rinkoje.e) Vertybiniai popieriaiKad įmonė galėtų įregistruoti savo vertybinius popierius Lietuvos nacionalinėje vertybinių popierių biržoje, ji turi gauti Vertybinių popierių komisijos, t.y. institucijos, prižiūrinčios Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo nuostatų laikymąsi, leidimą.15 Šioje srityje egzistuojanti teisinė bazė dar nėra suderinta su atitinkamomis EB direktyvomis. Kita vertus, bendras mechanizmas yra gerai struktūrizuotas, ypač kalbant apie priežiūros institucijų (daugiausia – Vertybinių popierių komisijos) įgaliojimus.f) DraudimasPagal Draudimo įstatymą16 su draudimo veikla susijusius klausimus koordinuoja ir prižiūri Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Lietuvos finansų ministerijos. Draudimo bendrovės iš ES šalių turi teisę registracijos būdu steigti draudimo bendroves Lietuvoje.Lietuva eina teisingu keliu kurdama draudimo veiklos priežiūros sistemą, atitinkančią laisvos rinkos reikalavimus vartotojų apsaugos, finansų kontrolės bei rinkos prieinamumo ES šalių įmonėms prasme. Esamos problemos yra daugiau praktinio (patirties stoka) bei finansinio (draudimo bendrovėms reikalingas didesnis kapitalas) pobūdžio, ir jos gali būti išspręstos, jeigu bus baigta sukurti teisinį mechanizmą, kaip tai numatyta Lietuvos Vyriausybės planuose.KonkurencijaEuropos Sutartis numato konkurencijos režimą, kuris turi būti taikomas prekybiniuose santykiuose tarp Bendrijos ir Lietuvos bei grindžiamas EB Sutarties 85, 86 (susitarimai tarp įmonių, piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi) bei 92 (valstybės pagalba) straipsniuose nustatytais kriterijais. Šį režimą įgyvendinančios taisyklės turi būti priimtos per trejus metus nuo Sutarties įsigaliojimo dienos. Pirmieji trys Europos Sutarties 64 straipsnio punktai nustato:„1. Toliau išvardyti veiksmai yra nesuderinami su tinkamu šios Sutarties funkcionavimu tiek, kiek jie gali turėti įtakos prekybai tarp Bendrijos ir Lietuvos:(i) visi susitarimai tarp įmonių, įmonių asociacijų sprendimai bei bendra įmonių veikla, kurios tikslas arba rezultatas yra konkurencijos stabdymas, varžymas arba iškraipymas;(ii) vienos arba daugiau įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtinu visoje Bendrijos arba Lietuvos teritorijoje ar didesnėje jos dalyje;(iii) bet kokia tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai palankumą išreiškianti valstybės pagalba, kuri iškreipia arba gali iš-kreipti konkurenciją.2. Bet kokia veikla, prieštaraujanti šiam straipsniui, yra vertinama remiantis kriterijais, kurie kyla taikant Sutarties, įkuriančios Europos Bendriją, 85, 86 ir 92 straipsnių normas, o produktai, kurie patenka į Sutarties, įkuriančios Europos Anglies ir Plieno Bendriją (ECSC), galiojimo sferą – remiantis atitinkamomis ECSC Sutarties taisyklėmis ir su ja susijusiais normatyviniais aktais.3.Asociacijos Taryba iki 1997 m. gruodžio 31 d. Nusprendžia priimti taisykles, kurios reikalingos 1 ir 2 punktams įgyvendinti.”Nagrinėjant Europos Sutarties 64 straipsnį kartu su 69 ir 70 straipsniais, matyti, jog Lietuva savo teisės aktus konkurencijos srityje privalo derinti su Bendrijos taisyklėmis.17 1996 metais buvo parengtas naujas Konkurencijos įstatymo projektas,18 kuris didžia dalimi atitinka EB konkurencijos teisės nuostatas, ypač kas susiję su procedūriniais klausimais. Konkurencijos tarybos turimi tyrimo įgaliojimai kai kuo yra panašūs į Europos Komisijos įgaliojimus. Konkurencijos institucija (Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo taryba) prie Lietuvos Vyriausybės buvo įkurta 1995 metais. Ji vykdo dvi pagrindines funkcijas: skatina ir apsaugo konkurenciją bei gina vartotojų teises.Buvo žengta svarbių žingsnių liberalizuojant anksčiau monopolizuotus sektorius. Telekomunikacijų sektoriaus liberalizavimo pavyzdys – mobiliojo ryšio sistemų kūrimas ir eksploatavimas. Taip pat numatoma liberalizuoti geležinkelio transportą, o energetikos sektorius iš esmės atrodo esąs atviras konkurencijai, nors ir grindžiamas licencijų sistema.1997 metais buvo priimtas Lietuvos Vyriausybės nutarimas dėl valstybės pagalbos kontrolės. Šiuo nutarimu Valstybinei konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarybai buvo suteikti įgaliojimai kontroliuoti valstybės pagalbos teikimą. Šis nutarimas grindžiamas EB taisyklėmis dėl valstybės pagalbos. Jame nustatyta, jog apie bet kokią valstybės numatomą teikti pagalbą iš anksto turi būti pranešta minėtai tarnybai; ši turi šią pagalbą aprobuoti. Taryba, kad nustatytų tokios pagalbos teisėtumą, turi teisę gauti visą reikiamą informaciją, taip pat ji gali neleisti teikti pagalbą ir kreiptis į teismą, jeigu jos neigiamo sprendimo dėl pagalbos teikimo neleistinumo nesilaikoma.19Kad valstybės pagalbos teikimas Lietuvoje būtų veiksmingai kontroliuojamas, tokią pagalbą kontroliuojančios institucijos personalą reikės apmokyti, taip pat padėti šiai institucijai kitokiomis formomis. Teisinės bazės ir praktikos valstybės pagalbos srityje išplėtojimas, apimant bet kokią pagalbą, teikiamą valstybinės, regioninės, vietinės valdžios arba iš valstybės išteklių, bei remiantis Komisijos taikoma metodologija jai pačiai vykdant valstybės pagalbos kontrolę, Lietuvoje yra prioritetinis.Tam tikros pagalbos priemonės, taikomos eksportuotojams, atrodo, aiškiai yra nesuderinamos su Europos Sutarties nuostatomis. Be to, didelė dalis valstybės pagalbos šiuo metu yra teikiama tokiomis netiesioginėmis pagalbos formomis kaip mokesčių lengvatos, skolų nurašymas, mokesčių mokėjimo atidėjimas ir pan. Tokios pagalbos formos ES yra leidžiamos tik laikantis griežtai nustatytų sąlygų.Valstybinių komercinio pobūdžio monopolijų buvimas tokiuose sek-toriuose kaip, pavyzdžiui, alkoholiniai gėrimai ir tabakas, bei šių produktų gamybos, platinimo ir importo licencijavimas taip pat turės būti peržiūrėtas kaip keliantis abejonių dėl jo atitikimo EB konkurencijos taisykles pagal EB Sutarties 37 straipsnį.Naujojo Konkurencijos įstatymo projekto materialinės dalies nuostatos didele dalimi atspindi EB konkurencijos teisės atitinkamas nuostatas.Be pakankamo nacionalinės teisės aktų derinimo su EB konkurencijos teise, kad konkurencijos teisės nuostatos veiktų efektyviai, reikia sukurti gerai funkcionuojančias konkurenciją bei valstybės pagalbą prižiūrinčias institucijas, Be to, reikia, kad konkurencijos teisę ir politiką pakankamai gerai suprastų teismai, valstybės institucijų pareigūnai bei ūkio subjektai.Aplinkos apsauga
Europos Sutartis numato, kad Lietuvos ekonominės plėtros politika turi būti grindžiama aplinkosauginiais kriterijais. Dėl to Europos Sutarties 83 straipsnis nustato:„1. šalys plėtos ir stiprins bendradarbiavimą aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos srityse.2. Bendradarbiavimas labiausiai siesis su:– efektyviu užterštumo lygių monitoringu;– kova su vietine, regionine bei tarpvalstybine oro ir vandenstarša;– efektyvia, subalansuota ir švaria energijos gamyba bei vartojimu,pramonės gamyklų saugumu (įskaitant atomines elektrines);– chemikalų klasifikacija ir saugiu naudojimu;– vandens kokybe;– atliekų mažinimu, perdirbimu ir saugiu laidojimu bei Bazeliokonvencijos įgyvendinimu;– subalansuotu neatsinaujinančiu gamtos išteklių naudojimu;– žemės ūkio poveikio aplinkai, dirvožemio erozijai ir užterštumui žemės ūkio chemikalais, vandens eutrofikacijai;– miškų bei floros ir faunos apsauga;– biologinės įvairovės išsaugojimu;-saugomomis teritorijomis.”Taip Europos Sutarties 83 straipsnis aplinkos apsaugą traktuoja kaip dvišalio bendradarbiavimo sritį, kurioje nacionalinės teisės aktai turi būti suderinti su Bendrijos taisyklėmis.201992 metais priimtas Lietuvos aplinkos apsaugos įstatymas21 yra pagrindinis rėminis aktas šioje srityje, o 1996 metais buvo patvirtinta Nacionalinė aplinkos apsaugos strategija. 1991 metais buvo priimtas Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymas22 įtvirtinęs ,,teršėjas moka” principą. Gamtos išsaugojimo srityje įvairias saugomų teritorijų kategorijas reguliuoja Lietuvos saugomų teritorijų įstatymas.23 Yra nustatyti ekonominiai svertai, pavyzdžiui, mokesčių lengvatos benzinui be švino, stiprinamas Aplinkos apsaugos fondas, kurį sudaro lėšos iš mokesčių ir baudų už teršimą.21Lietuva, savo teisės aktus aplinkos apsaugos srityje derindama su ES standartais, taip pat stiprindama reikalingas institucijas, pasiekė žymią pažangą. Tačiau dar daug ką reikia padaryti, norint pasiekti tiek formalų, tiek realų derinimą.Vandens kokybės srityje standartai dėl teršėjų buvo parengti vadovaujantis EB vandentvarkos direktyvomis. Neseniai buvo nustatyti nauji oro teršimo standartai. Atliekų tvarkymo srityje teisės aktai derinami su atitinkamomis ES teisės nuostatomis, taip pat rengiamas veiksmų planas dėl pavojingų atliekų tvarkymo. Dar turi būti priimta teisės aktų dėl apsaugos nuo radiacijos bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo. Ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į greitą rėminių direktyvų, reguliuojančių oro, vandens teršimo bei atliekų tvarkymo klausimus, taip pat Sudėtinio teršimo prevencijos ir kontrolės direktyvos nuostatų inkorporavimą bei finansavimo strategijos sukūrimą; to reikia teisės aktams įgyvendinti vandens, oro bei atliekų sektoriuose, reikalaujančiuose didelių investicijų.
Lietuva “Baltojoje knygoje” išdėstytus teisės aktus siekia inkorporuoti iki 2000-ųjų metų. Kitiems teisės aktams aplinkos apsaugos srityje priimti yra parengta detali strategija.Kad veiksmingai būtų įgyvendinami ES aplinkos apsaugos teisės reikalavimai, Lietuva turės smarkiai padidinti savo investicijas į aplinkos apsaugą, stiprinti kontrolės ir priežiūros institucijas, didinti visuomenės sąmoningumą bei dalyvavimą saugant gamtinę aplinką. Didelės dalies ES teisės aplinkos apsaugos srityje inkorporavimas į nacionalinės teisės aktus gali būti atliktas per vidutiniškai ilgą laiko tarpą. Tačiau daugelyje sričių (pvz., geriamasis vanduo, atliekų tvarkymas, oro teršimas) veiksmingo ES teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo galima tikėtis tik po ilgesnio laiko, nes tai pareikalaus ir didesnių finansinių sąnaudų, ir didesnio administracinio pajėgumo.Įstojimo partnerystė1. ĮžangaNors ES santykiai su Lietuva grindžiami Europos Sutartimi, Europos Komisija manė esant reikalinga užtikrinti pasirengimo narystei strategijos įgyvendinimą, kad pagalba būtų nukreipta kiekvienos kandidatės specifiniams poreikiams tenkinti bei konkrečioms Komisijos išvadoje nurodytoms problemoms spręsti. Komisija savo dokumente “Apenda 2000″ nurodė:,,Pasirengimo narystei strategijos įgyvendinimas turi du svarbiausius tikslus. Pirma, įvairias Sąjungos teikiamos pagalbos formas sujungti į vieningą mechanizmą, t.y. Įstojimo partnerystes, ir dirbti su valstybinėmis kandidatėmis šio mechanizmo rėmuose remiantis aiškiai apibrėžta pasirengimo narystei programa, įskaitant valstybių kandidačių įsipareigojimus įgyvendinti konkrečius prioritetus pagal jiems įvykdyti nustatytą tvarkaraštį. Antra, supažindinti valstybes kandidates su Sąjungos politika ir procedūromis suteikiant joms galimybę dalyvauti Sąjungos programose.”1997 metų gruodžio mėnesio susitikime Liuksemburge Europos Taryba nusprendė, jog įstojimo partnerystės turi tapti svarbiausiu pasirengimo narystei strategijos elementu, mobilizuojančiu visas pagalbos valstybėms kandidatėms formas į vieningą mechanizmą. Po Komisijos konsultacijų su Lietuva įstojimo partnerystė su ja buvo nustatyta vadovaujantis tais principais, sąlygomis, prioritetais bei tarpiniais uždaviniais, kuriuos nustatė Taryba.252. TikslaiĮstojimo partnerystės su Lietuva tikslas – vieningo mechanizmo rėmuose nustatyti tolesnio darbo prioritetines sritis, nurodytas Komisijos išvadose dėl Lietuvos prašymo tapti Europos Sąjungos nare, finansines priemones, kurios padėtų Lietuvai įgyvendinti tuos prioritetus, taip pat sąlygas, kurios bus taikomos tokiai pagalbai gauti. Ši įstojimo partnerystė yra susijusi ir su tam tikrų dokumentų, padėsiančių šaliai pasirengti narystei Sąjungoje, parengimu. Iš tokių dokumentų galima paminėti jau Lietuvos patvirtintą Nacionalinę ACQUIS priėmimo programą, Bendrą ekonominės politikos prioritetų įgyvendinimą, Kovos su organizuotu nusikalstamumu paktą bei vidaus rinką sudarančių valstybinių kelių žemėlapius. Kiekvienas iš šių dokumentų savo pobūdžiu yra skirtingas, todėl jie turi būti rengiami ir įgyvendinami pagal atskiras procedūras. Jie nėra įstojimo partnerystės sudedamoji dalis, tačiau juose išdėstyti prioritetai turi atitikti šios partnerystės nuostatas.3. PrincipaiSvarbiausios prioritetų sritys, nurodytos kiekvienai valstybei kandidatei, yra susijusios su tų valstybių galimybėmis prisiimti įsipareigojimus, kuriais būtų patenkinti Kopenhagos susitikime nustatyti kriterijai. Madrido susitikime Europos Taryba pabrėžė valstybių kandidačių pareigą pritaikyti savo administracines struktūras taip, kad būtų užtikrintas veiksmingas Bendrijos politikos funkcionavimas po įstojimo, o Liuksemburgo susitikime buvo pabrėžta, kad ES teisės inkorporavimas į nacionalinę teisę yra būtinas, tačiau pats savaime nepakankamas – būtina užtikrinti realų šios teisės taikymą praktikoje.4. Prioritetai ir tarpiniai uždaviniaiKomisijos išvados ir jų svarstymas Taryboje atskleidė tą mastą pastangų, kurias į tam tikras konkrečias sritis dar turi įdėti valstybės kandidatės ruošdamosi narystei Sąjungoje, taip pat požiūrį, jog visos šios valstybės šiuo metu dar nevisiškai atitinka Kopenhagos susitikime nustatytus kriterijus. Tokia situacija nulemia būtinybę apibrėžti tarpines stadijas įgyvendinant prioritetus. Kiekvienai stadijai keliami konkretūs uždaviniai, kurių tinkamas įvykdymas nulems teikiamos pagalbos apimtį, pažangą derybose su jas pradėjusiomis valstybėmis kandidatėmis bei derybų pradžią su kitomis. Prioritetai ir tarpiniai uždaviniai buvo suskirstyti į dvi grupes – trumpalaikius ir vidutinės trukmės. Trumpalaikiai uždaviniai buvo atrinkti remiantis tuo, jog yra realu tikėtis, kad Lietuva juos visiškai arba beveik įvykdys iki 1998 metų pabaigos. Atsižvelgiant į tokį trumpą terminą bei turimus pajėgumus tokiems uždaviniams įvykdyti, trumpalaikių prioritetų skaičius buvo apribotas. Vidutinės trukmės prioritetų įgyvendinimas turėtų užtrukti ilgiau nei vienerius metus, nors jų įgyvendinimas galėjo ir turėjo prasidėti jau 1998 metais.
Lietuva buvo paprašyta parengti Nacionalinę ACQUIS priėmimo programą, kurioje būtų išdėstytas šių prioritetų ir tarpinių uždavinių įvykdymo tvarkaraštis bei, jeigu tai įmanoma ir to reikia, nurodytas reikalingas personalas bei finansiniai ištekliai. Lietuva šią Programą pateikė 1998 metų pirmojoje pusėje.Įstojimo partnerystė rodo, jog Lietuva turės dirbti visais Komisijos išvadose nurodytais klausimais. Visose žemiau išvardytose srityse iškilo būtinybė tinkamai ir veiksmingai inkorporuoti bei užtikrinti ES teisės nuostatas.Išanalizavus Komisijos išvadą ir jos svarstymą Taryboje galima išspręsti daugybę Lietuvai nustatytų trumpalaikių ir vidutinės trukmės prioritetų bei tarpinių uždavinių. Žemiau pateikiami punktai yra tik pavyzdžiai tų sričių, kurios įtrauktos į įstojimo partnerystę.Trumpalaikiai (1998 m.)Vidaus rinka. Tolesnis derinimas, intelektualinės ir pramoninės nuosavybės, viešųjų pirkimų, finansinių paslaugų, fitosanitarijos ir veterinarijos srityse nepriklausomų standartizacijos ir atitikties įvertinimo struktūrų plėtojimas. Naujo Konkurencijos įstatymo priėmimas ir aiškių kriterijų valstybės pagalbos nustatymas.Aplinkos apsauga. Rėminių EB direktyvų inkorporavimo proceso tęsimas, detalių derinimo programų ir atskirų teisės aktų (įgyvendinimo strategijų rengimas bei pradėjimas jas įgyvendinti. Šių programų ir strategijų planavimas bei pradėjimas įgyvendinti.Vidutinės trukmėsVidaus rinka. Teisės aktų viešųjų pirkimų, netiesioginio apmokestinimo ir statistikos srityse derinimas, konkurencijos teisės, ypač kas susiję su valstybės pagalbos kontrole, tolesnis derinimas bei veiksmingas įgyvendinimas, konkurencijos institucijų stiprinimas; standartizacijos ir atitikties įvertinimo struktūrų stiprinimas, rinkos stebėjimo sistemos sukūrimas, horizontaliojo techninio pobūdžio aktų pramonės gaminiams derinimas, įmonių, įskaitant mažas ir vidutines, plėtros skatinimas, nacionalinių teisės aktų telekomunikacijų, vartotojų apsaugos ir vidaus energetikos srityse derinimas.Darbo ir socialiniai klausimai. Atitinkamų darbo rinkos struktūrų plėtojimas, užimtumo politikos peržiūrėjimas ruošiantis dalyvauti koordinuotoje ES politikoje užimtumo srityje; teisės aktų darbo, sveikatos ir saugumo darbe klausimais derinimas, ypač kas susiję su kuo greitesnio rėminės direktyvos dėl sveikatos ir saugumo darbe priėmimo; tolesnis aktyvaus socialinio dialogo plėtojimas; tolesnis socialinės apsaugos plėtojimas, lygių galimybių tarp vyrų ir moterų užtikrinimas; visuomenės sveikatos standartų suderinimas su ES galiojančiomis normomis.Aplinkos apsauga. Monitoringo ir kontrolės struktūrų bei pajėgumų plėtojimas, derinimo programų, susijusių su atskirais teisės aktais, planavimas ir įgyvendinimas. Ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į tokias sritis kaip geriamasis vanduo, atliekų tvarkymas, oro teršimas bei branduolinė sauga. Gamtosaugos reikalavimai bei subalansuotos plėtros principas turi tapti nacionalinės regioninės, šakinės politikos apibrėžimo ir įgyvendinimo sudedamąja dalimi.Įstojimo partnerystės įgyvendinimas turi būti kontroliuojamas Europos Sutartyje nustatyta tvarka. šis procesas prasidėjo 1998 metais, t.y. anksčiau nei Komisija pateikė Tarybai savo pirmąjį raportą, apžvelgiantį Lietuvos pasiektą pažangą, įskaitant įstojimo partnerystės įgyvendinimą.Įstojimo partnerystės atskiros dalys ir toliau bus aptariamos atitinkamuose pakomitečiuose. Asociacijos komitetas svarstys bendrus klausimus, pasiektą pažangą, iškilusias problemas bei tarpinius uždavinius, taip pat labiau specifinius klausimus, teikiamus jo svarstymui iš pakomitečių. Asociacijos komitetas po to turi pateikti ataskaitą Asociacijos tarybai apie įstojimo partnerystės įgyvendinimą.26PabaigaLietuvos Vyriausybė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, prisiimtus iš pradžių pagal Laisvosios prekybos sutartį, o vėliau – pagal Europos Sutartį. Atsižvelgiant į tai, 1997 metų gruodžio mėnesį Liuksemburge Europos Taryba nusprendė, kad pasirengimo deryboms su Lietuva procesas turi būti pagreitintas, ypač kas susiję su analitine ES teisės aktų peržiūra. Pabaigus šią peržiūrą, Lietuva turės galimybių pasinaudoti pereinamuoju laikotarpiu prieš įstojimą – išnaudoti jį laipsniškam nacionalinės teisės aktų suderinimui su ES teisės aktais.
1 Atsižvelgdamas j Europos Komisijos ir ES Ministrų Tarybos nuomonę 1996 m. birželio mėnesį Lietuvos Seimas priėmė Konstitucijos 47 straipsnio pataisas, taip su-teikdamas galimybę užsieniečiams nuosavybės teise turėti žemės komerciniais tikslais.2 Tolesnė Komisijos 1997 metų išvadų analizė bus nagrinėjama toliau.3 Europos Sutarties 115 straipsnis susijęs su 113 straipsniu.4 Europos Sutarties 111-116 straipsniai.5 Europos Sutarties 117-119 straipsniai.6 Žr. toliau.7 Kad stebėtų ir kontroliuotų teisės aktų projektų suderinamumą su ES teisės aktais, 1997 metais buvo įsteigta Europos reikalų ministerija, tačiau 1998 m. balandžio 2! dienos Seimo priimtu įstatymu ji buvo panaikinta.8 1996 m. rugpjūčio 13 dienos įstatymas Nr. 1-1491. 91994 m. sausio 18 d. įstatymas Nr. 1-372. 10 1993 m. birželio 3 d. įstatymas Nr. 1-173.11 1995 m. liepos 4 d. įstatymas Nr. 1-1006.12 1994 m. liepos 5 d. Akcinių bendrovių įstatymas Nr. 1-528. 1990 m. liepos 31 d. Įmonių rejestro įstatymas Nr. 1-440. 1997 m. birželio 17 d. Įmonių bankroto įstatymas Nr. 1-270.13 1994 m. gruodžio 1 d. Lietuvos banko Įstatymas Nr. 1-678.14 1994 m. gruodžio 21 d. Komercinių bankų įstatymas Nr. 1-720.15 1996 m. sausio 16 d. Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas Nr. I-1169 (pakeistas 1996 m. liepos 11 d.).16Pirmasis Draudimo įstatymas buvo priimtas 1990 metais17 ,,Baltojoje knygoje” numatytas tiek aukščiau minėtų nuostatų, tiek Susijungimų Reglamento (4064/89) bei EB Sutarties 37 ir 90 straipsnių (dėl monopolijų ir išimtinių teisių) taikymas.18 1992 m. rugsėjo 15 d. Konkurencijos įstatymas Nr. 1-2878.19 Valstybės pagalbos reguliavimas dar turi būti plėtojamas.20 Reikėtų pastebėti, kad ,,Baltoji knyga” apima tik nedidelę ES teisės aplinkosapsaugos srityje dalį, būtent tuos teisės aktus, kurie tiesiogiai susiję su laisvu prekių judėjimu.21 1992 m. sausio 21 d. įstatymas Nr. 1-2223.22 1991 m. balandžio 2 d. LR mokesčių už aplinkos teršimą įstatymas Nr. 1-1188.23 Žr. taip pat 1994 m. lapkričio 22 d. Miškų įstatymą Nr. 1-671.24 Lietuva ratifikavo tiek 1994 metų, tiek 1992 metų Helsinkio konvencijas dėl Baltijos juros apsaugos, rodydama savo siekį prisidėti prie Baltijos jūros ,,karštųjų taškų” išvalymo.25 EB Reglamentas 622/98 dėl pagalbos Centrinės ir Rytų Europos valstybėms kandidatėms pasirengimo narystei strategijos mechanizmo rėmuose ir ypač kuriant įstojimo partnerystes (1998 OJ L85).26 Įstojimo partnerystė, jeigu to reikia, gali būti pakoreguota pagal 1998 m. kovo 16 d. EB Reglamento 622/98 2 straipsnio nuostatas. Komisija pateiks siūlymų dėl šios partnerystės peržiūrėjimo iki 1999 metų pabaigos, o po to – reguliariais laiko tarpais. Peržiūrima bus atsižvelgiant poreikį apibrėžti tolesnius tarpinius uždavinius ryšium su Lietuvos pasiekta pažanga vykdant uždavinius, išdėstytus šioje partnerystėje.
Literatūra
1. A. Jurevičius “ Europos Sąjunga” – Kaunas, 19992. Šiuolaikinė valstybė – Kaunas, 19993. Lietuvos integracija į Europos Sąjungą . – Vilnius , 19974. Williams M. Allan – Europos Bendrija – Vilnius , 19965. Tarptautinių santykių studijų įvadas – Klaipėda, 1996