Jungtinių Tautų organizacija ir NATO

NATO
Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija (NATO – North Atlantic Treaty Organization) – tarptautinė gynybinė sąjunga, įkurta 1949 metais.

Tikslai :
1. Sąjungos nariai įsipareigoja ginti laisvę, saugoti bendrą palikimą ir civilizaciją vadovaujantis demokratijos laisvės ir įstatymo principais.
2. Kilus grėsmei bent 1 iš sąjungos narių saugumui, kitos narės įsipareigoja ginti viena kitą.
3. Tuo pačiu sąjungos narės siekia užtikrinti saugumą Europoje ir pasaulyje, įskaitant ir tas šalis, kurios nėra sąjungos narės.

Struktūra.
Dvi pagrindinės dalys – Civilinė ir Karinė.

Civilinė:

Šiaurės Atlanto taryba (angl. North Atlantic Council – NAC) – svarbiausias sprendimų priėmimo organas . Būdama atsakinga už visus NAATO sprendimus, ji yra vienintelis Šiaurės Atlanto sutartimi įsteigtas organas.
Gynybos planavimo komitetas (angl. Defence Planning Committee – DPC) sprendžia beveik visus gynybos reikalus ir tai, kas susiję su kolektyvinės gynybos planavimu.
Gynybos priežiūros komitetas – užsiima konsultacijomis, prižiūri, kaip vykdoma gynyba.
Viešosios diplomatijos komitetas – didelį dėmesį skiria informacinei veiklai, kuria siekiama pagilinti žinias ir supratimą apie NATO ir jos politiką tiek NATO šalyse, tiek partnerėse.

Karinė:

Karinis komitetas – aukščiausia karinė institucija Aljanse, nors ir išliekanti Šiaurės Atlanto tarybos politinėje valdžioje. Komitetas teikia Aljansui karinius patarimus ir užžsiema karo strategija.

Organizaciją 1949 metais įkūrė 12 šalių:

Belgija

Danija

Islandija

Italija

JAV

Jungtinė Karalystė

Kanada

Liuksemburgas

Nyderlandai

Norvegija

Portugalija

Prancūzija
Vėliau prisijungė kitos 14 šalių:
1952: Graikija, Turkija
1954: Vokietija
1982: Ispanija
1999: Čekija, Lenkija, Vengrija
2004: Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija, Slovėnija

Šiuo metu prisijungti prie NATO siekia Albanija, Kroatija bei Makedonija

· Lietuva su NATO bendradarbiauja nuo 1991 m.
· 2002 metais Lietuva buvo pakviesta pradėti derybas dėl na

arystės NATO.
· 2004 metų kovo 29 dieną Lietuva tapo NATO nare.
NATO yra atvira valstybėms, norinčioms tapti naujomis Aljanso narėmis. NATO nare gali tapti demokratiška, taikią užsienio politiką vykdanti valstybė, aktyviai ir geranoriškai bendradarbiaujanti su kaimyninėmis šalimis. Norinčios įstoti valstybės kasmet turi pateikti integracijos į NATO planus (Metinė integracijos programa). Šiuos planus NATO specialistai nagrinėja, vertina bei teikia savo pastabas ir pasiūlymus. Lietuvoje už integracijos planų (MAP) rengimą, pateikimą bei įgyvendinimo koordinavimą atsakinga tarpžinybinė Lietuvos integracijos į NATO koordinavimo komisija.

Jungtinių Tautų Organizacija

Jungtinių Tautų Organizacija (santrumpa – JTO; anksčiau vadinta Suvienytųjų Nacijų Organizacija arba SNO) yra tarpvalstybinė organizacija, kurią sudaro 192 valstybė, t.y. praktiškai visos pripažintos nepriklausomos valstybės. Tai yra didžiausia tarptautinė organizacija pasaulyje.
Įkurta 1945m. Spalio 24d.

Lietuva į JTO priimta 1991 m. rugsėjo 17 d.

Jungtinių Tautų Organizacijos tikslai:
· Siekti taikos ir saugumo paasaulyje, užkertant kelią bet kokios agresijos ar karo grėsmei.
· Skatinti taikų tarpvalsybinį bendradarbiavimą.
· Siekti tarptautinio bendradarbiavimo sprendžiant ekonomines, socialines, kultūrines ir humanitarines problemas.
· Būti aukščiau minėtų tikslų veiklos derinimo centru.

JTO sudaro :
Generalinė Asamblėja; [visuotinis susirinkimas]
Saugumo Taryba;
Ekonominė ir Socialinė Taryba;
Globos Taryba;
Sekretoriatas;
Tarptautinis Teismas;

Svarbiausia iš minėtų organizacijų – Saugumo Taryba (ST).
ST tikslas yra užtikrinti taiką ir saugumą pasaulyje.

Tuo rūpinasi 15 valstybių narių.
5 yra nuolatinės narės, o kitos 10 yra renkamos kas 2 metus.

Nuolatinės narės :
Kinija,
Prancūzija,
Rusijos Federacija,
Didžioji Britanija,
Jungtinės Amerikos Valstijos.

Ypač svarbiais klausimais ST sprendimai priimami tik visuotiniu nuolatinių narių ba

alsavimu. Jei nors viena šalis susilaiko arba prieštarauja – nutarimas nebūna priimtas.

Generalinė Asamblėja yra pagrindinis svarstymo organas. Kaip jau buvo minėta, visos JTO narės yra atstovaujamos Generalinėje Asamblėjoje ir turi po vieną balsą. Norint priimti nutarimus pačiais svarbiausiais klausimais – sprendžiant tarptautinius konfliktus, priimant naujus narius, tvirtinant JT biudžetą bei taikos palaikymo pajėgų biudžetą – reikalinga dviejų trečdalių balsų dauguma. Esant ypatingiems atvejams sprendimai gali būti priimami konsensuso būdu atsisakant formalaus balsavimo.

Ekonominė ir socialinė taryba – skatina ekonominių ir socialinių organizacijos narių valstybių vystimąsi, tarpusavio bendradarbiavimą.
Globos taryba – siekia užtikrinti tarptautinių globojamų teritorijų priežiūrą.
Sekretoriatas – atlieka administracinį darbą tarp JT valstybių narių.
Tarptautinis teismas – Teismas sprendžia teisminius šalių ginčus. Negali būti dviejų teisėjų – tos pačios valstybės piliečių. Teisėjų kadencija yra devyneri metai, po kurių jie gali būti perrinkti. Teismas posėdžiauja Hagoje, Nyderlandų Karalystėje.

UNESCO (angl. United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization) – Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija, įkurta Jungtinėse Tautose 1949 metais siekiant skatinti bendradarbiavimą tarp skirtingų tautų švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijų srityse.

UNESCO priklauso daugiau nei 180 valstybių. Būstinė įsikūrusi Paryžiuje (Prancūzija)

Svarbi UNESCO misija – palaikyti pasaulio paveldo sąrašą. Šiame sąraše įtrauktos svarbios istorinės ar gamtinės vietos, kurių išsaugojimas yra svarbus visam pasauliui. Į šį sąrašą įtraukti ir Lietuvos objektai: Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių Nerija, Vilniaus senamiestis, Struvės geodezinis lankas.

Leave a Comment