JAV aukščiausiasis teismas

Aukščiausiasis teismas

Teisminė sistema turi didelę galią, todėl ją reikia nagrinėti atskirai. Šios sistemos nariai gali teisiogiai ir neveikti, taip kaip politikai, kurie siekia būti išrinkti ir perrinkti. Jie nesiima iniciatyvos, bet laukia kol bylos pačios pateks pas juos. Šiuo atveju jie gali daryti įtaką ir paveikti politinį procesą.

Aukščiausias teismas vaidina pagrindinį vaidmenį pritaikant konstituciją prie pasikeitusios dabartinės situacijos. Jis yra nevaržomas precedentų ir gali netiesiogiai įtakoti valdžią, gali ignoruoti ar panaikinti nkstesnius teisminius nutarimus.
Valstijų ir federalinių teismų spektras
JAV šiuo meetu veikia dvi teisminės sistemos, kurios apima tiek civilinę, tiek baudžiamąją teisę. Valstijos teismai veikia pagal valstijos nustatytas taisykles ir nagrinėja bylas, susijusias su valstijos įstatymų pažeidimais. Kita sistema-federalinė, kuri pasidarė ypač svarbi, kai valstijos išsiplėtė ir priimamų įstatymų srautas padidėjo, todėl be jo yra dar 51 skirtingos teisminės struktūros.
Valstijų teismų pratika gali ryškiai skirtis dėl Valstijų federalizmo, nes valstijos vykdo savo politiką, labiausiai atitinkančią jos situaciją ir poreikius. Terminologijos bei procedūrų skirtumai yra neišvegiami, todėl aiškinantis jų struktūrą kyla paildomų prroblemų. Pvz, dviejuose trečdaliuose valstijų teisėjai yra renkami, tuo tarpu likusiose jie yra skiriami.
Valstijos yra atsakingos už civilinės ir baudžiamosios teisės įgyvendinimą JAV, todėl federaliniuose kalėjimuose sėdi aštuosmis kartus mažiau nuteistųjų nei valstijų.did-ioji dalis bylų yra sprendžiamos valstijos minicipaliniuose teismuose ar

r miestų teismuose. Šios bylos turi teisę į apeliaciją valstijs apeliaciniuose teismuose. Kita dali bylų yra nagrinėjamos valstijos aukščiausiame teisme ir jos yra susijusios su valstijos konstitucijos apeliacija ar pamatinėmis žmogaus teisėmis.
Federaliniai teismai įtvirtina federalinę teisę, o valstijos teismai – valstijos įstatymus, bet ryšiai tarp šių dviejų ryšiai yra sudėtingi. Federalinė konstitucija yra aukščiausias šalies įstatymas ir jei valstijos įstatymai kertasi su Konstitucija, tai viršenybę turi federaliniai įstatymai. Tai įtvirtinta Konstitucijos viršenybės straipsnyje. Dėl to federaliniuose teismuose priimami įstatymai turi didelę įtaką sprendimams, priimamiems valstijų teismuose.
JAV yra trys teismų pakopos. Apačioje yra apygardų teismai, virš jų – apeliaciniai, sistemos viršje yra Aukščiausiasis teismas, viršiausias teismas šalyje.

Teisėjų skyrimas į federalinius teismus
Federaliniai teisėjai yra skiriami prezidento, kuriam pataria Teisingumo departamentas ir generalinio prokuroro atstovas. Ši skyrimo gaalia yra didelė. Skyrimo teisė suteikia prezidentui galimybę įtakoti nuomonių balansą teismuose. Ruzveltas savo kadencijos metu teismuose padarė krikdemų daugumą, bet viršūnė buvo Jonsono prezidentavimas, kai 70 proc.teisėjų buvo iš jo partijos. Per 1980 rinkimus Reiganas pažadėjo pasirinkti konservatyvius teisėjus, kurie galėtų uždrausti socialinį aktyvizmą, kuris bvo įtvirtintas ankstesnių teisėjų. Reiganas norėjo vykdyti Nixono politiką teisėjų atžvilgiu, bet partinės politikos laikymasis buvo svarbiau. Savo kadencijos metu reiganas paskyrė 344 federalinius teisėjus, 4 į Aukščiausiąjį teismą, 6 į specialiuosius teismus, 76 į apylinkės teismus ir 258 į apygardų. Kaip prezidentas prieš jį, ji
is padarė šališkus sprendimus,bet du faktoriai turėjo tam įtakos:
1. Jis turėjo galimybė skirti daugiau teisėjų į žemesnės instancijos teismus nei prieš jį buvę prezidentai nuo Ruzvelto laikų ir jis užipildė maždaug pusę šio lygio postų.
2. Jo paskirtieji buvo nepaprastai konservatyvūs, daug labaiu nei ankstesni Respublikonų paskirtieji. Tai buvo apgalvotas prezidento sprendimas pasirinkti žmones su skirtinga įstatymiška filosofija nei tie, kurie seniau sėdėjo ant suolelio
Bušas vykdė tokią pat politiką. Per dvyliką metų atliktų pakeitimų tikslas buvo teisėtomis priemonėmis pakeisti personalo tipą. Dauguma paskirų buvo jauni baltieji vyrai, kurie buvo labai konservatyvūs. Kelios moterys-afroamerikietės ar kitų etninių grupių atstovės taip pat buvo paskirtos, bet šis sprendimas buvo neįprastas respublikonų vadovybei. Taip pat buvo atrinkta daugiau nei paprastai ir romos katalikų-vien todėl, kad Teisngumo departamentas prijautė katalikams dėl jų negatyvaus požiūrio į abortus ir matė progą laimėti rinkimus užsitikrinant katalikų paramą.

Klintono eros metais paskyrimai buvo gana įprastas reiškinys-dėl išėjimo į pensiją piko jam teko proga paskirti beveik ketvirtadalį fedralinių teisėjų ir paįvairinti teisėų sudėtį. Beveik visi jo paskirti asmenys buvo demokratai, bet dauguma iš jų buvo gana nuosaikūs ir mažiau laikėsi ideologijos nei partijos nariai norėtų.

Aukščiausiasis teismas

Teismai turi konseratyvizmo bastiono reputaciją. Dažnai jie priešinasi entuziastingų naujovių antplūdžiui suprasdami įstatymą taip kaip jis parašytas, saugodami precedentus ir saugodami tr
radiciškai pripažystamas teises. JAV aukščiausiasis teismas kartais veikdavo netgi ypač radikaliu būdu taip nepaisydamas politikų norų ir priversdamas juos paklusti. Būtent aukščiausiasis teismas buvo tas įrankis, kuris įtvirtino juodaodžių teises pokario metu, nors didelė visuomenės dalis tam nepritarė.

Teismas nepripažino konstitucijos fiksuota ir nekeistina, bet greičiau kaip idealų rinkinį. Ji išlaikė pagrindinius principus, kurie stiprina visą politinę sistemą ir sukuria jos charakterį. Ji rado būdus juos perfrazuodama taip, kad jie atitiktų šiandieninę situaciją. Niekas nesitikėjo, kad konstitucija turės tokią didelę įtaką.

Konstitucijoje labai mažai parašyta apie teismų sistemą ir Teismo statusas yra nusakytas tik bendrais bruožais. Teisminės teisės buvo nustatytos Aukščiausio teismo ir tokie žemesnės instancijos teismai kaip kongresas gali laikas nuo laiko įvesti ir įtvirtinti , bet vis tiek buvo neaišku koks svarbus pagrindinis teismas yra. Buvo nustatytos kelios specifinės galios, bet doumentas nesiekė apriboti jo galių. Ankstyvomis Respublikos gyvavmo dienomis buvo tikimasi, kad jis vaidins mažesnę rolę naujai sudarytoje valdžioje nei kitos dvi valdžios.

Didžioji dabartinės teismo įtakos dali kyla iš serijos ryškių energingų interpretacijų apie teisę ir kostituciją, kurias išsakė ketvirtasis teisingumo ministras Dž. Maršalas, kuris buvo viena iš vadovaujančių figūrų teisėjų poste nuo 1801 iki pat mirties. Jis nustatė Teismo viršenybę ir padėjo darant įtaką Amerikos politikai. Jo nuopelnai yra trigubi:
Padėjo įt
tvirtinti teisminės valdžios nepriklausomybę nuo kitų valdžių,
Išvystė teisminę priežiūrą
Užtikrino, kad teismo sprendimai būtų aukščiau kitų šalies teismų.

Dydis ir sudėtis

Teismas yra aklas apribojant teisėjų teises. Nėra reikalavimų teisėjams būti teisininkais, nors visi AT teisėjai buvo teisininkais. Nuo teismo sukūrimo prieš 200 m.teisėjų buvotik apie 100. originalus teismas susideda iš teisėjo pirmininko ir penkių kolegų, bet šis skaičius kaitaliojosi ir galiausiai buvo nustatyta, kad jį sudarys vienas teisėjas pirminkas ir aštuoni kolegos. Vienas narys turi vieną balsą ir nutarimas negali būti priimamas anonimiškai. Teisėjas primininkas yra PRIMUS INTER PARES (pirmas tarp lygių).

Ankstesnis darbas teisminėje sistemoje nėra būtina sąlyga, todėl tik apie 40 proc.turi darbo patirties federalinėje ar valstijų teisminėje sistemoje. Kai kurios pagrindinės figūros buvo grynai politinės. Erlas Warenas buvo Kalifornijos politikas, valstijos generalinis prokuroras ir gubernatorius prieš rinkimus į AT. Ginčijamasi ar tai yra privalumas, nes daug priimamų sprendimų turi politinę potekstę.

Skirdamas teisėjus į postus prezidents nesirūpia ankstesne kandidatų patirtim, nes jie nori pasirinkti žmones, kurių politinės pažiūros ir teisinė filosofija sutampa su jų pačių. Dž. Adamas paskyrė Maršalą ne dėl jo nuostabaus proto, bet dėl bendrų pažiūrų. Nuo tada prezidentai rūpinasi kur gauti žmonių, kurių pažiūros būtų panašios.

Pakyrimai yra puiki galimybė pakeisti AT prieigos kryptį ir netgi įtakoti viešosios politikos evoliuciją. Kiekvieno prezidento rūpestis yra rasti kažką, kas mąstytų panašiai ir kuris įtiktų Kongresmenams, kurie tvirtina paskyrimą. Prezidentai taip pat gali norėti:
1. Parodyti palankumą mažai pripažintai bendrijai paskirdamas jos narį. Taip galima sustiprinti savo pozicijas užsitarnaujant prielankumą.
2. Tiesiogiai įtakoti AT sprendimus, kaip tai padarė Ruzveltas ir Reiganas, kuris bandė sumažinti politinį aktyvizmą.
3. Atsilyginti už padarytas paslaugas.
Nixonas sąmoningai pakeitė AT balansą ir todėl užsitraukė daugelio konservatyvių teisėjų nepasiteninimą. Jis norėjo įgyvendinti teisminį apribojimą, paskirdamas žmones kurie tam pritaria: tuos, kurie verčiau interpretuoja konstituciją nei kuria naujas taisykles.(bet prastumti savo žmones išeidavo ne visada).

Procedūros

Teismo veikimo laikas prasideda spalį ir tęsiasi iki birželio ar liepos, priklausomai nuo darbo krūvio. Šiuo laikotarpiu, kuris trunka dvi savaites, kuris vadinamas sesija, ir dvi – pertrauka, kurių metu teismas skaito peticijas ir išreiškia savo nuomonę. Sesijos metu nuo pirmadienio iki trečiadienio teisėjai išklauso atstovų pasisakymus, kurie yra ribojami laiko. Trumpi raštiški bylą liečiantys diumentą būna pristatyti prieš pokalbį, todėl atstovai yra priversti diskutuoti , o ne skaityti.

Aukštesnis lygis yra konferencinis darbas, kurio metu teisėjai aptaria dvi bylas per savaitę ir nusprendžia. Teismo pirmininkas inicijuoja kiekvienos bylos diskusijas, išskirdamas ir komentuodamas jo manymu svarbiausius punktus. Tada, pagal darbo stažą, kiti teismo nariai yra kviečiami išreikšti savo nuomonę. Jei šiame etape kokio nors teisėjo nuomonė yra neaiški balsavimas vis tiek įvyksta, bet tik preliminarus. Po balsavimo teismo pirmininkas siekia kuriam nors iš teisėjų užrašyti išvadas. Kiti gali nuspręsti pritarti arba nesutikti. Kai planas parengtas kiti teisėjai diskutuoja ir gali siūlyti keisti kokius nors žodžius ar formuluotes. Kartais tai yra tiesiog laiko gaišimas, nes nuomonės gali ryškiai skirtis. Ši stadija yra baigta, kai teisėjai vieningai nusprendžia kurią nuomonę palaikyti. Kai tai galų gale įvyksta yra skelbiamas nuosprendis.

Vaidmuo

AT stovi federalinės teismų sistemos viršuje ir jis yra sukurtas remiantis Konstitucija. Jo sprendimams negali būti paduota apeliacija. Kongresas turi teisę keisti narių skaičių ir kokias bylas jis turi nagrinėti, bet jis negali keisti pačios konstitucijos galių.

Svarbus jo vaidmuo nustatan kaip teisės aktai atitinka konstituciją, nes ji tik bendrais bruožais nusako kap turi vykti dauguma procesų. Pagrindinė taisyklės liko nepakitusios, bet kažkas vis tiek turi nuspręsti ką vienu ar kitu atveju konstitucijoje norėta pasakyti.

Teismas ir politiniai nesutarimai

AT yra kompleksiškas darinys, nes nėra visiškai teisinis, nei visiškai politinis organas. AT pastoviai dalyvavo politikoje, nors oficialiai jis likdavo nuošalėje. Jo sprendimai dažnai darydavo ir dabar daro politinę įtaką. 1857 jis nusprendė, kad vergas yra nuosavybė ir yra vergas, taip nušluostydamas nosį vergijos šalininkams.

1930 AT, būdamas konservatyvus, norėjo paskelbti, kad „naujasis kursas“ yra nekonstituciškas.

Politinis AT vaidmuo yra gerai įtvirtintas ir teisėjai yra gana svarbi politinio proceso dalis. Jie yra skiriami dėl politinių priežasčių ir paskirti jie susikuria politinę atmosferą. Daugeliui žmonių keista, kad visuomenės gyvenimą liečiančius klausimus spręndžia devyni paskirti žmonės, kurie neturi tiesioginio kontakto su visuomene. Kita vertus, jie supranta vyraujančias nuotaikas ir reaguoja į jas.

Įvairiais laikais teismas papuldavo į įvairius sunkumus su kaire ir dešine, kai kurie liberalų ir konservatorių sprendimai būdavo nepriimtini. Bet vis tiek teismas naudojo savo galias taupiai, nes teisėjai suprasdavo, kad per ilgai nepasyti populiariosios nuomonės yra negerai ir visomenė gali prarasti pasitikėjimą juo. Taip pat jie vengia atvirų konfliktų su kitomis valdžiomis. Jie supranta, kad konstituciją reikia interpretuoti atsižvelgiant į dabartinę situaciją ir taip užtikrinan, kad ji ir toliau liks atitinkanti situaciją.

Leave a Comment