Įstatymų leidyba

Įvadas

Valstybinės valdžios mechanizmas turi garantuoti tinkamą valstybės funkcijų vykdymą. Svarbiausias vaidmuo čia tenka valstybinės valdžios institucijoms, kurios paprastai skirstomos į aukštesniąsias (parlamentas, valstybės vadovas, vyriausybė, aukščiausiasis teismas) ir žemesniąsias (ministerijos, teismai, policija, vietos savivaldybė). Pagal funkcinę paskirtį jos sudaro atskiras valstybės organų sistemas. Sklandžiai šių institucijų veiklai užtikrinti reikia nubrėžti atitinkamą jų veiklos kryptį, kiekvienam iš jų skirti tam tikrą pagrindinių funkcijų dalį, apriboti kompetenciją, nustatyti hierarchinį pavaldumą. Visos valstybinės institucijos kartu su įvairiomis organizacijomis (pramoninkų sąjungomis, partijomis, profesinėmis sąjungomis) užtikrina va alstybės funkcijų vykdymą.
Šiuolaikinėse valstybėse įstatymų leidyba užsiima parlamentas. Parlamentas (pranc. Parlamentaire < parler – kalbėti) – įstatymų leidimo ir svarbiausias tautos atstovavimo organas, įteisinantis svarbiausius politinius ir ekonominius sprendimus. Demokratinis valdymas be parlamento – neįsivaizduojamas. Būtent parlamentui tauta rinkimuose paveda spręsti svarbiausius valstybės klausimus ir suteikia teisę kalbėti jos vardu.
Dabartinių parlamentų kompetencijai priklauso įvairios klausimų grupės: įstatymų leidimas, valstybės biudžeto tvirtinimas, vyriausybės ir kitų valdymo organų suformavimas bei jų veiklos kontrolė, užsienio politikos strategijos nustatymas. Lietuvos Respublikos Seimas, remdamasis 67 -uoju Konstitucijos straipsniu, atlieka ši ias pagrindines funkcijas:
• Leidžia įstatymus;
• Svarsto ir priima Konstitucijos pataisas;
• Skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus;
• Steigia valstybės institucijas ir skiria bei atleidžia jų vadovus;
• Prižiūri Vyriausybės veiklą;
• Skiria savivaldybių tarybų rinkimus;
• Tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri kaip jis vykdomas.
Be abejonės, svarbiausia parlamentui veiklos sritis – įstatymų leidimas. Nors ši

i procedūra įvairiose valstybėse yra skirtinga, tačiau parlamenai šioje srityje turi daug bendrų bruožų: norint išleisti, pakeisti ar panaikinti įstatymą, būtina turėti taip vadinamą įstatymų leidimo iniciatyvos teisę. Paprastai ši teisė valstybėje suteikiama tik ribotam subjektų skaičiui: parlamentarams (parlamentinė iniciatyva); valstybės ar vyriausybės vadovams (vyriausybinė iniciatyva); tam tikroms rinkėjų grupėms (liaudies iniciatyva); aukščiausiems teisminiams organams.
Daugiausia įstatymų projektų parlamentui svarstyti pateikia vyriausybė. Tuo tarpu kiti įstatymų leidimo iniciatyvos teisę turintys subjektai vaidina antraeilį vaidmenį. Minėtas “liaudies iniciatyvos” institutas, nors ir yra numatytas Austrijos, Ispanijos, Italijos konstitucijose, praktiškai realizuoti jį yra sudėtinga. Naujo įstatymo projektą pateikiant įstatymų leidybos organui, reikia surinkti didelį rinkėjų parašų skaičių: Italijoje – 50 tūkst., Lietuvoje – 50 tūkst., Austrijoje – 200 tūkst, Ispanijoje – 500 tūkst. Todėl tokio pobūdžio įstatymų projektai svarstyti parlamentui pateikiami retai. Iš šimtis – Šveicarija, kur “liaudies iniciatyvos” institutas naudojamas dažniau, nei kitose valstybėse. Žymiai populiaresnė – vyriausybės įstatymų leidimo iniciatyvos sritis; čia įstatymų projektus parlamentui pateikia valstybės ir vyriausybės vadovas. Visų šalių parlamentarai daugiausia laiko sugaišta būtent svarstydami vyriausybinius įstatymų projektus.
Dažniausiai parlamentuose nusistovi tokia įstatymų leidimo procedūra:
• įstatymo projekto pasiūlymas;
• įstatymo projekto svarstymas;
• įstatymo tvirtinimas ir paskelbimas.

ĮSTATYMŲ LEIDYBOS PROCEDŪRA
Įstatymų ir kitų seimo aktų registravimas: Įstatymų ir kitų Seimo aktų projektus ir pasiūlymus dėl jų leidybos Seimui svarstyti pateikia institucijos bei asmenys, kurie pagal Konstituciją turi įstatymų le

eidybos iniciatyvos teisę. Teikiamą Seimui svarstyti projektą ar pasiūlymą turi pasirašyti jo iniciatoriai. Kai įstatymo projektą Seimui teikia Lietuvos Respublikos piliečiai Konstitucijos suteikta teise, jį pasirašo iniciatorių įgalioti atstovai, taip pat kartu su projektu pateikiami įstatymo nustatyta tvarka surinkti piliečių parašai.Kartu su įstatymo projektu pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma:
1.parengto projekto tikslai ir uždaviniai;
2.kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai;
3.kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai sureglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių pozityvių rezultatų laukiama;
4.galimos neigiamos priimto įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta;
5.įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą;
6.ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus;
7.jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų papildomųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys;
8.kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai);
9.įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados;
lO.įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai;
11.reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą;
12.kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir
r paaiškinimai.
Įstatymų projektų iniciatoriai prie aiškinamojo rašto prideda teikiamo įstatymo pakeitimų projekto lyginamąjį variantą, kuriame išdėstoma pakeitimų esmė. Naujos redakcijos straipsnio (jo dalies ar punkto) tekste pakeitimai išryškinami, o siūlomi išbraukti žodžiai perbraukiami plona linija. Jeigu siūloma iš esmės pakeisti straipsnį (jo dalį ar punktą), pateikiamas buvusios (perbrauktos plona linija) ir naujos straipsnio (jo dalies ar punkto) redakcijos tekstas. Jeigu siūloma pripažinti netekusiu galios visą straipsnį (jo dalį ar punktą), pakeitimų esmėje nurodomas siūlomo pripažinti netekusiu galios straipsnio (jo dalies ar punkto) numeris ir pateikiamas visas šio straipsnio (jo dalies ar punkto) tekstas (perbrauktas plona linija).
Prireikus kartu su įstatymo projektu pateikiamas įstatymo ar nutarimo projektas dėl šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos.
Šios dalies reikalavimai, išskyrus dėl aiškinamojo rašto, taikomi visiems įstatymų ir kitų Seimo norminių aktų projektams ,išskyrus specialius šio statuto numatytus atvejus.
Įstatymo projekto registravimas ir veiksmai jį užregistravus
1. Visi teikiami įstatymų projektai ir pasiūlymai registruojami Seimo posėdžių sekretoriato
gautų įstatymų projektų ir pasiūlymų rejestre, kuriame nurodomi visi projekto autoriai ir
iniciatoriai bei visi jų pateikti dokumentai.
2. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektai kartu su aiškinamuoju raštu perduodami Seimo
Pirmininkui, komitetams, frakcijoms, Vyriausybei, Respublikos Prezidento kanceliarijai, o
prireikus – ir atitinkamoms savivaldybėms ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.
3. Dėl užregistruoto įstatymo projekto Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ne vėliau
kaip per 7 darbo di
ienas nuo gavimo datos parengia išvadas, ar tas projektas neprieštarauja
galiojantiems įstatymams ir ar jis atitinka juridinės technikos taisykles, taip pat ar aiškinamasis
raštas atitinka šio statuto 135 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Jeigu projektas didelis, Seimo
kancleris gali kreiptis į Seimo seniūnų sueigą dėl šio termino pratęsimo.
4. Jeigu įstatymo projektą teikia Seimo nariai, Respublikos Prezidentas ar piliečiai, jis
siunčiamas Europos teisės departamentui prie Vyriausybės, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo
dienų nuo gavimo datos parengia išvadas, ar tas projektas atitinka Europos Sąjungos teisę.
5. Įstatymų projektai kartu su aiškinamuoju raštu, Teisės departamento ir Europos teisės
departamento prie Vyriausybės išvadomis išdalinami Seimo nariams ne vėliau kaip prieš 1 darbo
dieną iki jų pateikimo Seimo posėdyje.
6. Projektą svarstant ir toliau rengiant, Posėdžio sekretoriatui pateikiami ir jis užregistruoja
visas naujas projekto redakcijas, pateiktas išvadas, pakeitimus bei papildymus, taip pat pažymi,
kas juos pateikė.
7. Apie įstatymo projektą taip pat skelbiama leidiniuose „Seimo kronika” ir „Valstybės
žinios”.
Kelių įstatymų projektų svarstymas kartu bei alternatyvus projektai
Jeigu įstatymo projektas pateiktas kartu su Konstitucijos pataisomis, abu projektai gali būti nagrinėjami kartu, bet pirma balsuojama dėl Konstitucijos pataisų, laikantis jos keitimo procedūros.
Taip pat kartu svarstomi įstatymų projektai dėl kitų įstatymų pakeitimo, papildymo ar panaikinimo, kurie yra būtini priėmus siūlomą įstatymo projektą.Jeigu yra gauti keli alternatyvūs to paties įstatymo projektai, Seimo komitete ir svarstymo Seimo posėdyje metu jie nagrinėjami kartu ir pasirenkamas vienas iš jų.
Seimo Pirmininkas, Seimo valdyba įstatymo projektą gali perduoti vienam iš komitetų preliminariai išnagrinėti bei parengti išvadas dėl šio projekto.Jeigu Teisės departamentas pateikia išvadą, kad projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas privalo preliminariai apsvarstyti šį projektą.Prireikus Seimo Pirmininkas, Seimo valdyba savo iniciatyva ar komiteto siūlymu gali paprašyti, kad dėl svarstomo projekto savo išvadas Seimui pateiktų Vyriausybė.Vyriausybė išvadas šiuo ir kitais atvejais pateikia Seimui per 4 savaites.

Aplinkybės, kurioms esant įstatymo projektas neteikiamas svarstyti Seime:
1. Seimo Pirmininkas neteikia svarstyti Seime įstatymų projektų, jeigu Teisės ir
teisėtvarkos komitetas padaro išvadą, kad jie prieštarauja Konstitucijai ir nėra nustatyta tvarka
pateikto Konstitucijos pataisų projekto.
2. Jeigu pateiktąjį ar kitą analogiško turinio įstatymo projektą per pastaruosius 6 mėnesius
Seimas buvo atmetęs, toks projektas taip pat nepriimamas pakartotinai svarstyti.
3. Įstatymų projektai, pateikti subjektų, neturinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės,
užregistruojami, bet svarstyti neperduodami, tačiau su jais supažindinami atitinkami komitetai.
4. Visais šiais atvejais, suderinus su atitinkamu komitetu, projektas su Seimo Pirmininko
viza grąžinamas į Seimo posėdžių sekretoriatą, kur įrašomas į atmestų įstatymų projektų bei
pasiūlymų rejestrą ir perduodamas į Seimo archyvą. Apie tai turi būti paskelbta “Seimo
kronikoje” ir pranešta pateikėjui.
5. Kai įstatymo projektą Seimui teikia piliečiai, Seimo Pirmininkas privalo šį projektą
pateikti svarstyti Seimui, nepaisydamas visų šiame straipsnyje išvardytų reikalavimų.
Iniciatorių teisė atšaukti įstatymo projektą
Įstatymo projekto iniciatoriai iki svarstymo Seimo posėdyje turi teisę projektą atšaukti. Apie šį sprendimą jie iš karto raštu praneša Seimo kancleriui, o šis – Seimui.Atšauktasis įstatymo projektas su Seimo kanclerio viza grąžinamas į Posėdžių sekretoriatą, kur įrašomas į atsiimtų projektų bei pasiūlymų rejestrą ir perduodamas į Seimo archyvą.Tačiau jeigu iniciatorių atšauktą įstatymo projektą ne vėliau kaip kitą dieną oficialiai paremia ir pateikia kitas įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintis subjektas, tokio projekto svarstymo procedūra tęsiama toliau. Si nuostata netaikoma įstatymų projektams, kuriuos teikia Respublikos Prezidentas arba Vyriausybė.
ĮSTAYMŲ PATEIKIMAS SEIMO POSĖDYJE
Projekto pateikimo procedūra
Įstatymo ar kito Seimo akto projektą Seimo posėdyje pateikia projekto iniciatorius arba jo atstovas (Respublikos Prezidento atstovas, Ministras Pirmininkas, Vyriausybės įgaliotas ministras ar viceministras arba piliečių atstovas),trumpai (iki 10 minučių) apibūdindamas projektą ir atsakydamas į Seimo narių klausimus (iki 10 minučių).Po to posėdžio pirmininkas supažindina su Seimo kanceliarijos Teisės departamento, taip pat, jeigu gautos, su Seimo komitetų, Vyriausybės ir Europos teisės biuro prie Vyriausybės išvadomis ir teikia pasiūlymus balsuoti. Piliečių teikiamas įstatymo projektas turi būti pateiktas Seimo posėdyje ne vėliau kaip per savaitę po jo įregistravimo Seimo sesijos metu, o įregistravus tarp Seimo sesijų – pirmame kitos sesijos posėdyje.
Dėl pateikto įstatymo ar kito Seimo akto projekto Seimas priima vieną iš šių spendimų: 1.pradėti projekto svarstymo procedūrą;
2.atidėti projekto pateikimo procedūrą ir nurodyti iniciatoriams, kokius veiksmus jie privalo atlikti iki pakartotinio projekto pateikimo Seime;
3.atmesti projektą nurodant motyvus.
Jeigu Seimas nutaria pradėti svarstymo procedūrą, tuomet gali būti sprendžiama, ar paskelbti šį projektą visuomenei svarstyti.Visi sprendimai įstatymo projekto pateikimo ir svarstymo Seimo posėdyje metu priimami paprasta balsavusiųjų dauguma, išskyrus sprendimus atmesti projektą ar paskelbti jį visuomenei svarstyti, kurie priimami, jeigu juos priėmusi dauguma ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių. Jeigu Seimas nutaria pradėti svarstymo procedūrą, tuomet gali būti sprendžiama, ar taikyti skubos ar ypatingos skubos svarstymo tvarką. Skubos ir ypatingos skubos svarstymo tvarkos taikymas nustatytas šio statuto dvidešimt ketvirtajame skirsnyje.
Veiksmai nutarus pradėti projekto svarstymo procedūrą
Projekto svarstymo procedūrą sudaro: svarstymas pagrindiniame komitete, svarstymas Seimo posėdyje ir projekto priėmimas. Nutaręs pradėti projekto svarstymo procedūrą, Seimas tame pačiame posėdyje turi paskirti preliminarią svarstymo Seimo posėdyje datą (ne anksčiau kaip po savaitės ir ne vėliau kaip iki sesijos pabaigos), pagrindinį komitetą ir papildomus komitetus projektui toliau nagrinėti arba tobulinti. Siūlymą dėl preliminarios svarstymo Seimo posėdyje datos, pagrindinio komiteto ir papildomų komitetų aptaria ir teikia Seimui tvirtinti Seniūnų sueiga. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant projektą turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai bei Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių, taip pat turi būti pateiktas ir svarstomas valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
Jeigu yra sudaryta iniciatyvinė grupė referendumui dėl įstatymo nuostatų paskelbti, po to, kai patvirtinama, jog yra surinktas reikiamas parašų skaičius, sesijos metu šis klausimas svarstomas artimiausiame Seimo posėdyje. Jame kviečiami dalyvauti referendumo iniciatorių atstovai.

ĮSTATYMO PROJEKTO SVARSTYMAS PAGRINDINIAME
KOMITETE
Pagrindinio komiteto pasirengimas svarstyti įstatymo projektą
Komitetas, Seimo paskirtas kaip pagrindinis nagrinėti įstatymo projektą, kurio svarstymo procedūra pradėta, ne vėliau kaip per savaitę turi savo posėdyje apsvarstyti pasirengimą projektą nagrinėti komitete. Tam komitetas paskiria atsakingus komiteto narius – komiteto išvadų rengėjus (paprastai vieną iš Seimo daugumos, vieną iš Seimo mažumos), numatoma, kokių ekspertų nuomonės privalo būti išklausytos, gali būti paprašyta kitų komitetų ar valstybės institucijų papildomų išvadų, numatoma, iki kada pastabas, pasiūlymus ir pataisas komitetui gali pateikti suinteresuoti asmenys, kada išvadų rengėjai privalo komitetui pateikti pirmąjį išvadų projektą, priimti kiti parengiamieji sprendimai.
Asmenys, turintys įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pastabas ir pasiūlymus gali pateikti likus ne mažiau kaip 2 valandos iki pagrindinio komiteto posėdžio, kuriame pradedamas svarstyti komiteto išvadų projektas.
Jeigu pagrindinis komitetas nutaria įstatymo projektą grąžinti tobulinti iniciatoriams, asmenys, turintys įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pastabas ir pasiūlymus gali pateikti tokia pat tvarka ir dėl patobulinto įstatymo projekto.Jei komitetas nutaria įstatymo projektą tobulinti, tam gali būti sudaryta darbo grupė.
Pasirengimo svarstyti projektą klausimus prireikus komitetas gali aptarti ir kituose posėdžiuose.
Pagrindinis komitetas privalo Seimo valdybos nustatyta tvarka spaudoje paskelbti informaciją, iki kada komitete yra laukiama pasiūlymų ir pastabų iš suinteresuotų asmenų ir kaip galima susipažinti su įstatymo projekto tekstu. Pagrindinis komitetas turi projektą išsiuntinėti suinteresuotoms valstybės institucijoms, o prireikus – ir visuomeninėms organizacijoms, savivaldybėms, politinėms partijoms ir organizacijoms, kad šios galėtų atsiųsti vertinimus. Seimo valdyba arba Seniūnų sueiga gali nustatyti, kokioms institucijoms ar asmenims projektas privalo būti nusiųstas, arba gali pagrindinį komitetą atleisti nuo šioje dalyje nustatytų pagrindinio komiteto prievolių.
Visą dėl įstatymo projekto gautą medžiagą įvertina bei apibendrina pagrindinis komitetas. Jeigu įstatymo projektas paskelbtas visuomenei svarstyti, gauti pasiūlymai perduodami pagrindiniam komitetui.
Po to, kai baigiasi laikas pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymo projekto, visos gautos iš suinteresuotų asmenų ir ekspertų pastabos gali būti svarstomos pagrindinio komiteto klausymuose, kuriuose dalyvauti kviečiami visi pastabų ir pasiūlymų teikėjai. Klausymus organizuoja komiteto išvadų rengėjai. Svarstymų rezultatai yra fiksuojami išvadų projekte.
Po to, kai klausymuose yra baigiamas suinteresuotų asmenų ir ekspertų pastabų bei pasiūlymų svarstymas, jeigu yra gauta daug pastabų, pasiūlymų ir pataisų iš asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, gali būti skiriami komiteto klausymai, kuriuose yra aptariamos Seimo paskirtų papildomų Seimo komitetų, Seimo narių, Vyriausybės ir Respublikos Prezidento teikiamos pastabos bei pasiūlymai dėl įstatymo projekto. Šias pastabas ir pasiūlymus jų autoriai gali pateikti likus ne mažiau kaip 2 valandoms iki šio komiteto posėdžio.
Įstatymo projekto svarstymo komitete metu klausymų galima nerengti, jeigu pataisų ir pastabų yra gauta nedaug, tačiau tokiu atveju visi pataisų ir pastabų autoriai turi būti kviečiami į komiteto posėdį, kuriame pagal šio statuto 149 straipsnį yra svarstomas įstatymo projektas.
Įstatymo projekto svarstymas pagrindinio komiteto posėdyje:
1. .Ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki svarstymo Seimo posėdyje įstatymo projektas ir komiteto išvadų projektas turi -būti apsvarstyti pagrindiniame komitete. Apie tokio svarstymo laiką ir vietą turi būti viešai pranešta Seimo nariams, Vyriausybei ir Respublikos Prezidento kanceliarijai likus ne mažiau kaip 2 darbo dienoms iki komiteto posėdžio. Tuo pačiu metu Posėdžių sekretoriatui turi būti pateiktas pagal svarstymų klausymuose rezultatus komiteto išvadų rengėjų pataisytas ir pasirašytas įstatymo projektas ir komiteto išvadų projektas, kuriame nurodoma, kokios pataisos ir pasiūlymai buvo gauti iš papildomų komitetų, ekspertų, suinteresuotų asmenų bei asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, į kurias pastabas ir pasiūlymus yra atsižvelgiama, į kuriuos ne ir kodėl, kaip siūloma keisti įstatymo projektą.
2. .Komiteto posėdyje svarstomi tik tie asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pateikti pasiūlymai ir pastabos dėl įstatymo projekto, kurie buvo pateikti likus ne mažiau kaip 2 valandoms iki komiteto posėdžio.
3. .Į svarstymą pagrindiniame komitete kviečiami projekto iniciatorių ir išvadas rengiančių papildomų komitetų atstovai, komiteto patvirtinti ekspertai, taip pat asmenys, turintys įstatymų leidybos iniciatyvos teisę ir pateikę pataisų dėl įstatymo projekto. Komiteto posėdyje jiems turi būti suteiktas žodis.
4. .Komiteto posėdyje kalbėti dėl svarstomo projekto leidžiama ir dalyvaujantiems kitiems Seimo nariams.
5. .Į posėdį gali būti pakviesti ir kitų suinteresuotų valstybės institucijų, savivaldybių, politinių partijų ir organizacijų bei visuomeninių organizacijų atstovai. Posėdžio pirmininko sutikimu jiems gali būti suteiktas žodis.
6. Jeigu pagrindinis komitetas per nustatytą laiką nespėja išnagrinėti įstatymo projekto, dėl termino pratęsimo jis turi kreiptis į Seniūnų sueigą.
Sprendimai;
Svarstymo pagrindiniame komitete metu turi būti priimtas vienas iš šių sprendimų, kuris pateikiamas projekto svarstymui Seimo posėdyje:
1.pritarti iniciatorių pateiktam arba komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms;
2.pritarti arba nepritarti įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų pateiktoms pataisoms dėl įstatymo projekto (pataisos, kurioms pritarta, įtraukiamos į komiteto patobulintą įstatymo projektą; visos iš šių asmenų gautos pataisos įtraukiamos į komiteto išvadas);
3.daryti svarstymo komitete pertrauką ir grąžinti įstatymo ir išvadų projektus tobulinti išvadų rengėjams, kurie turi atlikti komiteto nurodytus veiksmus;
4.paskelbti projektą visuomenei svarstyti; 5.grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti; 6.projektą atmesti.
Jeigu pagrindinis komitetas priima sprendimą grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti arba projektą atmesti, šis komitetas vis tiek turi pateikti savo išvadas Seimui ,jeigu komitetui svarstyti buvo pateikti keli alternatyvūs projektai, komitetas viename iš artimiausių posėdžių apsisprendžia, kuriam iš alternatyvių projektų pritarti ir pradėti jo svarstymo komitete procedūrą.Po svarstymo pagrindiniame komitete komiteto patvirtintas projektas ir komiteto išvados perduodamas Seimo kanceliarijos Dokumentų skyriui suredaguoti. Suredaguotas projekto tekstas derinamas su jo iniciatorių bei komitetų atstovais (išvadų rengėjais). Svarstymo pagrindinio komiteto posėdyje metu pagal galimybes daromas garso įrašas, o kalbos protokoluojamos. Jeigu svarstant projektą pagrindiniame komitete ne mažiau kaip trys komiteto nariai nesutinka su daugumos sprendimu, jie gali Seimui pateikti savo atskirąją nuomonę, kuri privalo būti įtraukta į komiteto išvadas ir apsvarstyta kaip alternatyvi svarstymo Seimo posėdyje metu.
ĮSTATYMO PROJEKTO SVARSTYMAS SEIMO POSĖDYJE
Įstatymo projektas ir komiteto išvados išdalijamos Seimo nariams ne vėliau kaip 2 darbo dienos prieš Seimo posėdžio, kuriame svarstomas šis projektas, pradžią.Svarstymo Seimo posėdyje metu aptariamas įstatymo projekto tikslingumas, koncepcija, pagrindinės projekto nuostatos ir principai, taip pat pateikiamos visos pagrindiniame komitete gautos įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų pataisos ir papildymai, taip pat pataisos, kurias dėl komiteto patvirtinto įstatymo projekto, likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki Seimo posėdžio
darbotvarkėje numatyto laiko įstatymo projektą pradėti svarstyti, pateikė Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ar Seimo narys. Įstatymo projekto svarstymo Seimo posėdyje metu dėl šių pataisų ir papildymų priimamas Seimo sprendimas.
Seimo posėdyje įstatymo projektas svarstomas tokia tvarka:
1 .pagrindinio įstatymo projektą nagrinėjančio komiteto pranešimas, kurio metu pristatomos komiteto išvados apie projekto svarstymo pagrindiniame komitete rezultatus;
2.balsavimas, jeigu pagrindinis komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams arba jį atmesti. Jeigu Seimas nepritaria pagrindinio komiteto siūlymui, Seimas gali paskirti kitą pagrindinį komitetą arba sudaryti specialią Seimo komisiją įstatymo projektui tobulinti. Ši komisija tokiu atveju atlieka pagrindinio komiteto funkcijas ir dirba pagal tokio komiteto darbo tvarką. Jeigu priimamas nutarimas paskirti kitą pagrindinį komitetą ar specialią komisiją projektui tobulinti, kartu turi būti priimtas Seimo protokolinis nutarimas, kuriame turi būti suformuluotos pagrindinės nuostatos, ką pagrindinis komitetas ar speciali komisija turi projekte pataisyti. Šio protokolinio nutarimo projektą turi pateikti Seimo narys, teikiantis siūlymą projektą perduoti kitam pagrindiniam komitetui patobulinti;
3.alternatyvių projektų, jeigu jų yra, iniciatorių atstovų pranešimai; 4.kitų komitetų papildomi pranešimai;
5.bendroji diskusija įstatymo projekto esminėms nuostatoms aptarti – Vyriausybės, kitų komitetų, frakcijų ir paskirų Seimo narių kalbos;
6.po bendrosios diskusijos, jeigu alternatyvaus projekto autoriai nesutinka su pagrindinio komiteto sprendimu nepritarti alternatyviam projektui, balsuojama, ar pritarti komiteto sprendimui;
7.taip pat, jeigu to reikalauja Seimo narys, po bendrosios diskusijos balsuojama, ar pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui;
8.jeigu Seimas nepritaria pagrindinio komiteto pateiktam projektui arba jeigu Seimas nutaria pritarti alternatyviam projektui, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas, daroma svarstymo pertrauka Seimo posėdyje ir projektas arba grąžinamas tam pačiam pagrindiniam komitetui tobulinti, arba Seimas gali paskirti kitą pagrindinį komitetą ar sudaryti specialią Seimo komisiją įstatymo projektui redaguoti. Ši komisija tokiu atveju atlieka pagrindinio komiteto funkcijas ir dirba pagal tokio komiteto darbo tvarką;
9.svarstomi ir priimami sprendimai dėl įstatymo projekto pataisų ir papildymų, kuriuos svarstymo pagrindiniame komitete metu pateikė įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintys asmenys ir kuriems pagrindinis komitetas nepritarė;
lO.svarstomi ir priimami sprendimai dėl įstatymo projekto pataisų ir papildymų, kuriuos, likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki projekto svarstymo Seimo posėdyje, pateikė Respublikos Prezidentas, Vyriausybė arba Seimo narys, jeigu jo teikiamą pataisą ar papildymą Seimo posėdžio metu paremia ne mažiau kaip 10 Seimo narių.
Seimo posėdžio darbotvarkėje bendrajai diskusijai skirtas laikas dalijamas proporcingai Seimo frakcijų atstovams. Jeigu-Seimo frakcijų atstovai iki galo neišnaudoja savo diskusijų laiko, diskusija baigiama pirma numatyto laiko.
Pataisų dėl įstatymo projekto pateikimas ir priėmimas svarstymo Seimo posėdyje metu

1. Visas siūlomas pataisas, išbraukimus bei papildymus dėl įstatymo projekto Respublikos
Prezidentas, Vyriausybė ar Seimo narys turi įteikti Posėdžių sekretoriatui ne vėliau kaip prieš 24
valandos iki posėdžio darbotvarkėje numatyto laiko įstatymo projektą pradėti svarstyti.
2. Posėdžių sekretoriatas pataisas dėl įstatymo projekto perduoda pagrindiniam įstatymą
nagrinėjančiam komitetui, jas padaugina ir išdalija visiems Seimo nariams. Taip pat išdalijamos
ir pagrindinio komiteto išvados, kuriose turi būti nurodyta, kokios kitos įstatymų leidybos
iniciatyvos teisę turinčių asmenų pataisos ar papildymai buvo pateikti projekto svarstymo
pagrindiniame komitete metu ir kokioms iš šių pataisų ar papildymų svarstymo komitete metu
nebuvo pritarta.
3. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka yra gauta naujų pataisų, papildymų bei
išbraukimų, kurių pagrindinis komitetas iki tol nebuvo svarstęs, iki įstatymo projekto svarstymo
Seimo posėdyje turi būti surengtas pagrindinio komiteto posėdis, kuriame turi būti apsvarstyti
gauti pasiūlymai.
4. Projekto svarstymo Seimo posėdyje metu naujos pataisos, papildymai ar išbraukimai
negali būti pateikiami ir priimami, išskyrus redakcines pataisas, kurios nesvarstomos ir dėl jų
nebalsuojama, o tik raštu pateikiamos pagrindiniam įstatymo projektą nagrinėjančiam komitetui.

5. Seimo narių pataisos ir papildymai, pateikti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka,
posėdžio pirmininko nėra teikiami svarstyti ir balsuoti, jeigu posėdžio metu posėdžio pirmininkui
šiuos paskelbus, juos paremia mažiau kaip 10 Seimo narių.
6. Pataisų ir papildymų svarstymo Seimo posėdyje metu leidžiama kalbėti tik pataisų ir
papildymų autoriams (iki 2 minučių dėl kiekvieno pasiūlymo, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje
minimus pasiūlymus), pranešėjui ir dėl balsavimo motyvų, pranešėjas neklausinėjamas.
7. Kalbėjęs dėl pataisos ar papildymo jų autorius nebegali kalbėti dėl balsavimo motyvų.
8. Pataisos dėl atskiro įstatymo straipsnio svarstomos ir priimamos tokia tvarka:
Pranešėjas paskelbia gautus raštu pasiūlymus pakeisti visą straipsnį, pakeisti kai kuriuos straipsnio teiginius, papildyti straipsnį, išbraukti kai kuriuos straipsnio teiginius; taip pat kiekvieną iš jų gali trumpai pakomentuoti (iki 2 minučių). Sprendimai dėl pateiktų pasiūlymų priimami balsuojant. Kai dėl to paties straipsnio yra keletas pasiūlymų, balsuojama pagal šios dalies 1 punkte nurodytų pasiūlymų eilę, o nurodytoje eilėje – pagal pasiūlymų pateikimo tvarką. Dėl pataisos papildymų ar pataisymų balsuojama anksčiau negu dėl pačios pataisos. Pateikėjas prieš balsavimą gali savo pasiūlymą atšaukti. Pasiūlymų, prieštaraujančių anksčiau priimtiesiems, posėdžio pirmininkas neteikia balsuoti. Kai pranešėjas paskelbia, kad pagrindinis komitetas yra apsvarstęs pasiūlymą ir jį priima, dėl jo galima nebalsuoti, jeigu dėl to nėra prieštaraujančių Seimo narių. Balsuojama dėl viso straipsnio.
Pateikti papildomi įstatymo projekto straipsniai svarstomi ir priimami tokia pat tvarka kaip visos kitos pataisos ar papildymai dėl įstatymo projekto.
Seimo sprendimai po įstatymo projekto svarstymo Seimo posėdyje
Po svarstymo Seimas nusprendžia:
1. pritarti komiteto patvirtintam įstatymo projektui su Seimo posėdžio metu priimtomis pataisomis ir paskirti įstatymo priėmimo datą ne anksčiau kaip po 2 darbo dienų;
2. paskelbti projektą visuomenei svarstyti. Tuomet procedūra kartojama nuo svarstymo pagrindiniame komitete;
3. grąžinti projektą pagrindiniam komitetui patobulinti. Jeigu priimamas toks nutarimas, kartu turi būti priimtas Seimo protokolinis nutarimas, kuriame turi būti suformuluotos pagrindinės nuostatos, ką pagrindinis komitetas turi projekte pataisyti. Šio protokolinio nutarimo projektą turi pateikti Seimo narys, teikiantis siūlymą grąžinti projektą pagrindiniam komitetui patobulinti. Šiuo atveju procedūra kartojama nuo svarstymo pagrindiniame komitete. Toks sprendimas svarstant projektą gali būti priimtas tik vieną kartą;
4. daryti projekto svarstymo pertrauką, jeigu svarstyti nebaigiama tame pačiame posėdyje arba jeigu paaiškėja, kad Seimo nariams reikia papildomos informacijos įstatymui svarstyti, arba šio statuto 109 straipsnyje nustatyta tvarka;
5. grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės. Šiuo atveju įstatymo projekto svarstymo procedūra kartojama nuo pateikimo Seimo posėdyje;
6. atmesti projektą ir prireikus pavesti parengti naują.
ĮSTATYMO PROJEKTO PRIĖMIMAS SEIMO POSĖDYJE
Pataisų ir papildymų dėl įstatymo projekto pateikimas:
1. Pagrindinis komitetas Seimui priimti privalo pateikti Seimo kanceliarijos Dokumentų
skyriaus iš naujo suredaguotą įstatymo projektą. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas taip
pat pateikia išvadas dėl šio projekto. Projektai šiems skyriams turi būti perduoti ne vėliau kaip
prieš 3 darbo dienas iki jų priėmimo.
2. Dėl svarbių aplinkybių Seimo kancleris gali kreiptis į Seniūnų sueigą, kad leistų
nesilaikyti šio straipsnio 1 dalies reikalavimų.
3. Suredaguotas įstatymo projektas ir Teisės departamento išvados turi būti išdalyti Seimo
nariams ir įteikti Vyriausybei, Respublikos Prezidento kanceliarijai ne vėliau kaip prieš 2 darbo
dienas iki posėdžio.
4. Priėmimo metu svarstomos tik tos pataisos, papildymai bei išbraukimai, kuriuos,
posėdžio metu posėdžio pirmininkui paskelbus, paremia ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių. Visas
siūlomas pataisas, papildymus bei išbraukimus dėl įstatymo projekto įstatymo leidybos
iniciatyvos teisę turintys asmenys turi įteikti Posėdžių sekretoriatui ne vėliau kaip prieš 24
valandas iki posėdžio darbotvarkėje numatyto pradėti įstatymo priėmimo procedūrą laiko.
5. Posėdžių sekretoriatas pataisas, papildymus bei išbraukimus perduoda pagrindiniam
įstatymo projektą nagrinėjančiam komitetui, padaugina ir išdalija visiems Seimo nariams.
6. Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka yra gauta naujų pataisų, papildymų bei
išbraukimų, kurių pagrindinis komitetas iki tol nebuvo svarstęs, iki įstatymo projekto svarstymo
Seimo posėdyje turi būti surengtas pagrindinio komiteto posėdis, kuriame turi būti apsvarstyti
gauti pasiūlymai.
7. Priėmimo metu naujos pataisos, papildymai ar išbraukimai, neatitinkantys šio straipsnio
4 dalies reikalavimų, nepriimami.
Įstatymo projekto priėmimo tvarka:

1. Priėmimo metu pranešėjas trumpai aptaria gautus papildomus pasiūlymus ir pataisas,
nurodydamas jų pateikėjus.
2. Po to balsuojama dėl atskirų įstatymo projekto dalių. Jeigu Seimas nenutaria kitaip,
straipsniai priimami iš eilės.
3. Straipsnius, kurie lemia įstatymo projekto principus ir sandarą, posėdžio pirmininkas
gali pateikti balsuoti pirmiau už kitus.
4. Tuos straipsnius, dėl kurių nėra jokių pasiūlymų, galima priimti be balsavimo, jeigu tam
neprieštarauja nė vienas Seimo narys. Kitais atvejais balsuojama dėl kiekvieno straipsnio.
5. Naujos pataisos, papildymai bei išbraukimai, pateikti 155 straipsnio 4 dalyje nustatyta
tvarka, posėdžio pirmininko nėra teikiami balsuoti, jeigu posėdžio pirmininkui juos paskelbus,
juos paremia mažiau kaip 1/5 Seimo narių.
6. Priėmimo metu leidžiama kalbėti tik pateiktų pataisų ir papildymų autoriams (iki 2
minučių dėl kiekvieno pasiūlymo, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje minimus pasiūlymus),
pranešėjui ir dėl balsavimo motyvų, pranešėjas neklausinėjamas.
7. Kalbėjęs dėl pataisos ar papildymo jų autorius nebegali kalbėti dėl balsavimo motyvų.

Atskiras įstatymo projekto straipsnis svarstomas ir priimamas tokia tvarka:
1. pranešėjas paskelbia raštu gautus pasiūlymus – pakeisti visą straipsnį, pakeisti kai kuriuos straipsnio teiginius, papildyti straipsnį, išbraukti kai kuriuos straipsnio teiginius; taip pat kiekvieną iš jų gali trumpai pakomentuoti (iki 2 minučių);
2. .sprendimai dėl pateiktų pasiūlymų priimami balsuojant. Kai dėl to paties straipsnio yra keletas pasiūlymų, balsuojama pagal šio straipsnio 1 punkte nurodytų pasiūlymų eilę, o nurodytoje eilėje – pagal pasiūlymų pateikimo tvarką. Dėl pataisos papildymų ar pataisymų balsuojama anksčiau negu dėl pačios pataisos;
3. .pateikėjas prieš balsavimą gali pasiūlymą atšaukti;
4. .pasiūlymų, prieštaraujančių anksčiau priimtiesiems arba analogiškų anksčiau atmestiesiems, posėdžio pirmininkas neteikia balsuoti;
5. .kai pranešėjas paskelbia, kad pagrindinis komitetas yra apsvarstęs ir šis priima pasiūlymą, dėl jo galima nebalsuoti, jeigu nėra prieštaraujančių Seimo narių;
6. .balsuojama dėl viso straipsnio.
Pateikti papildomi įstatymo projekto straipsniai svarstomi bei priimami tokia pat tvarka kaip visi kiti įstatymo projekto straipsniai.
Pertraukos įstatymo projekto priėmimo metu
Pranešėjo reikalavimu, jeigu jis mano, kad priimtiems pasiūlymams suderinti reikia dar vieno pagrindinio komiteto posėdžio, po balsavimo dėl visų straipsnių gali būti padaryta priėmimo pertrauka, bet ne ilgesnė kaip iki artimiausios Seimo posėdžių dienos.Po pertraukos apsvarstomi komiteto padaryti pakeitimai ir papildymai, kurie neturi prieštarauti jau priimtų straipsnių esmei, ir dėl jų balsuojama. Šio svarstymo metu kiti siūlymai dėl pakeitimų ir papildymų nepriimami, jeigu įstatymo projekto priėmimo Seime metu nebuvo priimti įstatymo principus ir sandarą lemiantys straipsniai, pranešėjas iki svarstymo Seimo posėdyje pabaigos gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti. Jeigu Seimas šį pasiūlymą priima, procedūra kartojama nuo įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete. Šia galimybe įstatymo projekto priėmimo
metu galima pasinaudoti tik vieną kartą.Jeigu įstatymo projekto priėmimo metu, balsuojant dėl mokesčių įstatymo projekto straipsnių arba kitų įstatymų straipsnių, kurie reglamentuoja mokesčius arba dėl kurių gali labai pasikeisti valstybės pajamos, Vyriausybės narys, Vyriausybės įgaliotas asmuo pareikalauja, daroma įstatymo priėmimo pertrauka iki artimiausios Seimo posėdžių dienos. Tęsiant įstatymo projekto priėmimą, pakartojama paskutinio prieš pertrauką straipsnio priėmimo procedūra.Jeigu, svarstant įstatymo projektą, jis pakeičiamas taip, kad jo nuostatos gali neatitikti Europos Sąjungos teisės, pagrindinis komitetas gali prašyti Europos teisės biuro prie Vyriausybės pateikti naują išvadą. Įstatymo priėmimo metu prieš balsavimą dėl viso įstatymo projekto turi būti padaryta pertrauka, jeigu nėra pateikti ir apsvarstyti Seime įstatymo ar nutarimo dėl įstatymo įgyvendinimo, taip pat įstatymų dėl kitų įstatymų ar jų straipsnių, susijusių su priimamu įstatymu, pakeitimo, papildymo ar panaikinimo projektai, kai Seimas yra nusprendęs, kad šiuos teisės aktus reikia priimti.
Balsavimas dėl viso įstatymo projekto:
1. Įstatymo priėmimo metu siūlymai atmesti projektą nepriimami. Jis laikomas atmestu
tada, jeigu negauna reikiamo balsų skaičiaus.
2. Apsvarsčius visus įstatymo projekto straipsnius, balsuojama dėl viso įstatymo projekto.
3. Jeigu įstatymo projektas nepriimamas, Seimas gali pavesti projekto iniciatoriams arba
pagrindiniam komitetui parengti naują projektą.
4. Jeigu reikia, įstatymo priėmimo metu svarstomas ir priimamas įstatymas ar nutarimas
dėl įstatymo įgyvendinimo, taip pat įstatymai dėl kitų įstatymų ar jų straipsnių, susijusių su
priimamu įstatymu, pakeitimo, papildymo ar panaikinimo.
Įstatymo pasirašymo sulaikymas :
1. Kol priimtas įstatymas neperduotas pasirašyti Respublikos Prezidentui, Seimo
Pirmininkas, komitetas ar ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių gali motyvuotu raštu kreiptis į Seimą
dėl, jų manymu, priimant tą įstatymą padarytų Seimo statuto pažeidimų.
2. Jeigu yra gautas toks kreipimasis, Etikos ir procedūrų komisija ne vėliau kaip per 5
darbo dienas turi pateikti Seimui išvadas ir pasiūlymus.
3. Kol Etikos ir procedūrų komisija nepateikė savo išvadų, Seimo Pirmininkas neperduoda
įstatymo pasirašyti Respublikos Prezidentui.
4. Jei Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja, jog buvo šiurkščiai pažeista įstatymų
leidybos procedūra ar kitos svarbios šio statuto nuostatos ir tai lėmė Seimo sprendimą, Seimas
balsuoja, ar pripažinti netekusiu galios, ar palikti galioti ginčijamą įstatymą.
5. Jeigu Seimas šiuo atveju pripažįsta ginčijamą įstatymą netekusiu galios, jo projekto
svarstymas paprastai kartojamas nuo tos stadijos, kai buvo padarytas pažeidimas.
Jeigu įstatymo projektas bet kurioje svarstymo stadijoje atmetamas, jis gali būti siūlomas vėl ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo projekto atmetimo dienos.

Išvados

Visiškai akivaizdu, kad priimami įstatymai turi būti ne tik teisingi, bet ir stabilūs. Šalyje, kur mokslininkai tampa bedarbiais, kur intelekto žiedas priverstas mąstyti apie savo ir savo šeimos elementariausią pragyvenimo lygį, kitaip būti ir negali.Mūsų politikai lyg apkurtę, jie negirdi, kuo gyvena visuomenė, nesuvokia procesų, kurie formuojasi šalyje. Kokių įstatymų projektų galima iš jų sulaukti? Kaip paprastas žmogus, nebūdamas teisininkas, gali suprasti įstatymą, jeigu vos savaitei praėjus nuo jo priėmimo įstatymas keičiamas, koreguojamas? Valstybės vizijos praradimas, profesinės disciplinos stoka, įnirtingas traukimasis į partijų kevalus veda link to, kad nebelieka panoraminio vaizdo, įstatymų leidybos sritis tampa nedarni, virsta chaotiškos ir karštligiškos veiklos sritimi. Apmaudu, bet sutriko valstybinio valdymo santykiai, visur dominuoja biurokratizmas ir neregėta neatsakomybė. Žmonės tapo valdymo aparato tarnais, net patys valdininkai ir pavaldiniai virto šio aparato tarnais, dažnai visiškai nepamatuotų socialinio valdymo eksperimentų įkaitais.
Dažnai galima išgirsti operuojant dideliais skaičiais, kad išleista tiek ir tiek naujų įstatymų. Tačiau koks tų įstatymų efektyvumas, kaip tie įstatymai veikia? Pagaliau ar ne per daug tų įstatymų valstybėje leidžiama? Deja, į šiuos klausimus nėra kam atsakyti.

Naudota literatūra

Referato rašymui naudojausi vienu šaltiniu- „Lietuvos Respublikos Seimo Statutu“. Lietuvos Respublikos Seimo Statutas yra geriausias žinių šaltinis darbui rašyti, nes jame puikiai aprašoma, kaip vyksta darbas Seime ir kaip leidžiami įstatymai.

Leave a Comment