Istatymai

P A T E N T Ų

ĮSTATYMAS

1994 m. sausio 18 d. Nr.I-372

Vilnius

Įstatymas įteisina išradimus kaip pramoninės nuosavybės
objektus, reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų teises bei
pareigas, atsirandančias sukūrus išradimus, suteikia šiems
išradimams teisinę apsaugą.

I SKIRSNIS

IŠRADIMŲ APSAUGA

1 straipsnis. Išradimų apsaugos forma

Išradimų apsaugos forma yra patentas, kurį išduoda Lietuvos
Respublikos valstybinis patentų biuras šio įstatymo nustatyta
tvarka.

2 straipsnis. Patentabilūs išradimai

Išradimai yra patentabilūs, jeigu jie yra nauji, išradimo
lygio ir turi pramoninį pritaikomumą.

Išradimais nelaikomi:

1) atradimai, mokslo teorijos ir matematiniai metodai;

2) gaminių išoriniai vaizdai;

3) žaidimų, intelektinės ir ūkinės veiklos planai, taisyklės
ir būdai, taip pat skaičiavimo mašinų programos;

4) informacijos teeikimo būdai.

Patentai neišduodami už žmonių ir gyvūnų gydymo, ligų
diagnozavimo ir profilaktikos būdus (išskyrus įrenginius ir
medžiagas, kurie naudojami tiems būdams), augalų ir gyvūnų
veisles, biologinius (išskyrus mikrobiologinius) jų išvedimo
būdus, išradimus, prieštaraujančius visuomenės interesams,
moralės ir humaniškumo principams.

Jeigu išradimo objektas yra būdas, tai patentinė apsauga
suteikiama ir tuo būdu pagamintam gaminiui.

3 straipsnis. Išradimo naujumas

Išradimas yra naujas, jeigu jis nežinomas technikos lygiu.

Technikos lygiu laikoma visa, kas iki patentinės paraiškos
padavimo datos arba, jeigu pretenduojama į prioritetą, iki
prioriteto datos buvo viešai skelbta arba naudota Lietuvos
Respublikoje ar užsienyje.

Išradimas nelaikomas nauju, jeigu jjis, nors ir nežinomas
technikos lygiu, yra aprašytas kito pareiškėjo patentinėje
paraiškoje, kurios padavimo data yra ankstesnė ir kuri buvo
paskelbta oficialiame Valstybinio patentų biuro biuletenyje
vėliau arba tą pačią dieną, kai buvo nustatytas technikos lygis.

4 straipsnis. Išradimo lygis

Išradimas yra išradimo lygio, jeigu jis nežinomas
atitinkamos sr

rities specialistui technikos lygiu.

5 straipsnis. Pramoninis pritaikomumas

Pramoninį pritaikomumą turi išradimas, kurį galima pagaminti
ar panaudoti pramonėje, žemės ūkyje, sveikatos apsaugos ar kitose
srityse.

6 straipsnis. Lengvatinis terminas

Išradimo patentabilumui pripažinti netrukdo informacijos
apie jį paskleidimas, jeigu ši informacija buvo paskleista per 6
mėnesius iki patentinės paraiškos padavimo datos ir jeigu ją
paskleidė:

1) pats išradėjas arba jo teisių perėmėjas, turėjęs teisę į
patentą iki patentinės paraiškos padavimo datos;

2) kitas asmuo, norėdamas pakenkti išradėjui arba jo teisių
perėmėjui;

3) išradėjas arba jo teisių perėmėjas, eksponuodamas
išradimą oficialioje ar oficialiai pagal Tarptautinių parodų
konvenciją, pasirašytą 1928 m. lapkričio 22 d. Paryžiuje,
pripažintoje parodoje.

Išradėjas arba jo teisių perėmėjas, norintis pasinaudoti šio
straipsnio pirmojoje dalyje nurodytu lengvatiniu terminu, privalo
įrodyti, kad jis turi teisę į šį terminą.

7 straipsnis. Teisė į patentą

Teisė į patentą priklauso išradėjui arba jo teisių
perėmėjui. Išradimo bendraautoriai turi lygias teises į patentą,
jeigu jie nėra susitarę kitaip.

Jeigu keli išradėjai sukūrė tokį ppat išradimą visiškai
atskirai, teisė į patentą priklauso tam išradėjui, kuris pirmas
padavė paraišką Valstybiniam patentų biurui ar turi ankstesnę
prioriteto teisę į šį išradimą, jeigu vėliau toji paraiška nebuvo
atšaukta ar laikoma atšaukta.

8 straipsnis. Tarnybiniai išradimai

Teisė į patentą už išradimą, kurį sukūrė darbuotojas eidamas
tarnybines pareigas arba vykdydamas konkrečią tarnybinę užduotį,
priklauso darbdaviui, jeigu tai nustatyta darbdavio ir darbuotojo
sudarytoje sutartyje.

Darbdavys privalo sumokėti darbuotojui atlyginimą, kurio
dydis priklauso nuo išradimo ekonominės vertės ir kitos naudos,
darbdavio gautos panaudojus šį išradimą.

Santykius tarp darbdavio ir išradėjo, susijusius su
tarnybiniais išradimais, nustato atskiras įstatymas.

9 straipsnis. Išradėjo nurodymas

Patentinėje paraiškoje ir p

patente turi būti nurodyta
išradėjo arba išradėjų pavardės.

Valstybinis patentų biuras, skelbdamas patentinę paraišką ar
patentą, privalo nurodyti išradėjo ar išradėjų pavardes.

Išradėjas turi teisę reikalauti, kad jo pavardė nebūtų
skelbiama. Dėl to jis turi pateikti Valstybiniam patentų biurui
prašymą. Valstybinis patentų biuras privalo šį prašymą
patenkinti.

II SKIRSNIS

PATENTŲ IŠDAVIMAS

10 straipsnis. Patentinės paraiškos padavimas

Asmuo, norintis gauti išradimo patentą, turi paduoti
patentinę paraišką Valstybiniam patentų biurui. Paraišką gali
paduoti keletas juridinių ar fizinių asmenų arba fiziniai ir
juridiniai asmenys kartu.

Paraišką pareiškėjo vardu gali paduoti ir jo atstovas.
Juridiniai ir fiziniai asmenys iš užsienio valstybių paraiškas
Valstybiniam patentų biurui paduoda per Lietuvos Respublikos
patentinius patikėtinius.

11 straipsnis. Patentinė paraiška

Patentinę paraišką sudaro:

1) prašymas išduoti patentą;

2) išradimo aprašymas;

3) vieno ar daugiau punktų išradimo apibrėžtis;

4) brėžiniai, jeigu jų reikia išradimo esmei paaiškinti;

5) referatas;

6) dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas mokestis;

7) dokumentas apie teisę paduoti patentinę paraišką (jei ją
paduoda ne išradėjas) ir pareiškimas dėl išradimo autorystės.

Prašymas išduoti patentą pateikiamas lietuvių kalba. Kiti
dokumentai pateikiami lietuvių ar kita Valstybinio patentų biuro
nustatyta kalba. Jeigu patentinės paraiškos dokumentai pateikiami
ne lietuvių kalba, prie jų pridedamas vertimas į lietuvių kalbą.
Patentinės paraiškos dokumentų vertimą pareiškėjas privalo
pateikti Valstybiniam patentų biurui per 3 mėnesius nuo
patentinės paraiškos padavimo datos.

12 straipsnis. Patentinės paraiškos padavimo datos

suteikimas

Patentinės paraiškos padavimo data laikoma ta diena, kai
Valstybinis patentų biuras gavo šiuos dokumentus:

prašymą išduoti patentą;

išradimo aprašymą su apibrėžtimi;

brėžinius, jeigu jų reikia išradimo esmei paaiškinti;

dokumentą, patvirtinantį, kad sumokėtas mokestis.

Jeigu pareiškėjas nors vieno iš šio s

straipsnio pirmojoje
dalyje išvardintų dokumentų nepateikė, patentinei paraiškai
padavimo data nesuteikiama.

13 straipsnis. Išradimo esmės atskleidimas

Išradimo aprašymas turi atskleisti išradimą aiškiai ir
išsamiai, kad atitinkamos srities specialistas galėtų jį
panaudoti.

Jeigu patentinė paraiška paduota dėl biologinės medžiagos,
kurios negalima aprašyti taip, kad ją galėtų panaudoti tos
srities specialistas, ir ši medžiaga yra visuomenei neprieinama,
ji turi būti atiduota saugoti deponavimo įstaigai. Prie
Valstybiniam patentų biurui paduodamos patentinės paraiškos
pridedamas dokumentas apie biologinės medžiagos deponavimą.

Patentinėje paraiškoje išradimo aprašymas turi būti
pateiktas pagal Valstybinio patentų biuro reikalavimus.

14 straipsnis. Išradimo apibrėžtis

Išradimo apibrėžtį gali sudaryti vienas ar daugiau
apibrėžties punktų. Už kiekvieną po 10-ojo einantį apibrėžties
punktą mokamas papildomas mokestis.

Išradimo apibrėžtis nustato patento suteikiamos teisinės
apsaugos ribas.

Visi apibrėžties punktai turi būti tikslūs ir konkretūs.

Išradimo apibrėžties punktai pateikiami pagal Valstybinio
patentų biuro reikalavimus.

15 straipsnis. Referatas

Referate pateikiama techninė informacija apie išradimą
Valstybinio patentų biuro nustatyta tvarka. Nustatant patento
teisinės apsaugos ribas, į referatą neatsižvelgiama.

16 straipsnis. Išradimo vienumas

Patentinė paraiška paduodama dėl vieno išradimo arba
išradimų grupės, kurią jungia bendra išradybos mintis.

Išradimo vienumo nesilaikymas neduoda pagrindo išduotą
patentą paskelbti negaliojančiu.

17 straipsnis. Atskirta paraiška

Pareiškėjas, kuris nesilaikė išradimo vienumo reikalavimų,
privalo atskirti patentinę paraišką į dvi ar daugiau paraiškų
(atskirtos paraiškos). Pareiškėjas gali savo iniciatyva atskirti
patentinę paraišką į dvi ar daugiau paraiškų.

Kiekvienoje atskiroje patentinėje paraiškoje išradimo esmė
neturi būti plačiau atskleista negu išradimo esmė pirminėje
patentinėje paraiškoje.

Kiekvienai atskirtai patentinei paraiškai nustatoma pirminės
paraiškos padavimo data arba, jeigu pretenduojama į prioritetą,
pirminės paraiškos prioriteto data.

Prioriteto dokumentai i

ir visi būtini vertimai, pateikti
Valstybiniam patentų biurui su pirmine patentine paraiška, tinka
visoms atskirtoms paraiškoms.

18 straipsnis. Prioriteto teisė

Pareiškėjas, paduodamas patentinę paraišką, gali pateikti
prašymą suteikti prioritetą pagal Paryžiaus konvenciją dėl
pramoninės nuosavybės saugojimo vienos ar kelių anksčiau paduotų
kitose valstybėse nacionalinių ar tarptautinių paraiškų pagrindu,
nurodydamas tos paraiškos ar paraiškų padavimo datą ir valstybę.

Valstybinis patentų biuras gali reikalauti iš pareiškėjo,
paduodančio prašymą suteikti prioritetą, per 3 mėnesius nuo
paraiškos padavimo datos pristatyti anksčiau paduotos ar paduotų
paraiškų kopijas ir jų vertimą į lietuvių kalbą.

Valstybinis patentų biuras, nustatęs, kad nesilaikoma šio
straipsnio antrosios dalies reikalavimų, gali pareikalauti
pareiškėjo juos įvykdyti. Pareiškėjui to nepadarius, laikoma, kad
šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas prašymas suteikti
prioritetą nebuvo paduotas.

19 straipsnis. Ekspertizė

Valstybinis patentų biuras, atlikdamas patentinės paraiškos
ekspertizę, nustato, ar pareiškėjas laikosi 2 straipsnio
antrojoje ir trečiojoje dalyse, 11 straipsnyje, 13 straipsnio
antrojoje ir trečiojoje dalyse, 14 ir 18 straipsniuose išvardytų
reikalavimų.

Valstybinis patentų biuras, nustatęs, kad paraiška
neatitinka šio straipsnio pirmojoje dalyje išvardytų straipsnių
reikalavimų, pasiūlo pareiškėjui šiuos reikalavimus įvykdyti.
Pareiškėjui to nepadarius, Valstybinis patentų biuras priima
sprendimą neišduoti patento.

20 straipsnis. Patentinės paraiškos taisymas.

Paraiškos atšaukimas

Pareiškėjas turi teisę taisyti patentinę paraišką per visą
jos nagrinėjimo Valstybiniame patentų biure laiką.

Patentinės paraiškos taisymai neturi keisti bei išplėsti
išradimo esmės ar ribų.

Pareiškėjas turi teisę atšaukti patentinę paraišką bet
kuriuo jos nagrinėjimo Valstybiniame patentų biure metu.

21 straipsnis. Patentinės paraiškos skelbimas

Valstybinis patentų biuras oficialiame biuletenyje skelbia
patentinę paraišką tokią, kokią pateikė pareiškėjas, praėjus 18
mėnesių nuo jos padavimo datos arba jeigu pretenduojama į
prioritetą – nuo jos prioriteto datos. Jeigu pareiškėjas raštu
paprašo Valstybinį patentų biurą anksčiau paskelbti jo patentinę
paraišką, Valstybinis patentų biuras ją skelbia, bet ne anksčiau
kaip po šešių mėnesių nuo jos padavimo datos.

Patentinė paraiška neskelbiama, jeigu per 17 mėnesių nuo jos
padavimo ar prioriteto datos ji buvo atšaukta.

Paskelbtai patentinei paraiškai nuo jos paskelbimo iki
patento išdavimo datos suteikiama laikina teisinė apsauga.

Jeigu paskelbta patentinė paraiška vėliau buvo atšaukta arba
nuginčyta kito asmens, laikoma, kad pareiškėjui nebuvo suteikta
šio straipsnio trečiojoje dalyje numatyta laikina teisinė
apsauga.

Įslaptinus išradimą, jo autoriui išmokamas atlyginimas pagal
sutartį, sudarytą tarp valstybinių paslapčių saugojimo
institucijos ir išradimo autoriaus.

22 straipsnis. Patento išdavimas

Jeigu patentinė paraiška atitinka ekspertizės reikalavimus,
Valstybinis patentų biuras, pareiškėjui sumokėjus mokestį, per
mėnesį išduoda patentą.

Valstybinis patentų biuras, priėmęs sprendimą išduoti
patentą, paskelbia tai savo oficialiame biuletenyje.

Patento dokumento formą ir įrašomų jame duomenų kiekį
nustato Valstybinis patentų biuras.

Išduodamas vienas patento egzempliorius. Esant keliems
pareiškėjams, jeigu nesusitarta kitaip, patentas išduodamas
prašyme nurodytam pirmam pareiškėjui.

23 straipsnis. Patentų registras

Valstybinis patentų biuras veda Lietuvos Respublikos patentų
registrą. Patentai registre numeruojami jų išdavimo eilės tvarka.

Į Lietuvos Respublikos patentų registrą įrašomi duomenys
apie patentą, taip pat jo taisymų ir kiti duomenys, susiję su
patento išdavimu, naudojimu bei apsauga.

Bet kurių asmenų, sumokėjusių mokestį, prašymu Valstybinis
patentų biuras išduoda išrašą iš Lietuvos Respublikos patentų
registro. Patvirtintas registro išrašas yra oficialus dokumentas.

24 straipsnis. Susipažinimas su patentinių paraiškų

dokumentacija

Paskelbus patentinę paraišką, susipažinti su ja gali bet
kuris suinteresuotas asmuo. Susipažinti su patentine paraiška iki
jos paskelbimo galima tik gavus pareiškėjo raštišką sutikimą.

Jeigu patentinė paraiška pagal 20 straipsnio trečiąją dalį
buvo atšaukta iki jos paskelbimo, susipažinti su ja galima tik
gavus raštišką ją atšaukusio asmens sutikimą.

25 straipsnis. Ginčų nagrinėjimas

Ginčus, kilusius iki patento išdavimo tarp pareiškėjo ir
Valstybinio patentų biuro eksperto dėl patentinės paraiškos
padavimo ir prioriteto datos nustatymo, ekspertizės išvadų ir
atsisakymo išduoti patentą, nagrinėja Valstybinio patentų biuro
Apeliacinis skyrius. Pareiškėjas arba jo atstovas turi teisę
dalyvauti Apeliacinio skyriaus posėdžiuose.

III SKIRSNIS

PATENTO GALIOJIMAS

26 straipsnis. Patento savininko teisės

Jeigu išduotas gaminio (įrenginio, medžiagos ir pan.)
patentas, be patento savininko leidimo kitas asmuo neturi teisės
atlikti šių veiksmų:

1) gaminti gaminį naudodamas patentuotą išradimą;

2) siūlyti, įvežti ar tiekti bei kaupti rinkai patentuotą
gaminį.

Jeigu išduotas būdo patentas, be patento savininko leidimo
kiti asmenys neturi teisės atlikti šių veiksmų:

1) naudoti patentuotą būdą;

2) atlikti šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkte
nurodytus veiksmus su bet kuriuo tuo būdu pagamintu gaminiu, net
jeigu šis gaminys negali būti patentuojamas.

Patento savininkas neturi teisės trukdyti kitiems asmenims
atlikti pirmojoje ir antrojoje dalyse išvardytų veiksmų, jeigu
jie:

1) atliekami savo poreikiams tenkinti ir neprieštarauja
ekonominiams patento savininko interesams;

2) atliekami eksperimentiniams arba mokslinio tyrimo
tikslams;

3) atliekami vienkartiniam vaistų gaminimui vaistinėje pagal
gydytojo receptą arba jeigu nurodyta, kaip naudotis taip
pagamintais vaistais.

Patento savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims
tiekti arba siūlyti tiekti pagrindinius patentuoto išradimo
elementus, išskyrus tuos, kurie plačiai žinomi ūkinėje veikloje,
jeigu jų tiekimas arba siūlymas tiekti reikalingas šio straipsnio
pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytiems veiksmams atlikti.

Teisės į patentinę paraišką ir patentą yra paveldimos. Šių
teisių nepaveldi valstybė.

27 straipsnis. Patento galiojimo terminas ir metų mokestis

Patentas galioja 20 metų nuo paraiškos padavimo datos.

Patento galiojimo terminas priklauso nuo metų mokesčio
mokėjimo.

Pirmas metų mokestis mokamas už trečiuosius galiojimo metus.

Metų mokestis mokamas per du paskutinius patento galiojimo
einamųjų metų mėnesius.

Metų mokestis gali būti sumokėtas per šešis mėnesius
pasibaigus šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytam terminui,
tačiau 50 procentų didesnis.

28 straipsnis. Teisinės apsaugos ribos ir išradimo

apibrėžties aiškinimas

Patentui suteikiamas teisinės apsaugos ribas nustato
išradimo apibrėžtis. Išradimo aprašymas ir brėžiniai skiriami
išradimo apibrėžčiai paaiškinti.

Išradimo apibrėžtis apima ne tik visus jos punktuose
išdėstytus požymius, bet ir juos atitinkančius ekvivalentus.

Požymis yra laikomas ekvivalentišku nurodytajam išradimo
apibrėžtyje, jeigu:

jis atlieka tą pačią funkciją ir tokiu pat būdu, duoda tokį
pat, kaip ir išradimo apibrėžtyje nurodytas požymis, rezultatą;

atitinkamos srities specialistui akivaizdu, jog tokį pat
rezultatą, koks gaunamas naudojant išradimo apibrėžtyje nurodytą
požymį, galima gauti taikant ekvivalentišką požymį.

Valstybinis patentų biuras privalo atsižvelgti į bet kurį
pareiškėjo ar patento savininko pareiškimą dėl apibrėžties
susiaurinimo, paduotą iki patento išdavimo arba patento galiojimo
metu.

Jeigu patento aprašyme pateikiami išradimo naudojimo,
atliekamų funkcijų ar jų pagrindu gautų rezultatų pavyzdžiai,
išradimo apibrėžties aiškinimas tais pavyzdžiais neapsiriboja.

29 straipsnis. Pirmalaikio naudojimo teisė

Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie naudojo arba visiškai
pasirengė naudoti išradimą, iki patentinės paraiškos padavimo
datos arba jeigu prašoma prioriteto – iki patentinės paraiškos
prioriteto datos, neatsižvelgdami į patento savininko valią, gali
išradimą naudoti taip, kaip naudojo ar numatė naudoti pasirengimo
metu.

Pirmalaikio naudojimo teisė gali būti perduota tiktai kartu
su įmone ar jos veikla arba su ta įmonės ar jos veiklos dalimi,
kurioje išradimas buvo panaudotas arba rengiamasi jį naudoti.

30 straipsnis. Patento savininko teisės užsienio transporto

priemonių atžvilgiu

Patento savininko teisių pažeidimu nelaikomas:

1) priemonių, kurios yra patento objektai, naudojimas
užsienio valstybių jūrų laivuose, kai šie laivai laikinai arba
atsitiktinai yra Lietuvos Respublikos vandenyse, su sąlyga, jeigu
šios priemonės naudojamos tik laivų reikalams;

2) priemonių, kurios yra patento objektai, naudojimas
užsienio oro arba sausumos transporto priemonių konstrukcijose
arba šių priemonių eksploatavimas, arba jų naudojimas
pagalbiniuose įrengimuose, kai šios transporto priemonės laikinai
ar atsitiktinai yra Lietuvos Respublikoje.

IV SKIRSNIS

NUOSAVYBĖS TEISĖS PAKEITIMAS

31 straipsnis. Patentinės paraiškos ar patento nuosavybės

teisės pakeitimas

Sutartis dėl patentinės paraiškos ar patento perleidimo turi
būti sudaryta raštu ir notaro patvirtinta.

Patentinės paraiškos ar patento nuosavybės teisės
pakeitimas, sumokėjus mokestį, registruojamas Valstybiniame
patentų biure. Patentinės paraiškos ar patento perėmėjas
nuosavybės teisę įgyja nuo registracijos Valstybiniame patentų
biure datos. Žinios apie patento savininko pasikeitimą skelbiamos
Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

32 straipsnis. Patentinės paraiškos ar patento pripažinimas

kito asmens nuosavybės teise

Suinteresuotas asmuo gali pateikti teismui ieškinį dėl
nuosavybės teisės į patentinę paraišką ar patentą pripažinimo,
jeigu esminiai išradimo požymiai, aprašyti patentinėje paraiškoje
arba patente, yra sukurti jo, o ne patentinės paraiškos
pareiškėjo ar patento savininko.

33 straipsnis. Patentinės paraiškos ar patento bendrosios

nuosavybės teisės pasikeitimas

Patentinė paraiška ar patentas gali priklausyti bendrosios
nuosavybės teise keliems pareiškėjams arba keliems patento
bendrasavininkiams.

Kiekvienas iš patentinės paraiškos pareiškėjų turi teisę
atskirai, be kitų sutikimo, perleisti šios paraiškos savąją dalį,
tačiau atšaukti patentinę paraišką ar sudaryti licencinę sutartį
su kitais asmenimis pareiškėjai gali tik kartu.

Kiekvienas patento bendrasavininkis turi teisę atskirai, be
kitų sutikimo, perleisti patento savąją dalį ar kreiptis į teismą
su ieškiniu dėl patento pažeidimo.

Bendrasavininkiai tik kartu gali atsisakyti patentinės
išradimo apsaugos arba sudaryti licencinę sutartį su kitais
asmenimis.

Šio straipsnio antrosios ir trečiosios dalių nuostatos
taikomos tiktai tuo atveju, jeigu patentinės paraiškos
pareiškėjai ar patento bendrasavininkiai tarpusavyje nesusitaria
arba jų sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip.

V SKIRSNIS

LICENCINĖ SUTARTIS. VIEŠA LICENCIJA

34 straipsnis. Licencinė sutartis

Licencinė sutartis – tai susitarimas, kuriuo viena šalis
(licenciaras) duoda kitai šaliai (licenciatui) sutikimą atlikti
26 straipsnyje išvardytus veiksmus.

Licencinė sutartis sudaroma raštu. Žodinė sutartis
negalioja.

Sumokėjus mokestį, licencinė sutartis įrašoma į Lietuvos
Respublikos patentų registrą ir įsigalioja nuo įrašymo datos.

Licencinių sutarčių sudarymo ir pakeitimo tvarką nustato
atskiras įstatymas.

35 straipsnis. Licenciato teisės

Licenciaro duotas licenciatui sutikimas galioja atliekant
visus 26 straipsnyje išvardytus veiksmus be jokių apribojimų
visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje bet kokiu to išradimo
naudojimo atveju, jeigu licencinėje sutartyje nėra numatyta
kitaip.

Licenciatas gali neleisti kitiems asmenims atlikti 26
straipsnyje išvardytų veiksmų, jeigu licencinėje sutartyje nėra
numatyta kitaip.

36 straipsnis. Licenciaro teisės

Licenciaras gali leisti kitiems asmenims ir pats atlikti 26
straipsnyje išvardytus veiksmus, jeigu licencinėje sutartyje nėra
numatyta kitaip.

Jeigu sutartyje numatoma suteikti išimtinę licenciją,
licenciaras neturi teisės pats atlikti 26 straipsnyje išvardytų
veiksmų ir leisti juos atlikti kitiems asmenims.

37 straipsnis. Vieša licencija

Patento savininkas gali pateikti Valstybiniam patentų biurui
pareiškimą, kad už tam tikrą atlyginimą jis sutinka leisti bet
kuriam asmeniui naudotis išradimu licenciato teisėmis. Šiuo
atveju metų mokestis už patento galiojimą sumažinamas 50
procentų.

Valstybinis patentų biuras pareiškimo nepriima, jei į
Lietuvos Respublikos patentų registrą jau yra įrašyta išimtinė
licencija, patento savininko išduota tam pačiam išradimui.

Patento savininkas paduotą pareiškimą gali atšaukti bet
kuriuo metu, apie tai raštu pranešęs Valstybiniam patentų biurui,
jei Valstybinis patentų biuras dar nėra gavęs kitų asmenų
raštiško pranešimo apie ketinimą naudoti šį išradimą.

Asmuo, norintis pasinaudoti vieša licencija, paduoda
pareiškimą Valstybiniam patentų biurui ir įgyja licenciato teises
naudoti išradimą. Tokiu būdu įgyta licencija yra laikoma
neišimtine.

Valstybinis patentų biuras, gavęs asmens pareiškimą
pasinaudoti vieša licencija, neturi teisės įrašyti į Lietuvos
Respublikos patentų registrą tam pačiam išradimui išduotos
išimtinės licencijos, išskyrus atvejį, kai toks pareiškimas yra
vėliau atšaukiamas.

VI SKIRSNIS

PRIVERSTINĖ LICENCIJA

38 straipsnis. Priverstinė licencija

Jei patento saugomas išradimas, praėjus ketveriems metams
nuo paraiškos padavimo datos arba trejiems – nuo patento išdavimo
datos (taikomas vėlesnis terminas), nenaudojamas arba
nepakankamai naudojamas, o norinčiajam jį naudoti neišduodama
licencija, teismas bet kuriam asmeniui, galinčiam įrodyti savo
sugebėjimą naudoti patentuotą išradimą, prašant gali išduoti
neišimtinę priverstinę licenciją. Už priverstinės licencijos
išdavimą patento savininkui turi būti sumokėtas atlyginimas,
kurio dydį nustato teismas.

Priverstinė licencija neišduodama, jeigu teismas
nusprendžia, jog yra aplinkybių, kurios pateisina patentuoto
išradimo nenaudojimą ar nepakankamą naudojimą Lietuvos
Respublikoje.

Jeigu išdavus priverstinę licenciją išradimas ir toliau
nenaudojamas arba nepakankamai naudojamas, teismas pagal
suinteresuotųjų asmenų ieškinį patentą gali panaikinti. Patentą
panaikinti galima tik praėjus dvejiems metams nuo pirmosios
priverstinės licencijos išdavimo datos.

39 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės

sankcionuotas išradimo naudojimas

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės
ar visuomenės interesus, gali be patento savininko sutikimo
priimti nutarimą leisti įmonei arba asmeniui naudoti patentuotą
išradimą ir už jį patento savininkui sumokėti atlyginimą. Patento
savininkas, nesutinkąs su Vyriausybės nustatytu atlyginimo
dydžiu, gali kreiptis į teismą.

Valstybinis patentų biuras, gavęs Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nutarimą dėl sankcionuoto išradimo naudojimo, jį
skelbia savo oficialaus biuletenio artimiausiame numeryje.

VII SKIRSNIS

GINČŲ NAGRINĖJIMAS. TEISIŲ GYNIMAS

40 straipsnis. Institucijos, nagrinėjančios ginčus dėl

išradimų teisinės apsaugos

Ginčus dėl išradimų patentavimo ir naudojimo nagrinėja šios
institucijos:

1) Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius – ginčus
dėl išradimo patentavimo, kilusius iki patento išdavimo;

2) iki įsigalios Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl
apygardos teismų, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo įsteigimo ir Lietuvos Respublikos teismų
įstatymo 15 straipsnio papildymo”, kaip pirmos instancijos
teismas – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, o įsigaliojus šiam
įstatymui – Vilniaus apygardos teismas ginčus dėl:

Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimo
atsisakyti išduoti patentą;

patentinės paraiškos ar patento nuosavybės teisės
pripažinimo kitam asmeniui;

išduoto patento pripažinimo visiškai ar iš dalies
negaliojančiu;

paskelbtos patentinės paraiškos, kuriai suteikta laikina
apsauga, pažeidimo;

išduoto patento pažeidimo;

patento pažeidimo fakto nebuvimo nustatymo;

priverstinės licencijos išdavimo ir patento panaikinimo.

41 straipsnis. Teisių gynimas

Patento savininkas ar pareiškėjas turi teisę pareikšti
ieškinį teisme bet kuriam asmeniui, pažeidusiam ar
pažeidinėjančiam patentą arba paskelbtą patentinę paraišką,
kuriai suteikta laikina apsauga, ir prašyti nutraukti
pažeidžiančius veiksmus, atlyginti padarytą žalą. Taip pat
kiekvienas iš jų gali pareikšti ieškinį asmeniui, kuris savo
veiksmais sudaro pažeidimo grėsmę. Tokį ieškinį galima pareikšti
ne vėliau kaip per trejus metus nuo pažeidimo fakto nustatymo.

Bet kuris licenciatas, jeigu licencinėje sutartyje
nenumatyta kitaip, gali prašyti patento savininko, kad šis imtųsi
priemonių jo teisėms, įgytoms pagal licencinę sutartį, ginti.
Licenciatas gali nurodyti, kokių priemonių reikia imtis jo
teisėms ginti, kokio dydžio jam padaryti nuostoliai turi būti
atlyginti.

Jeigu licenciatas įrodo, kad patento savininkas, gavęs jo
prašymą, per tris mėnesius nepareiškė ieškinio patento teisių
pažeidėjui, jis gali pats savo vardu pareikšti ieškinį
pažeidėjui, apie tai pranešęs patento savininkui. Patento
savininkas turi teisę dalyvauti bylos nagrinėjimo procese kaip
suinteresuotas asmuo.

Jeigu licenciatas įrodo, kad norint išvengti nuostolių
reikia imtis neatidėliotinų veiksmų, teismas, net nepasibaigus
trijų mėnesių terminui, pagal licenciato ieškinį gali priimti
sprendimą, įspėjantį pažeidėją nutraukti patento savininko teisių
pažeidimą.

Jeigu patento objektas yra gaminio gamybos būdas ir atsakovo
gaminamas gaminys yra naujas ir yra pagrindo spėti, jog jis
gaminamas pažeidžiant patentą, o ieškovas negali nustatyti, kokiu
būdu pagamintas gaminys, tai atsakovas privalo įrodyti, kad
gaminys nepažeidžia patento.

42 straipsnis. Patento pažeidimo fakto nebuvimo nustatymas

Suinteresuotas asmuo turi teisę pareikšti patento savininkui
ieškinį, prašydamas teismo nustatyti, kad jo veikla nepažeidžia
savininkui išduoto patento.

Suinteresuotam asmeniui įrodžius, kad jo veikla nepažeidžia
išduoto patento, teismas savo sprendimu nustato patento pažeidimo
nebuvimo faktą.

Patento savininkas apie iškeltą bylą dėl patento pažeidimo
nebuvimo fakto nustatymo privalo informuoti visus licenciatus.
Licenciatai turi teisę, jeigu licencinėje sutartyje nenumatyta
kitaip, dalyvauti nagrinėjant šią bylą.

VIII SKIRSNIS

PATENTO PAKEITIMAI. PATENTO ATSISAKYMAS.

PATENTO PRIPAŽINIMAS NEGALIOJANČIU

43 straipsnis. Patento pakeitimai

Patento savininkas, norėdamas susiaurinti patento suteikiamą
teisinę apsaugą, turi teisę reikalauti, kad Valstybinis patentų
biuras padarytų patento pakeitimus.

Patento savininkas turi teisę reikalauti, kad Valstybinis
patentų biuras padarytų patento pakeitimus, ištaisydamas
technines klaidas ar netikslumus.

Valstybinis patentų biuras privalo vykdyti teisėtus patento
savininko reikalavimus.

Neleidžiama daryti tokių patento pakeitimų, kurie išplėstų
išradimo ribas, nustatytas patentinėje paraiškoje.

Valstybinis patentų biuras apie padarytus patento pakeitimus
skelbia savo oficialiame biuletenyje.

44 straipsnis. Patento atsisakymas

Patento savininkas gali atsisakyti patento, apie tai raštu
pranešdamas Valstybiniam patentų biurui. Patento atsisakymas gali
būti dalinis, kai atsisakoma vieno ar daugiau apibrėžties punktų.

Valstybinis patentų biuras įrašo apie patento atsisakymą į
Lietuvos Respublikos patentų registrą ir apie tai paskelbia savo
oficialiame biuletenyje.

Patento atsisakymas įsigalioja nuo tos datos, kai patento
savininko prašymą gauna Valstybinis patentų biuras.

45 straipsnis. Patento pripažinimas negaliojančiu

Teismas pagal suinteresuotų asmenų ieškinį gali pripažinti
patentą visiškai arba iš dalies negaliojančiu, jeigu:

1) išradimas pagal šio įstatymo 2-5 straipsnius yra
nepatentabilus;

2) patente išradimo esmė neatskleista taip aiškiai ir
išsamiai, kad jį galėtų panaudoti tos srities specialistas;

3) patento objektas yra platesnis negu paduotos patentinės
paraiškos turinys arba patentas buvo išduotas pagal atskirtą
patentinę paraišką, kuri yra platesnio turinio negu pirminė
patentinė paraiška;

4) patento savininkas pagal šio įstatymo 8 straipsnio
pirmąją dalį neturi teisės į patentą.

Jeigu patentas pripažįstamas iš dalies negaliojančiu,
apribojamos patento suteikiamos teisės, sumažinama išradimo
apibrėžties punktų ir atitinkamai pakeičiamas išradimo aprašymas
bei brėžiniai.

46 straipsnis. Patento pripažinimo negaliojančiu pasekmės

Patentas, teismo pripažintas visiškai ar iš dalies
negaliojančiu, netenka galios nuo patentinės paraiškos padavimo
datos.

Įsigaliojus teismo sprendimui dėl patento pripažinimo
visiškai ar iš dalies negaliojančiu, teismas savo sprendimą
siunčia Valstybiniam patentų biurui, kuris duomenis apie patento
pripažinimą visiškai ar iš dalies negaliojančiu įrašo į Lietuvos
Respublikos patentų registrą ir skelbia savo oficialiame
biuletenyje.

IX SKIRSNIS

TARPTAUTINĖ PATENTINĖ PARAIŠKA

47 straipsnis. Bendrieji nuostatai

Tarptautinė patentinė paraiška – tai pagal Patentinės
kooperacijos sutartį, pasirašytą 1970 m. birželio 19 d.
Vašingtone, paduota patentinė paraiška.

Šiame įstatymo skirsnyje, kalbant apie tarptautinę patentinę
paraišką, duodamos nuorodos į Patentinės kooperacijos sutarties
ir ją papildančios instrukcijos straipsnius.

Patentinės kooperacijos sutarties, šio įstatymo bei
poįstatyminių aktų nuostatos taikomos tarptautinei patentinei
paraiškai, kai Valstybinis patentų biuras yra gaunančioji,
nurodytoji ar pasirinktoji patentų tarnyba.

48 straipsnis. Tarptautinė patentinė paraiška,

kai Valstybinis patentų biuras yra

nurodytoji ar pasirinktoji patentų tarnyba

Paskelbtai pagal Patentinės kooperacijos sutarties 21
straipsnį tarptautinei patentinei paraiškai, vadovaujantis šio
įstatymo 21 straipsnio trečiąja dalimi, suteikiama laikina
apsauga, kai Valstybinis patentų biuras yra nurodytoji ar
pasirinktoji patentų tarnyba.

Laikina apsauga įsigalioja nuo datos, kada Valstybinio
patentų biuro oficialiame biuletenyje buvo paskelbtas
tarptautinėje patentinėje paraiškoje nurodyto išradimo
apibrėžties vertimas į lietuvių kalbą.

Kai Valstybinis patentų biuras yra nurodytoji ar
pasirinktoji patentų tarnyba, tarptautinės patentinės paraiškos
pareiškėjas, norėdamas gauti Lietuvos Respublikos patentą pagal
šį įstatymą, privalo per Patentinės kooperacijos sutarties 22 ar
39 straipsnyje nustatytą laiką pateikti tarptautinės patentinės
paraiškos vertimą į lietuvių kalbą ir sumokėti mokestį.

49 straipsnis. Tarptautinė patentinė paraiška, kai

Valstybinis patentų biuras

yra gaunančioji patentų tarnyba

Tarptautinė patentinė paraiška gali būti paduota
Valstybiniam patentų biurui, jeigu pareiškėjas yra Lietuvos
Respublikos pilietis ar gyventojas.

Už tarptautinės patentinės paraiškos persiuntimą į
Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos Tarptautinį
biurą ir Tarptautinės paieškos organizaciją mokamas mokestis,
nurodytas Patentinės kooperacijos sutarties instrukcijos 14
punkte.

Tarptautinė patentinė paraiška turi būti paduota Valstybinio
patentų biuro nustatyta kalba.

X SKIRSNIS

EUROPOS PATENTŲ GALIOJIMO IŠPLĖTIMAS

50 straipsnis. Bendrieji nuostatai

Europos patentinė paraiška ir Europos patentas, išplėsti į
Lietuvos Respubliką, pagal šio skirsnio nuostatas turi tokią pat
galią ir prilyginami pagal Lietuvos Respublikos patentų įstatymą
paduotai nacionalinei paraiškai bei išduotam nacionaliniam
patentui.

Europos patentinė paraiška – tai paraiška Europos patentui
gauti, paduota pagal Europos patentų konvenciją, pasirašytą 1973
m. spalio 5 d. Miunchene, taip pat tarptautinė paraiška, paduota
pagal Patentinės kooperacijos sutartį, pasirašytą 1970 m.
birželio 19 d. Vašingtone, kai Europos patentų tarnyba (toliau –
EPT) yra nurodytoji arba pasirinktoji tarnyba, o Lietuvos
Respublika yra nurodytoji valstybė.

Išplėstas Europos patentas – tai patentas, išduotas EPT
pagal Europos patentinę paraišką, kurioje prašoma jo galiojimą
išplėsti į Lietuvos Respubliką.

Nacionalinė patentinė paraiška – tai patentinė paraiška,
paduota pagal šį įstatymą Lietuvos Respublikos valstybiniam
patentų biurui.

Nacionalinis patentas – tai patentas, išduotas pagal
nacionalinę patentinę paraišką.

51 straipsnis. Prašymas dėl išplėtimo

Europos patentinė paraiška ir pagal ją išduotas Europos
patentas išplečiami į Lietuvos Respubliką, jeigu to prašo
pareiškėjas. Prašymas dėl išplėtimo laikomas paduotu kartu su bet
kuria Europos patentine paraiška, paduota Lietuvos Respublikos
Vyriausybės ir Europos patentų organizacijos susitarimo dėl
Bendradarbiavimo susitarimo 3(3) straipsnio įgyvendinimo
įsigaliojimo dieną arba vėliau. Valstybinis patentų biuras, gavęs
iš EPT prašymą dėl išplėtimo, skelbia jį kaip galima greičiau,
tačiau ne anksčiau kaip po 18 mėnesių nuo paraiškos padavimo
datos arba, jeigu buvo prašyta suteikti prioriteto datą, nuo
anksčiausios prioriteto datos.

Prašymas dėl išplėtimo gali būti atšauktas bet kuriuo metu.
Laikoma, kad prašymas dėl išplėtimo atšauktas, jeigu laiku nebuvo
sumokėtas išplėtimo mokestis arba Europos patentinė paraiška buvo
galutinai atmesta, atšaukta arba laikoma atšaukta. Valstybinis
patentų biuras apie tai skubiai skelbia, jeigu prašymas dėl
išplėtimo jau buvo paskelbtas.

52 straipsnis. Išplėtimo mokestis

Išplėtimo mokestis pagal 51 straipsnio antrąją dalį turi
būti sumokėtas EPT per mokesčio mokėjimo laikotarpį, kuris yra
nustatytas Europos patentų konvencijoje šalies nurodymo mokesčiui
mokėti.

Išplėtimo mokesčiui sumokėti taip pat dar gali būti taikomas
lengvatinis terminas, nustatytas Europos patentų konvencijos
85a(2) taisyklėje, tačiau šiuo atveju mokamas papildomas 50
procentų dydžio mokestis.

Išplėtimo mokesčiai mokami pagal Europos patentų
konvencijoje nustatytas mokesčių mokėjimo taisykles. Teisėtai
sumokėtas išplėtimo mokestis yra negrąžinamas.

53 straipsnis. Europos patentinių paraiškų galiojimas

Europos patentinė paraiška, kuriai suteikta padavimo data,
bet kuriuo atveju yra lygiavertė pagal visus reikalavimus
paduotai nacionalinei patentinei paraiškai, pripažįstant Europos
patentinės paraiškos prioritetą, nesvarbu, kokia bus jos
nagrinėjimo eiga.

Paskelbtai Europos patentinei paraiškai suteikiama tokia pat
laikina apsauga, kaip ir nacionalinei patentinei paraiškai pagal
šio įstatymo 21 straipsnio trečiąją dalį. Laikina apsauga
suteikiama nuo tos datos, kai paskelbtos Europos patentinės
paraiškos apibrėžties vertimas į lietuvių kalbą pareiškėjo buvo
perduotas jo išradimą naudojančiam asmeniui Lietuvos
Respublikoje.

Laikoma, kad Europos patentinei paraiškai nebuvo suteikta
šio straipsnio antrojoje dalyje nustatyta laikina apsauga iš pat
pradžių, jeigu prašymas dėl išplėtimo buvo vėliau atšauktas arba
laikomas atšauktu.

54 straipsnis. Europos patentų galiojimas

Išplėstas Europos patentas pagal šio straipsnio antrąją-
šeštąją dalis nuo paskelbimo apie jo išdavimą EPT datos suteikia
tokias pat teises, kokias pagal šio įstatymo 26 straipsnį
suteikia nacionalinis patentas.

Europos patento savininkas per 3 mėnesius nuo paskelbimo
apie Europos patento išdavimą datos pateikia Valstybiniam patentų
biurui Europos patento apibrėžties vertimą į lietuvių kalbą ir
sumoka mokestį už jo paskelbimą.

Jeigu dėl Europos patentų tarnybai paduoto protesto
pakeičiama patento apibrėžtis, patento savininkas per 3 mėnesius
nuo pakeistos patento apibrėžties paskelbimo datos turi pateikti
Valstybiniam patentų biurui pakeistos išradimo apibrėžties
vertimą į lietuvių kalbą ir sumokėti mokestį už jo paskelbimą.

Valstybinis patentų biuras skubiai skelbia pagal šio
straipsnio antrąją ar trečiąją dalis pateiktus tikslius vertimus.

Jeigu šio straipsnio antrojoje ar trečiojoje dalyse
nurodytas vertimas laiku nepateikiamas ir mokestis laiku
nesumokamas, Europos patentas nuo pat pradžios laikomas
negaliojančiu.

Išplėstas Europos patentas ir Europos patentinė paraiška,
pagal kurią šis patentas buvo išduotas, nesukelia šio straipsnio
pirmojoje dalyje ir 53 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų
teisinių pasekmių nuo pat pradžių tokios apimties, kokia patentas
buvo panaikintas išnagrinėjus EPT gautą protestą.

55 straipsnis. Europos patentinės paraiškos arba Europos

patento teksto autentiškumas

Europos patentinės paraiškos arba Europos patento tekstas,
pateiktas EPT vartojama kalba, laikomas autentišku tekstu ir
Lietuvos Respublikoje.

Šio įstatymo 53 ir 54 straipsniuose nurodyti vertimai
laikomi autentiškais, išskyrus patentų panaikinimo procesą, kai
jiems suteikiama siauresnė apsauga negu buvo suteikta tekstams
Europos patentų tarnybos vartojama kalba.

Pareiškėjas ar patento savininkas gali pateikti ištaisytą
Europos patentinės paraiškos arba Europos patento apibrėžties
vertimą. Ištaisytas vertimas įsigalioja, kai jį paskelbia
Valstybinis patentų biuras. Bet kuris asmuo, gera valia
naudojantis arba pasirengęs naudoti išradimą, nepažeisdamas
patentinės paraiškos ar patento ankstesnio vertimo, po
apibrėžties vertimo ištaisymo gali ir toliau nemokamai naudoti
išradimą savo veikloje arba savo įmonės reikmėms tenkinti.

56 straipsnis. Teisė į ankstesnę datą

Europos patentinė paraiška, už kurios išplėtimą sumokėtas
išplėtimo mokestis, ir išplėstas Europos patentas nacionalinės
paraiškos ir nacionalinio patento atžvilgiu pagal šio įstatymo 3
straipsnio antrąją dalį turės tokią pat technikos lygio galią,
kaip ir nacionalinė patentinė paraiška ir nacionalinis patentas.

Nacionalinė patentinė paraiška ir nacionalinis patentas
išplėsto Europos patento atžvilgiu turės tokią pat technikos
lygio galią, kokią jie turi pagal šio įstatymo 3 straipsnio
antrąją dalį.

57 straipsnis. Dviguba apsauga

Jeigu išplėstas Europos patentas ir nacionalinis patentas,
turintys tą pačią padavimo arba prioriteto datą, buvo išduoti tam
pačiam asmeniui ar jo teisių perėmėjui už tą patį išradimą,
nacionalinis patentas nustoja galios nuo tos datos, kai
pasibaigia išplėstam Europos patentui užprotestuoti skirtas
laikas ir protesto nebuvo gauta, arba nuo tos datos, kai
atsižvelgus į protestą buvo priimtas sprendimas Europos patentą
palikti galiojančiu.

58 straipsnis. Metų mokestis už Europos patento galiojimo

pratęsimą

Už išplėsto Europos patento galiojimo pratęsimą Valstybiniam
patentų biurui mokamas mokestis. Jį pradedama mokėti nuo kitų
metų po paskelbimo apie Europos patento išdavimą.

59 straipsnis. Europos patentų konvencijos taikymas

Europos patentų konvencijos ir jos įgyvendinimo taisyklių
reikalavimai netaikomi Lietuvos Respublikoje, jeigu ko kita
nenustato šis įstatymas.

XI SKIRSNIS

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

60 straipsnis. Tarptautinės sutartys; užsienio fizinių ir

juridinių asmenų teisės

Jeigu tarptautinės sutartys, kuriose dalyvauja Lietuvos
Respublika, nustato kitokias taisykles ir jos patentinės
paraiškos pareiškėjui arba patento savininkui yra palankesnės už
numatytas šiame įstatyme bei kituose norminiuose aktuose,
taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.

Išradimų apsauga Lietuvos Respublikoje suteikiama pagal
patentinę paraišką, paduotą užsienyje, jeigu susitarime arba
sutartyje, kurioje dalyvauja Lietuvos Respublika, tai yra
numatyta. Tokia patentinė paraiška ir vėliau pagal ją išduotas
patentas turi Lietuvos Respublikoje tokią pat juridinę galią,
kaip ir į Valstybinį patentų biurą paduota nacionalinė patentinė
paraiška ir pagal ją, remiantis šiuo įstatymu, išduotas patentas.

Užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys naudojasi visomis
šiame įstatyme bei kituose patento savininko teisių apsaugą
reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatytomis teisėmis.

XII SKIRSNIS

BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

61 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso

pakeitimai

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso penktąjį skyrių (557-
559 straipsniai) ir šeštąjį skyrių (560-566 straipsniai)
pripažinti netekusiais galios.

62 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Lietuvos Respublikos patentų įstatymas, išskyrus IX skirsnį
“Tarptautinė patentinė paraiška” ir X skirsnį “Europos patentų
galiojimo išplėtimas”, įsigalioja nuo 1994 m. vasario 1 dienos.

IX skirsnis įsigalioja Lietuvos Respublikai prisijungus prie
Patentinės kooperacijos sutarties, pasirašytos 1970 m. birželio
19 d. Vašingtone.

X skirsnis įsigalioja pradėjus galioti Lietuvos Respublikos
Vyriausybės ir Europos patentų organizacijos dvišalei sutarčiai
dėl bendradarbiavimo patentų srityje.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Leave a Comment