Įstatymai

LIETUVOS RESPUBLIKOS APSKRITIES VALDYMO ĮSTATYMAS

1994 m. gruodžio 15 d. Nr.I-707 Vilnius

(Lietuvos Respublikos 1996 m. gruodžio 12 d. įstatymu Nr.VIII-33 pakeista straipsnių numeracija ir žodžiai “apskritiesvaldytojas” pakeisti į “apskrities viršininkas” (Žin., 1996, Nr.126-2938)

I skyrius BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Apskrities valdymo organizavimas Apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysisadministracinis vienetas, kurio valdymą per apskritiesviršininką, ministerijas bei kitas Vyriausybės institucijasorganizuoja Vyriausybė. Apskrities valdymas yra sudėtinėvalstybės valdymo dalis. Apskrities ribas bei centrą nustato ir keičia, pavadinimąjam suteikia ir keičia Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybėsteikimu.

2 straipsnis. Apskrities valdymo teisiniai pagrindai Apskrities valdymas organizuojamas, vadovaujantis LietuvosRespublikos Konstitucija, šiuo įstatymu, kitais LietuvosRespublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimais,Respublikos Prezidento dekretais, Vyriausybės nutarimais bei kitųvalstybės valdymo institucijų teisės aktais.

3 straipsnis. Apskrities lėšos Apskrities valdymui organizuoti ir viršininko funkcijomsįgyvendinti lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto bei kitųfinansavimo šaltinių.

II skyrius APSKRITIES VIRŠININKAS IR JO KOMPETENCIJA

4 straipsnis. Lietuvos Respublikos 1998 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. VIII-896 (nuo 1998 m. lapkričio 4 d.) (Žin., 1998, Nr. 96-2655), 2001 m. lapkričio 27 d. įstatymo Nr. IX-619 (nuo 2001 m. gruodžio 12 d.) (Žin., 2001, Nr. 104-3702) ir 2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-681 (nuo 2002 m. balandžio 1 d.) (Žin., 2001, Nr. 112-4088) redakcija Apskrities viršininkas Apskrities viršininką skiria ir atleidžia VyriausybėMinistro Pirmininko teikimu. Apskrities viršininku gali būti Lietuvos Respublikospilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą. Apskrities viršininkasnegali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbtivalstybinėse, visuomeninėse, privačiose verslo, komercijos arkitokiose įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kitokioatlyginimo, išskyrus pagal pareigas nustatytąjį bei užmokestį užkūrybinę veiklą. Apskrities viršininko atlyginimą nustato Vyriausybė. Apskrities viršininkas atskaitingas Vyriausybei ir josnustatyta tvarka jos įgaliotoms institucijoms.

Apskrities viršininkas turi pavaduotoją. Jeigu apskrityjeyra daugiau kaip 500 tūkst. gyventojų, apskrities viršininkasturi du pavaduotojus. Apskrities viršininko pavaduotojus skiriair atleidžia Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu. Apskritiesviršininko pavaduotojams taikomi tokie pat reikalavimai kaip irapskrities viršininkui.

5 straipsnis. Lietuvos Respublikos 1998 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. VIII-896 (nuo 1998 m. lapkričio 4 d.) (Žin., 1998, Nr. 96-2655), 2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII-2055 (nuo 2000 m. spalio 31 d.) (Žin., 2000, Nr. 92-2886), 2001 m. lapkričio 27 d. įstatymo Nr. IX-619 (nuo 2001 m. gruodžio 12 d.) (Žin., 2001, Nr. 104-3702) ir 2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-681 (nuo 2002 m. balandžio 1 d.) (Žin., 2001, Nr. 112-4088) redakcija Apskrities viršininko uždaviniai Apskrities viršininko uždaviniai yra: 1) įgyvendinti valstybės politiką regioninės plėtros,socialinio aprūpinimo, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros,teritorijos planavimo, paminklotvarkos, žemės naudojimo irapsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose srityse, vykdyti apskrityjevalstybines ir tarpregionines programas; 2) koordinuoti apskrityje esančių ministerijų ir kitųVyriausybės institucijų struktūrinių padalinių veiklą, taip patderinti savivaldybių vykdomųjų institucijų veiklą, įgyvendinantregionines programas; 3) numatyti prioritetines apskrities raidos kryptis irrengti programas.

6 straipsnis. Neteko galios Lietuvos Respublikos 1998 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. VIII-896 (nuo 1998 m. lapkričio 4 d.) (Žin., 1998, Nr. 96-2655)

7 straipsnis. Lietuvos Respublikos 1996 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. I-1355 (Žin., 1996, Nr. 55-1293), 1997 m. vasario 25 d. įstatymo Nr. VIII-129 (Žin., 1997, Nr. 21-489), 1997 m. spalio 21 d. įstatymo Nr. VIII-471 (Žin., 1997, Nr. 101-2549) ir 2003 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. IX-1511 (nuo 2003 m. gegužės 1 d.) (Žin., 2003, Nr. 42-1915) redakcija Apskrities viršininko įgaliojimai švietimo, kultūros ir socialiniais klausimais Apskrities viršininkas: 1) įstatymų nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja irlikviduoja apskrities valstybines švietimo, išskyrus aukštąsiasmokyklas, įstaigas, kultūros, kūno kultūros ir sporto, socialinėsparamos ir globos įstaigas bei tarnybas, taip pat specialiųjų

socialinių paslaugų institucijas; 2) atsako už šio straipsnio 1 punkte nurodytų valstybiniųįstaigų funkcionavimą ir jų išlaikymą; 3) organizuoja bendrosios valstybinės švietimo, kultūros irsocialinės politikos vykdymo priežiūrą; 4) rengia, koordinuoja ir vykdo apskrities socialinesprogramas ir socialinius projektus; 5) kontroliuoja socialinių paslaugų teikimą apskričiaipriklausančiose socialinių paslaugų teikimo įstaigose; 6) kartu su teritorinėmis darbo biržomis sprendžia gyventojųužimtumo problemas.

8 straipsnis. Lietuvos Respublikos 1997 m. birželio 24 d. įstatymo Nr. VIII-300 (Žin., 1997, Nr. 62-1466) redakcija Apskrities viršininko įgaliojimai sveikatos priežiūros ir farmacinės veiklos klausimais 1. Apskrities viršininkas: 1) organizuoja Vyriausybės patvirtintų valstybinių sveikatosstrategijų ir sveikatos apsaugos reformos įgyvendinimąapskrityje; 2) analizuoja apskrities savivaldybių gyventojų sveikatosbūklę, jos pokyčius, juos lemiančius veiksnius ir teikiaVyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai su apskritiessavivaldybėmis suderintus pasiūlymus dėl apskrities gyventojųsveikatos išsaugojimo, atgavimo ir stiprinimo; 3) suderinęs su Sveikatos apsaugos ministerija, steigia,reorganizuoja ir likviduoja apskričių ligonines, taip patnustatytas ir įrašytas į Sveikatos apsaugos ministerijospatvirtintą sąrašą antrinės sveikatos priežiūros specializuotasstacionarines asmens sveikatos priežiūros įstaigas; 4) organizuoja valstybinių privalomųjų sveikatos programųįgyvendinimą apskrityje, regioninių visuomenės sveikatos ugdymoir neinfekcinių ligų bei traumų profilaktikos programų rengimą irjų įgyvendinimą; 5) bendradarbiauja su apskrities savivaldybėmis formuojantsavivaldybių bendruomenių sveikatos tarybas ir organizuojant jųveiklą; 6) įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais teikia siūlymusVyriausybei skelbti apskrities teritoriją ar jos dalį pavojaus aržalos visuomenės sveikatai rajonu; 7) turi kitus įstatymų nustatytus įgaliojimus sveikatospriežiūros klausimais.

9 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. IX-1511 (nuo 2003 m. gegužės 1 d.) (Žin., 2003, Nr. 42-1915) redakcija Apskrities viršininko įgaliojimai teritorijų planavimo ir paminklotvarkos klausimais Apskrities viršininkas: 1) organizuoja apskrities lygmens teritorijų planavimodokumentų rengimą, dalyvauja jų derinimo procedūroje; 2) kaupia ir tvarko teritorijų planavimo duomenų banką bei

teritorijų planavimo duomenų registrą, teikia informaciją kitųlygių duomenų bankams; 3) teikia informaciją, išvadas ir pasiūlymus LietuvosRespublikos teritorijos bendrajam ir specialiesiems planamsrengti; 4) nustatyta tvarka rengia sąlygas apskrities irsavivaldybių teritorijų planavimo dokumentams; 5) nustatyta tvarka organizuoja savivaldybių teritorijųplanavimo, statinių projektavimo, statybos, statinių pripažinimotinkamais naudoti ir griovimo valstybinės priežiūros vykdymą;nustatyta tvarka išduoda statybos leidimus (išskyrus tuos, kuriųišdavimas įstatymų pavestas savivaldybės administracijosdirektoriui); 6) nustatyta tvarka organizuoja teritorijų planavimopriežiūrą; 7) koordinuoja savivaldybių ir valstybės institucijų veikląvykdant geodezijos, topografijos, kartografijos irgeoinformatikos darbus, nustatyta tvarka organizuoja šių darbųvalstybinės priežiūros vykdymą; 8) atlieka kultūros vertybių ir paminklų apsaugą, tvarko jųapskaitą ir organizuoja paminklotvarkos priežiūrą; 9) atlieka apskričiai priskirtų objektų statybos užsakovofunkcijas.

10 straipsnis. Lietuvos Respublikos 1997 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. VIII-456 (Žin., 1997, Nr. 97-2444), 1999 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. VIII-1195 (nuo 1999 m. birželio 9 d.) (Žin., 1999, Nr. 50-1602), 2000 m. gegužės 4 d. įstatymo Nr. VIII-1662 (nuo 2000 m. gegužės 24 d.) (Žin., 2000, Nr. 42-1190), 2001 m. lapkričio 27 d. įstatymo Nr. IX-619 (nuo 2001 m. gruodžio 12 d.) (Žin., 2001, Nr. 104-3702), 2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-681 (nuo 2002 m. balandžio 1 d.) (Žin., 2001, Nr. 112-4088) ir 2003 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. IX-1511 (nuo 2003 m. gegužės 1 d.) (Žin., 2003, Nr. 42-1915) redakcija Apskrities viršininko įgaliojimai žemėtvarkos ir žemės ūkio klausimais Apskrities viršininkas: 1) tvarko laisvos valstybinės žemės fondą, išskyrus žemę,perduotą valdyti savivaldybių institucijoms; 2) įgyvendina žemės reformą; 3) įstatymų nustatyta tvarka organizuoja žemės servitutųnustatymą ir žemės naudojimo valstybinį reguliavimą bei žemėsnaudojimo valstybinę kontrolę; 4) koordinuoja, organizuoja ir įgyvendina regionines kaimoplėtros programas; 5) neteko galios 6) organizuoja valstybinės melioracijos ir hidrotechnikosįrenginių priežiūros vykdymą; 7) neteko galios 8) parduoda ar kitaip perleidžia privačion nuosavybėn

valstybinę žemę, išskyrus privatizuojamiems nekilnojamojo turtoobjektams priskirtus žemės sklypus, atstovauja valstybeiperleidžiant privačią žemę valstybės nuosavybėn bei valstybeipagal įstatymus ar testamentą paveldint žemę; 9) sprendžia žemės paėmimo visuomenės poreikiams irpagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimoklausimus.

TIC PASTABA: Iki LR 2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr.IX-681 (Žin., 2001, Nr. 112-4088) įsigaliojimo (2002 m. balandžio1 d.) apskričių viršininkai negali pertvarkyti rajonų žemės ūkioskyrių ir mažinti šiems skyriams asignavimus.

11 straipsnis. Lietuvos Respublikos 1998 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. VIII-896 (nuo 1998 m. lapkričio 4 d.) (Žin., 1998, Nr. 96-2655) redakcija Apskrities viršininko įgaliojimai gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos klausimais Apskrities viršininkas: 1) organizuoja veiklą apskričiai priskirtose saugomoseteritorijose ir dalyvauja valdant kitas valstybės saugomasteritorijas (išskyrus rezervatus); 2) pagal savo kompetenciją teikia pasiūlymus gamtos ištekliųnaudojimo limitams nustatyti; 3) rengia apskrities aplinkos apsaugos valstybinesprogramas, investicijų projektus, organizuoja, koordinuoja jųįgyvendinimą; 4) pagal savo kompetenciją organizuoja vandens telkiniųapsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų tvarkymą bei vandenstelkinių valdymą; 5) pagal savo kompetenciją atlieka valstybinę miškų būklės,naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę; 6) organizuoja ekologinį švietimą.

12 straipsnis. Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 4 d. įstatymo Nr. I-1280 (Žin., 1996, Nr. 35-876), 1997 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. VIII-456 (Žin., 1997, Nr. 97-2444), 1998 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. VIII-896 (nuo 1998 m. lapkričio 4 d.) (Žin., 1998, Nr. 96-2655), 1999 m. kovo 18 d. įstatymo Nr. VIII-1093 (nuo 1999 m. balandžio 2 d.) (Žin., 1999, Nr. 30-854), 2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII-2055 (nuo 2000 m. spalio 31 d.) (Žin., 2000, Nr. 92-2886), 2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-681 (nuo 2002 m. balandžio 1 d.) (Žin., 2001, Nr. 112-4088) ir 2003 m. balandžio 1 d. įstatymo Nr. IX-1413 (nuo 2003 m. liepos 1 d.) (Žin., 2003, Nr. 38-1659) redakcija Apskrities viršininko įgaliojimai kitais klausimais Apskrities viršininkas, neviršydamas savo įgaliojimų:

1) nagrinėja fizinių bei juridinių asmenų pareiškimus beiprašymus ir priima dėl jų sprendimus. Viršininko sprendimai galibūti apskųsti įstatymų nustatyta tvarka; 2) analizuoja apskrities socialinę, ekonominę ir ekologinębūklę bei jos pokyčius ir apie tai praneša gyventojams; 3) registruoja visuomeninių organizacijų, kurių veikla apimadaugiau kaip vienos savivaldybės teritoriją ir kurių buveinės yraapskrities centre ar kitoje apskrities teritorijoje esančiojemiesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, įstatus; 4) kontroliuoja saugaus eismo priemonių valstybinių programųįgyvendinimą visoje apskrities teritorijoje; 5) neteko galios 6) organizuoja stichinių nelaimių, avarijų padariniųlikvidavimą, paieškos ir gelbėjimo darbus; 7) steigia, reorganizuoja, likviduoja valstybės įmones,valdo apskričių viršininkams perduotų įmonių valstybeipriklausančias akcijas; 8) Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarkaatstovauja valstybei akcinėse bendrovėse ar uždarosiose akcinėsebendrovėse, kuriose valstybei priklausančių akcijų valdytojas yraValstybės turto fondas ar kita valstybės institucija; 9) teikia Vyriausybei Apskrities administracinių ginčųkomisijos narių kandidatūras, tarp jų – ir pirmininkokandidatūrą; 10) Regioninės plėtros įstatymo nustatyta tvarka vykdoregionų plėtros institucijos funkcijas; 11) kartu su savivaldybėmis organizuoja apskritiesinformacinės visuomenės plėtros programos, kurią tvirtina regionoplėtros taryba, rengimą ir koordinuoja jos įgyvendinimą. Apskrities viršininkas atlieka ir kitus Lietuvos Respublikosįstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose numatytus įgaliojimus.

13 straipsnis. Lietuvos Respublikos 1998 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. VIII-896 (nuo 1998 m. lapkričio 4 d.) (Žin., 1998, Nr. 96-2655), 2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII-2055 (nuo 2000 m. spalio 31 d.) (Žin., 2000, Nr. 92-2886) ir 2001 m. lapkričio 27 d. įstatymo Nr. IX-619 (nuo 2001 m. gruodžio 12 d.) (Žin., 2001, Nr. 104-3702) redakcija Apskrities viršininko teisės Apskrities viršininkas, vykdydamas jam priskirtusįgaliojimus, turi teisę: 1) teikti pasiūlymus su apskrities teritorija susijusiaisklausimais valstybinėms ir tarpregioninėms programoms rengti beiišvadas dėl parengtų valstybinių ir tarpregioninių programų

projektų; 2) teikti pasiūlymus Vyriausybei ir kitoms valstybės valdymoinstitucijoms apskrities raidos klausimais; 3) dalyvauti Vyriausybės posėdžiuose svarstant su apskritiesviršininko kompetencija susijusius klausimus, taip pat apskrityjeesančių ministerijų ir kitų Vyriausybės institucijų struktūriniųpadalinių bei savivaldybių institucijų posėdžiuose; 4) prireikus kviesti apskrityje esančių ministerijų ir kitųVyriausybės institucijų struktūrinių padalinių vadovų pasitarimusir jiems pirmininkauti; 5) gauti iš kitų valstybės valdymo ir apskritiessavivaldybių institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijųinformaciją savo kompetencijos klausimais; 6) įstatymų nustatytais atvejais imtis papildomų priemoniųgyventojų bei jų turto saugumui užtikrinti, tvarkai apskrityjepalaikyti; 7) sudaryti ekspertų komisijas jo kompetencijai priskirtiemsklausimams analizuoti ir išvadoms pateikti; 8) kooperuoti savivaldybių lėšas numatomiems bendriemsdarbams apskrityje atlikti, kai yra susitarta; 9) įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka valdyti, naudotiir disponuoti valstybės turtu; 10) nustatyta tvarka rengti konkursus, organizuotipasitarimus, konferencijas ir kitus renginius; 11) pagal savo kompetenciją nustatyta tvarka palaikytiryšius su atitinkamomis užsienio valstybių regionų institucijomisir tarptautinėmis organizacijomis.

14 straipsnis. Neteko galios Lietuvos Respublikos 1998 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. VIII-896 (nuo 1998 m. lapkričio 4 d.) (Žin., 1998, Nr. 96-2655)

III skyrius VALSTYBĖS VALDYMO INSTITUCIJOS APSKRITYJE

15 straipsnis. Valstybės valdymo institucijos apskrityje Valstybės valdymo institucijos pagal savo veiklos pobūdįLietuvos Respublikos Seimui arba Vyriausybei leidus gali steigtiapskrityje sau pavaldžias valdymo įstaigas ir organizacijas. Valstybės valdymo institucijoms pavaldžios valdymo įstaigosir organizacijos apskrityje veikia pagal šių institucijųpatvirtintus nuostatus.

IV skyrius APSKRITIES VIRŠININKO SANTYKIAI SU SAVIVALDYBIŲ IR VALSTYBĖS VALDYMO INSTITUCIJOMIS

(Skyriaus pavadinimas pakeistas Lietuvos Respublikos 2001 m.lapkričio 27 d. įstatymu Nr. IX-619 (nuo 2001 m. gruodžio 12 d.)(Žin., 2001, Nr. 104-3702)

16 straipsnis. Lietuvos Respublikos 1998 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. VIII-896 (nuo 1998 m. lapkričio 4 d.) (Žin., 1998, Nr. 96-2655), 2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII-2055 (nuo 2000 m. spalio 31 d.) (Žin., 2000, Nr. 92-2886) ir

2001 m. lapkričio 27 d. įstatymo Nr. IX-619 (nuo 2001 m. gruodžio 12 d.) (Žin., 2001, Nr. 104-3702) redakcija Apskrities viršininko santykiai su savivaldybių ir valstybės valdymo institucijomis Apskrities viršininkas, įgyvendindamas jam priskirtasfunkcijas ir vykdydamas Lietuvos Respublikos įstatymus,Respublikos Prezidento dekretus ir Vyriausybės nutarimus beikitus teisės aktus, bendradarbiauja su savivaldybių ir valstybėsvaldymo institucijomis, joms pavaldžiomis valdymo įstaigomis beiorganizacijomis apskrityje. Valstybės valdymo institucijos, įsteigtos apskrityje pagalšio įstatymo 15 straipsnio nuostatas, nėra pavaldžios apskritiesviršininkui. Šios įstaigos ir organizacijos privalo praneštiapskrities viršininkui apie savo veiklą apskrityje. Apskrities viršininkas praneša atitinkamai LietuvosRespublikos Seimui ar Vyriausybei apie valstybės valdymoinstitucijų padalinių apskrityje veiklą ir sprendimus, jei jieneatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimųarba pažeidžia piliečių ar organizacijų teises. Jei ginčijamosprendimo nepanaikina ar nepakeičia jį priėmęs valstybės valdymoinstitucijos padalinys ar aukštesnioji valstybės valdymoinstitucija, galutinį sprendimą priima Vyriausybė.

17 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII-2055 (nuo 2000 m. spalio 31 d.) (Žin., 2000, Nr. 92-2886) redakcija Regiono plėtros taryba Apskrities viršininkas inicijuoja regiono plėtros tarybossudarymą. Regiono plėtros tarybos sudarymo tvarką bei funkcijasnustato Regioninės plėtros įstatymas.

V skyrius APSKRITIES VIRŠININKO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

18 straipsnis. Lietuvos Respublikos 1998 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. VIII-896 (nuo 1998 m. lapkričio 4 d.) (Žin., 1998, Nr. 96-2655) ir 2001 m. lapkričio 27 d. įstatymo Nr. IX-619 (nuo 2001 m. gruodžio 12 d.) (Žin., 2001, Nr. 104-3702) redakcija Apskrities viršininko administracija Apskrities viršininkas jam priskirtoms funkcijomsįgyvendinti formuoja administraciją ir jai vadovauja. Apskrities viršininko administracija yra juridinis asmuo,turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir apskritiespavadinimu. Apskrities viršininko administracijos struktūrą ir josnuostatus tvirtina apskrities viršininkas pagal Vyriausybėspatvirtintus apskrities viršininko administracijos tipinę

struktūrą ir jos tipinius nuostatus.

19 straipsnis. Lietuvos Respublikos 1998 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. VIII-896 (nuo 1998 m. lapkričio 4 d.) (Žin., 1998, Nr. 96-2655), 2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII-2055 (nuo 2000 m. spalio 31 d.) (Žin., 2000, Nr. 92-2886) ir 2001 m. lapkričio 27 d. įstatymo Nr. IX-619 (nuo 2001 m. gruodžio 12 d.) (Žin., 2001, Nr. 104-3702) redakcija Apskrities viršininko įgaliojimai administravimo srityje Apskrities viršininkas: 1) organizuoja administracijos darbą ir atsako už josveiklą; 2) teikia Vyriausybei apskrities lėšų sąmatos projektą; 3) Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria iratleidžia iš pareigų jam pavaldžių įstaigų vadovus,administracijos departamentų, skyrių ir padalinių vadovus; 4) neviršydamas nustatyto metinio darbo apmokėjimo fondo,tvirtina administracijos pareigybių sąrašą; 5) šaukia regionų plėtros tarybos pirmąjį posėdį irvadovauja tarybos darbui, kol taryba išsirenka pirmininką irpatvirtina savo nuostatus; 6) vykdo kitus Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės irMinistro Pirmininko jam suteiktus įgaliojimus. Kai apskrities viršininko nėra, jo pareigas eina apskritiesviršininko pavaduotojas.

20 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII-2055 (nuo 2000 m. spalio 31 d.) (Žin., 2000, Nr. 92-2886) redakcija Apskrities viršininko įsakymai ir kiti teisės aktai Apskrities viršininkas leidžia įsakymus ir kitus teisėsaktus ir tikrina, kaip jie vykdomi. Apskrities viršininko įsakymai ir kiti teisės aktai galibūti naikinami įstatymų nustatyta tvarka.

21 straipsnis. Neteko galios Lietuvos Respublikos 1998 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. VIII-896 (nuo 1998 m. lapkričio 4 d.) (Žin., 1998, Nr. 96-2655)

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TERITORIJOS ADMINISTRACINIŲ VIENETŲ IR JŲ RIBŲ

ĮSTATYMAS

1994 m. liepos 19 d. Nr.I-558

Vilnius

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos teritorijos

administraciniai vienetai ir gyvenamosios

vietovės

Lietuvos Respublikos teritorija skirstoma į administracinius

vienetus, kurie susideda iš gyvenamųjų vietovių. Lietuvos

Respublikos teritorijos administracinis vienetas yra teritorijos

dalis, kurioje valdymą organizuoja Lietuvos Respublikos

Vyriausybė arba savivaldos institucijos.

Teritorijos administracinis vienetas turi savo ribas, centrą

ir pavadinimą.

Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai

yra apskritys ir savivaldybės.

Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės skirstomos į

miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves. Miesto gyvenamosioms

vietovėms priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovėms

priskiriami miesteliai ir kaimai.

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos teritorijos

administracinių vienetų samprata

Savivaldybė yra Lietuvos Respublikos teritorijos

administracinis vienetas, kurį valdo jos gyventojų bendruomenės

išrinktos savivaldos institucijos pagal Lietuvos Respublikos

vietos savivaldos įstatymą ir kitus įstatymus. Savivaldybė

sudaroma iš gyvenamųjų vietovių. Pagrindiniai savivaldybės

steigimo kriterijai yra jos pasirengimas tvarkyti ir prižiūrėti

savo aplinką, komunalinį ūkį, teikti gyventojams paslaugas ir

vykdyti kitas funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos vietos

savivaldos įstatyme.

Apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysis

administracinis vienetas, kurio valdymą organizuoja Lietuvos

Respublikos Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos apskrities

valdymo įstatymą ir kitus įstatymus.

Apskritis sudaroma iš savivaldybių teritorijų, pasižyminčių

socialinių, ekonominių ir etnokultūrinių interesų bendrumu.

3 straipsnis. Lietuvos Respublikos teritorijos gyvenamųjų

vietovių samprata

Miestai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės,

turinčios daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3

dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės

infrastruktūros srityse.

Mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų turintys Lietuvos Respublikos

miestai, rajonų miestai bei miesto tipo gyvenvietės, turėję

miesto statusą, kaip gyvenamosios vietovės yra laikomi miestais

ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių

vienetų ir jų ribų įstatymui.

Miesteliai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios

vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau

kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir

socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai

miesteliai.

Kaimai yra kitos gyvenamosios vietovės, neturinčios miesto

ir miestelio požymių.

II SKYRIUS. LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS

ADMINISTRACINIS SKIRSTYMAS

4 straipsnis. Lietuvos Respublikos savivaldybės

Lietuvos Respublikoje pirmajame teritorijos administracinių

vienetų reformos etape steigiamos šios savivaldybės:

Vilniaus miesto, Alytaus miesto, Birštono miesto,

Druskininkų miesto, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Marijampolės

miesto, Neringos miesto, Palangos miesto, Panevėžio miesto,

Šiaulių miesto, Visagino miesto, Akmenės rajono, Alytaus rajono,

Anykščių rajono, Biržų rajono, Ignalinos rajono, Jonavos rajono,

Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kaišiadorių rajono, Kauno

rajono, Kėdainių rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono,

Kretingos rajono, Kupiškio rajono, Lazdijų rajono, Marijampolės

rajono, Mažeikių rajono, Molėtų rajono, Pakruojo rajono,

Panevėžio rajono, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Prienų rajono,

Radviliškio rajono, Raseinių rajono, Rokiškio rajono, Skuodo

rajono, Šakių rajono, Šalčininkų rajono, Šiaulių rajono, Šilalės

rajono, Šilutės rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono,

Tauragės rajono, Telšių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono,

Utenos rajono, Varėnos rajono, Vilkaviškio rajono, Vilniaus

rajono, Zarasų rajono.

5 straipsnis. Lietuvos Respublikos apskritys ir jų

teritorijos

Lietuvos Respublikos teritorijoje yra šios apskritys:

Alytaus – centras Alytaus miestas, priskirtos Alytaus ir

Druskininkų miestų, Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonų

savivaldybių teritorijos;

Kauno – centras Kauno miestas, priskirtos Kauno ir Birštono

miestų, Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Prienų ir Raseinių

rajonų savivaldybių teritorijos;

Klaipėdos – centras Klaipėdos miestas, priskirtos Klaipėdos,

Neringos ir Palangos miestų, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo ir

Šilutės rajonų savivaldybių teritorijos;

Marijampolės – centras Marijampolės miestas, priskirtos

Marijampolės miesto, Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio rajonų

savivaldybių teritorijos;

Panevėžio – centras Panevėžio miestas, priskirtos Panevėžio

miesto, Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio ir Rokiškio rajonų

savivaldybių teritorijos;

Šiaulių – centras Šiaulių miestas, priskirtos Šiaulių

miesto, Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio ir

Šiaulių rajonų savivaldybių teritorijos;

Tauragės – centras Tauragės miestas, priskirtos Jurbarko,

Šilalės ir Tauragės rajonų savivaldybių teritorijos;

Telšių – centras Telšių miestas, priskirtos Mažeikių,

Plungės ir Telšių rajonų savivaldybių teritorijos;

Utenos – centras Utenos miestas, priskirtos Visagino miesto,

Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos ir Zarasų rajonų savivaldybių

teritorijos;

Vilniaus – centras Vilniaus miestas, priskirtos Vilniaus

miesto, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės ir

Vilniaus rajonų savivaldybių teritorijos.

III SKYRIUS. LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS

ADMINISTRACINIŲ VIENETŲ IR GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ

NUSTATYMAS IR JŲ RIBŲ KEITIMAS

6 straipsnis. Apskričių nustatymas ir jų ribų keitimas

Apskritis nustato ir panaikina, taip pat jų teritorijų ribas

bei centrus nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Seimas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu. Apskrities ribos turi

būti tikslinamos pasikeitus savivaldybių skaičiui arba jų riboms.

Savivaldybės teritorija apskričių ribomis nedaloma.

7 straipsnis. Savivaldybių nustatymas ir jų ribų keitimas

Savivaldybes nustato ir panaikina, taip pat jų teritorijų

ribas bei centrus nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Seimas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu, atsižvelgdamas į

savivaldybių pasiūlymus.

IV SKYRIUS. PAVADINIMŲ SUTEIKIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS

TERITORIJOS ADMINISTRACINIAMS VIENETAMS IR GYVENAMOSIOMS

VIETOVĖMS BEI JŲ KEITIMAS

8 straipsnis. Apskričių ir savivaldybių pavadinimai

Apskritims pavadinimus suteikia ir juos keičia Lietuvos

Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu.

Savivaldybėms pavadinimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės

teikimu suteikia ir juos keičia Lietuvos Respublikos Seimas,

atsižvelgdamas į savivaldybių tarybų siūlymus.

9 straipsnis. Pavadinimų suteikimas gyvenamosioms vietovėms

ir jose esantiems objektams bei jų keitimas

Gyvenamosioms vietovėms pavadinimus savivaldybės tarybos

teikimu suteikia ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

atsižvelgdama į vietos gyventojų siūlymus.

Gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems savivaldybių

teritorijoje esantiems jų nuosavybės objektams pavadinimai

suteikiami atitinkamų savivaldybių tarybų sprendimais, pritarus

Valstybinei lietuvių kalbos komisijai.

Valstybinės nuosavybės objektams pavadinimus suteikia ir

juos keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

10 straipsnis. Gyvenamųjų vietovių panaikinimas ir jų ribų

keitimas

Gyvenamąsias vietoves panaikina, jų teritorijų ribas nustato

ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė savivaldybių tarybų

teikimu.

V SKYRIUS. LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS

ADMINISTRACINIŲ VIENETŲ IR GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ

REGISTRAVIMAS IR APSKAITA

11 straipsnis. Apskričių, savivaldybių registravimas ir

apskaita

Remiantis šiuo įstatymu nustatytos apskritys ir savivaldybės

registruojamos, o jų teritorijų pakeitimai apskaitomi Lietuvos

Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir gyvenamųjų

vietovių rejestre Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka.

12 straipsnis. Gyvenamųjų vietovių registravimas ir apskaita

Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės registruojamos, o

jų teritorijų arba pavadinimų pakeitimai apskaitomi Lietuvos

Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir gyvenamųjų

vietovių rejestre Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka.

13 straipsnis. Dokumentų teikimas teritorijos

administraciniams vienetams ir gyvenamųjų

vietovių teritorijoms nustatyti ir riboms

keisti

Institucijos, teikdamos pasiūlymus dėl teritorijos

administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų

nustatymo bei jų ribų keitimo, turi pateikti atitinkamos

savivaldybės tarybos sprendimą, savivaldybės tarybos

paaiškinamąjį raštą, kuriame pagrindžiamas teikiamų siūlymų

tikslingumas, pertvarkomų teritorijų administracinių vienetų

1:100000 mastelio planus (2 egzempliorius) su siūlomais

pakeitimais, o jeigu keičiamos teritorijos ribos nesutampa su

žemės naudotojų ribomis – 1:10000 mastelio ribų planus (2

egzempliorius). Planai turi būti suderinti su apskrities

valdytoju bei Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių

vienetų ir gyvenamųjų vietovių rejestro tvarkytoju.

VI SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

Šis įstatymas įgyvendinamas pagal Lietuvos Respublikos Seimo

nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių

vienetų ir jų ribų įstatymo įgyvendinimo”.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS