LIETUVOS RESPUBLIKOS
APSKRITIES VALDYMO
ĮSTATYMAS
1994 m. gruodžio 15 d. Nr.I-707
Vilnius
(Lietuvos Respublikos 1996 m. gruodžio 12 d. įstatymu Nr.
VIII-33 pakeista straipsnių numeracija ir žodžiai „apskrities valdytojas” pakeisti į „apskrities viršininkas” (Žin., 1996, Nr.
126-2938)
I skyrius
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Apskrities valdymo organizavimas
Apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas, kurio valdymą per apskrities viršininką, ministerijas bei kitas Vyriausybės institucijas organizuoja Vyriausybė. Apskrities valdymas yra sudėtinė valstybės valdymo dalis.
Apskrities ribas bei centrą nustato ir keičia, pavadinimą jam suteikia ir keičia Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės teikimu.
2 straipsnis. Apskrities valdymo teisiniai pagrindai
Apskrities valdymas organizuojamas, vadovaujantis Lietuvos
Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu, kitais Lietuvos
Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimais,
Respublikos Prezidento dekretais, Vyriausybės nutarimais bei kitų valstybės valdymo institucijų teisės aktais.
3 straipsnis. Apskrities lėšos
Apskrities valdymui organizuoti ir viršininko funkcijoms įgyvendinti lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto bei kitų finansavimo šaltinių.
II skyrius
APSKRITIES VIRŠININKAS IR JO KOMPETENCIJA
4 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1998 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. VIII-896
(nuo 1998 m. lapkričio 4 d.)
(Žin., 1998, Nr. 96-2655),
2001 m. lapkričio 27 d. įstatymo Nr. IX-619
(nuo 2001 m. gruodžio 12 d.)
(Žin., 2001, Nr. 104-3702) ir
2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-681
(nuo 2002 m. balandžio 1 d.)
(Žin., 2001, Nr. 112-4088)
redakcija
Apskrities viršininkas
Apskrities viršininką skiria ir atleidžia Vyriausybė
Ministro Pirmininko teikimu.
Apskrities viršininku gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą. Apskrities viršininkas negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti valstybinėse, visuomeninėse, privačiose verslo, komercijos ar kitokiose įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kitokio atlyginimo, išskyrus pagal pareigas nustatytąjį bei užmokestį už kūrybinę veiklą.
Apskrities viršininko atlyginimą nustato Vyriausybė.
Apskrities viršininkas atskaitingas Vyriausybei ir jos nustatyta tvarka jos įgaliotoms institucijoms.
Apskrities viršininkas turi pavaduotoją. Jeigu apskrityje yra daugiau kaip 500 tūkst. gyventojų, apskrities viršininkas turi du pavaduotojus. Apskrities viršininko pavaduotojus skiria ir atleidžia Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu. Apskrities viršininko pavaduotojams taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir apskrities viršininkui.
5 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1998 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. VIII-896
(nuo 1998 m. lapkričio 4 d.)
(Žin., 1998, Nr. 96-2655),
2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII-2055
(nuo 2000 m. spalio 31 d.)
(Žin., 2000, Nr. 92-2886),
2001 m. lapkričio 27 d. įstatymo Nr. IX-619
(nuo 2001 m. gruodžio 12 d.)
(Žin., 2001, Nr. 104-3702) ir
2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-681
(nuo 2002 m. balandžio 1 d.)
(Žin., 2001, Nr. 112-4088)
redakcija
Apskrities viršininko uždaviniai
Apskrities viršininko uždaviniai yra:
1) įgyvendinti valstybės politiką regioninės plėtros, socialinio aprūpinimo, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, teritorijos planavimo, paminklotvarkos, žemės naudojimo ir apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose srityse, vykdyti apskrityje valstybines ir tarpregionines programas;
2) koordinuoti apskrityje esančių ministerijų ir kitų
Vyriausybės institucijų struktūrinių padalinių veiklą, taip pat derinti savivaldybių vykdomųjų institucijų veiklą, įgyvendinant regionines programas;
3) numatyti prioritetines apskrities raidos kryptis ir rengti programas.
6 straipsnis. Neteko galios Lietuvos Respublikos
1998 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. VIII-896
(nuo 1998 m. lapkričio 4 d.)
(Žin., 1998, Nr. 96-2655)
7 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1996 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. I-1355
(Žin., 1996, Nr. 55-1293),
1997 m. vasario 25 d. įstatymo Nr. VIII-129
(Žin., 1997, Nr. 21-489),
1997 m. spalio 21 d. įstatymo Nr. VIII-471
(Žin., 1997, Nr. 101-2549) ir
2003 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. IX-1511
(nuo 2003 m. gegužės 1 d.)
(Žin., 2003, Nr. 42-1915)
redakcija
Apskrities viršininko įgaliojimai švietimo, kultūros ir socialiniais klausimais
Apskrities viršininkas:
1) įstatymų nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ir likviduoja apskrities valstybines švietimo, išskyrus aukštąsias mokyklas, įstaigas, kultūros, kūno kultūros ir sporto, socialinės paramos ir globos įstaigas bei tarnybas, taip pat specialiųjų socialinių paslaugų institucijas;
2) atsako už šio straipsnio 1 punkte nurodytų valstybinių įstaigų funkcionavimą ir jų išlaikymą;
3) organizuoja bendrosios valstybinės švietimo, kultūros ir socialinės politikos vykdymo priežiūrą;
4) rengia, koordinuoja ir vykdo apskrities socialines programas ir socialinius projektus;
5) kontroliuoja socialinių paslaugų teikimą apskričiai priklausančiose socialinių paslaugų teikimo įstaigose;
6) kartu su teritorinėmis darbo biržomis sprendžia gyventojų užimtumo problemas.
8 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1997 m. birželio 24 d. įstatymo Nr. VIII-300
(Žin., 1997, Nr. 62-1466)
redakcija
Apskrities viršininko įgaliojimai sveikatos priežiūros ir farmacinės veiklos klausimais
1. Apskrities viršininkas:
1) organizuoja Vyriausybės patvirtintų valstybinių sveikatos strategijų ir sveikatos apsaugos reformos įgyvendinimą apskrityje;
2) analizuoja apskrities savivaldybių gyventojų sveikatos būklę, jos pokyčius, juos lemiančius veiksnius ir teikia
Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai su apskrities savivaldybėmis suderintus pasiūlymus dėl apskrities gyventojų sveikatos išsaugojimo, atgavimo ir stiprinimo;
3) suderinęs su Sveikatos apsaugos ministerija, steigia, reorganizuoja ir likviduoja apskričių ligonines, taip pat nustatytas ir įrašytas į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą antrinės sveikatos priežiūros specializuotas stacionarines asmens sveikatos priežiūros įstaigas;
4) organizuoja valstybinių privalomųjų sveikatos programų įgyvendinimą apskrityje, regioninių visuomenės sveikatos ugdymo ir neinfekcinių ligų bei traumų profilaktikos programų rengimą ir jų įgyvendinimą;
5) bendradarbiauja su apskrities savivaldybėmis formuojant savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybas ir organizuojant jų veiklą;
6) įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais teikia siūlymus
Vyriausybei skelbti apskrities teritoriją ar jos dalį pavojaus ar žalos visuomenės sveikatai rajonu;
7) turi kitus įstatymų nustatytus įgaliojimus sveikatos priežiūros klausimais.
9 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. IX-1511
(nuo 2003 m. gegužės 1 d.)
(Žin., 2003, Nr. 42-1915)
redakcija
Apskrities viršininko įgaliojimai teritorijų planavimo ir paminklotvarkos klausimais
Apskrities viršininkas:
1) organizuoja apskrities lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą, dalyvauja jų derinimo procedūroje;
2) kaupia ir tvarko teritorijų planavimo duomenų banką bei teritorijų planavimo duomenų registrą, teikia informaciją kitų lygių duomenų bankams;
3) teikia informaciją, išvadas ir pasiūlymus Lietuvos
Respublikos teritorijos bendrajam ir specialiesiems planams rengti;
4) nustatyta tvarka rengia sąlygas apskrities ir savivaldybių teritorijų planavimo dokumentams;
5) nustatyta tvarka organizuoja savivaldybių teritorijų planavimo, statinių projektavimo, statybos, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir griovimo valstybinės priežiūros vykdymą;
nustatyta tvarka išduoda statybos leidimus (išskyrus tuos, kurių išdavimas įstatymų pavestas savivaldybės administracijos direktoriui);
6) nustatyta tvarka organizuoja teritorijų planavimo priežiūrą;
7) koordinuoja savivaldybių ir valstybės institucijų veiklą vykdant geodezijos, topografijos, kartografijos ir geoinformatikos darbus, nustatyta tvarka organizuoja šių darbų valstybinės priežiūros vykdymą;
8) atlieka kultūros vertybių ir paminklų apsaugą, tvarko jų apskaitą ir organizuoja paminklotvarkos priežiūrą;
9) atlieka apskričiai priskirtų objektų statybos užsakovo funkcijas.
10 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1997 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. VIII-456
(Žin., 1997, Nr. 97-2444),
1999 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. VIII-1195
(nuo 1999 m. birželio 9 d.)
(Žin., 1999, Nr. 50-1602),
2000 m. gegužės 4 d. įstatymo Nr. VIII-1662
(nuo 2000 m. gegužės 24 d.)
(Žin., 2000, Nr. 42-1190),
2001 m. lapkričio 27 d. įstatymo Nr. IX-619
(nuo 2001 m. gruodžio 12 d.)
(Žin., 2001, Nr. 104-3702),
2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-681
(nuo 2002 m. balandžio 1 d.)
(Žin., 2001, Nr. 112-4088) ir
2003 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. IX-1511
(nuo 2003 m. gegužės 1 d.)
(Žin., 2003, Nr. 42-1915)
redakcija
Apskrities viršininko įgaliojimai žemėtvarkos ir žemės ūkio klausimais
Apskrities viršininkas:
1) tvarko laisvos valstybinės žemės fondą, išskyrus žemę, perduotą valdyti savivaldybių institucijoms;
2) įgyvendina žemės reformą;
3) įstatymų nustatyta tvarka organizuoja žemės servitutų nustatymą ir žemės naudojimo valstybinį reguliavimą bei žemės naudojimo valstybinę kontrolę;
4) koordinuoja, organizuoja ir įgyvendina regionines kaimo plėtros programas;
5) neteko galios
6) organizuoja valstybinės melioracijos ir hidrotechnikos įrenginių priežiūros vykdymą;
7) neteko galios
8) parduoda ar kitaip perleidžia privačion nuosavybėn valstybinę žemę, išskyrus privatizuojamiems nekilnojamojo turto objektams priskirtus žemės sklypus, atstovauja valstybei perleidžiant privačią žemę valstybės nuosavybėn bei valstybei pagal įstatymus ar testamentą paveldint žemę;
9) sprendžia žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo klausimus.
TIC PASTABA: Iki LR 2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr.
IX-681 (Žin., 2001, Nr. 112-4088) įsigaliojimo (2002 m. balandžio
1 d.) apskričių viršininkai negali pertvarkyti rajonų žemės ūkio skyrių ir mažinti šiems skyriams asignavimus.
11 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1998 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. VIII-896
(nuo 1998 m. lapkričio 4 d.)
(Žin., 1998, Nr. 96-2655)
redakcija
Apskrities viršininko įgaliojimai gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos klausimais
Apskrities viršininkas:
1) organizuoja veiklą apskričiai priskirtose saugomose teritorijose ir dalyvauja valdant kitas valstybės saugomas teritorijas (išskyrus rezervatus);
2) pagal savo kompetenciją teikia pasiūlymus gamtos išteklių naudojimo limitams nustatyti;
3) rengia apskrities aplinkos apsaugos valstybines programas, investicijų projektus, organizuoja, koordinuoja jų įgyvendinimą;
4) pagal savo kompetenciją organizuoja vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų tvarkymą bei vandens telkinių valdymą;
5) pagal savo kompetenciją atlieka valstybinę miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę;
6) organizuoja ekologinį švietimą.
12 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1996 m. balandžio 4 d. įstatymo Nr. I-1280
(Žin., 1996, Nr. 35-876),
1997 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. VIII-456
(Žin., 1997, Nr. 97-2444),
1998 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. VIII-896
(nuo 1998 m. lapkričio 4 d.)
(Žin., 1998, Nr. 96-2655),
1999 m. kovo 18 d. įstatymo Nr. VIII-1093
(nuo 1999 m. balandžio 2 d.)
(Žin., 1999, Nr. 30-854),
2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII-2055
(nuo 2000 m. spalio 31 d.)
(Žin., 2000, Nr. 92-2886),
2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-681
(nuo 2002 m. balandžio 1 d.)
(Žin., 2001, Nr. 112-4088) ir
2003 m. balandžio 1 d. įstatymo Nr. IX-1413
(nuo 2003 m. liepos 1 d.)
(Žin., 2003, Nr. 38-1659)
redakcija
Apskrities viršininko įgaliojimai kitais klausimais
Apskrities viršininkas, neviršydamas savo įgaliojimų:
1) nagrinėja fizinių bei juridinių asmenų pareiškimus bei prašymus ir priima dėl jų sprendimus. Viršininko sprendimai gali būti apskųsti įstatymų nustatyta tvarka;
2) analizuoja apskrities socialinę, ekonominę ir ekologinę būklę bei jos pokyčius ir apie tai praneša gyventojams;
3) registruoja visuomeninių organizacijų, kurių veikla apima daugiau kaip vienos savivaldybės teritoriją ir kurių buveinės yra apskrities centre ar kitoje apskrities teritorijoje esančioje miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, įstatus;
4) kontroliuoja saugaus eismo priemonių valstybinių programų įgyvendinimą visoje apskrities teritorijoje;
5) neteko galios
6) organizuoja stichinių nelaimių, avarijų padarinių likvidavimą, paieškos ir gelbėjimo darbus;
7) steigia, reorganizuoja, likviduoja valstybės įmones, valdo apskričių viršininkams perduotų įmonių valstybei priklausančias akcijas;
8) Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atstovauja valstybei akcinėse bendrovėse ar uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose valstybei priklausančių akcijų valdytojas yra
Valstybės turto fondas ar kita valstybės institucija;
9) teikia Vyriausybei Apskrities administracinių ginčų komisijos narių kandidatūras, tarp jų – ir pirmininko kandidatūrą;
10) Regioninės plėtros įstatymo nustatyta tvarka vykdo regionų plėtros institucijos funkcijas;
11) kartu su savivaldybėmis organizuoja apskrities informacinės visuomenės plėtros programos, kurią tvirtina regiono plėtros taryba, rengimą ir koordinuoja jos įgyvendinimą.
Apskrities viršininkas atlieka ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose numatytus įgaliojimus.
13 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1998 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. VIII-896
(nuo 1998 m. lapkričio 4 d.)
(Žin., 1998, Nr. 96-2655),
2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII-2055
(nuo 2000 m. spalio 31 d.)
(Žin., 2000, Nr. 92-2886) ir
2001 m. lapkričio 27 d. įstatymo Nr. IX-619
(nuo 2001 m. gruodžio 12 d.)
(Žin., 2001, Nr. 104-3702)
redakcija
Apskrities viršininko teisės
Apskrities viršininkas, vykdydamas jam priskirtus įgaliojimus, turi teisę:
1) teikti pasiūlymus su apskrities teritorija susijusiais klausimais valstybinėms ir tarpregioninėms programoms rengti bei išvadas dėl parengtų valstybinių ir tarpregioninių programų projektų;
2) teikti pasiūlymus Vyriausybei ir kitoms valstybės valdymo institucijoms apskrities raidos klausimais;
3) dalyvauti Vyriausybės posėdžiuose svarstant su apskrities viršininko kompetencija susijusius klausimus, taip pat apskrityje esančių ministerijų ir kitų Vyriausybės institucijų struktūrinių padalinių bei savivaldybių institucijų posėdžiuose;
4) prireikus kviesti apskrityje esančių ministerijų ir kitų
Vyriausybės institucijų struktūrinių padalinių vadovų pasitarimus ir jiems pirmininkauti;
5) gauti iš kitų valstybės valdymo ir apskrities savivaldybių institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų informaciją savo kompetencijos klausimais;
6) įstatymų nustatytais atvejais imtis papildomų priemonių gyventojų bei jų turto saugumui užtikrinti, tvarkai apskrityje palaikyti;
7) sudaryti ekspertų komisijas jo kompetencijai priskirtiems klausimams analizuoti ir išvadoms pateikti;
8) kooperuoti savivaldybių lėšas numatomiems bendriems darbams apskrityje atlikti, kai yra susitarta;
9) įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės turtu;
10) nustatyta tvarka rengti konkursus, organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitus renginius;
11) pagal savo kompetenciją nustatyta tvarka palaikyti ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių regionų institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis.
14 straipsnis. Neteko galios Lietuvos Respublikos
1998 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. VIII-896
(nuo 1998 m. lapkričio 4 d.)
(Žin., 1998, Nr. 96-2655)
III skyrius
VALSTYBĖS VALDYMO INSTITUCIJOS APSKRITYJE
15 straipsnis. Valstybės valdymo institucijos apskrityje
Valstybės valdymo institucijos pagal savo veiklos pobūdį
Lietuvos Respublikos Seimui arba Vyriausybei leidus gali steigti apskrityje sau pavaldžias valdymo įstaigas ir organizacijas.
Valstybės valdymo institucijoms pavaldžios valdymo įstaigos ir organizacijos apskrityje veikia pagal šių institucijų patvirtintus nuostatus.
IV skyrius
APSKRITIES VIRŠININKO SANTYKIAI SU SAVIVALDYBIŲ IR VALSTYBĖS
VALDYMO INSTITUCIJOMIS
(Skyriaus pavadinimas pakeistas Lietuvos Respublikos 2001 m.
lapkričio 27 d. įstatymu Nr. IX-619 (nuo 2001 m. gruodžio 12 d.)
(Žin., 2001, Nr. 104-3702)
16 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1998 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. VIII-896
(nuo 1998 m. lapkričio 4 d.)
(Žin., 1998, Nr. 96-2655),
2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII-2055
(nuo 2000 m. spalio 31 d.)
(Žin., 2000, Nr. 92-2886) ir
2001 m. lapkričio 27 d. įstatymo Nr. IX-619
(nuo 2001 m. gruodžio 12 d.)
(Žin., 2001, Nr. 104-3702)
redakcija
Apskrities viršininko santykiai su savivaldybių ir valstybės valdymo institucijomis
Apskrities viršininkas, įgyvendindamas jam priskirtas funkcijas ir vykdydamas Lietuvos Respublikos įstatymus,
Respublikos Prezidento dekretus ir Vyriausybės nutarimus bei kitus teisės aktus, bendradarbiauja su savivaldybių ir valstybės valdymo institucijomis, joms pavaldžiomis valdymo įstaigomis bei organizacijomis apskrityje.
Valstybės valdymo institucijos, įsteigtos apskrityje pagal šio įstatymo 15 straipsnio nuostatas, nėra pavaldžios apskrities viršininkui. Šios įstaigos ir organizacijos privalo pranešti apskrities viršininkui apie savo veiklą apskrityje.
Apskrities viršininkas praneša atitinkamai Lietuvos
Respublikos Seimui ar Vyriausybei apie valstybės valdymo institucijų padalinių apskrityje veiklą ir sprendimus, jei jie neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų arba pažeidžia piliečių ar organizacijų teises. Jei ginčijamo sprendimo nepanaikina ar nepakeičia jį priėmęs valstybės valdymo institucijos padalinys ar aukštesnioji valstybės valdymo institucija, galutinį sprendimą priima Vyriausybė.
17 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII-2055
(nuo 2000 m. spalio 31 d.)
(Žin., 2000, Nr. 92-2886)
redakcija
Regiono plėtros taryba
Apskrities viršininkas inicijuoja regiono plėtros tarybos sudarymą. Regiono plėtros tarybos sudarymo tvarką bei funkcijas nustato Regioninės plėtros įstatymas.
V skyrius
APSKRITIES VIRŠININKO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
18 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1998 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. VIII-896
(nuo 1998 m. lapkričio 4 d.)
(Žin., 1998, Nr. 96-2655) ir
2001 m. lapkričio 27 d. įstatymo Nr. IX-619
(nuo 2001 m. gruodžio 12 d.)
(Žin., 2001, Nr. 104-3702)
redakcija
Apskrities viršininko administracija
Apskrities viršininkas jam priskirtoms funkcijoms įgyvendinti formuoja administraciją ir jai vadovauja.
Apskrities viršininko administracija yra juridinis asmuo, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir apskrities pavadinimu.
Apskrities viršininko administracijos struktūrą ir jos nuostatus tvirtina apskrities viršininkas pagal Vyriausybės patvirtintus apskrities viršininko administracijos tipinę struktūrą ir jos tipinius nuostatus.
19 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1998 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. VIII-896
(nuo 1998 m. lapkričio 4 d.)
(Žin., 1998, Nr. 96-2655),
2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII-2055
(nuo 2000 m. spalio 31 d.)
(Žin., 2000, Nr. 92-2886) ir
2001 m. lapkričio 27 d. įstatymo Nr. IX-619
(nuo 2001 m. gruodžio 12 d.)
(Žin., 2001, Nr. 104-3702)
redakcija
Apskrities viršininko įgaliojimai administravimo srityje
Apskrities viršininkas:
1) organizuoja administracijos darbą ir atsako už jos veiklą;
2) teikia Vyriausybei apskrities lėšų sąmatos projektą;
3) Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia iš pareigų jam pavaldžių įstaigų vadovus, administracijos departamentų, skyrių ir padalinių vadovus;
4) neviršydamas nustatyto metinio darbo apmokėjimo fondo, tvirtina administracijos pareigybių sąrašą;
5) šaukia regionų plėtros tarybos pirmąjį posėdį ir vadovauja tarybos darbui, kol taryba išsirenka pirmininką ir patvirtina savo nuostatus;
6) vykdo kitus Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės ir
Ministro Pirmininko jam suteiktus įgaliojimus.
Kai apskrities viršininko nėra, jo pareigas eina apskrities viršininko pavaduotojas.
20 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII-2055
(nuo 2000 m. spalio 31 d.)
(Žin., 2000, Nr. 92-2886)
redakcija
Apskrities viršininko įsakymai ir kiti teisės aktai
Apskrities viršininkas leidžia įsakymus ir kitus teisės aktus ir tikrina, kaip jie vykdomi.
Apskrities viršininko įsakymai ir kiti teisės aktai gali būti naikinami įstatymų nustatyta tvarka.
21 straipsnis. Neteko galios Lietuvos Respublikos
1998 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. VIII-896
(nuo 1998 m. lapkričio 4 d.)
(Žin., 1998, Nr. 96-2655)
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
TERITORIJOS ADMINISTRACINIŲ VIENETŲ IR JŲ RIBŲ
ĮSTATYMAS
1994 m. liepos 19 d. Nr.I-558
Vilnius
I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos teritorijos
administraciniai vienetai ir gyvenamosios
vietovės
Lietuvos Respublikos teritorija skirstoma į administracinius
vienetus, kurie susideda iš gyvenamųjų vietovių. Lietuvos
Respublikos teritorijos administracinis vienetas yra teritorijos
dalis, kurioje valdymą organizuoja Lietuvos Respublikos
Vyriausybė arba savivaldos institucijos.
Teritorijos administracinis vienetas turi savo ribas, centrą
ir pavadinimą.
Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai
yra apskritys ir savivaldybės.
Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės skirstomos į
miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves. Miesto gyvenamosioms
vietovėms priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovėms
priskiriami miesteliai ir kaimai.
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos teritorijos
administracinių vienetų samprata
Savivaldybė yra Lietuvos Respublikos teritorijos
administracinis vienetas, kurį valdo jos gyventojų bendruomenės
išrinktos savivaldos institucijos pagal Lietuvos Respublikos
vietos savivaldos įstatymą ir kitus įstatymus. Savivaldybė
sudaroma iš gyvenamųjų vietovių. Pagrindiniai savivaldybės
steigimo kriterijai yra jos pasirengimas tvarkyti ir prižiūrėti
savo aplinką, komunalinį ūkį, teikti gyventojams paslaugas ir
vykdyti kitas funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos vietos
savivaldos įstatyme.
Apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysis
administracinis vienetas, kurio valdymą organizuoja Lietuvos
Respublikos Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos apskrities
valdymo įstatymą ir kitus įstatymus.
Apskritis sudaroma iš savivaldybių teritorijų, pasižyminčių
socialinių, ekonominių ir etnokultūrinių interesų bendrumu.
3 straipsnis. Lietuvos Respublikos teritorijos gyvenamųjų
vietovių samprata
Miestai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės,
turinčios daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3
dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės
infrastruktūros srityse.
Mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų turintys Lietuvos Respublikos
miestai, rajonų miestai bei miesto tipo gyvenvietės, turėję
miesto statusą, kaip gyvenamosios vietovės yra laikomi miestais
ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių
vienetų ir jų ribų įstatymui.
Miesteliai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios
vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau
kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir
socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai
miesteliai.
Kaimai yra kitos gyvenamosios vietovės, neturinčios miesto
ir miestelio požymių.
II SKYRIUS. LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS
ADMINISTRACINIS SKIRSTYMAS
4 straipsnis. Lietuvos Respublikos savivaldybės
Lietuvos Respublikoje pirmajame teritorijos administracinių
vienetų reformos etape steigiamos šios savivaldybės:
Vilniaus miesto, Alytaus miesto, Birštono miesto,
Druskininkų miesto, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Marijampolės
miesto, Neringos miesto, Palangos miesto, Panevėžio miesto,
Šiaulių miesto, Visagino miesto, Akmenės rajono, Alytaus rajono,
Anykščių rajono, Biržų rajono, Ignalinos rajono, Jonavos rajono,
Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kaišiadorių rajono, Kauno
rajono, Kėdainių rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono,
Kretingos rajono, Kupiškio rajono, Lazdijų rajono, Marijampolės
rajono, Mažeikių rajono, Molėtų rajono, Pakruojo rajono,
Panevėžio rajono, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Prienų rajono,
Radviliškio rajono, Raseinių rajono, Rokiškio rajono, Skuodo
rajono, Šakių rajono, Šalčininkų rajono, Šiaulių rajono, Šilalės
rajono, Šilutės rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono,
Tauragės rajono, Telšių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono,
Utenos rajono, Varėnos rajono, Vilkaviškio rajono, Vilniaus
rajono, Zarasų rajono.
5 straipsnis. Lietuvos Respublikos apskritys ir jų
teritorijos
Lietuvos Respublikos teritorijoje yra šios apskritys:
Alytaus – centras Alytaus miestas, priskirtos Alytaus ir
Druskininkų miestų, Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonų
savivaldybių teritorijos;
Kauno – centras Kauno miestas, priskirtos Kauno ir Birštono
miestų, Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Prienų ir Raseinių
rajonų savivaldybių teritorijos;
Klaipėdos – centras Klaipėdos miestas, priskirtos Klaipėdos,
Neringos ir Palangos miestų, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo ir
Šilutės rajonų savivaldybių teritorijos;
Marijampolės – centras Marijampolės miestas, priskirtos
Marijampolės miesto, Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio rajonų
savivaldybių teritorijos;
Panevėžio – centras Panevėžio miestas, priskirtos Panevėžio
miesto, Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio ir Rokiškio rajonų
savivaldybių teritorijos;
Šiaulių – centras Šiaulių miestas, priskirtos Šiaulių
miesto, Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio ir
Šiaulių rajonų savivaldybių teritorijos;
Tauragės – centras Tauragės miestas, priskirtos Jurbarko,
Šilalės ir Tauragės rajonų savivaldybių teritorijos;
Telšių – centras Telšių miestas, priskirtos Mažeikių,
Plungės ir Telšių rajonų savivaldybių teritorijos;
Utenos – centras Utenos miestas, priskirtos Visagino miesto,
Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos ir Zarasų rajonų savivaldybių
teritorijos;
Vilniaus – centras Vilniaus miestas, priskirtos Vilniaus
miesto, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės ir
Vilniaus rajonų savivaldybių teritorijos.
III SKYRIUS. LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS
ADMINISTRACINIŲ VIENETŲ IR GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ
NUSTATYMAS IR JŲ RIBŲ KEITIMAS
6 straipsnis. Apskričių nustatymas ir jų ribų keitimas
Apskritis nustato ir panaikina, taip pat jų teritorijų ribas
bei centrus nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Seimas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu. Apskrities ribos turi
būti tikslinamos pasikeitus savivaldybių skaičiui arba jų riboms.
Savivaldybės teritorija apskričių ribomis nedaloma.
7 straipsnis. Savivaldybių nustatymas ir jų ribų keitimas
Savivaldybes nustato ir panaikina, taip pat jų teritorijų
ribas bei centrus nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Seimas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu, atsižvelgdamas į
savivaldybių pasiūlymus.
IV SKYRIUS. PAVADINIMŲ SUTEIKIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS
TERITORIJOS ADMINISTRACINIAMS VIENETAMS IR GYVENAMOSIOMS
VIETOVĖMS BEI JŲ KEITIMAS
8 straipsnis. Apskričių ir savivaldybių pavadinimai
Apskritims pavadinimus suteikia ir juos keičia Lietuvos
Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu.
Savivaldybėms pavadinimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės
teikimu suteikia ir juos keičia Lietuvos Respublikos Seimas,
atsižvelgdamas į savivaldybių tarybų siūlymus.
9 straipsnis. Pavadinimų suteikimas gyvenamosioms vietovėms
ir jose esantiems objektams bei jų keitimas
Gyvenamosioms vietovėms pavadinimus savivaldybės tarybos
teikimu suteikia ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
atsižvelgdama į vietos gyventojų siūlymus.
Gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems savivaldybių
teritorijoje esantiems jų nuosavybės objektams pavadinimai
suteikiami atitinkamų savivaldybių tarybų sprendimais, pritarus
Valstybinei lietuvių kalbos komisijai.
Valstybinės nuosavybės objektams pavadinimus suteikia ir
juos keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
10 straipsnis. Gyvenamųjų vietovių panaikinimas ir jų ribų
keitimas
Gyvenamąsias vietoves panaikina, jų teritorijų ribas nustato
ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė savivaldybių tarybų
teikimu.
V SKYRIUS. LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS
ADMINISTRACINIŲ VIENETŲ IR GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ
REGISTRAVIMAS IR APSKAITA
11 straipsnis. Apskričių, savivaldybių registravimas ir
apskaita
Remiantis šiuo įstatymu nustatytos apskritys ir savivaldybės
registruojamos, o jų teritorijų pakeitimai apskaitomi Lietuvos
Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir gyvenamųjų
vietovių rejestre Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta
tvarka.
12 straipsnis. Gyvenamųjų vietovių registravimas ir apskaita
Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės registruojamos, o
jų teritorijų arba pavadinimų pakeitimai apskaitomi Lietuvos
Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir gyvenamųjų
vietovių rejestre Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta
tvarka.
13 straipsnis. Dokumentų teikimas teritorijos
administraciniams vienetams ir gyvenamųjų
vietovių teritorijoms nustatyti ir riboms
keisti
Institucijos, teikdamos pasiūlymus dėl teritorijos
administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų
nustatymo bei jų ribų keitimo, turi pateikti atitinkamos
savivaldybės tarybos sprendimą, savivaldybės tarybos
paaiškinamąjį raštą, kuriame pagrindžiamas teikiamų siūlymų
tikslingumas, pertvarkomų teritorijų administracinių vienetų
1:100000 mastelio planus (2 egzempliorius) su siūlomais
pakeitimais, o jeigu keičiamos teritorijos ribos nesutampa su
žemės naudotojų ribomis – 1:10000 mastelio ribų planus (2
egzempliorius). Planai turi būti suderinti su apskrities
valdytoju bei Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių
vienetų ir gyvenamųjų vietovių rejestro tvarkytoju.
VI SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
14 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
Šis įstatymas įgyvendinamas pagal Lietuvos Respublikos Seimo
nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių
vienetų ir jų ribų įstatymo įgyvendinimo”.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS