A.Škėma “Balta drobulė”

1. A.Ðkëmos kûrinio aptarimas arba iðtraukos analizë.
2. Naujausioji poezija Vieno poeto kûrybos aptarimas.
3. Lietuvos Respublikos valstybinës kalbos ástatymas, jo reikðmë..

1. A.Ðkëma – modernus vakarietiðkas raðytojas. Jo intelektualinis-psichologinis romanas “Balta drobulë” paraðytas “sàmonës srauto” forma, su gausiomis áliuzijomis á pasaulinæ ir lietuviø kultûrà, filosofijà, literatûrà, istorijà, mitologijà. A.Ðkëmos romano herojus Antanas Garðva praeina sudëtingà kanèiø, dvasiniø sukrëtimø kelià. Tai tikras XXa. þmogus. Jis – intelektualas Emigranto padëtis neatitinka A.Garðvos dvasinio turinio ir interesø. Ið to kyla ironiðkas santykis su pasauliu ir savimi. Antano Garðvos samprotavimuose iðkyla absurdiðko, bjauraus pa asaulio vaizdas. Garðva – menininkas, savo gyvenimo kûrëjas. Jis daug kenèia, verþiasi ið vieniðumo, trokðta dieviðkumo ðviesos, dvasinës atramos ir amþinybës. Ið veikëjo gyvenimo supratimo, patirties, ið suvokto pasaulio vaizdo, ið kanèiø ir minèiø bei iðgyvenimø kyla ir romano problemos. Garðva sprendþia amþinus bûties klausimus, kokia gyvenimo prasmë, jei jos nëra – kam gyventi.

Romano kompozicija pagrásta retrospektyviu vaizdo kûrimu (praeities vaizdavimas, Garðvos vaikystë; jis uþsibaigia dviejø savaièiø senumo ávykiais). Vaizduojamas ir veikëjo dabarties gyvenimas (dabarties veiksmas tæsiasi vienà pusdiená ir nutrûksta ki itos dienos rytà).
Veiksmo erdvë uþdara. Tai automatizuoto, susvetimëjusio pasaulio, nepilnavertës þmogaus bûties simbolis (darbe – vieðbuèio keltuvo dëþutë, namuose – keturios kambario sienos). Laikas nurodomas smulkiai ir tiksliai – tai rodo veikëjo buvimo beprasmybæ. Pasakotojas romane psichologiðkai artimas herojui, ið pasakojimo treèiuoju asmeniu pe

ereinama á pirmàjá. Treèiasis asmuo skirtas epiðkajam judëjimui erdvëje ir laike perteikti, o pirmasis atskleidþia vidinæ veiklà: mintis, jausmus, reakcijas, sàmonës srautà, pasàmonës impulsus.

Raðytojas lieka iðtikimas pesimistinei gyvenimo sampratai. Atsakymas á klausimà, kas yra gyvenimas, lieka nevienareikðmis. Þmogui lemta patirti viskà. A.Ðkëmos herojus trokðta viso gyvenimo, teigia bûties pilnatvæ. Tai idealûs siekimai. Juos sugriauna karas, Lietuvà iðtikusi tragiðka lemtis. Þmogus gràþinamas á laikus, kai já valdo ne intelektas, o instinktai. Jis priverstas kovoti uþ savo gyvybæ (akmeniu uþmuðti kità þmogø). Kas tokiame absurdiðkame pasaulyje priklauso nuo þmogaus? Gyvenimà áprasmina menas, kûryba, dvasia.

lðeivijos kritika pabrëþia, kad “Balta drobulë” – autobiografinis romanas, atskleidæs sunkø, kupinà praradimo skausmo paties autoriaus gyvenimà, emigranto dalià. Romanas skatina màstyti, ápareigoja, ragina kovoti uþ geresná pasaulá.

2. Ðiuolaikinio eilëraðèio kûrëjai į poezijà ateina no ormaliomis sàlygomis, jiems nebereikia slëpti savo mintis, nereikia vien uþ teisæ raðyti mokëti sveikata ir kûryba. Turbût matomiausias ðiuolaikinës poezijos bruoþas yra tai, jog estetinës vertybës atsiskiria nuo moraliniø, etiniø, á eilëraðèius plûstelëjo daugybë negirdëtø þodþiø, kuriais bandoma modernizuoti kalbà, nebepaisoma sintaksës, sakiniø sudarymo normø. Þmogø supantis pasaulis grubus, tragiðkas, negailestingas. Ðiandieniniø raðanèiøjø karta – karta be Dievo, nebe taip jauèiama ir gamta. Gamta tëra galima priebëga, galima iðeitis ið vienatvës, ið gamtos visuotinumo pajautos liko tik atminimas. Dievo vardas á eilëraðèius ðiandien su

ugráþta, bet ne jo iðgyvenimas. Dievas tampa skaidanti, atskirianti jëga. Kûryboje skamba abstraktûs posmai apie sunkiai nusakomà bûtá. Nevengiama kontrastø: mirtis ir gyvenimas, groþis ir purvas, tiesa ir apgaulë greta vienas kito.

1988 m. su þenklu PK (pirmoji knyga) iðëjo Aido Marèëno poezijos knyga “Ðulinys” (antroji – “Angelas” 1991, treèioji – “Dulkës” 1993). Jau pirmojo rinkinio “Ðulinys” eilëraðèiams bûdinga vaizdinga kalba, savita metaforika. Poetas sëkmingai realizuoja tiek gyvenimiðkàjà, tiek kultûrinæ patirtá. Rinkinio tematika ávairi, daþniausiai varijuojamos amþinosios temos – meilë, gyvybë, laiko tëkmë, ryðys su praeitimi. Jaunas poetas stengiasi suvokti savo ðaknis, atrasti iðtakas, pamatuoti tiesos ir melo santyká þmoguje, pirmiausia savyje.

Antroji knyga “Angelas” atskleidþia didelê poeto dràsà. Knygoje skleidþiasi átampa tarp didelio amþiø palikimo ir menko mûsø iðmanymo, tarp minties ir þodþio. Tà rodo jau pirmasis eilëraðtis “lðpaþintis”. O treèia poeto knyga “Dulkës” patvirtina jauno talento augimà. Eilëraðèiuose kalbama apie meilæ, þmogaus netvarumà ir gyvenimo grimasas. Skaidrios lyrikos vienkartinis groþis atspindi pasaulio vienovæ, nykimo ir prisikëlimo gretybæ.

Lyrikoje A.Marèënas ið paskutiniøjø jëgø gina þmogaus gyvenimo svarbà ir jo nepriklausomybæ. Nesvarbu, nuo ko – politikos, visuomeninio gyvenimo, svetimos akies, bet gina intuityviai, pasitelkdamas kraujo balso, Dievo, paèios poezijos ávaizdþius.

3. LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBINĖS KALBOS
ĮSTATYMAS

1995 m. sausio 31 d. Nr.I-779
Vilnius

I. BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis. Šis įstatymas nustato valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos yvenime, valstybinės kalbos apsaugą, kontrolę i

ir atsakomybę už Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus. Įstatymas nereglamentuoja Lietuvos gyventojų neoficialaus bendravimo ir religinių bendruomenių bei asmenų, priklausančių tautinėms bendrijoms, renginių kalbos. Asmenų, priklausančių tautinėms bendrijoms, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius garantuoja kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ir Lietuvos Respublikos Seimo priimti teisės aktai.

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra
lietuvių kalba.

II. ĮSTAIGOS, ĮMONĖS IR ORGANIZACIJOS

3 straipsnis. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai priimami ir skelbiami valstybine kalba.

4 straipsnis. Visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba.

5 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos tarp savęs susirašinėja valstybine kalba.

6 straipsnis. Valstybės ir savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų vadovai, taip pat tarnautojai ir pareigūnai, policijos, teisėsaugos tarnybų, ryšių, transporto, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitų gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai, tarnautojai ir pareigūnai turi mokėti valstybinę kalbą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas.

7 straipsnis. Valstybės ir savivaldos institucijų, įstaigų ir organizacijų, ryšių, transporto, sveikatos ir socialinės apsaugos, policijos ir teisėsaugos tarnybų, prekybos ir kitų gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai turi užtikrinti, kad gyventojai būtų aptarnaujami valstybine kalba.

III. TEISMAI

8 straipsnis. Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Valstybinės kalbos nemokantiems teismo proceso dalyviams teismas nemokamai teikia vertėjo paslaugas.

IV. SANDORIAI

9 straipsnis. Visi Lietuvos Respublikos fi

izinių ir juridinių asmenų sandoriai sudaromi valstybine kalba. Prie jų gali būti pridedami vertimai į vieną ar kelias kalbas. Sandoriai su užsienio valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis sudaromi valstybine ir kita abiems pusėms priimtina kalba.

V. OFICIALŪS RENGINIAI

10 straipsnis. Oficialūs valstybės ir savivaldos institucijų, valstybės įstaigų, įmonių organizuojami renginiai (sesijos, suvažiavimai, susirinkimai, posėdžiai, pasitarimai ir kiti) vyksta valstybine kalba. Tais atvejais, kai kalbėtojas vartoja kitą kalbą, turi būti verčiama į valstybinę kalbą. Pirmoji šio straipsnio dalis netaikoma Lietuvos Respublikoje organizuojamiems tarptautiniams renginiams.

VI. ŠVIETIMAS IR KULTŪRA

11 straipsnis. Valstybė garantuoja Lietuvos Respublikos gyventojams teisę įgyti bendrąjį, profesinį, aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą valstybine kalba. Sąlygos įgyti bendrąjį išsilavinimą valstybine kalba garantuojamos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

12 straipsnis. Visos vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos turi išmokyti valstybinės kalbos valstybės nustatyta tvarka.

13 straipsnis. Lietuvoje viešai demonstruojamos audiovizualinės programos, kino filmai turi būti verčiami į valstybinę kalbą arba rodomi su lietuviškais subtitrais. Šio straipsnio pirmoji dalis netaikoma mokomiesiems, specialiesiems, proginiams ir tautinėms bendrijoms skirtiems renginiams bei programoms, taip pat Lietuvoje transliuojamoms užsienio valstybių radijo bei televizijos laidoms ir muzikinių kūrinių tekstams.

VII. VARDAI IR PAVADINIMAI

14 straipsnis. Oficialios, sunormintos vietovardžių lytys Lietuvos Respublikoje rašomos valstybine kalba.

15 straipsnis. Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys. Asmenvardžiai keičiami bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka.

16 straipsnis. Visų Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai daromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintų taisyklių.

VIII. ŽENKLAI IR INFORMACIJA

17 straipsnis. Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.

18 straipsnis. Tautinių bendrijų organizacijų pavadinimai, jų informaciniai užrašai greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis. Užrašų kitomis kalbomis formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba.

IX. VALSTYBINĖS KALBOS TAISYKLINGUMAS

19 straipsnis. Valstybė rūpinasi taisyklingos lietuvių kalbos prestižu, sudaro sąlygas saugoti kalbos normas, asmenvardžius, vietovardžius, tarmes ir rašytinius kalbos paminklus, užtikrina materialinę bazę valstybinei kalbai funkcionuoti, visapusiškai remia kaip prioritetinę mokslo šaką lietuvių kalbos tyrinėjimus ir šią kalbą tyrinėjančias mokslo įstaigas, lietuvių kalbos mokslo ir praktikos knygų leidybą.

20 straipsnis. Valstybinės kalbos globos kryptis ir uždavinius nustato ir kalbos normas aprobuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

21 straipsnis. Taisyklingos valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimai įtraukiami į valstybės tarnautojų, pedagogų, visuomenės informavimo priemonių ir leidybos darbuotojų atestavimo nuostatus ir taikomi atsižvelgiant į kvalifikaciją bei einamas pareigas.

22 straipsnis. Lietuvos visuomenės informavimo priemonės (spauda, televizija, radijas ir kt.), visi knygų ir kitų leidinių leidėjai privalo laikytis taisyklingos lietuvių kalbos normų.

23 straipsnis. Visi viešieji užrašai turi būti taisyklingi.

X. ATSAKOMYBĖ IR KONTROLĖ

24 straipsnis. Bet kokie veiksmai prieš Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatytą valstybinės kalbos statusą neleistini. Už šio įstatymo nuostatų tiesioginį vykdymą atsakingi institucijų, įstaigų, įmonių, tarnybų bei organizacijų vadovai. Asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

25 straipsnis. Šio įstatymo vykdymą kontroliuoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo Kalbos inspekcija.

26 straipsnis. Įsigaliojus šiam įstatymui, pripažįstami
netekusiais galios:

1989 m. sausio 25 d. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumo įsakas “Dėl Lietuvos TSR valstybinės kalbos vartojimo”

1989 m. vasario 20 d. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos

nutarimas “Dėl priemonių Lietuvos TSR valstybinės kalbos

vartojimui užtikrinti” (?in., 1989, Nr.7-51).

27 straipsnis. Šis įstatymas įgyvendinamas pagal įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo”.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Leave a Comment