Inovacijų finansavimas Lietuvoje

TURINYSĮVADAS 11. PAGRINDINIAI INOVACIJŲ FINANSAVIMO ŠALTINIAI 22. VALSTYBĖS PARAMA 42.1. PARAMA VERSLUI 42.2. PARAMA MOKSLINIAMS TYRIMAMS 52.2.1. PRIORITETINIŲ LIETUVOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS PLĖTROS KRYPČIŲ PROGRAMA 52.2.2. AUKŠTŲJŲ TECHNOLOGIJŲ PLĖTROS PROGRAMA 62.3. SAVIVALDYBIŲ PARAMA SMULKIAM IR VIDUTINIAM VERSLUI 72.4. FINANSINĖS GARANTIJOS ĮMONĖMS IMANČIOMS PASKOLAS 83. EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ PARAMA 93.1. EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIAI FONDAI 93.2. EUROPOS SĄJUNGOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR PLĖTROS PROGRAMOS 123.2.1. EUROPOS SĄJUNGOS 6-OJI BENDROJI PROGRAMA 123.2.2. EUROPOS SĄJUNGOS 7-OJI BENDROJI PROGRAMA 143.2.3. PROGRAMA „EURIKA“ 153.2.4. PROGRAMA „COST“ 19IŠVADOS 21LITERATŪROS SĄRAŠAS 23ĮVADASŠiuo metu tenka pastebėti, kad kalbant apie inovacijas nemažai žmonių įsivaizduoja didžiulius mokslinių tyrimų centrus, sudėtingą laboratorinę įranga, visuotines problemas sprendžiančius mokslininkus ir pan. Skirtingais laikmečiais įvairūs autoriai bandė apibūdinti inovacijų fenomeną, kūrė ir tobulino inovacijų apibrėžimus. Būtų galima suskaičiuoti kelias dešimtis tokių apibrėžimų, tačiau tarp jų tikriausiai nepavyktų rasti vienintelio absoliučiai teisingo – veikiau jie vienas kitą tik papildo. Šiuolaikinė inovacijų samprata yra labai plati ir apima visas gyvenimo sritis. Tad, kaip tenka pastebėti ši tema buvo ir tebėra be galo aktuali.Darbe stengiausi naudoti įvairių autorių, skirtingas nuomones atspindinčią literatūrą. Tačiau kaip teko pastebėti, literatūros pasirinkimas šia tema yra labai menkas. Bibliotekų lentynose tik kukliai ir netikėtai šmėkšteli viena kita apie inovacijas knyga. Dauguma žymesnių atstovų darbai į lietuvių kalbą beveik neverčiami. Nemaža dalis informacijos apie inovacijas pateikiama internetiniuose straipsniuose, tačiau rimtesnės mokslinės analizės čia taip pat labai mažai. Nepaisant iškilusių sunkumų, darbe labiausiai buvo remtasi internetiniu portalu „Inovacijos“, kuris labai glaustai, tačiau tiksliai ir aiškiai pateikia aktualia informaciją apie inovacijas. Plačiai rėmiausi ir įvairiais įstatymais bei programomis, tokiomis kaip „Aukštųjų technologijų plėtros programa“, „Prioritetinių Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros krypčių programa“, „Europos Sąjungos 6-oji Bendroji Programa“, „Europos Sąjungos 7-oji Bendroji Programa“, „Eurika“ programa ir „Cost“ programa. Tai pat daug verta paminėti Lietuvos statistikos departamento portalą ir kitus, kurie pateikė daug ir įvairios statistikos rašant šitą darbą.Išanalizavus ir įvertinus temos ištirtumą aktualioje mokslinėje literatūroje, galima teigti, kad inovacijų finansavimas Lietuvoje nėra pakankamai atskleistas ir išnagrinėtas. Kaip žinia, inovacijos apima visas gyvenimo sferas ir yra labai svarbus faktorius, lementis įvairių sferų tobulėjimą, vystymąsi. Bene svarbiausios inovacijų varomosios jėgos yra išsilavinę, novatoriški, kvalifikuoti specialistai, mokslininkai, kurie iškelia hipotezes, kuria idėjas, bei jų finansavimas, reikalingas mintis paversti realybe. Remiantis statistika, išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtros veiklai Lietuvoje auga tik nuo 1997 metais, bendras finansavimas sudarė 224,9 mln. Lt, 1998 metais – 250,7 ml. Lt, 2000 metais 277,6 mln. Lt, 2003 metais išlaidos sudarė 0,68 proc. BVP (2000 metais – 0,6). Tuo tarpu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros šalių narių vidurkis – 2,3 proc., ES šalių vidurkis 1,9 proc. Tad kyla nemažai problemų ir klausimų šia tema. Kodėl toks mažas inovacijų finansavimas Lietuvoje, kai ši sritis apima visas gyvenimo sferas? Kas yra daroma, kad ši situacija pasikeistu? Koks valstybės ir ES požiūris ir vaidmuo inovacijų finansavimo klausimu? Į šiuos ir kitus klausimus ieškosime atsakymo šiame darbe.Šio darbo pagrindinis tikslas – atskleisti ir aptarti pagrindinius inovacijų finansavimo šaltinius Lietuvoje.

Darbo uždaviniai:1. išskirti ir aptarti inovacijų finansavimo šaltinius.2. aptarti valstybės paramą.3. aptarti Europos Sąjungos paramą.Darbas struktūriškai susideda iš trijų dalių. Pirmojoje išskiriami ir glaustai aptariami pagrindiniai inovacijų finansavimo šaltiniai. Čia nesileidžiu į gilesnius ieškojimus, tiesiog stengiuosi pateikti ir glaustai aptarti pagrindinius inovacijų finansavimo šaltinius Lietuvoje, kai kuriuos svarbesnius, labiau vertus dėmesio išryškindamas ir skirdamas jiems daugiau dėmesio.Antroje ir trečioje darbo dalyje, aptariami du pagrindiniai finansavimo šaltiniai, tai valstybės parama ir Europos Sąjungos fondai, kurie kasmet skiria tam tikrą kiekį lėšų. Dabar gali pasirodyti, kad šios dalys nėra labai reikšmingos ir, kad jas pakanka aptarti pirmoje dalyje, kaip eilinius inovacijų finansavimo šaltinius, tačiau šias dalis išskyriau nevel…tui, kadangi kaip pažymi inovacijų tyrėjai, valstybė ir Europos Sąjunga yra svarbūs ir reikšmingi inovacijų plėtrai ir skiria labai ypatingą dėmesį inovacijų finansavimo klausimams ir tai mano supratimu reikalauja platesnės apžvalgos.1. PAGRINDINIAI INOVACIJŲ FINANSAVIMO ŠALTINIAIInovacijų finansavimo šaltiniai skiriasi nuo tradicinės veiklos, kadangi inovacijos yra visuomet susijusios su didele rizika ir bankai dažnai atsisako jas finansuoti. Yra išskiriami šie pagrindiniai inovacijų finansavimo šaltiniai:

• Asmeninės, šeimos, draugų santaupos;• Valstybės parama ir Europos Sąjungos fondai;• Kitos įmonės;• Neformalūs investuotojai – „verslo angelai“;• Rizikos kapitalo fondai;• Komerciniai bankai arba privatūs investuotojai;Kuris iš šių šaltinių bus naudojamas priklauso nuo keleto faktorių: inovacinio projekto plėtros stadijos, inovatyvios įmonės dydžio, reikalingo lėšų kiekio ir kt.Asmeninės, šeimos, draugų santaupos. Šis finansavimo šaltinis gali būti naudojamas tik pačiame pirminiame inovacinio projekto etape – atliekant tyrimus. Tolimesniems inovacinių projektų etapams įgyvendinti reikia daug didesnių finansinių išteklių. Paskaičiuota, jog vienam į tyrimus investuotam „Eurui“ reikia 10 Eurų verslo plėtros etape ir dar 100 Eurų eksploatavimo etape. Taigi, tolesniuose inovacinio projekto etapuose asmeninių, šeimos ar draugų lėšų jau neužtenka, tad būtini papildomi finansavimo šaltiniai.Valstybės parama ir Europos komisijos fondai. Šalies ekonomikos augimą lemia inovacijos, todėl jų plėtrą remia valstybė. Vienas iš finansinės pagalbos būdų yra negražintinų paskolų (angl. grants) teikimas. Šios paskolos teikiamos per įvairias valstybės paramos ir ES fondų programas. Valstybė taip pat padeda įmonėms gauti paskolas teikdama finansines garantijas.Kitos įmonės. Verslo įmonės, norėdamos išsilaikyti rinkoje, turi nuolatos atsinaujinti. Tai verčia jas ne tik pačioms kurti inovacijas, bet ir investuoti į kitas kompanijas, atliekančias inovacinius tyrimus. Šios investicijos yra vienas iš finansavimo šaltinių smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kadangi kiti investuotojai dėl didelės rizikos labai nenoriai remia mokslinius tyrimus. Neformalūs investuotojai – „verslo angelai“. Neformalūs investuotojai, arba „verslo angelai“, gali finansuoti įmonės steigimą kaip dalininkai bei tiesiogiai konsultuoti įmonę valdymo klausimais. „Verslo angelai“ – tai pasiturintys žmonės, kurie pasirengę investuoti savo kapitalą į rizikingas veiklas, remdamiesi savo patirtimi bei interesais. Paprastai tai neformalūs investuotojai anksčiau užėmę stambių įmonių vadovų postus arba pardavę turėtų įmonių akcijas ir norintys investuoti savo sukauptą kapitalą. Jų motyvacija gali būti labai įvairi. Dažniausiai jie investuoja į tuos sektorius, kuriuose turi didelę darbo patirtį. Taip pat jie taiko mažesnius reikalavimus augimui nei rizikos kapitalo įmonės, tačiau jiems labai svarbu verslininko asmeninės savybės. Neformalūs investuotojai laikosi „tiesioginės kontrolės“ nuostatos, t.y. pasitelkdami patirtį jie seka savo investicijas. Dažniausiai jie tampa įmonės akcininkais. Paprastai „verslo angelai“ neinvestuoja daugiau nei 250 000 Eurų. „Verslo angelų“ finansavimas gali būti teikiamos visose pradinėse inovacinės veiklos stadijose, kol prasideda intensyvi inovacijos eksploatacija. Iki šiol Lietuvoje nebuvo galimybių oficialiai susirasti „verslo angelą“ ar tokio tipo investavimo galimybių, tačiau 2005 m. buvo pradėtas kurti pirmasis „verslo angelų“ tinklas. Šį projektą inicijavo viešoji įstaiga „Saulėtekio slėnis“, siekdama užpildyti egzistuojančią informacinę spragą tarp verslininkų, ieškančių finansavimo naujų įmonių steigimui, bei investuotojų, ieškančių perspektyvių investicinių projektų. Europoje nuo 1999 m. veikia Europos verslo angelų tinklas (angl. EBAN – European Business Angel Network). Ši ne pelno siekianti asocijacija siekia skatinti patirties ir geriausių praktikų pasikeitimą tarp verslo angelų tinklų, remti verslo angelų tinklų pripažinimą, prisidėti prie vietinių, regioninių ir nacionalinių programų remiančių verslo angelų veiklai palankios aplinkos kūrimą ir plėtrą.Rizikos kapitalo fondai. Rizikos kapitalas gali finansuoti inovacinę veiklą, kai jau yra sukurtas produkto prototipas arba paleista bandomoji… gamyba. Iš rizikos kapitalo fondų gali būti finansuojamas naujos įmonės steigimas arba jau veikiančios įmonės inovatyvus projektas. Dažniausiai investuojama į akcijas, tikintis, kad įmonė bus sėkminga ir jos vertė smarkiai išaugs. Rizikos kapitalo fondai siekia gauti pelną pardavus išaugusios ir gerai dirbančios įmonės akcijas. Rizikos kapitalo valdytojų pagrindinis darbas yra identifikuoti įmones, kurios turi augimo perspektyvas bei suteikti joms reikalingą finansinę injekciją tolesnei plėtrai. Dauguma rizikos kapitalo fondų orientuojasi į didelius sandorius (daugiau nei 250 000 Eurų). Yra nemažai fondų ir jų valdymo bendrovių investavusių į įmonių kūrimą ir plėtrą. Dauguma šių fondų aktyviai veikia ir ieško investavimo galimybių, tačiau jie gali skirtis savo investavimo politika – vieni jų labiau linkę investuoti į verslo pradžią ar naujo produkto kūrimą, kiti į stabilę veiklą.Komerciniai bankai ir investuotojai. Šie finansavimo šaltiniai įsijungia vėlesniuose inovacinės veiklos etapuose, kai rizika smarkiai sumažėja. Inovaciją įvedus į rinką išryškėja jos pelningumo potencialas ir atsiranda daugiau norinčių investuoti. Komerciniai bankai lengviau teikia paskolas, atsiranda galimybė įmonės akcijas pasiūlyti biržoje.2. VALSTYBĖS PARAMA2.1. PARAMA VERSLUILietuvos respublikos vyriausybė priėmė nutarimą dėl inovacijų versle programos. Šios Programos tikslas – didinti Lietuvos pramonės ir verslo konkurencingumą – sudaryti veikiančioms įmonėms palankias sąlygas atsinaujinti, steigti naujas modernias įmones, įmonėms naudoti Lietuvos ir tarptautinį mokslo ir technologijų potencialą, kad kurtų didelę pridėtinę vertę ir sugebėtų konkuruoti pasaulio rinkoje.
Viena iš didžiausių kliūčių, su kuriomis tenka susidurti naujus produktus ir procesus diegiančioms įmonėms, – per mažas inovacijų finansavimas, daugiausia dėl to, kad didelės išlaidos ir ekonominė naujovių diegimo rizika, ilgas inovacijų atsipirkimo laikas ir tinkamų lėšų šaltinių stoka. Lietuvoje beveik nėra tokių Vakaruose paplitusių inovacijų finansavimo šaltinių kaip vadinamieji “verslo angelai” (business angels) arba “pradžios kapitalas” (seed capital). Šalyje veikia tik keletas rizikos kapitalo (venture capital) fondų, tačiau juos daugiau domina stambūs projektai, o bankai konservatyvūs ir linkę finansuoti mažos rizikos projektus. Taigi didelis vaidmuo tenka valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis teikiamai finansinei paramai. Ūkio ministerijos 2004 metų strateginiame plane būtina numatyti atskirą finansavimą inovacijų plėtros priemonėms ir pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių, kitų fondų teikiamomis galimybėmis. Siekiant tinkamai pasirengti naudoti Europos Sąjungos fondų lėšas, numatoma išanalizuoti esamą inovacijų finansavimo būklę, parengti ir įdiegti patobulintą inovacijų finansavimo sistemą. Be to, tikslinga aktyvinti uždarosios akcinės bendrovės “Investicijų ir verslo garantijos” veiklą – skatinti inovacijų plėtrą ir investuoti rizikos kapitalą į smulkaus ir vidutinio verslo subjektus. Ši įmonės veikla tiesiogiai prisidėtų prie šios Programos įgyvendinimo. Viena iš šios programos įgyvendinimo priemonių yra tobulinti Švietimo ir mokslo ir studijų institucijų finansavimo metodiką, palaipsniui skirti vis daugiau lėšų konkursiniam mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimui, taikyti finansavimo schemas, skatinančias mokslo ir studijų institucijų ir verslo visuomenės bendradarbiavimą per 2005 metų I ketvirtį. Vykdytojais paskirta Švietimo ir mokslo ministerija, finansų ūkio ministerija, žemės ūkio ministerija. Šios priemonės orientacinis lėšų poreikis 80 tūkst. Litų. Panašiom priemonėm 2004 metais buvo numatyta 180 tūkst. litų lėšų. Iš viso 2003 – 2006 numatytos lėšos sudarė 108,26 mln. Litų.2.2. PARAMA MOKSLINIAMS TYRIMAMSValstybės mastu, centrinė inovacijų politikos ašis yra verslas ir privačios įmonės, kuriose vyksta tiek technologinės, tiek ir netechnologinės inovacijos, o valstybė, siekdama didinti konkurencingumą ir plėtoti žinių ekonomiką, turi rūpintis inovacijomis visuose ūkių sektoriuose, įskaitant pramonę ir paslaugas. Pažymėtina, kad Lietuvoje gana aukštas įvairių sričių taikomųjų mokslinių tyrimų potencialas (biotechnologijos, elektronikos, lazerių, mechanikos, informatikos, žemės ūkio), taip pat išplėtota aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų institucijų sistema.Valstybės finansinę paramą moksliniams tyrimams administruoja Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Šiuo metu vykdomos programos:Aukštųjų technologijų plėtros programa. Projektų finansavimo 2003 – 2006 m. tvarka.Prioritetinių Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros krypčių programa. Projektų finansavimo 2003 – 2006 m. tvarka. 2.2.1. PRIORITETINIŲ LIETUVOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IREKSPERIMENTINĖS PLĖTROS KRYPČIŲ PROGRAMA2003 04 26 įsigaliojo Švietimo ir mokslo ministerijos priimtas įsakymas dėl Mokslinių tyrimų projektų prioritetinėse mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptyse finansavimo tvarkos, kuriuo buvo nustatyta finansavimo 2003–2006 m. tvarka, kurios tematika atitinka Europos Sąjungos 6-osios bendrosios programos analogiškų programų tematiką. Šia tvarka teikiama parama projektams, atitinkantiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1182 patvirtintas prioritetines Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptis: 1. genomika ir biotechnologijos sveikatai ir žemės ūkiui;2. geros kokybės, saugaus ir ekologiškai švaraus maisto technologijos;3. ekosistemų ir klimato pokyčiai;4. informacinės visuomenės technologijos;5. piliečiai ir valdymas žinių visuomenėje;6. tautinio identiteto išsaugojimas globalizacijos sąlygomis;7. moksliniai tyrimai, skirti nanotechnologijoms kurti (nanomokslas, nanotechnologijos ir daugiafunkcinių nanostruktūrinių medžiagų kūrimas);8. moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, skirti branduolinės saugos eksploatuojant Ignalinos atominę elektrinę ir nutraukiant jos eksploatavimą bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo uždaviniams spręsti.Parama projektams prioritetinėse kryptyse, skiriama programiniu principu viešo bendro visose prioritetinėse kryptyse konkurso tvarka. Projektų atrankos finansavimui konkursus kiekvienais metais organizuoja ir vykdo Valstybinis mokslo ir studijų fondas. Kiekvienais metais iki vasario 1 d. skelbia spaudoje ir Fondo Interneto tinklapyje www.vmsfondas.lt apie viešą mokslinių tyrimų projektų prioritetinėse Lietuvos mokslinių tyrimų kryptyse atrankos finansavimui konkursą. Projektų finansavimas pradedamas nuo einamųjų metų trečio ketvirčio. Skelbiant konkursą, paskelbiamos metinės paramos atskiriems projektams apimčių ribos. Apie skelbiamą konkursą Fondas informuoja Švietimo ir mokslo ministeriją ir Lietuvos mokslo tarybą. Kiekvienais metais 12% bendro finansavimo, skirto remti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus prioritetinėse kryptyse, skiriama tautinio identiteto išsaugojimo globalizacijos sąlygoms projektams finansuoti.2.2.2. AUKŠTŲJŲ TECHNOLOGIJŲ PLĖTROS PROGRAMATą pačią dieną 2003 04 26 įsigaliojo Švietimo ir mokslo ministerijos priimtas įsakymas dėl aukštųjų technologijų plėtros programos, kurios tikslas – didinti Lietuvos pramonės tarptautinį konkurencingumą, pirmiausia plėtojant jau susiformavusias aukštųjų technologijų gamybos kryptis, tokias kaip biotechnologijos, mechatronika, lazerių technologijos, informacinės technologijos, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas naujas kryptis. Programos projektai atrenkami viešo konkurso tvarka. Konkursai rengiami kiekvienoje programos dalyje (biotechnologijos, mechatronika, lazerinės technologijos, informacinės technologijos ir kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos dalys) atskirai. Šiuos konkursus kiekvienais metais rengia Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Lėšas programos dalims paskirsto švietimo ir mokslo ministras, o fondo valdyba suderinusi su Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijomis nustato kiekvienos programos dalies priemones, kurių vykdymui tais metais skelbiami konkursai. Fondas kiekvienais metais iki vasario 1 d. skelbia spaudoje ir fondo interneto tinklapyje www.vmsfondas.lt viešą programos projektų konkursą. Skelbiant konkursą paskelbiamos projektų metinės paramos apimčių ribos. Apie skelbiamą konkursą Fondas informuoja Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijas ir Lietuvos mokslo tarybą iki kovo 1 d.
Aukštųjų technologijų plėtros programos (toliau – ATPP) projektų vertinimo ir atrankos finansavimui kriterijai yra:1. Atitikimas esminiams reikalavimams, keliamiems ATPP projektams.2. Projekto mokslinis-technologinis lygis3. Projekto vykdymo poveikis plėtojant aukštąsias technologijas, t.y. ekonominė nauda, įtaka pažangai, kiek prognozuojama sukurti aukštos kvalifikacijos darbo vietų realizavus projektą.4. Projekto vykdytojų kompetencija. Ar dalyvaujančios institucijos turi pakankamai patirties, ar jų veiklos profilis projekte atitinka jam numatomus uždavinius, ar ūkio subjektas numato panaudoti projekto rezultatus.5. Projekto valdymo kokybė. Ar projekte numatytas jo valdymo modelis leidžia tikėtis sėkmingo projekto įgyvendinimo bei ar yra numatyta projekte sukurtų žinių, intelektualinės nuosavybės ir inovacijų disponavimo tvarka.6. Projekto įgyvendinimo resursai, t. y. Personalas, įranga, ar numatytų resursų integracija tikslinga ir pagrįsta, ar pateiktas finansavimo planas užtikrina projekte numatytų tikslų savalaikį įgyvendinimą.2.3. SAVIVALDYBIŲ PARAMA SMULKIAM IR VIDUTINIAM VERSLUIĮmonės, plėtojančios inovacijas, gali pasinaudoti savivaldybių teikiama parama smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtrai. Savivaldos institucijos, norėdamos padėti plėtoti smulkų ir vidutinį verslą, sukurti daugiau darbo vietų ir spręsti bedarbystės problemas savo regione, yra įsteigusios smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondus. Pagrindinės šių fondų lėšų naudojimo kryptys – kompensuoti paskolų palūkanas ir kai kuriuos mokesčius, teikti lengvatinius kreditus, kompensuoti naujų darbo vietų kūrimo išlaidas, finansuoti tikslinius projektus, mokymus, renginius verslininkams ir kt.Nuo 1998 m. iki 2004 m. išaugo ne tik savivaldybių, turinčių SVV fondus, skaičius, bet ir bendra lėšų, skirtų SVV skatinti, suma. 1 lentelė. Savivaldybių SVV skatinimo fondų lėšų panaudojimą 1998–2004 m.Metai SVV skatinimo fondų skaičius SVV skatinimui panaudota lėšų suma (mln. litų)1998 26 1,51999 32 2,42000 35 2,52001 43 2,62002 52 4,02003 54 4,32004 56* 4,9

* Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybės nėra įsteigusios SVV skatinimo fondų, tačiau SVV remia iš privatizavimo fondo lėšų bei iš kitų lėšų šaltinių. Molėtų rajono savivaldybė neskyrė lėšų SVV skatinimui. 2004 m. SVV skatinimo fondo lėšų planuojama skirti buvo daugiausia Vilniaus mieste, tai yra 597 000 Lt, tačiau buvo paskirta tik 479 000 lt, iš jų mokymams, konsultacijoms – 120 000 Lt; MVĮ projektų, susijusių su naujų darbo vietų kūrimu, finansavimui – 19 000 Lt; žinių ekonomikos plėtros priemonių įgyvendinimui – 50 000 Lt; naujai įsteigtų MVĮ steigimosi išlaidų kompensavimui – 110 000 Lt. 2005 m. Vilniaus mieste buvo skirta inovacinei veiklai 810 000 Lt, jos buvo panaudotos konsultacijoms; susitikimų, misijų, kontaktinių mugių verslininkams organizavimui ir daliniam finansavimui; verslo projektų, susijusių su naujų darbo vietų kūrimu, daliniam finansavimui; įmonių steigimosi išlaidų finansavimui.2005 m. smulkaus ir vidutinio verslo skatinimui savivaldybės planuoja skirti beveik 7,8 mln. litų. Pagrindinės šių lėšų naudojimo kryptys 2005 m. išlieka nepakitusios. Kaip ir ankstesniais metais, savivaldybės fondų lėšas naudos lengvatinių paskolų teikimui, palūkanų kompensavimui, naujų darbo vietų kūrimo skatinimui, verslo plėtrą skatinančių priemonių rėmimui – konferencijų, mugių, verslo misijų organizavimui, informacijos apie verslą sklaidai ir kitiems tikslams. Savivaldybių SVV skatinimo fondų teikiama finansine parama gali pasinaudoti SVV subjektai, registruoti atitinkamai savivaldybei priklausančioje teritorijoje.2.4. FINANSINĖS GARANTIJOS ĮMONĖMS IMANČIOMS PASKOLASVerslininkai, ketinantys pradėti ar plėsti jau veikiantį verslą, dažnai susiduria su verslo finansavimo problema. Paprastai prieinamiausias ir pigiausias būdas finansuoti verslo projektus yra banko paskolos. Tačiau tokiu būdu susiduriama su nepakankamo ar nepatrauklaus užstato problema, o perspektyvūs verslo plėtros projektai taip ir lieka neįgyvendinti. Todėl siekdama padėti verslininkams išspręsti užstato problemą imant banko paskolas perspektyviam verslui finansuoti, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 887 įsteigė garantijų instituciją – UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA). Ūkio ministerijos įsteigta institucija teikia smulkaus ir vidutini verslo (SVV) paskolų garantijas bankams ir administruoja dalinį paskolų palūkanų padengimą SVV subjektams. Ūkio subjektams INVEGA teikia šias paslaugas: Verslo paskolų garantijos bankams – INVEGA padeda išspręsti užstato problemą, garantuodama bankui iki 50 proc. paskolos dalies grąžinimą;  Dalinis paskolų palūkanų dengimas, kurioms INVEGA suteikė garantijas, palūkanos. SVV subjektui dengiama 50 proc. bankui sumokėtų palūkanų, bet ne daugiau kaip 5 proc. paskolos palūkanų normos.Taigi Ūkio ministerijos įsteigta institucija yra labiausiai apčiuopiama verslininkams priemonė, kuri gerina kreditavimo sąlygas bei informacijos, konsultavimo ir mokymo paslaugų gavimo sąlygas.3. EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ PARAMA3.1. EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIAI FONDAIEuropos Sąjungos finansinis instrumentas, skirtas finansinėmis priemonėmis mažinti ES valstybių ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumus bei pagerinti atsilikusių regionų konkurencingumą, yra struktūriniai fondai. Lietuva įstojusi į ES 2004 m. gegužės mėn. Taip pat įgijo teisę gauti ES finansinę paramą. Tikimasi, kad ši parama padės skatinti inovacijų plėtrą mūsų valstybėje. Taigi struktūriniais fondais yra siekiama padėti atskiriems regionams prisitaikyti prie ekonominių ir socialinių pokyčių. Fondai remia projektus, skatinančius įmones imtis naujos, perspektyvesnės veiklos, padeda įvairioms ūkio šakoms, išgyvenančioms krizę, didinti ekonominės veiklos efektyvumą, atlaikyti konkurenciją, pvz., bedarbių apmokymai. Šiuo metu ES struktūrinius fondus sudaro šie pagrindiniai fondai:

1. Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) – didžiausias struktūrinis fondas. Jo lėšos sudaro apie pusę visų struktūrinio fondo biudžeto. Fondas numato:  Investicijas į gamybą, siekiant sukurti ir išsaugoti ilgalaikes darbo vietas; Investicijas į infrastruktūrą (keliai, telekomunikacijos, energetika) siekiant sujungti centrinius ES regionus su periferiniais; Investicijas, padedančias atgaivinti krizę išgyvenančius pramonės, žemės ūkio rajonus; Darbo vietų kūrimą bei paramą smulkiajam ir vidutiniam verslui (įmonių konsultavimas, rinkos tyrimai, moksliniai tyrimai); Technologijų plėtra, vietinės infrastruktūros plėtra.2. Europos socialinis fondas (ESF) – skirtas remti „minkštas“ investicijas, t.y. investicijas į mokymus, į aktyvias darbo rinkos priemones, užimtumo problemų sprendimą. Šis fondas skirtas finansuoti:  Švietimą ir profesinį mokymą; Paramą įsidarbinant; Moksliniu tyrimus ir technologijų plėtrą; Socialinės ekonomikos projektus; Švietimo ir profesinio mokymo sistemų tobulinimą.

2 lentelė. Išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. 2000 2001 2002 2003 2004Iš viso, mln. Lt 269,9 326,8 344,7 381,8 472,7fundamentiniams tyrimams 41,7 35,3 40,9 35,5 35,8taikomiesiems tyrimams 36,3 29,8 36,3 38,0 36,7eksperimentinei plėtrai 22,0 34,9 22,8 26,5 27,5Išlaidų mokslo tiriamajai veiklai santykissu bendruoju vidaus produktu (BVP), % 0,59 0,67 0,66 0,67 0,76** Išankstiniai duomenys.Taigi kaip matyti iš lentelės lėšos skirtos fundamentiniams tyrimams 2004 m. sumažėjo net 14,17% lyginant su 2000 metais. Finansavimas taikomiesiems tyrimams didelių svyravimų patyrė tik 2001 metai lešoms sumažejus 6,5 mln. Litų, tačiau jau nuo kitų metų jos vel ėmė augti. Tuo tarpu lėšos skirtos eksperimentinei plėtrai didžiausios buvo 2001 m., t.y net 34,9 mln. litų, tačiau jau 2002 m sumažejo net 34,67%. Vis dėlto nepaisant pakankamai didelių lėšų svyravimų mokslinėje ir technologinėje plėtroje išlaidų mokslo tiriamajai veiklai santykis su bendruoju vidaus produktu nuolatos augo.3. Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas (EŽUOGF) – teikia paramą diegiant naujus ūkininkavimo metodus, plėtojant alternatyvią ekonominę veiklą kaimo vietovėse (pvz., kaimo turizmas).4. Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas (ŽOFI) – skiriama tiesioginė parama, mokomos pašalpos norintiems pasitraukti iš žuvininkystės bei remiamos iniciatyvos siekiant perorientuoti gyventojus į kitas verslo sritis.Taip pat neformaliai penktuoju Struktūriniu fondu dar yra vadinamas Sanglaudos fondas skirtas finansuoti stambius kelių tiesimo ir aplinkos apsaugos projektus. Taigi ES struktūriniai fondai – tai viena iš Europos Sąjungos regioninės politikos finansavimo priemonių, kuri skirta sumažinti ekonominius, socialinius skirtumus tarp išsivysčiusių ir mažiau išsivysčiusių Europos Sąjungoje esančių valstybių (arba regionų). Šiuos fondus sudaro ES biudžeto lėšos. Lietuvoje fondų parama yra teikiama ne paskolų, o negrąžintinų subsidijų forma, kompensuojant faktines, patirtas išlaidas.

1 pav. ES strukturinių fondų parama Lietuvai 2004-2006 m. (mln. eurų ).

Kaip matome iš pirmo paveikslo, didžiausia pa…rama, net 584 mln. eurų skiriama regioninės plėtros fondui, kuris apima ir tiesioginę paramą verslui. Ši parama, kaip negrąžintinė finansinė subsidija, kasmet gali siekti iki 4 procentų Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Europos Komisijos finansiniame pasiūlyme dėl paramos valstybėms kandidatėms numatyta, kad Lietuva 2004-2006 m. laikotarpiu iš ES fondų gaus virš 1,5 mlrd. eurų, iš jų: virš 600 mln. eurų iš Sanglaudos fondo, 895,17 mln. eurų iš struktūrinių fondų 1 tikslo programai bei iš INTERREG ir EQUAL Bendrijos iniciatyvų.Labai svarbu yra ir tai, kad pagrindinis Struktūrinių fondų paramos teikimo teisinis pagrindas, užtikrinantis ES ir valstybės paramos naudojimą pagal nacionalinius prioritetus bei jos paskirstymą pagal paramos sritis per ministerijas ir paramą administruojančias institucijas yra Lietuvos Bendrasisi programavimo dokumentas 2004-2006 metams, kuris oficialiai patvirtintas Europos Komisijos 2004 m. birželio 18 d. sprendimu C(2004)2120 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935. Šiame dokumente išvardyti penki paramos prioritetai: socialinės ekonominės ūkio infrastruktūros plėtra;  žmogiškųjų išteklių plėtra;  gamybos sektoriaus plėtra;  kaimo ir žuvininkystės plėtra;  techninė pagalba.Kiekviename iš prioritetų išvardinamos jų įgyvendinimo priemonės, tikslai, uždaviniai ir remiamos veiklos. Tad inovaciniai projektai gali būti remiami pagal dvi BPD priemones:  energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo užtikrinimas;  tiesioginė parama verslui.Šias priemones administruoja tarpinė institucija – Ūkio ministerija ir įgyvendinančioji institucija Lietuvos verslo paramos agentūra. Ši agentūra yra atsakinga už visą paramos suteikimo procesą – nuo paraiškos priėmimo, registravimo, atitikties formaliesiems reikalavimams nagrinėjimo, ekonominės ir finansinės analizės, teikimo atrankai, o patvirtinus finansavimą – projekto įgyvendinimo priežiūrą ir lėšų panaudojimo kontrolę. Be to, remiantis nuostata tvarka Struktūrinių fondų parama teikiama trijų rūšių projektams: Vešiesiems projektams; Įmonių verslo projektams  Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams Visų trijų rūšių projektai gali būti inovaciniai. Visų pirma įmonių verslo projektuose ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektuose inovacinė veikla yra remiama tiesiogiai ir parama gali pasinaudoti visos suinteresuotos organizacijos. Tuo tarpu viešuosiuose projektuose inovacinė veikla gali būti remiama netiesiogiai, pvz., parama steigiant mokslo ir technologijų parką. Kiekvienai projektų rūšiai yra parengti skirtingi dokumentų paketai.

3.2. EUROPOS SĄJUNGOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR PLĖTROS PROGRAMOS3.2.1. EUROPOS SĄJUNGOS 6-OJI BENDROJI PROGRAMAViena iš ES programų, skirta moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai Europoje finansuoti yra 6-oji Bendroji Programa (6BP). Šią programą siekiama įgyvendinti per 2002 – 2006 metus, kurią patvirtino Europos Taryba ir Parlamentas. Už 6-osios Bendrosios Programos vykdymą atsakinga Europos Komisija, kuri numatė bendrą programos biudžetą – 17,5 mlrd. eurų, iš kurių 1,23 mlrd. eurų skirta EURATOMO programai. 6-oji Bendroji Programa įgyvendinama per tokius pagrindinius projektus: Integruoti projektai; Kompetencijos tinklai; Specifinės paskirties projektai;  Koordinacinės veiklos projektai;  Specifinės veiklos projektai tyrimų infrastruktūroms skatint; Papildomos paramos projektai;  Specifiniai projektai skirti SVV įmonėms:• CRAFT • Collective research 3 lentelė. 6-osios programos dalyviai ir finansavivo sąlygos. Dalyvis Dalyvavimo sąlygos Finansavimo sąlygosES valstybės narės, asocijuotos šalys kandidatės, asocijuotos programos narės, jungtinių tyrimų centras Nėra apribojimų Nėra apribojimų

Tarptautinė Europos organizacija Nėra apribojimų Nėra apribojimų

Rusija, Naujos Nepriklausomos valstybės, Viduržemio regiono šalys, Vakarų Balkanų regiono šalys, besivystančios šalys Nėra apribojimų, kuomet įvykdyta minimalios konsorciumo sudėties sąlyga Priklauso nuo tarptautiniam bendradarbiavimui skirto biudžeto (realiai nėra jokių apribojimų)

Trečios šalys, pasirašiusios bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje susitarimus su ES Nėra apribojimų, kuomet įvykdyta minimalios konsorciumo sudėties sąlyga Jai yra būtinas partnerio dalyvavimas ir tokia galimybė buvo numatyta darbo programoje

Kitos trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos Jai yra būtinas partnerio dalyvavimas ir tokia galimybė buvo numatyta Jai yra būtinas partnerio dalyvavimas ir tokia galimybė buvo numatyta darbo programoje

Kaip matyti iš 3 lentelės šeštoji bendroji programa finansuoja mokslinius tyrimus valstybėse narėse ir ES Jungtiniame tyrimų centre. Be to, stuktūrinių fondų finansavimą gali gauti įvairios organizacijos, o išskirtiniais atvejais ir individualūs asmenys iš viso pasaulio. Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės narės, asocijuotos šalys kandidatės, asocijuotos programos narės, ir jungtinių tyrimų centras 6BP programoje dalyvauja be jokių apribojimų. Taigi finansinė parama suteikiama remiantis 2 principais: ne pelno (neviršija 100 proc. išlaidų) kofinansavimo (niekada nefinansuoja visu 100 proc.)Tad galima teigti, kad finansinė parama priklauso nuo veiklos tipo ir nuo kaštų modelio, todėl pagal 6-osios Bendrosios Programos taisykles projektas gali būti finansuojami pilnai arba iš dalies. Priklausomai nuo juridinio dalyvio statuso atitinkamai pasirenkamas kaštų modelio tipas: pilnų kaštų modelį paprastai taiko įmonės, pelno siekiančios institucijos, kurios gali apskaičiuoti netiesiogines projekto išlaidas:projekto kaštai = tiesioginės išlaidos + netiesioginės išlaidos pilnų kaštų modelis su pastovia (20%) pridėtinių išlaidų dalimi. Šį modelį taiko įmonės, pelno siekiančios ir ne pelno institucijos, tarptautinės organizacijos, kurios negali apskaičiuoti netiesioginių projekto išlaidų:projekto kaštai = tiesioginės išlaidos + netiesioginės išlaidos,kur netiesioginės išlaidos = 20% x (projekto kaštai – subkontrakto išlaidos) papildomų kaštų modelis, kurį taiko: universitetai, mokslo ir studijų institucijos, valstybiniai mokslo institutai, ne pelno institucijos, tarptautinės organizacijos, kurios neturi apskaitos sistemos, kuri galėtų atskirti su projektu susijusias tiesiogines ir netiesiogines išlaidas ir individualūs asmenys: projekto kaštai = dalyvio institucijos ir kitos lėšos + EK lėšosEK lėšos = tiesioginės išlaidos + netiesioginės išlaidosEK lėšų netiesioginės išlaidos = 20% x (EK lėšos – subkontraktas) Be to, norint dalyvauti programoje dažniausiai reikia suformuoti partnerių konsorciumą ir pateikti paraišką pagal kvietime įvardintą temą. Gautas paraiškas v…ertina nepriklausomi ekspertai. Teigiamai įvertintos paraiškos gauna finansavimą, t.y. vienam projektui finansinė parama gali sudaryti nuo 0.5 iki 2 mln. eurų, paraiškoje numatytoms veikloms vykdyti.3.2.2. EUROPOS SĄJUNGOS 7-OJI BENDROJI PROGRAMA7 BP – tai Europos Sąjungos 7-oji Bendroji Programa, kuri prasidės 2007 m. ir baigsis 2011 m., kurioje ypatingą vietą turėtų užimti parama fundamentiniams tyrimams. Oficialus programos koordinatorius Lietuvoje yra Tarptautinė mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra. 7 BP sudaro keturios specifinės programos, kurios yra nukreiptos pagrindiniams Europos mokslinių tyrimų tikslams įgyvendinti:Bendradarbiavimas (Cooperation) – programa, pagal kurią parama bus skiriama įvairioms mokslinių tyrimų veikloms vykdant tarptautinius projektus numatytose teminėse srityse. Idėjos (Ideas) – programa, pagal kurią parama bus skiriama moksliniams tyrimams ties pažinimo riba visose mokslo srityse ir dėl kurios individualios mokslininkų grupės konkuruos Europos mastu.Žmonės (People) – programa, kuria siekiama kiekybiškai ir kokybiškai stiprinti Europos žmogiškąjį potencialą mokslinių tyrimų ir technologijų srityse.Pajėgumai (Cappacities) – programos parama bus skiriama pagrindiniams Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumams sustiprinti.

Šiuo metu Europos Komisija yra parengusi šiuos 7BP specifinių paprogramių darbo programų projektus: • Euratomo programa;• Jungtinių tyrimų centro veikla įgyvendinant Euratomo programą; • Žmonės (People); • Pajėgumai (Capacities); • Bendradarbiavimas (Cooperation);• Idėjos (Ideas); • Jungtinių tyrimų centras (branduoliniai ir ne branduoliniai tyrimai).Lietuva palaiko 7 BP reikalingumą, nes pagal ją, kaip ir pagal ankstesnę, bus įgyvendinami Europos tikslai sukurti Europos tyrimų sritį (ERA). Bus eliminuojami struktūriniai tyrimų trūkumai Europoje. Lietuvos pozicija yra susijusi su 7 BP biudžetu – jis turėtų būti žymiai didesnis palyginus su 6 BP. Lietuva palaiko naujosios 7 BP strategijos gaires ir siekia dalyvauti Europos tyrimų srities kūrime per 7 BP objektus.3.2.3. PROGRAMA „EURIKA“Europos tyrimų, plėtros ir bendradarbiavimo programa „Eureka” yra Europos valstybių tinklas. Tai nėra finansuojanti organizacija, tačiau projektas gavęs „Eureka“ etiketę daug lengviau gauna finansinę paramą iš nacionalinių ir ES fondų. Dalyvavimas „Eureka“ programoje taip pat leidžia greitai susirasti technologinių ar komercinių partnerių Europoje. Lietuvoje programą „Eureka“ koordinuoja Tarptautinė mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra.Europos tyrimų, plėtros ir bendradarbiavimo programos „Eureka” tikslai: • remti orientuotą į rinką mokslo tyrimų ir technologijų plėtrą visose šiuolaikinėse technologijų srityse; • didinti Europos valstybių konkurencingumą; • gerinti gaminių, procesų ir paslaugų kokybę; • stiprinti daugiašalį bendradarbiavimą, įtraukiant įmones ir mokslo tyrimo institucijas.Šie tikslai bus įgyvendinti skatinant didėjantį pramonės ir mokslo bendradarbiavimą bei vykdant projektus, kuriuose kuriami konkurencingi pasaulinėje rinkoje, pažangiausiomis technologijomis paremti gaminiai, procesai ir paslaugos.„Eureka“ projektai pirmiausia įgyvendinami pagrindinėse šiuolaikinėse technologijų srityse: medicinoje ir biotechnologijose, ryšiuose, energijos technologijose, aplinkoje, informacinėse technologijose, lazeriuose, naujose medžiagose, robotronikoje ir gamybos automatizavime; transporte. Projektai, pretenduojantys gauti „Eureka“ ženklą, turi atitikti šiuos kriterijus:• atsižvelgti į pagrindinį „Eureka“ tikslą didinti Europos valstybių ekonomikos efektyvumą ir konkurencingumą pasaulinėje rinkoje; • tarnauti taikiems tikslams; • gaminiai, procesai ar paslaugos, sukurti įvykdžius projektą, turi būti konkurencingi pasaulinėje rinkoje; • veikla turi būti vykdoma tarp kelių „Eureka“ valstybių narių institucijų; • iš bendradarbiavimo projekto dalyviai turi gauti pastebimą naudą; • projekte turi būti naudojamos šiuolaikinės technologijos; • projekte dalyvaujančių įmonių finansiniai įsipareigojimai turi būti lygiaverčiai.„Eureka” projekto parengimas susideda iš kelių svarbių etapų:1 etapas – turima projekto idėja;2 etapas – susisiekiama su programos „Eureka“ koordinatoriumi (Lietuvoje – Tarptautinė mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra);3 etapas – išvystoma projekto idėja ir pasirenkami projekto partneriai;4 etapas – įsitikinama dėl kiekvieno partnerio finansinio indėlio į projektą: iš valstybinių finansinių šaltinių bei privačių finansinių šaltinių;5 etapas – sudaroma ir pasirašoma visų projekto partnerių bendradarbiavimo sutartis;6 etapas – visi projekto partneriai pasirašo projekto paraišką; projekto koordinatorius pateikia paraišką nacionaliniam programos „Eureka“ koordinatoriui; nacionalinis programos „Eureka“ koordinatorius pateikia paraišką „Eureka“ sekretoriatui;7 etapas – teigiamai atitinkantis visus programos „Eureka“ kriterijus ir ekspertų įvertinimus projektas patvirtinamas;8 etapas – projektui suteikiamas tarptautinis „Eureka“ ženklas. „Eureka“ ženklas suteikiamas tiems projektams, kurie yra parengti griežtai laikantis projektų rengimo, derinimo ir priėmino tvarkos bei tenkina Hanoverio deklaracijoje „Eureka“ projektams keliamus tikslus ir kriterijus. Projektą kartu vykdo ne mažiau kaip dvi nepriklausomos institucijos, esančios bent dviejose „Eureka“ valstybėse narėse. Turi būti pateiktas aiškus ir logiškas pagrindimas, kodėl projektą būtina vykdyti bendradarbiavimo pagrindu. Projekte turi būti naudojamos pažangiausios technologijos, siekiama sukurti technologiškai reikšmingus gaminius, procesus ar paslaugas, kuriami gaminiai, procesai ar paslaugos skirti visuomenės (ne karinėms) reikmėms tenkinti. Projektą vykdo technologijos ir darbų organizacijos požiūriu aukštos kvalifikacijos organizacijos, pajėgios įvykdyti projektą ir tam turinčios finansinių išteklių. Projekto dydis, trukmė ar kaina neribojimi. Šiuos klausimus sprendžia patys vykdytojai. „Eureka“ kontroliuoja darbų eigą, tačiau kontrolės mechanizmas nėra biurokratiškas ir jo paski…rtis – tik padėti projekto dalyviams.Pagal paruošimo lygį „Eureka“ projektai yra skirstomi į: “I” – idėja;“P” – projektinius siūlymus;“C” – teikimas susipažinimui;“E” – patvirtinti aukšto lygio ekspertų grupės projektai;“A” – patvirtinti Ministrų konferencijoje projektai;“F” – užbaigtas projektas.Kilus idėjai, bet neturint partnerių, galima šią idėją pateikti „Eureka“ duomenų tinklui užpildant 6 punktų projektinio siūlymo formą. Ji bus nusiųsta į programos sekretoriatą Briuselyje, kur ji bus užregistruota ir jai bus suteiktas numeris bei statusas „I“ – idėja. Užpildyta projektinio siūlymo forma patalpinama centrinėje „Eureka“ duomenų bazėje. Idėja „Eureka“ duomenų tinkle laikoma vienerius metus. Jei jau turimi partneriai kitose „Eureka” valstybėse narėse, yra rengiamas 6 punktų projektinis siūlymas anglų kalba ir lietuviškas projekto aprašymas pagal Paraiškų pateikimo programai „Eureka“ nuostatus. Projektinį siūlymą rengia institucija, kuri imasi projekto koordinatoriaus funkcijų, o pasirašo visų projekte dalyvaujančių organizacijų atstovai. „Eureka“ Sekretoriatui Briuselyje (aukšto lygio ekspertų grupės tvirtinimui) siunčiamas tos valstybės, kurios institucija koordinuoja projektą, nacionalinis „Eureka“ projektų koordinatorius. Teikdami projektinį siūlymą, projekto dalyviai gali pasirinkti statusą „P“ – siūlymas ir laukti visų projekto šalių dalyvių nacionalinių ekspertų įvertinimo bei galimų pasiūlymų projektui tobulinti. Jei projektinis siūlymas nacionalinių ekspertų yra įvertinamas teigiamai, pastarasis iš karto gali būti teikiamas aukšto lygio ekspertų grupės tvirtinimui ir jam suteikiamas statusas „C“ – teikimas susipažinimui. Teigiamai įvertinti projektai, turintys „C“ statusą, prieš aukšto lygio ekspertų grupės (HLG) posėdį yra pateikiami Europos valstybių nacionaliniams „Eureka“ biurams susipažinimui. Ekspertai, pritardami projektui, suteikia jam statusą „E“ – patvirtintas. Paskutinis žingsnis – projektus patvirtina programos „Eureka“ Ministrų konferencija, suteikdama projektams statusą „A“ – paskelbtas. Įvykdžius projektą ir pateikus jo galutinę ataskaitą programos „Eureka“ sekretoriatui Briuselyje, projektui suteikiamas statusas „F“ – užbaigtas.
Kadangi programa „Eureka” nėra finansuojanti organizacija, kiekviena institucija savo „Eureka” projekto dalį vykdo savo lėšomis. „Eureka” projektų atveju investuotos lėšos projekto dalyviams grįžta pardavus sukurtą gaminį, procesą, paslaugą, technologiją, kurių vien savo lėšomis ir vien savo jėgomis nebūtų pajėgę sukurti. Daugumos valstybių nacionaliniai fondai ir institucijos, kurios finansuoja valstybines programas, skiria finansinę paramą programai „Eureka”, teikdami jai prioritetą kitų programų atžvilgiu. Lietuvoje mokslo ir studijų institucijų vykdomus „Eureka” projektus prioritetine tvarka remia Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas iš lėšų, skiriamų mokslinėms programoms, įgyvendinamoms pagal tarpvalstybinius susitarimus. Lietuvos įmones, vykdančias „Eureka” projektus, remia Ūkio ministerija iš nacionalinių lėšų, skirtų inovacijos ir konkurencingumo didinimo programos įgyvendinimui bei iš struktūrinių fondų lėšų. „Vadovaujantis Lietuvos respublikos ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. Nutarimu Nr. 921 „Dėl Lietuvos respublikos ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo “ (Žin., 2005, Nr.67-1957; 2001, Nr. 61-2186), 12.5 punktu ir vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. Nutarimu Nr. 315 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo (Žin., 2005, Nr. 40-1290), 12 punktą yra patvirtintos Finansinės paramos mažų ir vidutinių įmonių inovaciniams projektams teikimo taisyklės“. Tuo tarpu paraiškų teikimas „Eureka“ projektų finansavimui iš struktūrinių fondų yra laikinai sustabdytas.

4 lentelė. „Eureka“ projektų finansavimas …(Šaltinis: Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra: http://www.tpa.lt/EUREKA/finansine_parama.htm)Bendrojo programavimo dokumento (BPD) priemonė Numatyta paskirstyti lėšų ne mažiau kaip (mln. litų)1.2 priemonė “Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo užtikrinimas” 90,33.1 priemonė “Tiesioginė parama verslui” 92,43.2 priemonė “Verslo aplinkos gerinimas” 123,63.4 priemonė “Viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos” 124,8Iš viso: 431,1

Mokslo ir studijų institucijų dalyvavimą „Eureka” programos renginiuose remia Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra, o įmonių dalyvavimui „Eureka” renginiuose dalinį finansavimą skiria ūkio ministerija. Lietuvos mokslo ir studijų institucijos bei įmonės dalyvauja 51-oje programos „Eureka“ projekte. Lietuva koordinuoja 18 iš jų. Pagal technologijų sritis Lietuva dalyvauja 5 transporto, 10 aplinkos, 5 lazerių, 2 ryšių, 3 energijos technologijų, 2 robotronikos ir gamybos, 12 informacinių technologijų, 4 naujų medžiagų ir 8 medicinos ir biotechnologijos projektuose. 31 projekto statusas “baigtas”, 19 – “vykdomas”.

5 lentelė. 2004 metais skirta parama mokslo tyrimams vykdomiems pagal „Eureka“ programąMokslo sritis Skirta litųSocialiniai 25 000Technologijos 892 500Fiziniai 164 000Biomedicinos 225 500Iš viso: 1 307 000

Papildoma parama mokslo tyrimams vykdomiems pagal „Eureka“ programą 2005 metams 40 000 Lt. Programoje „Eureka“ dalyvauja Austrija, Belgija, Kroatija, Kipras, Čekijos Respublika, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Islandija, Airija, Izraelis, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Monakas, Olandija, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Rusija, San Marinas, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Anglija, Europos Sąjunga.3.2.4. PROGRAMA „COST“„COST” – Europos mokslinių ir techninių tyrimų bendradarbiavimo programa, kuri koordinuoja europinio lygio tyrimus, skatina skirtingų nacionalinių organizacijų, institutų, universitetų ir įmonių bendradarbiavimą mokslo ir techninių tyrimų srityje. „COST” veiklos skirtos koordinuoti europinio lygio nacionalinius tyrimus. Pagal „COST” programos principus „COST” veiklas gali siūlyti visos „COST” valstybės narės, taip pat ir Europos Komisija. Dalyvavimas „COST” veiklose yra savanoriškas, ši programa jungia tik suinteresuotas valstybes. „COST” tyrimų finansavimas yra vykdomas iš nacionalinių resursų, o koordinavimo išlaidos yra finansuojamos ir projektą koordinuojančios valstybės, ir Europos Komisijos skirtomis lėšomis. Kiekvienai „COST” veiklai yra sudaromas valdymo komitetas, kuris administruoja šioje veikloje vykdomus darbus. Lietuvoje programą COST koordinuoja – Tarptautinė mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra.Šiuo metu „COST” veiklos apima 16 tyrimų sričių: informatika, ryšiai, transportas, okeanografija, medžiagos, aplinka, meteorologija, žemės ūkis ir biotechnologija, maisto technologija, socialiniai mokslai, medicina, statybos inžinerija, chemija, miškai ir miškininkystės produktai, skysčių dinamika, fizika. Programa „COST”, kaip ir programa „Eureka“, nėra finansuojanti organizacija, tačiau projektas gavęs „COST“ etiketę daug lengviau gauna financinę paramą iš nacionalinių ir ES fondų, dalyvavimas leidžia greičiau susirasti technologinių ar komercinių partnerių Europoje. Šiuo metu programoje „COST” dalyvauja 35 valstybės: Belgija, Bulgarija, Kroatija, Kipras, Čekijos Respublika, Danija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Estija, Prancūzija, Islandija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Vengrija, Latvija, Lietuva, Malta, Olandija, Norvegija, Austrija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Šveicarija, Suomija, Švedija, Turkija, Jungtinė Karalystė, Izraelis (neturi balsavimo teisės), Serbija, Makedonija. Nuo 1999 m. gegužės 27 d. Lietuva dalyvauja „COST” programoje valstybės narės teisėmis. Lietuva dalyvauja dvylikoje iš šešiolikos esamų „COST” programos veiklų. Daugiausiai dalyvauja miškų ir miškininkystės produktų (13 projektų), žemės ūkio ir biotechnplogijos (11 projektų) bei medžiagų (10 projektai) veiklose, o mažiausiai projektų turi meterologijos veiklose (3 projektai). Lietuvoje mokslo ir studijų institucijų vykdomus „Eureka” projektus, o taip pat ir COST veiklas prioritetine tvarka remia Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas iš lėšų, skiriamų mokslinėms programoms, įgyvendinamoms pagal tarpvalstybinius susitarimus, paremti.IŠVADOS

Išnagrinėjus galimus finansavimu šaltinius Lietuvoje, galima teigti, kad inovacijų finansavimo šaltiniai skiriasi nuo tradicinės veiklos finansavimo šaltinių, kadangi inovacijos yra susijusios su didele rizika ir neapibrėžtumu. Šiuo metu išskiriami šie pagrindiniai finansavimo šaltiniai: asmeninės, šeimos, draugų santaupos; valstybės parama ir Europos Sąjungos fondai; įmonių parama; neformalūs investuotojai; rizikos kapitalo fondai bei komerciniai bankai arba privatūs investuotojai.Atskleidus valstybės paramą inovacijoms, galime teigti, kad inovacijų politika valstybės mastu, šiuo metu siekiama didinti konkurencingumą ir plėtoti žinių ekonomiką, apima verslą ir privačias įmones, kuriose vyksta technologinės ir netechnologinės inovacijos. Lietuvos respublikos vyriausybė priėmė nutarimą dėl inovacijų versle programos, kur siekiama didinti Lietuvos pramonės ir verslo konkurencingumą, sudaryti veikiančioms įmonėms palankias sąlygas atsinaujinti, steigti naujas modernias įmones, įmonėms naudoti Lietuvos ir tarptautinį mokslo ir technologijų potencialą, kad kurtų didelę pridėtinę vertę ir sugebėtų konkuruoti pasaulio rinkoje. Inovacijų versle programos įgyvendinimui būtina patobulinti Švietimo ir mokslo ir studijų institucijų finansavimo metodiką, palaipsniui skirti vis daugiau lėšų konkursiniam mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimui, taikyti finansavimo schemas. Savivaldos institucijos įsteigė smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondus tikslu padėti plėtoti smulkų ir vidutinį verslą, sukurti daugiau darbo vietų ir spręsti bedarbystės problemas savo regione. Pagrindinės Savivaldos institucijų įsteigtų smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondų lėšos naudojamos paskolų palūkanų ir kai kurių mokesčiu kompensavimui, lengvatinių kreditų teikimui, naujų darbo vietų kūrimo išlaidų kompensavimui. Išnagrinėjus Europos Sąjungos struktūrinius fondus, galime teigti, kad Europos Sąjungos struktūriniai fondai yra finansinis instrumentas, skirtas mažinti ES valstybių ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumus bei pagerinti atsilikusių regionų konkurencingumą. Europos Sąjungos struktūriniai fondai remia projektus, skatinančius įmones imtis naujos, perspektyvesnės veiklos, padeda įvairioms ūkio šakoms, išgyvenančioms krizę, didinti ekonominės veiklos efektyvumą, atlaikyti konkurenciją. Nepaisant pakankamai didelių lėšų svyravimų mokslinėje ir technologinėje plėtroje, išlaidų mokslo tiriamajai veiklai santykis su bendruoju vidaus produktu nuolatos auga. Didžiausia Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama skiriama regioninės plėtros fondui, kuris apima ir tiesioginę paramą verslui. Regioninės plėtros fondo negrąžintinė finansinė subsidija Lietuvai kasmet siekia iki 4 procentų Lietuvos bendrojo vidaus produkto. 6-oji Bendroji Programa (6BP), skirta moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai Europoje finansuoti, siekiama įgyvendinti per 2002 – 2006 metus; programos biudžetas – 17,5 mlrd. eurų. Programa „COST”, kaip ir programa „Eureka“, nėra finansuojanti organizacija, tačiau projektas gavęs „COST“ etiketę daug lengviau gauna finansinę paramą iš nacionalinių ir ES fondų. Lietuva dalyvauja dvylikoje iš šešiolikos esamų „COST” programos veiklų, daugiausiai miškų ir miškininkystės produktų, žemės ūkio ir biotechnologijos bei medžiagų veiklose, o mažiausiai projektų turi meteorologijos veiklose.Atskleidus ir aptarus inovacijų finansavimo šaltinius Lietuvoje, galime teigti, kad yra gana nedaug finansavimo šaltinių. O iš jų, tik vos keli, kurie ženkliau prisideda finansuodami. Tad pagrindinis vaidmuo tenka valstybei, su kurią ji viena susidoroja sunkiai, tačiau Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, padėtis po truputi ima taisytis, vis daugiau ir daugiau pastaruoju metu lėšų skiriama inovacijų finansavimui.LITERATŪROS SĄRAŠAS1. Apie struktūrinius fondus. Prieiga per internetą: 2. COST programa. Prieiga per internetą: 3. COST programa. Prieiga per internetą: 4. Eureka programa. Prieiga per internetą: 5. Inovacijų portalas. Prieiga per internetą: 6. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra. Prieiga per internetą: 7. LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl mokslinių tyrimų projektų prioritetinėse mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros krypties finansavimo tvarkos, Įsigaliojo nuo 2003 04 26. Prieiga per internetą: 8. Lietuvos inovacijų centras. Prieiga per internetą: 9. Lietuvos statistikos departamentas. Prieiga per internetą: 10. 6-oji Bendroji Programa. Prieiga per internetą: 11. Lietuvos Respublikos finansų ministerija. ES Bedrasis programavimo dokumentas. Prieiga per internetą: 12. Lietuvos verslo paramos agentūra. Parama. 4 struktūriniai fondai. Prieiga per internetą: 13. Lithuanian position paper on the European Commission Seventh Framework programme. Prieiga per internetą: 14. Lietuvos institucijų dalyvavimas COST veikloje. Prieiga per internetą: 15. Lietuvos institucijų dalyvavimo COST veikloje aktyvumas. Prieiga per internetą: 16. Nutarimas dėl inovacijų versle programos 2003 m. liepos 15 d. Nr. 911, Vilnius. Prieiga per internetą: 17. Stoškutė, Austė. Europos Sąjungos struktūriniai fondai – Lietuvai. Vilnius: AB „Spauda“.18. 6-oji Bendroji Programa. Prieiga per internetą: 19. Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra. Prieiga per internetą: 20. Valstybės teikiamos finansinės garantijos įmonėms imančioms paskolas. Prieiga per internetą: