EUROPOS SĄJUNGOS PLĖTRA
Europos Sąjungos kaip pačios Sąjungos susikūrimo pradžia galima laikyti 1950m. gegužės 9 dieną, kai Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas (Robert Shuman) paskelbė deklaraciją apie anglies ir plieno Bendriją, kuri paskatino vieningos Europos kūrimąsi, o 1985m. viršūnių susitikime Milane buvo nutarta paskelbti ją Europos diena.
Kopenhagos Viršūnių taryba nustatė, jog asocijuota šalis galės tapti ES nare kai tik atitiks narystės įsipareigojimus, bei išdėstė narystės ES kriterijus:
· valstybėje kandidatėje turi būti stabilios institucijos, garantuojančios demokratiją, įstatymų viršenybę, žmogaus teises ir pagarbą mažumų apsaugai;
· valstybėje kandidatėje turi veikti funkcionali rinkos ekonomika, taip pat turi būti akivaizdžiai matoma, kad ji įstengia atlaikyti konkurencijos spaudimą ir rinkos jėgų veikimą ES;
· valstybė kandidatė turi parodyti, kad geba prisiimti narystės įsipareigojimus, taip pat tvirtai įsipareigoti siekti politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos.
Europos Sąjungos plėtros proceso matematinė išraiška:
6+3+1+2+3+???
Tai chronologine tvarka išdėstytos valstybės kurios jungėsi į Europos Sąjungą:
1952m. „mažasis šešetas ” – Prancūzija, Vokietija, Italija, Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas.
1973m. prisijungė Didžioji Britanija, Airija ir Danija.
1981m. prisijungė Graikija.
1986m. prisijungė Ispanija ir Portugalija.
1995m. prisijungė Austrija, Suomija, Švedija.
Plėtros nauda ES: plėtimasis, kuris įneš dinamiškumo, yra būtinas pačios Europos Sąjungos tolimesniam egzistavimui. Jis turi būti suprantamas kaip investicija į taiką, stabilumą bei žmonių gerovę visame Europos kontinente ir už jo ribų. Tai esminis argumentas, kodėl plėtimosi procesas yra naudingas ne tik šalims-kandidatėms, bet ir pačiai ES. Pagrįsti šį argumentą nėra paprasta, nes kol kas negalima tiksliai atsakyti, kokią realią naudą iš kiekvienos asocijuotos valstybės gaus ES. Kol kas plėtros naudą pačiai ES galima įvertinti tik bendru mastu.
Pabandysiu smulkiau aptarti naudą ES, kurią atneš jos plėtra.
· Plėtimosi proceso politinė ir saugumo nauda ES: Visų pirma plėtimasis sustiprintų ES galią ir prestižą tarptautinėse arenose ir derybose, nes jos narių skaičius išaugtų nuo 15 iki 26 ir daugiau. Su asocijuotų šalių naryste Europoje ženkliai išsiplėstų saugumo, demokratijos, žmogaus teisių gerbimo, geros kaimynystės ir bendradarbiavimo santykių, rinkos ūkio viešpatavimo geopolitinė sfera.
· Ekonominė plėtros nauda: Šalių-kandidačių integracija į vidaus rinką: prekybos, techninių bei fiskalinių kliūčių panaikinimas leistų ES gamintojams racionalizuoti savo ekonominės veiklos būdus Vidurio ir Rytų Europoje. Atsižvelgiant į iki šiol neužpildytas šalių-kandidačių vartojimo rinkas, stipriai padidėtų vartojimas ir gamyba. Asocijuotos šalys yra potencialiai reikšminga produkcijos lokalizacijos vieta ES įmonėms, siekiančioms išsiplėsti ten, kur darbo jėga yra žymiai pigesnė.
Lietuvos narystė Europos Sąjungoje buvo ir yra vienas svarbiausių Lietuvos užsienio politikos strateginių tikslų. Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje, šaliai reikėjo sukurti naują valstybės funkcionavimo sistemą (politinę, ekonominę ir kt.), kuri būtų orientuota į Vakarų Europos šalių demokratines tradicijas, reikėjo pakeisti Lietuvos statusą, t.y. iš Lietuvos TSR tapti Lietuvos Respublika. Šio tikslo dalis – Lietuvos įstojimas į NATO ir Europos Sąjungą. 1995 m. birželio 12 d. Lietuva ir kitos dvi Baltijos valstybės pasirašė Europos (Asociacijos) sutartis su ES, kuriose ES pripažino Baltijos valstybių tikslą tapti ES narėmis.
Narystė ES – būdas apsaugoti ir sustiprinti Europietišką identitetą Lietuva istoriškai priklauso vakarietiškai krikščionybės tradicijai, kuri formavo ir įtakojo kultūrą, institucijas, teisę bei nepriklausomos valstybės sukūrimą. Tačiau, priklausydama Vakarų Europos kultūrinei tradicijai, Lietuva, kaip ir visa Vidurio Europa, yra ir geopolitinėje kultūrų sankirtoje. Istoriniu požiūriu Lietuva yra ties riba, skyrusia vakarų ir rytų krikščionybės tradicijas. Šiandien Lietuva ribojasi su Nepriklausomų valstybių sandrauga, kuri yra savarankiška Euro-Azijinės integracijos zona.Todėl siekiant išsaugoti savo kultūrinį ir nacionalinį identitetą, Lietuvai būtina narystė Europos ekonominėse ir politinėse struktūrose, užtikrinanti vakarietiškų vertybių dominavimą šalyje.
ES – saugumo ir stabilumo užtikrinimas Nuo narystės ES didele dalimi priklauso Lietuvos saugumas, nes ES turi efektyvų mechanizmą spręsti “švelniojo saugumo” problemas: pirmiausia Trečiojo ramsčio (teisingumas ir vidaus reikalai) tarpvalstybinio bendradarbiavimo rėmuose. Lietuva tapusi integruota ūkinės sistemos dalimi, politiškai atsidurtų saugumo interesų zonoje. Tačiau ES negali suteikti realių saugumo garantijų, ir šiuo požiūriu narystė NATO taip pat lieka vienas nepakeičiamų ir svarbiausių Lietuvos užsienio politikos tikslų.
Teigiama narystės įtaka regioniniam stabilumui ES plėtimasis į Baltijos valstybes sustiprintų Baltijos jūros valstybių bendradarbiavimą, palengvintų Rusijos įtraukimą į tarptautinius bendradarbiavimo mechanizmus ir sustiprintų regioninį stabilumą. Lietuvos Vyriausybė deda visas pastangas, siekdama užtikrinti regiono stabilumą ir gerus kaimyninius santykius. Tai rodo Lietuvos sutartis su Rusija dėl sienos nustatymo ir Lietuvos humanitarinė pagalba Kaliningrado sričiai Rusijos finansinės-politinės krizės metu; draugiški santykiai su kaimynine Lenkija; sėkmingas tarpininkavimas tarp ES ir Baltarusijos; žmogaus ir mažumų teisių pripažinimas ir jų laikymasis.
Socialinė nauda Įstojus į ES, Lietuva daug greičiau taptų modernia valstybe darbo saugos ir socialinių garantijų srityje. Tam reikės papildomų pastangų bei lėšų: darbų saugos taisyklių laikymasis, įvairių standartų ir jų tikrinimo padalinių išlaikymas – bet to dėka Lietuva greitai atsikratytų atsilikusios šalies įvaizdžio Vakarų Europos valstybių požiūriu.
Politinė buvimo ES nauda Jau dabar politinis dialogas yra ES plėtimosi privalumas, per kurį Lietuva dalyvauja tarptautiniuose procesuose. Prisijungdama prie ES deklaracijų ar pozicijų užsienio politinių aktualijų klausimais, Lietuva turi galimybę plačiai išsakyti savo poziciją tarptautiniuose forumuose, suteikti savo užsienio politikai globalinį mastą. Pilnateisės ES narės statusas asocijuotoms valstybėms suteiktų galimybę visapusiškai dalyvauti priimant esminius sprendimus Europos politiniais bei ekonominiais klausimais.
Tam kad įstoti į ES, Lietuva turės pertvarkyti administracines struktūras ir gebėti įgyvendinti ES teisės normas. Norint įstoti į ES, reikia sugebėti prisiderinti prie ES teisinės, administracinės ir institucinės sistemos .
Didėjantis Europos Sąjungos (toliau ES) poveikis jos valstybių-narių vidaus politikai ir institucinei kaitai paskatino prisitaikymo prie ES studijas. Prisitaikymą prie ES galima apibrėžti kaip laipsnišką Lietuvos vidaus politikos, institucinės struktūros bei administravimo stiliaus supanašėjimą su ES valstybių-narių bei pačios ES institucijų vidaus politika, institucine struktūra bei administravimo stiliumi, o taip pat gebėjimas įgyvebdinti acquis.
Lietuvos prisitaikymas prie ES yra suprantamas kaip keletas institucinių bei viešosios politikos pokyčių, kurie įgyvendina ES reikalavimus ir lūkesčius bei formuoja Lietuvos administracinius gebėjimus taikyti ES teisę bei dalyvauti ES politiniame procese. Be institucinių bei vidaus politikos pokyčių šiuo lygiu vyksta ir administracinių bei politinių veikėjų elgesio prisitaikymas prie ES
ES poveikis yra analizuojamas atskiriant dvi pagrindines poveikio priemones:
1)ES finansinę pagalbą 2) ES poveikį Lietuvos Vyriausybės darbotvarkės formavimui.
- 1. ES darbotvarkės formavimo galia. ES institucijos veikia Lietuvos prisitaikymą prie ES formuodamos Lietuvos Vyriausybės darbotvarkę. Darbotvarkės formavimas sąlygoja institucinių ir viešosios politikos pokyčių, kurių įgyvendinimas yra reikalingas Lietuvos prisitaikymui prie ES pasiekti. Pagrindinės ES darbotvarkės formavimo priemonės yra Kopenhagos bei Madrido viršūnių tarybų suformuoti ES narystės kriterijai, trumpo bei vidutinio laikotarpio Stojimo partnerystės prioritetai, Lietuvos įsipareigojimai pagal Europos sutartį, Europos Komisijos nuomonės/reguliarūs pranešimai apie Lietuvos pažangą stojant į ES, teisinė peržiūra bei būsimos derybos dėl ĮSTOJIMO Į ES.Lietuvos Vyriausybės darbotvarkės dalimi taip pat galima laikyti acquis nuostatų įgyvendinimą. Pagrindinė ES institucija, dalyvaujanti Lietuvos Vyriausybės darbotvarkės formavime, yra Europos Komisija. ES daro įtaką Lietuvos Vyriausybės darbotvarkės formavimui keliais lygiais. Makro lygiu darbotvarkės formavimas atsiranda Lietuvos Vyriausybei įgyvendinant Kopenhagos bei Madrido viršūnių tarybų narystės ES kriterijus bei mažiau detalius Stojimo partnerystės prioritetus. Mikro lygiu vykstančio darbotvarkės formavimo poveikis institucinių ir viešosios politikos pokyčių formavimui ir įgyvendinimui yra skirtingas. Šiame lygyje Lietuvos institucijos susiduria su detaliais Stojimo partnerystės prioritetais bei kitais ES reikalavimais bei lūkesčiais
- 2. ES finansinė parama ir politikos mokymasis. Kintant ES finansinės paramos struktūrai mažėjantis institucinių apribojimų poveikis skatino mokymosi proceso intensyvėjimą Lietuvos administraciniu-politiniu lygiu, o intensyvesnis mokymosi procesas sudarė palankesnes sąlygas institucinių ir viešosios politikos pokyčių, kurie yra reikalingi Lietuvos prisitaikymui prie ES, suformulavimui ir įgyvendinimui. ES finansinės paramos poveikis yra analizuojamas nagrinėjant pagrindinės PHARE programas
- 1. Seimo Europos reikalų komitetas nagrinėja Seimo kompetencijai priklausančius svarbiausius su Lietuvos politika ES atžvilgiu susijusius klausimus; koordinuoja kitų Seimo komitetų ir komisijų veiklą integracijos į ES klausimais; svarsto pasirengimo narystei ES strategiją, Lietuvos teisės aktų derinimo su ES teise programos įgyvendinimą, Vyriausybės nuostatas svarbiausiais pasirengimo deryboms dėl narystės ES klausimais, kitus su integracija į ES susijusius klausimus ir kt
- 2. Vienas iš svarbiausių Vyriausybės programos tikslų yra Lietuvos integracija į ES, todėl didelė dalis Vyriausybės priimamų sprendimų yra skirti Lietuvos įsipareigojimų siekiant narystės įgyvendinimui. Kitaip sakant, Vyriausybė priima strateginius sprendimus, pritaria įstatymų projektams ir teikia juos Seimui, taip pat Vyriausybė priima nutarimus ir tvirtina programas, kuriomis numatoma, kaip įgyvendinti ES reikalavimus, svarsto ir tvirtina galutines Lietuvos derybines pozicijas derybose su ES. Strateginis integracijos bei pasirengimo narystei ES vadovavimas priklauso Vyriausybinei Europos integracijos komisijai (VEIK), kuriai pirmininkauja ministras Pirmininkas. Ši komisija nagrinėja įvairius aktualius klausimus, susijusius su pasirengimu integracijai į ES, koordinuoja ir kontroliuoja ministerijų ir kitų valstybės institucijų veiklą, t.y. tikrina, kaip jos vykdo savo įsipareigojimus, svarsto ir pritaria Lietuvos derybinėms pozicijoms
- 3. Nuo 2001 m. sausio mėn. Buvo įkurtas Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Jo pagrindinis uždavinys yra planuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šalies pasirengimo narystei ES proceso eigą. Komitetas koordinuoja Lietuvos derybų dėl narystės ES eigą bei derybinių įsipareigojimų vykdymą; koordinuoja ir derina Lietuvos valstybės institucijų veiklą integracijos į ES srityje; informuoja ir šviečia Lietuvos visuomenę apie šalies stojimą į ES, derybas; kontroliuoja Lietuvos pasirengimo narystei ES programos (LPNP-NAPP) rengimą ir vykdymą. Taip pat Komitetas atsako už Lietuvos pažangos rengiantis narystei registravimą, apibendrinimą ir informacijos apie tai pateikimą
- 4. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikia išvadas apie įstatymų projektų atitikimą ES teisei prieš priimant šiuos įstatymus Seime
- 5. Užsienio reikalų ministerijos Europos integracijos departamentas koordinuoja Europos sutarties įgyvendinimą, plėtoja Lietuvos santykius su ES institucijomis, valstybėmis narėmis ir kandidatėmis, atstovauja Lietuvai užsienyje integracijos į ES klausimais. Be to, Užsienio reikalų ministerijai yra pavaldi LR misija prie Europos Bendrijų. Misija atstovauja Lietuvos interesams Europos Bendrijose, palaiko kasdienius ryšius ir keičiasi informacija su Europos Bendrijų pareigūnais bei kitų šalių misijomis, užtikrina glaudų bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir ES institucijų
- 6. Derybų dėl narystės Europos Sąjungoje delegacija yra Vyriausybės sudaroma laikinoji tarpžinybinė institucija, atstovaujanti Lietuvai derybose dėl narystės ES. Delegacija veda derybas dėl Lietuvos narystės ES, svarsto Lietuvos derybinės pozicijos projektus, koordinuoja jų rengimą ir teikia VEIK išvadas bei pasiūlymus dėl jų, palaiko santykius su Europos Komisija, kitomis ES institucijomis bei ES valstybių narių ir kandidačių atitinkamomis institucijomis Lietuvos derybų dėl narystės ES klausimais. Delegacijai vadovauja užsienio reikalų ministras
- 7. Pagal Nicos sutartį, ES pasipildžius dvylikai naujų narių, Europos Parlamente Lietuvai teks 12 vietų iš 732 , taigi papildomai turėsime dar viensu rinkimus. Europos Sąjungos Taryboje Lietuva turės 7 balsus iš 345. Europos Komisijoje dirbs po vieną komisarą iš visų valstybių narių, įskaitant ir Lietuvos. Savo atstovus Lietuva turės Europos Teisingumo Teisme, Audito rūmuose ir kitose institucijose. Lietuvių kalba bus paskelbta oficialia ES kalba
- 1. Lietuvos oficialiuju asmenu [LR Prezidento, Ministro Pirmininko, Seimo pirmininko bei
- 2. Lietuvos valstybes tarnautoju dalyvavimas ES instituciju susitikimuose
- 3. Lietuvos nuolatines atstovybes diplomatu ir specialiuju ataše kasdieninis dalyvavimas
ES Tarybos, ES Komisijos ir Europos Parlamento darbo organuose.
Lietuva yra pakankamai pasiruošusi naryustei. Tam padėjo ir PHARE finansavimas ir projektai. PO narystes ES, Lietuve turės tureti maždaug 392 valstybės tarnautojus, deleguotus ES reikalams. Briuselyje dirbs apie 60 pareigūną.
Ypač svarbu bus organizuoti geros kokybes mokymo ir kvalifikacijos kelimo programas ministeriju specialistams, vykstantiems dirbti i Lietuvos nuolatinę atstovybę Briuselyje. Jiems tures buti suformuluoti aiškus kvalifikaciniai reikalavimai – praeitas bazinis mokymo apie ES kursas, specializuotas platesnis kursas apie ES darbo organus ir ju proceduras, ir taip pat intensyvus kursai apie ES sprendimu priemimo proceduras. .