EUROPOS SĄJUNGOS PLĖTRA

EUROPOS SĄJUNGOS PLĖTRA

Europos Sąjungos kaip pačios Sąjungos susikūrimo pradžia galima laikyti 1950m. gegužės 9 dieną, kai Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas (Robert Shuman) paskelbė deklaraciją apie anglies ir plieno Bendriją, kuri paskatino vieningos Europos kūrimąsi, o 1985m. viršūnių susitikime Milane buvo nutarta paskelbti ją Europos diena.

Kopenhagos Viršūnių taryba nustatė, jog asocijuota šalis galės tapti ES nare kai tik atitiks narystės įsipareigojimus, bei išdėstė narystės ES kriterijus:

· valstybėje kandidatėje turi būti stabilios institucijos, garantuojančios demokratiją, įstatymų viršenybę, žmogaus teises ir pagarbą mažumų apsaugai;

· valstybėje kandidatėje turi veikti funkcionali rinkos ekonomika, taip pat turi būti akivaizdžiai matoma, kad ji įstengia atlaikyti konkurencijos spaudimą ir rinkos jėgų veikimą ES;

· valstybė kandidatė turi parodyti, kad geba prisiimti narystės įsipareigojimus, taip pat tvirtai įsipareigoti siekti politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos.

Europos Sąjungos plėtros proceso matematinė išraiška:

6+3+1+2+3+???

Tai chronologine tvarka išdėstytos valstybės kurios jungėsi į Europos Sąjungą:

1952m. „mažasis šešetas ” – Prancūzija, Vokietija, Italija, Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas.

1973m. prisijungė Didžioji Britanija, Airija ir Danija.

1981m. prisijungė Graikija.

1986m. prisijungė Ispanija ir Portugalija.

1995m. prisijungė Austrija, Suomija, Švedija.

Plėtros nauda ES: plėtimasis, kuris įneš dinamiškumo, yra būtinas pačios Europos Sąjungos tolimesniam egzistavimui. Jis turi būti suprantamas kaip investicija į taiką, stabilumą bei žmonių gerovę visame Europos kontinente ir už jo ribų. Tai esminis argumentas, kodėl plėtimosi procesas yra naudingas ne tik šalims-kandidatėms, bet ir pačiai ES. Pagrįsti šį argumentą nėra paprasta, nes kol kas negalima tiksliai atsakyti, kokią realią naudą iš kiekvienos asocijuotos valstybės gaus ES. Kol kas plėtros naudą pačiai ES galima įvertinti tik bendru mastu.

Pabandysiu smulkiau aptarti naudą ES, kurią atneš jos plėtra.

· Plėtimosi proceso politinė ir saugumo nauda ES: Visų pirma plėtimasis sustiprintų ES galią ir prestižą tarptautinėse arenose ir derybose, nes jos narių skaičius išaugtų nuo 15 iki 26 ir daugiau. Su asocijuotų šalių naryste Europoje ženkliai išsiplėstų saugumo, demokratijos, žmogaus teisių gerbimo, geros kaimynystės ir bendradarbiavimo santykių, rinkos ūkio viešpatavimo geopolitinė sfera.

· Ekonominė plėtros nauda: Šalių-kandidačių integracija į vidaus rinką: prekybos, techninių bei fiskalinių kliūčių panaikinimas leistų ES gamintojams racionalizuoti savo ekonominės veiklos būdus Vidurio ir Rytų Europoje. Atsižvelgiant į iki šiol neužpildytas šalių-kandidačių vartojimo rinkas, stipriai padidėtų vartojimas ir gamyba. Asocijuotos šalys yra potencialiai reikšminga produkcijos lokalizacijos vieta ES įmonėms, siekiančioms išsiplėsti ten, kur darbo jėga yra žymiai pigesnė.

Lietuvos narystė Europos Sąjungoje buvo ir yra vienas svarbiausių Lietuvos užsienio politikos strateginių tikslų. Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje, šaliai reikėjo sukurti naują valstybės funkcionavimo sistemą (politinę, ekonominę ir kt.), kuri būtų orientuota į Vakarų Europos šalių demokratines tradicijas, reikėjo pakeisti Lietuvos statusą, t.y. iš Lietuvos TSR tapti Lietuvos Respublika. Šio tikslo dalis – Lietuvos įstojimas į NATO ir Europos Sąjungą. 1995 m. birželio 12 d. Lietuva ir kitos dvi Baltijos valstybės pasirašė Europos (Asociacijos) sutartis su ES, kuriose ES pripažino Baltijos valstybių tikslą tapti ES narėmis.

Narystė ES – būdas apsaugoti ir sustiprinti Europietišką identitetą Lietuva istoriškai priklauso vakarietiškai krikščionybės tradicijai, kuri formavo ir įtakojo kultūrą, institucijas, teisę bei nepriklausomos valstybės sukūrimą. Tačiau, priklausydama Vakarų Europos kultūrinei tradicijai, Lietuva, kaip ir visa Vidurio Europa, yra ir geopolitinėje kultūrų sankirtoje. Istoriniu požiūriu Lietuva yra ties riba, skyrusia vakarų ir rytų krikščionybės tradicijas. Šiandien Lietuva ribojasi su Nepriklausomų valstybių sandrauga, kuri yra savarankiška Euro-Azijinės integracijos zona.Todėl siekiant išsaugoti savo kultūrinį ir nacionalinį identitetą, Lietuvai būtina narystė Europos ekonominėse ir politinėse struktūrose, užtikrinanti vakarietiškų vertybių dominavimą šalyje.

ES – saugumo ir stabilumo užtikrinimas Nuo narystės ES didele dalimi priklauso Lietuvos saugumas, nes ES turi efektyvų mechanizmą spręsti “švelniojo saugumo” problemas: pirmiausia Trečiojo ramsčio (teisingumas ir vidaus reikalai) tarpvalstybinio bendradarbiavimo rėmuose. Lietuva tapusi integruota ūkinės sistemos dalimi, politiškai atsidurtų saugumo interesų zonoje. Tačiau ES negali suteikti realių saugumo garantijų, ir šiuo požiūriu narystė NATO taip pat lieka vienas nepakeičiamų ir svarbiausių Lietuvos užsienio politikos tikslų.

Teigiama narystės įtaka regioniniam stabilumui ES plėtimasis į Baltijos valstybes sustiprintų Baltijos jūros valstybių bendradarbiavimą, palengvintų Rusijos įtraukimą į tarptautinius bendradarbiavimo mechanizmus ir sustiprintų regioninį stabilumą. Lietuvos Vyriausybė deda visas pastangas, siekdama užtikrinti regiono stabilumą ir gerus kaimyninius santykius. Tai rodo Lietuvos sutartis su Rusija dėl sienos nustatymo ir Lietuvos humanitarinė pagalba Kaliningrado sričiai Rusijos finansinės-politinės krizės metu; draugiški santykiai su kaimynine Lenkija; sėkmingas tarpininkavimas tarp ES ir Baltarusijos; žmogaus ir mažumų teisių pripažinimas ir jų laikymasis.

Socialinė nauda Įstojus į ES, Lietuva daug greičiau taptų modernia valstybe darbo saugos ir socialinių garantijų srityje. Tam reikės papildomų pastangų bei lėšų: darbų saugos taisyklių laikymasis, įvairių standartų ir jų tikrinimo padalinių išlaikymas – bet to dėka Lietuva greitai atsikratytų atsilikusios šalies įvaizdžio Vakarų Europos valstybių požiūriu.

Politinė buvimo ES nauda Jau dabar politinis dialogas yra ES plėtimosi privalumas, per kurį Lietuva dalyvauja tarptautiniuose procesuose. Prisijungdama prie ES deklaracijų ar pozicijų užsienio politinių aktualijų klausimais, Lietuva turi galimybę plačiai išsakyti savo poziciją tarptautiniuose forumuose, suteikti savo užsienio politikai globalinį mastą. Pilnateisės ES narės statusas asocijuotoms valstybėms suteiktų galimybę visapusiškai dalyvauti priimant esminius sprendimus Europos politiniais bei ekonominiais klausimais.

Tam kad įstoti į ES, Lietuva turės pertvarkyti administracines struktūras ir gebėti įgyvendinti ES teisės normas. Norint įstoti į ES, reikia sugebėti prisiderinti prie ES teisinės, administracinės ir institucinės sistemos .

Didėjantis Europos Sąjungos (toliau ES) poveikis jos valstybių-narių vidaus politikai ir institucinei kaitai paskatino prisitaikymo prie ES studijas. Prisitaikymą prie ES galima apibrėžti kaip laipsnišką Lietuvos vidaus politikos, institucinės struktūros bei administravimo stiliaus supanašėjimą su ES valstybių-narių bei pačios ES institucijų vidaus politika, institucine struktūra bei administravimo stiliumi, o taip pat gebėjimas įgyvebdinti acquis.

Lietuvos prisitaikymas prie ES yra suprantamas kaip keletas institucinių bei viešosios politikos pokyčių, kurie įgyvendina ES reikalavimus ir lūkesčius bei formuoja Lietuvos administracinius gebėjimus taikyti ES teisę bei dalyvauti ES politiniame procese. Be institucinių bei vidaus politikos pokyčių šiuo lygiu vyksta ir administracinių bei politinių veikėjų elgesio prisitaikymas prie ES

ES poveikis yra analizuojamas atskiriant dvi pagrindines poveikio priemones:

1)ES finansinę pagalbą 2) ES poveikį Lietuvos Vyriausybės darbotvarkės formavimui.

Turinys

ES Tarybos, ES Komisijos ir Europos Parlamento darbo organuose.

Lietuva yra pakankamai pasiruošusi naryustei. Tam padėjo ir PHARE finansavimas ir projektai. PO narystes ES, Lietuve turės tureti maždaug 392 valstybės tarnautojus, deleguotus ES reikalams. Briuselyje dirbs apie 60 pareigūną.

Ypač svarbu bus organizuoti geros kokybes mokymo ir kvalifikacijos kelimo programas ministeriju specialistams, vykstantiems dirbti i Lietuvos nuolatinę atstovybę Briuselyje. Jiems tures buti suformuluoti aiškus kvalifikaciniai reikalavimai – praeitas bazinis mokymo apie ES kursas, specializuotas platesnis kursas apie ES darbo organus ir ju proceduras, ir taip pat intensyvus kursai apie ES sprendimu priemimo proceduras. .