Europos sąjungos parlamentas

TURINYS

Įvadas..............................3
1. Europos Parlamento įgaliojimai ir kompetencijos................4
2. Europos Parlamento galių augimas......................6
3. Organizacija ir funkcionavimas........................7
4. Europos Parlamento komitetai........................7
5. Europos Parlamento nariai.........................13
6. Europos Parlamento politinės frakcijos....................14
Išvados..............................18
Naudota literatūra..............................19Įvadas
„2004 m. gegužės 1 d. Lietuva tapo Europos Sąjungos nare. Šalies narystė ES vainikuoja daugiau kaip dešimtmetį nuo Lietuvos nepriklausomybės atstatymo trukusias pastangas grįžti į Europos tautų šeimą, kuriai Lietuva istoriškai visada priklausė, su kuria ją sieja bendra praeitis ir bendros vertybės. Lietuvos narystė ES atvers kelius Lietuvos žmonių gerovei, o valstybei suteiks naujas galimybes užtikrinti šalies klestėjimą, tampant saugios, turtingos ir įtakingos Europos dalimi. Džiaukimės saavo pasiekimais ir didžiuokimės jais“

Europos Sąjungos departamentas

Šiandiena kiekvienas Lietuvis yra ir Europos pilietis, taigi jis sieja savo gyvenimą su Europos Sąjunga. Tačiau ne kiekvienas žino, kokia tai sudėtinga struktūra. Ši negalėtų funkcionuoti be įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios. Šioms funkcijoms įgyvendinti Europos Sąjunga visų valstybių narių bendru susitarimu įsteigė penkias pagrindines institucijas- Tarybą, Komisiją, Europos Parlamentą, Teisingumo Teismą ir Audito Rūmus- ir dvi patariamąjį statusą turinčias institucijas- Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą bei Regionų komitetą. Be šių taip pat veeikia ir nemažai kitų papildomų institucijų.Viena iš Europos Sąjungos institucijų pastaruoju metu vaidinančių vis didesnį vaidmenį Bendrijos viduje yra Europos Parlamentas.
Taigi šio darbo tikslas yra supažindinti visus su Parlamento sudėtimi, jo komitetais ir jų veikla, su vykdomosios valdžios priežiūra ir

r kontrole, Parlamento nariais ir frakcijomis.

I. Kas tai yra Europos Parlamentas?
Europos Parlamentas (angl. European Parliament, pranc. Parlament européen, vok. Europäisches Parlament) yra viena iš penkių pagrindinių Europos Sąjungos institucijų, kurios pagrindinis tikslas yra atstovauti Europos Sąjungos piliečių interesus.Europos parlamentas yra vienintelis pasaulyje demokratiškas ir tiesiogiai penkeriems metams piliečių išrinktas, įvairių šalių atstovus, buriantis parlamentas. Jo nariai, tiesiogiai bendraudami su rinkėjais, yra tarpininkai tarp piliečių ir Europos Sąjungos institucijų.Šis tiesioginis ryšys su rinkėjais suteikia Parlamenti ir visai Europos Sąjungai daugiau demokratiškumo. Atstovauti piliečių interesams Europos vienijimosi procese yra svarbiausia šio Parlamento užduotis. Parlamentas yra Europos forumas, kuriame užmezgama ir vėliau įgyvendindama nemažai iniciatyvų.Europos Parlamentą sudaro 626 deputatai(tarp jų 87 – iš Prancūzijos) iš visų 15 valstybių narių.

II. Europos Parlamento įgaliojimai ir kompetencijos
Europos Parlamentas attlieka tris svarbias funkcijas:
1. įstatymų leidžiamosios valdžios funkciją;
2. biudžeto valdžios tvirtinimo funkciją;
3. vykdomosios valdžios kontrolės funkciją.

1. Įstatymų leidžiamoji valdžia
Europos Parlamentas skirtingai nuo nacionalinių parlamentų turi ribotas galias įstatymų leidimo srityje. Sutinkamai su 1957 m. Romos sutartyje numatytais nuostatais, Komisija teikia siūlymus, o Taryba, pasitarusi su Europos Parlamentu, priima sprendimus.
Europos Parlamentas savo įstatymų leidžiamąją valdžią vykdo remdamasis keturiomis įstatymų priėmimo procedūromis, priklausomai nuo to, koks klausimas svarstomas:
1. Paprastas pasitarimas (vienas svarstymas).
Parlamentas teikia savo nuomonę prieš Tarybai priimant įstatymo projektą. Paprasto pasitarimo procedūra taikoma, pa

avyzdžiui, nustatant žemės ūkio produktų kainas.
2. Bendradarbiavimo procedūra (du svarstymai)
Jei Taryba priėmė bendrą sprendimą neatsižvelgdama į Parlamento nuomonę, pareikštą per pirmąjį svarstymą, antrojo svarstymo metu Parlamentas gali atmesti pasiūlymą. Taryba gali atmesti Parlamento poziciją tik vienbalsiai balsavus visiems Tarybos nariams. Todėl siekiant išvengti projekto grąžinimo, Taryba turi taikyti derinimo su Parlamentu procedūrą. Bendradarbiavimo procedūra taikoma daugeliu atvejų, tarp jų ir Europos regioninės plėtros fondo, mokslo tyrimų, aplinkos apsaugos, bendradarbiavimo bei plėtros srityse.
3. Bendro sprendimo priėmimo procedūra (t.rys svarstymai)
Jeigu Taryba neatsižvelgia į Parlamento nuomonę ir Parlamentas atmeta pasiūlymą per antrąjį svarstymą, sprendimas negali būti priimamas. Siekiant surasti kompromisą prieš pradedant trečiąjį svarstymą Parlamente, šaukiamas Sutaikymo komitetas, į kurį įeina Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos nariai. Jei susitarimas nepasiekiamas, Parlamentas gali galutinai atmesti pasiūlymą. Bendro sprendimo procedūra taikoma laisvo darbo jėgos judėjimo, vidaus rinkos kūrimo, mokslo tyrimų bei technologijų vystymo, aplinkos apsaugos, vartotojų gynimo, švietimo, kultūros ir sveikatos srityse.
4. Pritariamoji nuomonė
Pritariamoji nuomonė yra būtina sąlyga sprendžiant naujų valstybių priėmimo klausimą, pasirašant asociacijos sutartis su trečiosiomis šalimis bei tarptautines sutartis; priimant vienodą Europos parlamento rinkimų procedūrą, nustatant Europos Sąjungos piliečių gyvenamosios vietos teises, nustatant struktūrinių bei sanglaudos fondų organizaciją ir tikslus, o taip pat apibrėžiant centrinio Europos Banko uždavinius ir įgaliojimus.

2. Biudžeto valdžia
Europos Parlamentas tvirtina ir kontroliuoja biudžetą.
Kiekvienais metais Europos Pa

arlamentas priima biudžetą. Jis taip pat gali atmesti viso biudžeto projektą. Biudžetinė procedūra leidžia Parlamentui teikti pataisas Europos komisijos siūlymams ir šalių narių pozicijai, patvirtintai Tarybos. Komisijos parengto išankstinio biudžeto projekto pagrindu Taryba sudaro projektą ir pateikia jį Europos Parlamentui pirmajam svarstymui. Europos Parlamento biudžeto komitetas ir atskiros specializuotos komisijos svarsto biudžeto projektą ir rengia keitimų siūlymus (dėl privalomų išlaidų- daugiausia žemės ūkio srityje ir dėl išlaidų, skirtų tarptautinių susitarimų su trečiosiomis šalimis vykdymui) ir papildymui (dėl visų kitų išlaidų).

3. Vykdomosios valdžios kontrolė
Parlamentas kontroliuoja politinę vykdomąją valdžią, kurią sudaro Komisija ir Ministrų Taryba. Jo vaidmuo yra svarbus kas penkerimetai skiriant komisijos narius ir jos pirmininką.europos Parlamentas gali atstatydinti Komisiją, išreikšdamas jai nepasitikėjimą.
Vykdomosios valdžios kontrolė vykdoma per šias Europos Parlamento teises:
• skirti Komisijos pirmininką ir jo narius, tvirtinti Komisijos sudėtį, reikšti nepasitikėjimą ir net atstatydinti Komisiją.
• pirmininkavimo pradžioje išklausyti ir susipažinti su Tarybos pirmininko parengta savo šalies programa, o pirmininkavimo pabaigoje- ataskaitą už pasiektus rezultatus.
• pristatyti kiekvieno Europos viršūnių tarybos susitikimo pradžioje Europos Parlamento poziciją pagrindiniais svarstytinais klausimais (pristato Europos Parlamento Pirmininkas);
• gauti Europos viršūnių tarybos susitikimo pirmininkaujančios valstybės ataskaitą apie prezidentavimą bei metinius pasiekimus;
• svarstyti užsienio politikos ir saugumo klausimus Parlamento užsienio reikalų, saugumo ir gynybos politikos komitete;
• kartu su Europos viršūnių ta

arybai pirmininkaujančia šalimi reguliariai aptarti bendrą užsienio ir saugumo politikos esmines problemas bei pagrindines kryptis.
• gauti iš Tarybos informaciją, susijusią su bendradarbiavimu teisingumo bei vidaus reikalų srityse, teikti Tarybai savo rekomendacijas, aptarti šiose srityse pasiektus rezultatus.
• Plėtoti bendradarbiavimą su Afrikos, Karibų bei Ramiojo vandenyno (ACP) šalimis.

III.Europos Parlamento galių augimas
Anksčiau Europos Parlamentas vaidino labiau patarėjo vaidmenį nei įstatymų leidėjo. Iki 1978 metų, kai buvo priimtas Suvestinis Europos aktas, Europos Parlamentas teturėjo teisę konsultuoti, o Taryba galėjo ignoruoti jo nuomonę. Europos Parlamentas galėjo atmesti biudžeto projektą arba kai kuriose srityse daryti jame pataisas.
Sukūrus Bendrąją Rinką bei padarius pakitimus Europos Bendrijos sutartyse, Europos Parlamento galios išsiplėtė. Išaugo bendradarbiavimo procedūros poreikis. Remiantis šia procedūra, Europos Parlamentui absoliučia balsų dauguma antru skaitymu atmetus pateiktą projektą, Tary.ba gali priimti nutarimą dėl minėto projekto tik vienbalsiu sprendimu.
1993 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus Europos Sąjungos steigimo (Mastrichto) sutarčiai, Europos Parlamentas įgavo naujų galių:
• Kartu su Taryba leisti kai kuriuos Bendrosios Rinkos įstatymus. Europos Parlamentas gali atmesti kai kuriuos pasiūlymus;
• Europos Parlamentas turi teisę prašyti Komisijos pateikti pasiūlymus tam tikrose politikos srityse;
• Europos Parlamentas gali sudaryti laikinus tyrimo komitetus ir turi peticijos teisę;
• Europos Parlamentas gali paskirti ombudsmeną, įgaliotą priimti skundus dėl Europos Sąjungos institucijų veiklos ir pranešti apie tai Europos Parlamentui.

IV.Organizacija ir funkcionavimas
Europos Parlamento būstinė yra Strasbūre, kur vyksta jo plenarinės sesijos. Dvi savaites per mėnesį parlamentiniai komitetai posėdžiauja Briuselyje, savaitė skiriama darbui politinėse frakcijose, ketvirtoji svaitė- plenarinėms sesijoms Strasbūre. Plenarinės parlamento sesijos vyksta ir Briuselyje. Centrinis parlamento sekretoriatas įsikūręs Liuksemburge.
Europos Parlamento posėdžiai vyksta vienuolika oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų.
Europos Parlamentui vadovauja Parlamento biuras, kurį sudaro pirmininkas ir 14 jo pavaduotojų. Nuo 1999 m. liepos 20 d. Europos Parlamentui vadovauja Nicole Fontaine. Į biurą įeina penki patariamąjį balsą turintys kvestoriai, kuriems pavesta tvarkyti visus tiesiogiai su deputatais susijusius administracinius ir finansinius klausimus. Biuro nariai renkami dviem su puse metų.
Parlamento pirmininkas ir politinių frakcijų pirmininkai susitinka pirmininkų konferencijoje, kurios kompetencijai priklauso parlamento darbo organizavimo klausimai ir sesijų dienotvarkės rengimas.Pirmininkas atstovauja Parlamentui jo santykiuose su kitomis Europos Sąjungos institucijomis, šalimis narėmis ir užsienio valstybėmis.

V.Europos Parlamento komitetai
Europos Parlamentas turi 20 nuolatinių komitetų, kuruojančių atskiras sritis:
1. Užsienio reikalų, žmogaus teisių, bendros saugumo ir gynybos politikos komitetas
Atsakingas už šių pagrindinių sričių klausimus:
• ES bendros užsienio ir saugumo politikos klausimais, tarp jų bendros gynybos ir nusiginklavimo politikos formalumus;
• Ryšiai su Vakarų Europos Sąjunga;
• Ryšių su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis politinai aspektai, susiję su ES narių priėmimo priežiūra;
• Derybų dėl naujų ES narių priėmimo priežiūra;
• Derybų dėl asociacijos ir kitų tarptautinių sutarčių pasirašymo priežiūra;
• Demokratizacijos ir žmogaus teisių klausimai trečiosiose šalyse;
• Tarpparlamentinių delegacijų, jungtinių parlamentinių komitetų, ad hoc delegacijų veiklos koordinavimas.

2. Biudžeto komitetas
Atsakingas už šių pagrindinių sričių klausimus:
• EP biudžetinių galių įgyvendinimas;
• ES biudžetas;
• Daugiametės ES pjamų ir išlaidų sąmatos, šiuo klausimu pasirašyti tarpinstituciniai susitarimai;
• Sąjungos finansiniai šaltiniai;
• Bendrijos aktų finansiniai aspektai;
• Parlamento biudžetas, administravimas ir ataskaitos.

3. Biudžeto kontrolės komitetas
Atsakingas už šių pagrindinių sričių klausimus:
• Kontrolė finasinių, biuždetinių ir administracinių priemonių, susijusių su bendruoju ES biudžetu;
• Finansinės ir administracinės Europos anglių ir plieno bendrijos , Europos investicijų banko veiklos kontrolė;
• Europos Bendrijų ir bet kurių jų finansuojamų institucijų ar organų ataskaitų ir balansų pristatymas, auditas ir nutraukimas;
• Einamojo biudžeto vykdymo priežiūra, nagrinėjant Komisijos pateikiamas periodines ataiskaitas;
• Auditorių rūmų ataiskaitų ir nuomonių svarstymas;
• Santykiai su Auditorių rūmais ir jų narių skyrimas;
• Europos Parlamento kontrolė.

4. Piliečių laisvių ir teisių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Atsakingas už šių pagrindinių sričių klausimus:
• Piliečių teisės, žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės ES;
• Apsauga nuo diskriminacijos lyties, rasės, kilmės, religijos, tikėjimo, amžiaus .ar seksualinės orientacijos pagrindu;
• Žmonių saugumas ir laisvas judėjimas;
• Imigracijos, prieglobsčio politika;
• Kova su rasizmu ir ksenofobija;
• Kova su tarptautiniais nusikaltimais, narkotikų kontrabanda ir sukčiavimu;
• Bendradarbiavimas policijos preigūnų, muitų srityje;
• Teisinis bendradarbiavimas ankčiau minėtose srityse.

5. Ekonomikos ir monetarinių reikalų komitetas
Atsakingas už šių pagrindinių sričių klausimus:
• Laipsniškas Ekonominės ir piniginės sąjungos kūrimas;
• Vidutinio ilgumo ir ilgalaikis ekonominis ir pinigų politikos planavimas;
• Monetarinės politikos, mokėjimo balanso, kapitalo judėjimo ir skolinimo bei skolinimosi klausimai;
• Santykiai su Europos Centriniu banku;
• Mokesčių harmonizavimas, laisvas asmenų, prekių paslaugų, kapitalo judėjimas.

6. Teisės reikalų ir vidaus rinkos komitetas
Atsakingas už šių pagrindinių sričių klausimus:
• Juridiniai Bendrijos teisės kūrimo, interpretacijos ir taikymo aspektai;
• Tarptautinės teisės kūrimo, interpretacijos ir taikymo aspektai;
• Visi klausimai, susiję su ES piliečių teisių ir pgrindinių laisvių apbrėžimu ir kodifikavimu;
• Valstybių narių nacionalinių įstatymų koordinavimas Bendrijoje.

7. Pramonės, užsienio prekybos, mokslo tyrimų ir energetikos komitetas

Atsakingas už šių pagrindinių sričių klausimus:
• Energijos tiekimas ir bendra energatikos politika;
• Įvairaus pobūdžio tyrimai, plėtros programos, jų taikymaas ir su tuo susiję susitarimai;
• Informacijos skeidimo ir informacinių technologijų, būtinų informacijos kaupimui, priėjimui prie jos, jos perdavimui, priėmimui ir sintezei, reikalai;
• Pramoninė nuosavybė ir patentai.

8. Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas
Atsakingas už šių pagrindinių sričių klausimus:
• Užimtumo politika ir socialinė politika;
• Darbo vietų kūrimas;
• Darbo ir gyvenimo sąlygų gerinimas;
• Atlyginimų ir pensijų politika;
• Laisvas darbo jėgos judėjimas;
• Diskriminacija lyties, rasės,kilmės, religijos, tikėjimo, amžiaus ar seksualinės orientacijos pagrindu;
• Kolektyvinė darbininkų ir darbdavių interesų apsauga;
• Dirbančiųjų informavimas ir konsultavimas;
• Bendrijos ir ne Bendrijos darbininkų migrantų socialinė apsauga.

Aplinkos apsaugos, sveikatos ir vartotojų teisių apsaugos komitetas
Atsakingas už šių pagrindinių sričių klausimus:
• Aplinkos politka ir aplinkos apsaugos priemonės (oro, vandens, žemės užterštumo mažinimas, faunos apsauga ir t.t.);
• Visuomenės sveikata (medicininiai tyrimai, maisto kokybės tikrinimas ir t.t.);
• Vartotojų apsauga, klausimai, susiję su Bendrijos veiksmų programose pasiūlytų priemonių įgyvendinimu (vartotojų ekonominių interesų apsauga, informacijos vartotojams ir jų išsilavinimo lygio kėlimas ir t.t.).

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas
Atsakingas už šių pagrindinių sričių klausimus:
• Bendros žemės ir miškų ūkio politikos vykdymo ir plėtros priežiūra;
• Kaimo plėtros, taip pat Europos žemės ūkio orientacijos ir garantijų fondo Oreintacijos sekcijos veiklos priežiūra;
• Teisės aktų, reglamentuojančių gyvulininkystę, taip pat veterinarijos sritis, susijusias su naminių gyvulių ligų eliminavimu ir kontrole, leidyba
• Neperdirbtos žemės ūkio produkcijos tiekimas;
• Maisto produktų pramonė ir perdirbimas.

Žuvininkystės komitetas
Atsakingas už bendros žuvininkystės politikos vykdymo, plėtros ir administravimo klausimus.

Regioninės politikos, transporto ir turizmo komitetas
Atsakingas už šių pagrindinių sričių klausimus:
• Bendrijos regioninė politika, suprantama kaip srtuktūrinė politika, kuria siekiama Bendrijos ekonominės ir socislinės sanglaudos, harmoningos plėtros ir skirtumų pašalinimo:
• Bendrijos regioninės politikos planų ir projektų sudarymas, įgyvendinimas ir įvertinimas;
• Bendrijos srtuktūrinių finansinių instrumentų koordinavimas;
• Santykiai su vietinėmis ir regioninėmis valdžiomis, formuojant regioninę politiką;
• Bendra transporto politika;
• Europos transporto tinklo kūrimas;
• Transport.o sferos diskriminacija, harmonizacija ir koordinacija;
• Turizmo politika.

Kultūros, jaunimo, švietimo, visuomenės informavimo priemonių ir transporto komitetas
Atsakingas už šių pagrindinių sričių klausimus:
• Kultūriniai ES aspektai (žinių apie kultūrą tobulinimas, kultūrinio palikimo išsaugojimas, kultūriniai mainai);
• Švietimo politika (valstybių narių kalbų mokymas ir skeidimas, studentų ir mokytojų mainai, distancinio mokymo ystymas, Europos Universiteto kūrimas ir t.t.);
• Jaunimo politika (pasikeitimo programos, jaunų žmonių skatinimas įsijungti į Europos integracijos procesą);
• Sporto politikos klausimai;
• Informacijos ir žiniasklaidos priemonių politika, visuomenės informavimas apie ES veiklą:
• Autovizualinė pramonė, informacinės visuomenės kultūriniai ir švietimo klausimai;

Plėtros ir bendravimo komitetas
Atsakingas už šių pagrindinių sričių klausimus:
• Politinis dialogas su besivystančiomis šalimis;
• Humanitarinė, skubi ir maisto pagalba besivystančiomis šalims;
• Bendradarbiavimas švietimo, techninėje ir finansų, investicijų, sveikatos, pramonės, kaimo reikalų srityse;
• Parama, skatinant demokratizacijos procesus, žmogaus teisių apsaugą besivystančiose šalyse.

Konstitucinių reikalų komitetas
Atsakingas už šių pagrindinių sričių klausimus:
• Europos integracijos plėtra tarpvyriausybinių konferencijų pagalba;
• Plėtros derybų institucinės pasekmės;
• Europos Sąjungos sutarties įgyvendinimas ir jos veikimo vertinimas;
• Ryšiai su kitomis ES institucijomis.

Moterų teisių bei lygių galimybių komitetas
Atsakingas už šių pagrindinių sričių klausimus:
• Moterų teisių Europos Sąjungoje, besiremenčių Europos Parlamentas šiuo klausimu priimtinomis rezoliucijomis, apibrėžimas ir evoliucija;
• Direktyvų, susijusių su lygiomis moterų teisėmis, įgyvendinimas, jų tobulinimas bei naujų formulavimas;
• Moterų socialinė, darbo ir mokymo politika, priemonės kovoti su moterų nedarbu;
• Moterų studijų ir informavimo politika;
• Moterys ES institucijose ir kitose tarptautinėse organizacijose.

Peticijų komitetas

Atsakingas už šių pagrindinių sričių klausimus:
• Atsakingas už klausimus, susijusius su peticijomis, jų nagrinėjimu ir su tuo susijusiais veiksmais, taip pat už ryšius su ombudsmeno institucija.
Europos Parlamentas gali sudaryti pakomitečius, laikinas komisijas specifinėms problemoms spręsti arba tyrimo komisijas.
Ryšiams su Asociacijos sutartį pasirašiusiomis valstybėmis palaiko Jungtiniai parlamentiniai komitetai, o su kitų valstybių parlamentais ir tarptautinėmis organizacijomis – tarpparlamentinės delegacijos.5.Europos Parlamento nariai
Europos Parlamento nariai nuo 1979 metų renkami tiesioginiais visuotiniais rinkimais penkerių metų laikotarpiui. EP sudaro 626 nariai. Deleguojamų parlamentarų skaičius nuo kiekvienos valstybės-narės paskirstytas remiantis proporciniu principu, t.y. atsižvelgiant į valstybės-narės gyventojų skaičių:

Belgija 25
Didžioji Britanija 86
Danija 16
Vokietija 99
Graikija 25
Ispanija 64
Prancūzija 87
Airija 15
Italija 87
Liuksemburgas 6
Olandija 31
Austrija 21
Portugalija 25
Suomija 16
Švedija 226.Europos Parlamento politinės frakcijos
Skirtingai nuo nacionalinių parlamentų Europos Parlamento nariai yra suskirstyti ne pagal valstybinę priklausomybę, bet į politines frakcijas. 1999 m. gegužės rinkimų Europos Parlamento frakcijos ir narių skaičius:

Parlamento partijos

Europos liaudies partija/Europos Demokratai (EPP)
Europos socialistų partijos frakcija (PES)
Europos liberalų, demokratų ir reformatorių partijos frakcija (ELDR)
Žalieji/Europos Laisvės Aljansas (Greens/EFA)
Europos Konfederacinė unitarinė kairiųjų frakcija/Šiaurės žaliųjų kairė (GUE/NGL)
Sąjungos už Europą frakcija (UEN)
Demokratijos ir Įvairovės Europos partija (EDD)
NI- nepartiniai
Visi Parlamento nariai priklauso bent veinam iš 17 nuolatinių komitetų, kurie yra steigiami siekiant palengvinti ir padaryti efektyvesnį Parlamento darbą plenarinių sesijų metu.
Norint sudaryti politinę frakciją reikia:
-23parlamentarų dviem valstybėms-narėms
-18parlamentarų iš trijų valstybių-narių
– 14 parlamentarų iš keturių ir daugiau valstybių-narių
Europos liaudies partijos frakcija (PPE)
Didžiausia Europos Parlamento politinė frakcija. Sudaro- 233 nariai iš 15 valstybių narių. Sudėtis:
• 53 iš Vokietijos
• 37 iš Didžiosios Britanijos
• 34 iš Italijos
• 28 iš Ispanijos
• 21 iš Prancūzijos
• 9 iš Graikijos
• 9 iš Olandijos
• 9 iš Portugalijos
• 7 iš Austrijos
• 7 iš Švedijos
• 6 iš Belgijos
• 5 iš Suomijos
• 5 iš Airijos
• 2 iš Liuksemburgo
• 1 iš Danijos
Pirmininkas- Hans-Gert Poettering.
Pirmininkas turi 6 vicepirmininkus, atsakingus už santykius su kitomis ES institucijomis, tarptautinius ryšius ir ryšius su iždininku.
ELP programa- ES plėtra: ELP remia glaudžius Centrinės ir Rytų Europos šalių ir Europos Sąjungos santykius, pasisako už jų saugumo užtikrinimą ir vieningą Europą.

Europos socialistų partijos frakcija (PES)
Antra pagal dydį Europos Parlamento frakcija. Sudėtis- 180 narių iš 15 valstybių narių. Šeši Europos socialistų partijos frakcijos (PSE) nariai yra Europos Parlamento viceprezidentai, 6- Parlamento komiteto pirmininkai:
Biudžeto komitetas- Wynn
Ekonomikos ir Finansų reikalų komitetas- Randzio-Plath
Industrijos, Užsienio prekybos ryšių, Tyrimų ir Energetikos- Westendorp
Įdarbinimo ir Socialinių reikalų komitetas- Rocard
Konstitucinių reikalų- Napolitano
Moterų teisių ir Lygių galimybių- Theorin
Vadovas- Enrique Baron Crespo
ESP programa- ES plėtra: pasisako už ES plėtrą, laiko plėtrą vienu iš svarbiausio savo frakcijos prioritetų.
Europos liberalų, demokratų ir reformatorių partijos frakcija (ELDR)
Sudėtis- 50 narių iš 10 valstybių narių. Pirmininkas- Pat COX
ELDR programa- ES plėtra: ES plėtra suprantamas kaip moralinis imperatyvas, politinė būtinybė ir ekonominis šansas; demokratijos ir ilgalaikio stabilumo Europoje garantas. Akcentuojama ES institucinės reformos būtinybė prieš priimant naujas valstybes-nares.
Žalieji/Europos Laisvės Aljansas (Greens/EFA)
Sudėtis- 48 nariai iš 12 valstybių narių.
Vadovas- Juan BEHREND
ESP programa- ES plėtra: pasisako už ES plėtra; plėtra suprantama kaip šansas taikiai Europos ekonominei ir politinei integracijai. Tuo pačiu akcentuojama ES institucinės reformos būtinybė prieš priimant naujas valstybes-nares.
Europos Konfederacinė unitarinė kairiųjų frakcija/Šiaurės žaliųjų kairė (GUE/NGL)
Sudėtis- 42 nariai iš 10 valstybių narių. Nariai:
• 11- iš Prancūzijos;
• 7- iš Vokietijos;
• 4- iš Ispanijos;
• 6- iš Italijos;
• 6- iš Graikijos;
• 3- iš Švedijos;
• 2- iš Portugalijos;
• 1 iš Suomijos;
• 1 iš Danijos;
• 1 iš Olandijos
Prezidentas- Francis WURTZ

IŠVADOS
Pabaigoje dar kartą reikėtų pabrėžti, kad Parlamentas yra vienas iš penkių pagrindinių Europos Sąjungos institucijų, kurio pagrindinis tikslas yra atstovauti Europos Sąjungos piliečių interesus.

Europos Parlamentas atlieka tris svarbias funkcijas: įstatymų leidžiamosios valdžios funkcijas, biudžeto valdžios tvirtinimo funkciją, vykdomosios .valdžios kontrolės funkciją. Šiuo metu Parlamentas aktyviai dalyvauja priimant teisės aktus bei tvirtinant Europos Sąjungos biudžetą, prižiūri institucijų veiklą. Kaip jau minėta Europos Parlamentas turi 20 nuolatinių komitetų, kuruojančių atskiras sritis. Be to Parlamentą sudaro nariai kurie renkami atsižvelgiant į valstybės gyventojų skaičių. Taip pat Europos Parlamento nariai yra suskirstyti į politines frakcijas.
Europos Parlamentas yra labai įdomus reiškinys, nes jame kaip veidrodyje atsispindi tai, kas iš tiesų yra Europos Sąjunga, kiek ji yra panaši į jungtinę valstybę ir kiek yra tarpatutinė organizacija. Jau vien tai, kad Europos Parlamentas neturi nuolatinės būstinės ir dirba arba Strasbūre, arba Briuselyje , arba Liuksemburge, rodo, kad ir Europos Sąjungos valstybės dar pačios gerai nežino, kokia bus tolesnė Europos vienijimosi raida.

NAUDOTA LITERATŪRA:
1. Algirdas Paleckis. „Ties Europos greitkeliu‘‘.V. 2000m.
2. Europos integracijos studijų centras „ Europos Sąjunga: institucinė sąranga ir politikos aktualijos“. V. 2000m.
3. http:// www.europarl.eu.int/presentation/default_lt.htm

Leave a Comment