TurinysĮvadas…………………………………………………………………………………………………31. ES struktūriniai fondai……………………………………………………………………………..42. Laukiami pokyčiai farmacijos sektoriuje įstojus į ES……………………………………………..53. Sveikatos informacijos plėtra………………………………………………………………………74. Pagrindiniai informacijos apie sveikatą šaltiniai…………………………………………………..85. Visuomenės sveikata ES teisėje………………………………………………………………….106. Europos bendrijos sritys, įgyvendintos per sveikatosprogramas………………………………..117. Pagrindiniai tikslai, iškelti sveikatosprogramoje…………………………………………………15Išvados………………………………………………………………………………………………17Literatūra……………………………………………………………………………………………18
Įvadas
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą atsiveria visiškai kitokiosfinansinės galimybės. Mes įstojame į sąjungą, kurioje yra siekiamasuvienodinti pragyvenimo lygį gyventojams, ypač jautriai rūpinamasi, kadkiekvienas šalies gyventojas turėtų darbą ir uždarbį, susirgus gautųreikiamą medicininę pagalbą, galėtų mokytis ir tobulintis, kad sumažėtųskirtumas tarp bendrų šalies pajamų (BVP) kiekio tenkančio vienamgyventojui Vakarų Europos šalyse ir Lietuvoje, būtų sukurtos naujos darbovietos ir pan. Suprantant, kad stojančiųjų šalių pragyvenimo lygis yra žymiaižemesnis negu Vakarų Europos šalyse, Europos Sąjunga šių problemųsprendimui jose siūlo įvairias finansinės paramos priemones. Tam įsteigtadaug fondų, vykdomos tarptautinės programos ir pan. Viena iš tokių paramosformų yra ir ES struktūriniai fondai. Lietuva būdama šalimi kandidate kai kuriais atvejais galėjo naudotisįvairia Sąjungos finansine parama. Tapus ES nare, keisis šios paramosfinansavimo šaltiniai, smarkiai išaugs paramos apimtys visų susikaupusiųproblemų sprendimo galimybei užtikrinti. Darbo tikslas – aptarti sveikatos apsaugos reikšmę Europos Sąjungoje.Darbo uždaviniai:1. Aptarti ES struktūrinius fondus2. Apžvelgti ES sveikatos informacijos plėtrą3. Pateikti Europos bendrijos sritis, įgyvendintas per sveikatos programas
ES struktūriniai fondai
Kokia tai yra parama ir ką ši parama duos kiekvienam iš mūsų?Struktūriniai fondai yra Europos Sąjungos regioninės politikos finansavimopriemonė, skirta sumažinti skirtumus tarp išsivysčiusių ir mažiauišsivysčiusių regionų (arba valstybių). Struktūrinius fondus sudaro keturi atskiri tarpusavyje susijęfondai (kuriuos sudaro ES biudžeto lėšos), turintys skirtingus tikslus irskirtingas finansines galimybes: Europos regioninės plėtros fondas (ERPF),Europos socialinis fondas (ESF), Europos žemės ūkio valdymo ir garantijųfondas (EŽŪVGF) ir Finansiniai instrumentai žuvininkystės valdymui (FIŽV). Struktūrinių fondų parama remiasi principu teikti lėšas, kurios yraskirtos ne pakeisti pačių valstybių išlaidas tam tikrose srityse, o jaspapildyti. Tačiau papildomumas yra ženklus ir, pavyzdžiui, viešųinstitucijų projektams ES struktūrinių fondų parama galės sudaryti net iki75 proc. konkretaus projekto išlaidų.
Ką tai reiškia sveikatos sektoriui? Visos gydymo įstaigos Lietuvoje yra viešosios įstaigos. Tam, kadpagerinti jų darbą, pagerinti gydymosi sąlygas jose, Lietuvos Vyriausybė,savivaldybės kasmet skiria biudžeto lėšas. Žinome, kad šalies gydymoįstaigų pastatai seni, dauguma neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, jųišlaikymui ir atnaujinimui bei esamos įrangos pagerinimui lėšų nuolattrūksta. ES struktūrinių fondų parama tuo ir paremta, kad parengusnustatyta tvarka projektus, 3/4 reikiamų lėšų bus padengtos iš EuroposSąjungos biudžeto lėšomis. Taigi, turėsime 4 kartus daugiau lėšų irgalėsime 4 kartus sparčiau gerinti gydymosi sąlygas Lietuvos medicinosįstaigose, per tą patį laiką galėsime atlikti 4 kartus daugiau darbų. Tam, kad gauti šią paramą, gydymo įstaigos nustatyta tvarka rengsprojektus. Kadangi kiekvienas projekto naudos gavėjas (sveikatos priežiūrosįstaiga) iš savo ar valstybės biudžeto lėšų privalės padengti ketvirtadalįprojekto išlaidų (25 %), šiuo metu Lietuva rengia bendrą šalies dokumentą,kuriame yra numatyta kokiems projektams ir kiek lėšų jų įgyvendinimuiplanuojama skirti iš valstybės biudžeto, įstojus į ES. Turime pasidžiaugti, kad planuojama naudoti ES struktūrinių fondųparamą taip pat ir sveikatos apsaugos projektams, t.y. kad reikiamąprocentą gydymo įstaigų teikiamų projektų išlaidų padengs valstybės ir
savivaldybių biudžetai.Kam gali būti naudojama ES struktūrinių fondų parama? Tai: ligoninių statyba ir esminė renovacija, medicininės įrangosatnaujinimas šiuolaikine, medicinos personalo kvalifikacijos kėlimas ir kt.Įstojus į ES neišnyks mus varginantys negalavimai ir ligos, kurieegzistuoja ir Europos Sąjungos šalyse, tačiau atsiras galimybė greičiaugauti šiuolaikiškesnę medicinos pagalbą, gydytis atnaujintose pagalšiuolaikinius reikalavimus ligoninėse, greičiau sulaukti greitosiospagalbos, pasirengusios medicinos pagalbą teikti nelaimės vietoje net ypačsudėtingais atvejais ir kt. Narystė Europos Sąjungoje atvers Lietuvai naujas perspektyvas,padės pasiekti išsivysčiusių ES valstybių lygį, užtikrinti jos piliečiųgerovę bei teisių apsaugą, sveikatos priežiūros srityje greičiau artėsimeprie tų galimybių, kurias gauna Europos Sąjungos gyventojai.Sveikatos programų skyriaus vedėja,
Rūta Liaudanskienė
Laukiami pokyčiai farmacijos sektoriuje įstojus į ES
Valstybės rūpestis bei pačių žmonių interesas, kad ligoniai būtųgydomi tik saugiais, kokybiškais ir veiksmingais vaistais, kad mokslopažanga, pasireiškianti naujais aukštos technologijos preparatais pasiektųLietuvą taip greitai, kaip ir kitas išsivysčiusias valstybes. Svarbu, kadvaistų būtų vaistinėse, būtiniausi vaistai būtų kompensuojami, o vaistusvaistinėse išduotų aukštos kvalifikacijos vaistininkai, kurie turėtųtinkamų farmacinių žinių ir galėtų suteikti ligoniui pilnavertę informacijąapie vaistus. Svarbu, kad farmacijos pramonė plėstųsi ir vystytųsi lemdamatiek socialinius ir finansinius, tiek Lietuvos vaistų rinkos teigiamusposlinkius. ES nustačiusi itin griežtus reikalavimus vaistų kokybei, saugumuiir veiksmingumui, jų gamybai, platinimui, reklamai, pakuočių ženklinimui,informacijai vartotojui, taip pat vaistininkams ir jų rengimui. Lietuvadidžiąją dalį šių reikalavimų jau perkėlė į savo teisę bei juos įgyvendina.Nuo š.m. balandžio 1 d. nauji vaistai bus registruojami pagal ESreikalavimus, lig tol įregistruotų vaistų registravimo bylos busperžiūrėtos ir papildytos iki 2007 m. sausio 1 d. Tai reiškia, kad vaistųrinkoje vartotojai bus garantuoti, kad gydosi tikrai saugiais irkokybiškais vaistais. Stambiosios farmacijos pramonės įmonės persitvarko pagal ESnustatytus vaistų geros gamybos praktikos reikalavimus. Įmonės rekonstruojapatalpas, įsigyja naujas šiuolaikines technologijas, tobulina vaistųgamybos procesus ir gerina jų kokybę, kelia darbuotojų kvalifikaciją.Suprantama, kad šie procesai sudėtingi ir reiškia didelį finansinį iššūkįmūsų gamintojams, tačiau jie yra būtini. Pramoninė vaistų gamyba negalibūti orientuota tik į vietinę rinką. Būtina užsienio rinkų paieška,eksporto plėtimas. Jei norime eksportuoti savo produkciją į Europą, turimegaminti vaistus pagal joje pripažintus standartus. Beje, norėdami plėstieksportą į Rytų šalis, taip pat turime gerinti produkcijos kokybę, nes iršios šalys diegia geros gamybos praktikos reikalavimus, pvz, RusijosFederacija numato juos taikyti nuo 2005 m. Taigi, visais atvejai pertvarkapramonėje yra būtina. Įstodami į ES mes įgyjame pripažinimą, kad mūsųvaistai yra aukštos kokybės ir mes galime lygiavertėmis sąlygomiskonkuruoti su kitais ES gaminamais bei rinkoje esančiais vaistais.Atsivėrusios naujos rinkos sudarys palankias prielaidas vystytis farmacijospramonei. O tai naudinga mums visiems. Bus vystoma viena iš nacionalinėspramonės šakų (išsaugomos ir sukuriamos naujos darbo vietos, mokamimokesčiai į biudžetą), Lietuvos vaistų rinkoje didės vietinės pramonėspagamintų vaistų dalis, jie nenusileis savo kokybe ir saugumu iš užsienioįvežamiems vaistams, bet bus pigesni, o tai itin svarbu mūsų ligoniams. Vaistus importuoja ir platina vaistų didmeninio platinimo įmonės.Nuo jų veiklos kokybės priklauso, kokių vaistų bus Lietuvos rinkoje, ar jųnetruks, ar tiekimo metu nebus pažeista kokybė. Todėl šių įmonių veikla
itin svarbi. Platinimo įmonės iki š.m. liepos 1 d. turi persitvarkytipagal ES nustatytus geros vaistų platinimo reikalavimus, kuriaisužtikrinama, kad vaistai perkami tik iš farmacinei veiklai licencijuotųįmonių, transportuojami, saugomi sandėliuose ir parduodami vaistinėmsišsaugant vaistų kokybę. Pagal aukštus reikalavimus dirbančios įmonėsužtikrins saugų vaisto kelią nuo gamintojo iki vaistinių, stabilią vaistųrinką, kai net ir reta liga sergantis ligonis turės galimybę įsigyti vaistųir nereikės ieškoti, kad jų kas nors atvežtų ar kitaip gautų. ES teisė nereglamentuoja vaistų kainodaros ir kompensavimo. Yrabendro pobūdžio reikalavimai, kad šios sritys būtų viešos ir skaidrios.Visa kita, kokius vaistus ir kaip kompensuoja, sprendžia pati šalis. Taipriklauso nuo pasirinkto sistemos modelio, sergamumo, finansinių išteklių.Lietuvoje veikianti kainodaros ir kompensavimo sistemos yra panašios įdaugelio ES šalių. Jau dabar keičiamės su kitomis šalimis informacija apievaistų kainas, o po įstojimo į ES šie procesai palengvės, būsimelygiaverčiai partneriai prašydami vienos ar kitos informacijos apievaistus. Labai svarbu, kad gerėjant šalies ekonomikai, gerės ir biudžetinisfinansavimas sveikatos apsaugai, o kartu ir vaistų kompensavimui. Įstojimas į ES turės įtakos ir vaistininkams. Ši profesija EuroposSąjungoje yra vertinama profesija. Galime pasidžiaugti, kad Lietuvojerengiami vaistininkai taip pat kaip ir ES šalių universitetuose, todėlLietuvai tapus ES šalimi nare Lietuvos vaistininkų diplomai buspripažįstami ir jie bus lygiaverčiai savo profesijos atstovai, kaip ESšalių vaistininkai. Tikimės, kad galimybės išvykti dirbti Lietuvosvaistininkams į ES šalis nebus tas vienintelis tikslas, kurį pajus Lietuvosvaistininkai. Svarbu, kad Lietuvos žmonėms vaistinėse teikiamos paslaugosbūtų kvalifikuotos ir aukštos kokybės. Ypač permainas turėtų pajusti kaimo vaistinės. ES struktūriniamsfondams pasiekus Lietuvą, turėtų pagerėti kaimo gyventojų finansinė padėtisir jie galės įsigyti reikalingų vaistų bei daugiau dėmesio skirti sveikamgyvenimo būdui. Tai turėtų skatinti vaistinių steigimąsi kaime, vaistusišdavinės farmacijos specialistai, kurie galės pateikti išsamią informacijąkaip vaistus vartoti, koks galimas šalutinis poveikis, patars kitaisklausimais. Farmacijos sektoriaus integracija į ES reiškia kokybiškai naująsistemą, kuri garantuoja gyventojų aprūpinimą aukštų technologijų vaistaisbei kokybišką farmacijos įmonių veiklą. Lietuvos atstovai dalyvaus ES struktūrų: Vaistų, Farmacijoskomitetų, Europos vaistų vertinimo agentūros darbe, todėl turėsimepuikias galimybes diskutuoti ir išsakyti savo nuomonę vaistų klausimais.Sveikatos informacijos plėtra – strateginė integracijos
į Europos Sąjungą kryptis (1998m) Daugiausiai apie dominančias sveikatos problemas gyventojai sužinoiš televizijos laidų, sveikatos priežiūros specialistų. Plunksna,televizijos kamera ir radijas daro didelę įtaką asmens sveikatai irvisuomenės sveikatos politikai. PSO plėtojamas Pasaulio sveikatosinformacijos tinklas (World Health Communication Network) sveikatosinformaciją pripažįsta sveikatos determinantu .
Sveikatos informacija, ypač populiarioji, dažnai ignoruojama. Taivis dar silpna visuomenės sveikatos propagavimo sritis. Valstybėstarnautojai, visuomenės sveikatos specialistai, nevyriausybiniųorganizacijų atstovai stokoja informacijos teikimo įgūdžių bei rinkodarosir reklamos platinimo žinių, kurias sumaniai naudoja tabako pramonė. Blogąsituaciją dar pablogina nepakankami informacijos šaltinių, žiniasklaidos,privataus ir visuomenės sektorių tarpusavio ryšiai. Galintys siekti bendrotikslo partneriai, kurių vieta toje pačioje sveikatos informacijos frontolinijoje, nepasitiki vieni kitais. Vyriausybė mano, kad žiniasklaidai rūpitik sensacijos ir skandalai, o žiniasklaidos nuomone, visa, kas oficialiaipateikiama, tėra korumpuota ir bloga . Mes gyvename informacijos amžiuje, todėl vykdydami PSO programos,,Sveikata visiems XXI amžiuje“ tikslus, pirmiausiai turime garantuotisveikatos informacijos kokybę ir jos prieinamumą gyventojams. Atitinkanti
reikalavimus kiekvienam prieinama sveikatos informacija yra labaireikšmingas įnašas vykdant priimtus sprendimus, nes ji – sveikatosstiprinimo ir ligų prevencijos pagrindas.Sveikatos informacija (Health communication) apibrėžiama kaipmokslo ir informavimo strategijų panaudojimas individo ir bendruomenėssveikatos stiprinimo sprendimams .
Mokslininkai dažnai taiko platesnį šio termino apibrėžimą, pvz.,,,Sveikatos informacija – tai svarbių sveikatos klausimų perteikimasasmenims, institucijoms ir visuomenei, panaudojant informacijos perdavimo,motyvavimo bei įtaigos meną ir techniką. Ji apima ligų prevencijos,sveikatos stiprinimo, sveikatos priežiūros politikos ir praktikos, asmensgyvenimo kokybės ir bendruomenės sveikatos gerinimo reikalus“ .
Sveikatos informaciją sudaro : • Sveikatos mokymas – sveikos elgsenos įtvirtinimo priemonė, kaigyventojai informuojami, mokomi sveikatos žinių ir įgūdžių, tam tiksluipasitelkiant struktūras, naudojant mokymo priemones. • Socialinė rinkodara – teigiamų bendruomenės elgesio pokyčių skatinimopriemonė, panaudojant rinkos principus ir žiniasklaidą. • Propagavimas – sveikatos stiprinimo politikos, teisės normų irprogramų rėmimo per žiniasklaidą priemonė. • Rizikos veiksnių informacija – būdas įtraukti bendruomenę į diskusijąapie aplinkos ir kitus sveikatai pavojingus veiksnius, jų prevencijosalternatyvas. Čia priskiriamos ir individualios konsultacijos apiegenetiškai lemiamą pavojų sveikatai ir pasirinkimo pasekmes. • Paciento informavimas – asmenų informavimas apie sveikatos sutrikimopriežastis ir sveikatos stiprinimo galimybes, terapijos ir alternatyviųpriemonių taikymą pacientų mokymui ir savišvietai. • Vartotojo informavimas – priemonė ugdyti asmenų supratimą,reikalingą priimti sprendimus dėl savo ar šeimos narių sveikatos,pasirinkti sveikatos paslaugų teikėjus, sveikatos draudimo rūšį, naudotissavigalbos priemonėmis, prevencijos ir socialinės gerovės programomis,gydymo ir reabilitacijos paslaugomis. Informacija ir švietimas daro didelę įtaką skatinant gyventojussveikiau gyventi, imantis ligų prevencijos ir kontrolės priemonių, remiantsvarbias valstybės ir bendruomenės sveikatos stiprinimo iniciatyvas,sprendžiant medicinos pagalbos teikimo uždavinius. Tačiau informacija patisavaime negali suteikti visuomenei galios išspręsti sistemos problemas,tokias kaip skurdas ar medicinos pagalbos prieinamumas. Ji negali paveiktigenetiškai nulemtų nesveikatos priežasčių. Sveikatos informacija ir ryšiainesumažins ligų plitimo ir gyventojų sergamumo, jeigu jį palaiko tam tikrielgsenos, biologiniai ar socialiniai ekonominiai aplinkos veiksniai. Tačiauefektyvi sveikatos informacija gali padėti įveikti daugelį šių kliūčių. Pirmiausias ES visuomenės sveikatos programos tikslas yra sukurtivisapusišką sveikatos informacijos sistemą, kurios pagrindą sudarytų platusspektras rodiklių, atspindinčių gyventojų sveikatos būklę, ligas ir jųdemografinius bei socialinius determinantus, gyvensenos veiksnius, gyvenimoir darbo sąlygas, o taip pat sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijospriemones, įskaitant jų kaštus. Bus renkama informacija apie sveikatossistemų plėtros tendencijas ir efektyvumą, sveikatos technologijas, kokybėsstandartus ir gerosios praktikos kriterijus. Bus sukurtos bendros duomenųbazės ir informacijos perdavimo bei keitimosi sistemos. Sukurti įvairūssveikatos informacijos sistemos paketai, tenkinantys skirtingų visuomenėsgrupių (politikų, sveikatos priežiūros specialistų, valstybės, regiono irvietos savivaldos institucijų, plačiosios visuomenės) informacijosporeikius.
Vykdydamos šią programą ES šalys numato įgyvendinti tokiassveikatos informacijos ir žinių plėtros priemones:1. Sveikatos stebėjimo sistemos plėtojimas: 1.1. rodiklių, kaupimo metodų ir duomenų bazių plėtra; 1.2. duomenų pateikimo ir sklaidos sistemos plėtra.2. Naudojimosi sveikatos analizės, patarimų, ataskaitų teikimo,informacijos perdavimo ir konsultavimo mechanizmu gerinimas. Į šias svarbiausias ES sveikatos informacijos plėtros kryptis ir jųįgyvendinimo strategiją būtina atsižvelgti planuojant Lietuvos visuomenėssveikatos strategiją, Ryšių su visuomene ir kitų sveikatos programųpriemones, Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės visuomenėssveikatos priežiūros tarnybos ir visuomenės sveikatos centrų Ryšių suvisuomene padalinių darbą, Lietuvos sveikatos informacijos centro,Visuomenės sveikatos ugdymo centro Visuomenės informavimo biuro veiklą.
Visuomenės sveikata Europos Sąjungos teisėje
Europos Sąjungai jau daugiau kaip 50 metų, tačiau visuomenės
sveikata, kaip viena iš politikos sričių, jos dokumentuose buvo įtvirtintapalyginti neseniai. Europos Sąjungos steigimo sutartyse visuomenės sveikatos priežiūrataip pat nebuvo reglamentuojama, o dėmesys buvo koncentruojamas į sąjungų,pagrįstų ekonominiais kriterijais, vieningos vidaus rinkos kūrimą.Pirmosios nuostatos dėl Europos Sąjungos šalių narių bendradarbiavimo,derinant sveikatos apsaugos ir darbo aplinkos taisykles, buvo įtrauktos įVieningą Europos aktą (Single European Act). Visuomenės sveikata, kaipsavarankiška sritis Europos Sąjungos teisėje, buvo apibrėžta tik 1992 m.vasario 7 d. Europos Sąjungos Mastrichto sutartyje. Šios sutartiesstraipsnis nustato, kad: “siekiant 2 straipsnyje (Europos ekonominės bendrijos steigimosutarties) iškeltų tikslų, kaip numatyta šioje Sutartyje ir pagal jojenustatytus terminus, Bendrijos veiklos sritys yra šios: <…> pagalbasiekiant aukšto lygio sveikatos apsaugos <…>.” Taigi, 1992 metais sveikatos apsauga tampa oficiali EuroposSąjungos veiklos sritis.Europos Sąjungos sutartis taip pat papildė Europos ekonominėsbendrijos steigimo sutartį X antraštinės dalies “Visuomenės sveikata”numatydama, kad “Bendrija prisideda prie žmonių sveikatos aukšto lygioapsaugos užtikrinimo skatindama valstybių narių bendradarbiavimą irprireikus paremdama jų veiklą”. Kitas su visuomenės sveikatos priežiūra susijusias sritis taip patreglamentuoja Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 157 (130)straipsnis – aplinkos apsauga, 153 (129a) str. – vartotojų apsauga, 137(118) str. – darbuotojų sauga ir kt. Europos Sąjunga, tapusi sąjunga “be sienų”, įgyvendinančia keturiaspagrindines laisves (laisvą asmenų, kapitalo, paslaugų bei prekiųjudėjimą), susidūrė su naujomis didelėmis sveikatos problemomis(narkomanija, AIDS, Alzhaimerio liga ir kt.) Bendrijos mastu tapo būtinatobulinti Europos sveikatos politiką. 1997 metais 15 valstybių nariųpasirašytoje Amsterdamo sutartyje bendrojo pobūdžio normos buvo pakeistos,sukonkretintos. Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 152 (129)straipsnis taip pat buvo pakeistas. Šio straipsnio 1 dalyje teigiama:
“Žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant irįgyvendinant visas Bendrijos politikos ir veiklos kryptis. Bendrija, savoveikla papildydama valstybių narių politiką, siekia gerinti visuomenėssveikatą, užkirsti kelią žmonių negalavimams ir ligoms bei pašalintipavojaus žmonių sveikatai šaltinius. Tokia veikla apima kovą su labiausiaisveikatą pakertančiomis ligomis skatinant jų priežasčių, plitimo irprofilaktikos tyrimus, taip pat skleidžiant informaciją ir plėtojantšvietimą sveikatos klausimais. Bendrija papildo valstybių narių veikląmažinant su narkotikais siejamą žalą sveikatai, taip pat plėtojantinformavimą ir prevenciją.” Svarbi yra minėto straipsnio dalis, numatanti, kad Bendrijavisuomenės sveikatos srityje visiškai pripažįsta valstybių narių atsakomybęuž sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą. Po sutarčių priėmimo Europos komisija komunikate dėl veiklos planovisuomenės sveikatos srityje išdėstė aštuonias svarbiausias Europosbendrijų veiklos sritis, kurios buvo įgyvendinamos per atskiras programas: 1. Sveikatos stiprinimas, ugdymas, švietimas ir mokymas. Kaip jaubuvo minėta, Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 152 (129)straipsnio 1 dalyje numatyta: “Bendrija savo veikla siekia <…> skleistisveikatos apsaugai reikalingą informaciją ir žinias.” Tokių nuostatųįtvirtinimas pirminiuose teisės aktuose (sutartyse, taip pat dažnaivadinamose Europos Sąjungos konstitucijose) parodo šių veiksmų svarbą,siekiant juos įgyvendinti visos Bendrijos mastu. Veiksmai buvo vykdomivadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 1996 m. kovo 29 d. priimtusprendimu Nr. 645/96/EC, patvirtinančiu Bendrijos veiksmų sveikatosskatinimui, informavimui, ugdymui ir mokymui programą, kurios pagrindinistikslas buvo užtikrinti aukštą sveikatos apsaugos lygį. Programa buvoįgyvendinama veiksmais, kuriais siekiama stiprinti sveikatos skatinimą tarpšalių narių, sveiko gyvenimo būdo ir įpročių propagavimą, apsaugos nuorizikos faktorių įgyvendinimą ir kt. Ypatingas dėmesys buvo skiriamassveikatos mokymui ir sveikos gyvensenos ugdymui mokyklose, darbo vietose,ligoninėse ir bendruomenėse, taip pat pabrėžiamas sveikos mitybos principų
propagavimas, tabako ir alkoholio žala, psichikos sveikatos veiksniai,lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių mažinimas, bendradarbiavimastarp sektorių, mokslinių tyrimų plėtojimas. 2. Sveikatos rodiklių monitoringas. Šią sritį aprėpia Bendrijosveiksmų sveikatos monitoringui programa, patvirtinta Europos Parlamento irTarybos 1997 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 1400/97/EC. Ši programaįtvirtino pagrindinį tikslą – sukurti Europos Sąjungos šalių sveikatosmonitoringo (stebėsenos) sistemą, skirtą vertinti sveikatą (sveikatoslygį), jos pokyčius ir ją įtakojančius veiksnius, padėti planuojamoms,monitoruojamoms ir vykdomoms programoms bei veiksmams, aprūpinti šalisnares patikima ir tinkama informacija, kuria siekiama rodiklių palyginimo,nacionalinės sveikatos politikos rėmimo. 3. Kova su vėžiu. Vėžys – viena iš pagrindinių mirties priežasčiųEuropos Sąjungoje. Kovojant su šia liga 1996 m. kovo 29 d. EuroposParlemento ir Tarybos sprendimu Nr. 646/96/EC buvo patvirtintas kovos suvėžiu veiksmų planas 1996-2000 m. Šiame plane (1 straipsnio 3 dalyje)daugiausia dėmesio buvo skiriama keturioms sritims: a) duomenims rinkti ir tirti, siekiant surinkti kuo daugiauinformacijos apie vėžio priežastis, profilaktiką ir gydymą, kaupti patikimąlyginamąją informaciją apie sergamumą vėžiu, ją naudoti Europos lygioepidemiologiniams vėžio tyrimams; b) informavimui ir sveikatos mokymui, siekiant išplėsti EuroposSąjungos gyventojų žinias apie vėžio grėsmę bei profilaktiką, propaguotisveiką gyvenseną, įgyvendinti sveikatos politiką bei atitinkamas priemones,susijusias su vėžio priežastimis bei grėsme; c) ankstyvajai vėžio diagnostikai ir atrankiniam sveikatos būklėstikrinimui, siekiant padėti įgyvendinti ir pagerinti ankstyvosiosdiagnostikos galimybes; d) kvalifikacijai kelti ir kokybės kontrolei bei garantijoms, kuriųtikslas tobulinti onkologijos, tarp jų ir vaikų onkologijos, specialistųrengimą, gerinti kokybės kontrolės metodus. 1998 m. lapkričio 8 d. EuroposKomisija priėmė rekomendaciją Nr. 89/601/EEC dėl sveikatos personalo mokymovėžio klausimais. Bendrijos mastu svarbus yra 1996 m. liepos 30 d. Komisijossprendimas Nr. 96/469/EC dėl patariamojo komiteto vėžio prevencijai įkūrimo(O. J. L 192 , 02/08/1996, p. 0031-0032). Europos Sąjungos politikoje daugiausia dėmesio skiriama kovai surūkymo sukeliamu vėžiu. 2001 m. birželį Europos Parlamentas ir Tarybapriėmė direktyvą Nr. 2001/37/EC dėl įstatymų, taisyklių ir administraciniųpriemonių, susijusių su tabako produktų gamyba, reklama ir pardavimu,derinimo tarp valstybių narių. Direktyva nustato maksimalias nikotino iranglies monoksido ribas cigaretėse, privalomuosius įspėjimus jaspardavinėjant ir kt. 4. Kova su AIDS ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis. Tai taip patsvarbi visuomenės sveikatos sritis. Europos Sąjunga, įteisindama vieną išpagrindinių laisvių – laisvą asmenų judėjimą, privalo numatyti irgarantuoti pakankamą užkrečiamųjų ligų kontrolę, kurios be jos galėtųnesunkiai paplisti. Europos Sąjungos šalys siekia, kad kiekvienoje atskiraiir tuo pačiu visose valstybėse būtų sukurta kuo efektyvesnė užkrečiamųjųligų nustatymo, stebėjimo bei kontrolės sistema. Tai leistų ankstidiagnozuoti ligą ir organizuoti greitą reagavimą. 1996 metais Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 647/96/ECbuvo patvirtinta bendrijos veiksmų programa dėl AIDS ir kitų užkrečiamųjųligų prevencijos 1996-2000 metais. Pagrindinis jos tikslas –bendradarbiaujant šalims narėms ir skatinant prevencijos programųkoordinavimą, remiant nevyriausybinių organizacijų veiksmus, tarp jų ir ŽIVužsikrėtusių asmenų organizacijas, padėti sustabdyti plitimą bei sumažintimirtingumą ir sergamumą AIDS ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis. Daugdėmesio programoje buvo skirta užkrečiamųjų ligų priežiūrai irmonitoringui, kovai su užkrečiamųjų ligų plitimu, informavimui, mokymui irugdymui bei ŽIV/AIDS užsikrėtusių asmenų rėmimui, kovai su jųdiskriminacija. Europos Parlamentas ir Taryba sprendimu Nr. 2119/98/EC įkūrėužkrečiamųjų ligų epidemiologinio stebėjimo ir kontrolės tinklą, kurisBendrijos lygiu skatina bendradarbiavimą ir vykdo veiksmų koordinavimą tarpšalių narių, kad būtų pagerinta užkrečiamųjų ligų prevencija ir kontrolė.Šis tinklas skirtas: – užkrečiamųjų ligų epidemiologiniam stebėjimui; – užkrečiamųjų ligų ankstyvojo įspėjimo bei reagavimosistemos sukūrimui, jų prevencijai bei kontrolei. 5. Kova su narkomanija. Europoje pastarąjį dešimtmetį vykstantsudėtingiems socialiniams ir ekonominiams procesams, vis grėsmingesniuveiksniu tampa narkotikų vartojimas. Šio reiškinio svarbą pabrėžia irEuropos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 152 (129) straipsnio 1dalis, numatanti: “Bendrija papildo valstybių narių veiklą mažinant sunarkotikais siejamą žalą sveikatai, taip pat plėtojant informavimą irprevenciją.” Europos Sąjunga, kovodama su šiuo veiksniu, priėmė keletą teisėsaktų: reglamentą, nustatantį priemones, kurių reikia imtis siekiantužkirsti kelią panaudoti tam tikras medžiagas neteisėtai narkotinių irpsichotropinių medžiagų gamybai, Bendrijos veiksmus, patvirtintus Tarybospagal Europos Sąjungos sutarties dėl Europolo narkotikų padalinio K.3straipsnį, direktyvą dėl tam tikrų medžiagų, naudojamų neteisėtai narkotikųir psichotropinių medžiagų gamybai, gaminimo ir patekimo į rinką ir kt. Visuomenės sveikatos požiūriu svarbus buvo Europos Parlamento irTarybos 1997 metų sprendimas Nr. 102/97/EC, patvirtinantis Bendrijosveiksmų programą dėl narkotikų priklausomybės prevencijos 1996-2000 metais.Programos tikslas – padėti kovoti su priklausomybe nuo narkotikų, skatinantbendradarbiavimą tarp šalių narių, šito buvo siekiama tokiais veiksmais:kaupiant duomenis, atliekant jų tyrimus ir analizę, informacijos skleidimu,sveikatos mokymu ir ugdymu. Europos Taryba 2000 m. birželio 7 d. patvirtino Europos Sąjungosveiksmų planą prieš narkotikus 2000-2004 metais (planą galima rastiinternete adresu: www.emcdda.org). Šiame plane numatomos penkiosprioritetinės veiksmų sritys, tarp kurių yra veiksmų koordinavimas,informacija ir vertinimas, poreikio mažinimas, narkotikų vartojimo beinusikaltimų, susijusių su narkotikų vartojimu, prevencija, neteisėtosnarkotikų apyvartos mažinimas, tarptautinis bendradarbiavimas. Šiuo planusiekiama: per penkerius metus žymiai sumažinti narkotikų vartojimopaplitimą, ypač tarp jaunų asmenų iki 18 metų amžiaus; sumažinti sunarkotikais susijusius sveikatos pakenkimus (ŽIV, hepatitą ir pan.) ir dėlnarkotikų susijusių mirčių skaičių; kovoti su pinigų plovimu, nelegaliunarkotikų vartojimu, nelegaliu prekursorių gabenimu ir kt. Svarbus taip pat yra ir 1993 metais priimtas Tarybos reglamentas,kuriuo įkuriamas Europos narkotikų ir narkotikų vartojimo monitoringocentras. Pagrindiniai šio centro tikslai yra rinkti, registruoti iranalizuoti informaciją, rengti mokymus, koordinuoti šalių narių veikląšioje srityje ir kt. 6. Traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencija. Šioje srityjeEuropos Parlamentas ir Taryba 1999 metais sprendimu Nr. 372/1999/ECpatvirtino Bendrijos veiksmų programą dėl sužalojimų prevencijos 1999 –2003 metams. Šios programos pagrindinis tikslas buvo prisidėti prievisuomenės sveikatos veiklos sričių, kurios siekia mažinti nelaimingusatsitikimus (traumas), daugiausia sąlygotus namuose ir laisvalaikio metu,skatinant: epidemiologinį traumų monitoringą (EHLASS sistema – Europosnelaimingų atsitikimų namuose ir laisvalaikio metu stebėjimo sistema) beipasikeitimą informacija. 7. Su aplinkos užterštumu susijusių ligų prevencija. Šią sritįreglamentavo Europos Parlamento ir Tarybos 1999 m. kovo 29 d. sprendimasNr. 1296/1999/EC, tvirtinantis Bendrijos veiksmų programą dėl su aplinkosužterštumu susijusių ligų 1999-2001 metams. Pagrindinis šios programostikslas buvo padėti vystyti politiką ir strategijas sveikatos ir aplinkossrityse, susikoncentruojant į susijusių su užterštumu ligų prevenciją,įskaitant žinių ir sveikatos rizikos supratimo gerinimą. Tai užtikrinamašiomis priemonėmis: skleidžiant informaciją apie ligas, susijusias suaplinkos užterštumu, bei gerinant žinias, užkrečiamųjų ligų valdymosupratimą, prevencinių veiksmų efektyvumą. Su aplinkos užterštumu susijusių ligų prevencija glaudžiai susijusisu bendrai vykdoma aplinkos apsaugos politika Bendrijos mastu. Tai iratmosferos oro apsauga, atliekų tvarkymas, geriamojo ir paviršinio vandensapsauga ir kokybės reglamentavimas, cheminių medžiagų kontrolė beidirvožemio užterštumo problemos, triukšmo, radiacijos mažinimas ir kt. 8. Retų ligų prevencija bei kontrolė. Europos Parlamentas ir Tarybasprendimu Nr. 1295/1999/EC 1999 metais patvirtino Bendrijos veiksmųprogramą dėl retų ligų. Šios programos tikslas buvo prisidėti prie kitųBendrijos vykdomų priemonių užtikrinant aukštą sveikatos apsaugos lygį,gilinant žinias ir keičiantis informacija apie retas ligas. 2002 metais rugsėjo 23 d., remdamiesi Europos Bendrijos steigimosutarties 152 str. ir gavę Komisijos pasiūlymą, Europos Parlamentas irTaryba sprendimu Nr. 1786 patvirtino Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatossrityje programą 2003-2008 metams. Priėmus šią programą buvo panaikintosminėtosios aštuonios programos visuomenės sveikatos srityje. Programą priimti paskatino tai, kad Bendrija, vadovaujantisanksčiau paminėtais teisės aktais, yra įsipareigojusi plėtoti ir gerintisveikatą, užkirsti kelią ligoms ir atremti galimas grėsmes sveikatai,sumažinti išvengiamą sergamumą ir priešlaikinį mirtingumą bei skatintiaktyvumą sumažinant negalią. Taryba, Ekonomikos ir socialinių reikalųkomitetas, Regionų komitetas ir Europos Parlamentas parėmė sprendimus,kuriuose išreiškiamas požiūris, kad veiksmai visuomenės sveikatos srityjeBendrijos lygiu turi būti nustatyti vienoje visa apimančioje programoje,veiksiančioje mažiausia penkerius metus ir apimsiančioje tris pagrindiniustikslus – gerinti informaciją plėtojant visuomenės sveikatą, skubiaireaguoti į grėsmes sveikatai ir nustatyti sveikatos veiksnius per sveikatosplėtojimą ir ligų prevenciją, stiprinant tarpsektorinį bendravimą irnaudojimą visų Sutarties priemonių. Atsižvelgdama į Evoros konferenciją dėl sveikatos veiksnių, 2000metų birželio 29 d. rezoliucijoje Taryba pabrėžė, jog svarbu, kad naujaBendrijos visuomenės sveikatos strategija būtų kuriama remiantisspecifiniais jau egzistuojančių programų veiksniais, ypač su dėmesiutabako, mitybos ir alkoholio programoms; svarbu užtikrinti programųtęstinumą ir tolesnį darbą. Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programa pradedaveikti nuo 2003 metų sausio 1 d. ir turi būti įgyvendinta iki 2008 metųgruodžio 31 d. Programos pagrindinis tikslas – saugoti asmens bei gerintivisuomenės sveikatą. Programos 2 straipsnyje iškeliami trys pagrindiniaitikslai: • gerinti informaciją ir žinias plėtojant visuomenės sveikatą. Taiapima tokius veiksmus:– sveikatos monitoringo sistemos vystymas ir valdymas (esamo darbo irjau pasiektų rezultatų pagrindu, Bendrijos lygiu) siekiant įdiegtilygintinus kiekybinius ir kokybinius rodiklius; rinkti, analizuoti beisuderinti specifinę informaciją apie asmens sveikatą (sveikatos lygį,sveikatos politiką ir sveikatos rodiklius, apimančius demografinę,geografinę ir socialinę-ekonominę situaciją, asmeninius ir biologiniusfaktorius, sveikatos elgseną, maitinimąsi, protinę veiklą, lytinį elgesį,gyvenimo, darbo ir aplinkos sąlygas). – skubaus/ankstyvo užbėgimo už akių ligoms bei sveikatos grėsmėms, tarpjų ir užkrečiamosioms bei neužkrečiamosioms ligoms vystymas, informacinėssistemos nustatymas ir priežiūra. – informacijos perdavimo, dalijimosi ja ir sveikatos sistemosduomenimis tobulinimas, sudarant galimybę visuomenei prieiti prieinformacijos. – su Šalimis narėmis ir kitais suinteresuotais asmenimis mechanizmųsveikatos padarinių analizei, konsultacijoms, pranešimams, informavimuivystymas ir naudojimas. – pasikeitimo informacija ir geros praktikos patirtimi rėmimas. • stiprinti galėjimą skubiai ir koordinuotai reaguoti į grėsmessveikatai. Tai apima tokius veiksmus:
– gebėjimo sustabdyti užkrečiamąsias ligas, remiant tolesnį EuroposParlamento ir Tarybos sprendimo dėl užkrečiamųjų ligų epidemiologiniostebėjimo ir kontrolės tinklo įgyvendinimą, stiprinimas. – pasikeitimo informacija ir reagavimo į neužkrečiamųjų ligų pavojų,įskaitant lyčiai specifinius sveikatos sutrikimus ir retas ligas,strategijas ir mechanizmus, prevencijos plėtojimas. – keitimasis informacija dėl strategijų, siekiant priešintis grėsmėmssveikatai (tarp jų ir susijusioms su terorizmu) psichinių (psichologinių),cheminių ar biologinių šaltinių pavojaus atveju, ir, kai reikia, Bendrijospagalbos (išteklių) ir mechanizmų vystymą ar naudojimą. – keitimasis informacija apie vakcinacijos ir imunines strategijas.
– žmogaus organų ir medžiagų, įskaitant kraują, kraujo komponentus irkraujo pirmtakus (prekursorius), saugumo ir kokybės stiprinimas, vystantaukštus minėtų medžiagų rinkimo, laikymo, platinimo ir naudojimo kokybės irsaugumo standartus. – strategijų ir priemonių, susijusių su asmens sveikatos apsauga nuogalimo neigiamo poveikio dėl aplinkos veiksnių, tokių kaip jonizavimas arnejonizuojanti radiacija, ar garsas vystymas. • plėtoti sveikatą ir užkirsti kelią ligoms, akcentuojant sveikatąvisose Bendrijos politikose ir veikloje. Tai apima tokius veiksmus: – strategijų ir priemonių, įskaitant ir susijusių su visuomenėsgyvenimo būdo supratimu (mityba, psichinė veikla, tabakas, alkoholis,narkotikai bei kitos medžiagos), paruošimas bei įgyvendinimas, jųįtraukimas į visas Bendrijos politikas ir strategijas. – situacijų analizavimas ir strategijų, susijusių su socialiniais irekonominiais sveikatos veiksniais, vystymas, siekiant nustatyti sveikatosskirtumus ir kovoti su jais bei įvertinti socialinių ir ekonominių veiksniųpoveikį sveikatai. – situacijos, dėl sveikatos veiksnių, susijusių su aplinka,analizavimas ir strategijos vystymas, pagalbos teikimas siekiantidentifikuoti ir įvertinti aplinkos faktorių įtaką sveikatai. – situacijos analizavimas ir keitimasis informacija apie genetiniusveiksnius ir genetinio skryningo naudojimą. Manoma, jog ši Programa prisidės prie aukšto asmens sveikatosapsaugos lygio užtikrinimo.
Lietuvos Respublikai svarbi nuostata, išreikšta Programos preambulėje, kurteigiama: “narės kandidatės turi būti aktyviai įsitraukusios į programosplėtrą ir įgyvendinimą, dėmesį skirti strateginiam sveikatos lygiopriartėjimui prie šalių narių lygio, spręsti specifines savo šaliessveikatos problemas.” Programa yra atvira ir EFTA/EEA (Europos ekonominės sąjungos/zonos)šalims, kitoms asocijuotoms centrinės ir Rytų Europos šalims, Kiprui,Maltai ir Turkijai. Įgyvendinat programą numatytas glaudusbendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmisorganizacijomis, tarp jų ir Pasauline sveikatos organizacija, Europostaryba, Pasauline prekybos organizacija ir kt.
Išvados
1. Struktūrinių fondų parama remiasi principu teikti lėšas, kurios yraskirtos ne pakeisti pačių valstybių išlaidas tam tikrose srityse, o jaspapildyti. Tačiau papildomumas yra ženklus ir, pavyzdžiui, viešųinstitucijų projektams ES struktūrinių fondų parama galės sudaryti net iki75 proc. konkretaus projekto išlaidų. 2. Mes gyvename informacijos amžiuje, todėl vykdydami PSOprogramos ,,Sveikata visiems XXI amžiuje“ tikslus, pirmiausiai turimegarantuoti sveikatos informacijos kokybę ir jos prieinamumą gyventojams.Atitinkanti reikalavimus kiekvienam prieinama sveikatos informacija yralabai reikšmingas įnašas vykdant priimtus sprendimus, nes ji – sveikatosstiprinimo ir ligų prevencijos pagrindas. 3. Integracija į Europos Sąjungą turės palankų poveikį norminiųaktų, reglamentuojančių pacientų teises, tobulinimui, specifinių klausimų,susijusių su sveikatos priežiūra, reglamentavimui. Vykstant sparčiamsveikatos sistemos technologizavimui, biotechnologijų plėtrai ir kartuautonomijos vertybių stiprėjimui, visuomenė vis dažniau susiduria sutokiomis problemomis kaip gydymo atsisakymas ar netaikymas, valiosnegaivinti pareiškimas, informacijos apie sveikatą konfidencialumas irprivatumo apsauga, duomenų apsauga, informuotojo asmens sutikimas,dalyvavimas moksliniuose tyrimuose ir kt., todėl detali šių sričių analizėir jų reglamentavimas yra ypatingai svarbūs ir laikomi viena svarbiausiųEuropos Sąjungos veiklos krypčių.
LITERATŪRA
1. Algirdas Paleckis. „Ties Europos greitkeliu‘‘.V. 2000m.2. Internetas www.google.lt3. “Mokslas ir technika” 2001 nr. 34. “Visuomenės sveikata” 2001 nr. 35. Vitkus G.Europos Sąjunga: Enciklopedinis žinynas >- V.:Engrimas 1999m.