Europos Sąjungos parama Lietuvai

1. Įžanga..............................3
2. Europa padeda............................4
3. Phare programa...........................5
4. Ispa programa............................10
5. Sapard programa.........................12
6. ES ir Lietuvos jaunimas......................15
7. Organizuotas nusikalstamumas, sukčiavimas ir korupcija.....15
8. Narkotikai.............................16
9. Pagalba iš ES valstybių narių...................16
10. Kodėl ES skiria pagalbą Lietuvai?.................17
11. Trejopa ES pagalbos nauda Lietuvai................17
12. Priedas..............................18
13. 1 lentelė..............................18
14. 2 lentelė..............................19
15. Išvados..............................23
16. Naudota literatūra..........................25

Apie Europą kaip apie vientisą kultūrinę ir civilinę erdvę kalbama jau labai seniai, o raginimai ir netgi bandymai suvienyti skirtingas Europos tautas yra žinomi jau nuo senų senovės. Bet tikrai savanoriškas ir sėkmingas Europos susivienijimas prasidėjo tik xx amžiaus šeštajame dešimtmetyje, įsteigus ekonomines Europos bendrijas, kurios šiandien yra išaugusios i įspūdingą Europos Sąjungą.
Šiame referate mes norime juus supažindinti su Europos Sąjungos (ES) skiriama parama Lietuvai. Iš šio referato sužinosite, kuo ši parama yra svarbi mūsų šaliai, kaip ji keičia mūsų aplinka. 2002 m. vasario 15 d. Lietuva pradėjo derybas dėl busimos narystes Europos Sąjungoje. Vadinasi, Lietuva jau įveikė nemažą dali įsipareigojimų, susijusių su naryste Europos Sąjungoje ir gavo pakankamai didelę paramą, kuri turėjo ir turės teigiamą poveikį kiekvieno iš mūsų gyvenimui.

Padėti ekonomiškai atsiliekančioms šalims narėms ar jų regionams – viena iš esminių šiuolaikinės ES taisyklių. Tam Sąjunga išleidžia apytikriai trrečdalį savo biudžeto, o 1999 metais tai buvo apie 35 milijardus eurų.
Ši parama oficialiai vadinama struktūriniais fondais. Europos Sąjunga įsteigė juos siekdama, kad šalys narės ir jų regionai plėtotųsi tolygiai, kad tarp jų nežiojėtų ekonominio išsivystymo praraja.
Įstojus į ES , Lietuva įgys teisę naudotis to

okia parama, nors ji jau pradėta remti rengiantis narystei. Pati savaime ši parama netaps Lietuvai mielėmis, ant kurių iškils mūsų ūkis. Briuselis negali ir nesirengia dirbti už mus. Bet jis padės, jeigu patys sumaniai tvarkysimės.
Šiuo metu pagrindinis ES finansinės paramos tikslas – padėti Lietuvai pasirengti narystei Europos Sąjungoje.
Paramą iš šios organizacijos įsisaviname nuo 1991 metų. Pirmoji ES programa, pradėjusi veikti Lietuvoje, buvo PHARE (parama Vidurio ir Rytų Europos valstybėms rengiantis narystei ES). 1991-2000 m. iš šios programos Europos Sąjunga Lietuvai skyrė per 380 mln. eurų (apie 1,4 mlrd. litų).
Nuo 2000 m. Lietuva gali naudotis dar dviejų ES pagalbos instrumentų lėšomis: ISPA (parama stambiems infrastruktūros ir aplinkos projektams) ir SAPARD (parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai). Parama Lietuvai iš šių programų bus teikiama iki mūsų šalies naarystės Sąjungoje, po to ją pakeis ES struktūriniai fondai.

Iki mūsų šalies narystės ES kasmet iš PHARE numatoma panaudoti po 45-50 mln. eurų (162–180 mln. litų),
iš ISPA – apie 50 mln. eurų (apie 180 mln. litų),
iš SAPARD – apie 29 mln. eurų (apie 104 mln. litų).

PHARE programos tikslas – padėti Vidurio Europos valstybėms kandidatėms pasirengti stojimui į Europos Sąjungą.
Pagal PHARE programą parama Vidurio Europos valstybėms buvo teikiama nuo 1989 m., ir ji padėjo joms išgyventi visuotinio ekonomikos pertvarkymo ir politinių pokyčių laiku. Po 1993 m., kai Kopenhagoje Europos Viršūnių Taryba pakvietė Vidurio Eu

uropos valstybes kreiptis dėl narystės, PHARE parama buvo perorientuota ir imta skirti rinkai plėsti, o tai turėjo skatinti investicijas į infrastruktūrą.
1999 m. buvo pradėtos reformos, kuriomis siekta efektyviau ir tikslingiau naudoti PHARE lėšas.1997 ir vėlesnių biudžetinių metų programos taip pasikeitė:
 buvo imtasi svarbių veiksmų valstybėse decentralizuojant PHARE vadybą;
 Europos Komisijos atsakomybė buvo perduota, o personalas deleguotas iš PHARE būstinės Briuselyje į ES delegacijas (vadinamoji dekoncentracija) valstybėse kandidatėse;
 PHARE fondai visose valstybėse buvo skirstomi per vienintelę instituciją (nacionalinį fondą); nacionalinio fondo vadovui (valstybės įgaliotajam pareigūnui) buvo perduotos visos pareigos ir visa atsakomybė, kuri įpareigojo jį atsiskaityti Komisijai už fondų panaudojimą;
 itin buvo išskiriama parama valstybės valdymui; pavyzdžiui, tuo tikslu buvo įdiegtas poravimo instrumentas – yra valstybės valdymo reformos naujoviška priemonė. Nuo 2000 m. naujas instrumentas “trumpalaikiai poriniai projektai” skirtas spręsti visus institucinius klausimus, kylančius dėl acquis communautaire, jeigu jie yra pakankamai siauri;
 buvo patobulintas programos stebėsena ir vertinimas (pirmiausia įsteigus bendrus stebėjimo komitetus ir sektorinius stebėjimo pakomitečius).
Įvykdžius 1999 m. reformas valstybėse sukurtos struktūros ir tvarka – tai pagrindas toliau teisingai ir veiksmingai vadovauti pasirengimo narystei pagalbai ir struktūriniams fondams po įstojimo. Be to, PHARE pradėjo remti investicijas ekonominės ir socialinės sanglaudos srityje, vadovaudamasi nacionaliniu plėtros planu, kurį valstybės kandidatės rengė Europos Komisijos prašymu. Naujų priemonių tikslas – parengti valstybes ka
andidates toliau dalyvauti struktūriniuose fonduose pagal 1-ojo tikslo principus (t. y. gamybinio sektoriaus veikla, žmogiškieji ištekliai ir su verslu susijusi infrastruktūra). Šioje srityje PHARE remia tokio tipo projektus, kurie yra gana panašūs į tuos, kuriuos valstybėse narėse

bendrai finansuoja Europos regioninės plėtros fondas (ERDF) ir Europos socialinis fondas (ESF). Yra trys pagrindinės kategorijos: žmogiškųjų išteklių plėtra (tai ypač tinka ESF), mažųjų ir vidutinių įmonių plėtra ir su verslu susijusi infrastruktūra. Pirmą kartą PHARE dalyvauja paprastesnėse, indikatyvaus pobūdžio daugiametėse programose, kurios pagrįstos valstybių nacionaliniais plėtros planais. PHARE daugiausia dėmesio skiria dviem pagrindiniams prioritetams: institucinės struktūros kūrimui ir investicijoms, susijusioms su acquis. Pirmasis prioritetas, institucinės struktūros kūrimas, kuriam tenka apie 30 proc. viso biudžeto, yra apibūdinamas kaip procesas, kuris padeda valstybėms kandidatėms sukurti struktūras, strategijas, žmogiškuosius išteklius ir vadybos įgūdžius, reikalingus ekonominiams, socialiniams, vadybos ir administraciniams gebėjimams stiprinti. Kad šis tikslas būtų pasiektas, buvo įdiegta naujoviška ilgalaikė priemonė – administracijų ir žinybų porinimas. Nuo pat pradžių, vos įdiegta, ši priemonė tapo svarbiausiu pasirengimo narystei pagalbos instrumentu, kurio paskirtis – sukurti institucinę struktūrą. Antrasis prioritetas, investicijos, susijusios su acquis (sudaro maždaug 70 proc.), – tai du svarbiausi uždaviniai:
1) investicijų į valstybės įstatyminę bazę bendras finansavimas siekiant sustiprinti įstatyminę infrastruktūrą, kuri yra būtina acquis atitikčiai. Kitaip sakant, tai investicijos į visus mechanizmus, kurių re

eikia vidaus rinkos funkcionavimui, pavyzdžiui, maisto saugos struktūros įdiegimas, pasienio saugumo užtikrinimas, vidaus rinkai reikalingos mėginių ir matavimo įrangos arba vartotojų teisėms apsaugoti naudojamos laboratorijų ir kontrolės įrangos tiekimas;
2) investicijų į ekonominę ir socialinę sanglaudą, pradėtų teikti pagal PHARE 2000 programas, bendras finansavimas taikant metodus, panašius į jau taikomus valstybėse narėse, tokius kaip Europos regioninės plėtros fondas ir Europos socialinis fondas. Tai padės funkcionuoti rinkos ekonomikai ir padidins gebėjimus atlaikyti konkurencinį spaudimą bei rinkos jėgas ES. Tai sudaro maždaug vieną trečdalį kiekvienos nacionalinės programos.
Lietuva Europos Bendrijos pagalbą (pagal PHARE programą) pradėjo gauti 1991 m. Nuo 1990 m. vidurio EB pagalba buvo teikiama pasirengimo narystei ES bendrame kontekste ir atsižvelgiant į Lietuvos poreikius spręsti konkrečius klausimus (kliūtis), kad būtų įgyvendinti vadinamieji Kopenhagos kriterijai ir Madrido kriterijai. Bendrijos pagalbą Lietuvai koordinuoja nacionalinis pagalbos koordinatorius (NPK), kurio vaidmenį atlieka Finansų ministerija. Bendrą programos stebėjimą, patvirtinimą ir įgyvendinimą užtikrina daugiašalė ir dvišalė pagalbos koordinavimo komisija. Lietuvos valstybinės įstaigos NPK Finansų ministerijai pateikia paraiškas gauti Bendrijos finansinę pagalbą.

Prieš pateikiant paraiškas, kad joms pritartų Europos Komisija ir ES valstybės narės, jos yra vertinamos pagal projekto parengimo lygį, bendro finansavimo galimybes, sektoriaus prioritetą, pagrindinių tikslų siekimą ir t. t. Svarbiausias dokumentas, lemiantis EB pagalbos programos sudarymą, yra Stojimo partnerystės programa. Lietuvos Nacionalinė acquis priėmimo programa (NAPP) konkrečiai nurodo įstatyminę, institucinę, žmonių ir investicinę veiklą, kurią Lietuva turi įgyvendinti, kad perimtų acquis. Prie to yra pridedamas nacionalinis plėtros planas (NPP), kuriame nacionaliniai ir regioniniai plėtros klausimai sprendžiami atsižvelgiant į ekonominę ir socialinę sanglaudą. PHARE finansavimui yra atrenkami tik tie projektai, kurie sprendžia problemas, nurodytas Stojimo partnerystės programoje, ir tie, kurie apibūdinti NAPP/NPP. PHARE programa įsipareigojusi Lietuvai 328 mln. eurų 1992-1999 m., 87 mln. eurų – 2000 m. ir per 100 mln. eurų – 2001 m. Indikatyviniai asignavimai iš 2002-2003 m. PHARE biudžeto sudaro per 70 mln. eurų kartu su keletu greitų projektų. 2001 m. pagal PHARE programą Lietuvai skirta 45,5 ir 55 mln. eurų – specialiai PHARE nacionalinei programai, pagal kurią lėšos yra teikiamos Ignalinos atominės jėgainės uždarymui ir su tuo susijusioms pasekmėms, kurias Lietuva patirs energetikos sektoriuje. Pagal 2001 m. PHARE nacionalinę programą daugiausia dėmesio skirta tokiai prioritetinei veiklai:
 tolesnis socialinio draudimo reformos finansavimas (3 mln. eurų);
 tolesnis acquis derinimas transporto sektoriuje ir administracinių gebėjimų, kurie padės įgyvendinti transporto politiką, gerinimas (2,4 mln. eurų);
 energijos rinkos reguliavimo institucijos stiprinimas (1,95 mln. eurų);
 gyvulių ženklinimo bei epidemiologinės priežiūros sistemos kūrimas ir fitosanitarinių tyrimų bei administravimo modernizavimas (3 mln. eurų);
 gebėjimų tvarkyti visuomenės sveikatos sistemą pagal ES reglamentų reikalavimus gerinimas (1 mln. eurų);
 aplinkos srityje atrinkti du projektai: a) institucijų gebėjimų įgyvendinti EB reikalavimus dėl cheminių medžiagų tvarkymo, genetiškai modifikuotų organizmų, integruotos taršos prevencijos ir kontrolės, klimato pokyčių gerinimas; b) radiacinės saugos infrastruktūros kūrimas ir jos pagalbinių tarnybų steigimas (4,15 mln. eurų);
 teisingumo ir vidaus reikalų srityje 4,8 mln. eurų skirta tokioms sritims: a) kovos su nusikalstamumu stiprinimas įkūrus nacionalinį Europolo biurą ir modernizavus Teismo ekspertizės tarnybos centrinę laboratoriją; b) Lietuvos teismų sistemos tobulinimas;

 administracinių gebėjimų srityje buvo atrinkti trys projektai, kurių vertė – 5,16 mln. eurų: viešasis išorės auditas, speciali pasirengimo struktūriniams fondams programa ir trumpalaikių porinių projektų fondas;
 PHARE skyrė 4,43 mln. eurų, kad Lietuva dalyvautų Bendrijos programose ir 5-ojoje bendrojoje programoje;
 ekonominės ir socialinės sanglaudos srityje 15,57 mln. eurų buvo skirta gamybos sektoriui, žmogiškųjų išteklių plėtrai ir su verslu susijusios infrastruktūros kūrimui remti. Dviem projektais siekiama sukurti struktūras ir priemones, skatinančias naujoves ir su mažosiomis bei vidutinėmis įmonėmis susijusių projektų plėtojimą. Tai padeda rengti projektus, kurie įstojus galėtų būti finansuojami iš struktūrinių fondų.
Papildomi 3 mln. eurų iš visos PHARE nacionalinės programos buvo skirti Lietuvos dalyvavimui Baltijos valstybių tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoje (CBC). Šios lėšos yra skirtos finansuoti nedideliems projektams, remiantiems Baltijos regiono bendradarbiavimą. 1998-2000 m. bendras Lietuvoje įgyvendintų arba ateityje per porines programas įgyvendinsimų projektų skaičius buvo 27. Be porinių projektų, finansuojamų iš 2000 m. programos, ir tų projektų, kurie šiuo metu yra tik rengiami, Lietuvai numatoma suteikti pagalbą, kuri padės jai pasirengti dalyvauti vykdant Europos užimtumo strategiją ir Europos socialinio fondo veikloje. Buvo nurodytos kai kurios sritys, kurioms gali būti siūloma pagalba pagal PHARE 2001 porinę programą, būtent:
 socialinio draudimo reformos finansavimas;
 tolesnis acquis derinimas transporto sektoriuje ir administracinių gebėjimų transporto politikos srityje gerinimas;
 energijos rinkos reguliavimo institucijos stiprinimas;
 gyvulių ženklinimo bei epidemiologinės priežiūros sistemos kūrimas ir fitosanitarinių tyrimų bei administravimo modernizavimas;
 institucijų gebėjimų įgyvendinti EB reikalavimus dėl cheminių medžiagų tvarkymo, genetiškai modifikuotų organizmų, integruotos taršos prevencijos ir kontrolės, klimato pokyčių gerinimas;
 radiacinės saugos infrastruktūros kūrimas;
 kovos su nusikalstamumu stiprinimas įkūrus nacionalinį Europolo biurą ir modernizavus Teismo ekspertizės tarnybos centrinę laboratoriją;
 teismų sistemos tobulinimas;
 gebėjimų tvarkyti visuomenės sveikatos sistemą, suderintą su acquis reikalavimais, gerinimas;
 pagalba viešajam išorės auditui.

Lietuva taip pat naudojasi PHARE finansuojamomis daugiašalėmis ir horizontaliomis programomis, tokiomis kaip TAIEX, ir pagalbos mažosioms ir vidutinėms įmonėms priemonėmis. Be to, Lietuva dalyvauja Leonardo da Vinci, Socrates, Youth (Jaunimo), Raphael, SAVE II, Sveikatos ir socialinės politikos, AIDS prevencijos, Priklausomybės nuo narkotikų, Lygių galimybių moterims ir vyrams programose ir Penktojoje bendrojoje mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo programoje. Lietuva nuo 2000 m. kovo 1 d. iki programos vykdymo pabaigos (2000 m. gruodžio 30 d.) dalyvavo Trečiojoje daugiametėje smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo programoje (1997-2000). Ratifikavus sutartį ir jai įsigaliojus, nuo 2002 m. sausio mėn. Lietuva oficialiai dalyvaus Europos aplinkos agentūros veikloje.
Šaltinis: Reguliarioji ataskaita apie valstybių kandidačių pažangą.., 2001 m.

Pasirengimo narystei struktūrinės politikos instrumentas, arba ISPA, teikia finansinę paramą investicijoms aplinkos ir transporto srityse, siekiant padėti narystei besirengiančioms valstybėms greičiau suderinti savo teisės aktus su acquis communautaire, galiojančiu šiems sektoriams septynerius metus (2000-2006). Planuojamas 2000-2006 m. biudžetas yra maždaug 7 mlrd. eurų.
ISPA yra nevienalytė pagal prigimtį, kadangi ji panaši ir į finansinę pagalbą trečiosioms šalims (palygintina su PHARE), ir į finansinę paramą valstybėms narėms (palygintina su Sanglaudos fondu). ISPA yra orientuota į stojimą, ir ji naudojama labai panašiai, kaip ir Sanglaudos fondas, tačiau apsiriboja tik aplinkos ir transporto sektoriais.
ISPA projektų tikslai kyla iš pasirengimo narystei programos ir nacionalinių ISPA aplinkos ir transporto sektorių strategijų. Valstybės kandidatės rengia nacionalines strategijas, apibūdina prioritetinius tikslus, jų siekimo būdus ir priemones. Pagal nacionalines ISPA strategijas programos uždaviniai keliami trimis aspektais: atitiktis nustatytiems sektorių ir subsektorių prioritetams, geografiniams prioritetams ir finansinės inžinerijos reikalavimų tenkinimas (valstybės ir privačių lėšų derinimas, paskolos ir grantai).
Projektų idėjas gali pateikti kiekviena valstybės įstaiga arba bendrovė, o patį projektą turi siūlyti valstybės kandidatės nacionalinis ISPA koordinatorius, pateikdamas oficialią paraišką ISPA. Nacionalinis ISPA koordinatorius teikia pasiūlymą tiesiai Europos Komisijai, kuri išsamiai įvertina projektą pagal Sanglaudos fondui galiojančią tvarką. Vertinimo kriterijai yra tokie: atitiktis prioritetiniams tikslams, ekonominis pagrįstumas, finansinė inžinerija (pagalbos dydis) ir instituciniai gebėjimai. Pasiūlymas yra pateikiamas ISPA vadybos komitetui, į kurį įeina valstybių narių pareigūnai ir kuris suformuluoja savo nuomonę dėl pateikto pasiūlymo.
Minimali investicijų suma yra 5 mln. eurų, tačiau faktinis projektų mastas gali būti mažesnis, jeigu tie projektai yra grupuojami kartu. Apskritai projekto dydis yra svarbu: 6-100 mln. eurų skiriama aplinkos projektams ir 6-300 mln. eurų tenka transporto projektams. Viso projekto ciklo metu ISPA gali finansuoti techninę pagalbą: projekto parengimą, projekto vadybą ir priežiūrą.
Iš viso ISPA lėšos sudaro iki 1080 mln. eurų (2001 m. kainomis) per metus. Šie skaičiai koreguojami pagal metinę infliaciją. Europos Komisija, taikydama tuos pačius kriterijus kaip ir Sanglaudos fondui, priima sprendimą paskirstyti ISPA lėšas tarp paramą gaunančių valstybių atsižvelgiant į jų gyventojų skaičių, BVP vienam gyventojui (perkamosios galios ekvivalentą) ir sausumos paviršiaus ploto.

ISPA gali finansuoti tik iki 75 proc. projekto vertės, nors kai kuriais išimtiniais atvejais finansavimas gali būti padidintas iki 85 proc. Dėl to reikalingas bendras finansavimas (pasitelkiant
Europos investicijų banką, Europos regioninės plėtros banką, Šiaurės investicijų banką, Šiaurės aplinkosaugos fondą ir nacionalinius šaltinius). Komisija nori į bendrą finansavimą įtraukti Tarptautinę finansų instituciją ir privatų sektorių (valstybines/privačias kompanijas).
ISPA programa Lietuvai skiria 53 mln. eurų ir dar apie 20 proc. skiriama atsižvelgiant į pateiktų projektų kokybę ir balansą. Kalbant apie pateiktus projektus pažymėtina, kad 2001 m. nacionalinis ISPA koordinatorius Europos Komisijai pateikė 17 oficialių paraiškų, iš kurių 10 buvo gauta iš aplinkos ir 7 iš transporto sektoriaus. Tarp Europos Komisijos patvirtintų projektų buvo:
 Vilniaus vandentiekio ir nuotekų surinkimo sistemų atnaujinimas ir plėtimas;
 Druskininkų vandenvalos sistemos modernizavimas ir išplėtimas;
 IXB koridoriaus (Vilnius-Klaipėda) modernizavimas;
 magistralės “Via Baltica” gerinimas;
 IXB koridoriaus geležinkelio ruožo telekomunikacijų, informacinių žymėjimo sistemų ir elektros tiekimo modernizavimas.
2001 m. rugsėjo mėn. nacionalinio ISPA koordinatoriaus funkcijos buvo perduotos iš Užsienio reikalų ministerijos Finansų ministerijai. Dvi šakinės ministerijos (Susisiekimo ministerija ir Aplinkos ministerija) yra atsakingos už techninį programų rengimą, projektų įgyvendinimą, įvertinimą ir priežiūrą. Transporto ministerijoje buvo paskirta vykdomoji agentūra, o netrukus tai buvo padaryta ir Aplinkos ministerijoje. Šiuo metu Centrinės finansavimo ir kontraktų sudarymo agentūros (CFCU) uždavinys yra sudaryti kontraktus aplinkosaugos projektams bei PHARE finansuojamiems projektams. Finansų kontrolieriai turi būti paskirti kiekvienoje agentūroje, atsakingoje už įgyvendinimą.

Šaltinis: Europos Komisijos reguliarioji ataskaita apie Lietuvos pažangą.., 2001 m.

SAPARD programa – Specialioji žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programa – įsteigta ES Tarybos reglamentu 1268/1999. Jos tikslas – remti valstybių kandidačių pastangas dalyvauti vykdant bendrą žemės ūkio politiką ir bendrojoje rinkoje. Pagal šią programą yra keliami du svarbiausi išplėstiniai veiklos tikslai:

1) padėti išspręsti prioritetines ir konkrečias žemės ūkio ir kaimo plėtros problemas;

2) prisidėti prie acquis communautaire įgyvendinimo, daugiausia dėmesio skiriant bendrai žemės ūkio politikai ir kitiems žemės ūkio prioritetams.
SAPARD diegia naują Bendrijos pagalbos trečiosioms šalims matmenį. Jos naujovė – pagalba valstybių kandidačių institucijoms įvaldant vadybos gebėjimus. Tai yra radikalus žingsnis, kadangi Europos Komisija pirmą kartą ėmėsi įgyvendinti visiškai decentralizuotą išorinės pagalbos programą. Ji perduoda Vidurio ir Rytų Europos valstybėms kandidatėms naujas ir svarbias pareigas. Įvairios SAPARD agentūros – dažniausiai jos arba yra valstybės žemės ūkio ministerijoje, arba įkurtos kaip atskiros institucijos prie žemės ūkio ministerijų – bus atsakingos už projektų parinkimą, vadybą, lėšų surinkimą ir kontrolės organizavimą. Šios agentūros veiks panašiai kaip valstybių narių finansuojančios agentūros (įkurtos pagal Europos orientavimo ir garantijų fondo (EAGFF) taisykles), o valstybėms kandidatėms įstojus į ES jos galėtų tapti finansuojančiomis institucijomis, veikiančiomis bendros žemės ūkio politikos tikslais. Taryba nusprendė, kad pagalba, skirta pasirengimui narystei žemės ūkyje, turėtų būti taikoma konkrečioms prioritetinėms sritims, nustatomos pačios valstybės. Buvo nurodyta, kad SAPARD pagalba turi sietis su viena ar keletu iš 15 nurodytų priemonių, būtent:
 investicijos į žemės ūkio valdas;
 žemės ūkio ir žuvininkystės produkcijos perdirbimo bei marketingo gerinimas;
 struktūrų, kurios rūpinasi kokybės, veterinarine ir augalų sveikatos kontrole, maisto prekių kontrole ir vartotojų apsauga, tobulinimas;
 žemės ūkio gamybos metodai, kuriuos taikant yra tausojama aplinka ir išsaugomas kraštovaizdis;
 ūkinės veiklos plėtra ir įvairinimas, suteikiantys galimybę vykdyti įvairiopą veiklą ir gauti alternatyvias pajamas;
 neatidėliotinos pagalbos ūkiams ir ūkių vadybos paslaugų teikimas;
 gamintojų grupių kūrimas;
 kaimų atnaujinimas ir plėtra, kaimo paveldo apsauga ir išsaugojimas;

 žemėtvarkos tobulinimas ir žemės perskirstymas;
 žemės registrų kūrimas ir atnaujinimas;
 profesinio mokymo tobulinimas;
 kaimo infrastruktūros plėtra ir tobulinimas;
 žemės ūkio vandens išteklių tvarkymas;
 miškininkystė, apimanti ir žemės ūkio valdų apželdinimą miškais, investicijos į miškų valdas, priklausančias privatiems miškų savininkams, miško produkcijos perdirbimas ir marketingas;techninė pagalba priemonėms, kurias numato Reglamentas 1268/1999, apima ir studijas, kurios padėtų rengti programas ir stebėti jų vykdymą, skleisti informaciją ir rengti viešas kampanijas
2000 m. lapkričio 27 d. priėmus Nacionalinę žemės ūkio ir kaimo plėtros programą 2000-2006 metams (Lietuvos SAPARD programa), 2001 m. kovo 15 d. Europos Komisija ir Lietuva pasirašė daugiametę finansavimo sutartį, kurią 2001 m. birželio 21 d. ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas (žr. “Valstybės žinios”, 2001, Nr. 74-2587). Europos Komisija apie ratifikavimą buvo informuota 2001 m. rugpjūčio 29 d. 2001 m. lapkričio 26 d. Europos Komisija priėmė sprendimą perduoti pasirengimo narystei pagalbos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai tvarkymą Lietuvos Respublikos vykdomosioms agentūroms, kurios už tai bus atsakingos pasirengimo stojimui į ES etape. Sprendimas buvo išspausdintas EB žurnale Official Journal ir įsigaliojo 2001 m. gruodžio 5 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos buvo akredituota kaip SAPARD agentūra programos įgyvendinimui. Kaip ir kitose 10 valstybių kandidačių, taip ir Lietuvoje, akreditavus agentūrą, SAPARD programą įgyvendins NMA, įkurta 1999 m. lapkričio 11 d. NMA atlieka du vaidmenis: įgyvendina programą ir teikia gavėjams finansavimą.
NMA atsako už:
 kvietimus teikti paraiškas;
 projektų atranką;
 tikrina paraiškų tinkamumą;
 sutartinių įsipareigojimų tarp SAPARD agentūros ir potencialaus gavėjo sudarymą, suteikia reikiamą patvirtinimą, kad darbą galima pradėti;
 projektų tikrinimą be išankstinio įspėjimo;
 tolesnius veiksmus, užtikrinančius pažangą įgyvendinant projektus;
 ataskaitas apie pažangą įgyvendinant priemones pagal laukiamus rodiklius;

 mokėjimo ieškinių tikrinimą;
 mokėjimų patvirtinimą ir vykdymą;
 įsipareigojimų ir mokėjimų vykdymo ataskaitas;
 tolesnę kontrolę gavėjui jau gavus paramą.
SAPARD agentūros darbą kiekvienoje valstybėje kandidatėje prižiūri kompetentinga institucija. Kad būtų pasinaudota jau veikiančių administracinių struktūrų sistema, nacionalinis fondas (Lietuvoje tai yra Nacionalinis fondo departamentas prie Finansų ministerijos) yra atsakingas už lėšų srautų tarp Europos Komisijos ir valstybės kandidatės tvarkymą. Šiuo metu SAPARD rems projektus, susijusius su penkiomis priemonėmis iš aštuonių, numatytų Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros programoje 2000-2006 metams: investicijos į žemės ūkio valdas; žemės ūkio ir žuvininkystės produkcijos perdirbimo ir marketingo gerinimas; ūkinės veiklos plėtra ir įvairinimas, suteikiantys galimybę vykdyti įvairiopą veiklą ir gauti alternatyvias pajamas; infrastruktūros tobulinimas; profesinis mokymas. 2002 m. sausio 16 d. NMA prie Žemės ūkio ministerijos pasirašė pirmąjį finansinį susitarimą pagal SAPARD programą. Finansinė parama pagal susitarimą yra teikiama žemės ūkio bendrovei “Raupaičių ūkis” – projektui, kurio tikslas – modernizuoti grūdų ūkį. Bendrovė yra Guragių kaime, Kuršėnų valsčiuje, Šiaulių regione. Jos projektui suteiktas 100 tūkst. eurų grantas, iš kurių 75 tūkst. eurų atėjo iš SAPARD programos. Kad gamintų aukštos kokybės grūdus, bendrovė turi atnaujinti aruodus ir nusipirkti įrangą, reikalingą plečiant javų auginimą (sėjamąsias, purkštuvus, konservavimo įrenginius ir kt.).

Šaltinis: http://europa.eu.int/comm/agriculture/external/enlarge/index_en.htm

Lietuvoje nuo 1998 m. veikia neformalaus ugdymo programa „ Jaunimas ‘‘, remianti įvairias tarptautines jaunimo iniciatyvas, mokymus, stažuotes. Iki 2001 m. imtinai Lietuvaičiai, dalyvaudami įvairiuose projektuose, per šią programą panaudojo daugiau kaip 1 mln. Eurų (apie 4 mln. litų) paramos. Informacijos apie galimybę dalyvauti šioje programoje galima rasti internete www.jtba.lt.

Europos sąjunga yra priėmusi ir įgyvendinusi nemažai planų ir bendrų veiksmų programų kovos nu organizuotu nusikalstamumu, sukčiavimu ir korupcija srityje. Lietuva taip pat dalyvauja kai kuriose ES šalių bendruose projektuose bei programose. Čia pateiksime kai kuriuos ES ir atskirų jos šalių projektus ir programas, kuriose dalyvauja ir Lietuva:

 1998 m. gruodžio 16 d. Vilniuje pasirašytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės sutarties dėl bendradarbiavimo ir techninės pagalbos teisingumo ir vidaus reikalų srityje veiksmų planu pradėti projektai:
• Narkotikų projektas(1999-2000);
• Būsimųjų ryšių karininkų mokymo programa (1999-2000);
• Kriminalinių ekspertizių „ dvynių „ programa (1999-2000);
• Šiaurės Baltijos šalių policijos akademijos mokymo kursai(1999-2000).

 1999 m. Policijos parlamentas įsijungė į Europos Tarybos dviejų metų programos OCTOPUS II veiklą, skirtą organizuoto nusikalstamumo problemoms.
 1999 m. Policijos departamentas Dalyvavo bendrame Šiaurės Baltijos policijos akademijos projekte, kurio tikslas – padėti Baltijos šalims rengti profesionalius policijos pareigūnus, sugebančius atlikti savo pareigas pagal demokratinės visuomenės reikalavimus.
 1998 m. viduryje Policijos departamentas įsijungė į Europos Tarybos programos „ Policija ir žmogaus teisės 1997-2000 „ veiklą. 1999 m. buvo pristatytas Policijos departamento projektas „ Policija, orumas ir žmogaus teisės „ .

Aukščiau minėtos priemonės padėjo sustiprinti kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu institucinius pajėgumus, tai pažymėjo ir Europos Komisija 1999 m. Reguliariajame pranešime apie Lietuvos pasirengimą narystei ES.

Lietuvoje yra ratifikavusi visas tris Jungtinių Tautų konvencijas (kurios yra acquis communautaire dalis), reglamentuojančias narkotikų ir psichotropinių medžiagų apyvarta: Bendrąją narkotikų konvenciją, Psichotropinių medžiagų konvenciją, Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su neteisėta narkotikų ir psichotropinių medžiagų apyvarta.
Derinant nacionalinius teisės aktus su acquis communitaire, priimti šie įstatymai, kurious mes ir pateiksime:
 Narkotikų ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas, nustatantis šių medžiagų klasifikavimą, tesėtą apyvartą ir apyvartos kontrolę pagal tarptautinių susitarimų reikalavimus;
 Prekursorių kontrolės įstatymas, nustatantis su prekursoriais susijusios veiklos tvarką ir kontrolę;
 Pinigų plovimo prevencijos įstatymas, nustatantis pinigų plovimo prevencijos priemones ir valstybės institucijas, atsakingas už šių priemonių įgyvendinimą;

1999 m. rugsėjo 6 d. buvo patvirtinta Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programa 1999 – 2003 metams. Pagrindinis šios programos tikslas – vykdyti aiškią ir plačiai integruotą valstybės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politiką, suderintą su šiuos klausimus reglamentuojančiomis JT konvencijomis, Europos Tarybos rekomendacijomis bei Europos Sąjungos dokumentais.

Kai šnekame apie ES, turime galvoje organizaciją, kuri vienija 15 valstybių narių. Tačiau Lietuva gauna paramą ne tik iš ES, kaip organizacijos (per PHARE, ISPA, SAPARD, Bendrijos programas), bet ir iš pavienių ES valstybių (vadinama dvišalė ES valstybių parama Lietuvai): pvz., Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, 1990-2000 m. Danija Lietuvai skyrė apie 600 mln. litų, Švedija 1991-1999 m. – apie 446 mln. litų, Vokietija – 1993-2000 m. – per 55 mln. markių, Suomija 1992-2000 m. – per 60 mln. litų. Taigi daugiau kaip 1 mlrd. litų. Vien Danijos suteiktomis lėšomis iki 1999 metų buvo remta 18 vandens valymo įmonių Lietuvoje.

Todėl, kad:
1) Lietuvoje būtų skatinamos ekonominės reformos ir ekonominė bei socialinė žmonių gerovė. Esame glaudžiai susiję (ypač ekonomine prasme) su ES valstybėmis, todėl galimos ekonominės krizės ir žemesnis pragyvenimo lygis Lietuvoje atsiliepia ir ES valstybėms narėms. Tai ypač bus svarbu, kai įstosime į ES – šiandieninės ES narės yra taip glaudžiai tarpusavyje susijusios, kad bet kokie neigiami pokyčiai vienoje šalyje (pvz., didelė bedarbystė) skaudžiai atsilieptų kitai valstybei (pvz., laisvo asmenų judėjimo sąlygota didele migrantų banga). Taigi stiprindamos Lietuvą ES valstybės stiprina ir save.
2) Siekiant ekonominės ir socialinės žmonių gerovės, užtikrinamas politinis stabilumas. Svarbu, kad politiniame šalies gyvenime įsitvirtintų demokratija ir tai, kas su ja susiję: demokratinės institucijos, “žmonių valdžia”, sąžiningi ir teisingi teismai, išnyktų korupcija ir pan. Nemanykime, kad Europai tas pats, kokia Lietuvoje yra valdžia – ar tokia, kokia ji yra Baltarusijoje ar, tarkim, kokia D.Britanijoje. Demokratinė valdžia ir demokratijos principo įgyvendinimas tiesiogiai lemia ir ekonomines reformas bei šalies ekonominę gerovę.
3) Siekiama sukurti vieningą Europą, kurioje vyrautų demokratija, ekonominė ir socialinė žmonių gerovė, šalys taikiai tarpusavyje sugyventų ir nebūtų karinių konfliktų. Šių žodžių prasmę žmonės, deja, neretai suvokia tik tuomet, kai, tarkim, kare žūsta jų artimieji ar dėl ekonominės krizės sumažėja asmeninės arba šeimos pajamos, trūksta maisto produktų ir pan. Tačiau ES valstybės, pasimokiusios iš Europą nusiaubusio Antrojo pasaulinio karo, suvokė, kad šie žodžiai nėra tušti ir kad geriau veikti kartu.

Pateikti pavyzdžiai apima tik kelias mūsų valstybės veiklos sritis.

ES pagalba taip pat skiriama ūkio reformoms įgyvendinti, verslo plėtrai, vidaus rinkai stiprinti, kovai su korupcija, socialinei ir sveikatos apsaugai, energetikos sektoriui, kultūrai, švietimui ir kitoms sritims.

Čia pateikėme pavyzdžius ir pristatėme konkrečių ES lėšomis remtų projektų rezultatus. Tačiau yra dar keletas nepaminėtų svarbių dalykų: įsisavindami ES paramą ir vykdydami konkrečius darbus sukuriame naujų darbo vietų. Lietuvos įmonės gavo ir gauna užsakymų tiesti kelius, statyti katilines, rengti sąvartynus, teikti programinę įrangą, konsultuoti. O žinių ir konsultacijų pavidalu gaunama ES parama kelia mūsų darbuotojų kvalifikaciją.

Pateikiame šiuo metu Lietuvoje veikiančių ES paramos programų sąrašą su nuorodom, kur galima gauti konkrečios informacijos apie galimybes ja pasinaudoti. Atkreipiame dėmesį į ketvirtąją lentelės grafą, kurioje pažymima, ar paramos gali kreiptis tik įstaigos, ar ir pavieniai asmenys.

1. Lemtelė ES paramą koordinuojančios institucijos: parama iki Lietuvos narystės ES
Programos pavadinimas Koordinuojanti institucija Atsakingas asmuo Programos pristatymas/Ar gali kreiptis pavieniai asmenys?
PHARE Nacionalinis pagalbos koordinatorius – Finansų ministerija www.finmin.lt
J.Tumo-Vaižganto g. 8a/2,
LT-2600 Vilnius

Rolandas Kriščiūnas
Finansinės paramos departamento direktorius
Tel.: (22) 390 242,
El.p: r.krisciunas@finmin.lt
www.cfcu.lt

Europos Komisijos (EK) programa, skirta padėti Vidurio ir Rytų Europos valstybėms kandidatėms pasirengti narystei ES:
parama institucijų plėtrai, ekonominei ir socialinei sanglaudai bei investicijos “acquis communautaire” įgyvendinimui./ Ne
PHARE 2000 Žmogiškųjų išteklių bei verslo plėtros fondai Vidaus reikalų ministerija www.vrm.lt
Šventaragio g. 2, LT-2600 Vilnius Povilas Česonis
Plėtros koordinavimo skyriaus vedėjas
Tel: (22) 718594,
El.p.: pcesonis@vrm.lt

Tikslas – skatinti žmogiškųjų išteklių bei verslo plėtrą Klaipėdos-Tauragės, Marijampolės ir Utenos apskrityse./ Taip
Mažųjų projektų fondas Nacionalinė regionų plėtros agentūra www.nrda.lt ,
J.Tumo-Vaižganto g. 2-321, LT-2600 Vilnius

Dalia Krupavičienė
Tel.: (22) 362 697
El.p.: dalia.krup@urm.lt,
Renata Padalevičiūtė,
Tel.: (22) 362 698,
El.p.: re.p@urm.lt

Remia ekonominę plėtrą, vietinę demokratiją, mokymą ir įdarbinimą, kultūrinius mainus, planavimo ir plėtros studijas, aplinkosaugą, turizmą, sveikatos apsaugą, socialinius reikalus, informaciją ir komunikacijas./ Ne
ISPA Nacionalinis ISPA koordinatorius – Finansų ministerija www.finmin.lt
J.Tumo-Vaižganto g. 8a/2,
LT-2600 Vilnius

Transporto investicijų direkcija prie Susisiekimo ministerijos,
Gedimino pr. 17, LT-2600 Vilnius

Aplinkos ministerija
A.Jakšto 4/9, LT-2694 Vilnius Rolandas Kriščiūnas
Finansinės paramos departamento direktorius
Tel.: (22) 390 242,
El.p.: r.krisciunas@finmin.lt

Albertas Arūna
Direktorius
Tel.: (22) 393 860,
El.p: tid@transp.lt

Arvydas Dragūnas
Aplinkos strategijos departamento direktorius
Tel.: (22) 623 419
El. p: arvydas.dragūnas@aplinkuma.lt

EK parama stambiems kelių tiesimo ir aplinkos apsaugos projektams:
padeda įgyvendinti Stojimo partnerystės ir Nacionalinės Acquis priėmimo programos tikslus aplinkos apsaugos bei transporto sektoriuose./ Ne
SAPARD Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos www.nma.lt
Gedimino pr. 19, LT-2025 Vilnius

Dovilė Kirdeikienė
Atstovė ryšiams su visuomene
Tel.: (22) 391 381,
El.p.: dovile@nma.lt

Tai specialioji paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai programa.
Ji remia žemės ūkio modernizavimą, konkurencingumo didinimą, ES taikomų aplinkosaugos, veterinarinių ir higienos standartų priėmimą, kaimo plėtrą ir alternatyvių pajamų kaimo vietovėse skatinimą./Taip

ES paramą koordinuojančios institucijos: parama 2002 metais

Programos pavadinimas Koordinuojanti institucija Atsakingasis asmuo Programos aprašymas/ Ar gali kreiptis pavieniai asmenys?
Europos aplinkos apsaugos agentūra Aplinkos ministerija
http://212.59.17.243/am
A.Jakšto 4/9, LT-2694 Arvydas Dragūnas
Aplinkos strategijos departamento direktorius
Tel.: (22) 623 419
El. p: arvydas.dragūnas@aplinkuma.lt
Agentūra remia tausojančią plėtrą bei aplinkos apsaugos stiprinimą Europoje per savalaikį, kryptingą patikimos informacijos teikimą valdžios atstovams, atsakingiems už politikos formavimą, bei visuomenei./Ne

COST Lietuvos nacionalinis informacijos centras “Eureka”
http://www.eureka-cost.lt,
A.Goštauto g. 12 – 219, Vilnius

Birutė Bukauskaitė
Direktorė
Tel. (22) 223 778,
El. p. birute@ktl.mii.lt

Europos bendradarbiavimo mokslo ir techninių tyrimų srityje programa.
Ji koordinuoja europinio lygio nacionalinius tyrimus, skatindama skirtingų nacionalinių organizacijų bendradarbiavimą mokslo ir techninių tyrimų sferoje.
Paraiškas gali teikti mokslo ir studijų institucijų bei įmonių atstovai./Ne
Eureka –“– –“– Europos tyrimų plėtros ir bendradarbiavimo programa..
Ji remia įvairias šiuolaikinių technologijų sritis, technologinį ir mokslinį bendradarbiavimą tarp įmonių bei mokslo ir studijų institucijų kuriant naujas technologijas programos “Eureka” projektuose.
Paraiškas gali teikti mokslo ir studijų institucijų bei įmonių atstovai /Ne
Customs 2002

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos
www.cust.lt,
A. Jakšto 1/25, LT-2600 Vilnius

Svaja Razmienė
Programos koordinatorė
Tel: (22) 617 258
El.p.: Svaja@cust.lt
EB programa, skirta ES šalių ir kandidačių muitinės darbuotojų mokymui, jų kvalifikacijos kėlimui, keitimuisi patirtimi (ankstesnis pavadinimas – Matheus)/Ne
Fiscalis

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
J.Tumo-Vaižganto g. 8a/2,
LT-2600 Vilnius

Eugenijus Soldatkovas
Programos koordinatorius
Tel.: (22) 687 858
El.p.: EugenijusS@vmi.lt
Programa skirta PVM ir akcizų mokėjimo vengimo prevencijai ES valstybėse narėse. Programa apima šias veiklos sritis: komunikacijų ir keitimosi informacija sistemas, vadovėlių bei gairių kūrimą; mainų programas, seminarus bei daugiašalių patikrinimų praktiką; bendrojo valdininkų lavinimo iniciatyvas. (ankstesnis pavadinimas – Matheus) Programoje gali dalyvauti institucijos, susijusios su netiesioginių mokesčių kontrole (Valstybinė mokesčių inspekcija, Muitinės departamentas ir kt.)/. Ne
Jaunimas Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra
www.JTBA.lt
Gedimino pr. 37, LT-2600 Vilnius Lilija Gerasimienė
Direktorė
Tel. : (22) 497 003
El.p.: Lilija.Gerasimienė@jtba.lt

Neformalaus ugdymo programa, skirta 15–25 m. jaunimui. Remiami tarptautinių jaunimo mainų, vietinių jaunimo iniciatyvų, Europos savanorių priėmimo–išsiuntimo projektai, mokymų kursai, seminarai, stažuotės ir kt. /Taip

Kultūra 2000 Europos kultūros programų centras
www.durys.org
J. Basanavičiaus g. 5, 405 k., LT-2600 Vilnius Agnė Nastopkaitė
Direktorė
Tel.: (22) 612 921
El.p.: agne@durys.org

http://europa.eu.int/comm/culture/c2000condition_en.html

Tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo programa, remianti visas kultūros sritis, išskyrus garso ir vaizdo. Paraiškas gali teikti visos programoje dalyvaujančiose šalyse veikiančios organizacijos, kurių pagrindinė veikla kultūrinė / Ne.

Leonardo da Vinči Europos Sąjungos Leonardo da Vinčio programos koordinavimo paramos fondas
www.leonardo.lt
Geležinio Vilko g. 12, LT-2600 Vilnius Birutė Miškinienė
Direktorė
Tel. (22) 497 134,
El.p.: leonardo@leonardo.lt

LdV programa remia tarptautinius projektus profesinio rengimo ir tobulinimo srityje.
Tikslinės grupės: studentai, jauni darbininkai ir absolventai, mokytojai, instruktoriai, personalo vadybininkai ir kiti specialistai. Paraiškas gali teikti įvairios organizacijos: valstybinės, privačios, nevyriausybinės, mokslo, verslo institucijos ir pan. / Ne
5-oji bendroji mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo programa (Framework V)

Mokslo ir studijų departamentas prie Švietimo ir mokslo ministerijos
www.5fp.lt
Žygimantų g. 9, LT-2600 Vilnius

Dr. Juras Ulbikas
Tel. (22) 223 779,
El.p.:ulbikas@mokslas.lt,

Programa skirta moksliniams tyrimams, inovacinei veiklai ir technologijų plėtrai.
Finansavimo mechanizmas: konkurso būdu skiriamos lėšos projektui, kurį vykdo tarptautinis partnerių konsorciumas.
Potencialūs programos dalyviai – juridiniai asmenys, veikiantys Lietuvoje. Tai mokslo ir studijų institucijos, SVĮ, pramonės įmonės, asociacijos ir visuomeninės organizacijos./Taip
Save II VĮ Energetikos agentūra
Gedimino pr. 38/2, LT-2600 Vilnius Marijus Franckevičius
Tel.: (22) 629 731
El. p.: m.franckevicius@po.ekm.lt,
http://europa.eu.int/comm/energy/en/pfs_4_en.html

Programa skirta stimuliuoti energijos efektyvumo priemones visuose sektoriuose, tarp jų – skatinti energijos vartotojų investicijas į energijos taupymą bei sukurti sąlygas energijos vartojimo intensyvumo gerinimui. Paraiškas projektams gali teikti juridiniai asmenys (kompanijos)./Ne

Socrates II ES Socrates programos koordinavimo paramos fondas
www.socrates.lt,
Geležinio Vilko g. 12, LT-2600 Vilnius Jolanta Balčiūnienė
Direktorė
Tel.: (22) 222 481,610-592
El.p: socrates@socrates.lt

Socrates programa skirta visiems švietimo lygiams, nuo vaikų darželių iki aukštojo mokslo, suaugusiųjų švietimo institucijų. Paraiškas gali teikti ugdymo, aukštojo mokslo, suaugusiųjų švietimo pedagoginis personalas, studentai, švietimo politiką formuojančių institucijų darbuotojai./ Labai retai

Nauja programa verslininkams:
Lietuva ketina dalyvauti programoje “Verslumas ir verslininkystė (Enterprise and Entrepreneurship) 2001-2005”, remiančioje verslo, ypač smulkaus ir vidutinio, plėtrą Europos Sąjungoje. Ūkio ministerija laukia Asociacijos Tarybos nutarimo, leisiančio dalyvauti šioje programoje.

Šaltinis: www.euro lt.

Ką laimėsime įstoję į Europos Sąjungą?

Pliusai:
Lietuvoje bus saugiau gyventi. Tapsime pasiturinčių ir įtakingų valstybių klubo nare. Kitoms valstybėms vargu ar kils pagunda skriausti šio klubo narę, nes už tai jų lauks politinės ir ekonominės sankcijos. Kuri valstybė rizikuotų nutraukti prekybą su Europos Sąjunga, vienu iš įtakingiausių pasaulyje ekonominių blokų ir viena iš didžiausių ekonominės pagalbos donorių? Tiesa, vien tik narystės Europos Sąjungoje nepakanka, kad gyventų visiškai saugiai. Europos Sąjunga kol kas nėra gynybinė organizacija, neturi savo kariuomenės ir vieningai negina savo valstybių. Todėl Lietuvai būtina narystė NATO, gynybiniame aljanse.
Stabilumas Europos Sąjungoje palankiai atsilieps ir Lietuvos stabilumui. Narystė ir bendro gyvenimo lygio kitimas turėtų padėti jaunos demokratijos sopulius.
Narystė Europos Sąjungoje leis naujai pažvelgti į mūsų kaimynus, priklausančius tam pačiam klubui. Į Europos Sąjungą įstojusių ekonomiškai mažiau išsivysčiusių šalių patirtis liudija, kad narystė buvo tarsi atrama – jų ekonomikos „medeliai“ sutvirtėjo ir suvešėjo. Tad Europos Sąjungoje turėtų pagyvėti Lietuvos prekybiniai mainai, nes bendrojoje rinkoje jiems nebeliks kliūčių. Lietuvos įmonės galės laisvai eksportuoti ir importuoti prekes iš kitų Europos Sąjungos valstybių. Lietuvoje galios vienodos ir skaidrios verslo plėtros taisyklės, bendri įstatymai, o tai turėtų sumažinti verslo aplinkos neapibrėžtumą ir korupciją. Užsienio verslininkai mieliau ir ramiau investuos į mūsų šalį, suprasdami, kad narystė Europos Sąjungoje yra savotiškas Lietuvos ekonominio patikimumo sertifikatas. Visa tai reikš daugiau investicijų ir darbo vietų Lietuvoje. Lietuva, kaip ekonomiškai nuo senųjų Sąjungos narių atsiliekanti valstybė, sulauks finansinės paramos.
Ilgainiui, patenkinusi monetarinio stabilumo kriterijus, Lietuva, matyt, įsives ir bendrą pinigą eurą, kuriam ekspertai prognozuoja gerą ateitį nepaisant dabartinių sunkumų.
Dėl laisvo asmenų judėjimo Lietuvos piliečiams išsiplės galimybės įsidarbinti ir mokintis Europos Sąjungos šalyse. Lietuvos ir Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos pasieniuose po truputį nyks kontrolės punktai, žmonėms nebereikės gaišti laiko. Ilgainiui taip prie to priprasime, kad nebepastebėsime, jog kertame šias sienas, ir tik pakelės užrašai bei ištuštėję muitininkų ar pasieniečių pastatai it muziejų eksponatai primins apie kadaise buvusiais sienas.
Tuo tarpu Lietuvos sienos su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi kartu taps ir Europos Sąjungos sienomis, bus atidžiau saugomos ir prižiūrimos. Tačiau reikėtų pasistengti, kad sienos nekliudytų žmogiškiesiems kontaktams ir prekybiniams srautams.
Taigi remiantis Europos Sąjungos sutarties nuostatomis galima teigti, kad stojimas į Europos Sąjungą nereiškia Tautos ir Valstybės suvereniteto praradimo, o atvirkščiai, įgyvendindama bendrą užsienio ir saugumo politiką, Sąjunga gali apginti savo narių nepriklausomybę, išsaugoti ir gerbti savo narių nacionalinę tapatybę. Tapusi Europos Sąjungos nare, Lietuvos Respublika išliks tarptautinių santykių ir organizacijų dalyve.

 www.euro.lt
 Vidmantas Purys „Lietuvos derybos dėl narystės Europos Sąjungos“
 Europos Sąjungos teisė ir Lietuva.
 Algirdas Paleckis, Aleksandras Ikamas „ Mes ir Europos Sąjunga“
 Gediminas Vitkus „ ES ir ne tik ji: 99 terminai.
 Algis Junevičius „ Europos Sąjunga“

Leave a Comment