ES

Europos Sąjunga 1991 metais pasirašė Europos sutartis su Lenkija ir Vengrija, 1993 metais su Čekija, Bulgarija, Rumunija, Slovakija ir 1995 metais su Estija, Latvija, Lietuva. Visos šalys, kurios su Europos Sąjunga pasirašė Europos sutartį, tapo pripažintomis šalimis – kandidatėmis ir buvo įtrauktos į rengimo narystei strategiją.

Tačiau norint tapti ES nare valstybės turi atitikti ES keliamus reikalavimus. Kai kuriose srityse Lietuva puikiai tinka Europos standartus, tačiau kai kur dar reikia daug ką patobulinti.
ES – asocijuotų šalių politinio dialogo susitikimuose bendrai aptariami tokie klausimai :

• Saugumas,
• Branduolinių ginklų neplatinimas, • Analizė ir planavimas,
• Rytų Europa ir Centrinė Azija,
• Visuotinis nusiginklavimas,
• Jungtinės Tautos,
• Žmogaus teisės,
• Terorizmas,
• Vakarų Balkanų regionas,
• Kova su narkotikų prekyba bei konvencinių ginklų eksportas.

Lietuva prisijungia prie ES pareiškimų, demaršų, bendrų pozicijų bei bendrų veiksmų. Iki 1999 m. gegužės 1 d. Lietuva prisijungė prie daugiau nei 800 ES pareiškimų paskelbtų įvairiuose forumuose (per ES Tarybos sekretoriatą Briuselyje, Jungtinių tautų organizaciją bei jos specializuotas agentūras, o taip pat ESBO rėmuose).

Europos komisija yra pareiškusi, kad ji , rengdama savo nuomonę apie asocijuotųjų valstybių pasirengimą stoti į Europos Sąjungą, vadovausis Kopenhagos pasitarimo išvada :
“Šalis bus priimta, kai ji bus pajėgi prisiimti narystės įsipareigojimus atlikdama ekonominius ir politinius reikalavimus. Narystė reikalauja, kad :
1) šalis kandidatė turi būti pasiekusi institucinį stabilumą, garantuojantį demokratiją, teisės viešpatavimą, žmogaus teises, mažumų teisių gerbimą ir

r jų apsaugą ;
2) turi veikti funkcionuojanti rinkos ekonomika, taip pat pasirengimas atlaikyti Sąjungos konkurencijos ir veikiančių rinkos jėgų spaudimą ;
3) yra pasirengimas vykdyti iš narystės kylančius įsipareigojimus, įskaitant politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos tikslų siekimą.

Saugumo problemos požiūriu Lietuvos perspektyvas stoti į Europos Sąjungą reikėtų vertinti labai teigiamai. Geografinis Lietuvos artumas Rusijai gali ir galėtų kelti komplikacijų, tačiau tik tuo atveju, jeigu pastaroji vėl akivaizdžiai imtųsi vykdyti ekspansionistinę politiką kaimyninių šalių atžvilgiu. Tačiau šiuo metu Rusijos keliamos grėsmės regionui ir konkrečiai Lietuvai nėra tokio lygio, kad iš esmės trukdytų Lietuvai ir kitoms VRE šalims įsijungti į Europos Sąjungą. Kita vertus, nėra ir kitų jokių esminių kliūčių, kurios trukdytų stojančiai į ES Lietuvai priimti bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) nuostatas.
Politikos stabilumo ir demokratijos reikalavimai . Tai roodo Lietuvos politinio stabilumo ir demokratijos sąlygų analizės instituciniu, sociologiniu ir tarptautinių agentūrų vertinimo požiūrių rezultatai.
Sociologiniu požiūriu Lietuvoje pastebimos kone didžiausias demokratine sistema patenkintų, o kartu ir demokratinį rėžimą palaikančių žmonių skaičiaus mažėjimas , palyginti su kitomis po komunistinėmis šalimis.

Rinkos ekonomikos institucijų funkcionalumas ir ekonomikos konkurencingumas buvo įvertinti pagal tris kriterijų grupes t.y. pagal bendrą šalies ūkio būklės ir reformų sėkmės laipsnį, pagal ūkio plėtotės tempą ir pagal Lietuvos ūkio būklės ir reformų pažangos lyginamąjį vaizdą.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į

tai, kad valstybė kandidatė dar iki formalaus priėmimo į ES turės sukurti atvirą ekonomiką bei išplėtoti ūkinius ryšius su dabartinėmis ES šalimis. Lietuvos ūkis jau dabar gana atviras, o prekybiniai ryšiai su ES šalimis toliau plečiami. Antra vertus, nors eksporto lyginamasis svoris Lietuvos užsienio prekyboje auga, užsienio prekybos balansas išlieka neigiamas.

Taigi tiek ekonominiu, tiek teisiniu požiūriu Lietuva kol kas nėra visiškai pasirengusi narystei Europos Sąjungoje.
Aišku, kad tapusi ES nare viena Lietuva didelės įtakos ES sprendimams daryti negalėtų. Tačiau ji taptų tarptautinių derybų vykstančių daugeliu lygmenų, – ir vyriausybių vadovų, ir ministerijų tarnautojų,- dalyve.

Kelias pirmyn. Europos Sąjunga pritaria Vidurio Europos šalių siekiui susigrąžinti vieta Europos kultūroje bei civilizacijoje ir sugrįžti į Europos ekonomikas bei visuomenes. Rengimo stojimui strategija, padedama šalims – partnerėms pasirengti narystei Europos Sąjungoje, turės padėti šiuos siekius įgyvendinti. Jokia šalis, pasiryžusi tapti Europos Sąjungos nare, neturėjo vengti tokio didžiulio žingsnio, kokį ketina žengti šalys – partnerės. Vidurio Europos ir Baltijos regiono tautos, ne taip seniai atsisveikinusios su totalitariniu režimu, dabar siekia jau visapusiškai dalyvauti būsimojoje Europos Sąjungos plėtotėje. Europos Sąjunga ir jos valstybės – narės rems šias pastangas visomis savo išgalėmis.

Leave a Comment