Valios ugdymas mokykloje

TURINYS

Įvadas..............................3
1.Valios samprata, funkcijos, ugdymo keliai ir būdai...........3
1.1. Valios samprata..........................3
1.2. Sudėtingas valios veiksmas ir jo struktūra...............4
1.3. Asmenybės valios ypatybės......................5
1.4. Mokinių valios ugdymo uždaviniai.................6
1.5. Mokinių valios ugdymas. Keliai, būdai, priemonės............7
1.6 Valios atskleidimo ir treniravimo būdai...............11
2. Valios ugdymas mokykloje..........................12
2.1. Tyrimo tikslas, metodika ir organizavimas................12
2.2. Mokytojų apklausa ir rezultatai .......................12
2.3. Mokinių apklausa ir rezultatai.......................17
Išvados..............................21
Literatūra..............................22
Priedai..............................23Įvadas
Psichinis žmogaus pasaulis turi tris pagrindinius komponentus: protą, jausmus ir valią.Šie komponentai yra tarpusavyje glaudžiai susuję ir sudaro harmoningos asmenybės pagrindą. Daugeliui žmonių valios sąvoka acocijuojasi su mąstymo valdžia aistroms ar vaizdams, su kliūčių nugalėjimu siekiant įsisamoninto tikslo. Kai kuriems moksleiviams vi ien žodžiai apie ištvermę, pareigingumą ar atkaklumą sukelia nemalonius pojūčius. Jiems valios ugdymas – tai sunkus ir nemalonus užsiėmimas (kaip mokymasis ar kitoks darbas). Kodėl taip yra? Iš tėvų ir pedagogų jie susidaro neteisingą valios sampratą, nes dažniausiai apie valią išgirsta barami už nesimokymą ar nepareigingumą. Be to, vaikams dažniausiai kalbama apie valią kaip apie sugebėjimą užbaigti pradėtą darbą arba atsisakyti žalingo įpročio.1.Valios samprata, funkcijos, ugdymo keliai ir būdai.
1.1. Valios samprata.
Valią nagrinėja įvairūs mokslai – filosofija, psichologija, pedagogika ir biologija, todėl valia turi ke eletą apibrėžimų: psichologijos moslo saulėtekyje valia buvo laikoma pradiniu žmogaus aktyvumo šaltiniu, Dievo duota energija, lemiančia žmogaus elgesio nepriklausomumą nuo aplinkos sąlygų. Pasak K. Poškaus: „ valia yra gebėjimas sąmoningai, kryptingai ir niekieno neverčiamam reguliuoti savo elgesį bei veiklą, padedančią nugalėti i

išorines bei vidines kliūtis, gebėjimas siekti užsibrėžto tikslo“. G. Butkienė teigia, kad:“valia yra sąmoningas veiksmų ir poelgių pasirinkimas bei reguliavimas, susijęs su pastangomis nugalėti sutiktas kliūtis ir sunkumus, siekiant tikslo.

Valios funkcija – reguliuoti asmenybės aktyvumą, stimuliuoti veiklą, kad būtų įgyvendinti reikšmingi tikslai, slopinti paskatas, kurios neatitinka įsisamonintų siekimų, idealų.

Dar galima paminėti ir valios šaltinius (psichinius bei moralinius), nuo kurių labai priklauso valingi veiksmai: tai poreikis, reikmė, motyvas(veiksmą skatinanti priežastis), tikslas, noras, potraukis(neįsisamonintas siekimas), jausmai, darbas ir pagaliau pasaulėžiūra(pažiūros, įsitikinimai).

Žmogus atlieka veiksmus psichiniame lygyje, bet jie irgi skirtingi. Žmogaus atliekamus veiksmus pagal jų sąmoninmumo lygį galima skirstyti į tokias rūšis:

1. Nevaliniai (automatiniai) veiksmai yra tokie, kuriuos žmogus atlieka be išankstinių ketinimų, jų paskatos ir tikslai yra neįsisąmoninti. Daug tokių, net sudėtingesnių, veiksmų, ilgą laiką ju uos kartojant, yra virtę įgūdžiais. Nors šie veiksmai atliekami automatiškai, bet susidūrus su kliūtimis, jie koreguojami. Tokie automatiniai veiksmai (rašymas, skaitymas) palengvina žmogaus veiklą, nes visą dėmesį galima skirti procesams, kurie turi būti reguliuojami sąmoningai.

2. Paprastus valinius veiksmus reguliuoja iš anksto apgalvoti tikslai, laisvai pasirenkant atlikimo variantą. Pavyzdžiui, sąmoningas kostelėjimas tikslu atkreipti kieno nors dėmesį, tikslingas mirktelėjimas ir t.t.

3. Sudėtingus valinius veiksmus reguliuoja daug gilesni ir sudėtingesni psichiniai procesai. Tų veiksmų tikslo turinys gali būti išreikštas mintimis, žodžiais, simboliais. Mintyse žmogus gali su
usidaryti tolimą savo veiksmų perspektyvą. Sudėtingą valios veiksmą apibūdina pajėgumas priešingas ir skirtingo lygio alternatyvas, pasirenkant veiklos tikslu alternatyvą, atitinkančią asmenybės intelektinius, dorovinius ir socialinių vertybių kriterijus. 1.2. Sudėtingas valios veiksmas ir jo struktūra.
Jau anksčiau išsiaiškinome, kad valios veiksmas yra specifinis sąmoningas žmogaus veiksmas, kuriuo planingai siekiama įgyvendinti savo tikslus. Tai sudėtingas procesas, kurį sudaro vientisa įvairių komponentų grandinė.
Tikslo įsisamoninimas

Motyvų kova – apsisprendimas

Priemonių numatymas

Praktinis įgyvendinimas

Tikslo įsisamoninimas. Įsisamoninęs tikslą, žmogus supranta ir žino ką jis turi pasiekti ir ką privalo daryti. Tikslas, kaip numatomos veiklos rezultatas, yra susijęs su žmogaus materialinių ir kultūrinių dvasinių poreikių tenkinimu. Įprasmintas siekimas pasireiškia noru. Taigi noras tampa ir įsisąmonintu tikslu. Tikslo įsisąmoninimas labai priklauso nuo asmenybės kryptingumo: jos interesų, nuostatų, patirties. Tikslų įsisąmoninimą lemia ir motyvai.

Veiklos motyvų analize prasideda naujas valios veiksmų etapas. Dabar asmenybė, vadovaudamasi savo įsitikinimais, interesais, vertybinėmis orientacijomis, lygindama veiklos motyvų reikšmę, išskiria svarbiausią, kuris sudaro nusprendimo pagrindą, tai yra alternatyvos pasirinkimą. Motyvų kovoje turi išryškėti veiksmo tikslas bei kryptis, o ne vykdymo būdai. Motyvų kova baigiasi apsisprendimu.

Priemonių numatymas. Priemonės gali būti planuojamos kartu su tikslo įsisąmoninimu. Racionalių būdų ir priemonių pasirinkimas yra sudėtinga mąstymo veikla, kurioje numatomi galimi sunkumai ir kliūtys, išanksto bandoma įvertinti veiksmo rezultatus.

Numačius būdus ir priemones, pr

rasideda galutinis ir svarbiausias etapas – sprendimų praktinis įgyvendinimas. Žmogaus elgesį sąlygoja užsibrėžti tikslai ir suplanuoti veikimo būdai. Įgyvendindamas apsisprendimą, asmuo ne tik veikia, bet ir kontroliuoja, koreguoja savo veiksmus. Kiekvienu sprendimo vykdymo momentu žmogus lygina gautus veiklos rezultatus su pageidaujamu ateities modeliu, idealiu tikslo vaizdu, kuris buvo iš anksto sukurtas. Tikslo įgyvendinimas grįžtamai veikia žmogų, stiprina jo valią.1.3. Asmenybės valios ypatybės
Valios ypatybėmis vadinami tokie asmenybės valios bruožai, kurie yra pastovūs tipinėmis veiklos aplinkybėmis. Atsižvelgdami į valios stimuliuojančią, slopinančią ir reguliuojančią funkcijas, valios ypatybes galima skirstyti į stimuliuojančias, slopinančias ir tarpines. Prie stimuliuojančių valios ypatybių reikia skirti tikslingumą, ryžtingumą, atkaklumą, energingumą, iniacityvumą, savarankiškumą ir drąsumą.

Tikslingumas pasireiškia veiklos pajungimu užsibrėžtam tikslui siekti. Tai įsitikinimas, kad siekiamas tikslas svarbus ir teisingas. Kuo aiškesnis asmenybės siekiamas tikslas, tuo atkakliau ji pasiryžusi nugalėti sutiktus sunkumus ir kliūtis. Tikslingumo bruožas susijęs su pareigos jausmu. Tikslingumą charakterizuoja ir priimamų sprendimų sąmoningumas.

Ryžtingumas – asmenybės valios ypatybė, kuri padeda laiku, be svyravimų pagrįstai nuspręsti, numatyti tinkamas priemones sprendimui įgyvendinti. Norint būti ryžtingam, dažnai tenka sukaupti valią ir įveikti įvairius neryžtingumo pasireiškimus – abejojimą, svyravimą, blaškymąsi renkantis motyvus, baimę dėl galimo netikusio pasirinkimo.

Atkaklumas – tai mokėjimas pasiekti tikslą, nors kelias į jį sunkus ir ilgas, nors reikia optimaliai įtempti jėgas, įveikti daug nesėkmių ir kliūčių. Atkaklaus žm
mogaus negąsdina sunkumai siekiant tikslo.

Iniciatyvumas – vertingiausia asmenybės valios ypatybė, nes ji padeda savarankiškai kelti idėjas, nuspręsti ir imtis veiklos, nelaukiant pašalinio skatinimo. Iniciatyviai asmenybei nebūna „ sunkus pirmas žingsnis“. Iniciatyvumui nemažą reikšmę turi laki vaizduotė, proto gilumas ir lankstumas.

Savarankiškumas – žmogaus sugebėjimas pačiam savo valia ką nors nuspręsti ir atlikti, nepasiduoti kitų įtakai, spaudimui. Tam reikia valios, reikia elgtis taip, kaip reikalauja paties įsitikinimas ir supratimas, kaip reikia elgtis toje situacijoje. Savarankiškumas reiškiasi tiek valingos veiklos motyvacija, tiek ir priimtų srendimų pobūdžiu.

Prie slopinačių arba stabdančių asmenybės savybių priskiriamas ištvermingumas, kantrumas, santūrumas, savitvarda, savikontrolė. Tai valios ypatybių kompleksas, padedantis susilaikyti nuo didelio psichinio ir fizinio jaudinimosi, trukdančio siekti tikslo. Pavyzdžiui, pavojaus metu santūrus laukimas, savitvarda gali būti svarbus veiksnys tikslui pasiekti. Sugebėjimas savo mintis ir veiksmus kontroliuoti yra geras valios rodiklis.

Savitvarda – žmogaus sugebėjimas valdytis, sulaikyti pyktį, įveikti sutrikimą, baimę, nugalėti drovumą, varžymąsi, nepageidaujamas paskatas, impulsyvumą ir kitas panašias psichines būsenas. Tai sugebėjimas priversti įvykdyti pagrįstą savo srendimą, įveikiant pirmiausia tingumą ir baimę, būsenas, kurios trukdo veiklą, trikdo elgesį. Kuo daugiau ir dažniau įveiksime šias kliūtis, tuo stipresnė bus valia. taigi valia čia ir pasireiškia sugebėjimu įveikti susierzinimą, baimę, pyktį, įnršį, liūdesį ir kitus jausmus, kuriems pats žmogus nepritaria.

Savitvardai artima yra ištvermė bei kantrybė, t.y. tokia būsena, kai žmogus sugeba valios pastangomis iškęsti nepriteklius bei kančias(fizines ir dvasines) ir toliau siekia užsibrėžto tikslo.

Organizuotumas ir drausmingumas užima tarytum tarpinę padėtį tarp stimuliuojančių ir slopinančių ypatybių. Organizuotumas – tikslingas ir ištvermingas veiklos planavimas ir vykdymas. Drausmingumas – visuomenės priimtoms elgesio normoms subordinuotas elgesys.Šios valios ypatybės būdingos stiprioms asmenybėms. Atskirų žmonių valios ypatybės gali būti skirtingai išreikštos. Pavyzdžiui, žmogus gali būti ryžtingas apsisprendimo metu ir atkaklus praktinėje veikloje, iniciatyvus, bet neorganizuotas ir pan. 1.4. Mokinių valios ugdymo uždaviniai.
Valios ugdymas glaudžiai siejasi su jausmų ugdymu. Stiprios valios žmonės dažniausiai pasižymi giliais jausmais, kurie tartum skatina valingą veiklą. Ugdyti mokinio valią – vadinasi, ugdyti jo valingą veiklą apskritai ir atskirus valios bruožus, kaip svarbiausius veiklos pasireiškimo komponentus. Valio ugdymas, kaip ir valinga veikla, turi dvi pagrindines kryptis: skatinti aktyviąją tikslingą veiklą ir slopinti impulsyvius polinkius ir nesąmoningus potraukius. Kai asmuo pats siekia ir stengiasi išvystyti tam tikras savo įpatybes arba nuslopinti kokius nors neigiamus bruožus, tada iškyla veiksmingas saviauklos procesas. „ Saviaukla, – nurodo A. Kovaliovas, – tai sąmoningas, planingas, sistemingas lavinimas ir veikimas, siekiant tobulinti arba formuoti naujas pačios asmenybės savybes. Tik pradėjęs save analizuoti, savikritiškai vertinti savo veiksmus ir elgesį, asmuo gali suvokti saviauklos poreikį. Tuo būdu galima išskirti pirmąjį valio ugdymo uždavinį:
 1-asis valios ugdymo uždavinys – išvystyti asmens sugebėjimus sąmoningai ir kryptingai reguliuoti savo mintis bei veiksmus ir sudaryti saviauklai reikiamus pagrindus.
 2-asis valios ugdymo uždavinys – sugebėti atitinkamu būdu ir laikotarpiu nurodyti tuos trūkumus taip, kad vaikas , nenusimindamas ir nesijaudindamas, ryžtųsi juos taisyti.
 3-asis valios ugdymo uždavinys – sužadinti mokinių norą, susudomėjimą kuo nors, nes viena pirmųjų paskatų yra troškimas ir noras ką nors turėti, padaryti, pasiekti. Antra vertus, yra vaikų, kurie per daug nori, todėl reikia ugdyti jų norų saikumą, kantrybę ir savitvardą.
 4-asis valios ugdymo uždavinys – drąsumą paremti ištvermingumu ir savitvarda, sugebėjimu nuslopinti veiklą stabdančius jaudinimus, nes mokiniams dažniausiai trūksta iniciatyvos ir dėl nepakankamo įžvalgumo, ir dėl bailumo bei drovumo.
 5-asis valios ugdymo uždavinys – ugdyti mokinių savarankiškumą.1.5. Mokinių valios ugdymas. Keliai, būdai, priemonės.
Valia įvairiais žmogaus amžiaus laikotarpiais yra nevienoda, todėl nevienodai įvairiais laikotarpiais ją reikia ir ugdyti. Dažnai tėvams kelia susirūpinimą tai, kad mokyklą lankantys jų vaikai elgiasi ne kaip reikia, o kaip nori, kad nesugeba užbaigti pradėto darbo, nugalėti didesnių ar mažesnių sunkumų, neprisiverčia ilgėliau pasėdėti prei knygų ir k.t.

Pirmiausia reikia gerai įsidėmėti, kad vaiko valingumas ugdomas veikloje. Mokymasis yra svarbus valios ugdymo veiksnys tuo atžvilgiu, kad jis mokyklinio amžiaus vaikams yra pagrindinė veikla, darbas ir sąmonės turtinimo šaltinis. Mokymo užduotys reikalauja valingai sutelkti dėmesį, mąstymą, tvardyti kylančias emocijas. Mokymo procese mokinys turi ugdyti savo valingas pastangas susikaupti, įveikti pasitaikančius sunkumus. Jokie pamokymai, jokie, kad ir gražiausi, žodžiai ar didžiausi priekaištai neugdo valios taip, kaip pats kliūčių ir sunkumų nugalėjimas veikloje. O veiklos pobūdis, jos formos, turinys su amžiumi kinta, todėl ir valią reikia ugdyti žmogaus amžių atitinkančioje veikloje. Be to, reikia atsižvelgti ir į individualias vaikų savybes, į jų nervų sistemos tipą. Kiekvienas vaikas skirtingai reaguoja į paliepimus, draudimus, bausmes, pagyrimus, aplinką ir k.t.

Daugelis mokinių asmenybės bruožų, tarp jų ir pareigingumas bei atsakomybė, kuriems pasireikšti itin reikalinga valia, formuojasi veikloje ir, žinoma, mokymosi veikloje, nugalint daugybe kiūčių ir sunkumų. Vadinasi, mokymasis tik tada padeda formuoti valią, kai yra grindžiamas ne interesu, ne domėjimusi, o pareiga, pasitenkinimu atliekant šią pareigą. Jau vien dėl to negalima reikalauti, kad pedagogas visą mokomąją medžiagą pateiktų tik įdomiai, apeliuodamas į mokinių jausmus. Reikia sistemingai eiti įvairiais valios ugdymo keliais.Kokie tie keliai?

J. Laužikas išskiria du pagrindinius valios ugdymo kelius: tiesioginį ugdomąjį paveikimą ir netiesioginį veikimą.

Tiesioginis ugdomasis paveikimas yra tikslingas ir organizuotas mokinio valios procesų nukreipimas į tam tikrą veiklą. Tiesioginiu valios ugdymu mokinį stengiamasi paveikti taip, kad jis valingai elgtųsi, veiktų ir tuo stiprintų tas ar kitas valios ypatybes tiek kasdieninėje buityje, tiek ir per tam tikrus specialius užsiėmimus. Mokytojai ir auklėtojai turi daug progų tiesiogiai veikti mokinį ir ugdyti jo valią: čia pavesdami mokiniui atlikti tam tikras užduotis, čia nurodydami atlikimo būdus ir skatindami nugalėti kliūtis, čia paragindami lenktyniauti su kitais, čia pratindami ištvermingai veikti ir sėkmingai užbaigti ir t.t. Juo sąmoningesnis, aktyviau nusistatęs ir ryžtingesnis mokinys, tuo geriau vystosi jo valios ypatybės.

Tačiau mokytojai ir auklėtojai turi daugiau progų veikti mokinių valios vystymąsi netiesiogiai. Yra du netiesioginio veikimo būdai:
 veikiamas mokinių protas bei jausmai, bet netiesiogiai ir valia;
 mokinio psichika veikiama tarpiškai per kitus asmenis bei daiktus.

Mokytojas, teigdamas mokiniui žinių iš mokslo pagrindų ir reikalaudamas, kad jis tas žinias įsisavintų, verčia jį klausyti, suvokti, įsisamoninti ir atlikti tam tikras pratybas bei kitus veiksmus. mokinys mokydamasis, taigi tikslingai veikdamas, lavina savo pažinimo procesus, turtina žinių lobyną. kartais jis aktyviai ir ryžtingai įsitraukia į mokymąsi, prisiversdamas atlikti netgi nemalonią, sunkią ir nuobodžią mokymosi pareigą. šioje veikloje pasireiškia ir vystosi mokinio valia. Kitą kartą mokytojas bei auklėtojas skatina mokinį, veikdamas jo jausmus ir nurodydamas kitų asmenų veiklos pavyzdžius, o tai sukelia mokinio ryžtingumą, vysto jo valios ypatybes. Daugelį valios vystymosi poveikių teikia pats gyvenimas: santykiai su kitais žmonėmis, kitų žmonių veiklos bei elgesio bruožai, literatūros, kino filmų veikėjai ir t.t.

Mokinio valios ypatybėms pasireikšti yra daug kelių, kurių pažymėtini šie: kasdieninė buitis, mokymasis, fizinis darbas, žaidimai, sportas, saviveikla.

Valios ugdymas buityje. Kasdieninė buitis yra svarbus kelias pasirei.kšti mokinio valiai ir jai vystytis. Kiekvienas mokinys per visą dieną atlieka daug paprastų ir sudėtingų ruošos, higieninių, kultūrinių ir kitokių gyvenime kylančių veiksmų. buityje mokinys, ritmingai veikdamas ir atitinkamai organizuodamas savo jėgas, gali vystyti valios ypatybes: veržlumą, atkaklumą, punktualumą, pusiausvyrą,drausmingumą ir savikontrolę. Iš pat mažens vaikai turi išmokti daugelį įvairių buitinių veiksmų: apsirengti, nusiprausti, pavalgyti, tvarkyti savo veiklos priemones. vieni vaikai tų veiksmų išmoksta anksčiau, kiti – vėliau. Tai priklauso nuo to, kiek šeimoje ugdomas vaikų savarankiškumas. Tėvų baimė, kad vaikas kažko nesugebės, sugadins ar pan., stabdo vaiko valios vystymąsi, taip jiems įskiepydami nedrąsumą, baimę, nepasitikėjimą savo jėgomis bei silpnavertiškumą. Viena svarbiausių valios ugdymo priemonių kasdieninėje buityje yra režimas. Režimas padeda mokiniams įprasti nustatytu laiku kuo tiksliau atlikti užduotis, atitinkamai organizuoti savo energiją ir laiką.

Siekiant ugdyti mokinių valią ir tam tikslui panaudoti pačių mokinių saviauklos pastangas, reikia lanksčiai individualizuoti atskiras užduotis. Aišku, tokias individualias užduotis mokytojas rūpestingai turi parinkti kiekvienam mokiniui atskirai. Režimas ir atitinkamų priemonių individualizavimas yra veiksinga auklėjimo priemonė. Tuo tarpu ten, kur režimo nesilaikoma žymiai silpnesnis drausmingumo, ištvermingumo, susitvardymo ir kitų valios ypatybių vystymasis.

Mokymasis. Tai įvairaus sunkumo ir trukmės darbas. „Darbas, – kaip nurodo K. Ušinskis, – ne žaidimas ir ne pramoga; jis visada rimtas ir sunkus; tik gilus supratimas, kad gyvenime reikia pasiekti vienokį ar kitokį tikslą, gali priversti žmogų užsikrauti sau tą sunkenybę, kuri yra būtina kiekvieno tikro darbo savybė“. Valios ugdymui mokymo procese būdingi šie etapai:
 Patraukti mokinį, kad jis koncentruotai nukreiptų savo veiklą į reikalingą objektą.
 Valios pastangomis nukreipti mokinio dėmesį ir atitinkamas veiklos jėgas į tikslą ir skatinti jį veikti kryptingai, atitinkamai koordinuojant savo veiklos organus ir veiksmus.

Apskritai visas mokymo procesas ugdo valią, nes jame mokinys deda daug pastangų įsiminti mokomąją medžiagą, tiksliai pakartoti tai, kas išmokta, atsakyti į mokytojo ir draugų klausimus, pratęsti pasakojimą, suaktyvinti, įtempti atmintį, dėnesį. Visa tai reikalauja įveikti tam tikras psichines kliūtis, pirmiausia – žmogaus savybę pamiršti, o tas kliūčių įveikimas ir ugdo valią.

Parankus kelias valios ugdymui – įvairios kūrybinės varžybos. Mokinys, norėdamas pasižymėti tokiose varžybose, siekdamas ką nors geriau padaryti negu kiti, turi atlikti nemažai valingų veiksmų. Tokia nuolatinė kūrybinė veikla, reikalaujanti optimaliai įtempti psichines ir fizines jėgas, stiprina mokinio valią.

Kalbant apie žaidimus, reikia paminėti fizinę kultūrą ir sportą. Didelės reikšmės mokinių valios ugdymui turi ir sportinė veikla. Ji irgi padeda ugdyti veiklumą, veržlumą, pusiausvyrą, ištvermę ir kitas aktyvinančias bei reguliujančias valios savybes. su sportine veikla yra susijusios ekskursijos bei turistiniai žygiai – itin veiksmingos priemonės ne tik mokinių fiziniam lavinimui, bet ir valios ugdymui.

Valios ugdymui taip pat svarbi yra užklasinė mokinių veikla. Joje mokiniai tiesiogiai gali parodyti daug iniciatyvos, ryžto, veržlumo, savarankiškumo, sumanumo, kūrybiškumo ir kitų valingos veiklos bruožų. Visos užklasinės veiklos sritys pagrįstos savarankišku mokinių dalyvavimu jose. kartu jie patys šią veiklą planuoja, tačiau šioje veikloje ne visi mokiniai vienodai valingai dalyvauja. Čia išryškėja keli skirtingi tipiniai mokinių veiklos bruožai. Vieni mokiniai užklasinėje veikloje veikia kūrybiškai, visada kupini sumanymų ir iniciatyvos. Jie ryžtingai planuoja ir energingai tuos planus vykdo – patys arba kitus pasitelkdami. Ši veikla turi daugiau pažintinį ir emocinį pobūdį, nes joje beveik nepasitaiko kliūčių, kurioms įveikti reikėtų valingų pastangų. Tači.au juo labiau mokinys įsitraukia į užklasinę veiklą, juo daugiau jam iškyla naujų užduočių, kurioms atlikti prireikia vis didesnių pastangų. Pradžioje buvęs impulsyvus veiklumas reikalauja sutelkti vis daugiau jėgų, kontroliuoti savo ir kitų veiksmus. Ir jeigu būrelyje imamasi nagrinėti sudėtingesnius klausimus, tai jiems išsiaiškinti reikia nemaža pastangų, atkaklumo, savitvardos, savikontrolės ir kitų valios savybių.

Visdėlto mokymasis nevienodai ugdo mokinių valią ir charakterį. Tai daugiausia priklauso nuo mokymosi darbo organizavimo ir individualių mokinio savybių. Kad mokymasis tikrai ugdytų valią, reikia mokinio sugebėjimams duoti optimalų krūvį, siekti, kad jis mokytųsi savarankiškai ir sistemingai.
1.6. Valios atskleidimo ir treniravimo būdai.

R. Assagioli teigimu: „pirmiausia derėtų pažvelgti į savo valią ir įsisąmoninti savo individualiai naudojamus valios ugdymo būdus, tik po to kelti sau naujus tikslus. Tai mūsų vidinės laisvės dalykas“. Prisiminę visas valingo veismo frazes, galėtume sau atsakyti į tokius klausimus: ar dažnai mano valia yra veikiama kitų žmonių valios; pavergta tokių mano jausmų, kaip depresija, pyktis, baimė; suparalyžiuota inercijos; užliūliuota įpročių; suskaidyta į daugybę atitraukiančių dalykų; draskoma abejonių; ar aš visada darau tai, ko iš tikrųjų noriu iš savo sielos gelmių; ar mano veiksmus lemia kokie nors kiti dalykai.

Kaip aktyvinti valią? Galima naudotis Ferruci patarimais, kaip aktyvinti valią įvairiomis gyvenimo situacijomis. Štai jie:
 Padarykite ką nors, ko iki šiol niekada nedarėte;
 Atlikite drąsų veiksmą;
 Susidarykite planą ir laikykitės jo;
 Tęskite darbą, kurį dirbate dar 5 minutes, net jei jaučiatės pavargęs, sunerimęs ar jus atitraukia kas nors kitas;
 Darykite ką nors labai lėtai;
 Pasakykite „ne“, kai reikia pasakyti „ne“, bet lengviau pasakyti taip;
 Darykite tai, kas jums atrodo visų svarbiausia;
 Susidūręs su nedideliu pasirinkimu, pasirinkite nedvejodami;
 Elkitės neatsižvelgdami į tai, ką apie jus pagalvos žmonės;
 Susilaikykite nepasakęs to, ką jus tiesiog traukia pasakyti;
 Atidėkite veiksmą, kurį norėtumėte pradėti tuojau pat;
 Pradėkite veiksmą, kurį norėtumėte atidėti;
 Sulaužykite įprotį;
 Atlikite veiksmą labai dėmesingai ir intensyviai, taip, lyg jis būtų paskutinis jūsų veiksmas.

Svarbiausia sriprios valios atskleidimo sąlyga – nuoširdus apsisprendimas mokytis dalyko negailint laiko ir savo energijos. Svarbiausia norėti tai daryti sistemingai, kiekvieną dieną.2. Valios ugdymas mokykloje.
2.1. Tyrimo tikslas, metodika ir organizavimas.
Tyrimo tikslas – išsiaiškinti valios udgymo galimybes mokykloje. Siekiant šio tikslo buvo sudaryta anketa. Anketa buvo anoniminė, kad respondentai galėtų nevaržomai išreikšti savo nuomonę. Tyrimas atliktas Žemaičių Naumiesčio vidurinėje mokykloje 2004 metais, Jame iš viso dalyvavo 55 respondentai; 40 mokinių ir 15 mokytojų.2.2. Mokytojų apklausa ir rezultatai.
Duomenys apie mokytojus pateikti 1 lentelėje:

Duomenys Skaičius Procentai
Miestas Žem.Naumiestis 15 100
Lytis Moteris 12 80

Vyras 3 20
Kvalifikacinė kategorija Mokytojas 4 27

Vyr. mokytojas 7 47

Ekspertas 3 20

Metodininkas 1 7
Darbo stažas 1 – 10 m. 5 33

11 – 20 m. 4 27

21 – 30 m. 3 20

31 – 49 m. 3 20

Veiksniai, labiausiai įtakojantys mokinių valios ugdymą

1 pav. Veiksniai įtakojantys valios ugdymą.

Išanalizavę veiksnius, kurie labiausiai įtakoja mokinių valios ugdymą, galima pastebėti, jog, mokytojų nuomone, labiausiai mokinių valios ugdymą įtakoja šeima, nes šį punktą pasirinko visi mokytojai. Tačiau, net 20% mokytojų kaip gan svarbų valios ugdymo veiksnį paminėjo draugus, o 13% – mokytojus.

Užklasinės veiklos organizavimas, padedančios ugdyti valią

2 pav. Užklasinės veiklos organizavimas

Iš pateiktos diagramos matome, kad didesnė dalis mokytojų, net 67%, užsiima užklasinės veiklos organizavimu, kuri labai padeda ugdyti mokinių valią. O 33% su šia veikla nesusiduria.

Užklasinė veikla, skatinanti valios ugdymą

3 pav. Užklasinė veikla

Mokytojų nuomone, labiausiai valios ugdymą skatinanti užklasinė veikla yra sporto varžybos. Taip manančių yra net 73%. Taip pat didelę įtaką turi ir kūrybinės varžybos, nes daugiau kaip pusė visų respondentų, 53%, pažymėjo šį punktą. 27% respondentų, pažymėję punktą „kita“ tai įvardino kaip: kolektyvinę veiklą, turistinius ir gyvenimiškų įgūdžių lavinimą įvairiose veiklose.

Veiksniai, įtakojantys valios ugdymą pamokos metu

4 pav. Valios ugdymas pamokos metu

Respondentai, beveik vienbalsiai, nutarė, jog pagyrimas pamokos metu labiausiai įtakoja mokinio valios ugdymą. Taip manančių yra 97%. Taip pat didelė dalis teigia, net 47%, jog pažymys – stiprus valios skatinimo šaltinis. Tik 7% nuomone valią pamokos metu ugdo draudimai, o bausmę nei vienas mokytojas nevadina ugdymo įrakiu.
Pokalbiai su moksleivių tėvais apie valios ugdymą

5 pav. Kaip dažnai mokytojai su tėvais kalba apie valios ugdymą.

Iš diagramoje pateiktų rezultatų matome, jog daugiau ar mažiau mokytojai kalba ir diskutuoja su moksleivių tėvais apie jų valios ugdymą. 47% procentai respondentų tai daro kartais, 27% – dažnai, 27% – retai ir nėra nė vieno mokytojo, kuris to išvis nedaro.

Priemonių naudojimas pamokos metu, sustiprinti moksleivių dėmesiui

6 pav. Priemonių naudojimas dėmesiui sustiprinti

Net 60% procentų mokytojų dažnai imasi tam tikrų priemonių, kad sustiprintų mokinių dėmesį jų dėstomam dalykui pamokos metu, 40% tokių priemonių imasi kartais. Nėra nė vieno mokytojo, kuris retai ar niekada nesiima jokių papildomų priemonių.

Namų darbų ir savarankiškų užduočių pateikimas

7 pav. Namų darbų ir savarankiškų užduočių pateikimas

Kadangi savarankiškų užduočių atlikimas reikalauja daugiau pastangų ir aktyvumo, todėl net 53% mokytojų jas moksleiviams pateikia dažnai, 40% – kartais, ir tik nedidelė dalis, t. y. 7% namų darbus ir savarankiškas užduotis pateikia retai.

Pokalbiai su mokiniais apie valios ugdymą

8 pav. Kalbėjimasis su mokiniais apie valios ugdymą

Iš diagramoje pateiktų rezultatų galite teigti, daugelis mokytojų stengiasi mokinius informuoti apie tai, kas yra valia. 53% mokytojų su mokiniais apie valią diskutuoja dažnai, 40% tai daro kartais, 7% – retai, o 0% – niekada.2.3. Mokinių apklausa ir rezultatai.
Duomenys apie mokinius pateikti 2 lentelėje:

2 lentelė

Duomenys Skaičius Procentai %
Miestas Žem.Naumiestis 38 100
Lytis Moteris 23 61

Vyras 15 39
Klasė 11 13 34

12 25 66

Kas yra valia?

Mokiniai labai įvairiai apibūdina valios sąvoką:
1) Tai toks savęs ugdymas;
2) Tai sugebėjimas kam nors atsispirti arba prisiversti save ką nors daryti;
3) Tai didelis noras ką nors pasiekti;
4) Tai ryžtas ką nors pasiekti arba atsisakyti;
5) Tai žmogaus stiprybė atsisakyti malonumų;
6) Tai žmogaus sugebėjimas save valdyti, sau paklusti;
7) Tai tvirtas savo siekių siekimas;
8) Kantybės bandymas ir atsispyrimas nuo „pagundų“;
9) Valia – tai toks dalykas, kuris padeda siekti užsibrėžto tikslo;
10) Valia – prisivertimas darbui ir k.t.;
11) Kantrybės ugdymas;
12) Pastangos ką nors padaryti;
13) Sugebėjimas susilaikyti, pasakyti ne;
14) Siekimas vengti blogų įpročių;
15) Žmogaus stiprybė;
16) Valia – prisivertimas atlikti nemėgstamą darbą;

Mokinių valingumas

9 pav. Mokinių valios išsivystymas

Didžiausia dalis mokinių, net 60%, kalbėdami apie savo valios išsivystyvo lygį teigia, kad jie yra šiek tiek valingi, mažesnė dalis, t.y. 32% save laiko valingais, nėra nė vieno mokinio, kuris save apibūdintų kaip bevalį.

Mokinių žinios apie valios ugdymo būdus

10 pav. Mokinių žinojimas, kaip ugdoma valia

Pateikti rezultatai rodo, jog tik nedidelis procentas respondentų, t.y. 18% nežino, kokiais keliais ir būdais yra ugdoma valia. 42% – žino, ir net 39% procentai norėtų tai sužinoti.

Užsibrėžto tikslo siekimas

11 pav. Užsibrėžto tikslo siekimas

Mokiniai, kalbėdami apie užsibrėžto tikslo siekimo sudėtingumą, pateikia tokius rezultatus: 50% procentų tikslą pasiekia lengvai, 42% procentais – gana sunkiai, tik 8% jį pasiekia labai lengvai.

Savarankiškų užduočių ir namų darbų atlikimas

12 pav. Savarankiškas darbas

Savarankiškos užduotys, skatinančios atkaklumą net 75% respondentų yra beveik visada atliekamos, 46% jas atlieka tik kartais, ir tik nedidelė dalis, t.y. tik 7% jų iš vis neatlieka arba atlieka visada.

Veiksniai, įtakojantys valios ugdymą mokykloje

13 pav. Veiksniai, įtakojantys valios ugdymą mokykloje

Mokinių nuomonė šiek tiek skiriasi nuo mokytojų, nes 53% procentai mokinių mano, kad didžiausią įtaką daro pažymiai, kiek mažiau manančių yra, kad tai pagyrimo įtaka, 16% procentų mokinių valią padeda ugdyti draudimai ir tik 3% – bausmė.

Mokytojai kalbantys ir diskutuojantys apie valios ugdymą

14 pav. Mokytojai kalbantys ir diskutuojantys apie valios ugdymą

Iš diagramoje pateiktų rezultatų matome, kad daugiausia manančių, jog nėra mokytojų, kalbančių ir diskutuojančių apie valios ugdymą, mokinių procentą sudaro 47%, kad tokių mokytojų yra mano 32%, ir apie tai nieko nežino net 21%.Išvados
Atlikus nagrinėjamo klausimo, t.y. kokios yra galimybės ugdyti mokinių valią mokykloje, teorinius apibendrinimus ir anketinę apklausą, galima būtų daryti tokias išvadas:
1. Kiekvienas žmogus valios laisvės jausmą išgyvena savarankiškai pasirinkdamas ir savarankiškai apsispręsdamas. Valios laisvė žmoguje sukuria pačius vertingiausius bruožus: atsakingumo jausmą, kantrybę, drąsumą, savitvardą, ištvermę, ryžtą, iniciatyvumą, tikslingumą ir daugelį kitų panašių bruožų.
2. Mokinio valios ypatybėms pasireikšti yra daug kelių, kurių pažymėtini šie: kasdieninė buitis, mokymasis, fizinis darbas, žaidimai, sportas, saviveikla, įvairi komandinė ir kolektyvinė veikla.
3. Svarbiausia sriprios valios atskleidimo sąlyga – nuoširdus apsisprendimas mokytis dalyko negailint laiko ir savo energijos. Svarbiausia norėti tai daryti sistemingai, kiekvieną dieną.
4. Mokiniai labai įvairiai supranta, kas tai yra valia. Vieniem tai asocijuojasi su tikslo siekimu, kitiems – su įvairių pagundų nugalėjimu, savęs valdymu, o dar kitiems – su sunkiu darbu ir pareigos vykdymu. Dar viena dalis tai sieja su tam tikros ypatybės ugdymu.
5. Iš gautų apklausos rezultatų matome, kad mokytojai dažnai su mokiniais kalba ir diskutuoja apie valios ugdymą, tačiau tik nedidelė dalis mokinių teigia, kad tokių mokytojų yra, daugelis apie tai nieko nežino.
6. Taip pat skiriasi mokytojų ir mokinių požiūris į tai, kas labiausiai įtakoja valios ugdymą: mokinių nuomone, labiausiai valią ugdo pamokos metu pažymiai, o mokytojų nuomone – tai atlieka pagyrimai. Mokiniai kalbėdami apie valios ugdymą ne pamokos metu išskiria draugų įtaką, o mokytojų nuomone šis vaidmuo tenka šeimai.

Literatūra:

1. Laužikas J. Mokinių valios ugdymo bruožai – V.: Pergalė, 1965 m.
2. Butkienė G., Kepalaitė A. Mokymasis ir asmenybės brendimas – V.: Šviesa, 1996 m.
3. Poškus K. Pokalbiai apie proto, valios ir jausmų ugdymą – K.: Šviesa, 1988 m.
4. Pedagogikos paskaitos – V.: Pregalė, 1970 m.
5. Bendroji psichologija – V.: Mokslas, 1986 m.
6. Šeima – Nr. 2, 1982 m.
7. Mokykla – Nr. 6, 1992 m.
8. Dialogas – 2001, gruodžio 21 d.
9. Kultūros barai – Nr. 8/9, 1999 m.
10. Psichologija tau – Nr. 3, 2003 m.

Leave a Comment