AUKŠTESNIŲJŲ KLASIŲ DIDELIŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (INTELEKTINĖS NEGALĖS/ MOKINIŲ PASAULIO PAŽINIMO PASIEKIMŲ (ŽMOGAUS ORGANIZMO IR SVEIKATOS) TYRIMAS
Kursinis darbas
Turinys
Įvadas………………………………………………………………………………31. Literatūros analizė…………………………………………………….……….4 1. Programų apžvalga….………………….…………………………………..4 2. Vadovėlių apžvalga………………………………………………….…..…5 3. Papildomos literatūros apžvalga………………………………………..…8 3. 1. Lytinis auklėjimas…………………………………………………….8 3. 2. Higiena…………………………………………………………………9 3. 3. Žmogaus organizmas, sveikata……………………………………..102. Tyrimo rezultatų analizė………………………………………………………11 2. 1. Žinios apie žmogaus organizmą ir sveikatą.…………………………..12 2. 2. Gebėjimas pavadinti kito žmogaus kūno dalis.………………….……12 2. 3. Žinios apie higieną……………………………………………………..13 2. 4. Žinios apie sveikatą……………………………………………………15 2. 5. Supratimas apie žalingus įpročius…………………………………….17 2. 6. Žinios apie lytinį gyvenimą……………………………………………18Išvados……………………………………………………………………………19Literatūra…………………………………………………………………………20Priedas……………………………………………………………………………21
Įvadas
Problemos aktualumas. Visais laikais sutrikusio intelekto žmonės būdavo mažiausiai suprasti. Jais buvo rūpinamasi dažniausiai specialiosiose įstaigose, izoliuotai nuo visuomenės, ypač tai pabrėžtina kalbant apie vidutiniškai ir žymiai protiškai atsilikusius vaikus, juk pastarieji ilgą laiką net nebuvo ugdomi. Taigi, šiais laikais net su sunkia protine negale vaikai yra ugdomi ir pasiekia tam tikrų rezultatų. Tai pasakytina ir apie pasaulio pažinimo discipliną. Šiame darbe atspindimos realios žinios apie tai, kaip aukštesniųjų klasių didelių ugdymosi poreikių (intelektinės negalės) mokiniai geba pažinti žmogaus organizmą bei sveikatą.
Tyrimo objektas- vidutiniškai ir žymiai sutrikusio intelekto aukštesniųjų klasių mokinių žinios apie žmogaus organizmą ir sveikatą.
Tyrimo hipotezė- vidutiniškai ir žymiai sutrikusio intelekto aukštesniųjų klasių jaunuolių žinios apie žmogaus organizmą ir sveikatą ir pakankamai geros.
Tikslas: nustatyti vidutiniškai ir žymiai sutrikusio intelekto aukštesniųjų klasių jaunuolių žinias apie žmogaus organizmą ir sveikatą.
Uždaviniai:– Atskleisti vidutiniškai ir žymiai sutrikusio intelekto aukštesniųjų klasių jaunuolių žinių apie žmogaus organizmą ir sveikatą lygį.– išaiškinti jaunuolių žinių apie žmogaus organizmą ir sveikatą spragas. – paanalizuoti mokomąją literatūrą minėtąja tema, programas.
Tyrimo metodika – mokslinės literatūros analizė, pokalbis, praktinės užduotys.
Darbo struktūra: įvadas, 2 skyriai, išvados, literatūra, priedas (apklausos lentelės).
I. LIETERATŪROS ANALIZĖ
1. Programų apžvalga
Pasaulio pažinimo programose, skirtose vidutinio ir žymaus protinio atsilikimo, penktų – aštuntų klasių vaikams pasaulio pažinimo pamokos tarsi suskirstytos į skyrius – “Aš”, “Aš šeimoje”, “Aš mokykloje”, “Aš gamtoje”, “Aš visuomenėje”, “Sveikata” bei “Aš pilietis”. Kone kiekviename skyriuje yra užuominų ar net temų, kuriose kalbama apie žmogaus organizmą ir sveikatą. Skyriuje “Aš” teigiama, kad vaikai su vidutiniu ir žymiu protiniu atsilikimu turėtų įsisavinti šią medžiagą, liečiančią žmogaus organizmą ir sveikatą: · Kūno dalys, jų pavadinimai, funkcijos, priežiūra. Vidaus organai, jų ypatumai. Lytiniai organai. Asmens higiena. Higienos priemonės. Intymaus bendravimo normos, apsisaugojimo priemonės. Daugiausia medžiagos apie žmogaus organizmą ir sveikatą įsisavinimui moksleiviams pateikiama programos skiltyje “Sveikata”. Siūlomos temos: · Savijautos nusakymas. · Mokausi paprašyti pagalbos susirgęs. Greitosios pagalbos telefonas 03. Man skauda. · Mokausi suteikti elementariausią pirmąją pagalbą. · Pagalba susižeidus, nudegus, nušalus ir pan. · Klasės ir namų vaistinėlės. · Peršalimas. Peršalimo ligos, jų požymiai: karščiavimas, kosulys, sloga. · Gydymas. Temperatūros matavimas. · Užkrečiamos ligos, jų profilaktika. Ekskursija pas gydytoją, medicinos seserį. Ūgio matavimas, svėrimas, akių tikrinimas, kraujospūdžio matavimas. · Gydytojo iškvietimas į namus. Ekskursija į polikliniką, orientavimasis joje, reikiamo kabineto radimas. · Medicininiai prietaisai ir instrumentai, jų paskirtis (termometras, švirkštai, kraujospūdžio matavimo aparatas ir pan.). · Medicininiai tyrimai. · Vaistai, jų poveikis žmogui, dozavimas. Ekskursija į vaistinę. Vaistų galiojimo laikas, laikymo sąlygos. · Vitaminai, jų rūšys, reikšmė žmogui. · Vaistažolės, jų įvairovė, reikšmė, nauda, rinkimas ir laikymas. · Burnos higiena. Pasta. Šepetukas. Dantų skausmas. Ekskursija pas stomatologą. · Alkoholis, jo žala. · Rūkymas, jo žala. · Narkotinės ir toksinės medžiagos.
· Lytiškai plintančios ligos. Apsisaugojimas nuo jų. · Žarnyno ligos. Rankų higiena. · Sveika mityba. · Atsakomybė už savo ir kitų sveikatą. Programoje nenurodoma, ko reikia mokyti vienoje ar kitoje klasėje. Mokytojas pasirenka temas atsižvelgdamas į mokinių žinias, jų gebėjimus ir norus. Mokytojas gali rinktis siūlomas temas ir sugalvoti savo. Vaikas susipažįsta su organizmu bei sveikata ne tik pamokų metu, programose numatomos išvykos, ekskursijos į medicinos įstaigas, vaistines ir pan. Taigi kelių kaip supažindinti vaikus, turinčius vidutinę bei žymią protinę negalią gana nemažai, yra laisvės mokytojo kūrybiškumui pasireikšti.2. Vadovėlių apžvalga
Aukštesniųjų klasių didelių ugdymosi poreikių (vidutinio ir žymaus protinio atsilikimo) vaikams nėra specialiai pritaikytų vadovėlių. Mokytojai, vesdami pasaulio pažinimo pamokas gali remtis bendrojo lavinimo mokyklos bei specialiosios mokyklos žemesniųjų klasių vadovėliais, literatūra, skirta mokytojams, papildoma literatūra. Jau pirmos klasės bendrojo lavinimo mokyklos vadovėlyje analizuojama tema ,,Aš – žmogus”. Anot Jonynienės (1996), analizuojant šią temą, vaikai skatinami domėtis savo organizmu ir jo veikla. Pažindamas savo kūną, vaikas sąmoningai pradės rūpintis jo saugumu ir higiena. Kalbant apie dantų higieną, vaikai patys pasakoja kaip jie valo dantis ir kada juos reikia valyti, atliekamos užduotys, aiškinamasi, ką geriau valgyti, kad dantukai būtų sveiki, siūloma prieš veidrodį apžiūrėti savo dantukus. Minėtame vadovėlyje dėmesys atkreipiamas į ligas, aiškinamasi kas jas sukelia, kaip reikia elgtis susirgus, aptariami medicinos instrumentai, bintas, pleistras, žirklės, buteliukas jodo. Antros klasės vadovėlyje analizuojama tema “Ką gali mūsų kūnas?”. Aiškinamasi kam reikalinga kiekviena žmogaus kūno dalis, ką ji gali atlikti. Įvedamos naujos, svarbios sąvokos – kaulai, sąnariai, raumenys: “Griaučiai palaiko kūną, neleidžia jam susmukti. Kaulus jungia sąnariai. Jie yra panašūs į indus, pripildytus skysčio, dėl kurio kaulai juda lengvai ir gali sukiotis į visas puses arba judėti kaip durų vyriai. Kaulai yra apaugę raumenimis, kurie judina kaulus susitraukdami ir atsileisdami”. Itin įdomiai Jonynienė (1999) siūlo vaikus supažindinti su pojūčiais. Pasak autorės, savo pojūčių tyrinėjimas yra reikšmingas vaikui, nes padeda pažinti save ir suvokti, kad visi žmonės turi tuos pačius pojūčius, t. y., kad visi esame daug kuo panašūs. Mokant šios temos tikslinga išsikelti tokius tikslus: 1. Išsiaiškinti, kad žmonės pažįsta pasaulį tiesiogiai: regėdami, girdėdami, lytėdami, užuosdami, ragaudami.2. Susipažinti su savo pojūčių ypatumais.3. Išsiaiškinti, kad ir pojūčiai gali teikti klaidingą informaciją.Vaikų žodynas, kalba praturtinama sąvokomis: pojūčiai, rega, klausa, uoslė, skonis, lytėjimas. Jonynienė (1997) antrokams pateikia medžiagos ir apie sveikos gyvensenos principus, t. t. ką reikia daryti, norint būti stipriais, sveikais ir gražiais (lavinti raumenis, rūpintis kūno laikysena, tinkamai maitintis, grūdintis ir k. t. ) Trečios klasės bendrojo lavinimo mokyklos vadovėlyje, rūpinantis sveikatos stiprinimu ir jos išsaugojimu, ypač svarbu ugdyti vaiko nuostatą, kad sveikata žmogui yra svarbi ir jis pats yra atsakingas už savo sveikatą. Žmogaus savisaugos jausmas bręsta, daugėja gyvenimiškos patirties: patyrus, kad aštrūs daiktai skaudžiai duria, imama atsargiau su jais elgtis, pajutus, kaip degina karštas vanduo, puodas ar lygintuvas, vengiama prie jų prisiliesti, suvokus, kad griūvant galima užsigauti, stengiamasi atsargiau vaikščioti ir bėgioti. Taigi mokomasi remiantis patyrimu. Tačiau yra dalykų, kurių gerai būtų apskritai nepatirti: ką reiškia gaisras, kaulo lūžimas ar galvos trauma, geriau žinoti iš knygų, TV ar laikraščių ir, remiantis įgytomis žiniomis, stengtis panašių nelaimių išvengti.
Trečioje klasėje siekiama:1. Ugdytis nuostatą, kad kiekvienas esame atsakingas už savo sveikatą, kad pirmiausia patys privalome ja rūpintis. Vadovėlyje tam skirtos tema: “Kaip nesusirgti?”. Aptariama kaip saugotis užkrečiamų ligų, kaip saugoti dantis (kokius negalavimus gali sukelti nesveiki dantys ir kaip juos išsaugoti sveikus). Apie atsakingumą už savo sveikatą kalbama ir vadovėlio temoje: “Sveikata galime pasirūpinti patys”. Aptariama netaisyklinga laikysena, bei geros laikysenos formavimosi principai, kalbama apie regos išsaugojimą, akių ilsinimą bei mankštinimą. 2. Suvokti, kad sveikatos sutrikimų galima išvengti. Vadovėlyje siūloma tema: “Būkime atsargūs. Saugokimės patys.” Skaitomos pamokomos istorijos apie nelaimingus atsikimus gatvėje, vandenyje. Aiškinamasi kaip tokių nutikimų išvengti. Įdomi tema: “Stenkimės gerai išsimiegoti”. Akcentuojama, kad geras miegas stiprina nervų sistemą ir smegenų veiklą. Ši tema moko kaip gerai pailsėti, žvaliai jaustis, kaip nusiraminti ir atsipalaiduoti susierzinus. 3. Aiškintis, ką ir kaip daryti ištikus nelaimei; susipažinti su medicinos tarnybomis, jų darbu; mokytis teikti elementarią medicininę pagalbą. Tam itin tiktų vadovėlyje pateiktas pasakojimas apie berniuką, kuris susilaužė koją. Pasakojame smulkiai nupasakojama berniuko istorija nuo pat nelaimingo atsitikimo (blauzdikaulio lūžio ir čiurnos sąnario išnirimo) iki išgijimo. Vaikai supažindinami su sąvokomis: skausmas, kraujo mėginys, ligonio kortelė, tinimas, skausmą malšinantieji vaistai, rentgeno kabinetas, rentgeno nuotrauka, lūžęs blauzdikaulis, išniręs čiurnos sąnarys, chirurgas, operacinė, padėjėjas – asistentas, medicinos seselė, gipsinis tvarstis, chalatas, kepuraitė, kaukė, pirštinės, instrumentai, operacinis stalas, lempa, ramentai, avarija, kaukolė, smegenų sutrenkimas, procedūros, vaistai, gydytojas, medicinos seselė, virėja, slaugė, rūbininkas. Šios sąvokas ir pasakojimas pateiktas vadovėlio temose: “Medicinos pagalba” ir “Ligoninėje dirbantys žmonės”. Vaikai mokosi teikti pirmąją pagalbą nagrinėdami temą “Mokomės teikti pirmąją pagalbą”. Teigiama, jog pamačius, kad įvyko nelaimė, nevalia pabėgti, pasislėpti, tylėti. Reikia gelbėti nelaimės ištiktą žmogų. Vaikai mokomi kaip suteikti pagalbą susižeidusiam, apsinuodijusiam, saulės smūgio ištiktam, įlūžusiam ant ledo, ugnimi nudegintam žmogui, kaip elgtis į akį patekus krislui, įkandus šuniui, kaip įtvirtinti lūžusią ar išnirusią koją ar ranką. 4. Išsiaiškinti kaip galima gydytis ne tik medikamentais; susipažinti su populiariomis vaistažolėmis ir jų gydomosiomis savybėmis. Gali būti aptariamos dažniausiai liaudyje naudojamos vaistažolės bei jų gydomosios savybės. Tai gyslotis, gydantis nuobrozdas, votis, skrandžio opą, jonažolė – kenksmingų mikrobų naikintoja, medetkos, gydančios anginą, liepų žiedai, gydantys įvairius peršalimo susirgimus ir pan. Ketvirtoje klasėje plačiau analizuojamas žmogaus kūnas. Siekiama:1. Elementariai susipažinti su žmogaus kūnu; įsidėmėti svarbiausių kūno dalių ir atskirų organų pavadinimus, išsiaiškinti, kodėl žmogui reikalingos įvairios kūno dalys ir organai, kokias funkcijas atlieka. Susipažįstama su griaučiais, kurie atlieka kūno atrama, laiko raumenis, saugo nuo sužeidimų vidaus organus; su sąnariais – kaulų jungimosi vietomis; raumenimis, kurių dėka atliekame judesius; nervus; smegenis, kurių dėka ateina jutimai, pojūčiai iš viso kūno, o atgal siunčiami įsakymai, ką reikia daryti; širdis, kuri varinėją kraują, aprūpinantį deguonimi ir maisto medžiagomis; skrandžiu ir žarnomis, kurie perdirba ir maistą; plaučiai, kurių dėka žmogus kvėpuoja; inkstais, kurie perfiltruoja ir išskiria nereikalingus skysčius ir tirpias medžiagas iš kraujo; oda, kuri dengia visą kūną, padeda kvėpuoti, saugo bei gina organizmą nuo nešvarumų, šalčio ir perdžiūvimo. Išsiaiškinti, kodėl žmogui reikalingos įvairios kūno dalys ir organai, kokias funkcijas atlieka. Itin plačiai aptariamas kraujas, širdis, kvėpavimo organai bei jų funkcijos.2. Išsiaiškinti, kas žmogaus organizmui naudinga ir kas nuodinga. Aptarimas alkoholio poveikis žmogui ir šalia jo esantiems.3. Įgyti nuostatą rūpintis savo kūnu, tinkamu viso organizmo funkcionavimu, jo sveikata.3. Papildomos literatūros apžvalga
3. 1. Lytinis auklėjimas.
Lytinis švietimas yra taip pat svarbi žinių apie žmogaus organizmą ir sveikatą dalis. Ypač tai svarbu kalbant apie žymią ar vidutinišką protinę negalią turinčius žmones. Vaisas (2003), lytinį auklėjimą skirsto amžiaus tarpsniais ir kiekviename tarpsnyje siūlo kaip auklėti vaikus. Mano manymu, šiais patarimais galima pasinaudoti ir auklėjant protinę negalią turinčius vaikus. Kiekvienas toks vaikas yra individualybė, taigi kaip mes su juo kalbėsime, priklausys nuo to, koks yra jo santykis su supančia aplinka ir pasauliu, kaip jis keičiasi augant, kada lytiniai klausimai tampa svarbūs. Lytinių klausimų aiškinimą, manau, būtų galima suskirstyti tarsi į etapus:1. Vaikams susidomėjus iš kur jie atsirado, turėtume jautriai įsiklausyti ir žinoti, kokio atsakymo jam reikia. Dažnai pirmą kartą iškilus klausimui: “Iš kur aš atsiradau?” arba “Iš kur atsiranda vaikai?” nereikėtų suprasti, kad vaikui rūpi to fizinis procesas, jam gali rūpėti dvasinė žmogaus kilmė. Taigi, šiame etape vaikui praverstų vaizdingas pasakojimas, o ne tikslios žinios apie lytinį aktą ir seksą.2. Keičiantis vaiko santykiui su pasauliu, vaikas nori sužinoti kaip jis atsirado. Iškilus klausimui “Kaip vaikas atsiranda mamos pilve?”, galima realistiškai paaiškinti lytinį aktą, neužmirštant dvasinio žmogaus kilmės prado.3. Tarpsnyje kai vaikui yra svarbu skirti išorinį bei vidinį pasaulį, jis jaučia “gėdą”, žino “slaptas vietas”, praverstų šaltakraujis reagavimas į vaiko veiksmus.4. Seksualinėms galioms pabudus siaurąja prasme jau galima paaiškinti apie naktinius sėklos išsiliejimus, su mergaitėmis apie menstruacijas. Svarbu, kad vaikas su tuo nesusidurtų visiškai tam nepasiruošęs. Nereikia moralų, geriau tiktų pačių tėvų pasakojimai apie savo išgyvenimus. 5. Kai jaunuoliai jau daug žino šia tema, reikėtų pradėti pasakoti apie apsisaugojimą nuo nėštumo, AIDS, homoseksualumą ir pan. Ypač naudingas specialiųjų poreikių vaikams yra Sruogos (2002) knygelės skyrius “Neliesk manęs, kai aš nenoriu”. Pateikiama daugybė pratybų pavyzdžių kaip pedagogai galėtų vaikams paaiškinti kas yra seksualinė prievarta. Pratybų metu Sruoga (2002), siekia įgyvendinti tokius tikslus: · supažindinti su seksualinės prievartos samprata; · mokyti juos atpažinti seksualinę prievartą; · mokyti apsisaugoti nuo seksualinės prievartos; · supažindinti su įvairiais prisilietimo būdais; · mokyti atskirti “draugiškus”, “piktus” ir “klastingus” prisilietimus; · mokyti apsisaugoti nuo nepriimtinų prisilietimo būdų; · mokyti atskirti priimtinus suaugusiųjų pasiūlymus nuo nepriimtinų; · mokyti atsispirti klastingiems suaugusiųjų pasiūlymams; · supažindinti su neigiamais išgyvenimais, kuriuos sukelia seksualinė prievarta; · mokyti saugaus elgesio; · mokyti gintis nuo psichologinio suaugusiųjų spaudimo; · skatinti ieškoti psichologinės paramos; · ugdyti vaikų pasitikėjimą savo jausmais ir savimi; · supažindinti vaikus su jų teisėmis, mokyti jomis naudotis ir jas ginti.
4. 2. Higiena
Ugdomas suvokimas apie sveiką gyvenseną, mokymas prižiūrėti savo kūną – tai Ilčiukienės ir k. t. (2002) knygelės tikslai. Joje pateikta daugybė įdomių užduočių skirtų saugoti ir stiprinti sveikatai. Kalbama apie vaiko asmens higieną – kūno priežiūrą, aprangos ir avalynės higieną. Pateikiamos asmens higienos taisyklės, kaip jų laikytis, kaip naudotis rankšluosčiu, nosinaite, tualetu, kaip prižiūrėti akis, ausis, nagus, plaukus, dantis, odą, rankas, kojas, lyties organus, kaip prižiūrėti aprangą ir avalynę. Vaikai, atlikdami tokio pobūdžio užduotis turi pajusti, įsisavinti asmens higienos svarbą.
Ilčiukienė ir k. t. (2002) pateikia katino Prausiaus kelionės planą. Spalvinant arba sekant spalvotu pieštuku, vaikas keliauja iš vienos šalies į kitą. Keliaudamas turi galimybę susipažinti su Higienos taisyklių šalimi. Čia gali rasti vandens ir higienos reikmenų dvarus. Toliau kelionė tęsiasi Akių, Nagų, Plaukų, Dantukų, Tualetinio popieriaus ir Kūno apsaugos šalis. Keliaujant į švaros karalystę aptariama vaiko asmens higiena. Svarbu tai, kad vaikas turi išbandyti savo kūrybines galias: pieštų kuo įvairesnes linijas, fantazuotų, kurtų. Tai itin svarbu žymią ir vidutinę intelektinę negalę turintiems vaikams aukštesnėse klasėse. Jie gali kūrybiškai pritaikyti jau turimas žinias, jas pakartoti, galbūt, papildyti. 3. 3. Žmogaus organizmas ir sveikata. Itin tinkama specialiųjų poreikių mokiniams susipažinimui su žmogaus organizmu ir sveikata yra Vaitkevičiaus, J., Grinienės, E. ir k. t. knygelė: “Ar pažįsti save?” (2002). Knygelėje bandoma nesudėtingais metodais suteikti žinių apie žmogaus oraganizmą. Aptariamos temos:1. Mano kūno dalys. Supažindinama su kūno dalimis. Mokoma sąvokų: koja – šlaunis, blauzda, kelis, pėda; ranka – plaštaka, alkūnė, petys; liemuo – pilvas, juosmuo, nugara, krūtinė; galva – pakaušis, veidas ir kaklas. 2. Mano galva. Smegenys. Supažindinama su svarbiausiu organu – smegenimis, kurios yra galvoje, nervais. Pademonstruojama kaip atrodo nervinė ląstelė, kaip nervai išsiraizgę po visą kūną, kaip jie padeda dirbti.3. Jutimo organai. Lytėjimas. Mūsų oda. Skonio organas – liežuvis. Mūsų klausa. Ausys. Uoslės organas – nosis. Regos organas – akis. Supažindinama su aštuoniais žmogaus pojūčiais, sąvokomis: klausa, rega, uoslė, lytėjimas. Parodoma, kad oda mes jaučiame, nes joje yra nemažai receptorių, kuriuos dirgina prisilietimas, šaltis ir šiluma, skausmas. Supažindinama su oda, jos sandara, parodoma, kad kiekvieno žmogaus pirštų antspaudai yra skirtingi. Pateikiamos sąvokos: prakaito liauka, plaukas, riebalų liauka, kraujagyslės, odos receptoriai. Mokiniai supažindinami su liežuviu, sąvokomis: skonio svogūnėliai, skonio receptoriai, liauka. Išsiaiškinama, kas kenkia klausos organui – ausims. Supažindinama su ausies sandara, sąvokomis – kaušelis, išorinė klausomoji landa, kaulas, būgnelis, sraigė, trimitas. Supažindinama su nosies sandara, sąvokomis – nosies ertmė, uoslės receptoriai, plaukeliai, gleivės. Supažindinama su akies sandara, pademonstruojama kaip susidaro vaizdas akies obuolyje, kam reikalingi vokai, blakstienos ir antakiai. Aptariamos sąvokos: akies obuolys, blakstienos, antakiai.4. Mano lytis. Supažindinama su berniuko ir mergaitės lyties skirtumais, lytiniais organais, sąvokomis: šlapimo pūslė, kapšelis, sėklidės, šlaplė, varpa, gimda, kiaušidės, makštis.5. Griaučiai. Kiečiausios mūsų kūno dalys – kaulai. Kodėl aš galiu bėgti? Raumenys – mūsų kūno judintojai. Supažindinama su griaučius sudarančiais kaulais, sąvokomis: griaučiai, kaukolė, raktikauliai, mentės, šonkauliai, stuburas, dubens kaulai, rankų kaulai, kojų kaulai. Supažindinama su kaulo sandara, kaip tarpusavyje sujungti kaulai ir kam to reikia, sąvokomis: antkaulis, tankioji kaulo medžiaga, akytoji kaulo medžiaga. Supažindinama su raumenimis. Kaip ir kur jie išsidėstę mūsų kūne, kas juos stiprina, sąvoka – raumenys. Supažindinama su raumens sandara, funkcijomis, sąvokomis – sausgyslė, jungiamojo audinio plėvelė, raumeninės skaidulos.6. Mano širdis. Širdies sandara. Širdies darbas. Širdis varinėja kraują. Kraujas. Organizmo kova su mikrobais. Supažindinama su širdimi, kaip ji atrodo ir kur yra, su širdies sandara, funkcijomis, kaip varinėjamas kraujas. Sąvokomis – dešinysis prieširdis, dešinysis skilvelis, pertvara, kairysis skilvelis, kraujas. Mokiniai supažindinami su širdies darbu, sąvoka – kraujagyslės. Parodoma kaip kraujas kraujagyslėmis nuteka į kiekvieną kūno dalį. Supažindinama su kraujo sandara, kokių kraujo kūnelių yra daugiau. Sąvokomis: eritrocitai, leukocitai, trombocitai. Supažindinama kaip organizmas kovoja su mikrobais, sąvokomis – antikūnai. 7. Plaučiai. Kvėpavimas. Supažindinama, kur yra plaučiai ir kaip oras patenka į juos, kas lemia kvėpavimą. Sąvokomis: burna, nosis, trachėja, plaučiai.8. Virškinimas. Šis maistas sveikatai nenaudingas. Pilnavertis maistas. Mūsų maistas. Supažindinti, kas smulkina maistą. Primenama, kas jaučia skonį, kaip keliauja maistas. Sąvokomis: dantys, stemplė, skrandis, žarnos. Parodoma nuo kokio maisto vaikai tampa apkūnūs, nejudrūs. Supažindinama su maisto produktais, kuriuos reikėtų valgyti kasdien, sąvoka – pilnavertis maistas. Padedama suprasti, kam reikalingas maistas. 9. Inkstai. Šlapimo šalinimas. Supažindinama su šlapimo šalinimo organu, kas kenkia inkstams. Sąvokomis; inkstai, šlapimtakiai, šlapimo pūslė. Siekiama supažindinti, kur susidaro šlapimas. Liepinio (1995) knygelėje supažindinama su jau minėtomis temomis siekiant supažindinti vaiką su jo organizmu bei sveikata. Knygelėje siekiama supažindinti su kūno firmomis, žmogumi, kaip dalele gamtos, stengiamasi viską paaiškinti vaiko akimis, vaiko kalba Linksmai nuteikia kiek humoristiškai pateiktos iliustracijos, suprantamai paaiškinančios žmogaus organizmo dėsnius, organizmo sandarą Didelis dėmesys skiriamas ir žmogaus taisyklingos mitybos, higienos, lytiniams, sveikatos klausimams.II. TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ
Tyrimą atlikau su Šiaulių specialiojo ugdymo centro ,,Ringuva” sutrikusio intelekto 8 – 9 klasių jaunuoliais – 8 aštuntokais ir 2 devintokais. Iš viso dalyvavo 10 sutrikusio intelekto jaunuolių. Dalis tyrimo buvo atlikta pedagoginės praktikos metu (2004 m. lapkričio mėn.), likusioji dalis – 2005 m. kovo pabaigoje Tyrimas susideda iš penkių dalių ir buvo atliekamas po vieną dalį vienu kartu. Buvo atlikta anketinė mokinių apklausa, pokalbis su mokytojais, mano pačios pastebėjimai pedagoginės praktikos metu, praktinės užduotys vaikams. Sunkiausia buvo tai, kad jaunuoliai labai drovėjosi kalbėti lytiniais klausimais, taip pat kažkiek ir higieniniais klausimais. Su kiekvienu jaunuoliu dirbau individualiai ir kiekvieną klausimą, matydama, kad jis nėra suprastas, paaiškinau plačiau.
2. 1. Žinios apie žmogaus organizmą ir sveikatą.
1.Kokias kūno dalis žinai?
Atsakymai Tiriamųjų skaičiusIšvardina daugumą kūno dalių 8Išvardina 3 – 4 kūno dalis 2Pasako 1 kūno dalį arba visiškai neišvardina –
Kaip matome lentelėje, 80% vidutiniškai ir žymiai sutrikusio intelekto jaunuolių gali išvardinti daugelį žinomų kūno dalių. Šis klausimas buvo gana sudėtingas nekalbantiems vaikams. Jiems pasiūliau parodyti kokias žino kūno dalis. Šie vaikai parodė keletą kūno dalių, ši dalis ir sudarė 20% vaikų, kurie negalėjo išvardinti daugiau nei keturias kūno dalis.
2. Kūno dalių atpažinimas savo kūne, ir nusakymas ką kiekviena jų veikia. Kūno dalys Išsamūs atsakymai Nelogiški atsakymai Rankos 10 –Kojos 10 –Liemuo 5 5Galva 9 1Akys 10 –Ausys 10 –Nosis 10 –Dantys 10 –Oda 3 7Kaulai 4 6Raumenys 1 9Širdis 5 5Smegenys 3 7
Iš lentelės matome, kad geriausiai vaikai žino ir gali išsamiai apibūdinti šias kūno dalis: rankas, kojas, akis, ausis, nosį, dantis. Širdį ir liemenį parodyti ir apibūdinti gali tik pusė tiriamųjų. Itin sunkiai vaikai žino raumenis, odą, kaulus, jei vaikai ir gali nusakyti kur tai yra, jiems nesiseka pasakyti, kam tai yra reikalinga žmogui, kokias funkcijas jie atlieka žmogaus organizme.
2. 2. Gebėjimas pavadinti kito žmogaus kūno dalis.
Tiriamiesiems rodžiau lėlę ir liepiau parodyti įvairias kūno dalis, jei vaikas rodė neteisingai, pasiūliau tai parodyti realaus (gyvo) žmogaus kūno dalis.
Kūno dalys Teisingai atsakė Neteisingai atsakėRankos 10 –Kojos 10 –Liemuo 5 5Galva 10 –Akys 10 –Ausys 10 –Nosis 10 –Kaklas 10 –
Kaip matome šioje lentelėje, visi vaikai geba atpažinti visas išvardintąsias kūno dalis. Pastebėtina tai, kad jog 50% tiriamųjų nesugeba parodyti liemens nei lėlėje nei kitame žmoguje.
2. 3. Žinios apie higieną
1. Ką reikia daryti, kad būtum švarus?
Atsakymai Tiriamųjų skaičius
Nupasakoja teisingai, plačiai 2Nupasakoja paviršutiniškai, siaurai 6Nežino 2Lentelėje pateikti duomenys rodo, kad vidutiniškai ir žymiai sutrikusio intelekto jaunuolių supratimas apie švarą yra gana ribotas, paviršutiniškas, atsakymai buvo trumpi ir banalūs, vos keletas mokinių papasakojo plačiai, ką reikia daryti norint būti švariam, likusi dalis visiškai neįsivaizduoja ką reikia daryti, norint būti švariam.
2. Kada reikia praustis?
Atsakymai Tiriamųjų skaičiusDu kartus dienoje 2Vieną kartą dienoje 2Nežino 6
Kaip matome lentelėje tik labai nedidelė dalis vaikų žino, kada reikia praustis. Keista, kad net 60% ištirtų vaikų į šį klausimą visiškai negalėjo atsakyti.
3. Kada tu prausiesi? Kiek kartų per dieną valomi dantukai. Šiuos duomenis sujungiau, nes jaunuoliai pradėjo pasakoti, kad tiek kartų per dieną valosi dantis.
Atsakymai Iš visoRyte ir vakare 3Vieną kartą dienoje (ryte arba vakare) 3Nėra atsakymo 4
Nustatyta, kad žymiai ir vidutiniškai sutrikusio intelekto jaunuoliai prausimosi nelaiko itin reikalinga procedūra. Net keturi negalėjo pasakyti kada jie prausiasi.
4. Kaip reikia plauti ausytes?
Atsakymai Tiriamųjų skaičiusNupasakoja teisingai, plačiai 7Nupasakoja paviršutiniškai, siaurai –Nežino 3
Lentelėje pateikti duomenys rodo, kad daugelis žymiai ir vidutiniškai sutrikusio intelekto jaunuolių žino kaip yra plaunamos ausys. Keletas neatsakiusiųjų, mano nuomone, to nupasakoti negalėjo tiesiog dėl negebėjo reikšti savo minčių.
5. Ką reikia daryti dantukams kai pavalgai?
Atsakymai Tiriamųjų skaičiusIšskalauti 9Nežino 1
Kaip matome iš lentelės, beveik visi ištirti žymiai ir vidutiniškai sutrikusio intelekto jaunuoliai žino, kad išskalauti burną pavalgius. Rezultatai rodo, kad tik vienas tiriamasis burnos higienos taisyklių pavalgius nežino.
6. Kaip jaunuoliai rūpinasi burnos higiena?
Atsakymai Tiriamųjų skaičiusNupasakoja teisingai, plačiai 7Nupasakoja paviršutiniškai, siaurai –Nežino 3
Lentelė rodo, kad daugelis žymiai ir vidutiniškai sutrikusio intelekto jaunuolių žino elementarias burnos higienos taisykles, tik 3 tiriamieji jų nusakyti negalėjo.
7. Ką darome su rankomis pavalgius?
Atsakymai Tiriamųjų skaičiusPlaunamės 9Nežino 1
Remiantis lentelės duomenimis galima sakyti, kad kone visi tiriamieji žino, kad pavalgius reikia nusiplauti rankas, tik vienas į klausimą negalėjo atsakyti.
8. Kas kiek laiko reikia maudytis? Kodėl reikia tai daryti?
Atsakymai Tiriamųjų skaičiusNupasakoja teisingai, plačiai 7Nupasakoja paviršutiniškai, siaurai –Nežino 3
2. 4. Žinios apie sveikatą
1. Kaip manai, nuo ko galima susirgti?
Atsakymai Tiriamųjų skaičiusNupasakoja teisingai, plačiai 2Nupasakoja paviršutiniškai, siaurai 1Nežino 7
Lentelėje pateikti duomenys rodo, kad net 70% vidutiniškai ir žymiai sutrikusio intelekto jaunuolių nežino nuo ko galima susirgti, kas tai gali sąlygoti.
2. Kokias žinai ligas?
Atsakymai Tiriamųjų skaičiusNusako 3 – 5 ligas 4Nusako 1 – 2 ligas 1Nežino 5
Kaip matome lentelėje tik pusė vaikų gali išvardinti keletą ligų.
3. Kokiomis ligomis esi sirgęs?
Atsakymai Iš visoĮvardija ligas 5Nežino 5
Nustatyta, kad pusė tirtų žymiai ir vidutiniškai sutrikusio intelekto jaunuolių gali įvardinti ligas, kuriomis yra sirgę, žino jų pavadinimus, simptomus.
4. Ar žino peršalimo simptomus?
Atsakymai Tiriamųjų skaičiusNupasakoja teisingai, plačiai 6Nupasakoja paviršutiniškai, siaurai 1Nežino 3
Lentelėje pateikti duomenys rodo, kad daugelis žymiai ir vidutiniškai sutrikusio intelekto jaunuolių bent kelis peršalimo simptomus, gali juos įvardyti, atpažinti, nusakyti, nurodyti gydytojui. 3 iš 10 apklaustųjų to negebėtų atlikti.
3. Kaip gydytis nuo peršalimo?
Atsakymai Tiriamųjų skaičiusGydytis taikant liaudies medicinos būdus 1Gerti vaistus 6Nežino 3
Kaip matome iš lentelės, net 6 ištirti žymiai ir vidutiniškai sutrikusio intelekto jaunuoliai peršalę naudotų cheminius preparatus (vaistus) ir tik 1 naudotų liaudies medicinos gydymosi būdus. Rezultatai rodo, kad 3 vaikai patys negalėtų pasirūpinti savo sveikata peršalimo atveju.
4. Kas yra pirmoji pagalba?
Atsakymai Tiriamųjų skaičiusNupasakoja teisingai. –Nupasakoja klaidingai 7Nežino 3
Lentelė rodo, kad daugelis žymiai ir vidutiniškai sutrikusio intelekto jaunuolių turi klaidingą vaizdinį kas tai yra pirmoji pagalba. Vaikams kilo klaidingos asociacijos, jie manė, kad pirmoji pagalba tai yra greitosios pagalbos automobilis. 3 iš dešimties apskritai negalėjo šios sąvokos įvardinti.
5. Daviau binto ir liepiau vaikams įsivaizduoti, kad aš į jį įsipjoviau ir reikia jį subintuoti. Paprašiau tai atlikti.
Užduoties atlikimas Tiriamųjų skaičiusPirštą užrišo gerai 2Nepavyko suteikti pirmosios pagalbos 8
Remiantis lentelės duomenimis galima sakyti, kad kone visi tiriamieji nėra supažindinti arba neturi supratimo kaip reikia suteikti pirmąją pagalbą ir tik 2 iš dešimt tiriamųjų tai atliko pakankamai gerai.
6. Kas kenkia dantims ir kas padeda išlaikyti juos sveikus?
Atsakymai Tiriamųjų skaičiusNupasakoja teisingai, plačiai 7Nupasakoja paviršutiniškai, siaurai –Nežino 3
Išryškėjo tokia tendencija, kad jei jaunuolis žino kas kenkia dantims, tai taip pat žino, kas padeda juos išlaikyti sveikus. Žinančiųjų buvo 70% apklaustųjų.
9. Kaip saugome akis, kad jos liktų sveikos?
Užduoties atlikimas Tiriamųjų skaičiusAtlieka teisingai 4Nežino arba sėdi netaisyklingai. 6
Lentelėje pateikti duomenys rodo, kad net 90% vidutiniškai ir žymiai sutrikusio intelekto jaunuolių nežino kas kenkia akims, kas gali sąlygoti akių ligas. Tik vienas mokinys gebėjo įvardinti, kad akims kenkia televizoriaus žiūrėjimas iš pernelyg trumpo atstumo.
10. Paprašiau praktiškai pademonstruoti kokia yra taisyklinga sėdėjimo rašant pozicija.
Užduoties atlikimas Tiriamųjų skaičiusAtlieka teisingai 4Nežino arba sėdi netaisyklingai. 6
Kaip matome lentelėje net 60% tiriamųjų nesupranta kaip priimti taisyklingą padėtį rašant.
11. Kodėl matuojame temperatūrą karščiuojant? Kaip ją matuojame?
Atsakymai Iš visoNusako kodėl matuojama temperatūra ir kaip tai reikia daryti 5Nežino kodėl reikia matuoti temperatūrą, bet žino kaip tai atlikti 2Negali pasakyti nei kodėl, nei kaip matuojame tamperatūrą. 3
Nustatyta, kad pusė tirtų žymiai ir vidutiniškai sutrikusio intelekto jaunuolių žino kokiu tikslu matuojame temperatūrą ir kaip tai reikia atlikti. Nustebino faktas, kad keletas mokinių žino kaip matuojama temperatūra, bet nesupranta kodėl, kokiu tikslu tai darome.
12. Kaip surasti žmogaus pulsą, kaip jį skaičiuojame?
Atsakymai Tiriamųjų skaičiusNupasakoja (arba paroso) teisingai. –Nežino 10
Lentelėje pateikti duomenys rodo, kad nė vienas žymiai ir vidutiniškai sutrikusio intelekto jaunuolis nežino kaip surasti ir kaip skaičiuoti žmogaus pulsą. Beveik visiems vaikams reikėjo paaiškinti kas tai yra pulsas.
2. 5. Supratimas apie žalingus įpročius
1. Kas yra alkoholis?
Atsakymai Tiriamųjų skaičiusŽino 6Nežino 4
2. Kaip alkoholis veikia žmogaus sveikatą.Atsakymai Tiriamųjų skaičiusNupasakoja teisingai. 6Nupasakoja klaidingai –Nežino 4
Kaip matome iš lentelių, 6 ištirti žymiai ir vidutiniškai sutrikusio intelekto jaunuoliai turi žinių apie alkoholį bei jo poveikį sveikatai. Nemaža dalis (4 jaunuoliai) apie tai nieko negali pasakyti.
3. Kas yra rūkymas?
Atsakymai Tiriamųjų skaičiusŽino 7Nežino 3
4. Kaip rūkymas veikia žmogaus sveikatą?
Atsakymai Tiriamųjų skaičiusNupasakoja teisingai. 7Nupasakoja klaidingai –Nežino 3
Lentelės rodo, kad daugelis žymiai ir vidutiniškai sutrikusio intelekto jaunuolių turi teisingą vaizdinį kas tai yra rūkymas, kokios to gali būti pasekmės. 3 iš dešimties negalėjo nieko pasakyti rūkymo tema.
5. Kas yra narkotikai?
Atsakymai Tiriamųjų skaičiusŽino –Atsako nepilnai, negalėdami įvardinti tiksliai, kas tai yra 5Nežino 5
6. kaip narkotikai veikia žmogaus organizmą?
Atsakymai Tiriamųjų skaičius
Nupasakoja teisingai, plačiai –Nupasakoja paviršutiniškai, siaurai 2Nežino 8Remiantis lentelių duomenimis galima sakyti, kad pusė tiriamųjų nėra supažindinti su narkotikų galimais pavidalais, įvairove. Tik du tiriamieji žino, kad tai yra itin pavojinga žmogaus sveikatai bei gyvybei. Bendraujant, susidariau įspūdį, kad vaikai narkotikus įvardina kaip kažkokius baltus miltelius, nuo kurių galima numirti. Jie visiškai nežino iš kur jie gaunami, kaip apsisaugoti, kokių dar formų ir pavidalų narkotikai gali būti siūlomi arba parduodami. Vaikai apie juos tarsi yra girdėję tik žiūrėdami įvairaus turinio filmus per televiziją.
2. 6. Žinios apie lytinį gyvenimą.
Pradėjus kalbėtis lytinio gyvenimo temomis vaikai to drovėjosi, daugelis šypsojosi, tačiau tik labai retas kuris išvis suvokė, kas yra apsisaugojimo priemonės, kas yra nėštumas, lytiškai plintančios ligos, kaip apsisaugoti nuo seksualinio smurto ir pan. Tai vaikams sukėlė juoką ir drovėjimąsi, kad ir kaip atsargiai kalbėjau tomis temomis, tik viena mergaitė kalbėjo apie intymiąją higieną, kitais klausimais ji nieko negalėjo pasakyti.
Išvados
Remdamasi mokytojos teigimu bei savo pastebėjimais pedagoginės praktikos metu, galiu pasakyti, jog žymiai ir vidutiniškai sutrikusio intelekto vyresniųjų klasių mokinių žinios apie žmogaus organizmą ir sveikatą yra tik patenkinamos. Pagrindines žmogaus kūno dalis ( rankas, kojas, akis, ausis, nosį, dantis) daugelis mokinių žino, beveik visi gali jas parodyti, atpažinti. Kiek sunkiau sekasi apibūdinti vidaus organus: raumenis, kaulus, nesuvokia kam reikalinga oda, negali atpažinti liemens, nusakyti jo vietos, parodyti. Mokytoja teigė, kad vidaus organai tik yra pademonstruojami paveikslėliuose, nusakoma, kur jie yra, nesigilinant kokią funkciją jie atlieka, nes vaikai negeba to suvokti. Kalbant apie higieną vaikams reikia nuolat priminti, ką, kodėl ir kaip reikia atlikti, kokia to prasmė, kam to reikia, jie nuolat pamiršta ar painioja higienos taisykles, dažnai ir visai nesilaiko jų. Teoriškai jie nusako kaip reikia praustis, žino elementarias burnos higienos taisykles, tačiau praktinėje plotmėje jų netaiko. Taip pat nežino kiek kartų dienoje reikia tai daryti. Žymiai ir vidutiniškai sutrikusio intelekto jaunuoliai turi žinių apie sveikatą, tačiau jos nėra itin tikslios, daug kur mokiniai klysta, nesuvokia daugelio sveikatos stiprinimo niuansų, net ir peršalus jie nelabai galėtų patys pasirūpinti savo sveikata. Gali įvardinti ligų pavadinimus. Nesuvokia pirmosios pagalbos sąvokos reikšmės, jiems tai asocijuojasi su greitosios pagalbos automobiliu. Žino kaip matuojama temperatūra, tačiau daugelis nesuvokia kokiu tikslu tai atliekame. Didžioji dalis tiriamųjų žino kaip išlaikyti taisyklingą laikyseną, tačiau teko pastebėti, kad praktikoje yra nelikę to įgyvendinti. Ypač skurdžios vaikų žinios alkoholio, narkotikų vartojimo, rūkymo, lytinio gyvenimo klausimais.
Naudota literatūra
1. Ilčiukienė, A. Vaitkevičius, J. V. ir k. t. (2002). Katino Prausiaus kelionė į švaros karalystę. Šiauliai2. Jonynienė, J. (1996). Aš ir pasaulis: I klasės mokytojo knyga. Kaunas.3. Jonynienė, J. (1994). Aš ir pasaulis: vadovėlis I klasei. Kaunas.4. Jonynienė, J. (1993). Pasaulis ir aš: II klasės mokytojo knyga. Kaunas.5. Jonynienė, J. (1997). Pasaulis ir aš: vadovėlis II klasei. Kaunas.6. Jonynienė, J. (1994). Mūsų pasaulis: III klasės mokytojo knyga. Kaunas.7. Jonynienė, J. (1995). Mūsų pasaulis: vadovėlis III klasei. Kaunas.8. Jonynienė, J. (1996). Vienas pasaulis: IV klasės mokytojo knyga. Kaunas.9. Jonynienė, J. (1996). Vienas pasaulis: vadovėlis IV klasei. Kaunas.10. Liepinis, J. ( 1995) Pažink save. Kaunas.11. Makočiūnaitė, R., Trebienė L. (1998). Pasaulio pažinimo programa. Specialiosios mokyklos programos. Vidutinio ir žymaus protinio atsilikimo vaikų ugdymas. V – X klasės. Vilnius.12. Sruoga, V., Jakubaitis, B. (2002). Emocinė, fizinė ir seksualinė prievarta prieš vaikus: praktinė programa psichologams ir socialiniams pedagogams, dirbantiems su rizikos grupės vaikais. Vilnius.
13. Vaisas, M. (2003). Lytinis auklėjimas. Vilnius.14. Vaitkevičius, J., Grinienė, E. (2002) Ar pažįsti save? Šiauliai.Priedai
Pateikiamos lentelės su vaikų atsakymais į užduotus klausimus, atliktomis užduotimis.