TURINYS
1. Įvadas……………………………………………….22. Temų sistemos pagrindai……………………………23. Bendrieji uždaviniai…………………………………34. Grupės veikla……………………………………….3-45. Veikla kampeliuose…………………………………4-56. Šventės vaikų darželyje…………………………….5-67. Pabaiga………………………………………………68. Naudota literatūra……………………………………7
Vaiko ugdymas darželyje
Įvadas
Norint, kad iš mažo žmogučio išaugtų svarbi asmenybė, privalu jį tinkamai auginti, auklėti bei lavinti. Nuo pat mažų dienų vaiką reikia ugdyti, ruošti gyvenimo tikslams. Pirmas amžiaus tarpsnis – kūdikystė – yra gyvenimo pradžia. Šiame laikotarpyje ugdymas labiausiai taikomas fizinei gyvenimo pusei. Antras amžiaus tarpsnis prasideda antraisiais gyvenimo metais. Ankstyvesniojoje vaikystėje parenkamos priemonės, kurios tinkamos juslės lavinimui, jausmų auklėjimui bei polinkių tvarkymui. Yra dar keletas amžiaus tarpsnių, kuriuose atatinkamai ugdomas asmens intelektas. Ugdant naująją kartą svarbu pasirinkti tam tinkamas vertybes, tikslą, motyvą. Tačiau nereikėtų versti vaiką daryti tai, kam jis neturi potraukio. Galima tik padėti pasirinkti siekiamą idealą.Tiek tėvų, tiek pedagogų uždavinys – padėti asmenybei pasiekti užsibrėžtą tikslą, pasisavinti ugdomąsias gėrybes bei įtraukti jį į kūrybinį darbą. Būtina nuolat sąmoningai ugdyti jaunąją kartą, ją skatinti, koreguoti, papildyti bei tinkamai ištobulinti.Svarbų vaidmenį vaiko gyvenime turi darželis. Tai yra pirmas žingsnis mokymosi keliu. Nuo šio pirmo etapo pasirengimo priklauso dalis ateities. Vaiko pasiruošimas iš dalies priklauso nuo auklėtojų. Jos privalo nukreipti vaiką tinkama linkme, ugdyti polinkius, lavinti sugebėjimus.
Temų sistemos pagrindai
Vaikų įdėjoms ir sumanymams vykdyti pasirenkamas kūrybinis šaltinis – tema. Ši gija jungia visą vaikų patyrimą, padedantį įprasminti atradimus, bandymus bei žaidimus, Tai būdas vaikams suvokti pasaulį kaip visumą, kurioje viskas susiję tarpusavyje. Temos darželyje parenkamos iš knygelių. Jos turi būti laisvai suprantamos ir kūrybiškai interpretuojamos. Temos sudaromos pagal šventes, įvairias progas. Jos turi atitikti vaikų interesus, poreikius, kūrybinę raišką. Taip pat parenkamos ir pramoginės temos.
Sudarant temų sistemą siekiama, kad būtų grindžiamos tradicinės kultūros vertybės, atsispindėtų gamtos ciklai, vyksmai, ritmai. Svarbu atsižvelgti į realias vaikų galimybes, išmokyti išlaikyti deramą santykį tarp rimtų, šventinių bei pramoginių temų.
Bendrieji uždaviniai
Kiekviena darželio auklėtoja numato ugdymo uždavinius. Grupėje vaikai mokomi būti draugiškais, rūpintis vienas kitu, viskuo dalintis. Siekiama, kad mažieji žmogučiai gerbtų, kurtų grupės, darželio tradicijas ir jų laikytųsi, žinotų ir pratintųsi, kaip elgtis, susidarius įvairioms situacijoms grupėje ir namuose. Jie mokomi savo darbu skleisti grožį ir gėrį, pajusti ir bandyti realizuoti savo sugebėjimus. Auklėtojos aiškina vaikams, kad viskas, kuo jie naudojasi, yra kitų žmonių širdies, proto ir rankų kūrinys. Jaunoji karta ugdoma būti taupia, atsargia, dėkinga, paslaugia kitiems. Darželio pedagogai siekia, kad mažoji asmenybė nusiteiktų poilsiui, maloniems užsiėmimams, užsimiršimui, svajonėms, džiaugsmingiems išgyvenimams. Siekiama, kad vaikas, apžiūrėjęs įvairius pavekslus, nuotraukas, reklaminius bukletus, pats kurtų, pieštų, braižytų, konstruotų. Darželio darbuotojai pratina vaikučius pažinti gamtą, atkreipti dėmesį į augalų, lapelių, šakelių raštus liaudies mene, augalų apdainavimus, patarles, mįsles, orų pranašavimus, laiko spėjimus tautosakoje, augalus, simbolizuojančius šventes, apeigas, ritualus. Kiekvienoje grupėje ugdoma pagarba duonai, kuri mus maitina, sieja su protėviais, žeme, supažindinama su duonos gimimo keliu: nuo rugių sėjos, javų auginimo, malimo, raugo ruošimo iki duonelės kepimo. Yra begalė uždavinių, kurių visų išvardinti neįmanoma. Darželio auklėtojos siekia, kad iš vaikai įgytų gerą pasiruošimą mokyklai, noriai mokytųsi, mokėtų bendrauti su bendrakalasiais.
Grupės veikla
Kiekviena darželio grupė turi savo pavadinimą ir simboliką ( varpelis, žirniukas ir t.t.). Vaikai kuria įvairius savęs ir gyvūnų palyginimus, sugretinimus, pavyzdžiui, išmintingi kaip pelėdos, gudrūs kaip lapės, greiti kaip kiškiai. Esant galimybei apsilankoma etnografijos muziejuje, senovinėje sodyboje, bibliotekoje. Vaikai tariasi su auklėtoja, kaip susitvarkys grupę, ką nori pakeisti, siūlo idėjas, numato įgyvendinimo planą. Nuolat klausomasi muzikos, eilėraščių, skaitomų kūrinių, pasakų. Popieriuje išreiškiami įspūdžiai, nuotaikos, nutikimai. Vaikai stebi vienas kito piešinius, juos komentuoja. Aplankomos kaimyninės grupės. Bendraujant vartojami liaudiški pasisveikinimai, palinkėjimai, patarlės.
Vaikučiai apžiūri grupę, darželį, jo teritoriją, pajunta, kuo graži, jauki aplinka, kuo ji nuteikia darbui, kūrybai, poilsiui, pasvarsto ir susitaria, kaip ją saugoti, atnaujinti, papuošti. Žaidžiami įvairūs žaidimai, atliekami fizinio pasirengimo pratimai. Išbandomos įvairios medžiagos, išaiškinama, kad natūrali medžiaga yra šiltesnė, saugesnė, maloniasnė. Vaikai domisi įvairiais ženklais, rodyklėmis, pėdsakais, užrašais, pavekslėliais grupėje, rūbinėje, miegamajame, bando juos suprasti. Grupėje vaikai žaisdami bando, mokosi, supranta eilę naujų, jiems dar nepažįstamų dalykų.Veikla kampeliuose
Visos darželio grupės yra suskirstytos į atskiras daleles, kurios vadinamos kampeliais. Kiekvienas kampelis turi savo pavadinimą ir idėją. Norėčiau apibūdinti keletą iš jų. Bendravimo ir kalbos kampelis. Vaikai turi auklėtojos pavyzdžiu ieškoti liaudiškų pasveikinimų ir palinkėjimų, juos įsiminti, paprašyti užrašyti ant kortelės ir atnešti į “Kalbos skrynelę”. Vartant knygeles, paveikslėlius, nuotraukas mokomąsi kelti klausimus, pritaikyti palinkėjimus. Ugdomas gebėjimas suprasti perkeltinę iliustracijų prasmę. Vaikai mokomi sudaryti knygeles, žymėti sukauptą informaciją lentoje.