VAIKO TEISIŲ KONVENCIJA ir ŽMOGAUS TEISIŲ PAŽEIDIMAI

965 0

Referatas

Žinoma, kad vaikai įvairų smurtą (psichologinį, fizinį ir kitokį) patiria ir mokykloje, ir kieme, ir namuose – šeimoje. Ne tik Lietuvoje paplitęs pasyvus teroras, kada vienas iš šeimos narių vaiką muša, o kitas – tyli. Vėliau tėvas, tarsi jausdamas kaltę, sūnaus ar dukros prašo atleisti, nes mama štai tokia bloga. Didžiulį susirūpinimą kelia mokyklose prieš vaikus naudojamas psichologinis smurtas. Kartais pedagogai jiems neįtinkančius moksleivius tiesiog kitų akivaizdoje išvadina nešvankiais žodžiais. Ypač nuo tokio teroro vaikams sunku apsiginti, jie net gali susirgti. Daug mookytojų taip ir neišmoksta pakomentuoti savo auklėtinių padarytų darbų. Jokios ironijos įvertinant jų darbus ir rašant pažymius negali būti. Labai daug pasitaiko atvejų, kada šeimoje vaikai mušami, net dėl menkniekių. Ne paslaptis, jog vaikai dažnai nukenčia dvigubai ir dėl to, kad toli gražu ne visada suaugusiems pasisako, kas iš tikrųjų jiems atsitiko. Tai viena iš sunkiausiai sprendžiamų problemų. Iš tikrųjų mes, suaugusieji, nemokame atvirai kalbėtis su vaikais, ypač su tais, kurie patyrė smurtą. Nukentėjusiojo apklausos procedūra tokia sudėtinga, netobula ir grrubi, kad vaikas po pirmo susitikimo su tardytoju užsisklendžia ir iš jo daugiau, išskyrus patį faktą, nieko neišpeši. Pas mus sukentėjusįjį apklausia po kelis kartus, iš pradžių policija, po to prokurorai, vėliau dar kartą prokurorai, ir tą patį kelis kartus re

eikia kartoti teisme. Įsivaizduokime, ką reiškia tokia procedūra seksualinę prievartą patyrusiam vaikui. Civilizuotose Vakarų šalyse ši problema pakankamai išspręsta – vaiko parodymai apklausos metu įrašomi į garso ir vaizdo juostą, kuria vėliau naudojasi kitos teisinės institucijos. Vaikus apklausia ne šiaip teisininkas, o žmogus, kuris specialiai paruoštas psichologiškai, moka bendrauti su vaikais, juos supranta. Pirmiausia pedagogai, nepilnamečių reikalų inspektoriai turi sugebėti suprasti, kas atsitiko vaikui: jis pats nukrito nuo kėdės ir susitrenkė, ar jį tiesiog kas nors sumušė. Fizinio lavinimo mokytojai taip pat ateityje turės sugebėti per pamokas įžvelgti problemą, kurią bando vaikas nuslėpti. Šiuo klausimu Vakarai pažengė gerokai į priekį, nes ten taip pat vaikai patiria smurtą. Policijos pastangomis vaikams pateikiamos anoniminės anketos, kuriose jie nurodo apie patirtą smurtą buityje. Labai pastebima viena blloga tendencija – daug vaikų, kurie skundžiasi dėl tėvų ilgalaikių komandiruočių į Rytus, – tėvai savo vaikams numeta pinigų, o patys išvažiuoja prekiauti. Šiauliams ši problema ypač aktuali. Dėl to nemažai šeimų išsiskiria. Net patys vaikai rašo prašantys savo tėvų, kad šie kuo greičiau išsiskirtų, nes sunku visiems. Taip pat vaikai atkreipė dėmesį į tai, kad jų mamos ėmė dominuoti šeimoje – iš komercinių kelionių sugrįžusios užsipuola vyrus, kad šie nesugeba pinigų uždirbti tiek, kiek uždirbančios jos, tokios moterys dažnai daug laiko praleidžia su draugėmis re
estoranuose. Tokių šeimų nariai apskritai nebeturi vienas su kitu apie ką pasišnekėti. Tai irgi smurtas prieš vaikus. Vaikų seksualinė prievarta mūsų mieste – taip pat ne naujiena.

Įsigalėjusio smurto mastai pralenkė ne tik galimybes išaiškinti ir nubausti nusikaltėlius, bet ir registruoti, o antra – smarkiai pakito pati nusikaltimų sąvoka: smurto kartelė pakelta labai aukštai. Smulkiais, dėmesio nevertais nusikaltimais tapo kišenių apšvarinimas, nosies suknežinimas patamsyje, peilio dūris, grasinimai, smurtas artimųjų tarpe, išplėšti sodų nameliai, apvogti automobiliai, išmalti langai. Šimtai, o gal tūkstančiai tokių nusikaltimų jau neregistruojama arba vengiama registruoti. Todėl žmonės dažnai net niekur nesikreipia, nebent koks nors naivus užsienietis ar inteligentas. Be ginklo panaudojimo, peilio, kirvio, stambaus apiplėšimo nepateksi nusikaltimų istorijon. Beje, išsiduoda kas ketvirtį ar kas metai skelbiama nusikaltimų statistika. Ten matome, jog didėja stambių, o mažėja smulkių nusikaltimų. O taip atsitinka labai paprastai: smulkūs nusikaltimai menkai registruojami, nors už tokius Vakarų šalyse sėdama už grotų. Užtenka kasdieninio patyrimo, kad įsitikintum, jog daugėja būtent smulkių nusikaltimų, kurie yra gera treniruotė miklinti ranką, įgyti drąsos ir įžūlumo i

. . .

Naudota literatūra:

1. “VAIKO TEISIŲ KONVENCIJA” 1995;

2. Marcelijus Martinaitis “Ties bedugne” // “ŠEIMININKĖ” 1995.10.04;

3. Vytautas Jončas “Prievartą kartais sunku pastebėti” // “ŠIAULIŲ NAUJIENOS”.

Join the Conversation

×
×