Ugdymas ir socializacija

by

 

 

 

 

 

UGDYMAS IR SOCIALIZACIJA

 

Savarankiškas darbas

 

Ugdymo turinys organizuojamas atsižvelgiant į vaiko raidos tarpsnius ir pagrindinius jų ypatumus. T.y ugdymo turinys turi būti organizuojamas taip, kad leistų visapusiškai atsiskleisti visiems tam tikro amžiaus tarpsnio gebėjimams.

Svarbu, kad ugdymo turinyje būtų atsižvelgiama į pirminius vaiko gebėjimus: orientaciją, skaitymą, rašymą aritmetiką, meninių, bei socialinių įgūdžių plėtotę. Vėliau svarbu formuoti vertybes, savarankiškumą, atsakomybę, bendravimo, bei bendradarbiavimo įgūdžius, visuomenės nario savivoką. Svarbiausia, kad ugdymo turinys patenkintų individualius poreikius, o ne būtų orientuotas į masinį ugdymą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Požymis Koncepcijos Apibūdinimas
Tikslas

 

 Montessori Montessori koncepcijos pedagoginiais pagrindais išugdyti laisvą, atsakingą, norintį nuolat tobulėti, keliantį tikslus, bei juos pasiekiantį asmenį, taip prisidedant prie visuomenės tobulinimo ir gerinimo.
Suzuki Remiantis šios koncepcijos principais, ugdyti asmens kūrybiškumą, intelektą, bei meilę sau ir kitiems.
Valdorfo Remiantis humanistinėmis vertybėmis stengtis išugdyti žmogų, kuris gebėtų kelti ir siekti tikslų, siektų tobulėjimo visą gyvenimą, bei integruodamasis į visuomenę prisidėtų prie jos gerovės kūrimo.
Jėzuitų Remiantis koncepcijos principais, ugdyti asmenį doroviniais pagrindais, gebantį tarnauti Dievo ir visuomenės labui.
Uždaviniai

 

 Montessori Besimokančiojo integravimasis į visuomenę, tobulinant jo įgimtus gebėjimus.

Kritiško vertinimo, savarankiškumo, gebėjimo spręsti problemas, ugdymas.

Naujų žinių teikimas ir nuolatinis jų gilinimas.

Tinkamos aplinkos, įvertinant vaiko poreikius sukūrimas, mokymosi proceso eigai pagerinti.

Motyvacijos, pasitikėjimo savimi skatinimas.

Vertybių, normų diegimas, aiškinant jų svarbą ir būtinumą.

Glaudžių santykių tarp vaikų, tėvų ir pedagogų palaikymas.

Visuomenės švietimas pagrindiniais Montessori pedagoginės koncepcijos klausimais.

 

  Suzuki Kaip galima anksčiau pradėti vystyti vaiko gebėjimus.

Kiekvieną dalyką mokyti giluminiškai, (pagal „Motinos kalbos“ metodą)

Atsižvelgiant į vaiko savybes, parinkti tinkamiausius metodus, bei kitas priemones, atitinkančias individualius poreikius.

Ugdyti jausmus, jų raišką.

Parodyti autoriteto svarbą, puoselėti gerąsias savybes, atsižvelgiant į esamą modelį.

Pasirūpinti tinkama aplinka.

Ugdyti gebėjimą priimti sprendimus, pasitelkiant atsakomybę ir savarankiškumą.

Puoselėti vaikų etninę kultūrą, ugdyti jų kultūrinę savimonę bei tautinį tapatumą, kartu padedant kitakalbiams vaikams integruotis lietuviškoje kultūrinėje terpėje“ (1.P 18)1

Teikti žinių apie įvairias mokslo kryptis ir pasiekimus įvairiose šalyse.

Supažindinant su pasaulyje vyraujančia tvarka ir dėsniais, formuoti vaikų pilietinę savimonę.
Valdorfo Sukurti tinkamą aplinką, kurioje vaikas galėtų atskleisti visus savo gebėjimus.

Žinias, jų kiekį ir svarbą perteikti taip, kad asmuo jų pagalba galėtų prisitaikyti prie nuolat kintančių aplinkos sąlygų.

Pedagogo asmenybės savybių visuma turėtų teikti pamatus asmens normų ir vertybių formavimuisi.

Suteikti galimybes laisvai mąstyti ir išsakyti savo mintis ir idėjas.

Ugdyti ir puoselėti nacionalinius jausmus, kartu visa tai įvertinant pasauliniame kontekste.

Mokymosi turinį organizuoti pagal individualius vaiko poreikius.

Palaikyti pusiausvyrą tarp įvairiapusių gebėjimų ugdymo.

Siekti glaudžių vaikų, tėvų ir pedagogų ryšių.

Ugdyti socialinio gyvenimo įgūdžius.

Siekti harmoningo, visa apimančio mokyklos organizavimo modelio.

Formuoti pilietinę savimonę.
Jėzuitų Siekti visa apimančio mokyklos organizavimo modelio

Supažindinti su religinėmis tiesomis, puoselėti vertybes.

Ugdyti fizinius, psichologinius ir socialinius įgūdžius, remiantis krikščioniškojo humanizmo pagrindais.

Skatinti lygybę ir supratingumą kitokybei, mokyti teikti visapusišką pagalbą.

Perteikti mokslo, žinių ir tobulėjimo visą gyvenimą svarbą ir reikalingumą.
Naudojamos sąvokos Montessori Laisvė bei drausmė

Individualumas

Savarankiškumas

Lygiateisiškumas

Asmenybės raidos amžiaus tarpsniai, imlieji periodai

Išoriniai veiksniai, vidinė raida

Raidos pakopos: „Imlaus nesąmoningo proto laikotarpis“, „Imlaus sąmoningo proto laikotarpis“, „Mokyklinis laikotarpis“, „Asmenybės brandos laikotarpis“(3 P.18)

Ritmo ir pusiausvyros ugdymo pratimai

Mokytojo kantrybė, savikontrolė, ramybė

LMA, AMI, AMS

Koncentras
Suzuki „Motinos kalbos“ metodas

Neformalusis/ formalus vaikų švietimas

Muzikinis ugdymas

Raidos periodai

Suaugusiojo veiklos stebėjimas ir atkartojimas

Supančios aplinkos absorbavimas

Ugdomojo turinio individualizavimas

ISA, ESA
Valdorfo Visybinis pasaulio suvokimas

Pilietinė savimonė

Principas „nuo visumos prie atskirybės“

Amžiaus tarpsniai, asmenybės sklaidos etapai, raidos dėsningumai

Ideografinis vertinimo būdas

Periodas
Jėzuitų Alumnas

Auklėtojas

Auklėjimo programa

Dvasinis palydėtojas

Eucharistija

Jėzaus draugija

Jėzuitų mokykla

Kapelionas

Liturgija

Rekolekcijos

Religinis ugdymas

Sielovada

Socialinė praktika

Šv. Ignacas Lojola

Pedagoginė paradigma

Jėzuitų pedagogika

Vertybių ugdymo programa
Pagrindiniai principai Montessori Ši koncepcija parengta laikantis „Lietuvos švietimo ministerijos principų: lygių galimybių, kontekstualumo, veiksmingumo, tęstinumo“, bei apima Montessori pedagoginės sistemos principus: laisvę bei drausmę, lygiateisiškumą, individualumą, savikontrolę, mokinio, mokyklos bei tėvų bendradarbiavimą.
Suzuki

 

 Ugdymas organizuojamas remiantis demokratiniais ir humanitariniais principais. Koncepcijoje laikomasi individualumo, bendradarbiavimo, individualumo, saviraiškos svarbos principų. Taip pat siekiama plėtoti prigimtinius vaiko gebėjimus, prisidedant prie jo pasaulėžiūros, tolerancijos, pilietinės savimonės plėtotės.
Valdorfo Visaverčių vaiko gebėjimų ugdymas, užtikrinant visapusišką jo vystymąsi, bei tikintis, jog jis gebės ne tik sėkmingai integruotis, bet ir prisidės prie visuomenės gerovės. Svarbiausia, kad vaikas mokyklos aplinkoje jaustųsi saugus, suprastas, išklausytas, jaustų reikšmingumą, draugiškumą.
Jėzuitų Remiamasi Šv. Ignaco Lojolos dvasingumu, bei pedagoginio auklėjimo principais.

Visuminis intelektinių, dvasinių, socialinių, emocinių bei fizinių gebėjimų ugdymas, taip pat svarbu pažinti ir mokėti vertinti supančią aplinką bei visą pasaulį.

Pedagogai savo darbą organizuoja ir vykdo remdamiesi paradigmos principais, kas padeda besimokantiesiems sukaupti žinias, bei kurti savo modelius, o pedagogams teikti ir reikalauti daugiau žinių, gebėjimų bei iniciatyvos visame mokymosi procese.

Paradigma siekiama mokymąsi padaryti individualų, unikalų, kad besimokantysis gebėtų sieti ir integruoti visose gyvenimo sferose gaunamą informaciją bei gebėjimus. Mokymosi procese dalyvaujantis besimokantysis nuolat bendrauja ir bendradarbiauja, taip savo gebėjimus pritaikydamas plečiant socialumą, ugdant geresnį supratimą apie tarpusavio santykių svarbą, bei reikšmingumą. Vadovaujantis paradigmos principais besimokantysis išmoksta matyti ne tik save, bei savo poreikius, bet ir šalia esančius, turi galimybę išreikšti save įvairiose srityse.

Paradigma nurodo būdus, kaip pedagogas turėtų skatinti besimokančiojo augimą pagrįstais šiais etapais, kurių kiekvienas implikuoja tam tikrą uždavinį:

Kontekstu – įvairiomis aplinkomis, kuriose besimokantysis būna, vystosi, tobulėja bei atskleidžia savo gebėjimus, gauna naujų žinių. Tik įvertinus ir pažinus individualią žmogų supančią aplinką, įsitikinus bei vertybes galima garantuoti sklandų mokymosi proceso organizavimą.

Patirtimi – turimų žinių panaudojimu bei siekimu tyrinėti ir atrasti, keičiant patirties kokybę ir kiekybę.

Apmąstymu – nuolatiniu savo veiklos įvertinimu bei analize, kas leidžia geriau suprasti savo veiklos ir būtino kryptingumą.

Veiksmu – apmąstymo metu padarytomis išvadomis bei siekiamu tikslu, kurio link einama pasitelkus mokytojo pagalbą bei žinias.

Įvertinimu – pasiekimų įvertinimu bei pokyčiais, kurie įvyko mokymosi proceso metu padarius pažangą nuo tikslo siekimo pradžios.
Ugdymo turinys Montessori Ugdymo turinys organizuojamas atsižvelgiant į vaiko raidos tarpsnius ir pagrindinius jų ypatumus. T.y ugdymo turinys turi būti organizuojamas taip, kad leistų visapusiškai atsiskleisti visiems tam tikro amžiaus tarpsnio gebėjimams.

Svarbu, kad ugdymo turinyje būtų atsižvelgiama į pirminius vaiko gebėjimus: orientaciją, skaitymą, rašymą aritmetiką, meninių, bei socialinių įgūdžių plėtotę. Vėliau svarbu formuoti vertybes, savarankiškumą, atsakomybę, bendravimo, bei bendradarbiavimo įgūdžius, visuomenės nario savivoką. Svarbiausia, kad ugdymo turinys patenkintų individualius poreikius, o ne būtų orientuotas į masinį ugdymą.
Suzuki „ Ugdymo planas sudaromas vadovaujantis švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintais bendraisiais ugdymo planais“(1 P.18) punktas). Vadovaudamasis Suzuki pedagoginės koncepcijos metodais ir nuostatomis, patvirtintais ISA ir ESA, pedagogas, atsižvelgdamas į individualius ir grupės poreikius ir gebėjimus, sudaro ugdymo planą, kurį tvirtina mokyklos direktorius.
Valdorfo Ugdymas skirstomas į ikimokyklinį, kuomet svarbiausia palikti vaikui erdvės reikšti savo mintis, jausmus ir iniciatyvą. Todėl būtent šiuo laikotarpiu svarbu sukurti estetišką aplinką, kad vaikas patirtų kuo daugiau teigiamų jausmų. Antras etapas mokyklinis ugdymas. Čia ugdymas organizuojamas dviem kryptimis – viena jų susijusi su laiko dimensija (nuosekliu pasaulio modelio aiškinimu), kita su erdvės (skirtingomis aplinkomis, kuriose dalyvauja besimokantysis). Antrajame etape ugdymas taip pat vyksta laipsniškai:

I etapas: didelis dėmesys vaiko kūrybiškumui, vaizduotei, judrumui. Šiame etape siekiama supažindinti su platesniu pasauliu, skatinti jį tyrinėti ir pažinti.

II etapas: vyksta išmoktų dalykų apibendrinimas, įtvirtinimas, mokomasi naujų, mokoma kritinio mąstymo.

III etapas: besimokantieji patys renkasi dalykus ( ne daugiau 12). Mokymasis baigiamas pateikiant baigiamąjį darbą, kuris rengiamas visus su mokytojo pagalba.
Jėzuitų Ugdymo turinys „grindžiamas Romos katalikų bažnyčios mokymu, jėzuitų švietimo dokumentais, paradigma, švietimo ir mokslo ministro patvirtintomis Lietuvos bendrojo lavinimo bendrosiomis programomis.“(2 P.18 )

Ugdymo turinys paremtas pagilintu tikybos mokymu.

Vertybių ugdymo ir Auklėjimo programos pagrįstos amžiaus tarpsnius atitinkančiais poreikiais.

Ugdymo turinys paremtas siekiant ugdyti dvasinius, intelektinius, fizinius, emocinius ir socialinius įgūdžius, kartu siekiant šių aspektų darnos ir integracijos. Tad konkrečiau šiuos aspektus galima apibūdinti taip:

Dvasinis ugdymas – ryšio su savimi bei Dievu paieška, susipažįstant su religinėmis tiesomis ir bandant atsakyti į sau keliamus klausimus.

Intelektinis ugdymas – naujų žinių įgijimas ir gebėjimas jomis pasinaudoti pritaikant įvairiose situacijose.

Emocinis ugdymas – gebėjimas pažinti savo jausmus, bei juos išreikšti tinkamu būdu.

Socialinis ugdymas – gebėjimas užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius, pagalba ir draugiškumas kitiems.

Fizinis ugdymas – tai fizinis besimokančiojo aktyvumas, bei savistabos ir savikontrolės lavinimas.
Ugdymo procesas Montessori Ugdymo procesas organizuojamas pagal individualius vaiko poreikius, raidos tarpsnių ypatumus bei pedagogų daromų išvadų apie vaiko galimybes, sudarant skirtingo amžiaus besimokančiųjų grupes. Mokymosi procesas organizuojamas taip, kad besimokantysis galėtų laisvai rinktis tai, kas jį labiausiai domina ir kiek, bei su kuo jis nori tuo užsiimti- toks veiklos pobūdis trunka pusę turimų valandų skaičiaus. Šiai veiklai svarbu užtikrinti visas aplinkos galimybes, parenkant ne per daug ar ne per mažai įvairių priemonių. Vėliau vyksta aptarimas, darbų pristatymas. Kitą pusę darbo laiko pedagogai išnaudoja darbą organizuodami kabinetuose, bet, besimokančiųjų veikla nėra vertinama pažymiais, tačiau tėvai yra nuolat informuojami apie individualius vaiko pasiekimus. Tad, bene pagrindinis ugdymo proceso rengimo principas – individualaus ir grupinio darbo derinimas. Nepaisant to, kad pagal šią pedagoginę sistemą besimokantys vaikais nors ir nėra vertinami pažymiais, tačiau, mokyklos mokomąsias programas rengia, bei tikrina pagal bendrąją tvarką, taip užtikrinant besimokančiųjų tinkamą pasirengimą tolimesniam mokymuisi, suteikiant pasiekimų ar įgyto išsilavinimo pažymėjimą
Suzuki Formaliojo ir neformaliojo ugdymo procesas yra organizuojamas remiantis „Motinos kalbos “ metodo pagrindiniais principais: ugdymas pradedamas labai anksti, nuosekliai parenkant ir nuolat įtvirtinant mokomąją medžiagą, iliustruojant ją pavyzdžiais. Iki 7 metų mokymosi procesas apskritai organizuojamas teikiant pavyzdžius, o ne teorinę medžiagą. Pamoka, pagal šios koncepcijos nuostatas vedama tiek, kiek vaikas geba išlaikyti dėmesį. Ugdymo procese taip pat svarbu nusiteikimas, aplinka, bendradarbiavimas, o ne konkurencingumas, tad ir muzikinių pasiekimų vertinimas vyksta koncerto forma. Įdomu tai, kad pagal šią koncepciją, ugdymo procesas taip pat gali būti (ir net rekomenduojama) organizuojamas ir namuose. Vėlesniame amžiuje, mokymas gali vykti tiek namuose, tiek švietimo įstaigoje. Švietimo įstaigoje ugdymas organizuojamas naudojantis tokiomis pačiomis metodinėmis priemonėmis „ kaip ir kitose Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose“(1 P.18), muzikiniam lavinimui skiriami atskiri vadovėliai.

Visas ugdymo organizavimas pagrįstas jaukios aplinkos, bei reikiamų metodinių priemonių aprūpinimu. Ankstyvasis ugdymas paremtas žaidybiniais elementais, kurių pagalba plėtojami vaiko individualūs bei muzikiniais įgūdžiai. Pradinis ir pagrindinis ugdymas organizuojamas atsižvelgiant į bendravimo ir bendradarbiavimo naudą, kartu nepamirštant individualių ypatybių. Ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ir pagrindinio ugdymo procesuose dalyvaujantys vaikai turi teisę į individualią muzikos pamoką, jos laiką suderinus su vaiko tėvais. Be visa ko, muzikinius gebėjimus vaikai lavina ir grupėje.

Dar vienas Suzuki koncepcijos ypatumas, jog tėvai yra nuolat informuojami apie vaiko pasiekimus ir vykdomą veiklą, o ankstyvajame vaiko ugdymo procese tėvų dalyvavimas užsiėmimuose yra būtinas.

Baigdami Suzuki programą, moksleiviai gauna ugdymo pasiekimų ar įgyto išsilavinimo pažymėjimus, atitinkančius valstybės keliamus reikalavimus.
Valdorfo Kiekviena diena pradedama pagrindine pamoka, kitų pagrindinių dalykų mokomasi periodais (2 – 5 savaičių). Įdomu tai, kad šios pagrindinės pamokos taip pat skirstomos į atskiras dalis: I – įvairūs pratimai, poezija, muzikavimas, II – praėjusios dienos žinių atgaminimas, III – naujos medžiagos pateikimas. Dirbant tokiu metodu, tikimasi, jog taip žinios labiau susigulės ir bus geriau įsisavinamos. Kitas mokymosi proceso aspektas – pedagogo vykdoma veikla. Vaizdingu pasakojimu, atsižvelgiant į besimokančiųjų poreikius ir amžiaus tarpsnio ypatumus pedagogas pasakoja parinktas istorijas, tai gali būti pasakos, žymių žmonių biografijos, kurių pagalba besimokantieji geriau įsisavina pateikiamą medžiagą. Taip pat, tokiu būdu vaikai išmoksta patys, kaip reikia dėlioti mintis, kurti pasakojimus. Su mokytojo pagalba vaikai patys ima kurti asmenines knygas naudodamiesi enciklopedijomis, žinynais, bei kitais informacijos šaltiniais, o nuo šeštos klasės įtraukiami į įvairias užduotis ir projektus.

Mokymosi procese vaikas pradiniame etape yra vertinamas indeografiškai, vėliau vertinimo sistemą numato mokyklos bendruomenė.
Jėzuitų Ugdymo procesas pagal šios paradigmos nuostatas yra labai dinamiškas: nuolat vyksta pedagogų kvalifikacijos kėlimas, peržiūrimos ugdymo programos, tikslai, metų planai.

Skirtingai nei kitur, ugdymo procesas gali būti nuolat nenutrūkstanti veikla, atsižvelgus į besimokančiųjų poreikius.

Procesas organizuojamas siekiant apimti intelektinį, emocinį, dvasinį, socialinį ir fizinį ugdymą.

Intelekto ugdymas: rengiami projektai, dalykų mokymas blokais, teoriniai bei praktiniai užsiėmimai, atsiskaitoma už įgytas kompetencijas.

Dvasinis ugdymas: pamokos prasideda ir baigiasi malda, vykdomos rekolekcijos, mokyklos aplinkoje yra vieta maldoms, didelis dėmesys doroviniam ugdymui.

Socialinis ir emocinis ugdymas: aptariami emociniai išgyvenimai, atsižvelgiant į skirtingą socialinę aplinką. Be to, mokyklos nustatyta tvarka besimokantysis turi atlikti socialinę praktika bei atlikti paskirto laiko apmąstymus.

Fizinis ugdymas: fizinis ugdymas siekia vertybių ir kitų mokomųjų dalykų integracijos. Besimokantieji turi galimybę dalyvauti aktyvioje po pamokinėje veikloje.

Galiausiai, mokymosi rezultatai yra vertinami pažymiais, o vaikų tėvai gauti informacijos gauti gali kreipdamiesi į mokyklos atstovybę.
Reikalavimai pedagogams Montessori Pagal Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymą Dėl Montessori pedagogikos Lietuvoje sampratos 26 punktą, „pedagogai turi būti įgiję auštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, turintys pedagogo ir darbui M.Montessori pedagoginės sistemos metodais būtiną kvalifikaciją, kurią įgyja stažuodamiesi ir mokydamiesi Association Montessori International, American Montessori Society bei kituose tarptautiniuose kursuose, Lietuvos M. Montessori asociacijos organizuojamuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose, taip pat Lietuvos aukštosiose mokyklose“ (3 P.18)

Savo darbe pedagogas privalo gebėti įvertinti besimokančiojo psichinę ir fizinę raidą, bei parinkti tinkamas metodines priemones, pritaikant jas prie mokymosi aplinkos, amžiaus tarpsnio ypatumų ir individualių vaiko poreikių, kas skatintų visavertį vystymąsi.

Mokymosi procese mokantysis padeda vaikui pasirinkti jį labiausiai dominančias veiklas, kartu prisitaikant prie vaiko mokymosi ir užduočių atlikimo tempo.

Pedagogas suteikia teisę laisvai rinktis, priimti sprendimus, už tai per daug negiriant ar nepeikiant, tačiau visą laiką palaikant motyvaciją mokytis ir tobulėti.

Turi turėti specifinių žinių apie vaiko fizinę, psichinę, emocinę raidą, įvairius sutrikimus, bei pagal tai padėti vaikui pasirinkti veiklas ir puoselėti jų atlikimą.

Skatina besimokančiojo norą tyrinėti, pažinti ir domėtis naujomis sritimis.

Parengia tinkamą mokymosi aplinką, parenka reikiamas priemones, jų kiekį ir moko jomis tikslingai naudotis.

Galiausiai, pedagogas turi mokėti gerai valdyti savo emocijas, kad gebėtų visad išlikti ramiu ir geru padėjėju, bei mokymosi proceso vedliu.
Suzuki Nuolatinis asmeninis tobulėjimas, atvirumas naujovėms, bei entuziazmas dirbant savo darbą. Kvalifikacijos kėlimas.

Pedagogas turi atkreipti dėmesį į kiekvieno vaiko psichinę, bei emocinę raida ir pagal tai paskirti individualų mokymosi turinį.

„Bendrojo lavinimo dalykų mokytojas būtinas teorines žinias apie Suzuki metodą įgyja ISA, ESA arba jų padalinio Lietuvoje – Lietuvos Suzuki asociacijos- organizuojamuose kursuose, seminaruose ar kt.“ (1 P.18)
Valdorfo Pedagogas privalo palaikyti pusiausvyrą tarp profesinės kompetencijos ir asmeninių savybių t.y. turi laikytis priimto sprendimo, vertinti kritiškai, būti atviras naujovėms, palaikantis, motyvuojantis ir pan.

Puikiai išmano savo sritį, todėl įvertinęs besimokančiųjų galimybes parenka labiausiai jų poreikius atitinkančias užduotis.

Iškilus problemoms pedagogas turi konsultuotis su vaiko tėvais, bandant priimti geriausią sprendimą vaiko gerovei.

Pedagogas turi sėkmingai pereiti tris etapus bendradarbiaujant su besimokančiaisiais: pavyzdžio, autoriteto,

besimokančiajam lygiaverčio asmens.
Jėzuitų Būtina pedagoginė kvalifikacija, bei aukštasis ar aukštesnysis išsilavinimas.

Tikybos mokyti gali asmuo, turintis Katalikų bažnyčios išduotą leidimą vesti pamokas.

„Vertybių ugdymo ir sielovados programas vykdyti gali asmuo, turintis Jėzuitų provincijos provincialo išduotą leidimą“(

Pedagogai turi nuolat tobulintis kursuose ar stažuotėse užsienyje.

Siekiama, kad pedagogai mokėtų bent dvi užsienio kalbas.

Svarbu, kad pedagogai ypatingai vadovautųsi pagrindiniais koncepcijos principais, efektyviai naudotųsi paradigma.

Bendradarbiauja su kitais jėzuitais.
Ypatumai, būdingi tik tai pedagoginei koncepcijai Montessori Ypatingas dėmesys mokytojui.

Imlieji laikotarpiai.

Vaiko raidos pakopos.

Veiklos organizavimas: dalis laiko skiriama individualiems užsiėmimams, kita dalis grupiniams.

Pedagoninė koncepcija skirta ikimokykliniam- viduriniam ugdymui, tačiau ji taikoma ikimokykliniams- pagrindiniam ugdymui.

Pojūčių lavinimas.
Suzuki Mokomoji medžiaga nuolat įtvirtinama kartojimu

Muzika yra priemonė intelektiniams, fiziniams ir emociniams įgūdžiams vystytis.

Ugdoma tolerancija kitoms kultūroms.

Suaugusiojo veiklos stebėjimas ir atkartojimas.

Vizualinių, audiovizualinių priemonių svarba, sėkmingam ugdymo procesui užtikrinti.

Vaikai mokomi padėti integruotis kitakalbiams vaikams.

Besimokantieji mokomi pažinti įvairias pasaulio kultūras.

Vienas iš mokomų įgūdžių – gebėjimas sukaupti dėmesį.

Iki septintųjų metų vaikas yra mokomas tik praktinių gebėjimų

Tėvai privalo dalyvauti ankstyvajame vaiko ugdymesi.
Valdorfo Mokymas periodais, pagrindinės pamokos skaidymas į atskiras dalis.

Ideografinis vertinimas.

Ypatingas dėmesys pilietinei savimonei.

Pagal besimokančiųjų poreikius į ugdymo planus gali būti įtraukiami dalykai.

Ugdomojo plano orientavimas dvejomis kryptimis.

Svarbiausia ne suteikti kuo daugiau žinių, o išmokyti naudotis gausiu informacijos srautu.

Siekiama išugdyti meilę mokslui, kad šis nebūtų tik priverstinė veikla.

Galima įgyti vidurinį išsilavinimą.
Jėzuitų Ugdymas gali būti taikomas ir suaugusiesiems.

Skirtingose socialinėse aplinkose įgytas kompetencijas siekia apjungti į vieną naudingą patirtį.

Mokantis pagal šią koncepciją galima įgyti ir vidurinįjį išsilavinimą.

Ypatingai didelis dėmesys dvasiniams mokymams.

Ugdymo procesas gali vykti nenutrūkstamai, priklausomai nuo besimokančiųjų poreikių.

Skirtingai, nei kitose koncepcijose didelis dėmesys savęs pažinimui, rekolekcijoms, bendradarbiavimui, tarpusavio santykiams.

Mano nuomone, reikalavimai pedagogams yra daug griežtesni, nei yra numatomi kitose koncepcijose.
Ugdymo aspektai, turintys didžiausią reikšmę socializacijos procesui Montessori Ugdo laisvą, savarankišką, visuomenės vertybėmis besivadovaujantį asmenį, galintį prisiimti atsakomybę, bei savarankiškus sprendimus.

Besimokantieji prisideda prie visuomenės švietimo pagrindiniais Montessori pedagoginės koncepcijos aspektais, puoselėdami savarankiškumą, individualumą, gebėjimą prisitaikyti visuomenėje

Lavina visapusiškus gebėjimus: psichinius, fizinius, socialinius, moralinius, kas teikia naudą bendraujant su žmonėmis.

Moko individualius gebėjimus pritaikyti dirbant grupėje.

Paauglius moko vertybių sunkiu amžiaus periodu.
Suzuki Besimokantieji yra supažindinami su įvairiomis kultūromis, taip ne tik praplečiant vaikų akiratį, bet ir ugdant toleranciją įvairioms pasaulėžiūroms.

Skatinamas vaikų, pedagogų, tėvų bendradarbiavimas, stengiamasi visus įtraukti į karito veiklą.

Skatinamas tarpusavio bendradarbiavimas, draugiškas bendravimas.

Mokoma dirbti grupėmis.

Tėvai ypatingai įtraukiami į ugdymo procesą, taip siekiant ne tik padėti kelti vaikų motyvaciją, bet ir supažindinant tėvus su Suzuki mokymo principais, kuriais tėvai, ugdydami savo vaikus taip pat turėtų vadovautis.
Valdorfo Kiekvieną naują patirtį siekiama suderinti su asmenine vaiko patirtimi. Dalyvavimas įvairiose aplinkose, bendraujant su kuo daugiau žmonių ugdo atsakomybės jausmą.

Nuo pat mažens vaikas pratinamas suprasti aplinką, kurioje būna ir taip kartu siekiama, kad vaikas suprastų savo vietą joje.

Darnių santykių kūrimas nuo pat mažens užtikrina sėkmingą vaiko integraciją.

Mokykla organizuoja įvairias šventes, kurių metu skatinamas bendravimas ir bendradarbiavimas.

Malonaus mokytojo pavyzdys rodo tinkamo bendravimo modelį.
Jėzuitų Ypatingas dėmesys ir pagalba kiekvienam žmogui. Pagal šią koncepciją yra manoma, jog tik bendraudami su kitais žmonėmis, susipažindami su jų patirtimi, besimokantieji gali sėkmingai apmąstyti savo veiklą, vertybes ir taip siekti prisidėti prie visuomenės darnos.

Visuminių asmens gebėjimų plėtojimas gali prisidėti prie bendros visuomenės gerovės.

Dorovinis auklėjimas gali padėti įveikti vertybių krizę.

Tolerancija ir pagalba kiekvienam gali padėti pakelti kitų žmonių savivertę ir motyvaciją.
Diskutuotini pedagoginės koncepcijos ypatumai Montesori Nepaisant to, jog šios pedagoginės koncepcijos pagrindai skirti ikimokykliniam – pagrindiniam ugdymui, tačiau realiai pritaikoma ikimokykliniam- pagrindiniam ugdymui. Kyla klausimas, kaip tiek mokęsis mokinys galės adaptuotis naujoje sistemoje, kur bus vertinama pažymiais, su kuo anksčiau nebuvo susidūręs.

Mokymasis vyksta etapais, atsižvelgiant į imliuosius laikotarpius, tačiau taip, manau, nėra užtikrinamas asmens įgūdžių plėtojimas, kas pvz. būtų svarbu muzikai, judesiui lavinti.

Didelis dėmesys skiriamas individualumui: vaikas su mokytojo pagalba pasirenka užduotis, kartu mokosi, pedagogas nuolat skatina besimokantįjį jo veikloje, tačiau nesuprantu, kaip vienas pedagogas tai gali atlikti su vaikų grupe. Taip pedagogas net ir labai stengdamasis negali vykdyti pagrindinių savo uždavinių. Taip pat sunku įsivaizduoti, kaip pedagogas gali nuolat stebėti kiekvieną besimokantįjį, vertinti jo visapusišką raidą ir pan. dalykus.

Koncepcijos principų gali būti nesilaikoma namuose ar kitose aplinkose. Taip pat laisvė reikštis, mano nuomone, gali virsti nevaldoma. Juo labiau, abejoju, jog paauglystės laikotarpyje toks veiklos organizavimas būtų veiksminga ugdymo proceso dalis.
Suzuki Skaitant šios pedagoginės koncepcijos nuostatus man kilo klausimas, kodėl prioritetine meno sritimi yra muzika, manau, jog šokis, dailė ar panašus gabumai nėra nei kiek menkesni.

Pastebėjau, kad kaip ir Montessori nuostatuose, dėmesys kreipiamas į mokymosi individualizavimą, tik nesuprantu, kaip tokiu būdu galima išmokyti vaiką dalyvauti grupės darbe ar suprasti, kas yra disciplina.

Kitas aspektas tai, jog tėvai turi dalyvauti kartu ugdymo procese iki tam tikro vaiko amžiaus, tačiau kyla klausimas, kiek tėvų tai sutinka daryti ir atranda tam laiko.

Įdomu pasirodė tai, kad vaikas mokymosi procese turi stebėti ir atkartoti matytus pavyzdžius, tad kilo klausimas, o kur dingsta individualumas, nes, manau, jog „aklas“ kartojimas niekada negali būti sėkmingas būdas mokytis.

Sutinku su teiginiu, jog mokymąsi turi lydėti pakili nuotaika ir jauki atmosfera, tačiau, ar nuolat būdamas jaukioje aplinkoje, vėliau susidūręs su priešingomis situacijomis, vaikas nesijaus bejėgis, nežinantis kaip turi elgtis, nemokantis priimti sprendimų.
Valdorfo Labiausiai diskutuotinu dalyku man šioje koncepcijoje atrodo mokymas periodais. Priešingai, nei teigiama koncepcijoje, aš nemanau, kad toks mokymosi būdas gali pagerinti informacijos geresnį įsisavinimą. Manau, jog kelių pamokų per dieną turėjimas yra geresnis ir mokiniams įdomesnis būdas.
Jėzuitų 1. Ši pedagoginė koncepcija man atrodo pakankamai priimtina ir būtų įdomu pabandyti mokytis tokiomis sąlygomis, tačiau, visgi, įdomu, kaip besimokantieji priima didelį dėmesį religijai, bei kaip pedagogai yra linkę taip atsiduoti savo darbui, jog sutiktų aukoti savo laisvą laiką po pamokų ar savaitgaliais.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Naudota literatūra

Dėl Suzuki talentų ugdymo Lietuvoje koncepcijos 2005-06-17 Įsakymas Nr: ISAK – 1128. Prieiga per internetą http://www.smm.lt/teisine_baze/docs/isakymai/2005-06-17-ISAK-1128(1).doc [žiūrėta 2009-02-08]

Dėl Jėzuitų pedagogika grįsto ugdymo Lietuvoje sampratos 2008-12-02 Įsakymas Nr: ISAK-3236 Prieiga per internetą http://www.smm.lt/teisine_baze/docs/isakymai/2008-12-02-ISAK-3236(1).doc [žiūrėta 2009-02-08]

Dėl Montesori pedagogikos Lietuvoje sampratos 2004-06-23 Įsakymas Nr: ISAK-1009 Prieiga per internetą http://www.smm.lt/teisine_baze/docs/isakymai/04-06-23-ISAK-1009.htm [žiūrėta 2009-02-08]

Dėl Valdorfo pedagogikos Lietuvoje koncepcijos 2004-05-17 Įsakymas Nr: ISAK-761 Prieiga per internetą http://www.smm.lt/teisine_baze/docs/isakymai/04-05-17-isak-761.htm [žiūrėta 2009-02-08]

 

 

 

1 Nurodytas dokumento eilės numeris naudotos literatūros sąraše, kuris pateikiamas 18 darbo puslapyje.

18