Ugdymas ir socializacija

185 0

 

UGDYMAS IR SOCIALIZACIJA

 

Savarankiškas darbas

 

Ugdymo turinys organizuojamas atsižvelgiant į vaiko raidos tarpsnius ir pagrindinius jų ypatumus. T.y ugdymo turinys turi būti organizuojamas taip, kad leistų visapusiškai atsiskleisti visiems tam tikro amžiaus tarpsnio gebėjimams.

Svarbu, kad ugdymo turinyje būtų atsižvelgiama į pirminius vaiko gebėjimus: orientaciją, skaitymą, rašymą aritmetiką, meninių, bei socialinių įgūdžių plėtotę. Vėliau svarbu formuoti vertybes, savarankiškumą, atsakomybę, bendravimo, bei bendradarbiavimo įgūdžius, visuomenės nario savivoką. Svarbiausia, kad ugdymo turinys patenkintų individualius poreikius, o ne būtų orientuotas į masinį ugdymą.

 

Požymis Koncepcijos Apibūdinimas
Tikslas

 

Montessori Montessori koncepcijos pedagoginiais pagrindais išugdyti laisvą, attsakingą, norintį nuolat tobulėti, keliantį tikslus, bei juos pasiekiantį asmenį, taip prisidedant prie visuomenės tobulinimo ir gerinimo.
Suzuki Remiantis šios koncepcijos principais, ugdyti asmens kūrybiškumą, intelektą, bei meilę sau ir kitiems.
Valdorfo Remiantis humanistinėmis vertybėmis stengtis išugdyti žmogų, kuris gebėtų kelti ir siekti tikslų, siektų tobulėjimo visą gyvenimą, bei integruodamasis į visuomenę prisidėtų prie jos gerovės kūrimo.
Jėzuitų Remiantis koncepcijos principais, ugdyti asmenį doroviniais pagrindais, gebantį tarnauti Dievo ir visuomenės labui.
Uždaviniai

 

Montessori Besimokančiojo integravimasis į visuomenę, tobulinant jo įgimtus gebėjimus.

Kritiško vertinimo, savarankiškumo, gebėjimo spręsti problemas, ugdymas.

Naujų žinių teikimas ir nuolatinis jųų gilinimas.

Tinkamos aplinkos, įvertinant vaiko poreikius sukūrimas, mokymosi proceso eigai pagerinti.

Motyvacijos, pasitikėjimo savimi skatinimas.

Vertybių, normų diegimas, aiškinant jų svarbą ir būtinumą.

Glaudžių santykių tarp vaikų, tėvų ir pedagogų palaikymas.

Visuomenės švietimas pagrindiniais Montessori pedagoginės koncepcijos klausimais.

 

  Suzuki Kaip galima anksčiau pradėti vystyti vaiko gebėjimus.

Kiekvieną da

alyką mokyti giluminiškai, (pagal „Motinos kalbos“ metodą)

Atsižvelgiant į vaiko savybes, parinkti tinkamiausius metodus, bei kitas priemones, atitinkančias individualius poreikius.

Ugdyti jausmus, jų raišką.

Parodyti autoriteto svarbą, puoselėti gerąsias savybes, atsižvelgiant į esamą modelį.

Pasirūpinti tinkama aplinka.

Ugdyti gebėjimą priimti sprendimus, pasitelkiant atsakomybę ir savarankiškumą.

Puoselėti vaikų etninę kultūrą, ugdyti jų kultūrinę savimonę bei tautinį tapatumą, kartu padedant kitakalbiams vaikams integruotis lietuviškoje kultūrinėje terpėje“ (1.P 18)1

Teikti žinių apie įvairias mokslo kryptis ir pasiekimus įvairiose šalyse.

Supažindinant su pasaulyje vyraujančia tvarka ir dėsniais, formuoti vaikų pilietinę savimonę.

Valdorfo Sukurti tinkamą aplinką, kurioje vaikas galėtų atskleisti visus savo gebėjimus.

Žinias, jų kiekį ir svarbą perteikti taip, kad asmuo jų pagalba galėtų prisitaikyti prie nuolat kintančių aplinkos sąlygų.

Pedagogo asmenybės savybių visuma turėtų teikti pamatus asmens normų ir vertybių formavimuisi.

Suteikti galimybes laisvai mąstyti ir išsakyti savo miintis ir idėjas.

Ugdyti ir puoselėti nacionalinius jausmus, kartu visa tai įvertinant pasauliniame kontekste.

Mokymosi turinį organizuoti pagal individualius vaiko poreikius.

Palaikyti pusiausvyrą tarp įvairiapusių gebėjimų ugdymo.

Siekti glaudžių vaikų, tėvų ir pedagogų ryšių.

Ugdyti socialinio gyvenimo įgūdžius.

Siekti harmoningo, visa apimančio mokyklos organizavimo modelio.

Formuoti pilietinę savimonę.

Jėzuitų Siekti visa apimančio mokyklos organizavimo modelio

Supažindinti su religinėmis tiesomis, puoselėti vertybes.

Ugdyti fizinius, psichologinius ir socialinius įgūdžius, remiantis krikščioniškojo humanizmo pagrindais.

Skatinti lygybę ir supratingumą kitokybei, mokyti teikti visapusišką pagalbą.

Perteikti mokslo, žinių ir tobulėjimo visą gyvenimą svarbą ir reikalingumą.

Naudojamos sąvokos Montessori Laisvė bei drausmė

Individualumas

Savarankiškumas

Lygiateisiškumas

Asmenybės ra

aidos amžiaus tarpsniai, imlieji periodai

Išoriniai veiksniai, vidinė raida

Raidos pakopos: „Imlaus nesąmoningo proto laikotarpis“, „Imlaus sąmoningo proto laikotarpis“, „Mokyklinis laikotarpis“, „Asmenybės brandos laikotarpis“(3 P.18)

Ritmo ir pusiausvyros ugdymo pratimai

Mokytojo kantrybė, savikontrolė, ramybė

LMA, AMI, AMS

Koncentras

Suzuki „Motinos kalbos“ metodas

Neformalusis/ formalus vaikų švietimas

Muzikinis ugdymas

Raidos periodai

Suaugusiojo veiklos stebėjimas ir atkartojimas

Supančios aplinkos absorbavimas

Ugdomojo turinio individualizavimas

ISA, ESA

Valdorfo Visybinis pasaulio suvokimas

Pilietinė savimonė

Principas „nuo visumos prie atskirybės“

Amžiaus tarpsniai, asmenybės sklaidos etapai, raidos dėsningumai

Ideografinis vertinimo būdas

Periodas

Jėzuitų Alumnas

Auklėtojas

Auklėjimo programa

Dvasinis palydėtojas

Eucharistija

Jėzaus draugija

Jėzuitų mokykla

Kapelionas

Liturgija

Rekolekcijos

Religinis ugdymas

Sielovada

Socialinė praktika

Šv. Ignacas Lojola

Pedagoginė paradigma

Jėzuitų pedagogika

Vertybių ugdymo programa

Pagrindiniai principai Montessori Ši koncepcija parengta laikantis „Lietuvos švietimo ministerijos principų: lygių galimybių, kontekstualumo, veiksmingumo, tęstinumo“, bei apima Montessori pedagoginės sistemos principus: laisvę bei drausmę, lygiateisiškumą, individualumą, savikontrolę, mokinio, mokyklos bei tėvų bendradarbiavimą.
Suzuki

 

Ugdymas organizuojamas remiantis demokratiniais ir humanitariniais principais. Koncepcijoje laikomasi individualumo, bendradarbiavimo, individualumo, saviraiškos svarbos principų. Taip pat siekiama plėtoti prigimtinius vaiko gebėjimus, prisidedant prie jo pasaulėžiūros, tolerancijos, pilietinės savimonės plėtotės.
Valdorfo Visaverčių vaiko gebėjimų ugdymas, užtikrinant visapusišką jo vystymąsi, bei tikintis, jog jis gebės ne tik sėkmingai integruotis, bet ir prisidės prie visuomenės gerovės. Svarbiausia, kad vaikas mokyklos aplinkoje jaustųsi saugus, suprastas, išklausytas, jaustų reikšmingumą, draugiškumą.
Jėzuitų Remiamasi Šv. Ignaco Lojolos dvasingumu, bei pedagoginio auklėjimo principais.

Visuminis intelektinių, dvasinių, socialinių, emocinių bei fizinių gebėjimų ugdymas, taip pat svarbu pažinti ir mokėti vertinti supančią aplinką bei visą pasaulį.

Pedagogai savo darbą organizuoja ir vy

ykdo remdamiesi paradigmos principais, kas padeda besimokantiesiems sukaupti žinias, bei kurti savo modelius, o pedagogams teikti ir reikalauti daugiau žinių, gebėjimų bei iniciatyvos visame mokymosi procese.

Paradigma siekiama mokymąsi padaryti individualų, unikalų, kad besimokantysis gebėtų sieti ir integruoti visose gyvenimo sferose gaunamą informaciją bei gebėjimus. Mokymosi procese dalyvaujantis besimokantysis nuolat bendrauja ir bendradarbiauja, taip savo gebėjimus pritaikydamas plečiant socialumą, ugdant geresnį supratimą apie tarpusavio santykių svarbą, bei reikšmingumą. Vadovaujantis paradigmos principais besimokantysis išmoksta matyti ne tik save, bei savo poreikius, bet ir šalia esančius, turi galimybę išreikšti save įvairiose srityse.

Paradigma nurodo būdus, kaip pedagogas turėtų skatinti besimokančiojo augimą pagrįstais šiais etapais, kurių kiekvienas implikuoja tam tikrą uždavinį:

Kontekstu – įvairiomis aplinkomis, kuriose besimokantysis būna, vystosi, tobulėja bei atskleidžia savo gebėjimus, gauna naujų žinių. Tik įvertinus ir pažinus individualią žmogų supančią aplinką, įsitikinus bei vertybes galima garantuoti sklandų mokymosi proceso organizavimą.

Patirtimi – turimų žinių panaudojimu bei siekimu tyrinėti ir atrasti, keičiant patirties kokybę ir kiekybę.

Apmąstymu – nuolatiniu savo veiklos įvertinimu bei analize, kas leidžia geriau suprasti savo veiklos ir būtino kryptingumą.

Veiksmu – apmąstymo metu padarytomis išvadomis bei siekiamu tikslu, kurio link einama pasitelkus mokytojo pagalbą bei žinias.

Įvertinimu – pasiekimų įvertinimu bei pokyčiais, kurie įvyko mokymosi proceso metu padarius pažangą nuo tikslo siekimo pradžios.

Ugdymo turinys Montessori Ugdymo turinys organizuojamas atsižvelgiant į vaiko ra
aidos tarpsnius ir pagrindinius jų ypatumus. T.y ugdymo turinys turi būti organizuojamas taip, kad leistų visapusiškai atsiskleisti visiems tam tikro amžiaus tarpsnio gebėjimams.

Svarbu, kad ugdymo turinyje būtų atsižvelgiama į pirminius vaiko gebėjimus: orientaciją, skaitymą, rašymą aritmetiką, meninių, bei socialinių įgūdžių plėtotę. Vėliau svarbu formuoti vertybes, savarankiškumą, atsakomybę, bendravimo, bei bendradarbiavimo įgūdžius, visuomenės nario savivoką. Svarbiausia, kad ugdymo turinys patenkintų individualius poreikius, o ne būtų orientuotas į masinį ugdymą.

Suzuki „ Ugdymo planas sudaromas vadovaujantis švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintais bendraisiais ugdymo planais“(1 P.18) punktas). Vadovaudamasis Suzuki pedagoginės koncepcijos metodais ir nuostatomis, patvirtintais ISA ir ESA, pedagogas, atsižvelgdamas į individualius ir grupės poreikius ir gebėjimus, sudaro ugdymo planą, kurį tvirtina mokyklos direktorius.
Valdorfo Ugdymas skirstomas į ikimokyklinį, kuomet svarbiausia palikti vaikui erdvės reikšti savo mintis, jausmus ir iniciatyvą. Todėl būtent šiuo laikotarpiu svarbu sukurti estetišką aplinką, kad vaikas patirtų kuo daugiau teigiamų jausmų. Antras etapas mokyklinis ugdymas. Čia ugdymas organizuojamas dviem kryptimis – viena jų susijusi su laiko dimensija (nuosekliu pasaulio modelio aiškinimu), kita su erdvės (skirtingomis aplinkomis, kuriose dalyvauja besimokantysis). Antrajame etape ugdymas taip pat vyksta laipsniškai:

I etapas: didelis dėmesys vaiko kūrybiškumui, vaizduotei, judrumui. Šiame etape siekiama supažindinti su platesniu pasauliu, skatinti jį tyrinėti ir pažinti.

II etapas: vyksta išmoktų dalykų apibendrinimas, įtvirtinimas, mokomasi naujų, mokoma kritinio mąstymo.

III etapas: besimokantieji patys r

. . .

Jėzuitų Ypatingas dėmesys ir pagalba kiekvienam žmogui. Pagal šią koncepciją yra manoma, jog tik bendraudami su kitais žmonėmis, susipažindami su jų patirtimi, besimokantieji gali sėkmingai apmąstyti savo veiklą, vertybes ir taip siekti prisidėti prie visuomenės darnos.

Visuminių asmens gebėjimų plėtojimas gali prisidėti prie bendros visuomenės gerovės.

Dorovinis auklėjimas gali padėti įveikti vertybių krizę.

Tolerancija ir pagalba kiekvienam gali padėti pakelti kitų žmonių savivertę ir motyvaciją.

Diskutuotini pedagoginės koncepcijos ypatumai Montesori Nepaisant to, jog šios pedagoginės koncepcijos pagrindai skirti ikimokykliniam – pagrindiniam ugdymui, tačiau realiai pritaikoma ikimokykliniam- pagrindiniam ugdymui. Kyla klausimas, kaip tiek mokęsis mokinys galės adaptuotis naujoje sistemoje, kur bus vertinama pažymiais, su kuo anksčiau nebuvo susidūręs.

Mokymasis vyksta etapais, atsižvelgiant į imliuosius laikotarpius, tačiau taip, manau, nėra užtikrinamas asmens įgūdžių plėtojimas, kas pvz. būtų svarbu muzikai, judesiui lavinti.

Didelis dėmesys skiriamas individualumui: vaikas su mokytojo pagalba pasirenka užduotis, kartu mokosi, pedagogas nuolat skatina besimokantįjį jo veikloje, tačiau nesuprantu, kaip vienas pedagogas tai gali atlikti su vaikų grupe. Taip pedagogas net ir labai stengdamasis negali vykdyti pagrindinių savo uždavinių. Taip pat sunku įsivaizduoti, kaip pedagogas gali nuolat stebėti kiekvieną besimokantįjį, vertinti jo visapusišką raidą ir pan. dalykus.

Koncepcijos principų gali būti nesilaikoma namuose ar kitose aplinkose. Taip pat laisvė reikštis, mano nuomone, gali virsti nevaldoma. Juo labiau, abejoju, jog paauglystės laikotarpyje toks veiklos organizavimas būtų veiksminga ugdymo proceso dalis.

Suzuki Skaitant šios pedagoginės koncepcijos nuostatus man kilo klausimas, kodėl prioritetine meno sritimi yra muzika, manau, jog šokis, dailė ar panašus gabumai nėra nei kiek menkesni.

Pastebėjau, kad kaip ir Montessori nuostatuose, dėmesys kreipiamas į mokymosi individualizavimą, tik nesuprantu, kaip tokiu būdu galima išmokyti vaiką dalyvauti grupės darbe ar suprasti, kas yra disciplina.

Kitas aspektas tai, jog tėvai turi dalyvauti kartu ugdymo procese iki tam tikro vaiko amžiaus, tačiau kyla klausimas, kiek tėvų tai sutinka daryti ir atranda tam laiko.

Įdomu pasirodė tai, kad vaikas mokymosi procese turi stebėti ir atkartoti matytus pavyzdžius, tad kilo klausimas, o kur dingsta individualumas, nes, manau, jog „aklas“ kartojimas niekada negali būti sėkmingas būdas mokytis.

Sutinku su teiginiu, jog mokymąsi turi lydėti pakili nuotaika ir jauki atmosfera, tačiau, ar nuolat būdamas jaukioje aplinkoje, vėliau susidūręs su priešingomis situacijomis, vaikas nesijaus bejėgis, nežinantis kaip turi elgtis, nemokantis priimti sprendimų.

Valdorfo Labiausiai diskutuotinu dalyku man šioje koncepcijoje atrodo mokymas periodais. Priešingai, nei teigiama koncepcijoje, aš nemanau, kad toks mokymosi būdas gali pagerinti informacijos geresnį įsisavinimą. Manau, jog kelių pamokų per dieną turėjimas yra geresnis ir mokiniams įdomesnis būdas.
Jėzuitų 1. Ši pedagoginė koncepcija man atrodo pakankamai priimtina ir būtų įdomu pabandyti mokytis tokiomis sąlygomis, tačiau, visgi, įdomu, kaip besimokantieji priima didelį dėmesį religijai, bei kaip pedagogai yra linkę taip atsiduoti savo darbui, jog sutiktų aukoti savo laisvą laiką po pamokų ar savaitgaliais.

 

Naudota literatūra

Dėl Suzuki talentų ugdymo Lietuvoje koncepcijos 2005-06-17 Įsakymas Nr: ISAK – 1128. Prieiga per internetą http://www.smm.lt/teisine_baze/docs/isakymai/2005-06-17-ISAK-1128(1).doc [žiūrėta 2009-02-08]

Dėl Jėzuitų pedagogika grįsto ugdymo Lietuvoje sampratos 2008-12-02 Įsakymas Nr: ISAK-3236 Prieiga per internetą http://www.smm.lt/teisine_baze/docs/isakymai/2008-12-02-ISAK-3236(1).doc [žiūrėta 2009-02-08]

Dėl Montesori pedagogikos Lietuvoje sampratos 2004-06-23 Įsakymas Nr: ISAK-1009 Prieiga per internetą http://www.smm.lt/teisine_baze/docs/isakymai/04-06-23-ISAK-1009.htm [žiūrėta 2009-02-08]

Dėl Valdorfo pedagogikos Lietuvoje koncepcijos 2004-05-17 Įsakymas Nr: ISAK-761 Prieiga per internetą http://www.smm.lt/teisine_baze/docs/isakymai/04-05-17-isak-761.htm [žiūrėta 2009-02-08]

 

1 Nurodytas dokumento eilės numeris naudotos literatūros sąraše, kuris pateikiamas 18 darbo puslapyje.

 

Join the Conversation