Tėvų ir vaikų bendravimo problemos

Mūsų bendravimas kupinas staigmenų,prieštaravimų,smagių minčių ir konfliktų.Bendravimas atsirado kartu su žmonija,tačiau šito meno dar neesame gerai įvaldę.Bendravimas-tai dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio sąveika,kurios metu perduodama informacija ir patenkinami saugumo,saviraiškos,dominavimo ir kiti poreikiai.

Bendrauti išmokstame gyvendami.Bendravimas priklauso nuo daugelio dalykų.Visų pirma-nuo aplinkos , šeimos , draugų .Tai dauguma įsisavina dar vaikystėje.Savaime aišku,kad auga vaikas,ir jo bendravimas keičiasi,tačiau jis tai ne visada parodo.Vaikai nuo pat mažų dienų teikia didelę reikšmę tam,kas juos myli,ir jiems tą meilę parodo.Tada ir jie stengiasi atsakyti tuo pačiu.Todėl labai svarbūs yrra pirmieji bendravimo įspūdžiai.Pažindami kitą asmenybę,formuojamės ir patys.

Jei daugumai iš mūsų užduotų klausimą:kaip mes keičiamės informacija;apie 70% apklaustųjų atsakytų:kalbos dėka.Tai ir yra bendravimas,kurio dėka mes gauname informaciją.Tačiau psichologiniai tyrimai parodė,jog žodiniu būdu mes perduodame tik 20-40% informacijos,o 60-80% atitenka nežodinei komunikacijai.Taigi egzistuoja ir kita kalba,kuria mes bendraujame.Tai-“kūno kalba”,kuriai būdinga gestai,mimika,kūno judesiai.Ji ypatinga tuo.kad yra sąlygota mūsų pasąmonės,todėl kūno kalbą sunku sufalsifikuoti.Pajutę prieštaravimą tarp girdimų žodžių ir stebimų gestų bei mimikos,mes nesąmoningai labiau pasitikime pastaraisiais.Tai ypač svarbu kūdikio ir motinos bendravime, kada kūdikis dar nnekalba, o motina jį nešioja, supa, dainuoja,kalbina.Jis nusišypso.Iš to galime suprasti,kad jam malonus toks motinos bendravimas.Jei vaikutis verkia,motina jį taip pat panešioja,pakalbina.Tai vaikas nusiramina.

Varžantis tenkinami tik vieno žmogaus ar vienos grupės poreikiai. Priešinga bendradarbiavimui forma-konfliktas.Tai maždaug vienodo stiprumo,bet priešingos krypties jė

ėgų sąveika,t.y.nesuderi-
namų motyvų,interesų,nuomonių,nuotaikų susidūrimas.

Bendraujame įvairiai:vieni gal siekia mumis manipuliuoti,kiti-nuolankūs,o su trečiais bendraudami pailsime.

Tėvų ir vaikų bendravimo problemos

Ne visada tėvų ir vaikų tarpusavio sąveika yra sklandi.Kartais ji pablogėja todėl,kad tėvai,augindami vaiką,mėgina laikytis bendrų taisyklių,neatsižvelgdami į konkretaus vaiko poreikius.Pvz.,bijant vaiką išlepinti,jis niekada neimamas ant rankų,jo verkiančio stengiamasi nemyluoti,nekreipti į jį dėmesio ir kt.Kai kurie tėvai neį- vertina vaiko galimybių:kai kurios motinos mažai kalba su savo vaikais tik todėl,kad netiki,jog mažas vaikas gali klausytis ar bendrauti.Tačiau įrodyta,kad ankstyvas tėvų kalbėjimasis su vaiku labai skatina jo pažintinę ir kalbos raidą.

Dalis problemų yra susijusios su skirtingais tėvų ir vaikų tempera- mentais bei tėvų nuostatomis,lūkesčiais.Sunkiau suprasti ir ben- drauti,kai tėvai nori vienokio vaiko,o jis realiai yra kitoks.Tėvai, kurie tikisi,kad jų vaikas bus ramus,paklusnus,mažai verks,o šis pasirodo esąs energingas,aktyvus,judrus irr užsispyręs,su vaiku nuolat konfliktuoja.Kartais bendravimo problemos tikrai priklauso nuo kūdikio elgesio-paprastai vieną vaiką iš dešimties yra labai sunku prižiūrėti; toks vaikas yra labai aktyvus,energingas ir nelaimingas,ir tai nėra nei vaiko,nei jį prižiūrinčio asmens kaltė.Toks vaikas mėgina net labiausiai mylinčių ir patyrusių tėvų kantrybę.

Tačiau tokių”sunkių” vaikų tolesnio elgesio prognozė,gana optimistiška.Daugelis kūdikių,kuriuos buvo labai sunku prižiūrėti tarp 4ir8 mėnesių,lengvai prižiūrimi,kai sulaukia 3-7 metų.Antra vertus,tie vaikai,kuriuos iš pradžių prižiūrėti buvo lengva,vėliau taip pat gali kelti tam tikrų problemų,nors ir vienų,ir kitų temperamento skirtumai vi

isiškai neišnyksta.Remiantis pirmųjų gyvenimo savaičių vaiko temperamentu,beveik neįmanoma numatyti,kaip individas to-
liau prisitaikys prie aplinkos sąlygų.

Vaikas,kurio tėvai pripažįsta sudėtingą vaiko elgesį ir reaguoja į tai kantriai bei tolygiai,gali išmokti išreikšti savo temperamentą konstruktyviai.Antra vertus,jeigu”sunkus”vaikas gimsta šeimoje,ku- rioje kiti vaikai yra”geri”ir už tai tėvų vertinami,o”blogi”už savo elgesį nuolat kaltinami,kenčia ir tėvai,ir vaikai.

“Sunkus”vaikas dažniau yra įžeidinėjamas,baudžiamas nei kiti vaikai,tačiau klaidinga tai vertinti kaip priežastį ir pasekmę.Dauge- lis vaikus įžeidinėjančių tėvų normalų vaikų elgesį laiko sunkiu, ap-
galvotu,tyčiniu:jie muša savo vaiką už tai,kad jis ”per daug verkia”,
kad antraisiais gyvenimo metais jam nepavyksta pasituštinti ant puoduko.Ypač pirmaisiais dvejais gyvenimo metais vaikas dažniau yra baudžiamas už tai,kas jis yra,o ne už tai, ką jis padaro .Vaikas,
kurio motina nenorėjo,arba yra ne tos lyties,kokios buvo laukta,arba turintis nedidelių fizinių trūkumų,kartais tampa savo tėvų nepasi-
tenkinimo auka.Kartais vien vaiko išvaizda,pvz.,jei vaikas panašus į tėvą,kuris paliko šeimą,kai motina dar tik laukėsi, arba maža mer-
gaitė,primenanti vaikui jo paties motiną,kuri jį vaikystėje skriaudė, gali atstumti vaiką nuo tėvų.

Prievartą patiriantis vaikas

Beveik prieš 30 metų R.Kempe ir H.Kempe’as aprašė”vaiko sumu- šimo sindromą”.Jie įrodė,kad vaiko, augančio alkoholikų, narkoma-
nų,sunkių psichinių,protiškai atsilikusių ar turinčių rimtų psichoso- cialinių problemų asmenų šeimoje,fizinė ir psichinė raida gali sutrik- ti.Šių autorių duomenimis,vienas iš dešimties,vaiką žalojančių tėvų yra psichinis ligonis.Jie savo žiaurų elgesį aiškina taip,jog”Dievas li

iepė man šį vaiką nužudyti”.1991 m. JAV buvo užfiksuota beveik 2,7 mln.faktų apie emociškai,fiziškai ar seksualiai suaugusiųjų žalojamus vaikus,iš kurių daugelis neturėjo nei metukų.Vien tik Ka-
lifornijoje 1991 m. užfiksuota,kad 109 vaikai buvo sumušami negy-
vai.

Vaiką žalojantis elgesys-tai neatsitiktinis vaiko sužeidimas dalyvau-
jant tėvams ir kitiems asmenims,kuriems teismas patikėjo vaiką glo- boti,prižiūrėti.Šis terminas apima emocinę,seksualinę ir fizinę žalą.
Vaikas žalojamas ir tada,kai jis apleistas bei išnaudojamas, netinka- mai auklėjamas.

Lietuvoje vaiką žalojančio suaugusiųjų elgesio problema dar nepakankamai įvardyta,nežinoma tokio elgesio statistika,išgirstama tik apie pavienius kraštutinius atvejus.Pvz.,prieš keletą metų praeiviai jėga išplėšė iš motinos rankų mergaitę,kurią ji skandino Neryje,aiškindama,kad taip jai liepė dvasios.Arba 1994 m. nuskam- bėjęs spaudoje atvejis,kai motina negyvai primušė savo dviejų metų sūnų,nes jis,jos žodžiais tariant,”perdaug verkė ir nenorėjo valgyti košės”.Vaikai patys apginti savo teisių negali,tai turi padaryti suaugę žmonės.Vaikus mušantys tėvai yra labai žiaurūs, fanatiški,
sunkiai įtikinami.Vienintelis tinkamas sprendimas-atimti vaiką iš to- kių tėvų.

Daugelis tyrimų parodė,kad vaiką žalojantys tėvai nažino bendrų vaiko raidos stadijų ir kaip gali elgtis tam tikro amžiaus vaikas. Daž-
niausiai tėvai iš savo vaiko reikalauja per daug.Tėvams,kurie patys buvo atstumti kūdikystėje,sunku suteikti savo vaikams šilumą,meilę, nes jie neturi nei patirties,nei pakankamai kantrybės.

Tinkamai pasirūpinti vaiko fiziniais ir emociniais poreikiais nesugeba tėvai,ištikti streso.Taip pat tie,kuriems krizės metu nepadeda draugai,šeima ar kaimynai.Dėl tokios socialinės izoliacijos apie vaiko žalojimą še
eimoj nepranešama socialinėms tarnyboms,o pašalinių komentarai gali tik pabloginti situaciją.

Dar vienas veiksnys,skatinantis blogai elgtis su vaiku, yra nepavy-
kusios vedybos.

Kad vaikas galėtų normaliai augti,daugelyje šalių yra priimti įsta- tymai,pagal kuriuos profesionalai privalo pranešti vaikų apsaugos tarnybai,jei jie įtaria,kad su vaiku blogai elgiamasi.Tėvams pakeisti savo elgesį padeda trumpalaikė arba ilgalaikė pagalba.JAV yra sukurta organizacija,vadinama Anonimiški Tėvai,kurios padaliniai yra kiekviename didesniame mieste ir veikia tokiu pat principu kaip Anonimiški Alkoholikai,kurie padeda vieni kitiems.Be to,ieškoma būdų,kaip surasti vaikus,kurie gali būti žalojami ar kuriais nesirūpinama,kad laiku būtų suteikta pagalba.

Naudota literatūra:

David G. Myers.Psichologija.ALF.,2000

KTU.Psichologija studentui.K.,2000

Navaitis G.Psicologinė parama šeimai.Š.,1996

Žukauskienė R.Raidos psichologija.V.,2001

Leave a Comment