Švietimas ir žmogaus socialine raida

ĮVADAS

Šiame darbe bus aptarta šiandieninė Lietuvos švietimo sistema, jos padėtis. Pagrindiniu aspektu bus švietimo sistemos reforma, kuri pradėta vykdyti atkūrus nepriklausomybę. Kaip vykdoma reforma, kas jau padaryta, kokie pasiekimai, kokios vyraujančios problemos ir kas dar bus bandoma įgyvendinti.
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradėta vykdyti švietimo sistemos reforma. Reforma apima keletą viena su kita susijusių sričių. Tai ugdymo turinio kaita, dešimtmečio pagrindinio mokymo įvedimas, valstybinių brandos egzaminų reforma ir vieninga priėmimo į aukštąsias mokyklas sistema, profilinis mokymas, pedagogų rengimo pertvarka, mokyklų tinklo pertvarka, mooksleivių pavėžėjimas, mokyklų kompiuterizavimas, bibliotekų modernizavimas, mokyklų pastatų ir ugdymo priemonių atnaujinimas, socialinių paslaugų mokykloje gerinimas, profesinio rengimo reforma, profesinių mokyklų programų ir tinklo pertvarka, neuniversitetinio aukštojo mokslo sektoriaus steigimas, švietimo sistemos finansavimo principų keitimas – “pinigai paskui mokinį” ir dar keletas kitų.

ŠVIETIMO SAMPRATA IR JO VYSTYMASIS

Švietimo sistemoje jau baigiama įgyvendinti ugdymo turinio kaita, tai yra pagrindinės dešimtmetės mokyklos IX-X klasių koncentro aiškus struktūriškas atskyrimas nuo XI-XII klasių bei šio koncentro turinio pritaikymas profiliniam mokymui. Dešimtmetė mokykla bus pagrindinė ( ji išugdo Liietuvos pilietį, suteikia jam išsilavinimą ), vidurinė mokykla – 12 klasių ( tiltas į aukštąją mokyklą ). 1998 – 1999m. m. devintokai mokėsi pagal koreguotas programas, nelaikė baigiamųjų pagrindinės mokyklos egzaminų. 2000m. baigę dešimtą klasę, dešimtokai laikė naujo turinio egzaminus. Paskelbti dokumentai, skirti paskutinės mokyklos pakopos – profilinės vidurinės mo

okyklos – ugdymo turiniui: Bendrųjų programų ir Išsilavinimo standartų projektai XI – XII klasėms. Numatyti keturi pagrindiniai profiliai: realinių, humanitarinių mokslų krypties klasės vidurinėse mokyklose, taip pat technologinės ir meno gimnazijos. Technologinėse gimnazijose suteikiamas ir vidurinis išsilavinimas, ir profesija. Profiliavimas prasideda tik nuo 11 klasės, moksleivis jau 10 klasėje turi apsispręsti, kokią rinksis kryptį, kuria linkme jis norėtų toliau tobulintis, siekdamas arba aukštojo mokslo, arba rinkdamasis profesiją – amatą. Visuotinis profilinio mokymo modelio įgyvendinimas prasidėjo 2000-2001 m.m. Profilinis mokymas aprėps visus visų mokyklos tipų bendrojo lavinimo baigiamosios pakopos moksleivius. Tikimasi, kad profiliavimas padės įveikti įsisenėjusią bėdą – moksleivių mokymosi krūvio dydį ( jis dabar kartais siekia 40 valandų per savaitę ), kad stiprės mokymosi motyvacija, kai moksleiviai patys rinksis savo polinkiams, poreikiams ir gabumams artimesnę mokymosi kryptį, mokysis mažiau dalykų, irr tuo būdu daugiau jaunimo pajėgs įgyti vidurinį išsilavinimą.
Suaugusiųjų mokyklos pertvarkomos į suaugusiųjų mokymo centrus, teikiančius ne tik bendrąjį lavinimą, bet ir siūlančius neformaliojo švietimo – profesinės veiklos ir bendros savišvietos – kursus. Svarbi suaugusiųjų švietimo sritis – šiuolaikinio neakivaizdinio, vadinamojo distancinio, švietimo plėtra. Jau įkurti modernūs neakivaizdinių studijų centrai Vilniaus universitete ir Kauno technologijos universitete. Veikia Lietuvos neakivaizdinio švietimo centras, koordinuojantis esančių centrų veiklą ir tolimesnę jų tinklo plėtrą.
Įgyvendindamos profilinį mokymą profesinės, kai kurios aukštesniosios bei žemės ūkio mokyklos suteikia jaunimui galimybę įsigyti ir
r bendrąjį vidurinį išsilavinimą.
Kintant ugdymo turiniui, pereinant prie dešimtmečio pagrindinio ir profiliuoto vidurinio mokymo, keičiasi pagrindinės mokyklos ir brandos egzaminai. Sėkmingai vykdoma egzaminų reforma – įdiegta vadinamųjų išorinių ( valstybinių ) egzaminų sistema, kai moksleivių darbus centralizuotai vertina Egzaminų centro sudarytos vertinimo komisijos, į kurias įeina bendrojo lavinimo ir aukštųjų mokyklų atstovai. Visi mokinių darbai vertinami pagal vienodus standartus ir reikalavimus. Pradėjus taikyti tokią metodiką, atsirado galimybė tirti švietimo lygį konkrečiose mokyklose, galima pamatyti, kaip mokytojai rengia mokinius egzaminams. Ir paaiškėjo dėsningumas: kuo didesnė mokykla, kuo joje daugiau paralelinių klasių, tuo mokymosi rezultatai geresni. Tokiose mokyklose yra daugiau aukštesnės kvalifikacijos mokytojų, geresnė mokymui pritaikyta aplinka – kabinetai, biblioteka ir kita.
Lietuvos švietimo sistemoje jau atliktas didžiulis darbas perkvalifikuojant mokytojus. Reorganizuota pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistema siekiant skatinti kurti švietimo centrus savivaldybės ir mokymo įstaigose, efektyviau naudoti pedagogų kvalifikacijai skiriamas lėšas. Dabar Lietuvoje jau įsteigti 37 pedagogų švietimo centrai, o 2001 m. jų bus įsteigta dar 10. Tačiau mokytojų rengimo pertvarka dar neįgijo to esminio lūžio, kurio tikimasi. Kaimo mokyklose dar iš tikrųjų labai trūksta gerų specialistų, ypač užsienio kalbų, chemikų, fizikų. Lietuvoje 12 procentų mokytojų dėsto ne pagal savo specialybę, 6 procentai neturi reikiamo mokslo cenzo, 30 procentų nėra atestavęsi. Vis tik vietoje nestovima, jau parengtas aukštųjų mokyklų įstatymas, kuris turėtų suteikti naują im
mpulsą ir mokytojų rengimo pertvarkai. Įstatyme numatyta atskirti akademinį ir profesinį aukštąjį mokslą. Ši įstatymo nuostata itin aktuali visoms pedagogus rengiančioms mokslo institucijoms, nes iki šiol dalykinis išsilavinimas ir profesinis pasirengimas nebuvo atskirti. Taip pat pradėtas aukštesniųjų pedagoginių mokyklų ir kolegijų integravimas į aukštojo mokslo struktūrą. Pasikeitė aukštųjų mokyklų nuomonė apie aukštesniųjų mokyklų absolventus. Vilniaus pedagoginis universitetas pasekė Šiaulių universiteto pavyzdžiu, sudarydamas bendradarbiavimo sutartis tarp aukštosios ir aukštesniosios mokyklų, kai po studijų aukštesniojoje mokykloje gabiausi absolventai tęsia studijas aukštojoje mokykloje, įskaitant jiems dalį aukštosios mokyklos akredituotų kursų.
Nemažai pasikeitimų per visus švietimo sistemos reformos metus įvyko ir Lietuvos aukštosiose mokyklose. Dabar galutinai panaikinta išankstinio įstojimo į aukštąją mokyklą galimybė, pereita prie stojamųjų egzaminų, bei nemažą dėmesį skiriant valstybiniams egzaminams. Aukštosiose mokyklose įvestos valstybės nefinansuojamos vietos ( papildomos vietos ), tai padaryta dėl padidėjusio norinčiųjų studijuoti skaičiaus bei valstybės finansavimo lėšų stygiaus. Tačiau net ir didindamos valstybės nefinansuojamų vietų skaičių, valstybinės aukštosios mokyklos nepajėgia priimti visų norinčių siekti aukštojo mokslo. Vis dažniau aukštųjų mokyklų rektoratai prabyla apie tai, jog studijas padaryti mokamas, tačiau Lietuvos konstitucijoje yra numatyta teisė į nemokamą mokslą. Mokančių už studijas studentų jau yra nemažai ir jų skaičius kasmet vis didėja. Aukštosios mokyklos ketina įteisinti vadinamąjį registracijos mokestį visiems studentams. Kai kurios iš jų ne
etgi siekia visiškos autonomijos, tačiau tai kelia grėsmę siekiantiems aukštojo mokslo.
Dar vienas aktualus dalykas yra ugdymo priemonių, vadovėlių atnaujinimas. Šioje srityje taip pat nestovima vietoje, o sparčiai žengiama į priekį. Bendradarbiaujant švietimo ministerijai, leidykloms, autoriams mokymo priemonių kūrimo problema nuosekliai sprendžiama. Į naują mokymo priemonių rengimo darbą įsitraukė dešimtys jaunuomenės ir mokyklos ateitimi susirūpinusių ir pajėgių mokytojų bei mokslininkų. Todėl vadovėliai, pradedant geografijos ir baigiant matematikos yra lietuviški ir kalba, ir dvasia. 1997-1998 mokslo metais pasirodė 47, 1998-1999 mokslo metais – 74 nauji originalūs vadovėliai, 1999-2000 mokslo metais pasirodė net 170 pavadinimų mokymo priemonių, iš jų 69 naujos – pagrinde tai reformuotos pagrindinės mokyklos VIII, IX, X klasių vadovėliai ir kitų klasių alternatyvūs vadovėliai. Dalis vadovėlių reformuotai mokyklai išleista jau antrąjį kartą, todėl jie yra atnaujinti ir gerokai patobulinti. Kai kurių mokomųjų dalykų pateikta net po kelis alternatyvius vadovėlius, mokykloms atsiranda galimybė rinktis tinkamiausias mokymo priemones. Jau daugelis mokyklų už valstybės ar savivaldybių skirtas lėšas įsigijo lietuviškus sieninius žemėlapius. Tačiau mūsų sąlygomis vadovėlių leidyba – vis dar sudėtingas procesas. Ne visi vadovėliai išleidžiami iki rugsėjo 1 dienos, dalis jų vėluoja. Pedagogams tai taip pat atsiliepia, jie nėra susipažinę su naujai parengtų vadovėlių turiniu, dėl to yra stengiamasi organizuoti pedagogų susitikimus su naujų vadovėlių autoriais ir leidėjais. Kad vadovėlių leidyba būtų sėkminga, imtasi kurti vadovėlių autorių rengimo ir pagalbos jiems sistemą. Taip pat kuriama efektyvi vadovėlių kokybės vertinimo sistema, nes tebėra aktualios ne tik leidimo, bet ir jų kokybės, atitikimo amžiaus tarpsniams ir perkrovimo žiniomis problemos. Jau įgyvendinama vadovėlių tyrimo programa, kurios tikslai yra išanalizuoti bendrą vadovėlių rengimo padėtį; įvertinti, ar vadovėliai atitinka reformos nuostatas, kokios vadovėlių metodinės sistemos galimybės, ar vadovėliai ir mokymo priemonės dera su Bendrosiomis programomis ir Išsilavinimo standartais.
PROJEKTAI ŠVIETIMO SRITYJE
Norint suteikti kuo kokybiškesnį išsilavinimą svarbiu išlieka ir mokyklų renovacijos projektas. Per pastaruosius metus nedaug savivaldybių atliko švietimo įstaigų pastatų kapitalinius ir einamuosius remontus. Susidėvėjo ne tik pastatai, bet ir šildymo sistemos. Mokykloms nepritaikyti, baigiantys susidėvėti baldai, sporto įrangos, būtiniausių fizikos, chemijos, biologijos mokymo priemonių stygius – tai bėdos, kurios priveikti baigia ne tik pedagogus. Nukenčia moksleivių sveikata, ugdymo rezultatai. Mokyklų galimybės diegti naujas mokymo technologijas ir metodus kol kas yra menkos. Neseniai Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija parengė mokyklų atnaujinimo programą, kurią vadina “Lietuvos tūkstantmečiui – tūkstantis atnaujintų mokyklų”, ir ketina kreiptis dėl kredito į Pasaulio banką.

Toliau kuriamas ir kompiuterinis švietimo tinklas, dar 1995 metais realizavus 9 mln. dolerių vertės sutartį su IBM, Lietuvoje beveik neliko mokyklos, kuri neturėtų nė vieno kompiuterio. 1998 metais Švietimo ir mokslo ministerijos investiciniam projektui “Lietuvos švietimo informacinės sistemos sukūrimas” vykdyti buvo skirta 2 mln. litų. Už juos buvo pateikta kompiuterinė ir sisteminė programinė įranga neįgaliems vaikams, specializuota mokymo priemonių ruošimo programinė įranga. Šis projektas buvo tęsiamas ir 1999-2000 metais. Tokie projektai tęsiami ir dabar.
Dar vienas iš svarbių Lietuvos švietimo sistemos uždavinių lieka modernizuoti švietimo institucijų bibliotekas ir pradėti kurti mokyklų bibliotekų – informacijos centrų tinklą. Prieš keletą metų iš esmės pradėta rūpintis mokyklų bibliotekų problemomis. Stengiamasi jas modernizuoti, įdiegti kompiuterines sistemas, tačiau šiandien daugelis bibliotekų vis dar lieka be kompiuterių. Kitas rūpestis yra viešųjų ir mokyklų bibliotekų jungimas, nors Švietimo ir mokslo ministerija tam nepritaria, tačiau mažėjant lėšoms švietimui taupydama jau ne viena savivaldybė jas sujungė. Vis tik jau yra patvirtinta mokyklų bibliotekų fondų aprūpinimo grožine literatūra ir informacine medžiaga tvarka, pagal kurią sudarytos galimybės užsisakyti reikalingos literatūros. Tačiau kol dar bibliotekos išaugs į informacinius centrus praeis ne vienas mėnuo.
Šiuo metu aktualiai yra sprendžiamas moksleivių pavėžėjimo į mokyklą klausimas. Dėl pavėžėjimo specialiu transportu yra atlikti tyrimai ir padarytos prielaidos, kad koncentruojant klases profiliuojamose mokyklose, susitaupo pinigų įsigyti ir išlaikyti specialų transportą. Jei miesto profiliuotose mokyklose susidarytų po minėtas tris lygiagrečias klases, ugdymo procesas atpigtų 10 procentų. Kaime, laikantis 15 mokinių klasėse kvotos, ugdymo procesas pabrangsta 7 procentais. Mieste moksleivių yra trigubai daugiau nei kaime, taigi atpigimas mieste padengia pabrangimą kaime ir dar sudaro galimybę įsigyti transportą. Jei palyginti vaiko mokymą ir jo pavėžėjimą, tai mokymas yra penkis kartus brangesnis už pavėžėjimą. Į mokyklas dabar važiuoja 21 procentas kaimo moksleivių. Įvedus profilinį mokymą, turėtų važinėti 22 procentai. Taigi sukūrus specialaus transporto sistemą, ji galėtų tenkinti papildomai dar apie 10 procentų važiuoti norinčiųjų, kurie dabar naudojasi valstybiniu transportu. Tačiau ar ši reforma bus įgyvendinta dar lieka neaišku.
Lietuvoje dar yra neugdomų neįgaliųjų vaikų, kai kuriose vietovėse jiems trūksta vietų švietimo įstaigose; kitur švietimo įstaigoms reikia papildomų investicijų patalpoms pritaikyti, kad galėtų ugdytis vaikai, turintys judėjimo negalių; neorganizuojamas jų pavėžėjimas į mokyklą; o dalis tėvų nenori atiduoti savo vaikų į internatines mokyklas; yra ir tokių tėvų, kurie nemato būtinybės ugdyti savo vaikus. Dar reikia spręsti rūpinimąsi socialiai ir pedagogiškai apleistais vaikais. Gaila, kad dar dažnai tėvai turi blaškytis, ieškodami galimybių vaikams papildomai lavintis sporto, muzikos, dailės ar kitose pamėgtose srityse už bendrojo lavinimo mokyklos sienų. Mokyklose lieka neišnaudotų galimybių, nepažadintų talentų.

ŠVIETIMO ĮSTAIGOS
Šiandien Lietuvoje yra 15 valstybinių aukštųjų mokyklų, 52 valstybinės aukštesniosios mokyklos, 2352 valstybinės bendrojo lavinimo mokyklos, tarp jų – 148 darželiai-mokyklos, 821 pradinė, 575 pagrindinės, 705 vidurinės, 72 gimnazijos, 17 siekiančių tapti gimnazijomis, 23 jaunimo, 22 suaugusiųjų, 55 specialiosios, 3 sanatorinės mokyklos.
Privačių mokyklų Lietuvoje yra 23, iš jų – 1 aukštoji (Šv. Juozapo kunigų seminarija), 19 – aukštesniųjų, 4 – profesinio mokymo, 5 – vidurinės, 7 – pagrindinės, 11 – pradinių ir 14 ikimokyklinių. ( duomenys 1999.09.01 )
Lietuviškos švietimo įstaigos veikia Lenkijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Rusijos Federacijoje ir Vokietijoje. Lenkijoje lietuviškoms mokykloms išleisti 5 vadovėliai. Baltarusijos Respublikoje veikia 5 sekmadieninės ir 2 vidurinės mokyklos. Rusijos Federacijoje, daugiausiai Kaliningrado srityje, veikia 20 skirtingo tipo lietuviškų švietimo įstaigų. Šias mokyklas Lietuva aprūpina ir reikalingais vadovėliais. Latvijoje veikia 8 lietuviškos sekmadieninės ir 12 lituanistinių mokyklų. Šias įstaigas Lietuva taip pat aprūpina vadovėliais ir kita reikalinga literatūra.
Vis tik nežiūrint į visas švietimo sistemos problemas, didelė dalis švietimo reformos darbų nuveikta, kiti įgyvendinami, dar kitiems rengiamasi. Lietuvos švietimo sistemoje pereita prie pagrindinio dešimtmečio mokymo, įvedamas profilinis mokymas, įdiegta valstybinių egzaminų sistema, įkurti neakivaizdinių studijų centrai, vykdomas pedagogų perkvalifikavimas. Nestovima vietoje ir atnaujinant ugdymo priemones, vadovėlius bei pačias ugdymo įstaigas, toliau kuriamas kompiuterinis švietimo tinklas, modernizuojamos bibliotekos. Nepaisant didelių pokyčių išvengta bendrojo lavinimo ir aukštojo mokslo krizės. Jau net galime kalbėti apie pasiekimus, kurių didžiausias – visuomenės pasitikėjimas valstybine mokykla!

ŽMOGAUS SOCIALINĖ RAIDA (GYVENIMO SĄLYGŲ KOMPONENTAI, SOCIALINĖS RIZIKOS ŠALTINIAI)

Žmogaus socialinė raida-tai procesas kuris praplečia žmogaus pasirinkimo galimybes. Vieni mokslininkai linkę manyti ir apibrėžti, jog ekonomikos raida reiškia plėtrą, kiti kreipia dėmesį į mokslo ir technologijos veiksnius, ir daugelis jų pripažįsta, kad tiek ekonominė tiek mokslo ir technologijų veikla svarbi yra tiek kiek jos veda į socialinę pažangą, tiek kiek ji yra sutelkta į žmogų .Kiek ji padeda žmogui realizuoti save, ir kiek ji padeda žmogui nuolat didinti savo gerovę.
Žmonių poreikių hierarchija pagal Maslau

Saviraiškos
Antriniai

Pripažinimo

Bendravimo
Pirminiai

Saugumo

Fiziologiniai

Tiek mokslininkai, tiek ir patys mes pripažįstame, kad skirtingais visuomenės laikotarpiais yra būdingos skirtingos gyvenimo vertybės, taigi jos yra dinamiškos. Todėl ir žmogaus socialinės raidos samprata yra kintama. Tačiau egzistuoja bendrosios žmogaus vertybės. Lemiančios mūsų asmeninį ir visuomeninį gyvenimą. Jos yra universalios ir pastovios kiekvienam žmogui. Ir bet kuriame žmogaus gyvenimo tarpsnyje žmogus privalo turėti galimybę pasirinkti tarp 3 dalykų. Ilgai ir sveikai gyventi, įgyti žinių ir apsirūpinti ištekliais reikalingais normaliam gyvenimo lygiui pasiekti.
Vėlgi pripažįstama, jog metodologiškai ir praktiškai sunku įtraukti visas šias minėtas vertybes į raidos sampratą. Kai kurios jų yra susijusios su raidą lemiančiais rodikliais, pvz: žmogaus sveikata, išsilavinimas, raštingumas, tos kitos vertybės yra susijusios su ekonominės veiklos rezult. T.y vartojimo išlaidos, aplinkos apsauga, trečios yra labiau susijusios su asmens saugumu ir panašiai.
Gyvenimo sąlygų komponentai
1. Ekonominis pajėgumas;
2. Darbas ir jo sąlygos;
3. Išsimokslinimas, mentalitetas;
4. Sveikata;
5. Laisvalaikis, poilsio sąlygos;
6. Etninės ir kt. visuomeninės vertybės;
7. Politinis aktyvumas ir įtaka;
8. Saugumas;
Socialinės rizikos šaltiniai

Senatvė

Mirtis Nedarbingumas

Socialinė rizika

Sveikatos priežiūra Nedarbas

Nepriteklius

Šeima
Metodologiškai ir politiškai yra sunku įtraukti visas vertybes. Yra daug reikšmingų dalykų , kuriuos yra nelengva kiekybiškai apibūdinti. Pvz: žmogaus teisės ir laisvės, etninės vertybės.
Tolydžios užuomazgos yra šiuolaikinėje visuomenėje. Vienose ekonomikos teorijose, požiūrio į raidą esmę sudaro tai, kad dėmesys koncentruojamas į ekonomikos išplėtotės lygį, stiprumą. Tuomet raidai išmatuoti naudojami agreguoti ekonominiai rodikliai. Pvz: bendrasis nacionalinis produktas. Šie rodikliai išreiškiami arba dinamikoje pokyčio: kuo svarbesni jų augimo tempai , tuo didesni pasiekimai, žmogaus socialinėje raidoje, arba minėti rodikliai, skaičiuojami 1-am gyventojui. Žmogaus socialinės raidos lygis vertinamas lyginant vienos vertybės rodiklius su kitos vertybės rodikliais .Kita vertus tokia ekonominio augimo traktuotė iš esmės remiasi fizinio kapitalo ir gamtos išteklių kaip pagrindinio ekonominės plėtotės pripažinimu . Tuo tarpu darbo jėga, šioje ekonominio augimo teorijoje nelaikoma pagrindiniu ekonominiu veiksniu.
Ekonomikos plėtotė(prekių gamyba) remiasi darbu, kapitalu ir žeme.
Turtas be abejo yra svarbus žmogaus gerovės ir jo socialinės raidos rodiklis. Tačiau jis nėra pagrindinis, jo nepakanka žmogaus socialinei raidai garantuoti. Neišanalizuotas sudėtingas ekonominių veiksnių lemiantis pokytis, jų tarpusavio sąveika, šiuolaikinėse šio augimo ekonominėse teorijose žengtas svarbus žingsnis žmogaus socialinės raidos link. Vis didesnis dėmesys skiriamas žmogiškiems (darbas) o ne fiziniams(ištekliai).Kreipiamas dėmesys į socialinės ir politinės raidos veiksnius, kurie sudaro socialinį kapitalą. Socialinis kapitalas nusako santykius tarp žmonių ir institucijų , socialines normas. Įvairius santykius susijusius su atsakomybės ir valdymo skaidrumu. Šalyse turtingose gamtiniais ištekliais, tačiau su silpnu kapitalu, ekonominiai rodikliai yra kur kas blogesni nei šalyse turinčiose mažai gaut išteklių. Tačiau pasirinkusių investicijų į žmogiškuosius ištekl, sveikatą ir subalansuotą veiklos kryptį Socialinė veikla apibrėžiama kaip procesas, kuris praplečia žmogaus pasirinkimo galimybes.
Joje dėmesys sutelktas į žmogų , jo gyvenimo kokybės plėtrą. Žmogaus socialinė raida reiškia paties žmogaus pažangą ir pažangą viso to kas apima žmogaus gyvenamąją aplinką, už kurią atsakingas ir yra žmogus. Pasirinkimo galimybių didėjimas reiškia , kad kiekvienas žmogus gali prisiimti atsakomybę už savo artimųjų gyvenimus. Raida suteikia žmogui galimybę rinktis, tačiau pats žmogus sprendžia ką rinktis. Žmogaus socialinės raidos samprata grindžiama keliais principais-produktyvumu, galimybių lygybe, didesnių galimybių suteikimu, tolydumo.
Produktyvumo principas t.y žmogaus socialinė dvipusė raida. Viena vertus ugdomos žmogaus galimybės pvz: žmogaus darbiniai įgūdžiai, žinios, kvalifikacija keliama. Antra vertus svarbu kaip žmogus įgytas savo galimybes panaudoja. Produktyvumo principas reiškia jog žmogus siekia maksimalaus savo veiklos rezultato, su minimaliomis sąnaudomis. Galimybių lygybės principas, jis reiškia lygias galimybes visiems žmonėms, bet nebūtinai vienodą rezultatą, kuris priklauso nuo individualių žmogaus sugebėjimų. Visi žmonės nepaisant tautybės jų lyties, gyvenamosios vietos, amžiaus ar kitokių skirtumų. Turi turėti vienodas galimybes savo veiklai, produktyviam gyvenimui ir panašiai.
Žmogui suteikiamas aktyvus vaidmuo visuomenėje , jis turi būti ne tik aktyvus pašalpų ar socialinių paslaugų gavėju, o turinčiam darbą demokratinėje visuomenėje, sudaromos geresnės galimybės dalyvauti ekonominėje, kultūrinėje ir politinėje veiklose.
Tolydumo principas reiškia, kad visuomenė privalo išlaikyti savo gebėjimą užtikrinti gerovę, ateities kartoms. Dabartiniai gamybos procesai turi švarią ateitį.
Žmogaus socialinę raidą atspindinčių rodiklių sistema
Metodologiškai kai kuriuos rodiklius yra sunku išmatuoti, t.y išreikšti kokybiniais ar kiekybiniais. Naudojant daug įvairių rodiklių sunku apjungti į vieną indeksą. Nepaisant minėtų metodologinių sunkumų Jungtinių tautų plėtotės programa sukūrė sudėtinį socialinį žmogaus raidos indeksą. Pagal kurį galima nustatyti šalies vietą tarp kitų pasaulio valstybių. Žmogaus socialinei raidai išmatuoti naudojami įvairūs rodikliai, kurie atspindi žmogaus socialinės raidos aspektus.
Žmogaus socialinės raidos parametrai

Dimensijos Rodikliai
1.Gyvenimo trukmė Vidutinė būsimo gyvenimo trukmė.
2.Sveikata ir sveikatos apsauga Sergamumo ir mirtingumo rodikliai
Kūdikių ir vaikų iki 5 metų amžiaus mirtingumas.
Savižudybių rodiklis.
Alkoholio ir narkotikų vartojimas.
Maisto kaloringumas ir sudėtis.
Gydymo įstaigų, gydytojų , slaugių, lovų skaičius.

3.Demografinė situacija ir šeima Gimstamumo rodikliai.
Santuokų ir ištuokų rodikliai.
Šeimos sudėtis.
Našlaičių ir beglobių vaikų skaičius.
Vaikų ir pagyvenusių žmonių santykis.
Dirbančiųjų ir pensininkų santykis.

4.Išsilavinimas Raštingumo lygis
Mokymosi aprėptis visuose mokymosi lygiuose.
Mokyklos nelankančių vaikų iki 16 metų amžiaus skaičius.
5.Visuomenės aktyvumas Nevyriausybinių organizacijų ir jų narių skaičius.
Nepriklausomų žiniasklaidos priemonių skaičius.
6.Gyvenimo lygis BVP skaičiuojant vienam gyventojui.
Vieno namų ūkio nario pajamos ir išlaidos.
Maistui skirta namų ūkio išlaidų dalis.
Skurdo rodikliai.
Dešimtadalio turtingiausių namų ūkių santykis su dešimtadaliu neturtingiausių namų ūkių.
MGL santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu.
MGL santykis su vidutine pensija.
7.Užimtumas ir darbo užmokestis. Darbo jėgos struktūra pagal išsilavinimą.
Nedarbo lygis.
Vidutinis ir minimalus darbo užmokestis.
Metinis realaus darbo užmokesčio prieaugis.

8.Nusikalstamumas Nusikaltėlių koeficientas.
Nusikaltėlių struktūra.
Nusikaltimų aukos.

Bendrasis socialinės raidos indeksas
Jungtinių tautų plėtros programa, yra patvirtinusi ir naudoja žmogaus socialinės raidos indekso rodiklį, kuris apima, svarbiausius socialinės raidos aspektus. Kuriant šio indekso metodiką buvo laikomasi tokių principų 1)kad vertinamos ne tik pajamos, et ir socialinės žmogaus pasirinkimo galimybės, pirmiausia atsižvelgiant į anksčiau minėtas žmogaus socialinės raidos sampratos pamatines vertybes. T.y galimybė ilgai ir sveikai gyventi. Įgyti žinių, apsirūpinti ištekliais reikalingais normaliam visuomenės priimtinam gyvenimo lygiui pasiekti. Atsižvelgiant į žmogaus galimybę dalyvauti visuomenės gyvenime, t. y visuomeninis aktyvumas aprūpinimas ištekliais , gyventi švarioje aplinkoje ir t.t. Nustatant žmogaus pasirinkimo galimybes, nes ne visi raidos aspektai yra kiekybiškai išmatuojami.
2)įtraukiamas ribotas skaičius kintamųjų, kurių reikšmės sujungiamos į sudėtinį indeksą.
3)žmogaus socialinės raidos indeksas išreiškiamas vienu, o ne daugybe atskirų rodiklių.
4)Vadovaujamasi principu, kad žmogaus socialinė metodologija- lanksti, tai pats indeksas jo skaičiavimo metodika, laikui bėgant kinta, atsižvelgiant į racionalesnius pasiūlymus, bei patikimesnių duomenų panaudojimą. Žmogaus socialinis indeksas – dinaminis(kintantis). Pirmą kartą žmogaus socialinis indeksas buvo pristatytas 1990 m. pranešime apie “žmogaus socialinė raida”.Pagal kurį nustatoma šalies vieta tarp kitų pasaulio šalių, atsižvelgiant į gyventojų vid. Būsimojo gyvenimo trukmę, išsilavinimą ir trukmę. Skaičiuojant žmogaus socialinės raidos pagr. Dimencijos rodikliai yra šie:1) būsimojo gyvenimo trukmė; 2)išsimokslinimo pasiekimas, suaugusiųjų raštingumo lygis, bendra mokymosi aprėptis.3) gyvenimo lygio , kuris charakterizuoja galimybę, apsirūpinti ištekliais .Yra naudojamas BVP apskaičiuotas 1 –am gyventojui.Bvp apskaičiuojam JAV doleriais.
Žmogaus socialinės raidos indeksas ir metodika
[ŽSRI] rodo šalies vietą tarp kitų pasaulio šalių, atsižvelgiant į jos gyventojų gyvenimo tankumą, išsilavinimą, r pajamas. Minėtas kiekvienas soc. Raidos kriterijus matuojamas skirtingais matavimo vienetais.Jie tarpusavyje nepalyginami, dėl to žmogaus socialinė raida vertinama koeficientu, jį prilyginant skalei 0-1; Kuo žmonių soc. Raidos indekso reišmė arčiau 1 tuo šioje šalyje raida yra labiau pažengusi.
I).Kriterijus{Galimybė ilgai ir sveikai gyventi;
Išsilavinimo pasiekimas;
Priimtinas gyvenimo lygis;
II).Indikatorius{Vidutinė būsimojo gyvenimo trukmė(metais);
Suaugusiųjų raštingumo lygis (%).
Mokymosi aprėptis(%);
BVP tenkantis viena gyvetojui (JAV dol oagal PGP).
III).Kriterijaus indeksas{Vidutinės būsimojo gyvenimo trukmės R1;
Išsimokslinimo pasiekimo R 2;
BVP R3;
Žmogaus socialinės raidos indeksas
R=1/3R +1/3R +1/3R ;
Žmogaus socialinės raidos indeksas yra apskaičiuojamas:
R= ; x-reali vertė; R=71,91; m-minimali vertė; M- max vertė;
Vid būsimojo gyvenimo trukmė 25;
Max 85 m;
Suaugusiųjų raštingumo lygis min=0; max=100(%);
I6silavinimo indeksas min=0; max=100(%);
Bendrojo vidaus produkto min reik6m4= 10; max 40000;
JAV dolerių(per metus). Gyvenimo lygio indeksas=0,79; išsilavinimas 0,94; gyvenimo lygio=0.74;
Be šio pagrindinio indekso , žmonių socialinę raidą vertinti yra skaičiuojami papildomi indeksai:skurdo indeksas, įvertina pagrindinių žmonių galimybių apribojimą, skaičiuojant skurdo indeksą kreipiamas dėmesys į gyvenimo trukmę, išsimokslinimą, gyvenimo lygį bei dalyvavimą.Gyventojų dalis kuriems neprieinamas švarus vanduo ir nepakankamai maitinamų vaikų dalis iki 5 metų amžiaus,ši dalis skaičiuojama besivystančiom šalim.Atsižvelgiant į tai, kad į ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Gyventojų dalis kurių pajamos daugiau kaip 50% vid šalyje disponuojamų pajamų , o tas dalyvavimo atskirties kriterijus-ilgalaikio nedarbo lygis.Ilgalaikiam nedarbui priskiriant tuos bedarbius kurie 12 ir daugiau mėnesių neturi darbo.
Lyčių socialinės raidos indeksas
Gyvenimo sąlygos ir lygis
Betarpiška žmogaus aplinka tiek vidinė,tiek išorinė, gali būti įvardijama, kaip žmogaus gyvenimo sąlygų įvairūs komponentai.Gyvenimo sąlygų kiekybinės ir kokybinės charakteristikos nusako gyvenimo kokybę.Kadangi gyvenimo sąlygos yra labai įvairios, dėl to gyvenimo kokybei charakterizuoti gali būti naudojami įvairūs rodikliai arba jų grupės.Pvz: socialinę žmonių raidą atspindinčių rodiklių grupės bei agreguoti,žmonių socialinės raidos rodikliai.
Kita vertus kaip ir žmogaus socialinei raidai išmatuoti yra naudojami integruoti gyvenimo lygio rodikliai.
Gyvenimo lygiui įvertinti gali būti naudojamas objektyvusis arba subjektyvusis įvertinimo metodai.Objektyvusis gyvenimo lygio įvertinimas remiasi objektyviais nuo žmogaus sąmonės nepriklausančiais rodikliais kurie gali būti išreiškiami kokybiškai arba kiekybiškai.Paprastai šie rodikliai skirstomi į mikro ir makro rodiklius. Objektyviaisiais gyvenimo lygio rodikliais matuojami žmonių gyvenimo materialiniai ištekliai, bei jų naudojimo rezultatai.Pagr. makroekonominiai gyvenimo rodikliai :BVP,(BNP); tenkantis 1-am gyventojui, šis rodiklis gali būti lyginamas Lietuvoje ir atskirų sričių sukurtas BVP ir bebejo dalijant jį iš gyventojų skaičiaus apskrityse, makro požiūriu galima įvertinti naudojamas BVP pokyčio rodiklis.Gyvenimo sąlygoms makroekonominiai rodikliai:gyventojų užimtumo ir bedarbystės lygiai.Nacionalinės pajamos tenkančios 1-am gyventojui.
Makroekonominiai rodikliai:jie yra pagr. Indikatoriai mikro lygiui atspindėti, tai būtų namų ūkio pajamos tenkančios 1-am ūkio nariui.2 rodiklis.namų ūkio vartojimui skirtos išlaidos, ir skaičiuojamos 1-am ūkio nariui.Tai maisto ir nemaisto prekėms bei paslaugoms apmokėti,skirtoms žmonių asmeninių poreikių tenkinimui.Maistai: tabakas t.t.
3 rod.pajamų ir vartojimo struktūrų rodikliai.4rod. vartojimo išlaidų dalis skiriama maistui.4.Pajamų normatyvų rodikliai/minimalus gyvenimo lygis MGL/.5.Skurdo rodikliai.6.Maisto produktų suvartojimo rodikliai.Pagr maisto produktų suvartojimo rodikliai .Pagr maisto produktų vid 1-am gyventojui sunaudojimas per metus.
Maisto kaloringumas ir jo struktūros rodikliai.
Gyvenimo kokybės lygio vertinimo kriterijai
 Ekonominiai parametrai(mikro):
 Namų ūkių pajamos(disponuojamosios arba bendrosios piniginės arba natūrinės)ir jų struktūra;
 Namų ūkių išlaidos (vartojimo arba visos piniginės išlaidos arba natūrinės sąnaudos) ir jų struktūra;
 Gyventojų(asmenų) pajamos;
 Minimalus vartojimo biudžetas arba minimalus gyvenimo lygis;
 Skurdo riba;
 Maisto produktų suvartojimas ir kt.
(Makro)
 Nacionalinės pajamos, apskaičiuotas vienam gyventojui;
 Bendrasis vidaus produktas, apskaičiuotas vienam gyventojui..;
Subjektyvūs duomenys:
 “Blogas gyvenimas”-“geras gyvenimas”;
 “gyvenimo sąlygų blogėjimas’, “gyvenimo sąlygų gerėjimas”;
 “pakankama pragyvenimui pinigų suma ir kt”;
Subjektyvus gyvenimo lygis yra grindžiamas žmonių subjektyvia nuomone apie tai, koks yra jų gyvenimo lygis, kaip jie vertina savo gyvenimo sąlygas ir panašiai.
Žmonių teigiamai vertinamos gyvenimo sąlygos gali būti apibūdinamos kaip jų gerovė, t.y kas yra gerai jų gyvenime arba kas yra geras jų gyvenimas, ir atvirkščiai .Paprastai žmonių gerovės sąvoka yra suprantama kaip priešingybė, skurdo, blogo gyvenimo , blogų gyvenimo sąlygų ir panašiai.Paprastai subjektyviau gyvenimo vertinimui duomenys yra surenkami įvairių apklausų būdu.Apklausų metu žmonėms yra lengviau atsakyti į klausimą kas yra geros ir blogos gyvenimo sąlygos?Todėl gyvenimo lygiai remiasi duomenimis subjektyviais.
Poreikiai ir jų klasifikacija
Poreikis arba reikšmė, tai psichologinis ar fiziologinis pojūtis apie kokį nors tai trūkumą.Ekonomistų nuomone, poreikis turėtų būti suprantamas, kaip noras kartu su jo patenkinimo priemone, suvokimu kam , ko ir kiek reikia.
Asmeniniai poreikiai yra susiję su asmeniniu vartojimu , t. y materialinių gėrybių ar paslaugų naudojimo, vieno asmens ar grupės paslaugų naudojimo, vieno asmens ar grupės poreikių tenkinimui.Taip pat svarbu žinoti jog visuomenei yra būdingi ir gamybiniai poreikiai, kurie susiję su gamybiniu vartojimu. T. y materialinių ar kitų gėrybių, kitoms gėrybėms kurti kurti paskirstyti, parduoti ir panašiai. Socialinės ekonomikos objektai yra asmeniniai poreikiai .Gamybiniai poreikiai , – ekonominiai verslo poreikiai.
Asmeniniai poreikiai klasifikuojami į antrinius ir pirminius atsižvelgiant į tai kiek jie žmogui yra svarbūs, ir kokią turi gyvenimiškąją vertę.1-niai poreikiai- juos sudaro fiziologiniai , prigimtiniai.2-niai socialiniai poreikiai, juo žmogus patiria įgyja ..t.t.
Antriniai poreikiai labiau skiriasi nuo pirminių poreikių.’
Asmeniniai poreikiai skirstomi į individualiuosius ir grupinius.Individualus-tai tie kurie tenkinami atskirai be sąryšio su kitais.Grupiniai poreikiai gali ir yra dvejopi, grupiniai bendrieji, jiem priskiriami daugelio asmeniniai poreikiai bet tik tie kuriuos įmanoma patenkinti tik grupės asmenų bendromis pastangomis.Pvz: šeimos bendrieji poreikiai(namų ūkio).
Tokiems poreikiams yra priskirtina ir noras įsigyti išsilavinimą.Priskiriami kolektyviniai, visuomeniški kuriem taipogi priskiriami žmonių soc. Gyvenimo, asmeniniai poreikiai kurie gali būti patenkinti bendromis visuomenės pastangomis.Pvz: viešosios tvarkos palaikymu, socialinės apsaugos t.t.
Žmonių asmeniniai poreikiai nuolat kinta, atsinaujina ar keičia vieni kitus.
Poreikių plėtotė :1) poreikių karta nuo žemesnių pakopų iki aukštesnių;2)kokybiniai pakitimai, kokybės bei jų įvairovės bei kiekio pokyčio; 3)naujų poreikių tarpsniais, atskirais žmonijos istoriniais tarpsniais ar panašiai.
Ekonominio gyvenimo lygio parametrai
Gyvenimo lygio mikro parametrai: Namų ūkio išlaidos ir pajamos.Namų ūkį suvokiame kaip žmonių grupę tarpusavį susietą bendrų poreikių tenkinimo – bendromis pajamomis, bendru būstu; Labai dažnai namų ūkį gali grupę sudaro viena šeima.Namų ūkį gali sudaryti ir ne tik giminystės ryšiais susiję asmenys. Namų ūkio bendrąsias pajamas sudaro visos namų ūkio narių uždirbtos/ gautos pajamos iki mokesčių sumokėjimo. Iš bendrųjų pajamų išminusavus įvairius mokesčius ir privalomas įmokas, gauname namų ūkio disponuojamąsias pajamas.
Namų ūkio/šeimos piniginių pajamų paskirstymas

Bendrosios pajamos
Minus
Privalomieji mokesčiai ir įmokos
Lygu
Disponuojamosios pajamos
Minus
Namų ūkio piniginės išlaidos
1.Asmeninio vartojimo išlaidos:
 maisto prekėms
 nemaisto prekėms
 paslaugoms
2.Individualiosios išlaidos
3.Investicinės išlaidos
4.Kitos piniginės išlaidos
lygu
Asmeninės santaupos ir kaupimas
 Įvairios santaupos
 Vertybinių popierių pirkimas
 Įvairaus turto kaupimas

Natūrinės pajamos namų ūkyje sudaro pagamintos arba nemokamai iš šalies gaunamos (nemokamai) materialinės gėrybės, įvairios nemokamai atliktos namų ūkio nariams paslaugos ir panašiai.Paprastai (tradiciškai) vertinant gyvenimo lygį, skaičiuojamos visuomeninės disponuojamosios pajamos, piniginės ir natūrinės kartu paėmus.
Namų ūkio pajamos vertinant gyvenimo lygį, yra skaičiuojamos ne visam ūkiui, o pajamos tenkančios 1-am ūkio nariui. Kita vertus, skaičiuojant : pvz: skurdo ar kitokius gyvenimo lygio rodiklius, namų ūkio tyrimuose naudojamos ekvivalentinės skalės, namų ūkio narių skaičiai, perskaičiuoti. Lietuvoje naudojama ši namų ūkio narių perskaičiavimo skalė:
1.Pirmąjam namų ūkio nariui suteikiamas svoris vienetas, paskesnes suaugusiam 0,7, o kiekvienam vaikui iki 14 m koeficientas 0,5.
Pvz: šeimoje.
4 asmenys, 2 suaugę, 2 vaikai iki 14 m.
1*1=1;1*0.7=0.7;2*0.5=1;
2,7 ekvivalentinių vartotojų skaičius.
Ekvivalentinės skalės naudojamos kad būtų galima apskaičiuoti ekvivalentinius vartotojus, palyginti skirtingos sudėties ir dydžio ūkio pajamas.Ekvivalentų vartojimas svarbus 2 aspektais:1). Skiriasi žmonių poreikiai ir prekių bei paslaugų kiekis tiems poreikiams patenkinti, atsižvelgiant į skirtingą žmonių amžių bei lytį.2).Namų ūkiuose kaip ir verslo ekonomikoje pasireiškia taip vadinamas “mąsto efektas”. Paprastai išlaidos ilgalaikio vartojimo prekėms mažesnės, (skaitlinguose (gausiose šeimose, ji didesnės mažesnėse šeimose. Pvz: Būsto šildymo išlaidos, apsk. 1-am ūkio nariui per mėnesį bus dvigubai mažesnis.4 asmenų šeimoje palyginus su 2 asmenų šeima, jei tos šeimos gyventų tokio pat dydžio šeimose.
Namų ūkio struktūra yra kaip papildomas gyvenimo lygio rodiklis, ar indikatorius. Apie gyvenimo sąlygų kokybę, galima spręst ne tik kaip pagal namų ūkio pajamas 1-am nariui, bet ir pagal namų ūkio disponuojamų pajamų struktūrą. Pasaulinė patirtis byloja, jog turtingų šeimų pagrindinis pajamų šaltinis – darbo pajamos arba samdomo darbo, privataus verslo nemaža dalis pajamų tenka nuosavybėj esančio turto.Tuo tarpu skurdžiai gyvenančių darbo pajamos sudaro mažesnę dalį disponuojamų pajamų sudaro socialinės išlaidos.
Namų ūkio biudžeto tyrimuose
Skaičiuojamas ir namų ūkio išlaidos. Kaip ir pajamos taip ir namų ūkio “išlaidos” yra vertinamos dvejopai t.y skaičiuojamos piniginės išlaidos ir natūrinės sąnaudos. Pačia bendriausia prasme piniginės išlaidos tai pinigų suma išleista prekėms pirkti ar paslaugoms mokėti, bei išlaidos kitiems tikslams [partijos nario mokestis t.t]Natūrinės sąnaudos sudaro namų ūkyje pagamintų, arba iš šalies gautų materialinių daiktų, atliktų paslaugų vartojimas. Pvz: natūrines sąnaudas sudaro maistui suvartotos ūkyje išaugintos daržovės arba gautos iš šalies neatlygintinai.Pvz: netūrinėms sąnaudoms priskirtinos paslaugos, namų ūkio narių gautos iš šalies.Namų ūkio biudžeto tyrimuose skaičiuojant natūrines pajamas, jos yra prilyginamos natūrinėms išlaidoms.
Namų ūkio išlaidos pagal paskirtį yra skirstomos į asmeninio vartojimo bei kitas namų ūkio išlaidas. Didžiausią namų ūkio dalį sudaro vartojimo išlaidos ir skirstomos į : išlaidos maisto prekėms, alkoholiui ir tabakui, ne maisto prekėms ir paslaugoms. Labai dažnai pasigirsta kalbos apie tai, kad kaimiečiai geriau gyvena nei miestiečiai.Kuo natūrinės sąnaudos didesnės tuo šeima gyvens geriau. Tačiau lyginant natūrines sąnaudas su piniginėmis išlaidomis, atsiranda dvejopi neigiami aspektai: 1). Kad, tie patys produktai perkami už pinigus, palyginus su jų gamyba namų ūkyje, leidžia žmogui rinktis tarp žymiai didesnių alternatyvų skaičiaus.Pvz: perkant pieno produktus galima pirkti įvairaus asortimento, kokybės ir t.t
2). Natūrinė gamyba namų ūkyje reikalauja papildomų piniginių investicijų. Tai suprantamai apriboja kitų asmeninių poreikių tenkinimo galimybes.
Kitas namų ūkio išlaidas sudaro investicinės išlaidos [pvz: investicijos į ž.ū g-bą].
Be kitos įvairios piniginės išlaidos nesusijusios su namų ūkiu, ar šeimos narių asmeniniu tenkinimu.Namų ūkio biudžeto tyrimai turi tam tikrų ribotumų. Pagr. Namų ūkio tyrimo trūkumai: 1). Biudžeto tyrimo metu prašoma nurodyti pajamas ir išlaidas. Tai vieni jautriausių klausimų respondentam. Todėl natūralu kad iškyla duomenų patikimumo dilema. Paprastai tyrimo metu respondentai linkę nuslėpti dalį pajamų, tuo tarpu apie išlaidas jie būna labai turtingi žmonės. Dėl to daroma apie 30%, o kaikuriose valstybėse kaip JAV net 50 %;
2). Namų ūkio biudžeto tyrimas yra iš brangiausių , todėl jis riboja atrankos dydį. Nedidelė atranka taip pat tai įtakos duomenų patikimumui. Ypač tyrinėjant tam tikrą gyventojų dalį, gyvenimo lygio.
3). Nagrinėjant kai kuriuos gyvenimo lygio rodiklis, ypač skurdo, duomenų patikimumo problema kyla ir dėl to, kad tyrime , iš viso nedalyvauja, tokios gyventojų grupės, kaip benamiai, asocialūs asmenys ir panašiai. Kurie kaip tikrai gyvena skurde. Nepaisant visų šių trūkumų , lietuvoje kaip ir kitose šalyse atliekamas namų ūkio biudžeto tyrimas, iš esmės parodo šalyje pasiektą gyvenimo lygį, leidžia analizuoti visuomenėje vykstantį turtinį diferenciacijos (pajamų), leidžia įvertinti skurdo mąstą ir dydį bei kitus rodiklius.
Gyventojų pajamų normatyvai
Gyventojų pajamų ir gyventojų lygiui yra vartojami minimalaus vartotojo “krepšelio” (minimalus vartotojo biudžetas), ir minimalaus gyvenimo lygio MGL rodikliai.
Minimalus vartotojo “krepšelis”- yra glaudžiai susijęs su vartojimo lygiu ir struktūra.
“Krepšelis”- tai gyvenimo lygio nustatymo metodas kuomet vertinamas, žmogaus fizinėms jėgoms palaikyti būtinų prekių ir paslaugų rinkinys.Taigi vartojimo “krepšelį” sudaro įvairios žmogaus asmeniniams poreikiams tenkinti reikalingos prekės ir paslaugos.”krepšeliui” apskaičiuoti atskirose šalyse remiasi skirtingais metodais. Paprastai taikomi 2 būdai: 1). Krepšelį sudaro įvairios maisto ir nemaisto paslaugos ,kurios įtraukiamos atsižvelgiant į nagrinėjamo laikotarpio lygį ir struktūrą, , charakteringą vienai ar kitai visuomenei. Pvz: Lietuvoje pradėjus skaičiuoti nuo 1999 m vartotojo “ krepšelį” jį sudarė: 52 maisto produktai; 55 ne maisto prekės, ir 18 įvairių paslaugų.
2). Kuomet “krepšelyje”, nedetalizuojamos pramoninės prekės (ne maisto) ir paslaugos.
Pirmuoju atveju krepšelio vertė (pinigais ) skaičiuojama, prekių ir paslaugų kiekį dauginant iš minimalių rinkos kainų. Antruoju atveju apsk. maisto “krepšelio” vertė, o pramoninių paslaugų vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į faktinio vartojimo , išlaidų struktūrą. Pvz: Lietuvoje nuo 1993 m minimalus vartotojo “ krepšelis” apskaičiuojamas nustatant maisto prekių vertę, ir prie jos pridedant tam tikrą sumą išlaidoms ne maisto prekėms ir paslaugoms. 80% išlaidų sudarė maisto produktai, o 20% kitos prekėms ir paslaugoms . Šiuo atveju pagrindas yra maisto produktų rinkinys , kurio vertė padidinama, tam tikru procentu ,atspindinčiu išlaidas t.y. Santykis tarp maisto ir ne maisto prekių kinta keičiantis vartojimo struktūrai visuomenėje.Nuo 1994-1996 m santykis 70ir 30 % nuo 1997 m 60 ir 40%.Šis santykis kinta priklausomai nuo to, kaip kinta vidutinių namų ūkio išlaidų vartojimo struktūra.Kiekvienam mėnesiui vartotojo minimalų dydį skaičiuoja LR soc. Apsaugos ir darbo ministerija ir skelbiasi jos internete.
Be minimalaus vartotojo krepšelio skaičiuojamas ir gyvenimo lygiui vertinti kitas MGL. Minimalus gyvenimo lygis , tai namų ūkių arba šeimos pajamos apskaičiuotos vienam ūkio nariui, arba šeimos pajamos apskaičiuotos vienam ūkio nariui per mėnesį, garantuojančios šeimos nariams , minimalų asmeninių poreikių patenkinimo lygį.Minimalaus gyvenimo lygio rodiklis skaičiuojamas minėtu minimaliu vartotojo krepšeliu.Praktikoje taikomas, naudojamas dvejopas MGL rodiklis. Tai 1).Taikomasis.Tai vyriausybės oficialiai tvirtinamas dydis,(pinigų suma 1-am šeimos nariui per mėnesį), valstybės iždo galimybėmis su taikomuoju MGL yra susiję daugybė socialinių išmokų , todėl šiuo metu patvirtintų [125lt] MGL dydis daugiau atspindi valstybės galimybes mokėti įvairias socialines išmokas o ne minimalią faktinę vartotojo “krepšelio” vetę.
Šis tvirtinamas MGL ypač svarbus socialinių transferų gavėjams, Nes pagal LR gyventojų pajamų garantiją( 1999 m) socialinių išmokų dydis yra indeksuojamas 2 –asis 2).skaičiuojamasis.- tai nėra oficialiai tvirtinamas bet jis tvirtinamas darbo ministerijos ir šis rodiklis vadinamas radiuoju MGL Palyginimui reikia pastebėti jog 2003 rugsėjo mėnesį taikomasis MGL sudarė 125 lt. 1-am gyventojui, o skaičiuojamasis MGL 184 lt.
Skurdo rodikliai GL vertinti.
Skurdas ir socialinė atskirtis
1d. Skurdas:samprata, apibrėžtis, rodikliai , priežastys.
Vienas skaudžiausių socialinių priekaištavimų yra skurdas.Pagerėjo labiau nei yra visą ankstesnę žmonijos istoriją.Apie 2,5 milijardai žmonių t,y beveik pusė gyventojų planetos , turi pragyventi mažiau kaip už 2 JAV dolerius.O iš jų apie 1,2 milijardo beviltiškai skusta , už mažiau kaip 1 JAV dolerį pragyvena.
Apie 75 procentai skurstančiųjų gyvena kaime, t.y pripažįstama , kad skurdas kaimui globaliai būdingas fenomenas. Beveik pagal kiekvieną GL kaimiečiai gyvena praščiau už miestietį.
Pasaulio banko tyrimuose yra nurodomos pagrindinės skurstančiųjų grupės. Tai būtų : bežemiai smulkūs žemdirbiai, menkai apsirūpinę ištekliais, tai charakteringa Lietuvai iki 20 ha [smulkūs ūkininkai].Moterų negaunančių jokios išorinės paramos, tvarkomi ūkiai{našlės}.Pagal oficialiai skelbiamus skurdo namų ūkio rodiklius, kaime sunkiausia yra ž.ū besiverčiančių žmonių bei pragyvenančių iš pašalpų., ar kitokių nedarbinių pajamų, žmonių ekonomnė padėtos.Lietuvoje vidutiniškai skurdas siekia apie 16 procentų. Tai reiškia žemiau santykinės skurdo ribos gyvena 16 procentų lietuvos gyventojų[smulkūs žemdirbiai, vid ž.ū apie 34-35 proc].
Skurdo esmė, samprata
Skurdas labai ši sąvoka vartojama dažnai, r jos praktinė reikšmė lyg nekelia abejonių, tačiau atsakyti į klausimus kas Lietuvoje yra laikomas skurstančiu žmogun yra nepaprasta.Po lietuvos nepriklausomybės atkūrimo visuomenė atkreipė dėmesį į skurdą, pradėti vykdyti skurdo tyrimai.Tačiau ir šiandien į daugelį klausimų nerasta aiškaus atsakymo.Tokios skurdo apraiškos kaip benamiai, socialinė atskirtis, nedarbas yra sąlygiškai nauji reiškiniai dėl to nuolat tikslinamos skurdo sąvokos apibrėžtis, atliekami įvairūs skurdo tyrimai.Nuo 1996 m Lietuvoje statistikos departamentas kartu su namų ūkio biudžeto tyrimais kasmet atlieka ir skurdo vertinimą. Oficialūs skurdo duomenys skelbiami statistikos departamento tinklalapyje. Skurdo sąvoka yra daugiaprasmė, jos aiškinimas kinta, kartu su visuomenės raida, atskirose šalyse yra naudojamos skirtingos skurdo vertinimo metodikos.
PVz: daugelyje besivystančių šalių skurdui išmatuoti ar įvertinti naudojama absoliuti skurdo galia, o išplėtotose pramoninėse valstybėse skurdas vertinamas santykiniu skurdo rodikliu.
Be to šių šalių grupių skurdo rodikliai sunkiai palyginamo. Nes ekonomiškai išplėtotų šalių skurstantis žmogus, silpniau išsivysčiusiose šalyse greičiau bus priskirtas pasiturinčių kategorijai, o pasiturintis gyventojas ekonomiškai silpnesnėse šalyse , ekonomiškai [išplėtotose šalyse gali būti laikomas vargšu].
Pirmiausia skurdą mokslininkai apibrėždavo kaip ekonominių išteklių trūkumą, būtiniems poreikiams patenkinti. Apie skurdo egzistavimą konkrečioje visuomenėje galime kalbinti tada, kai nors vienam žmogui nepasiekiamas toks ekonominės gerovės lygis, kuris gali būti laikomas, tam tikru protingu, pagal šias visuomenės standartu, minimumu. Skurdo traktavimui ir įvertinimui naudojame daugybę prieštaringų koncepcijų. Lietuvoje pastaraisiais metais naudojami šie skurdo rodikliai: minimalus vartotojo krepšelis, minimalus gyvenimo lygis, skurdo ribos, ir skudo lygis. Visi šie rodikliai tarpusavyje glaudžiai susiję. Minimalaus vartotojo “krepšelio” pagrindu , skaičiuojamas minimalus gyvenimo lygis, kuris savo ruožtu yra pagrindas absoliučiai skurdo ribai nustatyti.
Skurdo rodikliai(ribos).

Skurdui įvertinti gali būti naudojamos skurdo ribos kriterijus . Skiriamos 3 gr, absoliuti, santykinė ir subjektyvioji. Skurdo ribos, kaip skurdo vertinimo , esmę sudaro tai jog spėjama, kad egzistuoja tam tikras tiksliai nustatytas gyvenimo lygis, vadinamoji skurdo riba,kurį privalo pasiekti žmogus, kad nebūtų laikomas skurstanęiu.
Tačiau kai kuriose skurdo vertinimo koncepcijose, skurdo ribos kriterijus bei skurdo samprata atmetami .Kadangi atsižvelgiama į tai, jog matyt nėra jokio protingo vertinimo būdo,kuriuo remiantis būtų galima sakyti, kad žmogus kurio gyvenimo lygis nors truputėlį mažesnis už skurdo ribą(pvz: lietuvoje mažiau nei MGL 125 lt).
Gerovę. Žmogaus kuris bent truputėlį gyvena žemiau , pastebima nei to žmogaus kurio gyvenimo lygis didesnis už šią ribą MGL 125 lt.
Kad eleminuoti tokius trūkumus pasaulio bankuose , siūloma naudoti įvairias skurdo ribas. Pvz Skurdo ribas ne vien tik pagal pajamų ar vartojimo lygį, bet ir skurdo ribas nustatytas kitais metodais. Pvz Maisto energijos metodu maisto produktų dalies vartojimo išlaidose metodu ir panašiai.Šiuo metu skurdu analizuoti ir vertinti naudojamos 4 skurdo ribos koncepcijos. Vertinant skurdą pagal :1). Pagal pajamų dydį, skurstančia laikoma ta visuomenės dalis kurios disponuojamos pajamos, arba vartojimo apimtys.(išlaidos), yra mažiau už nustatytą skurdo ribą.2). pagal socialinio saugumo lygį skursta ta visuomenės dalis ,kuri susiduria su didelia socialine rizika, ypač su tais jos šaltiniais, kurie kelia didelę pajamų arba turto praradimo grėsmę.Pvz: nedarbas, liga, senatvė ir panašiai. 3). Pagal išsilavinimo lygį vienose visuomenėse skurdo riba tai didelis gyventojų neraštingumas.Kitose visuotino raštingumo visuomenėse, skurdo riba gali būti pasirenkami kiti su išsilavinimu susiję kriterijai.Pvz: užimtieji neturintys profesijos, gali dirbti tik nekvalifikuotą, menkai apmokamą darbą.
4).Skurstančiųjų pagal sveikatos būklę identifikavimui taikytini įvairūs skurdo ribos kriterijai.Vaikų ir kūdikių iki 5 m. mirtingumas, jų nepakankamas ar nepilnavertiškas maitinimasis.
Lietuvoje oficialiai skurdas vertinamas remiantis absoliučiąja santykine ir subjektyviąja skurdo ribomis.
Absoliuti skurdo riba, yar vienas iš svarbiausių skurdo rodiklių apibūdinantis minimalias gyventyojų pajamas ir išlaidas, tik būtiniausioms reikmėms patenkinti. Ji nustatoma Lietuvoje dvejopai: 1). Remiantis tvirtinamuoju MGL šiuo metu absoliučiai skurdo ribai, prilyginamos 125 lt per mėnesį vienam šeimos ūkio nariui pajamų normatyvas.1995 m taikomasis, tvirtinamasis MGL 125 lt, be to absoliučioji skurdo riba taip pat prilyginama ir skaičiuojamąjam MGL. 2003 m 1-ajame ketvirtyje 184 lt 1-am šeimos nariui.Taikant šią absoliučią skurdo ribą, skurstančiais laikomi tie gyventojai kurių mėn pajamos (išlaidos) vienam gyventojui mažiau už minėtus pajamų normatyvus (taikomčjį ar skaičiuojamą MGL).
Absoliučios skurdo ribos kriterijai dažniausiai naudojami besivystančių šalių. Tuo tarpu ekonomiškai išplėtotose šalyse skurdui įvertinti vartoja sant. Sk ribos rodiklis.Santykinė skurdo riba , yra siejama su tam tikrais gyventojų pajamų arba vartojimo lygio , t.y išlaidų rodikliais.Dažniausiai naudojami gyventojų pajamų ar išlaidų vartojimo vidurkiai ar mediana.T.y daroma prielaida, kad tie asmenys ar namų ūkiai kurių pajamos arba išlaidos skaičiuojant 1 –am ekvivalentiniam vartotojui yra mažesnės negu tam tikra pajamų išlaidų vidurkio arba medianos dalis, traktuojami kaip tų kurie gyvena žemiau skurdo ribos.Kokią pajamų, išlaidų vidurkio ar medianos dalį laikyti santykine skurdo riba, griežtų rekomendacijų nėra.Lietuvoje statistikos departamentas santykinę skurdo ribą skaičiuoja kaip 50 procentų vid. Ekvivalentinių namų ūkio vartojimo išlaidų.
Išlaidų vidurkis:Vertinant skurdą svarbu kreipti dėmesį į 2 esmines priemones: 1) skiriasi maisto kalorijų poreikiai pagal amžių ir lytį.2). pajamų ir išlaidų apskaičiuotą 1 –am ūkio nariui, dydžiui įtakos turi taip vadinamas ir” mąsto efektas”(namų ūkio ar šeimos dydis).Didesni namų ūkiai ar šeimos turi “ mąsto efekto akivaizdumą privalumą”, prieš mažesnius dėl kai kurių bendro prekių ir paslaugų pvz: būsto, baldų ar kitokio ilgalaikio vartojimo iš vienos pusės, bendro prekių paslaugų ir kt. Iš vienos pusės bei mum palankių kainų nuolaidų.
Ar naudoti absoliučią ar santykinę ribas yra nesvarbu.
Santykinio skurdo ribos rodiklis priklauso nuo to, koks yra pajamų pasiskirstymas visuomenėje.Kuo didesnė pajamų diferenciacija, tuo santykinė ribos skurdo rodiklis aukštesnis.Santykinės sk. Ribos rod. Priklauso nuo šeimos padėties.
Subjektyvioji sk. Riba – tai skurdo rodiklis, kuris nustatomas atsižvelgiant į tai , kaip patys žmonės vertina skurdą. Ši riba nustatoma apklausos būdu. Respondentų prašoma nurodyti kokios pinigų sumos jiems užtektų būtiniausiems poreikiams patenkinti.Paprastai subject. Skurdo riba yra auštesnė, nei kitais metodais apskaičiuotos skurdo ribos.Taip atsitinka dėl to, kad ją nustatant tyrime dalyvauja asmenys gaunantys skirtingo dydžio pajamas.Tvarkingesnių namų ūkio poreikiai yra gerokai didesni negu neturtingai gyvenančiųjų , todėl ir jų nurodytos piniginės sumos gerokai tarpusavyje skiriasi.

IŠVADOS
Taigi, kaip matome iš šio mano kursinio darbo, švietimas yra gana plati tema, kuri buvo ir bus svarbiausia ir neatsiejama mūsų gyvenimo dalis.

Žmonių lavinimas, jų išsilavinimas sukūrė mums daug gabių žmonių, kurie nusipelnė mūsų valstybei.

Mokyklos – pamatas mūsų valstybei.

Žmogus ir jo socialinė raida.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Z. Zinkevičius, Lietuvos mokykla: problemos ir perspektyvos , DIALOGAS, 1997 m. Nr.39
2. R. Jokimaitis, Lietuvos švietimo sistemos raida ir tautinis ugdymas, VORUTA, 1999 m. Nr.25, Nr.38
3. V. Adamkus, Lietuvos švietimo dabartis ir ateitis, EKSTRA, 1999 m. Nr.34
4. V. Vėbraitė, Švietimo horizonto link, DIALOGAS, 1999 m. Nr.33, Nr.34, Nr.35, Nr.36
5. K. Platelis, Nestabdykime visuomenės pažangos, XXI AMŽIUS, 2000 m. Nr. 37
6. K. Platelis, Tik reikia dirbti, DIENOVIDIS, 2000 m. Nr.11-12
7. Z. Zinkevičius, Ko trūksta Lietuvos švietimui?, KAUNO ŽINIOS, 1999 m. Nr.42
8. Z. Zinkevičius, Kryžkelėje, DIENOVIDIS, 1999 m. Nr.4
9. internetinė medžiaga

Leave a Comment