sVEIKATOS STIPRINIMAS,VADOVAUJANTIS“ANKSTYVOJO UGDYMO VADOVU”ANKSTYVAJAME AMŽIUJE
Lietuvos vaikų ikimokyklinio ugdymo sampratoje teigiama, kad žmogaus asmenybės ir sveikatos ištakos yra jo vaikystėje. Todėl pačiu pirmuoju uždaviniu pažymima – saugoti ir stiprinti fizinę ir psichinę vaiko sveikatą, tenkinti pagrindinius jo poreikius – saugumo, aktyvumo, saviraiškos. Šiandien, kalbėdama apie vaikų darželį, galvoju apie vaikus. Jiems pradėjus lankyti darželį, pedagogo pareiga ne tik tęsti šeimoje pradėtą darbą, bet ir siekti geresnių rodiklių. Šeima ir darželis- du partneriai, atsakingi už vaiko sveikatą ir visapusišką ugdymą. Darželio vaidmuo ugdant vaiko sveikatą užima labai reikšmingą vietą. Svarbus vaidmuo tenka auklėtojai, nuo kurios profesinio pasirengimo ir aktyvumo priklauso sveikatos ugdymo sėkmė. Sveikatos stiprinimas priklauso nuo sveikos gyvensenos.Sveika gyvensena yra individo ar socialinės grupės gyvensenos forma, padedanti išsaugoti ir stiprinti sveikatą. Svarbiausi sveikos gyvensenos elementai yra tokie: higienos , sanitarijos ir saugos reikalavimų vykdymas, racionali mityba, nuolatinis fizinis aktyvumas, grūdinimasis, tinkamas poilsis, sveikatai žalingų įpračių atsisakymas, savitvarda, ramus dvasinis pasaulis.Sveikos ir saugios gyvensenos ugdymo pagrindai formuojasi jau ankstyvoje vaikystėje. Vaikas, augdamas šeimoje, perima tėvų gyvenimo būdą, požiūrį, tradicijas. Tačiau ne kiekvienoje šeimoje vaikas gauna pakankamai žinių apie sveikatą , išmoksta ją saugoti, tausoti ir stiprinti. Todėl į pagalbą šeimai ateina ikimokyklinė įstaiga. Vaikų darželyje sveikatos ugdymo procesas orientuotas į sveikatos vertybes, kurios vaikui augant plečiasi, tobulėja, tampa įpročiu, o vėliau socialine norma. Gera sveikata savaime neateina. Tam reikia valios, pastangų, tėvų ir pedagogų rūpesčio bei kruopštaus, sistemingo ir nuoseklaus darbo.Ar galima apibūdinti sveiką vaiką nors bendrais bruožais? Netgi gerai nepažindami vaiko galime daug ką pasakyti apie jį pagal išorinius požymius ir išvaizdą.
Sveikas vaikas – aktyvus, linksmas, džiugios nuotaikos, geranoriškai nusiteikęs aplinkinių žmonių atžvilgiu. Jis komunikabilus, žingeidus , aktyvus, judrus. Sveikas vaikas vystosi harmoningai, turi gerai išlavintas funkcines organizmo galimybes ir fizines ypatybes. Jis stiprus, ištvermingas, greitas, vikrus, kvėpavimas fizines veiklos metu gilus ir tolygus.Jis užsigrūdinęs, nes jo termoreguliacinė sistema gerai prisitaikiusi prie temperatūros svyravimų. Vaikas neturi antsvorio, aktyvus, daug juda, turi gerą apetitą. Emociškai ir psichiškai sveikas vaikas yra ramus, patenkintas, pasitiki savimi ir kitais žmonėmis, noriai bendrauja su vaikais, nejaučia baimės, pykčio ir kitokių išgyvenimų. Jis myli artimus žmones, jaučiasi laisvas, yra draugiškas.Miegas gilus, trukmė normali.Sveiki vaikai retai serga, išvis neserga lėtinėmis ligomis, neturi fizinių trūkumų, greitai neperšąla ir nepavargsta.Savaime suprantama, kad tai tik bendras sveiko vaiko apibūdinimas. Žinoma, ne visi vaikai, kaip ir ne visi suaugusieji, visas minėtąsias savybes turi.Vadovaujantis “ankstyvojo ugdymo vadovu” ankstyvajame amžiuje reikia suteikti sąlygas vaikui lasvai ir saugiai judėti, tobulinti judesius, vaikas turi būti saugus tiek fiziškai , tiek dvasiškai, mokėti savarnkiškai naudotis “puoduku”, gana tvarkingai valgyti pats, apsirengti ir apsiauti kai kuriuos drabužėlius.
Rytinė mankšta – vienas pirmųjų vaiko dienos rėžimo elementų darželyje. Ji ,, pažadina” vaiko organizmą, suteikia jam darbingą nuotaiką , aktyvinamas širdies, kvėpavimo takų ir kitų organų darbas, formuojama taisyklinga laikysena, graži eisena, užkertamas kelias plokščiapadystei. Vaikams, kurie nuolat atlieka rytinę mankštą, dingsta mieguistumas. Jie tampa žvalūs, didėja jų darbingumas. Mankšta teigiamos įtakos turi raumenų sistemoms, stiprina širdies darbą ir raumenų jėgą. Žodžiu, suteikia vaikui normalų gyvybinį tonusą ir padeda jį išlaikyti visą diena. Rytinė mankšta turi ir auklėjamąją reikšmę. Mankšta reikalauja tam tikrų valios pastangų, vadinasi, ugdo ryžtingumą , drausmina vaiką. Be to , mankšta lavina vaikų dėmesį, pratina sąmoningai siekti tikslo, ugdo atkaklumą.
Mūsų “Žirniukai” dažniausiai mankštinasi grojant linksmai, nuotaikingai muzikai. Pastebėjau , kad mankštos metu sutartinai atlikdami fizinius pratimus, labai judrūs vaikai aprimsta, o lėtesnieji ir vangūs – suaktyvėja. Tokiu būdu per mankštą sukuriama lygi, žvali vaikų nuotaika, būtina tolesnei jų veiklai. Siektina, kad vaikai patys pageidautų mankštos ir atliktų ją savo noru. Jų net nereikia kviesti, dažniausiai kuris nors pats primena man, kad jau reikia sportuoti. Kai vedu siužetinę mankštą (keliaujame pas nyktukus, važiuojame traukiniu į Laplandiją ir panašiai), vaikai labai noriai joje dalyvauja. Žaidybinės mankštos pobūdis žadina vaikų norą aktyviai jį atlikti, dalyvauti žaidyme. Vaikai, įsitraukę į žaidimą, vis savarankiškiau, ritmiškiau, koordinuočiau atlieka judesius. Visada turime atsiminti, kad svarbu, jog vaikai atliktų judesį savarankiškai (ypač ankstyvajame amžiuje), nes tai žadina vaikų judėjimo aktyvumą, o judesių kokybes siekiama palengva, laipsniškai. Svarbu , kad vaiko judesiai iš pradžių atitiktų imituojamo personažo judesius. 3 metų vaikai geriausiai valdo tuos judesius, kurios jie naudoja savo kasdieniniame gyvenime. Žaidimuose, vykdydami nesunkias užduotis (daiktų pernešimas, mėtymas, prisėdimas, stojimasis ir tt.) bet net šie natūralus judesiai dar nėra tobuli; jie netikslus, nepakankamai koordinuoti ir greiti. Šiam amžiui būdingas palaipsniškas judesių kokybės ir kiekybės vystymasis. Daug pastangų reikia vaikui, kad išmoktų naujų ir jam sunkių judesių. Pastebėta , kad tikslui pasiekti vaikas į pagalbą pasitelkia daug nereikalingų judesių: atidaro burną, išsižioja, pakreipia galvą ant šono. Tik sistemingai atliekant fizinius pratimus, toliau lavėja pagrindiniai judesiai , jie spartėja, ir tikslėja, vis koordinuotesnis darosi atskirų raumenų grupių darbas, todėl vaikai jau miklesni ir judresni. Sistemingai atliekama rytine mankšta padeda vaikui taisyklingai vystytis fiziškai ir protiškai , gerina apsaugines jo organizmo savybes. Muziką drausmina vaikus, sutelkia jų dėmesį, pabrėžia judesių ritmą. Teigiamos emocijos, kurios sužadina muzikos lydimi pratimai, didina ir psichologinį, ir fiziologinį tų pratimų poveikį. Muzika reikalinga tais momentais , kai visi atlieka tuos pačius judesius tuo pat tempu ir ritmu.Mankštoje gauta žvalumo įkrova padeda vaikams iškart įsitraukti į aktyvia veiklą. Kaip tik todėl ji yra būtinai privaloma ir laikytina vienu iš svarbiausių vaiko dienos ritmo momentų. Todėl auklėtojos turi siekti, kad mankšta vaikui taptų būtinybe, džiaugsmu, sveikatos šaltiniu, galimybe kelti vaiką dienos veiklai.Senovės graikai nepamiršo medicinos globėjo Asklepijo bei jo dukters deives Higijos, kuri mokė žmones pažinti sveikatos paslaptis. Iš jos vardo kilo mokymo apie sveikus įgūdžius pavadinimas – higiena. ,,Švarus žmogus – švarios mintys”, – sakome mes, vadovaudamiesi senovės išmintimi. Sveikatos filosofiją galima išreikšti vienu žadžiu – ,, švara”.Švara – sielos ir kūno fizinis , biocheminis ir psichinis organizmo apsivalymas. Tad ir sveikatos formule tampa švarios mintys, švarūs norai, švarūs žadžiai, švarus maistas. Švarus žmogus yra malonesnis, su juo mieliau bendraujama. Švarios mintys skleidžia kitiems žmonėms teigiamų emocijų, malonių išgyvenimų. Švarus žmogus mažiau serga. Jis apsaugotas nuo tų ligų , kurios plinta dėl nešvaros. Vadinasi, švara – tai sveikatos dalis, o higienos įgūdžių laikymasis – gyvenimo būdas, formuojamas nuo ankstyvas vaikystės. Visų pirma, atsakomybė už higieninių įgūdžių formavimą pirmiausia tenka tėvams, šeimai. Tačiau ne kiekvienoje šeimoje vaikas skatinamas to išmokti. Labai svarbu, kad vaikams, lankantiems ikimokyklinę įstaigą, būtų sudaromos sąlygos bei galimybė kasdien ir nuosekliai mokytis elementarių higienos normų, taisyklių. Šis darbas turi vykti glaudžiai bendradarbiaujant vaikiu – pedagogui – tėvams. Auklėtojos daug dėmesio skiria įvairiems metodams, būdams, kurie tinka formuoti ir puoselėjant higieninius įgūdžius. Vienas iš jų – pokalbiai su vaikais. Šių pokalbių metu vaikai susipažįsta su svarbiausiais higienos reikalavimais. Demonstravimas eina po pasakojimo. Auklėtojai turėtų pati parodyti, kaip reikia švariai nusiplauti rankytės, panages. Praktinės įgūdžių įtvirtinimas eina po demonstravimo. Be ne mažiau svarbu yra vaikui padėti, ypač iš pradžių, kad jis žinotu, kaip viską reikia daryti. Pvz.: prieš pradedant plautis rankas, reikia pasiraitoti rankoves, paskui rankas suvilgyti ir gerai įmuilinti. Prausiant rankas, reikia gerai nuplauti muilą, pasiimti savo rankšluostį ir sausai nusišluostyti. Neverta mažojo skubinti, jeigu jis susikaupęs kartoją tą patį veiksmą (pavyzdžiui, muilina rankas). Juo labiau negalima šuo veiksmo atlikti už jį. Mokydamasis kurio nors veiksmo, vaikas paprastai stengiasi daug kartų atlikti tam tikrą judesį. Pamažu jis išmoksta vis savarankiškiau ir greičiau susidoroti su užduotimi. Suaugusiajam belieka tik priminti arba paklausti , ar vaikas nepamiršo ko nors padaryti, o vėliau jam leidžiama beveik savarankiškai tvarkytis. Tvirtai susiformavus įgūdžiams, visus veiksmus vaikas atlieka lengvai ir greitai, savo iniciatyva, be priminimų. Tačiau jeigu vaikas tokių įgūdžių neturi, jeigu jie neišugdyti, tai tokiems veiksmams atlikti reikia daug pastangų. Jau dabar mūsų grupę lankantys vaikučiai puikiai žino kada reikia nusiplauti rankutes ir kaip tai reikia daryti. Ikimokyklinio amžiaus vaikai turi ir gali įsidėmėti, kad rankas reikia plautis prieš valgį, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko, pažaidus su gyvūnais ir visada, kai nešvarios.Kiekvienas vaikas, lankantis darželi, turi savo asmeninius reikmėmis: šukas, nosinaites, pižamas. Vaikai žino, kad šukuotis svetimomis šukomis, dėtis svetimų kepurių ir gobtis skarelėmis negalima. Eidami miegoti, vaikai rengiasi pižamėlėmis , nes patys supranta, kad geriau pailsės.Mūsų grupės vaikai jau patys sėdasi ant puoduko ir retai kada beatsitinka nelaimė. Labai svarbu yra – saugoti vaikų akis. Grupėje bendravimo ir kalbos, dailės ir rankų darbų kampelius įrengėme gerai apšviestose vietose, prie lango. Peišiant ar dirbant darbelius vaikus reikia mokyti taisyklingai sėdėti ir per daug neprisilenkti prie stalo. Po varginančių regą darbeliu darome akių poilsio pratimus: pažiūrėti pro langą, po to vėl į piešinėlį, užmerkti akeles. Vaikai geriausiai pailsi ir atgauna jėgas, darbingumą keisdami vieną veiklos rūšį kita. Vaikams labai malonu pasimankštinti po kompleksines ar kitokios veiklos. Ilsėtis reikia mokėti. Geriausiai pailsima žaidžiant, aktyviai judant. Fiziniai pratimai mažina nuovargį, gerina galvos smegenų ir raumenų aprūpinimą krauju, gražina gerą savijautą. Tad labai svarbu vaikų pasivaikščiojimus organizuoti taip, kad jie galėtų atgauti savo jėgas po protines veiklos grupėje. Žiemą vaikai kartu su auklėtoja nuvalo sniegą ir išmina takelius,supila sniego kalnelį, stato pylimus, tvirtoves ir t.t. Gerai, kai vaikai nebijo sniego, jie laipioja ant sniego kalnelių, pylimų, mėtosi sniego gniūžtėmis,važinėjasi nuo sniego kalnelių su rogutėmis. Tokioje aktyvioje aplinkoje tobulėja vaiko judesiai, lavina pusiausvyra, greitėja reakcija. Ypač svarbu, tinkamai nustatytų vaikų judėjimo režimą. Tam parankūs pedagoginiai stebėjimai. Jie padeda suprasti, ar vaikas nori aktyviai judėti, ar atsipalaiduoti, žaisti judrius ar ramius žaidimus, bendrauti su draugais pabūti vienas. Lopšelio grupių auklėtojos, sudarydamos dienotvarkę, atsižvelgia į vaikų poreikį judėti, sveikatos būklę, amžių ir individualų gyvenimo ritmą. Mūsų grupėje yra čiuožynė, ant kurios vaikai mielai praleidžia laisvalaikį, žaidžia judrius žaidimus, o kai nori ramesnės veiklos po ja susikuria namus. Vaikai miega nevienodai ilgai (ankstyvajame amžiuje 11 – 12 val per parą).Mūsų grupėje yra įrengtas poilsio kambarys, aprūpintas lovomis. Po aktyvios dienos dalies miegas taip pat stiprina sveikatą. Aplinka turi didelį poveikį vaiko sveikatai, todėl reikia rūpintis sveikos aplinkos išsaugojimu. Švara ir tvarka turi būti visuose vaiko gyvenimo ir veiklos zonose: grupės patalpose, muzikos ir sporto salėje, tualete – prausykloje, gamtos kampelyje, lauko žaidymų aikštelėse ir kt.. visi lopšeliu – darželio darbuotojai turi gerai žinoti sanitarines – higienines ikimokyklinių vaikų įstaigų įrengimo bei priežiūros taisykles ir normas,taip pat nuolat ir sistemingai reikia rūpintis patalpų vėdinimu ,įrengimų, baldu ir žaislų valymu bei plovimu. Grupių žaidimo patalpose temperatūra ant grindų paviršiaus žiemos metu turi būti ne žemesnė kaip + 25 c.natūraliu skersvėju patalpos vedinamos 2 kartus per dieną ( iš ryto ir po pietų miego) , kai vaikų nėra kambaryje. Grindys plaunamos 2 kartus per dieną, o kai būtina – ir dažniau. Iš pagrindų naudojant plovimo priemones ir dezinfekcinės medžiagas patalpos valomos kas mėnesį ir pagal epidemiologines reikmes. Žaislai ( kieti, plastmasiniai, guminiai it kt.) plaunami su muilu ir po to parskalaujami švariu tekančiu vandeniu. Minkšti žaislai dezinfekuojami baktericidinėmis lempomis.Ypač svarbu, tinkamai nustatytų vaikų judėjimo režimą. Tam parankūs pedagoginiai stebėjimai. Jie padeda suprasti, ar vaikas nori aktyviai judėti, ar atsipalaiduoti, žaisti judrius ar ramius žaidimus, bendrauti su draugais pabūti vienas. Lopšelio grupių auklėtojos, sudarydamos dienotvarkę, atsižvelgia į vaikų poreikį judėti, sveikatos būklę, amžių ir individualų gyvenimo ritmą. Stiprindami vaiko sveikatą negalime pamiršti, kad pasaulyje nėra dviejų vienodų vaikų, kaip nėra ir dvejų vienodų mamų ir pedagogų. Net jei gydytojas nustatys griežtas taisykles vieniems tėvams ar pedagogams, kaip stiprinti vaiko sveikatą vaiką, tai jos gali netikti kitam vaikui. Vadovaujantis “Ankstyvojo ugdymo vadovu” mūsų grupę lankantiems vaikams yra suteiktos geros sąlygos stiprinti sveikatą, tuom rūpinasi darželio administracija, auklėtojos ir jų padėjėja.VAIKO SVEIKA GYVENSENA
ASMENS HIGIENA,KŪNO PRIEŽIŪRA
SVEIKAMITYBA
FIZINIS AKTYVUMAS
RACIONALI VEIKLOS IR POILSIO KAITA
GRŪDINIMASIS
SAVES PAŽINIMAS SAUGI, SVEIKA APLINKA GERAS PSICHOLOGINIS MIKROKLIMATAS LIGŲ PREVENCIJA
JUDESIŲ KULTŪROS, MOTORINIŲ GEBĖJIMŲ UGDYMAS
KŪNO APSAUGA, TRAUMŲ PROFILAKTIKA BENDRAVIMO, BENDRADARBIAVIMO, SAVIKONTROLĖS UGDYMAS