Šveicarijos ir Prancūzijos švietimo sistemų palyginimas

TURINYS

Švietimo valdymas........... 2 psl.

Švietimo struktūra........... 3 psl.

Aukštasis mokslas..........6 psl.

Išvados................ 7 psl.

Literatūra............. 7 psl.

Palyginimui pasirinkau dvi pažangias Vakarų Europos šalis, besiskiriančias dydžiu, tačiau turinčias ir daug bendro kultūriniame ir kituose lygmenyse. Pirmiausiai derėtų trumpai aptarti pačias šalis.

Taigi, susipažinkime, Šveicarija – plotas 41,3 tūkst. kv. m., 6,4 milijono gyventojų. Sostinė Bernas. Keturios valstybinės kalbos. Šalį sudaro 26 kantonai.

Ir Prancūzija – plotas 552 tūkst. kv.m., 54 milijonai gyventojų. Sostinė – Paryžius. Valstybinė kalba – prancūzų. Šalis skirstoma į 96 departamentus, o šie – į komunas.

ŠVIETIMO SISTEMOS VALDYMAS

Šveicarijos švietimas įstatymiškai reguliuojamas dviejuose lygiuose – konfederacijos ir kantonų.

Konfederacija rūpinasi profesiniu rengimu, sttojimo į kai kurias aukštąsias mokyklas reguliavimu, reikalavimų abitūros atestatui gauti nustatymu. Taipogi remia mokslinius tyrimus, universitetus, stipendijų mokėjimą, Šveicarijos mokyklas užsienyje.

Visos kitos švietimo sistemos grandys pavaldžios kantonams. Kantoninės reikšmės švietimo įstaigos nustato mokyklų tipus, mokslo metų trukmę, mokymosi planus bei priemones, mokytojų atlyginimus ir pan. Tačiau yra ir bendri nutarimai, galiojantys visiems kantonams – tokie kaip:
• mokyklinio lavinimo pradžia nuo 6 metų amžiaus,
• 9 metų privalomas nemokamas mokslas,
• lavinimas iki abitūros trunka 12 – 13 metų,
• mergaitėms ir berniukams sudaromos vienodos sąlygos siekti išsilavinimo,
• mokslo metai prasideda tarp ruugpjūčio 15 ir spalio 15 dienos.

Tokia sistema sukelia šiokių tokių problemų mokiniams ir mokytojams, keičiantiems gyvenamąją vietą, o ypač mokiniams, vėliau siekiantiems tolesnio išsilavinimo. Todėl, nors teisinių nurodymų ir nėra, siekiama kuo labiau suderinti skirtingų kantonų mokyklų darbą, derinant planus, pripažįstant mokslo ba

aigimo pažymėjimus ir diplomus ir pan. Koordinacinį darbą tarp konfederacijos ir kantonų atlieka kelios įstaigos, tokios kaip Kantonų švietimo direktorių taryba, Šveicarijos mokyklų ir švietimo klausimų dokumentacijos centras, Šveicarijos švietimo tyrimų koordinacinis centras.

Mokyklų valdymas vyksta trijuose lygiuose: kantono, apskrities ir bendruomenės. Kiekviena mokyklos bendruomenė renkasi savo tarybą, kuria atstovauja mokyklos prezidentas. Į prezidento pareigas įeina: mokinių skaičiaus reguliavimas, mokytojų atostogų derinimas, klasių komplektavimas, pamokų planų sudarymas, įrangos priežiūra ir t.t. Be mokytojų žinios pats prezidentas nieko negali nuspręsti, jo darbas daugiau administracinio pobūdžio. Mokytojams suteikiama didžiulė laisvė – mokytojas pats pasirenka mokymo metodus, priemones, vertinimo būdus, egzaminavimo sistemą. Tikrinami mokytojai keturis kartus per metus paskirtų mokyklos bendruomenių atstovų. Labai daug dėmesio skiriama mokytojo asmenybei. Mokytojai priimami į darbą rinkimų metu, kurie organizuojami kas trrejus ketverius metus. Bendruomenė siūlo kandidatus, iš kurių atrenkami du – trys veda bandomąją pamoką, o tada už juos balsuoja mokinių tėvai, bendruomenės atstovai, kiti mokytojai..

Prancūzijos švietimo valdymas organizuotas labiau centralizuotai. Pagrindiniai švietimo organizavimo principai yra šie:
• švietimas yra pasaulietiškas
• privalomasis mokymas tęsiasi iki 16 metų amžiaus
• valstybinėse mokyklose privalomas mokslas yra nemokamas.

Visi švietimo dokumentai, priimti vyriausybės, yra privalomi ir valstybinėms ir privačioms mokykloms. Generalinė inspekcija yra atsakinga už nuolatinį švietimo sistemos stimuliavimą ir plėtotę. Dalykinių ugdymo programų tobulinimu rūpinasi Nacionalinė programų taryba, Švietimo aukščiausioji ta
aryba, Bendrojo ir techninio mokymo taryba., Aukštojo mokslo ir tyrimų taryba. Švietimo valdymą regionuose vykdo administraciniai vienetai, vadinami academie.
Nuo 1982m. Prancūzijos švietimo sistema pradėta po truputį decentralizuoti, duodant daugiau funkcijų regioniniams švietimo valdymo organams.

ŠVIETIMO STRUKTŪRA

Galima tik labai apibendrintai kalbėti apie Šveicarijos švietimo struktūrą, kadangi, kaip jau buvo minėta, ji smarkiai skiriasi skirtinguose kantonuose. Vis gi bendri bruožai išlieka tie patys, juos ir aptarsime.

Ikimokyklinis lavinimas Šveicarijoje pradedamas kai vaikas yra 4 metų amžiaus ir trunka 1-2 metus. Ikimokyklinis lavinimas nėra privalomas, tačiau darželius lanko 98 proc. vaikų. Darželiuose žaidimų ir įvairių užduočių pagalba lavinamas atsakomybės jausmas, mąstymas, pasitikėjimas savimi, fantazija, socialiniai įgūdžiai ir kt.

Prancūzijoje ikimokyklinis ugdymas pradedamas vaikui esant 3 metų amžiaus. Pagrindinės ikimokyklinio ugdymo formos – motinos mokykla bei mažylių klasės prie pradinių mokyklų. 85 proc. tokių įstaigų valstybinės, kitos – privačios.

Privalomasis lavinimas Šveicarijoje trunka 9 metus. Jis įgyjamas liaudies mokyklos įstaigose. Skirtingų pakopų bei tipų mokyklos yra atskiruose pastatuose, vienoje mokykloje yra tik keletas klasių. Pradinis lavinimas daugelyje Šveicarijos kantonų trunka 6 metus. Šį laikotarpį galėtume padalinti į du etapus- pradinį (nuo pirmų iki trečių metų mokykloje) ir antrąjį (ketvirti – šešti mokymosi metai). Pradiniame remiamasi daugiau vaiko patirtimi, žinias perteikiant per žaidimus ir artimą vaikui patirtį, antrajame etape vaikas mokomas atsakomybės, darbo grupėje, tobulinami pirmajame etape įgyti elementarūs skaitymo, ra

ašymo ir kiti įgūdžiai. Pradinės mokyklos vadovėliai -spalvingi, gražūs, panašūs į įdomias pasakų knygutes.

Privalomasis lavinimas Prancūzijoje trunka 5 metus (pradinė mokykla). Šis laikotarpis dalijamas į du etapus – 2 ir 3 metų. Pradinėje mokykloje mokoma prancūzų kalbos, matematikos, gamtos mokslų ir technologijos, istorijos ir geografijos, civilinės teisės, menų; fizinės kultūros ir sporto, užsienio kalbos.

Vidurinysis lavinimas Šveicarijoje apima trijų tipų mokyklas: aukštesniąją, realinę ir sekundarinę. Aukštesniojoje mokykloje mokosi mokiniai, turintys 3,5 ir mažesnį vidurkį (6 balų sistemoje). Įgyja profesinį išsilavinimą, kurį vėliau gali tęsti profesinėse amatų mokyklose. Aukštesniosios mokyklos nėra labai populiarios. Realinėje mokykloje mokiniai turi turėti 3,5 ir didesnį balų vidurkį.. Čia taip pat vyksta kiek platesnio profilio profesinis rengimas. Norintys mokytis sekundarinėje mokykloje turi turėti 4,5 balų mokymosi vidurkį. Jo nepasiekusieji turi teisę laikyti stojamuosius egzaminus. Sekundarinėje mokykloje vyksta kryptingas dalykinis mokinių rengimas. Antrojoje sekundarinėje pakopoje veikia penkių tipų gimnazijos:
• A tipo gimnazijoje mokomasi 6,5 metų. Po dviejų metų galima rinktis vieno iš keturių tipų gimnaziją. Pagrindiniai dalykai: gimtoji kalba, antroji šalies kalba, matematika, istorija, biologija, geografija, fizika, chemija. Dar dėstomi papildomi dalykai pagal gimnazijų tipus.
• B tipo gimnazijoje – lotynų ir trečioji krašto kalba.
• C tipo gimnazijoje – taikomoji matematika ir trečioji krašto kalba.
• D tipo gimnazijoje – lotynų ir trys svetimosios kalbos pasirinktinai (anglų, italų, ispanų, rusų)
• E tipo gimnazijoje – socialinės ir ekonominės disciplinos.
br />Baigus šiose mokyklose studijas ir išlaikius abitūros egzaminus, atsiveria visos galimybės stoti į aukštąsias Šveicarijos mokyklas.
Kalbant apie Prancūzijos viduriniojo lavinimo sistemą, reikia išskirti žemesnįjį ir aukštesnįjį vidurinį mokymą. Žemesnysis vyksta koledžuose. Mokslas čia tęsiasi ketverius metus, dalinamas į du etapus po dvejus metus:
• stebėjimo ciklas – VI ir V klasės
• orientavimosi ciklas – IV ir III klasės.

Per visus ketverius metus dėstomi šie dalykai: prancūzų kalba, pirmoji užsienio kalba, istorija – geografija – ekonomika, civilinė teisė, gamtos mokslai, biologija – geografija, menai, technologijos dalykai ar darbai, fizinė kultūra ir sportas.

Aukštesnysis vidurinis mokymas vyksta licėjuose. Jie yra įvairių tipų:
• Profesiniai licėjai priima mokinius, baigusius penktąją koledžo klasę ir esančius 14 metų amžiaus. Tokio licėjaus tikslas – parengti jaunuolius kvalifikuotam darbui.
• Bendrojo ir/ar technologinio lavinimo licėjai. Čia priimami mokiniai, baigę keturmečius koledžus. Mokslas tęsiasi trejus metus. Stodami į licėjų mokiniai turi pasirinkti bendrojo ar profesinio rengimo kryptį.. Bendrojo bakalaureato studijos suteikia bendrąjį vidurinįjį parengimą, reikalingą tolesnėms studijoms universitetuose ir kitose aukštosiose mokyklose. Technologijos bakalaureato diplomas reiškia, kad jį turintis asmuo turi bendrąjį ir šiuolaikinį technologinį vidurinįjį pasiruošimą. Tai pirmas laiptelis į aukštąsias technikos mokyklas.

AUKŠTASIS MOKSLAS

1460m Bazelyje buvo įkurtas pirmasis Šveicarijos universitetas. XIX a. pradžioje įkurta daugiau universitetų – Ciūricho, Berno, Ženevos ir kt.

Pagrindiniai aukštosios mokyklos uždaviniai Šveicarijoje yra sudaryti sąlygas kurti ir plėtoti žinias bei moksline veikla ir dėstymu jas perduoti ir taip rengti aukštos kvalifikacijos įvairių mokslo, kultūros, ekonomikos sričių specialistus.

Aukštosios mokyklos Šveicarijoje funkcijos:
• studijų
• mokslinės veiklos
• kultūrinės bei politinės ir mokslinės konsultacinės veiklos
Aukštosios mokyklos yra finansuojamos federacijos ir kantonų, jos turi vidinės savivaldos teisę ir akademinę autonomiją.
Šveicarijoje yra 10 aukštojo mokslo įstaigų – 7 kantonų universitetai, 2 federalinės aukštosios mokyklos ir Aukštoji ekonomikos ir socialinių mokslų mokykla. Jos yra trijų tipų: universitetai, aukštosios technikos mokyklos, aukštoji ekonomikos ir socialinių mokslų mokykla. Šiuo metu greta valstybinių aukštųjų mokyklų Šveicarijoje sparčiai steigiami ir privatūs universitetai.
Aukštasis mokslas Šveicarijoje yra mokamas, mokesčio dydis skirtinguose universitetuose ir skirtingose specialybėse svyruoja. Nemaža dalis studentų gauna stipendiją, kuri yra skiriama atsižvelgiant į materialinę padėtį ir pažangumą. Mokslas aukštojoje mokykloje trunka nuo 3 iki 7 metų.
Prancūzijos aukštasis mokslas taipogi turi viduramžius siekiančias šaknis. Yra trys pagrindiniai aukštųjų mokyklų tipai: grandes ecoles, universitetai ir universitetiniai technologijos institutai. Populiariausi yra grandes ecoles – aukštosios mokyklos, jungiančios keletą šimtų aukštos kompetencijos valstybinių ir privačių inžinerijos, biznio ir kitų profesijų mokyklų. Čia vykdoma kruopšti studentų atranka, todėl studijuoti patenka tik apie 10 % norinčiųjų. Grandes ecoles studijos trunka tris metus,.
Studijos universitetuose trunka ilgiau – nuo 6 iki 10 (medicina) metų.
Didžiausios Prancūzijos aukštosios mokyklos: Paryžiaus universitetas (Sorbonos), Strasbūro, Grenoblio, Tulūzos.

IŠVADOS

Šveicarijos mokyklų sistemai būdingi šie bruožai :
• demokratijos ir asmenybės laisvės principais pagrįsta sistema
• bendradarbiavimo principas
• dėmesys mokytojo asmenybei ir pasitikėjimas juo
Prancūzijos švietimo sistemos išskirtiniai bruožai – stipri orientacija į profesinį mokymą, labai centralizuota sistema. Tai nėra labai teigiami bruožia, todėl imtasi smarkių švietimo sistemos pertvarkų.
Apžvelgus dviejų Europos šalių – Prancūzijos ir Šveicarijos švietimo sistemas, galime teigti, kad pažangesnė bei labiau atitinkanti šių dienų poreikius yra Šveicarijos sistema, nors ir ji, žinoma, turi savų trūkumų.

LITERATŪRA:

Lyginamoji edukologija/ sud. ir red. P. Jucevičienė, Kaunas: Technologija 1996

Leave a Comment