Smurtas prieš vaikus

SMURTAS PRIEŠ VAIKUS

Vaikai – tai žmonijos ateitis, mūsų džiaugsmas ir pasididžiavimas. Sunkiai įsivaizduojama laiminga šeima be nuostabaus krykštaujančio mažylio, be skambaus jo juoko aidinčio tarsi varpelis. Nuoširdus ir naivus vaiko žvilgsnis, tyras ir platus šypsnys – yra tokie mieli, kad gali suminkštinti net pačio didžiausio pikčiurnos širdį, priversti nusišypsoti net didžiausią paniurėlį.
Atrodo, kad kiekvienam vaikelis turėtų būti didžiausiu turtu, laime ir paguoda. Deja, reali situacija kitokia.“Vaikai dabar mušami, marinami badu, paliekami miške, šaltyje, įmami įkaitais, išnaudojami seksualiai” [5, psl.20]. Vis dažniau sppaudoje ar per televiziją išgirstame apie smurtą ar prievartą patyrusius vaikus. Deja, tai ne naujas reiškinys. Jis egzistavo visada, tik seniau apie jį buvo nutylima [WWW.kvsc.lt].

Visuomenės sveikatos ugdymo skyriaus psichologė Lina Bumblytė teigia, kad yra sunku pasakyti, kiek Lietuvoje vaikų, patiria prievartą ar smurtą. Dažnai oficiali statistika neatskleidžia realios situacijos. Šeimos nutyli panašius įvykius, bijodamos susigadinti reputaciją.

Labai skaudu, kad vietoj meilės ir švelnumo, kuriuos vaikai turėtų gauti šeimoje, jie yra mušami, kenčia nuo fizinio ir dvasinio atstūmimo, vienišumo. Augdami tokioje applinkoje, jie tampa uždari, pasižymi dažna nuotaikų kaita, jų santykiai su tėvais ir draugais būna konfliktiški. [WWW.kvsc.lt].
Dažniausiai smurtas prieš vaikus naudojamas taikant bausmes, kurios neretai yra be galo žiaurios: “vienas vaikas pasakojo, kad tėvas jam norėjo nukapoti pirštus, už tai, ka

ad šis neva iš jo kažką paėmęs” [6,psl.39]. Fizinės bausmės – tai senas vaikų auklėjimo metodas, kuriuo remiantis auklėti mūsų tėvai ir seneliai. Tačiau šiandien, šio metodo taikymas kelia pasipiktinimą ir yra mažų mažiausiai netinkamas.
Kunigas Aušvydas Belickas teigia, kad “bažnyčia visuomet yra prieš fizines bausmes, kad ir kokios formos jos būtų <.>. Bažnyčia visuomet pabrėžia, kaip svarbu savyje brandinti gėrį, ir juo dalytis, nes vienas blogis visuomet sukuria kitą blogį, Smurtu neįmanoma pasiekti teigiamų rezultatų<.>. Agresija žmogaus neugdo, neauklėja ir nekelia teigiamų emocijų.” [6,psl.39].

SMURTO PRIEŠ VAIKUS PRIEŽASTYS

Vaiko mušimas – tai kelias į niekur. Mušamas vaikas išmoksta ne mylėti, o neapkęsti, ne kurti, o griauti. Su šiomis žiniomis jis atkeliaus ir į suaugusiųjų pasaulį. Tad nenuostabu, kad kyla klausimas – kodėl tėvai muša savo vaaikus?

Tėvų ar globėjų argumentai įvairūs, tačiau jie taip elgiasi nesigilindami ir tradiciškai: “iš meilės”, norėdami gero savo vaikui; tai esanti tėvų teisė ir jų sprendimas, kaip auklėti vaikus; “mane mušė ir aš mušu” ir t.t. Yra ir kita tiesa, kuri dažniausiai nutylima, labai dažnai fizinė bausmė tėra tik suaugusiojo žmogaus galimybė išlieti susikaupusias neigiamas emocijas, nesugebant išspręsti asmeninių ir socialinių problemų [1,psl.5].

Galima išskirti keletą priežasčių, dėl kurių suaugusieji fiziškai, moraliai ar seksualiai skriaudžia vaikus. Manoma, kad įtakos tam turi tė

ėvų gyvenimo istorija, asmenybės tipas, socialinė ir kultūrinė tėvų gyvenimo aplinka [WWW.kvsc.lt].
Tyrimais įrodyta, kad smurtauja dažniausiai tie, kurie patys vaikystėje buvo skriaudžiami. Menkai patyrę meilės ir šilumos, žiaurų elgesį jie priėmė kaip vieną iš savaimę suprantamų bendravimo būdų. Smurtas ir prievarta dažnai jiems tarnauja kaip būdas išreikšti savo jausmus, kartais net meilę ar globą. Dažnai tokie tėvai vaiko atžvilgiu turi daug neišsakytų lūkesčių, ir kai šie neišsipildo, ieško nesėkmės kaltininko. Juo tampa ne kas kitas, kaip jų pačių vaikas. Būtent ant jų ir išliejamas pyktis, neviltis, bejėgiškumas ir pagieža. Ieškant smurto priežasčių, negalima pamiršti socialinės bei kultūrinės aplinkos įtakos. Nustatyta, kad vaikai, gyvenantys neturtingose šeimose, daug dažniau patiria prievartą nei gyvenantys labiau pasiturinčiose šeimose. Skurdas gimdo neviltį, pažeminimą, pyktį. Skurde gyvenantys žmonės nebepajėgia mylėti ir gerbti savęs, vadinasi, ir kitų, o tai geriausia terpė prievartai ir smurtui [WWW.kvsc.lt].

Apibendrinus, galima teigti, kad nėra vienos universalios prievartą šeimoje lemiančios priežasties. Tai tragedija, kurią lemia įvairių veiksnių rinkinys: tėvų patirtis ir asmenybė, socialinės ir kultūrinės aplinkos įtaką, menkos pajamos, išsilavinimas, alkoholio ir narkotikų vartojimas. Kuo daugiau tokių rizikos faktorių šeimoje, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas patirs fizinę ar emocinę prievartą [WWW.kvsc.lt].
.

SMURTO PRIEŠ VAIKUS PASĖKMĖS

Smurto ir prievartos pasekmės juntamos tiek suaugusiajam, tiek vaikui – tik la

abai skirtingai. Smurtaudamas dažnai turi savo tokio elgesio motyvus, kurie ne visada būna neigiami, tačiau niekada nėra atsižvelgiama į pasekmes vaikui.(WWW.kvsc.lt)

Bet kokia prievarta, patirta iš artimų ar svetimų žmonių, radikaliausios auklėjimo pasekmės žaloja ne tik vaiko kūną, bet ir gali ilgam palikti žymę jo psichikoje.

“Maždaug 30 proc. smurtą patyrusių vaikų tenka diagnozuoti psichikos sutrikimus. Kitiems 30 proc. smurtas padarinių nepalieka, dar apie 30 proc. diagnozuojami nežymūs sutrikimai – vaikas tampa liūdnesnis, piktesnis, su juo sunkiau susikalbėti” [5,psl.20].

Mušamas vaikas, anot Violetos Šikaitės, patiria ne vien baimę ir fizinį skausmą, bet ir didelį pažeminimą. Tai verčia jį priešintis fizinei jėgai ir mušančiojo nuomonei. <.> Toks vaikas suradęs silpnesnį už save, gali reikalauti paklusnumo agresyviais būdais”[1,psl.24].

Jei vaikas gerai sutaria su tėvais, kitais artimais žmonėmis, turi daug draugų, mokykloje jį mokytojai supranta ir gerai vertina, smurto sukeltą traumą jam lengviau išgyventi. Tuo tarpu vienišam, besipykstančiam su tėvais, neturinčiam draugų vaikui yra didelė tikimybė psichologinę traumą ar smurtą išgyventi sunkiau, patirti psichikos sutrikimų<.>. Vaikas, patyręs smurtą, nuolatos išgyvena tai, ką patyrė, nejučia apie tai galvoja, prisimena, nors ir nenori. Toks vaikas praranda realybės jausmą. Tuos prisiminimus neretai sukelia net smulkmenos, susijusios su patirta trauma. Jis vengia bendrauti su kitais, tampa apatiškas, jį gali kankinti depresija, atsirasti įvairios fobijos ir miego su
utrikimai [5,psl.20].

Pasak psichiatro, bet kokia psichinė ar fizinė trauma, nemalonūs išgyvenimai gali sukelti vaikui psichikos sutrikimų.Suaugusiems dažnai atrodo, jei kažkas bloga atsitiko vaiko gyvenime, geriausia su juo apie tai nekalbėti – jis mažas, užaugs ir viską pamirš. Tačiau jei vaikas neišsikalba, neišsako jausmų, jie kaupiasi, graužia iš vidaus, ir vaikas gali nebesugebėti normaliai bendrauti su kitais [5,psl.20].

Tokia gyvenimiška patirtis perduodama iš kartos į kartą. Patyrę prievartą vaikai užaugę neretai skriaudžia savo vaikus, nemoka jiems išreikšti meilės kitais būdais [WWW.kvsc.lt].

Vaikai turi teisę būti ginami nuo smurto ir prievartos, o save gerbianti valstybė bei visuomenė privalo įsipareigoti apsaugoti vaikus nuo šios skaudžios nelaimės.

KAS TYRINĖJO ŠIĄ PROBLEMĄ?

Smurtas, ypač šeimyninis, – viena didžiausių problemų visame pasaulyje. Šeimyninio smurto padariniai yra labai skaudūs, o jo keliama fizinė, moralinė ir finansinė žala – milžiniška. Nepaisant to, mūsų visuomenė vis dar nemoka tinkamai su juo kovoti [4,psl.119].

“Norėdama pakeisti vaikų padėtį Lietuvoje, Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacija “Gelbėkit vaikus” nuo 1997 m. vykdo tęstinę programą “Prieš vaikų patiriama smurtą”. Nuveikta nemažai darbų informuojant visuomenę bei keičiant jos požiūrį į vaiką” [1,psl.5].

Valstybinėje visuomenės sveikatos priežiūros tarnyboje jos iniciatyva įvyko pasitarimas “Smurtas prieš vaikus. Prevencijos galimybės ir priemonės”. Jame dalyvavo Seimo Vaikų apsaugos kontrolierės patarėja Audronė Sakalienė, Vilniaus savivaldybės Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybos viršininkės pavaduotoja Greta Zvolinskienė, Vilniaus universiteto Vaiko raidos centro direktorius Linas Slušnys, visuomenės sveikatos specialistai [9,psl.20].

Smurtas prieš vaikus, ypač išsikerojęs šeimose, pastaruoju metu kelia didžiulį bendruomenės nerimą. Pasitarime konstatuoja, kad nors įkurta daug tarnybų, kurių tikslas – apsaugoti vaikus nuo smurto, kol kas ši veikla neduoda laukiamų rezultatų. VVSPT darbuotoja Asta Aranauskienė ypač akcentavo, kad pirmiausia būtina kaupti informaciją apie smurto atvejus “vienose rankose”, ją analizuoti ir išvadas pateikti atitinkamoms institucijoms [9,psl.21].

Pasitarimo dalyviai pabrėžė, kad vaikų apsaugai nuo smurto tam tikra teisinė bazė sukurta, tačiau poveikis šeimoms, kuriuose vaikas nesaugus, turi būti kompleksinis. Tuo turi užsiimti ir socialiniai darbuotojai, švietimo, teisėsaugos institucijos, ir medikai bei visuomenės sveikatos specialistai” [9,psl.20].

“Sudėtinga Lietuvos vaikų padėtis paskatino tirti vaikų fizinio smurto paplitimą šeimose, tėvų elgesio įtaką vaikui bei jo pasaulėžiūros formavimuisi. 1995m. rudenį/žiemą VU sutrikusio vystymosi vaikų centro darbuotojai atliko sociologinę apklausą penkiolikoje Vilniaus mokyklų (vad.V.Blažys). Apklausti įvairaus amžiaus moksleiviai, jie užpildė dvi apklausos apie smurtą prieš vaikus. Tvarkant apklausos duomenis, be minėto centro darbuotojų, dalyvavo ir VU Moterų studijų centro narės bei UNICEF Lietuvos nacionalinio komiteto atstovė Vanda Vainauskienė.

Gautų rezultatų analizė rodo, kad toli gražu ne visada socialinė padėtis visuomenėje, išsimokslinimas, profesinis statusas lemia tėvų elgesį su vaikais [9,psl.45 ].

REKOMENDACIJOS PASTEBĖJUSIEMS SMURTĄ PRIEŠ VAIKUS

• Pastebėjus fiziškai skriaudžiamus, žeminamus ar kitaip kankinamus vaikus, jei tai įmanoma pirmiausia reikėtų pakalbėti su smurtautoju (tėvais, globėjais) ir pabandyti jam išaiškinti, kad jo veiksmai netinkami, kelia grėsmę vaikui, jo vystymuisi ir raidai.
• Reikia stebėti ar smurto prieš vaiką atvejai nesikartoja.
• Reikėtų pasiūlyti vaikui pasiskambinti į vilties liniją, kad jam būtų suteikta psichologinė pagalba, kad gautų patarimų kaip elgtis.
• Pastebėjus ypač žiauraus smurto atvejus reikėtų kreiptis į policiją.

MŪSŲ NUOMONĖS

REGINOS NUOMONĖ
Smurtas prieš vaikus – tai senas vaikų auklėjimo metodas, paremtas fizinėmis bausmėmis. Smurtaudami prieš mažamečius suaugusieji nesąmoningai (kartais ir puikiai tai suvokdami) išlieja visas neigiamas emocijas, nepasitenkinimą, pykti, nerimą ir neviltį, kurie glūdi jame. Smurtas prieš vaiką gali reikštis įvairiai – nuo papurtymo, patampymo už ausies, antausio iki smūgių kumščiais, įvairiais buityje naudojamais daiktais, spyrių. Bet kuriuo atveju, prieš vaiką, silpnesnį, reikalaujantį globos asmenį, yra naudojama fizinė jėga. Taip mažametis yra žalojamas ne tik fiziškai, bet ir žeminamas, traumuojamas dvasiškai.
JŪRATĖS NUOMONĖ
Smurtas prieš vaikus – tai fizinis, psichologinis, dvasinis vaiko žalojimas, kuris ateityje gali turėti nepataisomų pasekmių: sužaloja vaiko psichiką, sukelia įvairius vystymosi sutrikimus, vaikui gali būti sunku adaptuotis aplinkoje, bendrauti su bendraamžiais, suaugusiais. Smurtą patyręs vaikas dažnai jaučia įvairias baimes, atsiranda depresija, stresai. Vaikas patyręs smurtą dažnai pats tampa smurtautoju.
RAMŪNO NUOMONĖ
Smurtas prieš vaikus – tai neigiamas tėvų ar kitų suaugusiųjų veiksmas, kai nukenčia vaikas, kuris yra nepajėgus apsiginti.
Prieš vaikus smurtauja ne tik alkoholį, narkotikus. vartojantys suaugusieji, bet ir gerbiami visuomenėje asmenys. Smurtas prieš vaikus būna ne tik fizinis, bet ir psichinis, seksualinis.
BENDRA NUOMONĖ
Smurtas prieš vaikus – tai senas vaikų auklėjimo metodas, paremtas fizinėmis bausmėmis. Smurtas prieš vaiką reiškiasi įvairiai – nuo papurtymo, patampymo už ausies, antausio iki smūgių kumščiais, įvairiais buityje naudojamais daiktais. Bet kuriuo atveju, prieš vaiką, silpnesnį, reikalaujantį globos asmenį, yra naudojama fizinė jėga. Taip mažametis yra žalojamas ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Smurto pasekmės nepataisomos: sužalojama vaiko psichika, kyla įvairių vystymosi sutrikimų, vaikui sunku adaptuotis aplinkoje, bendrauti.

IŠVADOS

Smurtas prieš vaikus pastaruoju metu, kelia didžiulį bendruomenės nerimą. Nors įkurta daug tarnybų, kurių tikslas – apsaugoti vaikus nuo tėvų ir suaugusiųjų smurto, kolkas ši veikla neduoda laukiamų rezultatų. Kiekvienas ir toliau auklėja savo atžalas taip, kaip jiems atrodo geriausiai.Todėl akivaizdu, jog problemą reikia spręsti.
Kokios gi yra smurto prieš vaikus priežastys:
Turbūt pati pagrindinė priežastis ta, jog vaikus dažniausiai muša vaikystėje mušti tėvai. Taigi prievartos išmokstama.
Dažnai pasitaiko ir taip, jog vaikai mušami nė už nieką. Tėvai paprasčiausiai išlieja susikaupusias emocijas ant vaikų.
Kiti savo vaikus muša esą ,,iš meilės” , norėdami gero savo vaikui.
Tačiau tik nedažnas susimąsto kokią žalą daro tėvas, mušdamas savo vaiką:
Mušamas vaikas patiria netik fizinį skausmą, bet ir stipriai sužalojama jo psichika:
Visų pirma vaikas patiria didžiulį pažeminimą, atsiranda nuolatinės baimės.
Dažnai ir žiauriai mušamam vaikui būdingi emocijų, pažintinės veiklos ir elgesio pakitimai. Toks vaikas dažnai patiria depresiją, jis baimingas, išgyvena kaltės ir gėdos jausmus, būna dirglus. Atsiranda įvairūs kalbos sutrikimai.
Tenka pripažinti ir tai, jog smurtą patyręs vaikas, pats galiausiai tampa smurtautoju.
Smurtą patyrusiems vaikas būtina visokeriopa pagalba. Padėti gali netik įvairios institucijos, svarbu nebūti abejingais ir kaimynams, draugams, pažystamiems, jei jaučia ar žino, kad prieš vaiką yra smurtaujama.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Ar teisus stipresnis?, Smurto apžvalga Lietuvoje. Vilnius, 1997
2. Bumblytė, L. Apsaugokime savo vaikus nuo smurto ir prievarto. www. kvsc.lt
3. Daunytė, S. Strundžienė, L.Smurtas prieš moteris ir vaikus Lietuvoje. Vilnius, 1997
4. Gincman, J., Paulavinskienė, B. Vionance Against women and children in Lithuania. Actamedicina Lithuanica, 2002 09 Nr. 2, Psl. 20
5. Marteikaitė, A. Vaikų patirtas smurtas gali palikti randus jų sielose. Respublika, 2002 10 25
6. Vainikauskaitė, S. Smurtas prieš vaikus. Katalikų pasaulis, 2002 11 psl.39-41

Leave a Comment