Šeimos funkcijos ir jų reikšmė šeimos gyvenime

Įvadas

Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 16 str. sako, kad „vyrai ir moterys pasiekę brandos amžių, turi teisę be jokių apribojimų sudaryti santuoką ir sukurti šeimą. Jie turi lygias teises tiek santuolos sudarymo, tiek santuokos nutraukimo metu. Santuoka gali būti sudaryta tik tada, kad susituokiantieji duoda laisvą ir visišką sutikimą“.Tokiu principu sudaryta santuoka turėtų funkcionuoti kaip pilnavertė institucija, atlikdama visas savo sociumo jai priskirtas funkcijas. Šeimos pagrindinė funkcija pratęsti žmonių giminę, įkūnyti žmonijos nemirtingumą nuolatinėje kartų kaitoje, sudaryti sąlygas visapusiškam savo palikuonių ugdymui ir ugdymuisi, kad jie sugebėtų ir galėtų gyventi savarankišką suaugusiųjų gyvenimą. Kitos šeimos funkcijos papildo ir palengvina šią svarbią misiją.

1. Šeima ir jos paskirtis

Šeima-pirminė visuomenės ląstelė,viena pagrindinių jos struktūros elementų.Tai viena intymiausių ,pastoviausių ir veiksmingiausių vaikų ugdymo ,tautos identiteto kūrimo ir išsaugojimo ,dorovės ir dvasingumo bei kultūros ugdymo grandžiųŠeimos gyvenimas-tai ne vienkartinis aktas ,bet tolydžio trunkąs vientisas procesas.Jis dažnai priklauso nuo tėvų gyvenimo sąlygų, jų intelekto, išsilavinimo, kultūros, valios, pedagoginės išminties, kūrybiškumo ir aspiracijų. Kiekviena šeima unikali, tėvai ir vaikai nori būti savarankiški, gyventi pagal savo garbę ir sąžinę, todėl daugiausia kalbama apie tuos šeimos gyvenimo reiškinius, kurie būdingi daugeliui santuokų.Šeimos funkcijos glaudžiai siejamos su šeimos gyvenimu, kuris ypač reikšmingas vaikų auklėjimui. Šeima, kaip vieningas, gyvas biosocialinis ir psichofizinis organizmas, vykdydama pagrindines funkcijas, natūraliai realizuoja save kaip jaunosios ir senosios kartų ugdytoją.

2. Šeimos funkcijos samprata

Šeimos funkcija suprantama kaip sutuoktinių ir kitų šeimos narių, ir su jais susijusių pareigų vienų kitiems atlikimas ir tenkinimas. Skirtingos šiemos poros, pavieniai jos nariai tenkina skirtingus poreikius ir atlieka skirtingas pareigas vieni kitiems ir visuomenei.Šių poreikių tenkinimas ir pareigų atlikimas glaudžiai susiję su abipuse pagarba, meile ir laime šeimoje.Todėl sutuoktiniai dirbdami savo profesinį darbą, neužmiršta šeimos, vienas kitam skiria dalį savo laiko, remia vienas kitą, gyvena vienaskito gyvenimu, tvarko savo seksualinį gyvenimą.

Svarbu, kad kiekvienas šeimos narys visuomet ir besąlygiškai darytų viską ką gali šeimos ir visuomenės labui.

3. Šeimos funkcijos

Vaikų gimdymasVaikų gimdymas tiesiogiai susijęs su emociniu sutuoktinių poreikiu pratęsti save savo vaikuose.Vaiko gimimas praturtina šeimos narių dvasinius ryšius, gyvenimo pažinimą. Tai šeimos moralinė, o visuomenės ekonominė būtinybė.Vaikų sveikata, ligų profilaktika priklauso nuo šeimos buities kultūros, sutuoktinių sveikatos, geneologijos.Anot Vydūno “ žmogus, kaip mes jį regime, tai esti, kūniškasis jo pavidalas, tampa gaminimu, kad juo žmogui suteikiamas žinomasis gyvenimas ir kartu su tuo jam tenka stiprybė – sveikata arba liga- silpnybė. Turbūt ir akliausiam numanu, kad labai didžiam žmonių skaičiui kūno ligos šaknėja tame kaip jis gamintas ir gimdytas…..Dvasios ir sielos didvyriai gims, kad mūsuose gaminamas įvyks iš gyvo atjautimo to, koks svarbus ir kartu nuostabus bei kilnus dalykas yra gimtis ir gaminimas.”(Vydūnas, 1991,p.153-154 )Gimstamumo dimamika dažniausiai siejama su kokybiniu reprodukcijos tipo kitimu, vykstant mokslo ir technikos pažangai, urbanizacija, socialine grupe, kuriai priklauso tėvai, sutuoktinių vertybine orientacija, socialinėmis buitinėmis sąlygomis. Vaikų gimstamumas, kaip nurodo A. Mockovskis, L. Dorskis, A. Antonovas priklauso nuo šeimos tarpusavio santykių, nuo sutuoktinių savijautos šeimoje.Vaikų gimstammasreikalauja iš tėvų ilgalaikio pasiaukojimo, dalies savo poreikių tenkinimo atsisakymo, todėl dažnai šiuolaikinėje visuomenėje vaikų gimdymo poreikį nustelbia karjeros, išsimkslinimo, geresnės, turtingesnės buities poreikis.

Vaikų auginimasVaikų auginimas – viena svarbiausių šeimos dvasinio gyvenimo funkcijų.JI tenkina emocinius motinystės ir tėvystės poreikius bei visuomenės reikmes.Šeima yra tobuliausias vaiko auginimo institutas. Ji palankiausiai veikia vaiko psichiką, skatina jo protinį ir dorovinį vystymąsi. Šeimoje vaikas nuolat stebi ir perima šeimos gyvenimo būdą, dorovinę ir dvasinę kultūrą, elgesį, vertybines nuostatas. Kartu su tėvais tvarkydami šeimos ūkį, perimdami vyresniųjų gyvenimo ir auklėjimo patyrimą, jie formuojasi kaip būsimieji sutuoktiniai, tėvai. Šeima vaiką saugo nuo klaidingų poelgių, padeda įveikti gyvenimo sunkumus. Pasak Vydūno” paprastai žmogus namuose pradeda gyventi pasaulyje. Namai yra ta vieta, kurioj jis pirmiau santykiauja su juo. Iš namų žmogus žiūri į pasaulį. Ir pasaulis pirmiau namuose žmogų pasitinka. Tokia tad namų reikšmė……Namai sudaro tarsi mažą pasaulį, ir žmogus namuose tiek viso pasaulio turini, kiek, dar nestiprėjęs, pakelti gali. Namai apsaugoja žmogų nuo visų pasaulio žiaurumų, nuo šalčio ir kaitros, darganos ir sniego. Jie gelbi žmogui jo gyvybę apsaugoti, jo sveikatą išlaikyti. ( Vydūnas, 1991, p.127 )

Vaikų auklėjimasAuklėjamoji funkcija glaudžiai susijusi su vaikų auginimu šeimoje. J Maciaškova savo eksperimentiniame veikale “Mokyklos vaidmuo rengiant jaunimą šeimyniniam gyvenimui” nurodo ką turėtų duoti šeimos auklėjimas:● garantuoti visapusišką vaiko fizinį vystymąsi;● ugdyti nuolatinio mokymosi motyvus;● supažindinti su visuomenės elgesio normomis;● formuoti estetinį, etinį suvokimą, pagarbą tautos tradicijoms, simboliams;● supažindinti su kultūra, menu, rekreacijos būdais;● ugdyti komunikacinius sugebėjimus;● ugdyti teigiamą požiūrį į šeimą, šeiminius santykius;● ruošti savarankiškam gyvenimui, ugdant kūrybiškumą ir bendradarbiavimą šeimos gyvenime bei pasitinkant gyvenimo sunkumus ir problemas.● sudominti vaikus visuomenės problemomis, formuoti doras pozicijas, įtraukti į socialinius šalies pertvarkymus.

“Žmogus nuolatai pakinta, kaip jau matėme. O tam žmonės pakeičia žmogų, o tam yra namai, kad žmogus čia augintų savo žmogiškumą” (Vydūnas).Tautos etoso tęstinumo ir puoselėjimo funkcija.Vaikų auklėjimas šeimoje glaudžiai susijęs su tautos etoso tęstinumo ir puoselėjimo funkcija.Etosas – natūralus ilgainiui susiklostęs istorinis dorumo paveldas, tai gyva tautos dvasia, siejanti mus su praeitimi. Lietuvių tautos etninės kultūros kloduose slypi vaiko tautiškumo ir dorovingumo, dvasingumo ugdymo versmės. Šeima turi pažinti, branginti ir puoselėti savo tautines ir asmenines “šaknis”, nes toks pažinimas, anot psichologų “suteikia žmogui priemones geriau save pažinti, priimti savo charakterio svyravimus ir sėkmingai nesitaikyti su savo gyvenimo sunkumais” (Brazytė-Bindokienė D. “Lietuvių papročiai ir tradicijos išeivijoje = Lithuanian Customs and tradicions. Transl. from Lith. by Vita Masaitis. Chikago, Illinas. Pasaulio liet. bendruomenė, 1989.P.21.).Tautos etosas šeimai suteikia didelę dvasinę galią, padeda išsaugoti dorovę, orumą ir psichikos tvirtybę. Tautos tradicijose slypi liaudies pedagogikos išmintis.Todėl viena ryškiausių visų papročių, tautosakos prasmių – auklėjamojiŠeimoje labai svarbus tautinis tėvų ir vaikų apsisprendimai, tautinė mąstysena, estetinis suvokimas. Tautiškai susipratusiai šeimai turėtų rūpėti etninio tipo tobulinimas. Tačiau nedera nukrypti į etnocentrizmą, kad jis netaptų svarbesnis už demokratinį ir kultūrinį procesą.

Kiekvienos tautos žmonės, nesvarbu kokioje valstybėje jie begyventų, turi lygias teises ir laisves mylėti savo tėvynę, kalbą, kultūra.Ūkinė ir ekonominė šeimos funkcija

Vaikų auginimas ir auklėjimas glaudžiai susijęs su deramu šeimos ūkinės bei ekonominės funkcijos plėtojimu. Šeimos ūkis ir ekonomika buvo ir lieka svarbus šeimos gyvenimo veiksnys.Šeimos ekonomika apima jos santykius susijusius su egzistavimo, materialiniu ir kai kurių dvasinių poreikių tenkinimu, namų ir asmeninio ūkio, biudžeto tvarkymu, šeimos valdymu, tarpusavio parama, sveikata, darbu namuose ir įstaigoje. Sėkmingam ūkinės, ekonominės veiklos vyksmui reikalingas jos narių darbštumas, metodiškumas, tvarkingumas, ekonomija, mokėjimas organizuoti tvarką be didelių išlaidų.Ūkinė bei ekonominė f-ja tiesiogiai susijusi su žmonių pragyvenimo lygiu. Kuo turtingesnė visuomenė, tuo didesnį pasirinkimą turi šeima, tvarkydama ekonomiką ir naudodamasi jos gėrybėmis. Šiuo metu, kai šeimos ūkį, ekonomiką, elgesį reguliuoja žiauri rinkos tikrovė, svarbu, kad šeima, tvarkydama savo ūkinius reikalus, išsaugotų dorovingumą, tvirtumą, išlaikytų savo identiškumą, ryžtingumą, pasitikėjimą savo jėgomis ir geresnių laikų viltį.Šeimos ekonomikai svarbią reikšmę turi ir jos narių tarpusavio santykiai. Jei jie normalūs, bendromis jėgomis ir sumaniai tvarkomas ūkis ir biudžetas, o santaupos skiriamos palankesnių gyvenimo sąlygų sudarymui, kultūriniams poreikiams, vaikų auginimui.Šeimoje vaikai mokosi tvarkyti ūkį ir ekonomiką – labai svarbų asmenybės socializacijai.Namų ūkio tavrkymo atžvilgiu, šeimos skirstomos (pagal T.Afanasjevą):1. Tradicinės šeimos tipas. Visos pajamos gaunamos sąžiningai, šeimos tikslas – aprūpinti šeimą viskuo kas būtina visų jos narių profesiniams sugebėjimams pritaikyti.2. Šeimos, kurių nariai pirmiausia rūpinasi ugdyti kūrybinius sugebėjimus. Jų ūkis – tik priemonė dideliems gyvenimo planams įgyvendinti.3. Šeimos, kurios stengiasi gyventi nejausdamos materialinių trūkumų, savo malonumui.4. Šeima, kurios pagrindinis tikslas sukaupti kuo daugiau pinigų, brangių daiktų. Nevengiama ir nešvarių turto įsigijimo būdų. Prarandamos tikrosios žmogiškos vertybės.

5. Šeima su minimaliais materialiniais poreikiais.6. “Bohemiška” šeima. Vyrauja triukšmas, linksmybė, namuose yra neįprastų daiktų. Paprastai įlindę į skolas.7. Šeimos, kurios neturi savo nuomonės ir gyvenimą planuoja pagal kitų šeimų skonį, nori pralenkti kitus.Šie tipai retai sutinkami gryni ir šeimos gyvenimo eigoje neretai keičia vienas kitą ar jį papildo.Dvasios turtingumas ar menkumas ypač atsispindi šeimos ekonomikoje, jos buityje.Rekreacinė šeimos funkcija

Rekreacija – prasmingas laiko leidimas. Tai dvasinio šeimos komforto kūrimas, dvasinių ir fizinių jėgų atstatymas, turiningas ilsėjimasis.Poilsis suprantamas įvairiai: ir kaip malonumą, kaip sveikatos palaikymą, kaip šeimos kultūros išraišką, kaip laisvą laiką ir pan.Šios funkcijos plėtotė šeimoje priklauso nuo gaunamų pajamų, nuo buitinio aptarnavimo tinklo, nuo šeimos sugebėjimo deramai pasiskirstyti namų darbus.Poilsio šeimoje kokybė ir organizavimas priklauso nuo kultūrinių, estetinių, dorovinių jos narių poreikių.Rekreacija šeimoje padeda sumažinti įtampą, gerina jos narių tarpusavio santykius, padeda iškrauti darbe kilusias neigiamas emocijas. Sutuoktiniai turi išmokti atskirti darbą nuo šeimos aplinkos, sugebėti išlaikyti nepaviršutiniškus tarpusavio santykius, pagarbą, pripažinimą, švelnumą vienas kitam.Rekreacinė funkcija turi padėti šeimai suartėti.

Komunikacinė šeimos funkcija

Tai šeimos bendravimas, išgyvenimai, keitimasis patyrimu ir mintimis apie gautą informaciją, domėjimasis literatūra, menu.Kaip kiekviena šeima savita, taip jos šeimos narių bendravimas yra savitas ir sudėtingas. Jis priklauso nuo jų dorovinio brandumo, sugebėjimo kritiškai save vertinti, intelekto, suinteresuotumo bendrauti, pažinti, išgyventi.

Šeimos komunikacijos rūšys yra šios (pagal M.Epštein):1. Efektyvi komunikacija, pasižymi emocine informacija.2. Instrumentinė komunikacija, susijusi su žmogaus gyvenimo smulkiomis detalėmis – užduotimis.3. Neutrali komunikacija, tai informacija nesusijusi su žmogaus gyvenimo procesu.

Perduodama informacija gali būti aiški ar užmaskuota, dviprasmiška, tiksli ar perkeltinė.Ypač pavojinga šeimnos narių tarpusavio santykiam paini, bet neprieštaringa informacija ir paradoksali, paini informacija. Tokia informacija gali sutrikdyti žmogų, kuriam ji skirta. Bendravimo poreikio patenkinimas labai svarbus normaliam vaikų psichosocialiniam vystymuisi.

Emocinė šeimos funkcija

Šeima yra ta vieta, kur žmogus turėtų rasti emocinį prieglobstį. Kiekvienas žmogus jaučia poreikį gyventi kartu su jam artimais žmonėmis. Šeimoje žmonės savo emocijomis vienas kitą šildo, ir tai viena svarbiausių asmeninės laimės priežasčių. Emociniam pasitenkinimui reikalingas emocinis ir jausminis tėvų bei vaikų tarpusavio prieraišumas, natūralus, turtingas bendravimas. Emocinis šeimos mikroklimatas pirmiausia priklauso nuo pačių sutuoktinių pastangų, suinteresuotumo kurti sau ir savo vaikams šiltą, jaukią aplinką. Jie turi vyti šalin nerimą, abejones, nusivylimą, stengtis išlaikyti emocinį prieraišumą ir pagarbą vienas kitam, suteikti šeimai saugų pagrindą. Sudaryti sąlygas mylėti ir būti mylimam.“Prieraišioji meilė yra kukli, slaptinga, drovi ir paprasta. Joje vyraujantis jausmas – ramus, jaukus. Ji garsiai, triukšmingai nereiškaima, su ja viešai neparoduojama… Prieraišiajai meilei būdinga dar ir tai, kad ji praplatina mūsų minties horizontus, išmoko pastebėti kitus, paskui juos pakęsti, vėliau jiems nusišypsoti, vėliau jais gėrėtis ir pagaliau juos branginti” (A. Paškus, 1995, p. 80-82).Reguliuojančioji funkcija

Šeima atlieka jos narių emocijų ir elgesio kontrolės funkciją. Šeimos nariai kontroliuoja vieni kitų elgesį: tai sutuoktinių veiksmų tarpusavio kontrolė, vaikų elgesio kontrolė ir vaikų kontrolė tėvų atžvilgiu.Anot P. Šteinhauer yra 6 šeimos pusiausvyros reguliavimo principai:1. Šeimoje visi nariai turi nustatytus vaidmenis.2. Kiekvienas šeimos narys turi tikslius (aiškius) ir neapibrėžtus vaidmenis.3. Vadovaudamasi tam tikrais vaidmenimis ir taisyklėmis, šeima turi jai būdingų problemų sprendimo būdų.4. Kiekvienas šeimos narys išlaiko tarpusavio pusiausvyrą. Pusiausvyra nuolat kinta, atnaujinama.5. Šeimos pusiausvyra reguliuojasi pati savaime. Pasikeitimų priėmimas priklauso nuo šeimos sugebėjimo prisitaikyti.6. Šeimos pusiausvyra susijusi su jos pačios savigyna nuo skausmingų gyvenimo dalykų.Labai svarbu, kad šeimos narių pasirinkti ar jiems paskirti vaidmenys atitiktų realiai jų atlikimo galimybes, nes tai lemia šeimos santykių harmoniją, pusiausvyrą. Šeimos vienybę sąlygoja protingas jos narių suderinimas, nepažeidžiant šeimos narių asmeninių poreikių.

Seksualinis sutuoktinių gyvenimas

Seksualiniame gyvenime žmonės ieško laimės, seksualinio poreikio tenkinimo pilnatvės. Jis praturtina žmones, suteikia malonių emocijų, slopina įtampą, rūpesčius, stiprina draugystę, saugumo jausmą.Vyras ir žmona padeda vienas kitam pajusti lyties jausmą – būtiną normalaus žmogaus gyvenimui visuomenėje. Lytinių santykių harmonija gerina sutuoktinių tarpusavio santykius. Nykstant meilei prapuola ir seksualinė harmonija. Tėvai, auklėdami savo vaikus, stengiasi išugdyti sveiką jų požiūrį į seksą, seksualinius santykius. Čia labai svarbus tėvų pavyzdys. Normalus tėvų seksualinis gyvenimas šeimoje, yra vaikų ruošimas seksualiniam gyvenimui. Tačiau erotinis pasitenkinimas neturėtų tapti kultu, užgožti kitų gyvenimo siekių ir vertybių.Visos šeimos funkcijos tarpusavyje sąveikauja, viena kitą papildo, stiprina. Šeimos funkcijos nuolat vystosi ir kinta kartu su šeima. Išnykus vienai, ją gali papildyti kitos, šeima prie jų prisitaiko ir išgyvena.

4. Pasirinktos šeimos psichologinė analizė

Tikslas: trumpai paanalizuoti pasirinktos šeimos funkcijas.Bendra šeimos charakteristikaŠeima gyvena Marijampolėje 2 kambarių bute.Vyras – Gediminas, gimes 1970m.Žmona – Daiva, gimusi 1975m.Vaikai:dukra – Roberta, gimusi 1995m. (iš pirmosios motinos santuokos);sūnus – Domantas, gimęs 2003m. (gimęs antroje santuokoje).Ir vyras ir žmona turi vidurinį išsilavinimąŽmona nedirba, vyras turi privatų nedidelį verslą.Šeimos pajamos susideda iš vyro parnešamo uždarbio, žmonos socialinės pašalpos, vaikui auginti, bei alimentų dukrai, iš I-os sios santuokos.

Trumpa psichologinė šeimos funkcijų analizėŠioje šeimoje atliekamos visos anksčiau aprašytos funkcijos. Viena iš jų, vaikų gimdymas jau atlikta, jos vietą užėmė vaikų auginimo ir auklėjimo junkcijos.Šiek tiek paviršutiniškai atliekama tautos etoso tęstinumo ir puoselėjimo funkcija, šeimoje laikomasi tik pačių pagrindinių tradicijų ir tai dažnai tik dėl to, kad “visi taip daro”, o ne iš vidinių paskatų. Vaikai neauklėjami tautiškumo dvasioje, labiau akcentuojamos ir vertinamos materialinės, o ne dorovinės, dvasinės vertybės.

Ūkinių-ekonominių funkcijų patenkinimas glaudžiai susijęs su šeimos pajamomis. Šeimos tipas namų ekonomikos tvarkymo prasme panašus į tradicinį šeimos tipą, su šeimos, kuri vadovaujasi kitų šeimų skoniu, noru pralenkti kitus, tipo elementais.Šeimos rekreacinė funkcija šeimoje suprantama taip, kaip ir daugelyje Lietuvos šeimų: televizoriaus žiūrėjimu, lankymusi svečiuose. Vyras mėgsta leisti laisvą laiką su draugais prie alaus bokalo, žvejodamas, t.y. Atskirai nuo šeimos. Todėl šeimoje dažnai konfliktuojama būtent dėl nevienodo sutuoktinių požiūrio į šeimos rekreaciją. Žmona, ant kurios pečių gula vaikų auginimo,auklėjimo, namų ūkio tvarkymo funkcijų atlikimas priešinasi tokiam vyro požiūriui. Tai įtakoja ir emocinę bei seksualinę šeimos funkcijas. Šeimoje dažnai vyrauja įtampa, sunku išsaugoti pusiausvyrą, pavargusi žmona dažnai būna priešiškai nusiteikusi vyro, o neretai ir niekuo dėtos dukros atžvilgiu. Jausdama tokią atmosferą, dukra vis dažniau lankosi pas tėvą, užtrunka pas drauges. O dažnai ir pasipriešina motinos reikalvimams. Šeimos emocijų ir elgesio kontrolę daugiausia atlieka žmona.Ji bando sukontroliuoti vyro, dukros elgesį, problemų sprendimo būdu dažnai pasirinkdama konfliktą. Vyras nuolat aktyviai priešinasi tai kontrolei, reikalaudamas savarankiško pasirinkimo laisvės.5. Išvados

1. Visos šeimos funkcijos šeimai yra vienodai svarbios ir reikalingos.2. Labai svarbus šeimos narių savanoriškas dalyvavimas, geranoriškos pastangos funkcijų atlikime.3. Nuo šeimos poreikių tenkinimo ir pareigų atlikimo organizavimo priklauso joje augančių vaikų visapusiškas asmenybės formavimas ir jų pasirengimas gyventi šeimoje ir sociume.

6. Literatūra

1. Bajoriūnas Z. Šeimos edukologija. Vadovėlis.-Vilnius, 19972. Vydūnas. Sveikata, jaunimas, grožė. Gimdymo slėpiniai.-Kaunas, 19913. Paškus A. Žmogaus meilės.-Vilnius, 1995 4. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Oficialus tekstas

Turinys

Įvadas 11. Šeima ir jos paskirtis 22. Šeimos funkcijos samprata 23. Šeimos funkcijos 2Vaikų gimdymas 2Vaikų auginimas 3Vaikų auklėjimas 3

Tautos etoso tęstinumo ir puoselėjimo funkcija. 4Ūkinė ir ekonominė šeimos funkcija 5Rekreacinė šeimos funkcija 6Komunikacinė šeimos funkcija 6Emocinė šeimos funkcija 7Reguliuojančioji funkcija 7Seksualinis sutuoktinių gyvenimas 84. Pasirinktos šeimos psichologinė analizė 85. Išvados 96. Literatūra 10