Lietuvos paviršinių vandenų monitoringas

Turinys:
1. Įžanga. Paviršinio vandens monitoringas – kas tai?
2. Upių monitoringas
3. Ežerų ir tvenkinių monitoringas
4. Kuršių marių monitoringas
5. Baltijos jūros monitoringas
6. Išvados

Paviršinio vandens monitoringas – kas tai?
Lietuvos vandens monitoringas – tai viena iš geriausiai organizuotų valstybinių aplinkos stebėjimų sistemų Lietuvoje.
Monitoringas – tai stebėjimas. Šiuo atveju paviršinių vandenų (t.y. upių, ežerų, Kuršių marių bei Baltijos jūros) stebėjimai. Vandens monitoringas yra atliekamas norint gauti informaciją apie požeminio bei paviršinio vandens būklę, ilgalaikius pokyčius, aplinkos apsaugos priemones.
Vandens monitoringas yra skirtomas į:
· paviršinio vandens
· požeminio vandens monitoringą
Vandens monitoringo tikslas yra kaupti ir teikti sistemišką mmatavimais ir kitais metodais pagrįstą informaciją apie paviršinio ir požeminio vandens kokybę, vertinti vykstančius gamtinius procesus, antropogeninės veiklos įtaką.
Šiuo darbu norėčiau Jus supažindinti su Lietuvos paviršinio vandens monitoringu, stebėjimų uždaviniais, struktūra ir kita su informacija apie Lietuvoje atliekamo paviršinio vandens stebėjimus.
Upių monitoringas
Upių monitoringas yra skirstomas į dviejų rūšių stebėjimus – vandens kokybės ir hidrometrinius stebėjimus.
Upių vandens kokybės monitoringą vykdo Aplinkos apsaugos ministerijos tyrimų centras ir 8 regioniniai departamentai. Vandens pavyzdžiai yra imami iš upių aukščiau miestų, sąlyginai neteršiamose upėse, žemiau miiestų paskutinio nuotėkų išleistuvo, upių žiotyse, upių, kertančių šalies sieną, pasienyje. Šiuo metu nustatoma apie 70 vandens kokybės rodiklių 47 Lietuvos upėse 99 stebejimo stotyse.
Hidrometrinius matavimus Lietuvos upėse atlieka Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, kuriai priklaauso 70 hidrometrinio matavimo stočių.
Pagrindiniai upių monitoringo uždaviniai yra:
· teikti informaciją apie hi

idrologinius, hidrocheminius ir biologinius procesus, taršos pobūdį, koncentracijų lygį, nustatyti labiausiai užterštas upes ir jų taršos priežastis,
· nustatyti upių nuotėkio ir vandens cheminės sudėties priklausomybę nuo antropogeninės veiklos pobūdžio baseine,
· teikti pasiūlymus dėl vandens kokybės gerinimo ir monitoringo programos tobulinimo,
· vertinti įgyvendintų priemonių efektyvumą ir prognozuoti galimus vandens kokybės pokyčius.
Monitoringo struktūra
Paviršinio vandens kokybės stebėjimo stotys yra visuose Lietuvos gamtiniuose-geografiniuose regionuose, kaip jau minėjau, aukščiau ir žemiau stambių miestų, upių žiotyse, ir sąlygiškai neteršiamose upėse. (Čia Jūs matote Lietuvos žemėlapį, kuriame yra pavaizduotas upių vandens kokybės hidrocheminių stebėjimų stočių tinklas).

Upių vandens kokybės hidrocheminių stebėjimų stočių tinklas
Ežerų ir tvenkinių monitoringas
Stebėjimų sistemoje numatytų ežerų plotas – 12171 ha, o tai sudaro 13 procentų visų Lietuvos ežerų ploto.
Vandens užterštumo stebėjimai bus vykdomi skirtingo eutrofikacijos (eeutrofikacija — vandenų biologinio produktyvumo didėjimas) laipsnio ežeruose. Tai įgalins gauti išsamią informaciją apie eutrofikacijos procesų eigą ir mastą, išryškinti pagrindines ir bendras ežerų raidos tendencijas ir suvokti priežastis.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba hidrologinius stebėjimus vykdo Kauno mariose ir Lukšto, Tauragno, Dusios bei Žuvinto ežeruose.
Pagrindiniai ežerų monitoringo uždaviniai yra:
· nustatyti bei palyginti Lietuvos ežerų bei skirtingų Lietuvos regionų ežerų bei tvenkinių hidrologinius, hidrocheminius ir hidrobiologinius parametrus,
· teikti informaciją apie Lietuvos ežerų ir tvenkinių būklę, informuoti visuomenę apie vandens kokybės pokyčius, spręsti ekologines problemas,
· teikti va

andens režimo ir užterštumo stebėjimo duomenis ir jais remiantis optimizuoti tvenkinių vandens režimo valdymą.
Monitoringo struktūra
Siekiant tiksliau prognozuoti vandens telkinių sistemos raidą, bus atliekamas reguliarus bei rotacinis ežerų ir tvenkinių monitoringas.
Reguliarų ežerų monitoringo tinklą sudaro 13 didžiųjų Lietuvos ežerų, kurių paviršiaus plotas didesnis kaip 10 km2. (Šiame žemėlapyje Jūs ir matote reguliaraus ežerų monitoringo tinklą). Ežerai yra išsidėstę skirtingose Lietuvos orografinėse vietose ir yra nevienodos antropogeninės apkrovos.
Rotacinio monitoringo tinklą sudaro 50 ežerų ir tvenkinių (po 10 per metus) tolygiai išdėstytų visuose Lietuvos gamtiniuose geografiniuose regionuose.

Kuršių marių monitoringas
Nuo 1992 m. Kuršių marių monitoringą atlieka Aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų centras. Nuo 1993 m. stebėjimai jau vykdomi ekonominėje Lietuvos zonoje.
Pagrindiniai Kuršių marių monitoringo uždaviniai yra:
· rinkti ir teikti informaciją apie gamtinius procesus Nemuno deltoje, Kuršių mariose, Klaipėdos sąsiauryje,
· rinkti ir teikti duomenis apie eutrofikacijos procesų (eutrofikacija — vandenų biologinio produktyvumo didėjimas) eigą ir jų įtaką biotai,
· vertinti teršalų koncentracijos lygį vandenyje, grunto nuosėdose, jų akumuliaciją,
· vertinti gyvūnų rūšių biologinę įvairovę, populiacijų būklę,
· kurti matematinius modelius, padedančius kontroliuoti aplinkos būklę bei vertinti ilgalaikius pokyčius.
Monitoringo struktūra
Kuršių mariose okeanografinis stočių tinklas yra susiformavęs per daugelį stebėjimo metų ir aprėpia visus rajonus, kuriuose Kuršių marių vanduo gali būti vekiamas Nemuno ir kitų sausumos vandenų , kur vyksta aktyvūs hidrodinaminiai procesai , kur miestų ir gyvenviečių antropogenizuotas vanduo pa

atenka į marias. Stočių tinklas apima Klaipėdos uosto įtakos zoną, saugomąsias teritorijas, Baltijos jūros vandenis, įtekančius į marias, ir kitas aktyviąsias zonas. (Šiame žemėlapyje yra pavaizduotas stebėjimo stočių tinklas Kuršių mariose).

Baltijos jūros monitoringas
Nuo 1992 m. Baltijos jūros monitoringą atlieka Aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų centras. Nuo 1993 m. peržiūrėjus Baltijos jūros tyrimų programą, stebėjimai atliekami tik ekonominėje Lietuvos zonoje ir iš dalies gretimuose rajonuose, turinčiuose poveikį mūsų šalies jūriniams resursams.
Baltijos jūros monitoringo programa glaudžiai susijusi su Baltijos regiono šalių vykdoma Helsinkio komisijos (HELCOM) programa ir atitinka nacionalinius ir tarptautinius reikalavimus.
Pagrindiniai Baltijos jūros monitoringo uždaviniai yra:
· rinkti ir teikti informaciją apie gamtinius procesus Baltijos jūros priekrantėje ir atviroje jūroje,
· rinkti ir teikti duomenis apie eutrofikacijos (eutrofikacija – vandenų biologinio produktyvumo didėjimas) procesų mastus ir jų įtaką biotai,
· vertinti teršalų koncentracijos lygį vandenyje, gruntuose, jų akumuliaciją,
· vertinti gyvūnų rūšių biologinę įvairovę, populiacijų būklę,
· rengti matematinius modelius ilgalaikiams aplinkos pokyčiams įvertinti,
· stebėti jūros kranto dinamiką.
Monitoringo struktūra
Jau trečias dešimtmetis vykdomi stebėjimai Baltijos jūroje leido parinkti optimalų monitoringo stočių tinklą, kuris apima tiek Lietuvos priekrantės vandenis, tiek ir atvirą jūrą. Stotys parinktos taip, kad būtų gaunama išsami informacija apie jūros, priekrantės zonos ir labiausiai teršiamų jūros vietų būklę.
Baltijos jūros kranto dinamikos monitoringo sistemą sudaro matavimo stočių tinklas, apimantis visą Ba

altijos jūros Lietuvai priklausančio kranto atkarpą. 9(Šiame žemėlapyje Jūs matote stebėjimo stočių tinklas Baltijos jūroje).

Išvados

Monitoringas yra labai svarbi viena iš aplinkos stebėjimų sistemų. Jo dėka, mes – žmonės – galime sužinoti vandens būklę, jos pokyčius ir jei reikia – imtis atitinkamų vandens apsaugos priemonių ir mažinti neigiamą antropogeninės veiklos įtaką. Paviršinio vandens stebėjimų dėka mes gauname daug informacijos apie mus supančių upių, ežerų ir kitų vandens telkinių kokybę bei vykstančius gamtinius procesus.

Leave a Comment