Piktnaudžiaujančių alkoholiu tėvų vaikas

ĮVADAS

Didžiausias visuomenės dėmesys skiriamas alkoholizmui, piktnaudžiavimui alkoholiu ir patiems alkoholikams, šeima domimasi mažiau, o juo labiau alkoholiko namuose gyvenančiais vaikais, nors jie labiausiai kenčia gyvendami tikioje šeimoje.

Yra daugybė vaikų, kurių gyvenimą veikia tėvai alkoholikai. Piktnaudžiaujančių alkoholiu tėvų vaikus sunku atpažinti, nes jie varžosi, nesupranta, jog alkoholizmas yra liga, nemoka įvertinti nemalonios tikrovės nei apsisaugoti nuo jos.

Nors alkoholikų vaikų kančia pasireiškia įvairiu elgesiu, visiems jiems būdingas savęs nuvertinimas. Ir nenuostabu, nes literatūroje nurodoma, jog sąlygas, laiduojančias vaikui savigarbą bei savo vertės paajutimą, būtų galima šitaip glaustai apibūdinti: „Tėviška šiluma, aiškiai nubrėžtos ribos ir pagarbus elgesys“. Alkoholiko namuose šių sąlygų nebūna arba jos būna ne visada.

Mano darbo tema: „Piktnaudžiaujančių alkoholiu tėvų vaikas“. Šią temą pasirinkau todėl, jog ji yra aktuali mano pasirinktai specialybei, nes dažnai pasitaiko socialinės pedagogikos darbo praktikoje susidurti su vaikais, kurių tėvai piktnaudžiauja alkoholiu. Savo darbe aš stengsiuosi išsiaiškinti kaip tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu veikia vaiką.

1. TĖVŲ ALKOHOLIZMO POVEIKIO VAIKAMS VEIKSNIAI

Pasak psichologės L. Bulotaitės tėvų alkoholizmo įtakos vaikų sveikatai klausimai plačiai tyyrinėjami visame pasaulyje. Pripažįstama, kad tarp tėvų alkoholizmo ir vaikų fizinės ir psichinės sveikatos yra tiesioginė priklausomybė. Iki šiol diskutuotinas lieka klausimas, kaip tėvų alkoholizmas veikia vaikų sveikatą. Vieni autoriai tėvų alkoholizmą traktuoja tik kaip biologinį veiksnį, kiti didžiausią reikšmę sk

kiria mikrosocialinei aplinkai alkoholizmu sergančio asmens šeimoje. Pastaruoju metu, nagrinėjant alkoholikų vaikų nervų ir psichikos sutrikimų genezės klausimus, tėvų alkoholizmui skiriamas tiek biologinio, tiek socialinio ir psichologinio veiksnio vaidmuo. Tėvų alkoholizmo įtaka vaikams be abejo, priklauso nuo vaikų amžiaus, lyties, nuo to, kuris iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, kokie vaiko santykiai su negeriančiu tėvu ir panašiai.

Įvairūs autoriai išskiria šiuos patogeninio tėvų alkoholizmo poveikio vaikams variantus:
1. Tėvų alkoholizmo įtaka vaisiui.
2. Fizinis ar psichologinis motinos traumavimas nėštumo metu.
3. Nepakankama vaiko priežiūra.
4. Geriančio tėvo asmenybės ypatumai, asmenybės degradavimas.
5. Pakitusi motinos psichika. Literatūroje net vartojamas terminas „alkoholiko žmona“. Joms būdinga nerimas, įtampa, baimė, psichosomatiniai sutrikimai, aukštas neurotizacijos lygis.
6. Netinkamas vaikų auklėjimas. Fizinė, psichologinė, o kartais net seksualinė prievarta. Pedagoginis ir socialinis vaikų apleistumas.
7. Psichiškai traumuojanti padėtis šeimoje.
8. Mikrosocialinė aplinka, į kurią neišvengiamai patenka alkoholiko šeeima.

Apie tėvų alkoholizmo įtaką vaisiui žinoma jau seniai. Nustatyta, kad motinos alkoholizmas dvigubai pavojingesnis vaisiui nei tėvo. Nėščios moters piktnaudžiavimas alkoholiu nulemia naujagimio psichinių ir biologinių nukrypimų formavimąsi – vadinamąjį vaisiaus alkoholinį sindromą ar vaisiaus alkoholinį efektą. Šiam sindromui būdingas augimo sulėtėjimas, mikrocefalija, psichomotorinio vystymosi sulėtėjimas, dažnai lydimas protinio atsilikimo ir panašiai. Vaisiaus alkoholinis sindromas – viena iš pagrindinių protinio atsilikimo priežasčių.

Nustatyta, kad alkoholikų vaikai turi didesnę tikimybę susirgti nervų ir psichikos ligomis: neurozės, psichopatinės asmenybės formavimasis, alkoholizmas ir pan., jie yr

ra dažnesni poliklinikų ir įvairaus profilio ligoninių pacientai. Daugumos autorių nuomone, suaugusiems alkoholikų vaikams didesnė nei kitiems depresijos, nerimo, menko savęs vertinimo, nepasitikėjimo žmonėmis, intymumo problemų, bendravimo sunkumų, agresijos rizika.

2. VAIKŲ REAKCIJA Į TĖVŲ ALKOHOLIZMĄ SKIRTINGAIS AMŽIAUS TARPSNIAIS

Vaikų reakcija į tėvų alkoholizmą priklauso nuo jų amžiaus. Psichologė L.Bulotaitė savo knygoje (2004) pateikia tokius psichologės E. Marlin stebėjimų duomenis:

Vaikystėje alkoholikų vaikams būdinga:
• Mokymosi sunkumai, žemas pažangumas, mokyklos nelankymas;
• Mažai draugų;
• Psichosomatinės ligos;
• Jie dažnai tampa nesirūpinimo, prievartos ar net incesto aukomis.

Paauglystėje jie gali:
• Būti pašalinti iš mokyklos ar jos nebelankyti dėl ankstyvų vedybų, nėštumo:
• Piktnaudžiauti alkoholiu ar kitais narkotikais;
• Turėti didelių elgesio problemų;
• Kentėti nuo nerimo, depresijos;
• Bandyti žudytis.

Suaugę jie:
• Turi tarpasmeninių santykių problemų;
• Gali patirti sunkumų darbe;
• Gali tapti alkoholikais, narkomanais, psichikos ligoniais;
• Gali bandyti žudytis (2).

Daug kas pripažįsta, kad suaugę alkoholikų vaikai skiriasi nuo kitų žmonių. Tėvų pasėta baimė, kaltė, nepasitikėjimas savimi apraizgo nematomais saitais visą žmogaus gyvenimą – darbą, šeimą, laisvalaikį ir t.t.

J.G.Woititz išskyrė 13 suaugusių alkoholikų vaikų charakteristikų:

1. Nežino, kas yra normali šeima. Jie to nematė vaikystėje ir manė, kad visoa šeimos yra tokios kaip jų. Todėl jie turi daug problemų savo šeimose, dažnai išsiskiria.

2. Dažnai meluoja. Meluoja net tada, kai paprasta pasakyti tiesą. Meluoja ir tada, kai to visai nereikia. Meluoja tam, kad apgintų save ir savo šeimą.

3. Jiems sunku įgyvendinti savo sumanymus jų neatidėliojant, įvygdyti da

arbą nuo pradžios iki galo. Jie to neišmoko šeimoje. Tėvai dažniausiai duodavo labai prieštaringus nurodymus. Mažai kas šeimoje domėdavosi galutiniais darbo rezultatais, nes visų šeimos narių energija buvo skiriama pagrindinei problemai – alkoholiui.

4. Jie smerkia save. Net ir suaugę alkoholikų vaikai jaučiasi kalti dėl šeimos problemų – kad tėvas gėrė, kad jie nieko nedarė arba darė per mažai, kad jam padėtų ir pan.

5. Jiems sunku atsipalaiduoti, pasilinksminti. Neturėdami vaikystės džiaugsmų, o tik pareigas, jie to neišmoko. Todėl ir suaugę šalinasi pasilinksminimų.

6. Jie labai rimti. Kadangi visą gyvenimą jie slėpė šeimos „nelaimę“, jaučiasi vieniši, nelaimingi ir „ne tokie kaip kiti“ .

7. Jiems sunku užmegzti artimus, intymius ryšius. Nuo mažens vaikai matė, kad už juos svarbiau – alkoholis. O jie patys nėra svarbūs, reikšmingi ir apskritai verti dėmesio ar meilės. Todėl ir suaugę jie bijo būti mylimi ir mylėti, nes nepasitiki kitais žmonėmis.

8. Bijo pasikeitimų, kurių negali kontroliuoti. Nuo mažens jie troško pastovumo, ramybės. Todėl, susikūrę ją, nenori ir net bijo ką nors keisti.

9. Siekia kitų pritarimo. Vaikystėje jie tiki, kad yra „blogesni už kitus“ , suaugę – kad „nėra tokie geri kaip kiti“ . Todėl ir siekia kitų pritarimo, padrąsinimo.

10. Nori kitiems padėti, siekia sutvarkyti kitų problemas. Leidžiasi kaip ir vaikystėje būti išnaudojami.

11. Jie arba labai atsakingi, arba visai neatsakingi.

12. Labai lojalūs. To jie išmoko še
eimoje. Tik tai jiems leido išgyventi. Todėl ir suaugę stengiasi sukurti atmosferą, kad viskas gerai.

13. Neįsisąmonina, kad turi progų, galimybių. Netiki, kad patys gali ko nors pasiekti gyvenime. Jie netiki ateitimi ir todėl yra neveiklūs (3).

3. PIKTNAUDŽIAUJANČIOMS ALKOHOLIU ŠEIMOMS BŪDINGI TARPUSAVIO SANTYKIAI. VAIKŲ AUKLĖJIMO BŪDAI.

Riamiantis tyrimais, ilgalaikiais stebėjimais, asmenine alkoholikų vaikų patirtimi, bandoma išsiaiškinti, kas būdinga alkoholikų šeimoms – kokie tarpusavio santykiai, vaikų auklėjimo būdai ir panašiai.

Dažnai alkoholiko šeima lyginama su „sergančia šeima“, kuriai būdingas uždarumas, pašaliniai asmenys joje yra nepageidaujami; konfliktai ir nesutarimai ignoruojami ir neigiami. Tokiose šeimose galioja keturios pagrindinės taisyklės: šaltumas, tylėjimas, neigimas ir izoliacija.

Psichologės L.Bulotaitės teigimu vaikų padėtis, auklėjimo būdai, bendravimas su jais nėra vienodas visose alkoholikų šeimose. Išskyrus 100 alkoholikų šeimų, išskirti šie vaikų auklėjimo ir elgesio su jais tipai alkoholikų šeimose:
1. Hipoprotekcija (20 % šeimų). Nepakankama tėvų kontrolė ir dėmesys, nesirūpinimas vaiko psichikos sveikata ir elgesiu.
2. Šiurkštus elgesys. 39% šeimų tėvas, o 4% šeimų motina šiurkščiai elgėsi su vaikais, dažnai juos baudė, mušė.
3. Atstūmimas (31% šeimų). Čia skiriami du potipiai: tėvas atstumia, bet yra emocinis ryšys su motina (29% šeimų) ir visiškas atstūmimas (2% šeimų).
4. Padidėjusi moralinė atsakomybė (10% šeimų). Irgi skiriami du potipiai: paauglio bendradarbiavimas su motina sprendžiant visas šeimos problemas (4%) ir šeimos galvos vaidmuo (6%).

Nustatyta, kad tėvų elgesys priklauso ir nuo vaikų lyties. Berniukai alkoholikų šeimose gyvena daug nepalankesnėmis sąlygomis nei mergaitės. Su jais blogiau elgiamasi, jie dažnai emociškai atstumiami, mušami. Tokia situacija alkoholikų šeimose lemia būdingus vaikų jausmus ir elgesį: gėdą, kaltę, melavimą, vienišumą, nepasitikėjimą savimi. Dauguma alkoholikų šeimų stengiasi slėpti nuo aplinkinių šeimos „bėdą“ ar „nelaimę“. Tai tampa „didžiąja šeimos paslaptimi“. Taip elgtis mokomi ir vaikai. Jie niekam nepasakoja apie geriantį tėvą, stengiasi tai nuslėpti, jei reikia – net pameluoja. „Mano tėvelis išvažiavęs“, „Jo darbas labai svarbus“. Taip ir panašiai vaikai aiškina draugams, mokytojams, kaimynams, atsakydami į įvairius klausimus apie tėvą. Nekalbėdami su kitais šia tema, dauguma alkoholikų vaikų mano, kad tik jie vieni tokie nelaimingi. Kai kurie alkoholikų vaikai jaučia kaltę dėl šeimos problemų. Kartais šią nuomonę palaiko ir tėvai. Geriantis tėvas dažnai tiesiogiai kaltina šeimos narius: „Jūs sugriovėte mano gyvenimą“, „Jei ne jūs – būčiau laimingas“.

Alkoholikų vaikai nemoka reikšti savo jausmų. Šeimoje jie neturi teisės jausti, o juo labiau kalbėti apie savo jausmus. „Ir be tavęs užtenka bėdų “, „Nelįsk su savo kvailom problemom“ – taip ir panašiai sakoma vaikams, kai jie nori pasiguosti, pasidalyti jausmais, bėdomis.

Nuolatiniai nerimo ir baimės jausmai, nežinia, kas jų laukia namie, atsiliepia vaikų elgesiui mokykloje, su draugais. Jie tampa labai atsargūs, įtarūs, kontroliuoja save. Alkoholikų vaikai neturi daug draugų, nelanko būrelių, vengia pasilinksminimų.

Šie vaikai turi ir mokymosi sunkumų. L.Bulotaitė savo knygoje „Narkotikai ir narkomanija išskiria tokius alkoholikų vaikams būdingus menkesnius kognityvinės veiklos aspektus tai: verbalinių gebėjimų, abstraktaus mąstymo, problemų sprendimo, atminties. Visa tai kelia alkoholikų vaikų mokymosi ir elgesio problemų. Vaikų pažintinės veiklos sutrikimai ir su tuo susiję mokymosi sunkumai, viena vertus, yra nulemti patologinių nervų sistemos ypatumų, kita vertus – pedagoginio apleistumo. Alkoholikų vaikams dėl organizmo fizinio silpnumo (vaikystėje jie dažniau serga tiek persišaldymo, tiek infekcinėmis ligomis) būdinga nuolatinė asteninė būsena. Todėl moksleiviai greičiau pavargsta, išsenka, yra dirglūs, linkę į konfliktus. Pedagoginis šių vaikų apleistumas susijęs su netinkamu auklėjimu šeimoje- vaiku dažniausiai nesirūpinama, nesidomima jo problemomis, nepakankamai su juo bendraujama (2).

4. PIKTNAUDŽIAUJANČIŲ ALKOHOLIU TĖVŲ VAIKO PRISIIMAMI VAIDMENYS ŠEIMOJE

Alkoholizmas šeimoje paveikią visą šeimą, bet kiekvieną šeimos narį skirtingai. Sharon Wegschaider nuomone, kiekvienas alkoholiko šeimos narys prisiima tam tikrą vadmenį, kuris jam padeda išgyventi. (L.Bulotaitės knygoje „Narkomanai ir narkomanija “ 2004).

Vaidmuo, kurį prisiima vaikas, priklauso nuo to, kiek laiko tėvai priklausomi nuo alkoholio, kiek šeimoje yra vaikų ir kokie vaikų santykiai yra su kitais šeimos nariais, ir to, kuris serga priklausomybe. L. Bulotaitė savo knygoje pateikia S. Wegschaider aprašytus keturis vaidmenis, kurių dažniausiai imasi šeimos nariai.

Pirmasis vaidmuo – Šeimos herojus, kurio dažniausiai imasi pirmasis vaikas šeimoje. Jis gerai mokosi, yra tvarkingas, pareigingas ir kelia visų aplinkinių susižavėjimą. Antrasis – Atpirkimo ožys. Jis visiems kliūva, nieko neatlieka laiku ir gerai. Šeimos nariai išlieja ant jo susikaupusį pyktį dėl visų savo ir šeimos bėdų, negandų. Paprastai tai antrasis vaikas šeimoje. Pamirštas vaikas – trečiasis vaidmuo, dažniausiai ir tenkantis trečiajam vaikui šeimoje. Jis niekam neužkliūva, neturi jokių ypatingų poreikių ar reikalavimų, neprašo užuojautos, pagalbos ar paramos. Aplinkiniai dažnai net pamiršta apie jo egzistavimą. Juogdarys – stengiasi viską paversti juokais, pasišaipyti pats iš savęs ir šeimos problemų. Dažniausiai tai ketvirtasis vaikas šeimoje. Tačiau nereikia pamiršti, kad šie asmenys vienaip elgiasi, o kitaip jaučiasi. Vaidmenų aprašymai pateikti žiūrėti 1 priedas (1).

L. Bulotaitė savo knygoje „Narkotikai ir narkomanija“ (2004)., pateikia psichologės Claudijos Black išskiriamus šiek tiek kitokius vaidmenis, kuriuos prisiima alkoholikų vaikai. Teisės pažeidėjas (= Atpirkimo ožys), Atsakingasis (= Herojus), Reguliuotojas (= Pamirštas vaikas), Taikdarys (= Juokdarys). Šiems vaikams pavyksta išvengti šeimos problemų ir jie lieka „sveiki“ (2).

5. RYŠYS TARP TĖVŲ PIKTNAUDŽIAVIMO ALKOHOLIU IR BLOGO ELGESIO SU VAIKU

Naujų tyrimų duomenys vis labiau pagrindžia faktą, jog tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis narkotinėmis medžiagomis bei jų netinkamas elgesys su vaikais yra susijęs. Nustatyta, jog tokiais atvejais labiausiai kenčia su vienu iš tėvų gyvenantis vaikas, kadangi tuomet nėra kam jo apginti, sumažinti patiriamą stresą ar bent iš dalies palengvinti neigiamas tokios „tėvystės” pasekmes.

Paskutinių tyrimų duomenys internete atskleidžia aiškų ryšį tarp šių problemiško elgesio formų. 40 procentų visais netinkamo su vaikais elgesio atvejais tėvai vartojo alkoholį. Tad tokių vaikų gali būti daugiau nei oficialiai pateiktas 48000 skaičius. Tyrėjai mano, jog alkoholio vartojimo faktorius itin reikšmingas emocinės prievartos ir nesirūpinimo vaikais atvejais. Faktiškai, vaikų nepriežiūra yra pagrindinė priežastis, dėl kurios vaikai paimami iš alkoholikų namų. Tokie vaikai dažniau nei jų bendraamžiai iš normalių šeimų kenčia nuo įvairiausių fizinių, psichinių ir emocinių sveikatos sutrikimų.

Piktnaudžiaujančių alkoholiu tėvų vaikai patiria daugiau sužeidimų ir apsinuodijimų. Alkoholis slopina impulsų kontrolę, todėl jį vartojantis asmuo gali bet kada panaudoti prievartą. Tokioje aplinkoje gyvenantys vaikai neretai turi elgesio problemų. Be to, jie, kaip ir jų tėvai, gali pradėti vartoti alkoholį ir kitas narkotines medžiagas. Tai tik dar labiau apsunkina tokių vaikų padėtį tiek šeimoje, tiek visuomenėje.

Alkoholiu piktnaudžiaujantys tėvai vaikystėje taip pat patyrė tėvų auklėjimo stoką, neperėmė tinkamos tėvystės modelio ir dažnai patys augo „blogose “ šeimose. Gyvenimas tokiuose namuose pasižymi šiais bruožais: trūksta vadovavimo, pozityvių vaidmenų modeliavimo, vaikas paprastai yra izoliuojamas nuo aplinkos. Jie gyvena nuolatinio streso ir šeimos konfliktų atmosferoje (4).

6. PAGALBA PIKTNAUDŽIAUJANČIŲ ALKOHOLIU TĖVŲ VAIKAMS

Paskelbta nemažai straipsnių apie alkoholikų vaikus. Visų šių publikacijų pagrindinis tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į šiuos vaikus, paskatinti profesionalų susirūpinimą socialine bei psichologine parama, pagalba alkoholikų vaikams (L.Bulotaitė 1998).

Tačiau iki šiol nesukurta efektyvių teisinių, psichologinių ar socialinių priemonių tarpusavio santykiams, psichologiniam klimatui alkoholikų šeimose pagerinti ar apsaugoti vaikus nuo nepalankios tėvų įtakos.

Mes galime ir turime padėti vaikams. Vaikai negali pakeisti situacijos šeimoje, priversti alkoholiką mesti gerti. Pagalbos alkoholikų tėvų vaikams tikslas – parodyti, kad jie gali ir turi pakeisti save – požiūrį į alkoholizmą, požiūrį į save (L.Bulotaitė 2004).

Apibendrindami savo darbo su alkoholikų vaikais rezultatus bei patyrimą, dauguma autorių nurodo, kad alkoholikų vaikai pasijus geriau, jei žinos, kad:
• Jie nėra vieniši. Daugeliui – tiek vaikų, tiek suaugusių – gyvenančių alkoholikų šeimose, kyla panašūs rūpesčiai;
• Jie nėra kalti dėl to, kad vienas iš tėvų geria;
• Jie negali išspręsti tėvų alkoholizmo problemos. Tik pats alkoholikas atsakingas už savo gėrimą;
• Alkoholizmas – tai pirmiausia liga, o ne šeimos nelaimė. Ir šeimos nariai negali jos išgydyti;
• Alkoholizmas – liga, apie kurią daug parašyta. Literatūros studija – vaikams gali padėti atsakyti į iškilusius klausimus;
• Nereikia visko užgniaužti savyje, būtina susirasti žmogų, kuriam gali išsipasakoti savo rūpesčius, jausmus, su kuriuo gali atvirai apie viską pasikalbėti;
• Svarbiausia, ką galima ir reikia padaryti, – tai padėti sau, daugiau rūpintis savimi, savo savijauta, jausmais.

Pasak L.Bulotaitės pati efektyviausia darbo su vaikais forma – grupiniai užsiėmimai. Jie gali vykti mokykloje, ligoninėje, poliklinikoje, klube ar panašiai. Užsiėmimų skaičius – nuo 10 iki 15. Grupinių užsiėmimų metu vaikai turi turėti galimybę išsikalbėti, papasakoti apie savo jausmus, patyrimą. Tam naudojamos įvairios užsiėmimų formos: paskaitėlės, diskusijos, piešimas, vaidmeniniai žaidimai ir pan.

Dauguma autorių pateikia šias pagrindines užsiėmimų temas, nagrinėjamas įvairiose programose alkoholikų vaikams. Tai:
1. Viltis.

Vaikai turi suprasti, kad jie nėra vieniši. Tam jie turi išsikalbėti, pasipasakoti apie savo problemas, bėdas.
2. Jausmai.
Padėti vaikams išreikšti ir pažinti jausmus. Vaikai turi suprasti, kad nėra nei gerų, nei blogų jausmų.
3. Alkoholizmas.
Paaiškinti vaikams, kaip vystosi priklausomybė. Kad alkoholizmas – liga, o ne nelaimė ar bėda. Vaikai turi sužinoti apie alkoholizmo gydymo galimybes.
4. Alkoholizmas šeimos liga.
Paaiškinti vaikams, kaip liga paveikia šeimos narius. Ką gali padaryti šeimos nariai.
5. Savęs pažinimas.
Kalbėti su vaikais apie jų pačių polinkius, interesus, tikslus.

Dauguma autorių, pateikdami savo darbo su alkoholikų vaikais programas, pabrėžia, kad užsiėmimų trukmė, temos, forma, pobūdis labiausiai priklauso nuo vaikų amžiaus.

Tiek medikai, tiek psichologai ir socialiniai pedagogai su alkoholikų vaikais susiduria dažniausiai tik krizės atvejais, kai vaikui reikia neatidėliotinos pagalbos, bet kartais pagalba suteikiama jau per vėlai. Dėl to nukenčia vaikas, o darbuotojams belieka skėsčioti rankomis ir klausti kas kaltas, kodėl taip atsitiko, kas pražiūrėjo šią problemą. Viena iš priežasčių, kodėl nelaiku suteikiama pagalba, psichologės L.Bulotaitės teigimu yra ta, kad visuomenės požiūris į alkoholikus ir jų vaikus yra labai negatyvus. Tai ir lemia visuomenės pasyvumą bei netolerantiškumą. Taigi, pirmiausia reikia keisti visuomenės požiūrį į alkoholizmą, alkoholikus ir jų vaikus, o to galima pasiekti skleidžiant informaciją apie alkoholizmą ne kaip gėdą ar nelaimę, o kaip labai sunkią ligą, dėl kurios kenčia alkoholikų vaikai. Ši informacija turėtų būti skleidžiama pirmiausiai mokytojams, psichologams, socialiniams pedagogams bei visiems, dirbantiems su vaikais bei galintiems jiems padėti.

Šiais laikais yra labai naudinga pagalbos priemonė – nemokama psichologinė pagalba telefonu. Vaikų linija – tai psichologinės pagalbos tarnyba vaikams ir paaugliams. Vaikai ir paaugliai gali kreiptis į Vaikų liniją dėl įvairių jiems iškilusių sunkumų, kai jaučiasi vieniši ir nemylimi, dėl įvairių rūpesčių, kuomet sunku ir norisi pasiguosti ir pasitarti. Pagalbos linija ypač svarbi, nes ji vaikams suteikia galimybę bendrauti taip, kaip jie nori ir kada, jie nori, padeda jiems kontroliuoti situaciją, išsipasakoti apie juos ištikusias bėdas ir sunkumus taip, kaip jie neišdrįstų to padaryti bendraudami akis į akį. Tai suteikia galimybę suaugusiems išklausyti milijonus vaikų visame pasaulyje, padėti jiems ir suprasti, ką jie jaučia. Išklausymas ir pagalba suteikia galimybę paskatinti vaikus ir jaunimą planuoti savo pačių ateitį (internetinė svetainė: www.vaikulinija.lt/).

IŠVADOS

1. Vienam šeimos nariui piktnaudžiaujant alkoholiu – kenčia visa šeima. Ekonominiai nepritekliai, gėda, pyktis, baimė, liūdesys – tai dalis problemų, kurios ima slėgti šeimos narius.
2. Tėvų alkoholizmo įtaka vaikams priklauso nuo vaikų amžiaus, lyties, nuo to, kuris iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, kokie vaiko santykiai su negeriančiu tėvu.
3. Gyvenimas alkoholiu piktnaudžiaujančių tėvų namuose pasižymi šiais bruožais: trūksta vadovavimo, pozityvių vaidmenų modeliavimo, vaikas paprastai yra izoliuojamas nuo aplinkos. Vaikai dažnai kenčia nuo depresijos, nerimo, žemos savigarbos. Jie gyvena nuolatinio streso ir šeimos konfliktų atmosferoje. Tad vaikai iš tokių šeimų ateityje patys susiduria su alkoholio ir kitų svaiginančių medžiagų vartojimo problema.
4. Skaudi vaikystės patirtis persekioja ir suaugusiame amžiuje – piktnaudžiaujančių alkoholiu tėvų vaikams sunku užmegzti ir palaikyti brandžius santykius su kitais žmonėmis.
5. Kiekvienas alkoholiko šeimos narys prisiima tam tikrą vaidmenį, kuris jam padeda išgyventi.
6. Piktnaudžiaujantys alkoholiu tėvai neretai naudoja fizinį ir psichologinį smurtą prieš vaikus, o tai sąlygoja iškreiptą aplinkos vaizdą, kuris sukelia nuolatinės grėsmės laukimo būseną ir atitinkamus gynybiškus vaiko veiksmus.
7. Efektyviausia darbo su vaikais forma, siekiant jiems padėti – grupiniai užsiėmimai, kurių metu vaikai gali išsikalbėti ir pasidalinti savo išgyvenimais.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Bulotaitė L. Priklausomybių psichologiniai aspektai. V., 1998
2. Bulotaitė L. Narkotikai ir narkomanija. V., 2004
3. Woititz J. G. Suaugę alkoholikų vaikai. K., 1999
4. http: // www. alaska. net /
5. www.vaikulinija.lt/

TURINYS

ĮVADAS..............................3

1.TĖVŲ ALKOHOLIZMO POVEIKIO VEIKAMS VEIKSNIAI....................4

2.VAIKŲ REAKCIJA Į TĖVŲ ALKOHOLIZMĄ SKIRTINGAIS AMŽIAUS TARPSNIAIS......5

3.PIKTNAUDŽIAUJANČIOMS ALKOHOLIU ŠEIMOMS BŪDINGI TARPUSAVIO SANTYKIAI VAIKŲ AUKLĖJIMO BŪDAI..............................7

4.PIKTNAUDŽIAUJANČIŲ ALKOHOLIU TĖVŲ VAIKO PRISIIMAMI VAIDMENYS ŠEIMOJE..............................8

5.RYŠYS TARP TĖVŲ PIKTNAUDŽIAVIMO ALKOHOLIU IR BLOGO ELGESIO SU VAIKAIS..............................9

6.PAGALBA PIKTNAUDŽIAUJANČIŲ ALKOHOLIU TĖVŲ VAIKAMS..............10

IŠVADOS..............................13

NAUDOTA LITERATŪRA..............................14

PRIEDAI..............................15

1 PRIEDAS.
Alkoholikų vaikai.

Alkoholikų vaikų vaidmenys
Išorinė išraiška
Vidiniai jausmai
Vaidmuo šeimoje
Ateitis be pagalbos
Ateitis suteikus pagalbą

Šeimos herojus
Jam sekasi,
Atsakingas
Daro tai, ką reikia
Neadekvatumas
Pyktis
Sutrikimas
Vienišumas
Pažeidžiamumas

Padeda šeimai pajusti savo vertę
(šeima gali didžiuotis)
Prisirišęs prie darbo, negali būti neteisus,per daug atsakingas.
Gali priimti nesėkmes
Atsakingas už save

Atpirkimo ožys

Priešiškas
Piktas

Pažeidžiamumas
Kaltė
Vienišumas
Baimė

Nukreipia dėmesį nuo alkoholizmo
Problemų sukėlėjęs mokykloje, vėliau darbo vietoje
Kalėjimas
Neplanuotas nėštumas

Prisiima atsakomybę
Drąsus
Sugeba priimti realybę

Pamirštas vaikas
Atitolęs
Vienišas
Vienišumas
Savo menkavertiškumo suvokimas
Pažeidžiamumas
Palengvinimas
(nors dėl vieno vaiko nėra ko jaudintis)
Seksualinio identiškumo problemos
Miršta jauname amžiuje
Nepriklausomas
Talentingas
Kūrybingas
Save aktualizuojantis

Juokdarys

Nesubrendęs
Silpnas

Baimė
Nesaugumas
Vienišumas
Sutrikimas

Linksmina, padeda šeimai atsipalaiduoti
Negali įveikti stresų
Kompulsyvus klounas
Veda/išteka už „herojaus“
Lieka nesubrendęs
Gali rūpintis savimi
Nebūna vien „klounu“
Su juo linksma
Turi gerą humoro jausmą

Leave a Comment