O.M.Charles knygos “Pedagoginio tyrimo įvadas” analizė

Į V A D A S

Būti pedagogu – sunkus ir atsakingas uždavinys. Ypač šiandien, kai yra keliami dideli reikalavimai mokymo kokybei bei jo rezultatams. Pedagogo darbas reikalauja ne vien tik profesionalaus pasiruošimo, bet ir kokybiškų žinių bei analitinio – mokslinio mąstymo.

O.M.Charles knyga “Pedagoginio tyrimo įvadas” yra skirta:

1) pedagogams, siekiantiems aukštesnio mokslinio laipsnio;

2) pedagoginių mokyklų absolventams.

Knygos ypatumai:

1. atitinka visus mokslinės knygos reikalavimus;
2. formuoja analitinį mąstymą;
3. puiki pavyzdžių sistema, kurią galima pritaikyti praktikoje;
4. daug vaizduojamos, apibendrinamos medžiagos;
5. nauji mokymo principai;

Temos, nagrinėjamos C.M.Charles knygoje

„Tyrimo įvadas“

Knygos apimtis yra didelė, todėl autoriaus yra sumaniai suskirstyta įį 4 dalis. Remdamasi jomis, suformulavau 4 klausimus-problemas.

1. Kas yra pedagoginis tyrimas ir kuo jis kuo jis pasižymi?
2. Kokie įgūdžiai yra reikalingi tyrimui atlikti?
3. Tiriamasis darbas. Koks jis turėtų būti?
4. Aštuonių tyrimo tipų procedūros ir ataskaitų pavyzdžiai. Ypatybės bei būdingiausi bruožai.

Pedagoginis tyrimas ir jo ypatybės

Pedagoginis tyrimas – atidus, sistemingas, kantrus tyrimas, atskleidžiantis naujas žinias.

Būdingi eigos principai:
1. Problemos išsiaiškinimas;
2. Tyrimo klausimų ar hipotezių formulavimas;
3. Aktualios informacijos kaupimas;
4. Rezultatų išdėstymas bei išvadų darymas;

Pedagoginis tyrimas skiriasi nuo paprasto tyrimo. Pedagoginis tyrimas yra pedagoginių dalykų mokslinis tyrimas, kuris pasižymi moksline tyrimo eiga bei principais, tačiau moksline ttyrimo eiga bei principais, tačiau skiriasi savo tikslais bei jų įgyvendinimo metodika ir atliekamas mokytojų, jis gali netgi nulemti pasikeitimus mokyklos sistemoje ar profesiniame gyvenime.

Mokslininkų atliekamas pedagoginis tyrimas yra formalaus pobūdžio, netgi „sausas“, todėl dažnai jo tikslai taip ir lieka n

nerealizuoti. Todėl Radebaugh teigimu „pedagoginio tyrimo negalima palikti vien tik mokslininkams, į jį reikia plačiau įtraukti ir mokytojus“. Mokytojai yra savo srities ekspertai, galintys ne tik tiksliai bei kokybiškai atlikti tyrimą, bet ir supažindinti su profesinio gyvenimo sunkumais, taip pat akcentuojant esmines problemas ir jų sprendimo būdus.

Pedagoginio tyrimo principai yra tokie patys, kaip ir paprasto tyrimo:
1) teisiniai tyrimo dalyvio apsaugos bei slaptumo principai;
2) etiniai: geranoriškumo, sąžiningumo, tikslių paaiškinimų, principai;
3) filosofiniai reikšmingumo, universalumo, kartotinumo bei tikimybės principai;
4) procedūriniai tiriamumo, glaustumo, tikėtinumo bei įvairių aiškinimų principai.

Kokie įgūdžiai yra reikalingi tyrimui atlikti?

Tyrimas – ilgas bei nuoseklus darbas, pasižymintis savo eiga, principais ir t.t.

Tyrimo rezultatyvumas priklauso nuo tyrėjo bei jo įgūdžių, todėl dažnai yra patariama vykdyti tyrimą keliems žmonėms, kad būtų panaudota kuo daugiau įvairialypių žinių. Tyrėjas nebūtinai turi būti mmokslininkas, taip pat gali būti: studentas, mokytojas ir pan. Pagrindinis dalykas – nuoširdus susidomėjimas bei noras kuo išsamiau, tikslingiau atlikti tyrimą.

Pasklandinta tema tampa problema, kuri papildyta, gali būti pateikiama kaip
parengiamasis tyrimo planas.

Pagrindiniai tikslai, renkantis temą, turėtų būti:
1. asmeninis susidomėjimas;
2. temos svarba;
3. santykinis naujumas;
4. tinkamos laiko sąnaudos;
5. nesunkus atlikimas;
6. minimalus lėšų sunaudojimas;
7. neturėtų būti pažeidžiami etikos reikalavimai.

Ne mažiau svarbu yra tyrimo gairių (klausimų bei hipotezių) bei parengiamojo tyrimo plano sudarymas.

Parengiamojo tyrimo dalys:
1. problemos teiginys;
2. problemos svarbos paaiškinimas;
3. tyrimo klausimai ar hipotezės;
4. tam tikri apibrėžimai, prielaidos, suvaržymai ir problemos apribojimai;
5. trumpa literatūros apžvalga;
6. aprašymas, kokių g

gali prireikti procedūrų rengiant studiją ir renkant bei analizuojant duomenis;
7. tvarkaraštis, kada bus atlikti įvairūs tyrimo etapai;
8. tiesioginių ir netiesioginių išlaidų sąmatos.

Tam yra būtinas tyrėjo kūrybiškumas, užsispyrimas kokybiškai atlikti tyrimą bei entuziasmas. Nemažiau svarbu yra suvokimas, kad tyrimas yra ne formalumas, o darbas, reikalaujantis pastangų.

Tiriamasis darbas

Tiriamasis darbas dažniausiai yra rašomas tam tikromis aplinkybėmis, pvz. Tyrimas būna baigiamasis darbas ar siekis patvirtinti ankstesnį mokslinį statusą. Taip pat kartais tai būna ir forma, tinkama techniniam pranešimui ar žurnalistiniam straipsniui.

Tyrimo stiliaus reikalavimai yra:
1) aprašomasis pavadinimų pobūdis;
2) aiški kalba;
3) trečiojo asmens, neveikiamosios rūšies ir būtojo laiko vartojimas;
4) nuosekli sandara ir pastovios terminų reikšmės.

Geras tyrimas turėtų pasižymėti tiksliu dalių sudarymu. Esminės tyrimo dalys:
1) įvadas;
2) tyrimo problemos formulavimas;
3) hipotezės ar tyrimo klausimai;
4) literatūros apžvalga;
5) procedūros;
6) rezultatai;
7) išvados;
8) turinys;
9) reziumė.

Aštuonių tyrimo tipų procedūrų pavyzdžiai. Ypatybės bei

būdingiausi bruožai

1. Etnografinis tyrimas.

Etnografija (etno – nurodo žmonių kultūras- grafija – reiškia aprašymą) – tai tyrimo rūšis, naudojama žmonių tarpusavio sąveikai socialinėje aplinkoje tirti.

Etnografinis tyrimas pasižymi:
1) savarankiškumu;
2) dėmesio sutelkimu į socialinį elgesį natūralioje aplinkoje;
3) remiamasi kokybiniais tyrimo duomenimis;
4) stebėjimai ir aiškinimai atliekami žmonių tarpusavio santykių kontekste;
5) hipotezių ir tyrimo uždavinių iškėlimu duomenų rinkimo metu;
6) duomenų siejimu su konkrečia stebinių grupe, aplinka ar įvykiu.

Pagrindinis eknografinio tyrimo privalumas – išsamus aprašymas.

Trūkumas – ne visada galima pasitikėti stebėtojais bei jų objektyvumu.

Aprašomasis ir istoriniai tyrimai

Aprašomaisis ir istorinis tyrimas turi daug panašumų:

1) jų abiejų tikslas – parodyti būklę, aiškinant dabartinę ir praeities situacijas;
2) klausimai vartojami dažniau nei h

hipotezei;
3) duomenys yra gaunami matmenų, aprašymų ir teiginių pavidalu;
4) į temas gali būti įtraukti bet kurie žmonės, vietos, situacijos, sąlygos, procedūros, sąveikos ir veiklos rūšys.

Jų skirtumai:
1) laiko orientacija;
2) dalyvių panaudojimu;
3) matavimo pritaikomumu.

Koreliacinis tyrimas

Koreliacinio tyrimo tikslas atrasti tarpusavio ryšius tarp 2 ar daugiau kintamųjų. Koreliacinis tyrimas yra ypatingas savo paprastumu. Jį galima lengvai suorganizuoti bei atlikti. Koreliacinį tyrimą sudaro:
1) kintamųjų atpažinimas ir išsiaiškinimas;
2) tyrimo klausimų ar hipotezių suformulavimas;
3) tiriamųjų grupės parinkimas;
4) duomenų rinkimas ir jų analizė;
5) rezultatų pateikimas ir jų interpretavimas.

Veiksmo ir vertinamasis tyrimai

Veiksmo tyrimas yra bendras terminas, įvardijantis tyrimą, kurį atlieka mokytojai, administratoriai ir kt. mokymo įstaigose dirbantys pedagogai, spręsdami vietinio lygio problemas. Jis būna susijęs su naujo gaminio įdiegimu ir patikimumu.

Tyrimo tikslas – sukurti realios situacijos vertinimo metodą, kuris turėtų būti naudojamas ir lengvai pritaikomas. Vertinamasis tyrimas naudojamas nustatyti vertei gaminio, procedūros, programos arba ugdymo turinio, kurie įdiegiami tam tikru tikslu arba kuriuos įmanoma panaudoti.

Eksperimentinis, kvazie – eksperimentinis ir priežastinis – lyginamasis

tyrimai

Šių tyrimų tikslas – parodyti priežastingumą. Visuose juose naudojamas nepriklausomas kintamasis.

Eksperimentiniame tyrime įtikinamai parodomi priežastiniai ryšiai.

Krazie-eksperimentiniame tyrime priežastingumas parodomas ne taip įtikinamai, nes tyrimo dalyviai neparenkami atsitiktinai.

Priežastinis – lyginamasis tyrimas leidžia manyti, kad priežastingumas yra, tačiau jo neįrodo, nes nepriklausomasis kintamasis yra pastovus.

I Š V A D O S

1. Knyga – puiki mokomoji medžiaga, skirta pedagoginių institucijų specialistams bei absolventams.
2. Kiekvienas tyrimas – darbo bei entuziazmo reikalaujantis
3. Yra 8 tyrimų ti

ipai, pasižymintys savo eiga, principais bei rezultatais.

Leave a Comment