TURINYS
1. Neformalus ugdymas švietimo sistemoje 1
2. Bartkuškio pagrindinė mokykla 2
3. Neformalaus ugdymo tikslai ir uždaviniai 8
4. Situacijos analizė 11
5. Išvados 12
1. NEFORMALUSIS UGDYMAS ŠVIETIMO SISTEMOJE
Siekdama gerinti vaikų užimtumą, ugdyti jų saviraišką, stiprinti ugdymo institucijų ryšį su vietos bendruomene, didinti rizikos vaikų adaptacijos ir reabilitacijos visuomenėje galimybes, Švietimo ir mokslo ministerija nuolat didina finansavimą neformaliajam švietimui ir ugdymui. Tai vykusioje konferencijoje „Neformalusis vaikų švietimas pilietiškumui, savarankiškumui, verslumui“ sakė Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Alvydas Puodžiukas. Iš mokinio krepšelio neformaliajam ugdymui šalyje per metus skiriama 95,7 mln.lt – po 144 lt vienam mokiniui per metus. Per praėjusius metus bendrojo lavinimo mokykloje popamokinėje veikloje dalyvavo per 385 tūkstančius mokinių. Tai sudaro 68 procentus visų mokinių. Populiariausio neformalaus švietimo kryptys buvo: sporto – 28 proc., muzikos – 17 proc., choreografijos – 13 proc., dailės – 11 proc.Savivaldybės, iš skiriamų lėšų švietimui, finansuoja ir neformaliojo vaikų švietimo mokyklas, tokias kaip menų, muzikos, dailės, jaunimo ar laisvalaikio centrus ir panašiai. Jų programose per 2005-2006 metus dalyvavo daugiau kaip 112 tūkstančių mokinių, tai – 23 proc. visų mokinių. Šiose įstaigose neformalus švietimas yra mokamas, tačiau jų kainas nustato ir prižiūri savivaldybė. Atlikus 2003 m švietimo būklės tyrimą “Popamokinės veiklos veiksmingumas”, pastebėta, kad mokesčio už neformalųjį vaikų švietimą dydis daugumai mokinių yra prieinamas, tačiau reikia tobulinti materialinę bazę bei susisiekimą su neformalaus ugdymo įstaigomis. Švietimo ir mokslo ministerija kasmet įgyvendina Vaikų vasaros poilsio organizavimo, Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos, Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos ir kryptingo užimtumo programas. Tam papildomai kiekvienais metais skiriama per 6 milijonus litų. Ruošia įvairius projektus vaikų ir jaunimo socialiniams įgūdžiams ugdyti. Švietimo strateginėse nuostatose numatyta pasiekti, kad neformalus švietimas taptų prieinamas visiems vaikams, finansuojant neformalųjį švietimą taikyti mokinio krepšelio principą, bendrojo lavinimo mokyklose išplėtoti neformaliojo švietimo programų pasiūlą (bus stengiamasi, kad neformaliojo švietimo programose pagal savo poreikius dalyvautų 75 proc. vaikų).
„Neformaliajam vaikų švietimui keliami tikslai – ne tik tenkinti jaunuolių pažinimo ir lavinimosi poreikius, bet ir padėti jiems integruotis bei tapti aktyviais visuomenės nariais, ugdyti pilietiškumą, iniciatyvumą, veiklumą, skatinti saviraišką. Šiandien ypač akcentuojama šių kompetencijų ugdymo svarba, kadangi jos daug efektyviau padeda jaunam žmogui įsitvirtinti dinamiškoje pasaulio visuomenėje – praktiškai pritaikyti turimas žinias ir gebėjimus.Taigi, kuriant šiuolaikišką ir tuo pačiu savitą švietimo sistemą, siekiant jos struktūrinių elementų dermės, turi keistis ir neformalaus ugdymo sistema, įgalinanti vaiką gyventi ir dirbti besikeičiančioje visuomenėje. Neformalus ugdymas yra sudėtingas, sisteminiu požiūriu mažai tyrinėtas edukacinis reiškinys. Valstybės iniciatyva šioje srityje taip pat nėra pakankama (nėra Lietuvos papildomo ugdymo koncepcijos, bendrųjų neformalaus ugdymo programų).Įstatyminė bazėNeformalus ugdymas yra sudėtinė Lietuvos švietimo sistemos dalis, kurios veikla reglamentuojama šiais dokumentais:• Lietuvos Respublikos konstitucija;• Jungtinių tautų Vaikų teisių konvencija;• LR Vaiko teisių pagrindų ir apsaugos įstatymu;• LR Švietimo įstatymu;• Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymu;• Lietuvos švietimo koncepcija;• LR ŠMM 1996 04 25 kolegijos nutarimu Nr. 33;• ŠMM ministro įsakymu 2002-05-30 Nr. 986 (patvirtinti Muzikos mokyklų programiniai reikalavimai).• Švietimo įstaigų steigėjo sprendimai;• Švietimo ir ugdymo skyriaus veiklos kryptys;• Švietimo ir ugdymo skyriaus veiklos programa;• Švietimo įstaigos įstatai.
2. BARTKUŠKIO PAGRINDINĖ MOKYKLA Aš dirbu Širvintų rajono Bartkuškio pagrindinėje mokykloje socialine pedagoge, todėl noriu išanalizuoti neformalaus ugdymo veiklą savo mokykloje. Mūsų ugdymo įstaiga nėra didelė: mokosi 114 vaikų, dirba 14 pedagogų. Yra pradinių ir ikimokyklinių klasių parengimų klasė, 1 – 10 klasės. Mokykloje dėstoma rusų, anglų ir vokiečių kalbos, vaikai gali pasirinkti jiems patinkančią kalbą ir ją mokytis. Turime du fizinės kultūros mokytojus: mergaitėms ir berniukams- todėl yra galimybė turėti sporto būrelį ir sportinių šokių būrelį tik mergaitėms. Dailės mokytoja taip pat specialistė – organizuoja dailės būrelį, rengia dailės konkursus ir parodas įvairiomis progomis bei temomis, geriausi mokinių darbai yra įrėminami ir dovanojami garbiems mūsų mokyklos svečiams. Mokiniai mielai lanko muzikos būrelį – chorinis dainavimas.
Neformalus ugdymas įtraukiamas į ugdymo planą, tai būtų būrelių veikla. Iš ugdymo planoI Ugdymo plano sudarymas.1. Mokyklos ugdymo planą rengė direktoriaus įsakymu patvirtinta darbo grupė:-grupės vadovas – dir. pavad. ugdymui, istorijos vyr. mokytoja, matematikos vyr. mokytojs, prad. kl. vyr. mokytoja, 9 ir 8 klasių mokinės.2. Mokyklos ugdymo plano projektas parengtas iki gegužės 20 d. Mokyklos bendruomenė su juo supažindinta bendrame susirinkime ir direkciniame pasitarime.3. Dalykui skiriamas pamokas pirmais ir antrais mokslo metais mokykla paskirstė savo nuožiūra, atsižvelgdama į mokinių ir jų tėvų pageidavimus, bei pagal klasei ir dalyko programai skirtą pamokų skaičių.4. Mokykla dirba 5 dienas per savaitę.5. Mokyklos taryba priėmė sprendimą dėl:5.1. mokyklos ugdymo plano;5.2. mokslo metų skirstymo pusmečiais;5.3. klasių dalijimo į grupes per dorinio ugdymo, technologijų ir kūno kultūros pamokas bei jų sudarymo principų;5.4. papildomų atostogų 1-5 kl. mokiniams;5.5. ankstyvojo užsienio kalbų mokymo, pasirenkamų dalykų ir dalykų modulių pasiūlos;5.6. papildomo ugdymo organizavimo būdų ir valandų skyrimo šio ugdymo programoms.6. Mokytojų taryba priėmė nutarimus:6.1. atleistų nuo kūno kultūros pamokų mokinių užimtumo;6.2. mokinių pasiekimų mokantis muzikos, dailės, kūno kultūros, technologijų, pilietiškumo pagrindų, ekonomikos, pasirenkamų dalykų ir modulių vertinimo;6.3. vertinti 10 balų sistema, o dailė, kūno kultūra, muzika, dorinis ugdymas, ekonomika, pilietiškumo pagrindai ir moduliai vertinami – „įskaityta“;6.4. ugdymo turinio planavimo laikotarpių ir formų;6.5. mokytojai iki rugsėjo 10 d. parengia dalykų teminius planus, kuriuos suderina su direktoriaus pavaduotoja ugdymui;6.6. programos metmenys detalizuojami pusmečiui, vėliau mokytojai planuoja temai, savaitei, pamokai – iškeliami teminių planų tikslai ir uždaviniai, numatomi vertinimai;6.7. mokytojai pasilieka galimybę keisti pamokų skaičių, jei tema prastai įsisavinama, keisti numatytus renginius ar pridėti naujus;6.8. prevencinių ir kt. programų integravimas į ugdymo turinį;6.9. ugdomoji veikla nuo birželio 2 iki 20 d.;6.10. pagalba spec. poreikių mokiniams ir jų ugdymo formos.7. Papildomos ugdymo valandos skirtos:7.1. pradinės klasės:– vaidybos ir kalbos pasaulis 1kl. – 1 val.,– lėlių teatras „Gandriukas“ 3 kl. – 2 val.,– šokių būrelis 1-4 kl. – 1 val.7.2. kalbame, dainuojame ir vaidiname angliškai 6-9 kl. – 1 val.,7.3. sporto būrelis 5-10 kl. – 3 val.,7.4. sportinių šokių būrelis 5-10 kl. – 3 val.,7.5. dramos būrelis 5-10 kl. – 1 val.,7.6. dailės būrelis 1-4 kl. – 1 val; 5-10 kl. – 2 val.,7.7. jaunučių choras 1-4 kl. – 1 val.,7.8. mergaičių ansamblis 5-10 kl. – 3 val.,7.9. berniukų ansamblis 1-4 kl. – 1 val.,7.10. informacinių technologijų būrelis 1-4 kl. – 1 val., 5-10 kl. – 2 val.,7.11. ankstyvas anglų kalbos mokymasis 2 kl. – 1 val., 3 kl. – 1 val.8. Minimalus mokinių skaičius papildomo ugdymo grupėse – 1 – 4 kl. nuo 8 mokinių, 5 – 10 kl. nuo 10 mokinių.9. Papildomo ugdymo būreliai mokiniams neprivalomi ir laisvai pasirenkami iki rugsėjo 5 d.10. Papildomo ugdymo veikla įrašoma į papildomo ugdymo tvarkaraštį.Kiekvienas mokytojas, kuris turi papildomojo užsiėmimo (neformalaus ugdymo ) valandų, turi vesti žurnalus, kuriuose surašytos mokinių grupės (vardai, pavardės, klasės). Paruoštas darbo planas mėnesiui ar pusmečiui, numatyti tikslai ir uždaviniai. Šis planas nėra griežtai vykdomas. Gali būti koreguojamas pagal mokytojo, vaikų norus ir ketinimus. Organizuojami renginiai mokykloje pagal numatytas valstybines švenčių dienas, pagal prevencines programas:• Rugsėjo 1-ios šventė;• Mokytojų dienos šventė;• Derliaus šventė;• Visų šventųjų dienos minėjimas, (kapų tvarkymas);• Saugaus eismo konkursas;• AIDS dienos minėjimas ir konkursas;• Naujametinis karnavalas;• Nepriklausomybės dienos šventė;• Valentino dienos šventė;• Margučių konkursas;• Kaziuko mugė;• Mokinių diskotekos.Rašomi projektai prevencinėms programoms įgyvendinti. Jau treti metai iš eilės vyksta tęstinis projektas socialiai apleistiems ir rizikos grupės vaikams. Šiemet ir pati dalyvavau tokio projekto ruošime „ Norime būti savo gyvenimo šeimininkais“. Konkretus veiklos planas:
Data
Renginio pavadinimas
Vieta
Atsakingas
Kovo mėn.
Balandis
Balandis
Gegužė
Gegužė
Birželio 25-29 d.
Birželis
Gegužė- spalis
Rugsėjis
Rugsėjis
Spalis
Spalis
Lapkritis
Išvyka į Belmonto parką, prie Pučkorių atodangos.
Mokyklos aplinkos tvarkymas.
Popietė – susitikimas su vaikų seneliais. Senieji amatai.
Aplinkos tvarkymas – apželdinimas.
Fotosesija „Gražiausios sodybos“.
Renkame vaistažoles.
Išvyka į Kauno botanikos sodą.
Konkursas „Mano kiemas pats gražiausias“.
Tvarkome mokyklos aplinką
Išvyka į Rumšiškių etnografinį buities muziejų.
Fotoparoda „Mano kiemas pats gražiausias“.
Renkame gėlių sėklas.
Rudens šventė. Vilnius, Rasų ir naujos Vilnios seniūnijosMokyklos gėlynas
Mokykla
Mokyklos gėkynas
Mokykla
Bartkuškio apylinkės
Kaunas
Mokinių gyvenamos vietos
Mokyklos teritorija
Rumšiškės
Mokykla
Mokyklos teritorija
Mokykla Soc. pedagogė Rasa Rybkienė
Mokytoja Zofija Jadzevičienė
Gailutė Kontautienė
Mokytoja Z. Jadzevičienė
9 kl. mokinys E. Rakštys, dailės mokytoja V. Traškevičienė
Soc. pedagogė R.Rybkienė
Soc. pedagogė R. Rybkienė
Mokytojos R. Šukštienė, V. Traškevičienė
Molytoja Z. Jadzevičienė
Soc. pedagogė R. Rybkienė
Mokytojos V. Traškevičienė, R. Šukštienė ir 9 kl. mok. E. Rakštys
Klasių vadovai
Soc. pedagogė R. Rybkienė ir dir. pavaduotoja G. Kontautienė
Numatomi veiklos rezultatai.1. Mokiniai išmoksta sodinti gėles ir jas prižiūrėti.2. Norės gyventi gražesnėje aplinkoje.3. Susipažins su vaistažolėmis, žinos kaip rinkti ir naudoti.4. Sustiprės bendravimo ryšiai su bendruomene ir artimaisiais. Gaila, kad visas mūsų finansavimas priklauso nuo rajono švietimo finansavimo ir norimos sumos savo projektams niekada negaudavome. Kitų rėmėjų mes neturime, o ir nedideliame rajone jų sunku surasti. Rengiamos išvykos ar ekskursijos retai, nes jų niekas nefinansuoja, moksleiviai turi tikėtis, kad tėvai sutiks finansiškai paremti. 2006 metų gruodžio mėnesį suruošiau išvyką į Vilniaus Jaunimo teatrą, žiūrėjome spektaklį „ Aukso obuolys“(pagal A. Liobytės kūrinį). Reikėjo vaikučius rinkti iš visų pradinių ir penktos klasių. Patys vaikai pirko bilietus ir turėjo apmokėti kelionės išlaidas. Laimė, kad turime savo autobusiuką. Dar kita problema, kad daugelis tėvų nesupranta teatro naudos ir svarbos, nors vaikams pakako 10 lt. bilietui ir kelionei, ne kiekvienas norintis galėjo važiuoti. Jei ir tokiems dalykams švietimo sistema skirtų pinigų, „nukentėtų“ mažiau vaikų.
3. NEFORMALAUS UGDYMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
TIKSLAI:• Sudaryti galimybes tikslingam ir tęstiniam pažintinių, meninių (muzikos, dailės, choreografijos), sportinių, techninių, kūrybinių ir socialinių gebėjimų ugdymui, siekiant kuo didesnio mokinių užimtumo bei rengiant studijoms aukštesnį išsilavinimą teikiančiose institucijose;• Sudaryti palankias aplinkas ir galimybes mokinių pažinimo, lavinimosi, saviraiškos, pilietinės kompetencijos, bendravimo poreikių tenkinimui, vertybinių nuostatų formavimui ir socializacijai.UŽDAVINIAI:• Vesti mokinių, neužimtų ir užimtų neformalaus ugdymo sistemoje, apskaitą;• Suformuoti neformalaus ugdymo sąlygų ir galimybių informavimo sistemą;• Sukurti renginių planavimo ir informavimo sistemą; • Skatinti neformalaus ugdymo organizavimo formų įvairovę; • Remti neformalaus ugdymo organizavimo projektus;• Specializuotose neformalaus ugdymo įstaigose rengti programas, atitinkančias Bendrojo lavinimo standartus;• Inicijuoti moksleivių visuomeninių organizacijų socialiai prasmingą veiklą mokykloje;• Įtraukti spec. poreikių vaikus ir su negalia bei turinčius elgesio problemų į neformalaus ugdymo organizavimo sistemą;• Siekti, kad neformalaus ugdymo srityje dirbtų išsilavinę ir aukštos kompetencijos žmonės;• Parengti vieningus reikalavimus neformalaus ugdymo programoms;• Integruoti sukurtą neformalaus ugdymo informacinę sistemą į bendrą švietimo sistemos informacinę sistemą;• Tobulinti mokinių atrankos sistemą į neformalaus meninio ugdymo įstaigas;• Numatyti gaires vaikų vasaros užimtumui tobulinti;• Numatyti bendradarbiavimo perspektyvas su Švietimo ir ugdymo skyriui nepavaldžiomis neformalaus ugdymo institucijomis;PRINCIPAI:Prieinamumo principas (lygios galimybės visiems mokiniams pagal poreikius ir gebėjimus pasirinkti neformalaus ugdymo programas);Lankstumo principas (mokinys dėl įvairių priežasčių turi teisę atsisakyti arba keisti neformalaus ugdymo veiklos pobūdį);Tęstinumo principas (galimybės tobulinti savo gebėjimus bei dalyvauti saviraiškoje visose švietimo pakopose);Demokratiškumo principas (neformalaus ugdymo organizavimas grindžiamas demokratinėmis nuostatomis);Sistemiškumo principas (neformalaus ugdymo sistemos dermė struktūriniu ir turinio požiūriu);Atsinaujinimo principas (neformalaus ugdymo veikla ir paslaugos atitinka besikeičiančios visuomenės ir vaikų poreikius);Kultūrinio identiškumo principas (neformalaus ugdymo tradicijų švietimo įstaigose kūrimas ir jų tęstinumo užtikrinimas);
Atvirumo principas (neformalaus ugdymo veikla (turinys, formos, renginiai) žinoma visiems mokiniams.4. SITUACIJOS ANALIZĖ
Neformalaus ugdymo vystymo aktualumą nusako šie išoriniai veiksniai:• Bendrojo lavinimo mokykloje remiantis ugdymo planais skiriamas nedidelis valandų skaičius tam tikrų dalykų dėstymui (dailės, muzikos ir kt.), todėl reikalinga sudaryti galimybes plėtoti kompetencijas norimose mokslo srityse. Tuo tikslu veikia specializuotos neformalaus ugdymo mokyklos; • Bendrojo lavinimo mokykloje nepakankamai sudaromos sąlygos įvairiai mokinių saviraiškai (nėra dalykų, būrelių, pvz.: žurnalistikos, teisės ir kt.) Todėl tikslingas bendrosios paskirties neformalaus ugdymo įstaigų funkcionavimas, užtikrinantis sąlygas vaikų saviraiškai; • Lietuvoje ir tuo pačiu ir mūsų rajone didėja nusikalstamumas, paplitę žalingi įpročiai ne tik tarp suaugusių , bet ir moksleivių. Šių reiškinių subjektai vis jaunėja. Labiausiai paplitęs mokykloje rūkymas bei alkoholio vartojimas po pamokų savaitgaliais tarp 12-19 amžiaus moksleivių. Vilčių, kad šios problemos savaime mažės, nėra. Todėl būtina siekti kuo labiau užimti vaikus. Vidinė neformalaus ugdymo situacijos analizė rodo, kad nesukurta lanksti neformalaus ugdymo sistema, neatliekami tyrimai apie mokinių saviraiškos poreikius ir kt. Taigi, norint vystyti ir tobulinti neformalųjį ugdymą , būtina spręsti neformalaus ugdymo srityje esančias problemas.
5. IŠVADOS
• Nesukurta lanksti neformalaus ugdymo sistema;• Nėra informavimo sistemos apie neformalaus ugdymo paslaugas;• Nėra informalaus ugdymo reglamento (įvairių renginių, ekskursijų organizavimas vyksta tik klasės vadovo, mokytojo iniciatyvos dėka);• Neatliekami tyrimai apie mokinių poreikius neformalaus ugdymo srityje;• Nepakankama moksleivių savivaldos institucijų bei visuomeninių organizacijų veikla;• Nepakankamas švietimo įstaigos atvirumas, siekiant tapti atvirais kultūros židiniais, telkiant bendruomenę bendravimui ir bendradarbiavimui;• Tobulintinas neformalaus ugdymo veiklos koordinavimas;• Nėra bendradarbiavimo ir bendravimo tarp neformalaus ugdymo ir bendrojo lavinimo institucijų, siekiant veiklos vienovės ir integracijos;• Nėra mokinių užimtumo sistemos vasaros atostogų metu;
• Nėra vaikų su negalia užimtumo neformalaus ugdymo įstaigose sistemos;• Menkai finansuojamas neformalus ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje.