Moksleiviu savijauta ir jos sasaja su psichologine mokyklos aplinka

SOCIALINĖS PEDAGOGIKOS RAŠTO DARBAS’’Moksleivių savijauta ir jos sąsaja supsichologine mokyklos aplinka’’

Vilnius, 2003

TURINYS

1. Įvadas……………………………………………………………………3 2. Tyrimo objektas ir metodai…………………………………………….4 3. Rezultatai : 3.1 Sveikatos ir savijautos mokykloje vertinimas………………… 5 3.2 Veiksniai, lemiantys moksleivių savijautą mokykloje : a) mokytojų pagalba ;……………………………………………..6 b) bendravimas su kitais mokiniais;……………………………..7 c) mokyklos aplinka ir mokinio dalyvavimas mokyklos bei klasės gyvenime;……………………………….8 d) mokymosi krūvis ir pasiekimai………………………………..9 4. Rezultatų aptarimas……………………………………………………..10 5. Išvados……………………………………………………………………12 6. Literatūra…………………………………………………………………13

ĮVADAS

Mano tyrimo tikslas – nustatyti veiksnius, lemiančius gerą moksleivių savijautą mokykloje. Mano darbui panaudoti Pasaulinės Sveikatos Organizacijos tarptautinio ’’Moksleivių sveikatos ir gyvensenos’’ tyrimo duomenys, gauti apklausus Lietuvos moksleivius 1999 m. – tai 4513 (11,13 ir 15 metų) moksleivių užpildytos anketos. Nustatyta, kad Lietuvos mokyklose tik pusės moksleivių (47,7 proc. berniukų ir 53,7 proc. mergaičių) savijautą galima vertinti ’’gera’’. Daugiau mergaičių nei berniukų priskirta geros savijautos grupei. Gerą moksleivių savijautą mokykloje daugiausia įtakojo teisingas mokytojų elgesys su moksleiviais, mokytojų draugiškumas, mokytojų parinkti mokymo būdai, priklausymas savai mokyklai, jos elgesio taisyklės, saugumo pojūtis mokykloje, požiūris į pareigą lankyti mokyklą. Vis didesnis dėmesys skiriamas jaunų žmonių savijautai, kuri rodo psichologinę ir socialinę sveikatą. Šiuo požiūriu mokykla tampa tyrimų objektu. Mokykloje vaikai visokeriopai tobulėja, bendrauja su kitais moksleiviais, mokytojais. Čia formuojasi jų gyvenimo būdas, požiūris į įvairius gyvenimo reiškinius, taip pat ir į sveikatą. Mokslininkai mano, kad mokyklos galimybės ugdyti moksleivių sveikatą yra plačios. Be to, mokyklos, pasirinkusios prioritetine savo veiklos kryptimi moksleivių sveikatos stiprinimą, keičia savo aplinką, darbo metodus, sukuria gerą psichologinį klimatą. Vienijant mokslininkus bendram tikslui – geriau pažinti jaunų žmonių gyvenseną bei aplinkos veiksnių reikšmę sveikatai – pradėtas tarptautinis ’’Moksleivių sveikatos ir gyvensenos’’ tyrimas. Tyrimo programa numato išsamią mokyklos aplinkos veiksnių analizę, kuri leistų atsakyti į daugelį klausimų : kaip paaugliui sekasi mokykloje, kokie jo santykiai su kitais moksleiviais, ar sulaukia jis pagalbos iš mokytojų ir tėvų, ar jis saugus mokykloje, ar jam palankūs mokymosi būdai ir kt. Siekiama išsiaiškinti, kokia šių veiksnių įtaka moksleivio savijautai mokykloje. Mokyklos ir moksleivio sąveikos geresnis pažinimas leistų geriau suprasti moksleivius ir jiems padėti.

Remiantis Pasaulinės Sveikatos Organizacijos tarptautinio ’’Moksleivių sveikatos ir gyvensenos’’ tyrimo medžiaga buvo atlikta plati moksleivių savijautos mokykloje analizė. Lietuva minėtame tyrime dalyvauja nuo 1994 metų. Jau atliktos dvi apklausos (1996 ir 1999 m.). Tačiau išsamiau ši problema Lietuvoje dar neanalizuota. Todėl mano darbo tikslas – plačiau išanalizuoti moksleivių savijautą, išaiškinti veiksnius, kurie lemia gerą moksleivių savijautą mokykloje.

TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI

Tyrimui naudojau Lietuvos moksleivių apklausos apie jų sveikatą ir elgesį duomenis. Apklausą vykdė Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto Socialinės pediatrijos laboratorija 1999 metų kovo, balandžio mėnesiais dalyvaudama Pasaulinės Sveikatos Organizacijos koordinuojamoje programoje ’’Moksleivių sveikata ir elgesys’’. Atsitiktinai pasirinktose Respublikos mokyklose buvo planuota apklausti 5430 penktųjų ir devintųjų klasių moksleivius. Moksleivių apklausai buvo gautas Švietimo ir mokslo ministerijos, miestų ir rajonų švietimo ir ugdymo skyrių pritarimas bei atrinktų mokyklų vadovybės sutikimas. Atlikti apklausą padėjo klasių auklėtojai. Jų buvo prašyta laikytis nurodymų, surašytų apklausos instrukcijoje. Apklausos vyko klasėse. Siekta, kad moksleiviai atsakytų į klausimus savarankiškai, nesitardami su draugais ir mokytoju, kad moksleiviai jaustųsi saugiai. Todėl apklausos anketa buvo anoniminė.Užpildytas anketas pateikė 4655 moksleiviai (87,2 proc. moksleivių). Tarptautiniame duomenų centre, Bergeno universitete (Norvegija), buvo patikrinta duomenų kokybė ir tolesnei analizei atrinkta 4513 anketų, kurias buvo užpildę 2150 (52,4 proc.) berniukų ir 2363 (52,4 proc.) mergaitės. Moksleiviai buvo suskirstyti į 11, 13 ir 15 metų grupes (atitinkamai : 11metų – 1566 (34,5 proc.), 12 metų – 1512 (33,5 proc.) ir 15 metų – 1435 (31,8 proc.) moksleiviai).Šiame darbe analizuoti moksleivių atsakymai į klausimus apie jų savijautą ir mokyklos gyvenimą (mokymąsi, bendravimą su mokytojais ir bendraklasiais). Moksleivio savijautą mokykloje vertino iš jo atsakymų į du klausimus : ’’Koks tavo požiūris į mokyklą’’, ’’Ar sutinki su teiginiu : mūsų mokykloje gera būti’’. Moksleiviai, kurie į pirmąjį klausimą atsakė ’’man mokykloje šiek tiek patinka’’, o į antrąjį klausimą – ’’tikrai sutinku’’ arba ’’sutinku’’, priskirti pirmajai grupei, ir laikyta, kad jie mokykloje gerai jaučiasi. Kitus moksleivius priskyrė antrąjai grupei ir manė, kad jie mokykloje gerai nesijaučia. Buvo vertinamas atsakymų į anketos klausimus dažnis (procentais) moksleivių grupėse pagal jų lytį, amžių, savijautą mokykloje.

REZULTATAI

Sveikatos ir savijautos mokyklojevertinimas

Daugiau mergaičių (80,8 proc.) nei berniukų (74,4 proc.) atsakė, kad patinka eiti į mokyklą; 60,1 proc. mergaičių ir 56,2 proc. berniukų sutiko su teiginiu, kad jiems mokykloje būti gera; 57,2 proc. mergaičių ir 51,8 proc. berniukų jautėsi mokyklos dalimi. Likusieji mokiniai turėjo ne tokį teigiamą požiūrį į mokyklą. 68,6 proc. berniukų ir 70,0 proc. mergaičių manė, kad jų mokytojai ’’per daug tikisi iš manęs’’ (39 proc. berniukų ir 27,9 proc. mergaičių). Pusei apklaustų moksleivių patiko būdai, kuriais moko mokytojai (53,0 proc. berniukų ir 54,5 proc. mergaičių). 52,6 proc. berniukų ir 39,0 proc. mergaičių patiko būti su klasės draugais; 42,2 proc. berniukų ir 36,9 proc. mergaičių tiki, kad dauguma klasės mokinių yra geri ir pasirengę padėti. Turėjo teigiamą požiūrį į mokyklą (’’man mokykloje patinka’’) ir sutiko su teiginiu, kad ’’mūsų mokykloje gera būti’’ 1026 (47,7 proc.) berniukai ir 1268 (53,7 proc.) mergaitės. Manau, kad teigiamas atsakymas į abu šiuos klausimus rodo, kad tokių moksleivių savijauta mokykloje gera. Likusių 1124 (52,3 proc.) berniukų ir 1095 (46,3 proc.) mergaičių savijauta mokykloje nėra gera. Galima pastebėti, kad mergaitės gerai jaučiasi mokykloje dažniau nei berniukai.

Veiksniai, lemiantys moksleivių savijautą mokykloje

Moksleivių savijauta mokykloje priklausė nuo amžiaus. Berniukų grupėje mokyloje geriausiai jaučiasi vienuolikmečiai (58,4 proc.). Trylikos ir penkiolikos metų berniukų, kurie mokykloje jautėsi gerai, procentas buvo mažesnis (42,8 proc. ir 40,4 proc.) nei vienuolikmečių, bet tarpusavyje nedaug skyrėsi. Mergaičių grupėje gerai besijaučiančiųjų skaičius mažėjo kiekviename amžiaus tarpsnyje.

Mokytojų pagalba

Moksleiviai, kurie mokykloje gerai jautėsi, palankiau vertino savo santykius su mokytojais negu likusieji, kurie mokykloje gerai nesijautė. Pirmojoje grupėje 82,3 proc. moksleivių teigė, kad jų mokytojai yra draugiški, 71,6 proc. pažymėjo, kad mokytojai jiems padeda, kai reikalinga pagalba, 78,2 proc. manė, kad dauguma mokytojų su moksleiviais elgiasi teisingai. Antrojoje grupėje tokių atsakymų buvo statistiškai reikšmingai mažiau (atitinkamai : 55,8 proc., 51,7 proc. ir 53,0 proc.).

Tiriamųjų grupių moksleiviai skirtingai vertino mokytojų naudojamus mokymo būdus. Pirmosios grupės moksleiviai pažymėjo, kad jiems patinka būdai, kuriais moko dauguma mokytojų, antrosios grupės tik 35,7 proc. moksleivių sutiko su tokia nuomone. Taigi šioje grupėje moksleivių savijauta labiausiai siejasi su veiksniais, rodančiais teisingą mokytojų elgesį su moksleiviais, mokytojų draugiškumą bei mokytojų pasirinktus mokymo būdus. Veiksnių ryšys su moksleivių savijauta nevienodas įvairaus amžiaus berniukų ir mergaičių grupėse : mokytojų pagalba ypač reikšminga 13 metų mergaitėms.

Bendravimas su kitais mokiniais

Apie bendraklasių tarpusavio santykius galima spręsti iš jų vertinimų : ar klasės mokiniams patinka būti drauge, ar dauguma pasirengę padėti vieni kitiems, kaip jie priima atskirus mokinius į savo ratą. 58,9 proc. gerai besijaučiančių mokykloje ir 29,6 proc. kitai grupei priklausančių moksleivių manė, kad sulauktų iš bendraklasių pagalbos. Nesitikėjo sulaukti pagalbos atitinkamai 20,3 proc. ir 38,7 proc. moksleivių. Patiko būti su klasės draugais 54,1 proc. gerai besijaučiantiems ir 36,4 proc. gerai nesijaučiantiems mokykloje moksleiviams. Būdami drauge su bendraklasiais, nesijautė patenkinti atitinkamai 17,5 proc. ir 27,6 proc. pirmosios ir antrosios grupės moksleivių. Su teiginiu ’’kiti klasės mokiniai priima mane tokį, koks esu’’ sutiko 71,7 proc. gerai besijaučiančių ir 57,4 proc. gerai nesijaučiančių mokykloje moksleivių. Bendraklasių nesuprasti, nuo jų atskirti jautėsi atitinkamai 12,3 proc. ir 20 proc. apklaustų moksleivių atitinkamose grupėse. 61,3 proc. gerai besijaučiančių ir 41,0 proc. gerai nesijaučiančių mokykloje moksleivių tikėjo, kad liūdnas, nusiminęs klasės mokinys gali sulaukti pagalbos iš klasės draugų. Su šia nuomone nesutiko atitinkamai 18,3 proc. ir 31,8 proc. tiriamųjų grupių moksleivių. Galima pastebėti, kad mokinių bendravimas turi mažesnės reikšmės mokinio savijautai mokykloje nei mokytojų pagalba mokiniui.

Mokyklos aplinka ir mokinio dalyvavimas mokyklos bei klasės gyvenime

Bendra mokyklos aplinka ir dalyvavimas mokyklos gyvenime – kita veiksnių grupė, susijusi su mokinio savijauta mokykloje. Įvertinant šiuos rodiklius, atsižvelgta į moksleivių nuomonę apie saugos jausmą, drausmę ir elgesio taisykles mokykloje, moksleivių aktyvumą priimant įvairius sprendimus ir kt.

Paaiškėjo, kad visų amžiaus ir lyties grupių moksleiviams labai svarbu būti ’’savo mokyklos dalimi’’. Šitas teiginys daugumai apklaustųjų sutapatintas su gera savijauta mokykloje : su juo sutiko 73,3 proc. gerai besijaučiančiųjų ir 35,0 proc. gerai nesijaučiančiųjų mokykloje moksleivių. Ir atvirkščiai : šis teiginys nebuvo svarbus atitinkamai 5,8 proc. ir 27,4 proc. grupių moksleivių. Su teiginiu, kad ’’mokiniai dalyvauja sudarant elgesio mokykloje teisykles’’ sutiko 51,0 proc. pirmosios ir 33,0 proc. antrosios grupės moksleivių. Su tuo, kad moksleiviai šioje veikloje nedalyvautų, sutiko 15,7 proc. ir 28,1 proc. atitinkamai pirmosios ir antrosios grupių moksleiviai. Mažiau reikšminga pasirodė griežta drausmė mokykloje. Beveik vienodai abiejų grupių moksleiviai (24,9 proc. ir 28,7 proc.) sutiko su teiginiu, kad mokykloje per griežta darusmė, tačiau nesutikusiųjų su tokiu teiginiu buvo daugiau moksleivių ir jų buvo dar daugiau tarp gerai besijaučiančių mokykloje (42,4 proc. ir 35,5 proc.). Visų amžiaus grupių ir abiejų lyčių atstovai svarbiu gerai savijautai mokykloje veiksniu pripažino saugumo jausmą mokykloje. ’’Visada’’ arba ’’dažnai’’ saugiai mokykloje jautėsi 78,0 proc. pirmosios ir 55,9 proc. antrosios grupės moksleivių, o nesaugiai – atitinkamai 6,3 proc. ir 16,7 proc. Tyčiojimasis mokykloje laikomas svarbiu moksleivių saugumo mokykloje veiksniu. Kitų mokinių tyčiojimasis bei paties mokinio dalyvavimas tokioje veikloje taip pat siejosi su savijauta mokykloje, tačiau ne tiek daug, kiek apskritai saugumo jausmas mokykloje.

Mokymosi krūvis ir pasiekimai

Moksleivių mokymosi pasiekimai, jų pačių vertinimu, susiję su savijauta mokykloje. Tarp moksleivių, kurių savijauta mokykloje gera, 41,1 proc. berniukų ir 56,3 proc. mergaičių manė, kad jų mokytojai juos laiko ’’gerais’’ arba ’’labai gerais’’ mokiniais. Tarp moksleivių, kurių savijauta mokykloje nėra gera, statistiškai reikšmingai mažesnis procentas berniukų (28,1 proc.) ir mergaičių (45,7 proc.) save laikė gerais mokiniais. Panašiai moksleiviai vertino ir teiginį ’’mokytis man nėra sunku’’. Su šiuo teiginiu sutiko 64,2 proc. gerai besijaučiančių ir 43,4 proc. gerai nesijaučiančių moksleivių.

Gerai savijautai mokykloje labai didelės reikšmės turėjo veiksniai, rodantys moksleivių nuomonę apie mokyklos lankymo pareigą, pavyzdžiui : teiginiu ’’lankyti mokyklą nusibodo, įkyrėjo’’ pritarė 9,5 proc. pirmosios grupės ir net 32,0 proc. antrosios grupės moksleivių.

REZULTATŲ APTARIMAS

Daugumai sveikatos ir švietimo darbuotojų yra aktualūs moksleivių sveikatos klausimai. Gera moksleivių savijauta nemaža dalimi įtakoja jų sveikatą. Gera savijauta mokykloje laikoma vienu iš pagrindinių veiksnių, lemiančių moksleivio gyvenimo kokybę. Šiuo požiūriu mokyklos parama gali teigiamai veikti jauno žmogaus sveikatos ir geros savijautos formavimąsi. Tačiau ištyrus moksleivių sveikatą mokyklos atžvilgiu, pagrindinis dėmesys dažniausiai skiriamas mokymosi pažangumo analizei, bet ne veiksniams, įtakojantiems moksleivių savijautą mokykloje. Įvairių šalių mokyklose moksleiviai nevienodai dalyvauja mokyklos veikloje : planuoti, ką ir kaip jie mokysis, patiems nustatyti mokyklos taisykles, skatinti iniciatyvą užklasinėje veikloje. Labai ’’demokratiškos’’ mokinių atžvilgiu gali būti Danijos mokyklos, o ’’autoritarinės’’ – Suomijos ir Rusijos mokyklos, kurioms vadovauja mokytojai. Edukologiniai tyrimai rodo, kad moksleiviai jaučiasi geriau tose mokyklose, kur jie jaučia didesnę atsakomybę. Literatūroje jau galima rasti straipsnių, kurių autoriai bando atsakyti į klausimą, kas lemia moksleivio savijautą mokykloje. Dauguma mokslininkų pažymi moksleivių tarpusavio supratimo bei paramos reikšmę gerai jų savijautai. Manoma, kad moksleivių autonomiškumas, mokytojų pagalba, teisingas moksleivių vertinimas mažiau reikšmingi gerai savijautai mokyklose, nei aplinkos veiksniai. Pabrėžtina, kad svarbūs yra geri santykiai tarp bendraamžių, taip pat gerai moksleivių savijautai reikšmingas ir socialinių poreikių tenkinimas. Svarbu nustatyti psichologinius socialinius veiksnius, kurie įtakoja gerą moksleivių savijautą. Reikšmingausias veiksnys, lemiantis gerą moksleivių savijautą Lietuvos mokyklose, buvo ’’jaustis mokyklos dalimi’’. Moksleivių savijauta siejosi su veiksniais, nusakančiais teisingą mokytojų elgesį su moksleiviais, mokytojų draugiškumą bei mokytojų pasirinktus mokymo būdus. Tyrimo metu paaiškėjo, kad moksleivių tarpusavio bendravimas mažiau reikšmingas moksleivių savijautai nei mokytojų pagalba.

Galima daryti išvadą, kad reikšmingiausi geros moksleivių savijautos veiksniai yra : teisingas mokytojų elgesys vertinant moksleivius, saugumo pojūtis mokykloje ir mokytojų bei bendraamžių parama. Moksleivių gerai savijautai yra svarbios jų ateities perspektyvos. Apibendrinus gautus duomenis galiu teigti, kad bendra psichologinė ir socialinė parama moksleiviui stipriai siejasi su teigiamomis emocijomis, gera sveikata, savijauta ir laime.

IŠVADOS

1. Tik pusės moksleivių (47,7 proc. berniukų ir 53,7 proc. mergaičių) savijautą mokykloje galima vertinti ’’gera’’.2. Mergaičių savijauta mokykloje geresnė nei berniukų visose amžiaus grupėse.3. Moksleiviai, kurių savijauta mokykloje gera, dažniau nei kiti mano, kad jie yra geri mokiniai, kad mokytis nėra sunku.4. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp moksleivių savijautos mokykloje ir šių psichologinių mokyklos aplinkos veiksnių :a) teisingo mokytojų elgesio su moksleiviais, mokytojų draugiškumo bei mokytojų parinktų mokymo būdų (mokytojų pagalba ypač reikšminga 13 metų mergaitėms) ;b) priklausomumo savai mokyklai, jos elgesio taisyklių bei saugumo jausmo ;c) požiūrio į mokyklos lankymo pareigą.

LITERATŪRA

1. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos tarptautinio ’’Moksleivių sveikatos ir gyvensenos’’ (Health Behaviour in Scool – Aged Children – HBSC) tyrimo duomenys.2. G.Kvieskienė ’’Socializacijos pedagogika’’ Vilnius 2000.3. Lietuvos nacionalinio UNICEF komiteto regioninio monitoringo ataskaita (Nr.7) ’’Jaunimas ir vaikai besikeičiančioje visuomenėje’’ Vilnius 2001.