Meninės veiklos elementai popamokinės veiklos renginiuose

Įvadas

Vaiko laisvalaikis – tai laisvas laikas, kurio metu jis gali skirti savo intelektines ir dvasines jėgas laisvai pasirenkamai veiklai, kuri padėtų atstatyti ir ugdyti jo jėgas.
Visa mokinių nepamokinė veikla yra auklėjamoji veikla. Auklėjimo uždaviniai turi būti sprendžiami visomis užklasinio darbo formomis ir priemonėmis, renginiai turi būti turiningi, įdomūs. Lietuvos švietimo reformos dokumentuose nepamokinė veikla įvardijama kaip „papildomas ugdymas“ ir apibūdinama trimis pagrindinėmis sąvokomis: formalus, neformalus ir informavus ugdymas. Minėtos sritys apibrėžiamos pagal tai, kokio pobūdžio veiksmai daro didžiausią poveikį dalyvaujančiam vienoje arr kitoje veikloje.
Organizuodami bet kokį užklasinį renginį, siekiame dvejopų tikslų: pažintinių ir auklėjamųjų. Pažintiniai tikslai laikomi įgyvendintinais tada, kai matomi konkretūs renginio rezultatai: mokiniai įsigijo naujų žinių, išsiaiškino nesuprantamas sąvokas, išmoko naujų dainų, žaidimų ir kt. Auklėjamieji tikslai neskelbiami. Mat rezultatyviausi tie atvejai, kai mokiniai nejaučia, kad juos klasės vadovas auklėja, kai pedagogiškai apgalvotas auklėjimas sutampa su normaliu kasdieniu darbu ir bendravimu.

Nepamokinės veiklos formų įvairovė

Auklėjimo formos klasifikuojamos gana įvairiai, V. Kosolapovas, J. Monoszonas siūlo jas grupuoti taip: 1) žodinės 9susirinkimas, paskaita, diisputas ir kt.); 2) vaizdinės (muziejai, parodos, stendai ir kt.); 3) praktinės (žygiai, ekskursijos, konkursai ir kt.). O L. Jovaiša ir J. Vaitkevičius rekomenduoja skirstyti taip: 1) rodomosios (televizija, apžiūros, peržiūros, auklėjamosios ekskursijos); 2) sakytinės: susirinkiminės 9klasės susirinkimas, klasės vadovo valandėlė, disputas, pokalbis ir kt

t.) ir nesusirinkiminės ( individualūs auklėjamieji pokalbiai, radijas mokinių spauda ir kt.); 30 veikdinamosios: bendrosios veikimo formos šeimoje ir mokykloje, veikdinimas per pamokas ir pertraukas, būrelinė veikla, visuomenei naudingas ir produktyvus darbas, lenktyniavimas, laisvalaikis. Siekiant išvengti auklėjamosios veiklos vienpusiškumo, padėti numatyti klasės auklėtojui, studentui nepamokinės veiklos formai įvairesnį turinį, plėtoti klasės auklėtojo ir auklėtinių kūrybinę vaizduotę.
1. Žodinės formos.
1.1 Aptarimai ( kino filmų, baleto, dramos, operos, spektaklių, knygų, periodinių straipsnių, televizijos laidų, parodų ). Aptarimai reikalingi, kad mokiniai norėtų ir turėtų galimybių susipažinti su įvairiomis menoraiškos formomis, mokėtų jas teisingai suprasti ir įvertinti. Todėl reikia aptarti filmus, dramas. Baleto spektaklius. Įvairias meno parodas. Šios nepamokinės veiklos uždavinys: sužadinti mokinių domėjimąsi grožiu.
1.2 Disputai – tai gyvas vienokios ar kitokios mokinius dominančios problemos aptarimas. Dalyvavimas disputuose ugdo mokinių dorovinį atsparumą, moko kaalbėti prieš auditoriją, reikšti ir ginti savo pažiūras, jas kritiškai vertinti.
1.3 Etiniai pokalbiai Jie turi padėti mokiniams suprasti dorovines normas ir kategorijas, tinkamai vertinti savo ir aplinkinių žmonių elgesį ir vertybes, įsigyti dorovinių žinių, formuoti dorovinius įsitikinimus. Etiniai pokalbiai gali būti vedami su vienu mokiniu, su grupele mokinių ir su visos klasės mokiniais; gali būti kaip nepamokinės veiklos forma ir kaip auklėjimo metodas.
2. Vaizdinės formos:
2.1.Parodos
2.2.Muziejai
3. Praktinės formos:
3.1. Dienos (medelių sodinimas, aplinkos tvarkymas, inkilų, paukščių, pasaulio šalių, melagių, šv. Valentino, turizmo, sveikatingumo, ramybės ir susikaupimo, že
emės, švaros ir kt.).
3.2. Išvykos, kelionės (turistinės, praktinės, poilsinės, istorinėmis vietomis ir kt.).
3.3. Konkursai ( ateities projektų gynimas, fantastinių projektų gynimas, deklamavimo, darbelių, dainų inscenizavimo, judriųjų žaidimų, pasakų kūrėjų, piešinių, plakatų, suvenyrų, pantomimos, melagių, šauniausios mergaitės, šauniausio berniuko ir kt.).Konkursas – tai varžybos dėl atitinkamos vietos ir premijos, todėl klasės auklėtojas, tardamasis su savo auklėtiniais pirmiausia tūrėtų apgalvoti konkurso nuostatus. Konkursas – tokia nepamokinės veiklos forma, kuri padeda ugdyti mokinių organizacinius sugebėjimus, iniciatyvumą ir savarankiškumą, dorovinio elgesio įgūdžius bei įpročius, kūrybines jėgas, individualius gabumus bei gebėjimus formuoti atitinkamus interesus bei polinkius, plėsti mokinių akiratį.
3.4. Kūrybiniai žaidimai: neakivaizdinės kelionės, televizijos laidos, labirintai, mugės ir kt. Neakivaizdinė kelionė – tai kūrybiniai žaidimai fantazijai, kūrybingumui, išmonei ugdyti. Neakivaizdinė todėl, kad mintimis pabūni ten, kur dabar negalime ar apskritai neįmanoma nukeliauti. Labirintas – tai naujesnių darbo formų ieškojimas. Manoma, kad labirintai gali būti dalykiniai: matematiniai, istoriniai, etnografiniai, galėtų būti ir humoristiniai, ir žymioms daromos pažymėti. Labirintu, kaip kūrybiniu žaidimu, galima įtvirtinti ir plėsti mokinių žinias, mokėjimus ir įgūdžius, ugdyti kūrybiškumą, iniciatyvumą ir fantaziją, individualius gebėjimus, formuoti atitinkamus interesus bei polinkius, mokyti įdomiai ir turiningai leisti laisvalaikį. Mugė – periodiškai tam tikroje vietoje rengiamas prekiavimas, dažniausiai trunkantis daugiau kaip vieną dieną. .
3.5. Olimpiados ( dalykinės)
3.6. Popietės, rytmečiai (dalykiniai – matematiniai, istoriniai, gamtiniai ir kt., įžymioms Lietuvos datoms paminėti, at
trakcionai, tarmių, linksmųjų išmonių, judriųjų žaidimų, liaudies žaidimų, smulkiosios tautosakos, sveikatingumo ir kt.)
3.7. Spartakiados ir varžybos (sportinės, atskirų sporto šakų, šeimų, humoristinės ir linksmosios ir kt.)
3.8. Šventės, tradicijos ( valstybinių švenčių, būsimųjų pirmokų, senelių, rugsėjo pirmosios, mokslo metų užbaigimo, pavasario, rudens, žiemos, derliaus, miško, pirmojo žiedo, saldaus medžio, sveikatingumo, gimtadienių, religinės ir kt.).
3.9. Vakarai, vakaronės (humoro, poilsio, mistikos, tarmių, tautosakos, klausimų – atsakymų, teminiai, trijų kartų (vaikai, tėvai ,seneliai), liaudies, etnografijos ir kt.). Vakaronės – tai susitikimai su įžymiais žmonėmis, pramoginės – esant šventiniai situacijai, o mišriosios – gali vadintis ir „žiburėliai“. Vakarai – tai artima vakaronei forma, kurių tikslas mokyti mokinius kultūringai leisti laisvalaikį, ugdyti kūrybiškumą, savarankiškumą, dėmesingumą, bendravimo kultūrą.
3.10. Viktorinos (dalykinės – matematinės, gamtinės, istorinės ir kt., įžymioms Lietuvos datoms atminti, mišrios ir kt.)

Meninės veiklos elementai popamokinės veiklos renginiuose

Būtina įtraukti pramoginius elementus į daugelį nepamokinės veiklos sričių. Pedagogai turi stengtis, kad mokiniai jaustų malonumą dirbdami kartais ir nemalonų darbą, dalyvaudami įvairioje veikloje. Reikia padaryti kiekvieną veiklos sritį kiek galima įdomesnę, tačiau ir nepaversti visos veiklos pramoga. Siūloma įvairiausių pramoginių elementų.
Lietuvių liaudies dainų dainavimas,dainų inscenizavimas, tautosaka. Dabar ji ne tik paįvairina nepamokinę veiklą, bet ir ugdo tautiškumą, padeda įsijausti į tautos dvasią, žadina entuziazmą domėtis liaudies kūryba.

Šokiai, liaudies žaidimai, muzikiniai žaidimai. Jie mokinius žavi dėl to, kad sudaryti iš šokio, da

arbo judesių imitacijos, dainų, personažų pamėgdžiojimo elementų. Galimybė judėti, vaidinti pagilina mokinių išgyvenimą, leidžia jiems laisviau ir kūrybiškiau reaguoti į muziką.

Muzikos fonas. Muzikos klausyti reikia mokyti. Nesiliaujantis muzikos skambėjimas, gali visiškai panaikinti muzikos poveikį, vaikai nebepastebi ir nebesuvokia garsų kaip muzikinės visumos. Geriau iš pradžių išmokyti klausytis, sudominti tuo, ką muzika pasakoja, išlavinti muzikinę vaizduotę. Tada muzikos klausymas bus laisvalaikio leidimas ir pramoga arba pramoginis elementas nepamokiniuose renginiuose.

Įvairūs renginių atributai. Gimtadienio šventei: šventinė žvakė, gimtadieniui skirta daina, emblema, dovana, sveikinimo montažas ar programa, vaišės ir kt.
Estafetės, atrakcionai, žaidimai. Įtraukiami, kaip teigiamas emocinis fonas, kaip tikslinga priemonė vaizduotei, kūrybiškumui ugdyti ir svarbiausia, tenkina judėjimo poreikį. Žaidimuose žavi ne rezultatai, o patys veiksmai.

Žaidimai. (didaktiniai, statybiniai, judrieji, siužetiniai, vaidmeniniai, varžybiniai, sportiniai ir kt.) įtraukiami kaip teigiamas emocinis fonas, kaip tikslinga priemonė vaizduotei, kūrybiškumui ugdyti ir svarbiausia, tenkina judėjimo poreikį. Žaidimuose žavi ne rezultatai, o patys veiksmai.

Pantomimos numeriai. Ja vaikai perduoda mintis, reiškia jausmus bei parodo veiksmus gestais ir judesiais, nevartodami žodžių.

Įvairūs meditacijos pratimai. „ Meditacija – tai apgalvojimo, apmąstymo, analizės, saviugdos pratimas, kuris veda prie gilesnio savęs pažinimo. Meditacija atitinka pagrindinius vaiko poreikius. Ji bando sulaikyti, analizuoti ir sutvarkyti įspūdžius; tokiu būdu aplinkinis pasaulis darosi aiškesnis ir suprantamesnis “.

Taip pat priklauso prie jau išvardintų meninės veiklos elementų ir kvietimai į renginius.

Kaip matome viskas priklauso nuo klasės auklėtojo noro ir kūrybiškumo. Toks auklėtojos kūrybiškumas tikrai neleis auklėtiniams nuobodžiauti ir ugdys visas dorovingo žmogaus savybes.

Išvados

Žinome, kad įdomi veikla pati savaime stimuliuoja auklėtinį. Tačiau, kai norime, kad auklėtiniai dalyvautų ir tokioje veikloje, kurios nemėgsta ar nenori, reikia ją stimuliuoti. Parinkdami renginio formą, turime atsižvelgti į turinį, vaikų amžiaus ypatumus, poreikius, interesus, galimybes ir aplinkos sąlygas. Auklėja ne tik renginys, bet ir pasiruošimas jam, turi gerai apgalvoti organizacinį darbą, tinkama tvarka, tinkamai paskirstyti. Taigi turėtume sutarti, kad visų bendras rūpestis – mokykloje sudaryti pakankamą kūrybinių renginių pasiūlą, skatinti vaikų pasirinkimus kūrybinėje sferoje, siekti, kad vaikams būtų jauku ir miela mokykloje ne tik per pamokas, bet ir po jų. Dainavimas, kolektyvinis piešimas, radijo laidos, laikraščio kūrimas, parodijos. Sunku išvardinti visas veiklos sritis, kuriose save kiekvienas gali atrasti.

Literatūra

1. Dapkienė S. Užklasiniai renginiai moksleiviams. Šiauliai, 1993
2. Dapkienė S. Papildomojo ugdymo formos. Šiauliai, 1998
3. Kievišas J., Gaučaitė R. Vaiko veikla meninio ugdymo procese. Šiauliai, 2000
4. www.pedagogika.lt

Įvadas

Vaiko laisvalaikis – tai laisvas laikas, kurio metu jis gali skirti savo intelektines ir dvasines jėgas laisvai pasirenkamai veiklai, kuri padėtų atstatyti ir ugdyti jo jėgas.
Visa mokinių nepamokinė veikla yra auklėjamoji veikla. Auklėjimo uždaviniai turi būti sprendžiami visomis užklasinio darbo formomis ir priemonėmis, renginiai turi būti turiningi, įdomūs. Lietuvos švietimo reformos dokumentuose nepamokinė veikla įvardijama kaip „papildomas ugdymas“ ir apibūdinama trimis pagrindinėmis sąvokomis: formalus, neformalus ir informavus ugdymas. Minėtos sritys apibrėžiamos pagal tai, kokio pobūdžio veiksmai daro didžiausią poveikį dalyvaujančiam vienoje ar kitoje veikloje.
Organizuodami bet kokį užklasinį renginį, siekiame dvejopų tikslų: pažintinių ir auklėjamųjų. Pažintiniai tikslai laikomi įgyvendintinais tada, kai matomi konkretūs renginio rezultatai: mokiniai įsigijo naujų žinių, išsiaiškino nesuprantamas sąvokas, išmoko naujų dainų, žaidimų ir kt. Auklėjamieji tikslai neskelbiami. Mat rezultatyviausi tie atvejai, kai mokiniai nejaučia, kad juos klasės vadovas auklėja, kai pedagogiškai apgalvotas auklėjimas sutampa su normaliu kasdieniu darbu ir bendravimu.

Nepamokinės veiklos formų įvairovė

Auklėjimo formos klasifikuojamos gana įvairiai, V. Kosolapovas, J. Monoszonas siūlo jas grupuoti taip: 1) žodinės 9susirinkimas, paskaita, disputas ir kt.); 2) vaizdinės (muziejai, parodos, stendai ir kt.); 3) praktinės (žygiai, ekskursijos, konkursai ir kt.). O L. Jovaiša ir J. Vaitkevičius rekomenduoja skirstyti taip: 1) rodomosios (televizija, apžiūros, peržiūros, auklėjamosios ekskursijos); 2) sakytinės: susirinkiminės 9klasės susirinkimas, klasės vadovo valandėlė, disputas, pokalbis ir kt.) ir nesusirinkiminės ( individualūs auklėjamieji pokalbiai, radijas mokinių spauda ir kt.); 30 veikdinamosios: bendrosios veikimo formos šeimoje ir mokykloje, veikdinimas per pamokas ir pertraukas, būrelinė veikla, visuomenei naudingas ir produktyvus darbas, lenktyniavimas, laisvalaikis. Siekiant išvengti auklėjamosios veiklos vienpusiškumo, padėti numatyti klasės auklėtojui, studentui nepamokinės veiklos formai įvairesnį turinį, plėtoti klasės auklėtojo ir auklėtinių kūrybinę vaizduotę.
1. Žodinės formos.
1.1 Aptarimai ( kino filmų, baleto, dramos, operos, spektaklių, knygų, periodinių straipsnių, televizijos laidų, parodų ). Aptarimai reikalingi, kad mokiniai norėtų ir turėtų galimybių susipažinti su įvairiomis menoraiškos formomis, mokėtų jas teisingai suprasti ir įvertinti. Todėl reikia aptarti filmus, dramas. Baleto spektaklius. Įvairias meno parodas. Šios nepamokinės veiklos uždavinys: sužadinti mokinių domėjimąsi grožiu.
1.2 Disputai – tai gyvas vienokios ar kitokios mokinius dominančios problemos aptarimas. Dalyvavimas disputuose ugdo mokinių dorovinį atsparumą, moko kalbėti prieš auditoriją, reikšti ir ginti savo pažiūras, jas kritiškai vertinti.
1.3 Etiniai pokalbiai Jie turi padėti mokiniams suprasti dorovines normas ir kategorijas, tinkamai vertinti savo ir aplinkinių žmonių elgesį ir vertybes, įsigyti dorovinių žinių, formuoti dorovinius įsitikinimus. Etiniai pokalbiai gali būti vedami su vienu mokiniu, su grupele mokinių ir su visos klasės mokiniais; gali būti kaip nepamokinės veiklos forma ir kaip auklėjimo metodas.
2. Vaizdinės formos:
2.1.Parodos
2.2.Muziejai
3. Praktinės formos:
3.1. Dienos (medelių sodinimas, aplinkos tvarkymas, inkilų, paukščių, pasaulio šalių, melagių, šv. Valentino, turizmo, sveikatingumo, ramybės ir susikaupimo, žemės, švaros ir kt.).
3.2. Išvykos, kelionės (turistinės, praktinės, poilsinės, istorinėmis vietomis ir kt.).
3.3. Konkursai ( ateities projektų gynimas, fantastinių projektų gynimas, deklamavimo, darbelių, dainų inscenizavimo, judriųjų žaidimų, pasakų kūrėjų, piešinių, plakatų, suvenyrų, pantomimos, melagių, šauniausios mergaitės, šauniausio berniuko ir kt.).Konkursas – tai varžybos dėl atitinkamos vietos ir premijos, todėl klasės auklėtojas, tardamasis su savo auklėtiniais pirmiausia tūrėtų apgalvoti konkurso nuostatus. Konkursas – tokia nepamokinės veiklos forma, kuri padeda ugdyti mokinių organizacinius sugebėjimus, iniciatyvumą ir savarankiškumą, dorovinio elgesio įgūdžius bei įpročius, kūrybines jėgas, individualius gabumus bei gebėjimus formuoti atitinkamus interesus bei polinkius, plėsti mokinių akiratį.
3.4. Kūrybiniai žaidimai: neakivaizdinės kelionės, televizijos laidos, labirintai, mugės ir kt. Neakivaizdinė kelionė – tai kūrybiniai žaidimai fantazijai, kūrybingumui, išmonei ugdyti. Neakivaizdinė todėl, kad mintimis pabūni ten, kur dabar negalime ar apskritai neįmanoma nukeliauti. Labirintas – tai naujesnių darbo formų ieškojimas. Manoma, kad labirintai gali būti dalykiniai: matematiniai, istoriniai, etnografiniai, galėtų būti ir humoristiniai, ir žymioms daromos pažymėti. Labirintu, kaip kūrybiniu žaidimu, galima įtvirtinti ir plėsti mokinių žinias, mokėjimus ir įgūdžius, ugdyti kūrybiškumą, iniciatyvumą ir fantaziją, individualius gebėjimus, formuoti atitinkamus interesus bei polinkius, mokyti įdomiai ir turiningai leisti laisvalaikį. Mugė – periodiškai tam tikroje vietoje rengiamas prekiavimas, dažniausiai trunkantis daugiau kaip vieną dieną. .
3.5. Olimpiados ( dalykinės)
3.6. Popietės, rytmečiai (dalykiniai – matematiniai, istoriniai, gamtiniai ir kt., įžymioms Lietuvos datoms paminėti, atrakcionai, tarmių, linksmųjų išmonių, judriųjų žaidimų, liaudies žaidimų, smulkiosios tautosakos, sveikatingumo ir kt.)
3.7. Spartakiados ir varžybos (sportinės, atskirų sporto šakų, šeimų, humoristinės ir linksmosios ir kt.)
3.8. Šventės, tradicijos ( valstybinių švenčių, būsimųjų pirmokų, senelių, rugsėjo pirmosios, mokslo metų užbaigimo, pavasario, rudens, žiemos, derliaus, miško, pirmojo žiedo, saldaus medžio, sveikatingumo, gimtadienių, religinės ir kt.).
3.9. Vakarai, vakaronės (humoro, poilsio, mistikos, tarmių, tautosakos, klausimų – atsakymų, teminiai, trijų kartų (vaikai, tėvai ,seneliai), liaudies, etnografijos ir kt.). Vakaronės – tai susitikimai su įžymiais žmonėmis, pramoginės – esant šventiniai situacijai, o mišriosios – gali vadintis ir „žiburėliai“. Vakarai – tai artima vakaronei forma, kurių tikslas mokyti mokinius kultūringai leisti laisvalaikį, ugdyti kūrybiškumą, savarankiškumą, dėmesingumą, bendravimo kultūrą.
3.10. Viktorinos (dalykinės – matematinės, gamtinės, istorinės ir kt., įžymioms Lietuvos datoms atminti, mišrios ir kt.)

Meninės veiklos elementai popamokinės veiklos renginiuose

Būtina įtraukti pramoginius elementus į daugelį nepamokinės veiklos sričių. Pedagogai turi stengtis, kad mokiniai jaustų malonumą dirbdami kartais ir nemalonų darbą, dalyvaudami įvairioje veikloje. Reikia padaryti kiekvieną veiklos sritį kiek galima įdomesnę, tačiau ir nepaversti visos veiklos pramoga. Siūloma įvairiausių pramoginių elementų.
Lietuvių liaudies dainų dainavimas,dainų inscenizavimas, tautosaka. Dabar ji ne tik paįvairina nepamokinę veiklą, bet ir ugdo tautiškumą, padeda įsijausti į tautos dvasią, žadina entuziazmą domėtis liaudies kūryba.

Šokiai, liaudies žaidimai, muzikiniai žaidimai. Jie mokinius žavi dėl to, kad sudaryti iš šokio, darbo judesių imitacijos, dainų, personažų pamėgdžiojimo elementų. Galimybė judėti, vaidinti pagilina mokinių išgyvenimą, leidžia jiems laisviau ir kūrybiškiau reaguoti į muziką.

Muzikos fonas. Muzikos klausyti reikia mokyti. Nesiliaujantis muzikos skambėjimas, gali visiškai panaikinti muzikos poveikį, vaikai nebepastebi ir nebesuvokia garsų kaip muzikinės visumos. Geriau iš pradžių išmokyti klausytis, sudominti tuo, ką muzika pasakoja, išlavinti muzikinę vaizduotę. Tada muzikos klausymas bus laisvalaikio leidimas ir pramoga arba pramoginis elementas nepamokiniuose renginiuose.

Įvairūs renginių atributai. Gimtadienio šventei: šventinė žvakė, gimtadieniui skirta daina, emblema, dovana, sveikinimo montažas ar programa, vaišės ir kt.
Estafetės, atrakcionai, žaidimai. Įtraukiami, kaip teigiamas emocinis fonas, kaip tikslinga priemonė vaizduotei, kūrybiškumui ugdyti ir svarbiausia, tenkina judėjimo poreikį. Žaidimuose žavi ne rezultatai, o patys veiksmai.

Žaidimai. (didaktiniai, statybiniai, judrieji, siužetiniai, vaidmeniniai, varžybiniai, sportiniai ir kt.) įtraukiami kaip teigiamas emocinis fonas, kaip tikslinga priemonė vaizduotei, kūrybiškumui ugdyti ir svarbiausia, tenkina judėjimo poreikį. Žaidimuose žavi ne rezultatai, o patys veiksmai.

Pantomimos numeriai. Ja vaikai perduoda mintis, reiškia jausmus bei parodo veiksmus gestais ir judesiais, nevartodami žodžių.

Įvairūs meditacijos pratimai. „ Meditacija – tai apgalvojimo, apmąstymo, analizės, saviugdos pratimas, kuris veda prie gilesnio savęs pažinimo. Meditacija atitinka pagrindinius vaiko poreikius. Ji bando sulaikyti, analizuoti ir sutvarkyti įspūdžius; tokiu būdu aplinkinis pasaulis darosi aiškesnis ir suprantamesnis “.

Taip pat priklauso prie jau išvardintų meninės veiklos elementų ir kvietimai į renginius.

Kaip matome viskas priklauso nuo klasės auklėtojo noro ir kūrybiškumo. Toks auklėtojos kūrybiškumas tikrai neleis auklėtiniams nuobodžiauti ir ugdys visas dorovingo žmogaus savybes.

Išvados

Žinome, kad įdomi veikla pati savaime stimuliuoja auklėtinį. Tačiau, kai norime, kad auklėtiniai dalyvautų ir tokioje veikloje, kurios nemėgsta ar nenori, reikia ją stimuliuoti. Parinkdami renginio formą, turime atsižvelgti į turinį, vaikų amžiaus ypatumus, poreikius, interesus, galimybes ir aplinkos sąlygas. Auklėja ne tik renginys, bet ir pasiruošimas jam, turi gerai apgalvoti organizacinį darbą, tinkama tvarka, tinkamai paskirstyti. Taigi turėtume sutarti, kad visų bendras rūpestis – mokykloje sudaryti pakankamą kūrybinių renginių pasiūlą, skatinti vaikų pasirinkimus kūrybinėje sferoje, siekti, kad vaikams būtų jauku ir miela mokykloje ne tik per pamokas, bet ir po jų. Dainavimas, kolektyvinis piešimas, radijo laidos, laikraščio kūrimas, parodijos. Sunku išvardinti visas veiklos sritis, kuriose save kiekvienas gali atrasti.

Literatūra

1. Dapkienė S. Užklasiniai renginiai moksleiviams. Šiauliai, 1993
2. Dapkienė S. Papildomojo ugdymo formos. Šiauliai, 1998
3. Kievišas J., Gaučaitė R. Vaiko veikla meninio ugdymo procese. Šiauliai, 2000
4. www.pedagogika.lt

Įvadas

Vaiko laisvalaikis – tai laisvas laikas, kurio metu jis gali skirti savo intelektines ir dvasines jėgas laisvai pasirenkamai veiklai, kuri padėtų atstatyti ir ugdyti jo jėgas.
Visa mokinių nepamokinė veikla yra auklėjamoji veikla. Auklėjimo uždaviniai turi būti sprendžiami visomis užklasinio darbo formomis ir priemonėmis, renginiai turi būti turiningi, įdomūs. Lietuvos švietimo reformos dokumentuose nepamokinė veikla įvardijama kaip „papildomas ugdymas“ ir apibūdinama trimis pagrindinėmis sąvokomis: formalus, neformalus ir informavus ugdymas. Minėtos sritys apibrėžiamos pagal tai, kokio pobūdžio veiksmai daro didžiausią poveikį dalyvaujančiam vienoje ar kitoje veikloje.
Organizuodami bet kokį užklasinį renginį, siekiame dvejopų tikslų: pažintinių ir auklėjamųjų. Pažintiniai tikslai laikomi įgyvendintinais tada, kai matomi konkretūs renginio rezultatai: mokiniai įsigijo naujų žinių, išsiaiškino nesuprantamas sąvokas, išmoko naujų dainų, žaidimų ir kt. Auklėjamieji tikslai neskelbiami. Mat rezultatyviausi tie atvejai, kai mokiniai nejaučia, kad juos klasės vadovas auklėja, kai pedagogiškai apgalvotas auklėjimas sutampa su normaliu kasdieniu darbu ir bendravimu.

Nepamokinės veiklos formų įvairovė

Auklėjimo formos klasifikuojamos gana įvairiai, V. Kosolapovas, J. Monoszonas siūlo jas grupuoti taip: 1) žodinės 9susirinkimas, paskaita, disputas ir kt.); 2) vaizdinės (muziejai, parodos, stendai ir kt.); 3) praktinės (žygiai, ekskursijos, konkursai ir kt.). O L. Jovaiša ir J. Vaitkevičius rekomenduoja skirstyti taip: 1) rodomosios (televizija, apžiūros, peržiūros, auklėjamosios ekskursijos); 2) sakytinės: susirinkiminės 9klasės susirinkimas, klasės vadovo valandėlė, disputas, pokalbis ir kt.) ir nesusirinkiminės ( individualūs auklėjamieji pokalbiai, radijas mokinių spauda ir kt.); 30 veikdinamosios: bendrosios veikimo formos šeimoje ir mokykloje, veikdinimas per pamokas ir pertraukas, būrelinė veikla, visuomenei naudingas ir produktyvus darbas, lenktyniavimas, laisvalaikis. Siekiant išvengti auklėjamosios veiklos vienpusiškumo, padėti numatyti klasės auklėtojui, studentui nepamokinės veiklos formai įvairesnį turinį, plėtoti klasės auklėtojo ir auklėtinių kūrybinę vaizduotę.
1. Žodinės formos.
1.1 Aptarimai ( kino filmų, baleto, dramos, operos, spektaklių, knygų, periodinių straipsnių, televizijos laidų, parodų ). Aptarimai reikalingi, kad mokiniai norėtų ir turėtų galimybių susipažinti su įvairiomis menoraiškos formomis, mokėtų jas teisingai suprasti ir įvertinti. Todėl reikia aptarti filmus, dramas. Baleto spektaklius. Įvairias meno parodas. Šios nepamokinės veiklos uždavinys: sužadinti mokinių domėjimąsi grožiu.
1.2 Disputai – tai gyvas vienokios ar kitokios mokinius dominančios problemos aptarimas. Dalyvavimas disputuose ugdo mokinių dorovinį atsparumą, moko kalbėti prieš auditoriją, reikšti ir ginti savo pažiūras, jas kritiškai vertinti.
1.3 Etiniai pokalbiai Jie turi padėti mokiniams suprasti dorovines normas ir kategorijas, tinkamai vertinti savo ir aplinkinių žmonių elgesį ir vertybes, įsigyti dorovinių žinių, formuoti dorovinius įsitikinimus. Etiniai pokalbiai gali būti vedami su vienu mokiniu, su grupele mokinių ir su visos klasės mokiniais; gali būti kaip nepamokinės veiklos forma ir kaip auklėjimo metodas.
2. Vaizdinės formos:
2.1.Parodos
2.2.Muziejai
3. Praktinės formos:
3.1. Dienos (medelių sodinimas, aplinkos tvarkymas, inkilų, paukščių, pasaulio šalių, melagių, šv. Valentino, turizmo, sveikatingumo, ramybės ir susikaupimo, žemės, švaros ir kt.).
3.2. Išvykos, kelionės (turistinės, praktinės, poilsinės, istorinėmis vietomis ir kt.).
3.3. Konkursai ( ateities projektų gynimas, fantastinių projektų gynimas, deklamavimo, darbelių, dainų inscenizavimo, judriųjų žaidimų, pasakų kūrėjų, piešinių, plakatų, suvenyrų, pantomimos, melagių, šauniausios mergaitės, šauniausio berniuko ir kt.).Konkursas – tai varžybos dėl atitinkamos vietos ir premijos, todėl klasės auklėtojas, tardamasis su savo auklėtiniais pirmiausia tūrėtų apgalvoti konkurso nuostatus. Konkursas – tokia nepamokinės veiklos forma, kuri padeda ugdyti mokinių organizacinius sugebėjimus, iniciatyvumą ir savarankiškumą, dorovinio elgesio įgūdžius bei įpročius, kūrybines jėgas, individualius gabumus bei gebėjimus formuoti atitinkamus interesus bei polinkius, plėsti mokinių akiratį.
3.4. Kūrybiniai žaidimai: neakivaizdinės kelionės, televizijos laidos, labirintai, mugės ir kt. Neakivaizdinė kelionė – tai kūrybiniai žaidimai fantazijai, kūrybingumui, išmonei ugdyti. Neakivaizdinė todėl, kad mintimis pabūni ten, kur dabar negalime ar apskritai neįmanoma nukeliauti. Labirintas – tai naujesnių darbo formų ieškojimas. Manoma, kad labirintai gali būti dalykiniai: matematiniai, istoriniai, etnografiniai, galėtų būti ir humoristiniai, ir žymioms daromos pažymėti. Labirintu, kaip kūrybiniu žaidimu, galima įtvirtinti ir plėsti mokinių žinias, mokėjimus ir įgūdžius, ugdyti kūrybiškumą, iniciatyvumą ir fantaziją, individualius gebėjimus, formuoti atitinkamus interesus bei polinkius, mokyti įdomiai ir turiningai leisti laisvalaikį. Mugė – periodiškai tam tikroje vietoje rengiamas prekiavimas, dažniausiai trunkantis daugiau kaip vieną dieną. .
3.5. Olimpiados ( dalykinės)
3.6. Popietės, rytmečiai (dalykiniai – matematiniai, istoriniai, gamtiniai ir kt., įžymioms Lietuvos datoms paminėti, atrakcionai, tarmių, linksmųjų išmonių, judriųjų žaidimų, liaudies žaidimų, smulkiosios tautosakos, sveikatingumo ir kt.)
3.7. Spartakiados ir varžybos (sportinės, atskirų sporto šakų, šeimų, humoristinės ir linksmosios ir kt.)
3.8. Šventės, tradicijos ( valstybinių švenčių, būsimųjų pirmokų, senelių, rugsėjo pirmosios, mokslo metų užbaigimo, pavasario, rudens, žiemos, derliaus, miško, pirmojo žiedo, saldaus medžio, sveikatingumo, gimtadienių, religinės ir kt.).
3.9. Vakarai, vakaronės (humoro, poilsio, mistikos, tarmių, tautosakos, klausimų – atsakymų, teminiai, trijų kartų (vaikai, tėvai ,seneliai), liaudies, etnografijos ir kt.). Vakaronės – tai susitikimai su įžymiais žmonėmis, pramoginės – esant šventiniai situacijai, o mišriosios – gali vadintis ir „žiburėliai“. Vakarai – tai artima vakaronei forma, kurių tikslas mokyti mokinius kultūringai leisti laisvalaikį, ugdyti kūrybiškumą, savarankiškumą, dėmesingumą, bendravimo kultūrą.
3.10. Viktorinos (dalykinės – matematinės, gamtinės, istorinės ir kt., įžymioms Lietuvos datoms atminti, mišrios ir kt.)

Meninės veiklos elementai popamokinės veiklos renginiuose

Būtina įtraukti pramoginius elementus į daugelį nepamokinės veiklos sričių. Pedagogai turi stengtis, kad mokiniai jaustų malonumą dirbdami kartais ir nemalonų darbą, dalyvaudami įvairioje veikloje. Reikia padaryti kiekvieną veiklos sritį kiek galima įdomesnę, tačiau ir nepaversti visos veiklos pramoga. Siūloma įvairiausių pramoginių elementų.
Lietuvių liaudies dainų dainavimas,dainų inscenizavimas, tautosaka. Dabar ji ne tik paįvairina nepamokinę veiklą, bet ir ugdo tautiškumą, padeda įsijausti į tautos dvasią, žadina entuziazmą domėtis liaudies kūryba.

Šokiai, liaudies žaidimai, muzikiniai žaidimai. Jie mokinius žavi dėl to, kad sudaryti iš šokio, darbo judesių imitacijos, dainų, personažų pamėgdžiojimo elementų. Galimybė judėti, vaidinti pagilina mokinių išgyvenimą, leidžia jiems laisviau ir kūrybiškiau reaguoti į muziką.

Muzikos fonas. Muzikos klausyti reikia mokyti. Nesiliaujantis muzikos skambėjimas, gali visiškai panaikinti muzikos poveikį, vaikai nebepastebi ir nebesuvokia garsų kaip muzikinės visumos. Geriau iš pradžių išmokyti klausytis, sudominti tuo, ką muzika pasakoja, išlavinti muzikinę vaizduotę. Tada muzikos klausymas bus laisvalaikio leidimas ir pramoga arba pramoginis elementas nepamokiniuose renginiuose.

Įvairūs renginių atributai. Gimtadienio šventei: šventinė žvakė, gimtadieniui skirta daina, emblema, dovana, sveikinimo montažas ar programa, vaišės ir kt.
Estafetės, atrakcionai, žaidimai. Įtraukiami, kaip teigiamas emocinis fonas, kaip tikslinga priemonė vaizduotei, kūrybiškumui ugdyti ir svarbiausia, tenkina judėjimo poreikį. Žaidimuose žavi ne rezultatai, o patys veiksmai.

Žaidimai. (didaktiniai, statybiniai, judrieji, siužetiniai, vaidmeniniai, varžybiniai, sportiniai ir kt.) įtraukiami kaip teigiamas emocinis fonas, kaip tikslinga priemonė vaizduotei, kūrybiškumui ugdyti ir svarbiausia, tenkina judėjimo poreikį. Žaidimuose žavi ne rezultatai, o patys veiksmai.

Pantomimos numeriai. Ja vaikai perduoda mintis, reiškia jausmus bei parodo veiksmus gestais ir judesiais, nevartodami žodžių.

Įvairūs meditacijos pratimai. „ Meditacija – tai apgalvojimo, apmąstymo, analizės, saviugdos pratimas, kuris veda prie gilesnio savęs pažinimo. Meditacija atitinka pagrindinius vaiko poreikius. Ji bando sulaikyti, analizuoti ir sutvarkyti įspūdžius; tokiu būdu aplinkinis pasaulis darosi aiškesnis ir suprantamesnis “.

Taip pat priklauso prie jau išvardintų meninės veiklos elementų ir kvietimai į renginius.

Kaip matome viskas priklauso nuo klasės auklėtojo noro ir kūrybiškumo. Toks auklėtojos kūrybiškumas tikrai neleis auklėtiniams nuobodžiauti ir ugdys visas dorovingo žmogaus savybes.

Išvados

Žinome, kad įdomi veikla pati savaime stimuliuoja auklėtinį. Tačiau, kai norime, kad auklėtiniai dalyvautų ir tokioje veikloje, kurios nemėgsta ar nenori, reikia ją stimuliuoti. Parinkdami renginio formą, turime atsižvelgti į turinį, vaikų amžiaus ypatumus, poreikius, interesus, galimybes ir aplinkos sąlygas. Auklėja ne tik renginys, bet ir pasiruošimas jam, turi gerai apgalvoti organizacinį darbą, tinkama tvarka, tinkamai paskirstyti. Taigi turėtume sutarti, kad visų bendras rūpestis – mokykloje sudaryti pakankamą kūrybinių renginių pasiūlą, skatinti vaikų pasirinkimus kūrybinėje sferoje, siekti, kad vaikams būtų jauku ir miela mokykloje ne tik per pamokas, bet ir po jų. Dainavimas, kolektyvinis piešimas, radijo laidos, laikraščio kūrimas, parodijos. Sunku išvardinti visas veiklos sritis, kuriose save kiekvienas gali atrasti.

Literatūra

1. Dapkienė S. Užklasiniai renginiai moksleiviams. Šiauliai, 1993
2. Dapkienė S. Papildomojo ugdymo formos. Šiauliai, 1998
3. Kievišas J., Gaučaitė R. Vaiko veikla meninio ugdymo procese. Šiauliai, 2000
4. www.pedagogika.lt

Leave a Comment