MANDAGUMO UGDYMAS IR JO SAMPRATA ŠEŠTAIS GYVENIMO METAIS

VILNIAUS KOLEGIJA

PEDAGOGIKOS FAKULTETAS

MANDAGUMO UGDYMAS IR JO SAMPRATA

ŠEŠTAIS GYVENIMO METAIS

KURSINIS DARBAS

Ikimokyklinio ugdymo

4tj grupės studentė – Lidija Molevičienė

Dėstytoja – Dalia Šlapelienė

2004 – 2005 m.m.

1.

Įvadas
..........................

2.

Teorinė dalis
.........................

3; 4; 5.

Praktinė dalis
..........................

6; 7; 8; 9.

Baigiamoji dalis
..........................

10.

Apibendrinimas
..........................

11.

Tyrimas
..........................

12 – 18.

Išvados
..........................
. 19

Pasiūlymai
..........................
. 20

Literatūra
..........................
. 21

Priedai
..........................
..

2.

Įvadas

Dirbant pedagoginį darbą kasdieną tenka matyti netinkamą vaikų elgesį
ir tarpusavyje, ir su tėvais, ir su suaugusiais žmonėmis.

Norėdama išspręsti mūsų grupės problemą ir surati sprendimo būdus,
pasirinkau šią temą:

,,Mandagumo ugdymas ir jo samprata šeštaisiais gyvenimo metasi”.

Mandagumas – viena iš svarbiausių žmogaus savybių. Tai ir geras
išsiauklėjimas, dėmesingumas, jautrumas kitiems, tolerancija, taktas,
korektiškumas, delikatumas. Mandagumas – išreiškiamas, balso intonacija,
veido išraiška, žodžiais.

3.

Teorinė dalis

Kad auklėjimas žmogui

galėtų būti antrąją prigimtimi,

reikia, kad auuklėjimo idėjos

virstų auklėtinių įsitikinimais,

įsitikinimas – įpročiais,

o įpročiai – polinkiais.

K. Ušinskis

Didėjant civilizacijai, vis svarbesnį vaidmenį visuomenės gyvenime ima
vaidinri dorovinis pradas. Dorovinis auklėjimas yra tikslingas ir
sistemingas dorovinės sąmonės, dorovinio elgesio bei jo motyvų ir dorovinių
jausmų ugdymas. Šio auklėjimo pagrindas – bendražmoniškos moralės normos
bei principai. O moralė – tai ypatinga visuomenės sąmonės forma ir
visuomeninių santykių rūšis.

Dorovinio auklėjimo vaidmuo ypač svarbus šiandien, mūsų visuomenės
demokratėjimo epochoje. Tokiomis sąlygomis iškyla žmogaus dvasingumo, jo
dorovinių vertybių ugdymo reikšmė. Mes suprantame, kad ne vien duona gyvas
žmogus, kad jis daugiausia gyvena tiesa ir sąžine, teeisingumu ir laisve,
dorovingumu ir humanizmu.

Dorovinės vertybės perduodamos iš kartos į kartą. Perimdama jas,
jaunoji karta doroviškai bręsta. Dorovinis asmenybės brendimas – aktyvus
dorovinių vertybių įvardymo procesas, asmenybės kokybinis pozityvus kitimas
daugelio veiksmų įtakoje: aplinkos, auklėjimo, veiklos, saviauklos.

Doroviniam brendimui ypač reikšmingas yra žmogaus bendravimas su
kitais žmonėmis. Kr

ryptingų asmenybės dorovinį brendimą užtikrina dorovinis
auklėjimas, sąveikaudamas su kitomis auklėjimo sritimis.

Doroviniu auklėjimu siekiama neutralizuoti neigiamas išorines įtakas,
o teigiamais aplinkos veiksniais turtinti bei ugdyti dorovinį žmogaus
pasaulį. Dorovinis žmogaus pasaulis yra platus ir sudėtingas, dinamiškas,
individualus ir nepakartojamas.

Dorovinis auklėjimas – pati pirmoji auklėjimo pakopa ir pagrindas
tolesniam asmenybės socialiniam bei dvasiniam brendimui. Dorovinis
auklėjimas prasideda jau pirmaisiais kūdikystės metais šeimoje, vaikui
emociškai bendraujant su motina, o vėliau ir su kitais šeimos nariais.
Šeimoje sukurtu dorovinio auklėjimo pagrindu vėliau remiasi ir kitos
auklėjimo sritys.

Negalima pasiekti laimėjimų dorovinio auklėjimo srityje, jei vaiko
darbo, drausmingumo, organizuotumo, valios neskatins visuomeniniai motyvai,
jei jo aktyvumą žadins tik asmeninės gerovės troškimas.

Labai svarbu, kad ugdomi vaiko būdo bruožai – humaniškumas,
atsakingumas, dorovinės ir valios savybės – padėtų siekti tam tikro tikslo
– formuoti kolektyvinį asmenybės kryptingumą.

Ugdant jaunąją kartą, reikėyų siekti, kad bendrieji moraliniai
principai beei reikalavimai taptų kiekvieno vaiko dorovine pareiga, garbe ir
sąžine.

4.

Svarbiausia dorovinio auklėjimo paskirtis – išugdyti jaunosios kartos
dorovinę sąžinę, pastovų dorovinį elgesį ir dorovinius jausmus bei elgesio
motyvus, dorovines savybes. Pasiekti šį tikslą galime tik kompleksiškai
veikiant asmenybę. Ugdant pilnavertę asmenybę, jau iš mažumės daug dėmesio
tenka skirti dorovinių jausmų auklėjimui. Doroviniai jausmai yra vertybinio
santykio su kitais žmonėmis ir savimi pačiu išgyvenimas.

Dorovinius jausmus ugdant lemiamas laikotarpis yra vaikystė. Kūdikiui
iš pradžių yra būdingas egocentriškumas. Reikia daug pastangų, kad mažylio
sieloje įsitvirtintų aukštesni doroviniai jausmai.lemiamą vaidmenį
emociniam auklėjimui turi vaiko motina, o

veliau ypač padidėja kitų šeimos
narių vaidmuo. Jeigu ankstyvuoju laikotarpiu neugdomi vaoko dorovinis
vakukmas, kurį vėliau jau daug sunkiau užpildyti.

Savo knygoje ,,Širdį atiduodu vaikams ,, V. Suchomlinskis rašė:” kai
iš vaikystės neišugdyti kilnūs jausmai,jų niekuomet neišsiugdysi dėl to,
kad tai, kas tikrai žmogiška, įsitvirtina sieloje kartu pažįstant pirmąsias
ir svarbiausias tiesas, vienu metu su subtiliausių gimtojo žodžio atspalvių
išgyvenimu ir jutimu”.

Vaikų emocinis jautrumas lemia pirmųjų humaniškumo jausmų gimimą:
rūpestidumo, mandagumo, atidumo, gerumo. Ju pagrindu ugdomi draugystės bei
koletyviškumo jausmai. Doroviniai jausmai bręsta bendraujant su
suaugusiais, o vėliau ir su vienmečiais. Ikimokyklinukai gali patirti
stiprų prieraišumo jausmą kaip atsaką į globą ir švelnumą. Jei vaikas
neturės prieraišumo jausmo, jis gali tapti baimės ir nerimo auka arba gali
pradėti psichiškai atrofuotis.

Tai gali atsiliepti visam tolesniam vaiko gyvenimui ir turės įtakos
doroviniams vertinimams bei valiai.

Geri jausmai turi įsišaknyti vaikystėje,o žmoniškumą, mandagumą,
gerumą, švelnumą, geranoriškumą formuoja darbas, rūpestis ir jaudinimasis
dėl aplinkinio pasaulio grožio.

Žymus pedagogas V.Suchomlinskis knygoje “Širdį atiduodu vaikams” rašė:
“Gerėjimasis grožiu- tik pirmas tyro jausmo daigelis, kurį reikia ugdyti,
kad jis virstų aktyviu veiklos siekimu. Labai svarbu pažadinti šviesius,
tyrus vaikų jausmus, įtvirtinti jų širdyse geranoriškumą, rūpestingą
pažiūrą į tai, kas gyva ir gražu”.

Žmogus prasideda nuo vaikystės. Ir gėris sėjamas vaikystėje, bet tik
praėjus daugeliui metų suprantame ar gėrio sėklos sudygo, ar jas užgožė
blogio piktžolės. Tik tada paaiškėja koks žmogus atėjo į gyvenimą. Todėl
kiekvieno mūsų už
ždavinys –siekti, kad sudygtų gėrio sėklos.

Nuo mažens vaikui būti ugdomi doroviniai jausmai, pratinama laikytis
dorovės normų, mokama kultūringai elgtis ir doroviškai vertinti savo ir
kitų elgesį.

Visos žmogaus savybės – tiek gerosios, tiek blogosios – ne įgytos, o
įgytos gyvenant , auklėjimo procese. Dorovinis vaikų auklėjimas vyksta
natūraliai bendraujant su vaiku jo kasdieninėje ir įvairioje veikloje,
stebint vaikų tarpusavio santykius, jų veiklą ir natūraliai visa tai
koreguojant bei įprasminant.

Ikimokykliniame amžiuje dedami svarbiausių asmenybės savybių
pagrindai.

Dorovinės savybės – tai asmenybės savybės, būdingos tos pačios moralės
normų besilaikantiems žmonėms.

5.

Nuo ankstyvojo amžiaus reikia ugdyti teigiamas dorovinės vaikosavybes
: gerumą, draugiškumą, teisingumą, sąžiningumą, kuklumą, drausmingumą bei
elgesio kultūrą.

Udyti dorovinės asmenybės savybes labai padeda auklėtojai nuoširdūs
individualiniai pokalbiai su vaikais apie jiems artimus žmones, jų
išgyvenimus.

Reikia vaikus paguosti, laiku padėti, patarti, priglausti. Naudojame
grožinės literatūros kūrinius bei labai padeda ugdyti vaikų dorovines
savybes darbinis ir estetinis auklėjimas.kasdieninėje vaikų vekloje – tai
auklėtojos bei šeimos nrių pavyzdys.

Vienas iš humaniškumo ugdymo aspektų, labiausiai suprantamas vaikui
nuo ankstyvosios vaikystės, yra gerumo ugdymas.

Gerumo ugdymo pradžia, tai vaikų mokymas skirti gėrį ir blogį.

Ugdydami vaikų dorovines savybes galime remtis lietuvių filosofo ir
pedagogo S.Šalkauskio mintimis apie žmogaus dvasinio veiklumo objektus:
tiesą, gėrį ir grožį.

“Tiesa, – rašo S.Šalkauskis, – yra protinio veikimo objektas, gėris –
valios vekimo objektas ir pagaliau “estetinio jausmo objektas yra grožis”.

Vaikai tiesa pažįsta per žinojimą, todėl darželyje perteikiame jiems
dorovės normas, taisykles, padedame suvokti jų reikšmę. Norint iš

šugdyti
gėrio meilę reikia būtinai ugdyti vaikų valią. Negalėsime išugdyti valios
tenkindami visus vaikų norus, bet būtina žinoti vaikų poreikius ir juos
paisyti. Tik per vaikų veiklą, kuri reikalauja valios pastangų, gerumo,
susitvardymo galime išugdyti gėrį.

Vaikų kasdieniniame gyvenime rekia atkrepti dėmesį į tai, kad aplinkui
yra daug žmonių, gyvūnų, augalų, kuriems reikalinga yra jų pagalba ir
dėmesys.

Mokymas ir noras būti doram, elgtis gerai labai priklauso nuo to, ką
vaikai mato artimiausioje aplinkoje, kaip elgiasi suaugusieji, o ne nuo to,
ką vaikai girdi ir žino.

Pavyzdžiui: vaikai žino, kad knygutes negalima plėšyti, kad gėlytę
reikia globoti, o ne minti, kad reikia būti mandagiems, bet jei vaikai
kasdien nemato pavyzdingo suaugusiųjų elgesio, jei jie negirdi gražios
kalbos, jei vaikai savo kasdieninėje veikloje elgiasi nedorai, jie niekada
neužaugs dorais žmonėmis.

Labai dažnai girdime žodžius “geras” ir “negeras” vaikas, taip dėja
kalba ir tėveliai, ir pedagogai. Tais žodžiais lyg apimame visą vaiko
elgesį. Dauguma tėvų laiko geru vaiku, jei vaikas yra paklusnus,
drausmingas. Bet ne visi vaikai jei paklusnūs, tai jau yra geri. Vaikai
dažnai iš baimės, kad bus nubausti, elgiasi gerai, o ne iš įpročio.

Svarbu, kad vaikų gerumą, jų poelgius,veiksmus reguliuotų meilė
žmonėms, vienmečiams, noras jiems padėti, suteikti džiaugsmo,būti
pagarbiems.

Ikimokyklinio amžiaus vaikas labai noriai dirba, norėdamas būti
naudingas kitiems, būti geras.Reikia tik vaikams sudaryti sąlygas
praktiškai kuo nors rūpintis, kam nors padėti, užjasti nukriaustą,
priglausti nelaimingą. Tokiems mažų vaikų darbams geriausia dirva yra
gamta.

V.Suchomlinskis savo knygoje “Širdį atiduodu vaikams” rašė: “Galima
priversti vienaip ar kitaip pasielgti, bet priversti būti geram –
neįmanoma”.Kad pažadintume šviesius, tyrus vaikų jausmus, įtvirtintume jų
širdyse geranoriškumą reikia formuoti vaikų siekimą būti mandagiems,
atidiems, rūpestingiems viskam, kas yra gyva ir gražu pasaulyje.

6.

Praktinė dalis

Geriems jausmams ugdyti tinkamiausias laikas yra vaikystė. Tik
vaikystėje žmogus turi išeiti gerų jausmų ugdymo mokyklą.

Ugdant vaikų gerumą darželyje, savo grupėje svarbu sudaryti vaikams
sąlygas rūpintis kitais, jiems padėti. Tai galime pasiekti darbinėje
veikloje arba jie grupė yra mišri: mažesniais gali rūpintis vyresnieji
vaikai. Remiantis emociniu vaikų jautrumu taip yra diegiami pirmieji
humaniškumo bruožai: gerumas, atidumas, rūpestintigumas.

Savo grupėje (5 –6 metų vaikai) turiu du broliukus, vienam vasar vos
sukako trys metukai, todėl ugdant vaikų gerumą išnaudojau įvairias
situacijas, kad vaikai galėtų rūpintis ir padėti mažajam Nerijui.

Pavyzdžiui: su vaikais kalbėjomės apie žmonių gerus poelgius, po to
žaidėme didaktinį žaidimą ,,gerumo takelis” (dėliojant paveikslėlius;
žaidimo tikslas – ugdyti vaikų jautrumą, norą globoti ir padėti, būti
draugiškiems). Toliau su vaikais ruošiantis pasivaikščioti, pastebėjau, kad
kiekvienas vaikas buvo užimtas tik savimi, o Nerijus glėbyje laikė savo
rūbelius. Tada pasiūliau vaikams apsidairyti ir pažiūrėti ar kam nors iš
vaikų nereikia jų pagalbos. Juk mes grupėje turime ir mažesnių vaikų.

Tą dieną grupėje buvo 13 vaikų ir tik dvi mergaitės (Samanta ir Rūta)
atkreipė savo dėmesį į Nerijų ir su žodžiais : ,,Nerijuk mes tave
aprengsime”, padėjo jam. Likusieji vaikai susižvalgė, bet vis tiek
kiekvienas iš jų norėjo, kad jam pirmiau kas nors padėtų, bet ne jis kam
nors. Nuo to laiko stengiuosi ar lauke, ar grupėje išnaudoti situacijas,
pasiūlyti vaikams rūpintis vieni kitais, padėti vieni kitiems.

Bet tai ilgas kelias, kol vaikai įpras patys rūpintis kitais.

Ugdant vaikų dorovines savybes : gerumą, draugiškumą, drausmingumą ir
elgesio kultūrą naudojame įvairius dorovinio auklėjimo metodus, kuriais
siekiame realizuoti dorovinio auklėjimo numatytus tikslus.

Geriausia yra siekti ugdymo procese teigiamų rezultatų ne vienu
metodu, bet jų deriniu.

Ugdant vaikų gerumą naudojame žodinius metodus: skaitome grožinės
literatūros kūrinius, vedame su vaikais pokalbius (su grupe ar
individualiai vaikų ar auklėtojos pasakojimai: taip pat veiklinis metodas:
vaikų žaidimai, darbas, gerų poelgių pratimai).

Grožinės literatūros kūriniai moko vaikus skirti gėrį nuo blogio,
suvokiant pasakų veikėjų elgesį, vaikai sužino kaip reikia deramai elgtis,
o kaip negalima, jie supranta, kad gėris visada nugali blogį.

Savo žaidimuose, pav.: siuž. – vaid., vaikai mokosi kultūringai
bendrauti, užjausti, jie pratinasi veikti žmonių labui, kaupia socialinę
patirtį. Žaidimai padeda vaikams išmokti išklausyti vienmetį, nesiginčyti,
elgtis mandagiai, paslaugiai, pagarbiai kalbėti su suaugusiais, būti jiems
atidžiu.

Gerų poelgių pratybos padeda vaikams išmokti laikytis elgesio
taisyklių, vadinasi moko drausmingumo, stiprina vaikų valią.

Dažniausiai grupėje būna pratybos – žaidimai arba auklėtoja paveda
vaikams, kurie išmoko jau gražiai, tvarkingai apsirengti, padėti kitiems
vaikams. Mokomės mandagumo irgi žaidžiant siuž. – vaid. Žaidimus, atliekant
pratybas ir kasdieninėje savo

7.

veikloje. Kiekviena veiklos rūšis padeda gerinti elgesio noramas bei
taisykles, formuoti elgesio įgūdžius bei įpročius.

Vienas iš naudojamų metodų yra pavyzdys pačių artimiausių žmonių, savo
draugų (teigiamas elgesys), auklėtojos elgesio pavyzdys, jis yra bene
svarbiausias elgesio etalonas, ugdant vaikų gerumą, draugiškumą bei elgesio
kultūrą. Suaugusiųjų pavyzdys moko vaikus kaip reikia elgtis. Tai yra
tiesioginis pavyzdys. Ikimokyklinio amžiaus vaikai pamėgdžiodami
suaugusius, mokosi gyventi, iš mūsų poelgių sužino kas tai yra gėris ir
blogis, gailestis ir užuojauta, meilė ir pagarba. Todėl vaikai greit gali
pamiršti mūsų pamokymus, bet tvirčiau įsimins mūsų poelgius, santykius su
vaikais ir kitais žmonėmis.

Tiesioginiu pavyzdžiu vaikams gali būti ir vienmečių veiksmai,
poelgiai, manieros.

Todėl labai svarbu, kad vaikai savo aplinkoje matytų gerų poelgių
pavyzdį. Jei vaikai elgiasi mandagiai, taktiškai, juos reikia pagirti,
paskatinti ir toliau gerai elgtis.

Asmenybių bendravimas tai yra svarbus pedagoginis reiškinys. Žmogaus
santykiai su kitais žmonėmis pasireiškia atitinkamu asmenybės požiūriu į
kitą žmogų, konkrečiu elgesiu, bendravimu su juo. Asmenybių bendravimo
santykiai labiausiai išreiškia kito asmens poreikių, interesų, pergyvenimų
(džiaugsmo, skausmo ar nevilties) supratimas, jo individualybės
pripažinimas, pagarba, jautrumas, pagalba, meilė žmogui, pasirengimas jam
padėti, tausoti jį, ginti nuo blogio.

Prie dorovinių savybių, sąlygojančių asmenybės santykius su kitais
žmonėmis, priskiriamas taip pat draugiškumas, kolektyviškumas.

Vaikai bendrauja su tėvais ir kitais šeimos nariais, su kiemo, grupės
draugais, su auklėtoja.

Kiekvienas vaikas yra daugelio grupių narys. Tose grupėse jis
sąveikauja su įvairiomis asmenybėmis – perima iš jų ir pats perduoda
socialines vertybes.

Vaikams bendraujant su savo vienmečiais, susiformuoja tam tikri jų
tarpusavio santykiai, užsimezga draugystė. Vaikų pastovūs tarpusavio
santykiai susiformuoja ne iš karto. Pradėje lankyti darželį, vaikai tik
stebi vienas kitą iš šalies, pamažu pradeda suprasti vienas kitą ir
apsoprasti.

Ugdant mandagumą, kaip dorovinę savybę, svarbu grupėje tinkamai
organizuoti vaikų veiklą ir santykius su vienmečiais. Reikia meiliai,
šiltai sutikti naujus vaikus, papasakoti, kaip grupėje bus gera žaisti,
parodyti naujus žaislus, susipažindinti su kitais vaikais, parodyti
darželio patalpas. Nuo pat ankstyvosios vaikystės reikia vaikams sudaryti
sąlygas gyventi, žaisti, dirbti, dalytis savo džiaugsmais ir rūpesčiais su
kitais vaikais. Mandagumas pasireiškia, kai vaikai draugiškai nusiteikia
kitų vaikų atžvilgiu, noriai drauge žaidžia ir dirba, siekia bendro tikslo
ir mokosi skaitytis su draugų interesais bei sumanymais. Savo kasdieninėje
veikloje vaikai formuoja atsakingą požiūrį į pareigas ir pavedimus, pažadų
vykdymą. Ugdant mandagumą pasireiškia vaikų noras ir mokėjimas būti
reikalingiems vieni kitiems, padėti kitiems, užjausti draugą, paguosti.

Ikimokyklinukų kolektyvas dar nėra tikras kolektyvas, bet vis dėl to
vaikų kolektyviniai santykiai formuojasi labai pamažu.

8.

Žaidžiant vaikai jungiasi į nedideles grupeles, kurios labai greit
gali iširti ir vėl susidaro naujos. Po to atsiranda bendrų interesų
(dažniausiai tai bendri interesai žaidžiant, dirbant kartu paverstą vieną
darbą) vaikų grupelės stiprėja, vaikai jau gali patys išspręsti kai kuriuos
tarpusavio nesusipratimus.

Geriau susipažįstant vaikams, jų grupelės daugiau sustiprėja, vaikai
pasitiki vienas kitu, jų savarankiškumas didėja, vaikai pajėgia vertinti
savo ir kitų elgesį. Bet ir tada tai dar nėra vaikų kolektyvas, nes tai
ilgas ir sudėtingas procesas.

Mandagumą ugdyti padeda auklėtojos pokalbiai su vaikais įvairiomis
temomis, pavyzdžiui: ,,Kas tavo geriausias draugas?”, ,,Kodėl su tavimi jis
draugauja?” ir kitos. Grupėje, kad vaikai elgtųsi gerai, draugiškai ir
mandagiai aiškiname vaikams elgesio taisykles, pagaminome ,,taisyklių
ratelį”, kuris yra mūsų kalbos kampelyje ir kartu mokomės elgesio
taisyklių. Labai dažnai vaikai žaidžiant nepasidalina žaislais (atneštais
iš namų) ir iš karto girdime: ,,Aš su tavimi nedraugauju”. Tada bandome
kartu spręsti tokius klausimus kaip: ,,Kas tai yra draugai, kodėl taip juos
vadiname, ar vienam tau linksma žaisti?”.

Ugdyti vaikų mandagumą labai padeda pavestas bendras darbas, atliekant
jį vaikai padeda vienas kitam. Dirbant gamtos kampelyje, vaikai žino, kad
draugiškai veikiant ir darbas geriau sekasi. Liaudies tautosaka irgi ugdo
vaikų mandagumą.

Stebint vaikų tarpusavio santykius, galime taktiškai pasiūlyti priimti
žaisti draugą, nes jam vienam liūdna.

Ugdant vaikų mandagumą, viena iš dorovinių savybių, naudojame tokius
metodus kaip: auklėtojos pavyzdys: žodinius metodus, stimuliavimo metodai:
skatinimai ir bausmės (pabarimas, paaiškinant vaikui už kokį jo poelgį
barama). Toks metodas, kaip skatinimas suteikia vaikams teigiamų emocijų,
tai yra teigiamo elgiasio stimuliavimas. Teigiami emociniai išgyvenimai,
kuriuos patiria skatinamas vaikas, įtvirtina tas elgesio normas, kurių
suaugusieji tikisi iš vaiko.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų samoningos drausmės ugdymas tai mūsų
pedagogų tikslas, asmenybės ugdymo perspektyva. Mažų vaikų samoningumas
atsiranda iš suaugusiųjų pamėgdžiojimo, iš taisyklių įsiminimo, iš
patirties ir gyvenimo praktikos, o ne iš gilaus įsitikinimo, atsakomybės ir
pareigos įsisamonimo.

Pirmiausia vaikus supažindiname su mandagumo abėcėle: ,,ačiū”,
,,prašom”, ,,atsiprašau”, ,, labas rytas”, ,,laba diena”, ,,labas
vakaras”. Pratiname patys tai kartodami, primindami ar pasidžiaugdami,
kad vaikai nepamiršo tai pasakyti.

Tai žadina jų jausmą, skatina veikti. 5 – 7 metų vaikams reikia
paaiškinti, įsitikinti, įsąmoninti, kurie jų poelgiai geri ir kurie blogi.
Suaugusieji gali remtis kitų ir savęs vertinimu, mokėjimu suvokti, kaip
elgiasi patys ir kaip kiti.

Nepamirškime meninio žodžio – apsakymuose, pasakose, eilėraščiuose,
kuriuos jūs skaitote vaikams, daug situacijų, reikalaujančių vertimo pagal
dorovinio elgesio taisykles.

Su vyresniais vaikais galima specialiai kalbėtis etikos temomis,
žinoma, nepiktnaudžiaujant nei pamokslais, nei abstrakčiomis kategorijomis.
Tokie pokalbiai padės vaikams suprasti kai kurias dorovines sąvokas, pvz.:
teisingumą, kuklumą, paslaugumą.

9.

Ir pagaliau reikalaukite laikytis elgesio normų bei taisyklių. Vaikai
lengvai susidoroja su įvairiais reikalavimais, jeigu tik jie pateikiami
laiku ir nuosekliai.

Aišku, reikia atsižvelgti, ką vaikas jau yra pasiekęs, nes
reikalavimas gali pasirodyti arba per didelis, arba, atvirkščiai,
neskatinti, bent kiek daugiau pasistengti. Beje, ir čia svarbu, kad visi
suaugusieji, su kuriais vaikui tenka nuolat bendrauti, reikalautų vienodai.

Ugdyti ikimokyklinio amžiaus vaikų drausmingumą – tai ugdyti
mandagumą, organizuotumą ir vaikams keliamų reikalavimų turinys,
nuoseklumas ir plėtojimas.

Drausmingumas neatskiriamai susijęs su elgesio kultūra, išorine ir
vidine. Vaiko elgesio kultūra pasireiškia mandagumu, mokėjimu skaitytis su
draugų interesais, daiktų, žaislų, priemonių, knygų gerbimu ir tausojimu,
tvarkingumu.

Ikimokykliniame amžiuje dar tik formuojasi slopinamieji procesai,
kurie vaidina ypatinga vaidmenį ugdant vaikų drausmę. Todėl turime vaikams
nuosekliai sunkinti pateiktus reikalavimus. Ugdyti vaikų mandagumą padeda
iškeltos tokios sąlygos:

– taisyklingas vaikų režimas, kuris pratina vaikus prie

organizuotumo. Jei vaikų gyvenimo režimas nepakankamai

sutvarkytas, jie dažnai pažeidinėja elgesio taisykles ir

pervargsta;

– vaikų veikla grupėje turi būti turininga, reikalinga; vaikams

reikia nepastebimai paaiškinti, patarti, priversti galvoti,

stebėti ir patiems daryti išvadas;

– auklėtojos autoritetas grupėje. Auklėtoja privalo vaikams

suteikti paramą, ji yra atsakinga už jų auklėjimą.

Grupėje ugdyti vaikų mandagumą ir elgesio kultūra padeda sutvarkyta
buitis: jauki aplinka, švara ir tvarka. Tvarkingas daiktų laikymas ir
tinkamas naudojimas, įprotis tausoti daiktus ugdo sąmoninga, rūpestingą
pažiūrą į asmeninio ir visuomeninio naudojimo daiktus.

Ugdyti elgesio kultūrą labiausiai padeda suaugusiųjų pavyzdys: jų
gyvenimo būdas, santykiai su žmonėmis, jų teisingumas ir sąžiningumas,
tvarkingumas ir punktualumas.

10.

Baigiamoji dalis

Pratinti vaikus laikytis elgesio taisyklių yra mandagumo ir kultūringo
elgesio ugdymo pagrindas.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio taisyklės turi būti konkrečios,
labai gerai jei vaikai kartu su auklėtoja jas užrašo ir palaipsniui
įtvirtina.

Taisyklių mokymo tikslas – įpratinti vaikus laikytis jų gyvenime,
gerbti vyresniuosius, klausyti jų, būti geru ir kultūringu draugu,
įpratinti visuomet būti tvarkingam, švariam, mandagiam, punktualiam.

Reikalaujant grupėje taisyklių laikymosi, patys jų laikomės ir taip
rodome kasdieniniu savo pavyzdžiu.

Ikimokyklinio amžiaus vaikams ne taip langva prisiminti taisykles,
todėl turime nuosekliai juos kontroliuoti, jiems priminti ar padėti.

Ugdant vaikų mandagumą bei elgiasio kultūrą naudojame tokius metodus
kaip tiesioginį ir netiesioginį pavyzdį, žodinius metodus ir
stimuliuojančius metodus. Pavyzdžiui: išaiškiname su vaikais taisyklės
turinį ,,Būti tvarkingam”, t.y. žaisliukus padėti į savo vietas, prieš
miegą drabužėlius tvarkingai užkabinti ant kėdės, viską ką vaikams
aiškiname parodome kaip tai daroma.

Tai galime daryti pasitaikius palankiai situacijai, pav.: jei vaikai
žaidžia ir po to palieka žaisliukus nesudėtus, arba savo rūbelius numeta
bent kaip ant kėdutės, kad tik greičiau nusirengti.

Ikimokyklinėse įstaigose ugdant vaikų dorovines savybes laikomės tokių
principų kaip tautiškumo, asmenybės ugdymo kolektyve, reiklumo bei pagarbos
auklėtinio asmenybei, dorovinio auklėjimo ryšio su darbu ir gyvenimu,
remiamės teigiamomis vaikų emocijomis, kompleksiškumo bei atsižvelgiame į
amžiaus ir vaikų individualias sąvybes.

11.

Apibendrinimas

Šeima – svarbus ir daugelio atveju nepakeičiamas kiekvieno žmogaus
ugdymo etapas. Šeimos vaidmuo, ugdant dorovines vaikų savybes, visuomet
buvo didelis. Nuo žmonos iki motinos ir nuo vyro iki tėvo – ne vienas
žingsnis. Tai dorovinio asmenybės tobulėjimo šeimoje kelias. Šeimos
santykių pagrindas – meilė ir pareiga yra svarbus vaikų dorovinių savybių
ugdymo veiksnys. Šeimoje, kurioje vyras ir žmona tarpusavyje sutaria, rodo
pagarba ir pasitikėjimą, savaime ugdomas vaikų pasitikėjimas ne tik su
artimaisiais, bet ir su kitais žmonėmis. Tokia atmosfera – tai asmenybės
bruožai. Darnūs tėvų santykiai vaikui yra tiesioginis pavyzdys, jo elgesio
etalonas. Įpratęs gražiai elgtis šeimoje, vaikas nejučiomis įgunda tinkamai
bendrauti ir su kitais žmonėmis.

Šeimoje, kurioje tėvai stengiasi sukurti ramią, giedrą atmosferą,
teikiančia tikrumo,saugumo jausmą, formuojančią abipusiška pasitikėjimą ir
pagarbą, paremta išmintingais, nuosekliais tėvų reikalavimais, vaikai nuo
pat ankstyvos vaikystės gauna nesudėtingų pareigų ir užduočių, kurios
vaikui augant pamažu sunkėja.

Vaikams keliami reikalavimai atitinka jų fizines ir psichines jėgas,
sugebėjimus. Taip vaikas pratinamas įsigilinti į šeimos reikalus ir
rūpesčius, padėti juos tvarkyti, o kartu užimti atitinkamą vietą šeimoje.
Stiprėja tėvų ir vaikų noras drauge ką nors veikti, dirbti, ilsėtis.
Darnioje šeimoje, kurioje vaiką priima tokį, koks jis yra (su jo
teigiamomis ypatybėmis ir ydomis, pasiekimais ir trūkumais), kurioje drauge
atliekama veikla naudinga tiek tėvams, tiek pačiam vaikui, kurioje tėvų ir
vaikų kontaktai būna artimi ir glaudūs, kurioje vaikui yra protingas
laisvės suteikimas, tokioje šeimoje yra padėti pagrindai vaiko dorovinių
savybių ugdymui: mandagumui, drausmingumui, draugiškumui, gerumui.

Ugdyti mandagumą savyje, tai būti kitiems dėmesingam, įsijausti į kitą
žmogų, suprati jį. Dori, draugiški santykiai, tėvų ir vaikų, padeda vaikams
būti mandagiems ne tik savo šeimos nariu atžvilgiu, bet ir kitų žmonių su
kuriais vaikai bendrauja. Vaikai išmoksta pirmiausia galvoti ne apie save,
bet apie kitus. Ugdoma yra vaikų valia ir pareigingumas tėvams. Tai vaikų
noras atsidėkoti tėvams už jų rūpestį, begalinę meilę, ištikimybę ir
pasiaukojimą.

Šeimoje vaikas išsiugdo darbštumą, sugebėjimą tvardytis, kantrumą,
atsakomybę už pavestą darbą ir duotą žodį. Tėvai savo pavyzdžiu –
sugebėjimu grumtis su blogiu, su įvairiomis ydomis, mokėjimu išsaugoti arba
atnaujinti abipusį pasitikėjimą – ne tik apsaugos nuo negandų savo vaikus,
bet ir išmokys juos pačius atsispirti blogiui, ryžtingai grumtis už
dorovines vertybes ateityje.

Taigi pagrindinis vaikų pagarbos tėvams ugdymo būdas – darbinė veikla,
per kurią jie įsijaučia į motinos ir tėvo vaidmenį, suvokia, kad triūso
įdedama kuriant šeimoje materialinę gerovę ir jaukią aplinką. Vaikų
bendravimo su tėvais dorovinės kultūros ugdymo pagrindas – kooperuota ruoša
namuose, abipusė pagalba.

Vaiką auklėja ne moralizavimas, o geri pavyzdžiai.

Šeimoje yra vertingos tokios situacijos, kai būtina stipresnio pagalba
silpnesniam, sveiko – sergančiam. Darnioje šeimoje vaikai išmoksta būti
mandagiais, paslaugiais, rūpestingais, teiksti artimiems žmonėms džiaugsmą.

12.

Šeimoje, kurioje yra lygybė tarp vaikų, visada vyraus nuoširdumas,
sutarimas ir draugiškumas. Glaudūs šeimos ir darželio darbuotojų
bendradarbiavimas, jauki aplinka, vaikams suteikiamos teigiamos emocijos,
suaugusiųjų žmonių gerieji pavyzdžiai padeda išugdyti vaikų vertingas
dorovines savybes, tai mandagumą, gerumą, draugiškumą, drausmingumą vei
elgesio kultūrą.

Todėl kartu su vaikais atliekant bent kokią darbinę veiklą yra ugdomos
vaikų dorovinės savybės: mandagumas, gerumas, drausmingumas, draugiškumas.

Norėdama sužinoti, kaip aplinkiniai suvokia ,,mandagumą, jo ugdymą”,
paruošiau anketas tėveliams ir pedagogams.

Tyrimas grupės tėvams

Tyrimo tikslas – kokia kalba ir kokiomis priemonėmis augindami ir
auklėdami savo vaikus tėvai padeda vaikui augti ne tik mandagiam, bet ir
taktiškam, tolerantiškam, dėmesingam draugams ir aplinkiniams žmonėmis.

Tyrimo metodas – anketavimas.

Tyrime dalyvavo 22 mamos ir 22 tėčiai.

13.

|Eil|Klausimas |Atsakymai: |Atsakymų |Atsakymų |
|. | |dažnai, |skaičius |skaičius |
|Nr.| |kartais, | | |
| | |niekada, |Mamos |Tėčiai |
| | |visada. | | |
|1. |Ar daug laiko |Dažnai...|20... |10.. |
| |praleidžiate kartu? |.... |2... |10.. |
| | |Kartais..|0... |2.... |
| | |... |0... |0.... |
| | |Niekada..| | |
| | |... | | |
| | |Visada...| | |
| | |.... | | |
|2. |Ar su vaiku |Dažnai...|6... |10.. |
| |bendraujate kaip su |.... |5... |1.... |
| |sau lugiu? |Kartais..|1... |0.... |
| | |... |10... |11.. |
| | |Niekada..| | |
| | |... | | |
| | |Visada...| | |
| | |.... | | |
|3. |Ar sveikinatės su |Dažnai...|5... |5.... |
| |vaiku? |.... |0... |2.... |
| | |Kartais..|0... |0.... |
| | |... |17... |15.. |
| | |Niekada..| | |
| | |... | | |
| | |Visada...| | |
| | |.... | | |
|4. |Ar savo pavyzdžiu |Dažnai...|0... |4.... |
| |pratinate vaiką |.... |0... |0.... |
| |sveikintis? |Kartais..|0... |0.... |
| | |... |22... |18.. |
| | |Niekada..| | |
| | |... | | |
| | |Visada...| | |
| | |.... | | |
|5. |Ar dėkojate vaikui už |Dažnai...|1... |5.... |
| |pagalbą, jo atliktus |.... |1... |5.... |
| |darbus? |Kartais..|1... |2.... |
| | |... |19... |10.. |
| | |Niekada..| | |
| | |... | | |
| | |Visada...| | |
| | |.... | | |
|6. |Ar esate dėmesingas |Dažnai...|5... |5.... |
| |šalia esančiam? |... |10... |5.... |
| | |Kartais..|2... |1.... |
| | |.... |5... |11.. |
| | |Niekada..| | |
| | |.. | | |
| | |Visada...| | |
| | |... | | |
|7. |Ar jūsų vaikas |Dažnai...|7... |5.... |
| |mandagus? |... |4... |3.... |
| |Jei sako “prašau”, |Kartais..|3... |4.... |
| |“ačiū”, “atsiprašau”. |.... |8... |10.. |
| | |Niekada..| | |
| | |.. | | |
| | |Visada...| | |
| | |... | | |
|8. |Ar padedate vaikui |Dažnai...|10... |7.... |
| |apsirengti, taisote |... |2... |7.... |
| |sulūžusį žaislą, |Kartais..|0... |2.... |
| |skaitote kartu..? |.... |10... |6.... |
| | |Niekada..| | |
| | |.. | | |
| | |Visada...| | |
| | |... | | |
|9. |Ar dovanomis |Dažnai...|9... |4.... |
| |atsilyginate vaikui už|... |3... |7.... |
| |jo gerą elgesį? |Kartais..|4... |7.... |
| | |.... |6... |4.... |
| | |Niekada..| | |
| | |.. | | |
| | |Visada...| | |
| | |... | | |

Tyrimų apibendrinimas

Apibendrinant duomenis galiu teigti, kad ,,Žiogelių” grupės tėvelių
apklausa parodė, kad ,,Mandagumo ugdymo” procese dalyvauja 97( mamų, o
tėvelių 85(. Iš šių duomenų matyti, kad tėveliai beveik vienodai atsakingi
už vaiko mandagumo ugdymą.

19.

Išvados

Apibendrinus anketų atsakymus, manau, kad visų dalyvių ,,Mandagumo, jo
ugdymo sampratos suvokimas” ir yra tai, ką aš noriu įrodyti šiuo kursiniu
darbu.

Čia remiuosi ne tik savo darbo patirtimi, anketų atsakymais, bet ir
žymių pedagogų teiginiais.

Manau, kad visais laikais buvo, išliko ir yra svarbiausia:

1. Šeima.

2. Udytojas.

3. Teigiama aplinka.

O visa tai mums visiems – mylėti ,,mažą žmogutį” ne tik žodžiais, bet

jį apkabinti, priglausti, padėti, visada sakyti garsiai, kad jį myli,

nesvarbu, koks jis bebūtų ir kaip bepasielgtų.

20.

Pasiūlymai

Šiame darbe visą dėmesį skyriau vaiko doroviniam auklėjimui, o ypač
mandagumui. Manau šie pasiūlymai papildo šį kursinį darbą:

1. Tyrinėjant ir atrandant pasaulį atkreipti vaikų dėmesį į tai,

kad svarbiausia bendravime, suprasti ir atleisti, užjausti ir

padėti.

2. Dugiau dėmesio skirti taikiam bendravimo ir bendradarbiavimo

klimatui su tėvais, atkreipiant dėmesį į asmeniškus,

ekonominius, socialinius, kultūrinius trukdžius.

3. Daugiau turtinti vaikų aplinką ir įvairinti veiklą.

4. Tobulinti pedagogo ir kitų ugdytojų veiklos kryptis ir

nuostatas.

21.

LITERATŪRA

1. S. Šalkauskis ,,Rinktiniai raštai”. ,,Pedagoginės studijos”

V., 1992m., I, II.

2. A. Grabauskienė ,,Gerumo mokyklėlė” V., 1996m.

3. ,,Pedagoginė psichologija” V., 1994m.

4. I. Maciulevičienė ,,Mandaumas” V. Ethos, 1996m.

5. V. Gražienė ,,Pedagogika ir demokratija” V., 1998m.

6. K. Štoškus ,,Etiketas ir žmonių bendravimas” V., Mintis, 1991m.

7. S. Peterina ,,Vaiko elgesio kultūra” K., 1989m.

Leave a Comment