MANDAGUMO UGDYMAS IR JO SAMPRATA ŠEŠTAIS GYVENIMO METAIS

VILNIAUS KOLEGIJA PEDAGOGIKOS FAKULTETAS

KURSINIS DARBAS

Ikimokyklinio ugdymo 4tj grupės studentė – Lidija Molevičienė

Dėstytoja – Dalia Šlapelienė

2004 – 2005 m.m. 1.

Įvadas……………………………………………………………….. 2. Teorinė dalis………………………………………………………………… 3; 4; 5. Praktinė dalis…………………………………………………………………. 6; 7; 8; 9. Baigiamoji dalis……………………………………………………………….. 10. Apibendrinimas…………………………………………………………………. 11. Tyrimas…………………………………………………………………. 12 – 18. Išvados………………………………………………………………….. 19 Pasiūlymai………………………………………………………………….. 20 Literatūra………………………………………………………………….. 21 Priedai…………………………………………………………………...

Įvadas

Dirbant pedagoginį darbą kasdieną tenka matyti netinkamą vaikų elgesįir tarpusavyje, ir su tėvais, ir su suaugusiais žmonėmis… Norėdama išspręsti mūsų grupės problemą ir surati sprendimo būdus,pasirinkau šią temą: ,,Mandagumo ugdymas ir jo samprata šeštaisiais gyvenimo metasi”. Mandagumas – viena iš svarbiausių žmogaus savybių. Tai ir gerasišsiauklėjimas, dėmesingumas, jautrumas kitiems, tolerancija, taktas,korektiškumas, delikatumas. Mandagumas – išreiškiamas, balso intonacija,veido išraiška, žodžiais…

Teorinė dalis

Kad auklėjimas žmogui

galėtų būti antrąją prigimtimi, reikia, kad auklėjimo idėjos virstų auklėtinių įsitikinimais, įsitikinimas – įpročiais, o įpročiai – polinkiais.

K. Ušinskis

Didėjant civilizacijai, vis svarbesnį vaidmenį visuomenės gyvenime imavaidinri dorovinis pradas. Dorovinis auklėjimas yra tikslingas irsistemingas dorovinės sąmonės, dorovinio elgesio bei jo motyvų ir doroviniųjausmų ugdymas. Šio auklėjimo pagrindas – bendražmoniškos moralės normosbei principai. O moralė – tai ypatinga visuomenės sąmonės forma irvisuomeninių santykių rūšis. Dorovinio auklėjimo vaidmuo ypač svarbus šiandien, mūsų visuomenėsdemokratėjimo epochoje. Tokiomis sąlygomis iškyla žmogaus dvasingumo, jodorovinių vertybių ugdymo reikšmė. Mes suprantame, kad ne vien duona gyvasžmogus, kad jis daugiausia gyvena tiesa ir sąžine, teisingumu ir laisve,dorovingumu ir humanizmu. Dorovinės vertybės perduodamos iš kartos į kartą. Perimdama jas,jaunoji karta doroviškai bręsta. Dorovinis asmenybės brendimas – aktyvusdorovinių vertybių įvardymo procesas, asmenybės kokybinis pozityvus kitimasdaugelio veiksmų įtakoje: aplinkos, auklėjimo, veiklos, saviauklos.

Doroviniam brendimui ypač reikšmingas yra žmogaus bendravimas sukitais žmonėmis. Kryptingų asmenybės dorovinį brendimą užtikrina dorovinisauklėjimas, sąveikaudamas su kitomis auklėjimo sritimis. Doroviniu auklėjimu siekiama neutralizuoti neigiamas išorines įtakas,o teigiamais aplinkos veiksniais turtinti bei ugdyti dorovinį žmogauspasaulį. Dorovinis žmogaus pasaulis yra platus ir sudėtingas, dinamiškas,individualus ir nepakartojamas. Dorovinis auklėjimas – pati pirmoji auklėjimo pakopa ir pagrindastolesniam asmenybės socialiniam bei dvasiniam brendimui. Dorovinisauklėjimas prasideda jau pirmaisiais kūdikystės metais šeimoje, vaikuiemociškai bendraujant su motina, o vėliau ir su kitais šeimos nariais.Šeimoje sukurtu dorovinio auklėjimo pagrindu vėliau remiasi ir kitosauklėjimo sritys. Negalima pasiekti laimėjimų dorovinio auklėjimo srityje, jei vaikodarbo, drausmingumo, organizuotumo, valios neskatins visuomeniniai motyvai,jei jo aktyvumą žadins tik asmeninės gerovės troškimas. Labai svarbu, kad ugdomi vaiko būdo bruožai – humaniškumas,atsakingumas, dorovinės ir valios savybės – padėtų siekti tam tikro tikslo– formuoti kolektyvinį asmenybės kryptingumą. Ugdant jaunąją kartą, reikėyų siekti, kad bendrieji moraliniaiprincipai bei reikalavimai taptų kiekvieno vaiko dorovine pareiga, garbe irsąžine. 4.

Svarbiausia dorovinio auklėjimo paskirtis – išugdyti jaunosios kartosdorovinę sąžinę, pastovų dorovinį elgesį ir dorovinius jausmus bei elgesiomotyvus, dorovines savybes. Pasiekti šį tikslą galime tik kompleksiškaiveikiant asmenybę. Ugdant pilnavertę asmenybę, jau iš mažumės daug dėmesiotenka skirti dorovinių jausmų auklėjimui. Doroviniai jausmai yra vertybiniosantykio su kitais žmonėmis ir savimi pačiu išgyvenimas.

Dorovinius jausmus ugdant lemiamas laikotarpis yra vaikystė. Kūdikiuiiš pradžių yra būdingas egocentriškumas. Reikia daug pastangų, kad mažyliosieloje įsitvirtintų aukštesni doroviniai jausmai.lemiamą vaidmenįemociniam auklėjimui turi vaiko motina, o veliau ypač padidėja kitų šeimos

narių vaidmuo. Jeigu ankstyvuoju laikotarpiu neugdomi vaoko dorovinisvakukmas, kurį vėliau jau daug sunkiau užpildyti. Savo knygoje ,,Širdį atiduodu vaikams ,, V. Suchomlinskis rašė:” kaiiš vaikystės neišugdyti kilnūs jausmai,jų niekuomet neišsiugdysi dėl to,kad tai, kas tikrai žmogiška, įsitvirtina sieloje kartu pažįstant pirmąsiasir svarbiausias tiesas, vienu metu su subtiliausių gimtojo žodžio atspalviųišgyvenimu ir jutimu”. Vaikų emocinis jautrumas lemia pirmųjų humaniškumo jausmų gimimą:rūpestidumo, mandagumo, atidumo, gerumo. Ju pagrindu ugdomi draugystės beikoletyviškumo jausmai. Doroviniai jausmai bręsta bendraujant susuaugusiais, o vėliau ir su vienmečiais. Ikimokyklinukai gali patirtistiprų prieraišumo jausmą kaip atsaką į globą ir švelnumą. Jei vaikasneturės prieraišumo jausmo, jis gali tapti baimės ir nerimo auka arba galipradėti psichiškai atrofuotis. Tai gali atsiliepti visam tolesniam vaiko gyvenimui ir turės įtakosdoroviniams vertinimams bei valiai. Geri jausmai turi įsišaknyti vaikystėje,o žmoniškumą, mandagumą,gerumą, švelnumą, geranoriškumą formuoja darbas, rūpestis ir jaudinimasisdėl aplinkinio pasaulio grožio. Žymus pedagogas V.Suchomlinskis knygoje “Širdį atiduodu vaikams” rašė:“Gerėjimasis grožiu- tik pirmas tyro jausmo daigelis, kurį reikia ugdyti,kad jis virstų aktyviu veiklos siekimu. Labai svarbu pažadinti šviesius,tyrus vaikų jausmus, įtvirtinti jų širdyse geranoriškumą, rūpestingąpažiūrą į tai, kas gyva ir gražu”. Žmogus prasideda nuo vaikystės. Ir gėris sėjamas vaikystėje, bet tikpraėjus daugeliui metų suprantame ar gėrio sėklos sudygo, ar jas užgožėblogio piktžolės. Tik tada paaiškėja koks žmogus atėjo į gyvenimą. Todėlkiekvieno mūsų uždavinys –siekti, kad sudygtų gėrio sėklos. Nuo mažens vaikui būti ugdomi doroviniai jausmai, pratinama laikytis

dorovės normų, mokama kultūringai elgtis ir doroviškai vertinti savo irkitų elgesį. Visos žmogaus savybės – tiek gerosios, tiek blogosios – ne įgytos, oįgytos gyvenant , auklėjimo procese. Dorovinis vaikų auklėjimas vykstanatūraliai bendraujant su vaiku jo kasdieninėje ir įvairioje veikloje,stebint vaikų tarpusavio santykius, jų veiklą ir natūraliai visa taikoreguojant bei įprasminant. Ikimokykliniame amžiuje dedami svarbiausių asmenybės savybiųpagrindai. Dorovinės savybės – tai asmenybės savybės, būdingos tos pačios moralėsnormų besilaikantiems žmonėms.

Nuo ankstyvojo amžiaus reikia ugdyti teigiamas dorovinės vaikosavybes: gerumą, draugiškumą, teisingumą, sąžiningumą, kuklumą, drausmingumą beielgesio kultūrą. Udyti dorovinės asmenybės savybes labai padeda auklėtojai nuoširdūsindividualiniai pokalbiai su vaikais apie jiems artimus žmones, jųišgyvenimus. Reikia vaikus paguosti, laiku padėti, patarti, priglausti. Naudojamegrožinės literatūros kūrinius bei labai padeda ugdyti vaikų dorovinessavybes darbinis ir estetinis auklėjimas.kasdieninėje vaikų vekloje – taiauklėtojos bei šeimos nrių pavyzdys. Vienas iš humaniškumo ugdymo aspektų, labiausiai suprantamas vaikuinuo ankstyvosios vaikystės, yra gerumo ugdymas. Gerumo ugdymo pradžia, tai vaikų mokymas skirti gėrį ir blogį. Ugdydami vaikų dorovines savybes galime remtis lietuvių filosofo irpedagogo S.Šalkauskio mintimis apie žmogaus dvasinio veiklumo objektus:tiesą, gėrį ir grožį. “Tiesa, – rašo S.Šalkauskis, – yra protinio veikimo objektas, gėris –valios vekimo objektas ir pagaliau “estetinio jausmo objektas yra grožis”. Vaikai tiesa pažįsta per žinojimą, todėl darželyje perteikiame jiemsdorovės normas, taisykles, padedame suvokti jų reikšmę. Norint išugdytigėrio meilę reikia būtinai ugdyti vaikų valią. Negalėsime išugdyti valiostenkindami visus vaikų norus, bet būtina žinoti vaikų poreikius ir juospaisyti. Tik per vaikų veiklą, kuri reikalauja valios pastangų, gerumo,

susitvardymo galime išugdyti gėrį. Vaikų kasdieniniame gyvenime rekia atkrepti dėmesį į tai, kad aplinkuiyra daug žmonių, gyvūnų, augalų, kuriems reikalinga yra jų pagalba irdėmesys. Mokymas ir noras būti doram, elgtis gerai labai priklauso nuo to, kąvaikai mato artimiausioje aplinkoje, kaip elgiasi suaugusieji, o ne nuo to,ką vaikai girdi ir žino. Pavyzdžiui: vaikai žino, kad knygutes negalima plėšyti, kad gėlytęreikia globoti, o ne minti, kad reikia būti mandagiems, bet jei vaikaikasdien nemato pavyzdingo suaugusiųjų elgesio, jei jie negirdi gražioskalbos, jei vaikai savo kasdieninėje veikloje elgiasi nedorai, jie niekadaneužaugs dorais žmonėmis. Labai dažnai girdime žodžius “geras” ir “negeras” vaikas, taip dėjakalba ir tėveliai, ir pedagogai. Tais žodžiais lyg apimame visą vaikoelgesį. Dauguma tėvų laiko geru vaiku, jei vaikas yra paklusnus,drausmingas. Bet ne visi vaikai jei paklusnūs, tai jau yra geri. Vaikaidažnai iš baimės, kad bus nubausti, elgiasi gerai, o ne iš įpročio. Svarbu, kad vaikų gerumą, jų poelgius,veiksmus reguliuotų meilėžmonėms, vienmečiams, noras jiems padėti, suteikti džiaugsmo,būtipagarbiems. Ikimokyklinio amžiaus vaikas labai noriai dirba, norėdamas būtinaudingas kitiems, būti geras.Reikia tik vaikams sudaryti sąlygaspraktiškai kuo nors rūpintis, kam nors padėti, užjasti nukriaustą,priglausti nelaimingą. Tokiems mažų vaikų darbams geriausia dirva yragamta. V.Suchomlinskis savo knygoje “Širdį atiduodu vaikams” rašė: “Galimapriversti vienaip ar kitaip pasielgti, bet priversti būti geram –neįmanoma”.Kad pažadintume šviesius, tyrus vaikų jausmus, įtvirtintume jųširdyse geranoriškumą reikia formuoti vaikų siekimą būti mandagiems,atidiems, rūpestingiems viskam, kas yra gyva ir gražu pasaulyje.

Praktinė dalis

Geriems jausmams ugdyti tinkamiausias laikas yra vaikystė. Tik

vaikystėje žmogus turi išeiti gerų jausmų ugdymo mokyklą. Ugdant vaikų gerumą darželyje, savo grupėje svarbu sudaryti vaikamssąlygas rūpintis kitais, jiems padėti. Tai galime pasiekti darbinėjeveikloje arba jie grupė yra mišri: mažesniais gali rūpintis vyresniejivaikai. Remiantis emociniu vaikų jautrumu taip yra diegiami pirmiejihumaniškumo bruožai: gerumas, atidumas, rūpestintigumas. Savo grupėje (5 –6 metų vaikai) turiu du broliukus, vienam vasar vossukako trys metukai, todėl ugdant vaikų gerumą išnaudojau įvairiassituacijas, kad vaikai galėtų rūpintis ir padėti mažajam Nerijui. Pavyzdžiui: su vaikais kalbėjomės apie žmonių gerus poelgius, po tožaidėme didaktinį žaidimą ,,gerumo takelis” (dėliojant paveikslėlius;žaidimo tikslas – ugdyti vaikų jautrumą, norą globoti ir padėti, būtidraugiškiems). Toliau su vaikais ruošiantis pasivaikščioti, pastebėjau, kadkiekvienas vaikas buvo užimtas tik savimi, o Nerijus glėbyje laikė savorūbelius. Tada pasiūliau vaikams apsidairyti ir pažiūrėti ar kam nors išvaikų nereikia jų pagalbos. Juk mes grupėje turime ir mažesnių vaikų. Tą dieną grupėje buvo 13 vaikų ir tik dvi mergaitės (Samanta ir Rūta)atkreipė savo dėmesį į Nerijų ir su žodžiais : ,,Nerijuk mes taveaprengsime”, padėjo jam. Likusieji vaikai susižvalgė, bet vis tiekkiekvienas iš jų norėjo, kad jam pirmiau kas nors padėtų, bet ne jis kamnors. Nuo to laiko stengiuosi ar lauke, ar grupėje išnaudoti situacijas,pasiūlyti vaikams rūpintis vieni kitais, padėti vieni kitiems. Bet tai ilgas kelias, kol vaikai įpras patys rūpintis kitais. Ugdant vaikų dorovines savybes : gerumą, draugiškumą, drausmingumą irelgesio kultūrą naudojame įvairius dorovinio auklėjimo metodus, kuriaissiekiame realizuoti dorovinio auklėjimo numatytus tikslus.

Geriausia yra siekti ugdymo procese teigiamų rezultatų ne vienumetodu, bet jų deriniu. Ugdant vaikų gerumą naudojame žodinius metodus: skaitome grožinėsliteratūros kūrinius, vedame su vaikais pokalbius (su grupe arindividualiai vaikų ar auklėtojos pasakojimai: taip pat veiklinis metodas:vaikų žaidimai, darbas, gerų poelgių pratimai). Grožinės literatūros kūriniai moko vaikus skirti gėrį nuo blogio,suvokiant pasakų veikėjų elgesį, vaikai sužino kaip reikia deramai elgtis,o kaip negalima, jie supranta, kad gėris visada nugali blogį. Savo žaidimuose, pav.: siuž. – vaid., vaikai mokosi kultūringaibendrauti, užjausti, jie pratinasi veikti žmonių labui, kaupia socialinępatirtį. Žaidimai padeda vaikams išmokti išklausyti vienmetį, nesiginčyti,elgtis mandagiai, paslaugiai, pagarbiai kalbėti su suaugusiais, būti jiemsatidžiu. Gerų poelgių pratybos padeda vaikams išmokti laikytis elgesiotaisyklių, vadinasi moko drausmingumo, stiprina vaikų valią. Dažniausiai grupėje būna pratybos – žaidimai arba auklėtoja pavedavaikams, kurie išmoko jau gražiai, tvarkingai apsirengti, padėti kitiemsvaikams. Mokomės mandagumo irgi žaidžiant siuž. – vaid. Žaidimus, atliekantpratybas ir kasdieninėje savo

veikloje. Kiekviena veiklos rūšis padeda gerinti elgesio noramas beitaisykles, formuoti elgesio įgūdžius bei įpročius. Vienas iš naudojamų metodų yra pavyzdys pačių artimiausių žmonių, savodraugų (teigiamas elgesys), auklėtojos elgesio pavyzdys, jis yra benesvarbiausias elgesio etalonas, ugdant vaikų gerumą, draugiškumą bei elgesiokultūrą. Suaugusiųjų pavyzdys moko vaikus kaip reikia elgtis. Tai yratiesioginis pavyzdys. Ikimokyklinio amžiaus vaikai pamėgdžiodamisuaugusius, mokosi gyventi, iš mūsų poelgių sužino kas tai yra gėris irblogis, gailestis ir užuojauta, meilė ir pagarba. Todėl vaikai greit galipamiršti mūsų pamokymus, bet tvirčiau įsimins mūsų poelgius, santykius suvaikais ir kitais žmonėmis.

Tiesioginiu pavyzdžiu vaikams gali būti ir vienmečių veiksmai,poelgiai, manieros. Todėl labai svarbu, kad vaikai savo aplinkoje matytų gerų poelgiųpavyzdį. Jei vaikai elgiasi mandagiai, taktiškai, juos reikia pagirti,paskatinti ir toliau gerai elgtis. Asmenybių bendravimas tai yra svarbus pedagoginis reiškinys. Žmogaussantykiai su kitais žmonėmis pasireiškia atitinkamu asmenybės požiūriu įkitą žmogų, konkrečiu elgesiu, bendravimu su juo. Asmenybių bendravimosantykiai labiausiai išreiškia kito asmens poreikių, interesų, pergyvenimų(džiaugsmo, skausmo ar nevilties) supratimas, jo individualybėspripažinimas, pagarba, jautrumas, pagalba, meilė žmogui, pasirengimas jampadėti, tausoti jį, ginti nuo blogio. Prie dorovinių savybių, sąlygojančių asmenybės santykius su kitaisžmonėmis, priskiriamas taip pat draugiškumas, kolektyviškumas. Vaikai bendrauja su tėvais ir kitais šeimos nariais, su kiemo, grupėsdraugais, su auklėtoja. Kiekvienas vaikas yra daugelio grupių narys. Tose grupėse jissąveikauja su įvairiomis asmenybėmis – perima iš jų ir pats perduodasocialines vertybes. Vaikams bendraujant su savo vienmečiais, susiformuoja tam tikri jųtarpusavio santykiai, užsimezga draugystė. Vaikų pastovūs tarpusaviosantykiai susiformuoja ne iš karto. Pradėje lankyti darželį, vaikai tikstebi vienas kitą iš šalies, pamažu pradeda suprasti vienas kitą irapsoprasti. Ugdant mandagumą, kaip dorovinę savybę, svarbu grupėje tinkamaiorganizuoti vaikų veiklą ir santykius su vienmečiais. Reikia meiliai,šiltai sutikti naujus vaikus, papasakoti, kaip grupėje bus gera žaisti,parodyti naujus žaislus, susipažindinti su kitais vaikais, parodytidarželio patalpas. Nuo pat ankstyvosios vaikystės reikia vaikams sudarytisąlygas gyventi, žaisti, dirbti, dalytis savo džiaugsmais ir rūpesčiais sukitais vaikais. Mandagumas pasireiškia, kai vaikai draugiškai nusiteikiakitų vaikų atžvilgiu, noriai drauge žaidžia ir dirba, siekia bendro tiksloir mokosi skaitytis su draugų interesais bei sumanymais. Savo kasdieninėje

veikloje vaikai formuoja atsakingą požiūrį į pareigas ir pavedimus, pažadųvykdymą. Ugdant mandagumą pasireiškia vaikų noras ir mokėjimas būtireikalingiems vieni kitiems, padėti kitiems, užjausti draugą, paguosti. Ikimokyklinukų kolektyvas dar nėra tikras kolektyvas, bet vis dėl tovaikų kolektyviniai santykiai formuojasi labai pamažu.

Žaidžiant vaikai jungiasi į nedideles grupeles, kurios labai greitgali iširti ir vėl susidaro naujos. Po to atsiranda bendrų interesų(dažniausiai tai bendri interesai žaidžiant, dirbant kartu paverstą vienądarbą) vaikų grupelės stiprėja, vaikai jau gali patys išspręsti kai kuriuostarpusavio nesusipratimus. Geriau susipažįstant vaikams, jų grupelės daugiau sustiprėja, vaikaipasitiki vienas kitu, jų savarankiškumas didėja, vaikai pajėgia vertintisavo ir kitų elgesį. Bet ir tada tai dar nėra vaikų kolektyvas, nes taiilgas ir sudėtingas procesas. Mandagumą ugdyti padeda auklėtojos pokalbiai su vaikais įvairiomistemomis, pavyzdžiui: ,,Kas tavo geriausias draugas?”, ,,Kodėl su tavimi jisdraugauja?” ir kitos. Grupėje, kad vaikai elgtųsi gerai, draugiškai irmandagiai aiškiname vaikams elgesio taisykles, pagaminome ,,taisykliųratelį”, kuris yra mūsų kalbos kampelyje ir kartu mokomės elgesiotaisyklių. Labai dažnai vaikai žaidžiant nepasidalina žaislais (atneštaisiš namų) ir iš karto girdime: ,,Aš su tavimi nedraugauju”. Tada bandomekartu spręsti tokius klausimus kaip: ,,Kas tai yra draugai, kodėl taip juosvadiname, ar vienam tau linksma žaisti?”. Ugdyti vaikų mandagumą labai padeda pavestas bendras darbas, atliekantjį vaikai padeda vienas kitam. Dirbant gamtos kampelyje, vaikai žino, kaddraugiškai veikiant ir darbas geriau sekasi. Liaudies tautosaka irgi ugdovaikų mandagumą. Stebint vaikų tarpusavio santykius, galime taktiškai pasiūlyti priimtižaisti draugą, nes jam vienam liūdna. Ugdant vaikų mandagumą, viena iš dorovinių savybių, naudojame tokius

metodus kaip: auklėtojos pavyzdys: žodinius metodus, stimuliavimo metodai:skatinimai ir bausmės (pabarimas, paaiškinant vaikui už kokį jo poelgįbarama). Toks metodas, kaip skatinimas suteikia vaikams teigiamų emocijų,tai yra teigiamo elgiasio stimuliavimas. Teigiami emociniai išgyvenimai,kuriuos patiria skatinamas vaikas, įtvirtina tas elgesio normas, kuriųsuaugusieji tikisi iš vaiko. Ikimokyklinio amžiaus vaikų samoningos drausmės ugdymas tai mūsųpedagogų tikslas, asmenybės ugdymo perspektyva. Mažų vaikų samoningumasatsiranda iš suaugusiųjų pamėgdžiojimo, iš taisyklių įsiminimo, išpatirties ir gyvenimo praktikos, o ne iš gilaus įsitikinimo, atsakomybės irpareigos įsisamonimo. Pirmiausia vaikus supažindiname su mandagumo abėcėle: ,,ačiū”,,,prašom”, ,,atsiprašau”, ,, labas rytas”, ,,laba diena”, ,,labasvakaras”… Pratiname patys tai kartodami, primindami ar pasidžiaugdami,kad vaikai nepamiršo tai pasakyti. Tai žadina jų jausmą, skatina veikti. 5 – 7 metų vaikams reikiapaaiškinti, įsitikinti, įsąmoninti, kurie jų poelgiai geri ir kurie blogi.Suaugusieji gali remtis kitų ir savęs vertinimu, mokėjimu suvokti, kaipelgiasi patys ir kaip kiti. Nepamirškime meninio žodžio – apsakymuose, pasakose, eilėraščiuose,kuriuos jūs skaitote vaikams, daug situacijų, reikalaujančių vertimo pagaldorovinio elgesio taisykles. Su vyresniais vaikais galima specialiai kalbėtis etikos temomis,žinoma, nepiktnaudžiaujant nei pamokslais, nei abstrakčiomis kategorijomis.Tokie pokalbiai padės vaikams suprasti kai kurias dorovines sąvokas, pvz.:teisingumą, kuklumą, paslaugumą.

Ir pagaliau reikalaukite laikytis elgesio normų bei taisyklių. Vaikailengvai susidoroja su įvairiais reikalavimais, jeigu tik jie pateikiamilaiku ir nuosekliai. Aišku, reikia atsižvelgti, ką vaikas jau yra pasiekęs, nesreikalavimas gali pasirodyti arba per didelis, arba, atvirkščiai,neskatinti, bent kiek daugiau pasistengti. Beje, ir čia svarbu, kad visisuaugusieji, su kuriais vaikui tenka nuolat bendrauti, reikalautų vienodai. Ugdyti ikimokyklinio amžiaus vaikų drausmingumą – tai ugdytimandagumą, organizuotumą ir vaikams keliamų reikalavimų turinys,

nuoseklumas ir plėtojimas. Drausmingumas neatskiriamai susijęs su elgesio kultūra, išorine irvidine. Vaiko elgesio kultūra pasireiškia mandagumu, mokėjimu skaitytis sudraugų interesais, daiktų, žaislų, priemonių, knygų gerbimu ir tausojimu,tvarkingumu. Ikimokykliniame amžiuje dar tik formuojasi slopinamieji procesai,kurie vaidina ypatinga vaidmenį ugdant vaikų drausmę. Todėl turime vaikamsnuosekliai sunkinti pateiktus reikalavimus. Ugdyti vaikų mandagumą padedaiškeltos tokios sąlygos: – taisyklingas vaikų režimas, kuris pratina vaikus prie organizuotumo. Jei vaikų gyvenimo režimas nepakankamai sutvarkytas, jie dažnai pažeidinėja elgesio taisykles ir pervargsta; – vaikų veikla grupėje turi būti turininga, reikalinga; vaikams reikia nepastebimai paaiškinti, patarti, priversti galvoti, stebėti ir patiems daryti išvadas; – auklėtojos autoritetas grupėje. Auklėtoja privalo vaikams suteikti paramą, ji yra atsakinga už jų auklėjimą. Grupėje ugdyti vaikų mandagumą ir elgesio kultūra padeda sutvarkytabuitis: jauki aplinka, švara ir tvarka. Tvarkingas daiktų laikymas irtinkamas naudojimas, įprotis tausoti daiktus ugdo sąmoninga, rūpestingąpažiūrą į asmeninio ir visuomeninio naudojimo daiktus. Ugdyti elgesio kultūrą labiausiai padeda suaugusiųjų pavyzdys: jųgyvenimo būdas, santykiai su žmonėmis, jų teisingumas ir sąžiningumas,tvarkingumas ir punktualumas.

10.

Baigiamoji dalis

Pratinti vaikus laikytis elgesio taisyklių yra mandagumo ir kultūringoelgesio ugdymo pagrindas. Ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio taisyklės turi būti konkrečios,labai gerai jei vaikai kartu su auklėtoja jas užrašo ir palaipsniuiįtvirtina. Taisyklių mokymo tikslas – įpratinti vaikus laikytis jų gyvenime,gerbti vyresniuosius, klausyti jų, būti geru ir kultūringu draugu,įpratinti visuomet būti tvarkingam, švariam, mandagiam, punktualiam. Reikalaujant grupėje taisyklių laikymosi, patys jų laikomės ir taiprodome kasdieniniu savo pavyzdžiu. Ikimokyklinio amžiaus vaikams ne taip langva prisiminti taisykles,todėl turime nuosekliai juos kontroliuoti, jiems priminti ar padėti.

Ugdant vaikų mandagumą bei elgiasio kultūrą naudojame tokius metoduskaip tiesioginį ir netiesioginį pavyzdį, žodinius metodus irstimuliuojančius metodus. Pavyzdžiui: išaiškiname su vaikais taisyklėsturinį ,,Būti tvarkingam”, t.y. žaisliukus padėti į savo vietas, priešmiegą drabužėlius tvarkingai užkabinti ant kėdės, viską ką vaikamsaiškiname parodome kaip tai daroma. Tai galime daryti pasitaikius palankiai situacijai, pav.: jei vaikaižaidžia ir po to palieka žaisliukus nesudėtus, arba savo rūbelius numetabent kaip ant kėdutės, kad tik greičiau nusirengti. Ikimokyklinėse įstaigose ugdant vaikų dorovines savybes laikomės tokiųprincipų kaip tautiškumo, asmenybės ugdymo kolektyve, reiklumo bei pagarbosauklėtinio asmenybei, dorovinio auklėjimo ryšio su darbu ir gyvenimu,remiamės teigiamomis vaikų emocijomis, kompleksiškumo bei atsižvelgiame įamžiaus ir vaikų individualias sąvybes.

11.

Apibendrinimas

Šeima – svarbus ir daugelio atveju nepakeičiamas kiekvieno žmogausugdymo etapas. Šeimos vaidmuo, ugdant dorovines vaikų savybes, visuometbuvo didelis. Nuo žmonos iki motinos ir nuo vyro iki tėvo – ne vienasžingsnis. Tai dorovinio asmenybės tobulėjimo šeimoje kelias. Šeimossantykių pagrindas – meilė ir pareiga yra svarbus vaikų dorovinių savybiųugdymo veiksnys. Šeimoje, kurioje vyras ir žmona tarpusavyje sutaria, rodopagarba ir pasitikėjimą, savaime ugdomas vaikų pasitikėjimas ne tik suartimaisiais, bet ir su kitais žmonėmis. Tokia atmosfera – tai asmenybėsbruožai. Darnūs tėvų santykiai vaikui yra tiesioginis pavyzdys, jo elgesioetalonas. Įpratęs gražiai elgtis šeimoje, vaikas nejučiomis įgunda tinkamaibendrauti ir su kitais žmonėmis. Šeimoje, kurioje tėvai stengiasi sukurti ramią, giedrą atmosferą,teikiančia tikrumo,saugumo jausmą, formuojančią abipusiška pasitikėjimą irpagarbą, paremta išmintingais, nuosekliais tėvų reikalavimais, vaikai nuopat ankstyvos vaikystės gauna nesudėtingų pareigų ir užduočių, kurios

vaikui augant pamažu sunkėja. Vaikams keliami reikalavimai atitinka jų fizines ir psichines jėgas,sugebėjimus. Taip vaikas pratinamas įsigilinti į šeimos reikalus irrūpesčius, padėti juos tvarkyti, o kartu užimti atitinkamą vietą šeimoje.Stiprėja tėvų ir vaikų noras drauge ką nors veikti, dirbti, ilsėtis.Darnioje šeimoje, kurioje vaiką priima tokį, koks jis yra (su joteigiamomis ypatybėmis ir ydomis, pasiekimais ir trūkumais), kurioje draugeatliekama veikla naudinga tiek tėvams, tiek pačiam vaikui, kurioje tėvų irvaikų kontaktai būna artimi ir glaudūs, kurioje vaikui yra protingaslaisvės suteikimas, tokioje šeimoje yra padėti pagrindai vaiko doroviniųsavybių ugdymui: mandagumui, drausmingumui, draugiškumui, gerumui. Ugdyti mandagumą savyje, tai būti kitiems dėmesingam, įsijausti į kitąžmogų, suprati jį. Dori, draugiški santykiai, tėvų ir vaikų, padeda vaikamsbūti mandagiems ne tik savo šeimos nariu atžvilgiu, bet ir kitų žmonių sukuriais vaikai bendrauja. Vaikai išmoksta pirmiausia galvoti ne apie save,bet apie kitus. Ugdoma yra vaikų valia ir pareigingumas tėvams. Tai vaikųnoras atsidėkoti tėvams už jų rūpestį, begalinę meilę, ištikimybę irpasiaukojimą. Šeimoje vaikas išsiugdo darbštumą, sugebėjimą tvardytis, kantrumą,atsakomybę už pavestą darbą ir duotą žodį. Tėvai savo pavyzdžiu –sugebėjimu grumtis su blogiu, su įvairiomis ydomis, mokėjimu išsaugoti arbaatnaujinti abipusį pasitikėjimą – ne tik apsaugos nuo negandų savo vaikus,bet ir išmokys juos pačius atsispirti blogiui, ryžtingai grumtis uždorovines vertybes ateityje. Taigi pagrindinis vaikų pagarbos tėvams ugdymo būdas – darbinė veikla,per kurią jie įsijaučia į motinos ir tėvo vaidmenį, suvokia, kad triūsoįdedama kuriant šeimoje materialinę gerovę ir jaukią aplinką. Vaikųbendravimo su tėvais dorovinės kultūros ugdymo pagrindas – kooperuota ruoša

namuose, abipusė pagalba. Vaiką auklėja ne moralizavimas, o geri pavyzdžiai. Šeimoje yra vertingos tokios situacijos, kai būtina stipresnio pagalbasilpnesniam, sveiko – sergančiam. Darnioje šeimoje vaikai išmoksta būtimandagiais, paslaugiais, rūpestingais, teiksti artimiems žmonėms džiaugsmą.

12.

Šeimoje, kurioje yra lygybė tarp vaikų, visada vyraus nuoširdumas,sutarimas ir draugiškumas. Glaudūs šeimos ir darželio darbuotojųbendradarbiavimas, jauki aplinka, vaikams suteikiamos teigiamos emocijos,suaugusiųjų žmonių gerieji pavyzdžiai padeda išugdyti vaikų vertingasdorovines savybes, tai mandagumą, gerumą, draugiškumą, drausmingumą veielgesio kultūrą. Todėl kartu su vaikais atliekant bent kokią darbinę veiklą yra ugdomosvaikų dorovinės savybės: mandagumas, gerumas, drausmingumas, draugiškumas. Norėdama sužinoti, kaip aplinkiniai suvokia ,,mandagumą, jo ugdymą”,paruošiau anketas tėveliams ir pedagogams.

Tyrimas grupės tėvams

Tyrimo tikslas – kokia kalba ir kokiomis priemonėmis augindami irauklėdami savo vaikus tėvai padeda vaikui augti ne tik mandagiam, bet irtaktiškam, tolerantiškam, dėmesingam draugams ir aplinkiniams žmonėmis. Tyrimo metodas – anketavimas. Tyrime dalyvavo 22 mamos ir 22 tėčiai.

13.

|Eil|Klausimas |Atsakymai: |Atsakymų |Atsakymų ||. | |dažnai, |skaičius |skaičius ||Nr.| |kartais, | | || | |niekada, |Mamos |Tėčiai || | |visada. | | ||1. |Ar daug laiko |Dažnai…….|20….. |10…… || |praleidžiate kartu? |…….. |2……. |10…… || | |Kartais……|0……. |2…….. || | |……… |0……. |0…….. || | |Niekada……| | || | |……. | | || | |Visada…….| | || | |…….. | | ||2. |Ar su vaiku |Dažnai…….|6……. |10…… || |bendraujate kaip su |…….. |5……. |1…….. || |sau lugiu? |Kartais……|1……. |0…….. || | |……… |10….. |11…… || | |Niekada……| | || | |……. | | || | |Visada…….| | || | |…….. | | ||3. |Ar sveikinatės su |Dažnai…….|5……. |5…….. || |vaiku? |…….. |0……. |2…….. || | |Kartais……|0……. |0…….. || | |……… |17….. |15…… || | |Niekada……| | || | |……. | | || | |Visada…….| | || | |…….. | | ||4. |Ar savo pavyzdžiu |Dažnai…….|0……. |4…….. || |pratinate vaiką |…….. |0……. |0…….. || |sveikintis? |Kartais……|0……. |0…….. || | |……… |22….. |18…… || | |Niekada……| | || | |……. | | || | |Visada…….| | || | |…….. | | ||5. |Ar dėkojate vaikui už |Dažnai…….|1……. |5…….. || |pagalbą, jo atliktus |…….. |1……. |5…….. || |darbus? |Kartais……|1……. |2…….. || | |……… |19….. |10…… || | |Niekada……| | || | |……. | | || | |Visada…….| | || | |…….. | | ||6. |Ar esate dėmesingas |Dažnai…….|5……. |5…….. || |šalia esančiam? |……. |10….. |5…….. || | |Kartais……|2……. |1…….. || | |…….. |5……. |11…… || | |Niekada……| | || | |…… | | || | |Visada…….| | || | |……. | | ||7. |Ar jūsų vaikas |Dažnai…….|7……. |5…….. || |mandagus? |……. |4……. |3…….. || |Jei sako “prašau”, |Kartais……|3……. |4…….. || |“ačiū”, “atsiprašau”. |…….. |8……. |10…… || | |Niekada……| | || | |…… | | || | |Visada…….| | || | |……. | | ||8. |Ar padedate vaikui |Dažnai…….|10….. |7…….. || |apsirengti, taisote |……. |2……. |7…….. || |sulūžusį žaislą, |Kartais……|0……. |2…….. |

| |skaitote kartu….? |…….. |10….. |6…….. || | |Niekada……| | || | |…… | | || | |Visada…….| | || | |……. | | ||9. |Ar dovanomis |Dažnai…….|9……. |4…….. || |atsilyginate vaikui už|……. |3……. |7…….. || |jo gerą elgesį? |Kartais……|4……. |7…….. || | |…….. |6……. |4…….. || | |Niekada……| | || | |…… | | || | |Visada…….| | || | |……. | | |

Tyrimų apibendrinimas

Apibendrinant duomenis galiu teigti, kad ,,Žiogelių” grupės tėveliųapklausa parodė, kad ,,Mandagumo ugdymo” procese dalyvauja 97( mamų, otėvelių 85(. Iš šių duomenų matyti, kad tėveliai beveik vienodai atsakingiuž vaiko mandagumo ugdymą.

19.

Išvados

Apibendrinus anketų atsakymus, manau, kad visų dalyvių ,,Mandagumo, jougdymo sampratos suvokimas” ir yra tai, ką aš noriu įrodyti šiuo kursiniudarbu. Čia remiuosi ne tik savo darbo patirtimi, anketų atsakymais, bet iržymių pedagogų teiginiais. Manau, kad visais laikais buvo, išliko ir yra svarbiausia: 1. Šeima… 2. Udytojas… 3. Teigiama aplinka… O visa tai mums visiems – mylėti ,,mažą žmogutį” ne tik žodžiais, bet jį apkabinti, priglausti, padėti, visada sakyti garsiai, kad jį myli, nesvarbu, koks jis bebūtų ir kaip bepasielgtų.

20.

Pasiūlymai

Šiame darbe visą dėmesį skyriau vaiko doroviniam auklėjimui, o ypačmandagumui. Manau šie pasiūlymai papildo šį kursinį darbą: 1. Tyrinėjant ir atrandant pasaulį atkreipti vaikų dėmesį į tai, kad svarbiausia bendravime, suprasti ir atleisti, užjausti ir padėti. 2. Dugiau dėmesio skirti taikiam bendravimo ir bendradarbiavimo klimatui su tėvais, atkreipiant dėmesį į asmeniškus, ekonominius, socialinius, kultūrinius trukdžius. 3. Daugiau turtinti vaikų aplinką ir įvairinti veiklą. 4. Tobulinti pedagogo ir kitų ugdytojų veiklos kryptis ir nuostatas.

21.

LITERATŪRA

1. S. Šalkauskis ,,Rinktiniai raštai”. ,,Pedagoginės studijos” V., 1992m., I, II. 2. A. Grabauskienė ,,Gerumo mokyklėlė” V., 1996m. 3. ,,Pedagoginė psichologija” V., 1994m. 4. I. Maciulevičienė ,,Mandaumas” V. Ethos, 1996m. 5. V. Gražienė ,,Pedagogika ir demokratija” V., 1998m. 6. K. Štoškus ,,Etiketas ir žmonių bendravimas” V., Mintis, 1991m. 7. S. Peterina ,,Vaiko elgesio kultūra” K., 1989m.