KAS TAI YRA NUOTOLINĖS STUDIJOS

2543 0

KAS TAI YRA NUOTOLINĖS STUDIJOS?

Dieninių studijų mokymasis vyksta tiesiogiai bendraujant mokytojui ir mokiniui. Tai leidžia mokytojui sekti mokymosi procesą, koreguoti jį, taisyti besimokančiojo klaidas. Tačiau studijos dieną ki¬tame mieste tinka ne visiems, ne kiekienas gali palikti namus bei dar¬bą. Todėl populiarėja kitokio pobūdžio studijų formos – vakarinės ir neakivaizdinės. Jos leidžia studijuoti ne darbo metu, o neakivaizdi¬nės- ir likti gyventi vietoje. Mokytis gyvenamojoje vietoje pigiau, ša¬lia yra artimieji ir draugai, neriekia palikti darbo. Tačiau ne visuomet galima įgyti gerą išsilavinimą, nes mookslo centrai telkiasi didžiuosiuo¬se miestuose ir mokslinio potencialo neįmanoma tolygiai paskirstyti.

Pastaruoju metu imta plačiai kalbėti apie nuotolines studijas (dis-tance education). Jos leidžia spęsti netolygaus mokslinio pedagogi¬nio personalo išsidėstymo keliamas problemas, pakelti mokymosi kokybę, kai nėra sąlygų pasitelkti kvalifikuotų pedagogų, todėl gerė¬ja mokslo pasiekiamumas, masiškumas, dažnai atpinga išsilavinimo teikimas. Nuotolinės studijos patogios tuo, kad nereikalauja kur nors vykti; mokytis galima patogiu laiku ir patogioje vietoje. Aišku, kei¬čiasi ir studijų pobūdis – jos individualėja. Mokytojas tampa patarė¬ju bei metodiniu vadovu. Nuotolinėse studijose ne viisuomet galima naudoti tradicines mokymo metodikas, o kartu ir daugelio šimtme¬čių mokymo patirtį.

Kas yra nuotolinės studijos? Dažnai šį terminą suprantame intui¬tyviai, kai dėstytojas ir studentas yra atskirti. Tačiau detaliau panagri¬nėję šį terminą pamatysime, kad nuotolinės studijos apima labai dide¬lę „bendrųjų studijų” įvairovę, ir

r ne visuomet pavyksta rasti takoskyrą tarp tradicinių ir nuotolinių studijų. Todėl formaliai apibrėžti nuotoli¬nes studijas gana sudėtinga.

Nuotolinės studijos turi sąsajas su keliomis mokslo kryptimis. Ne¬abejotinas nuotolinių studijų ryšys su edukologija, nes čia nagrinėjami švietimo, ugdymo, studijų organizavimo bei kiti šios mokslo krypties probleminiai klausimai. Antra vertus, šiuolaikinės nuotolinės studijos plačiai naudojasi informatikos mokslo priemonėmis bei laimėjimais. Ir, pagaliau, ryšiui tarp studento ir dėstytojo palaikyti pasitelkiamos nau¬jausios telekomunikacijų priemonės. Todėl šiuolaikinės nuotolinės stu¬dijos yra net kelių mokslo krypčių laimėjimų ir sanglaudos rezultatas.

Nuotolinis švietimas neapsiriboja kuriuo nors švietimo tipu ar eta¬pu, žmonių kategorija ar gyvenimo tarpsniu, nors studijų medžiagai, jos pateikimo būdui ir studijų metodikai tuo suteikiama tam tikros specifikos. Nuotolinėse studijose gali būti teikiamas vidurinis arba aukš¬tasis išsilavinimas, vykdomas neformalusis viisuomenės švietimas, su¬augusiųjų ar tęstinis mokymas. Todėl nuotolinės studijos yra įrankis, kuris vienodai sėkmingai gali būti naudojamas teikiant įvairų išsilavi¬nimą, taip pat ir kvalifikacinius laipsnius.

Ir vis dėlto, kaip jau minėta, daug žmonių nuotolinių studijų terminą supranta intuityviai, tiesa, dažnai skirtingai. Siekdami su¬vienodinti požiūrius pasižiūrėkime, kokių nuotolinių studijų formų esama bei susipažinkime su nuotolinių studijų istorine raida.

NUOTOLINIŲ STUDIJŲ FORMOS

Nuotolinės studijos mums labiausiai pažįstamos kaip neakivaizdinės studijos aukštosiose mokyklose ir kolegijose. Jos organizuojamos pa¬štu siunčiant užduotis, taisymui skirtus ir ištaisytus kontrolinius dar¬bus, du
u kartus per metus rengiamos sesijos. Šios studijos ir dabar suda¬ro didelę nuotolinio švietimo dalį.

Dieninių ir nuotolinių studentų grupių skirtumas tas, kad „nuoto¬liniams” studentams stinga svarbaus studijų elemento – gyvo, pasto¬vaus bendravimo su dėstytoju arba ši galimybė yra ribota. Kurdami nuotolinių studijų programas, jų autoriai privalo atsižvelgti j šią ap¬linkybę. Todėl nuotolinėms studijoms skirtus vadovėlius rengia ne vien mokymosi turinio ekspertai. Prie jų kūrimo dažnai prisideda psicho¬logai bei ugdymo ir leidybos specialistai. Vadovėlio kalba, išryškintos teksto dalys, iliustracijos, gali tapti reikšmingos nuotolinėms studijoms. Todėl vadovėliai turi būti parašyti labai suprantamai.

Nuotolinės studijos reikalauja itin didelės asmeninės disciplinos ir studijas skatinančios aplinkos darbe bei šeimoje. Kad tai sunkus dar¬bas, rodo didelis studentų „nubyrėjimo” procentas.

Svarbi ir nuolat keliama problema yra nuotolinių studijų kokybė. Kai studentai negali tiesiogiai bendrauti su dėstytojais, nebelieka dau¬gelio studijų paskatų, medžiaga sunkiau išmokstama. Todėl šioje srity¬je gana intensyviai dirbama. Kad studijų medžiaga būtų geriau įsisavi¬nama, naudojamos įvairios informacijos laikmenos, leidžiančios paį¬vairinti informacijos pateikimą (garso ir vaizdo kasetės, kompaktinės plokštelės). Konsultacijoms pasitelkiamos šiuolaikinės ryšio priemo¬nės, pavyzdžiui, telefonas ir elektroninis paštas.

Svarbus studijų aplinkos interaktyvumas – galimybė dėstytojui ir studentui operatyviai bendrauti. Tai viena iš svarbiausių ir sunkiausiai realizuojamų nuotolinių studijų organizavimo priemonių. Neakivaiz¬dinėse studijose interaktyvumui palaikyti reikia titaniškų pastangų, gali¬ma panaudoti tik atskirus jo
o elementus, pateikiant standartinių klausimų ir atsakymų rinkinius ar išsamius praktinių situacijų analizės aprašymus. Efektyvios interaktyvaus bendravimo formos yra disputai, grupi¬nis problemų sprendimas, dalykiniai žaidimai, operatyvios konsulta¬cijos, grupiniai projektai. Norint pritaikyti šiuos elementus nuotoli¬niam švietimui, būtina moderni ryšio bei kompiuterinė technika ir tokios technikos naudojimu paremta pedagoginė metodika.

Priklausomai nuo tikslų, turimų techninių priemonių ir mokymo proceso organizavimo, nuotolinės studijos gali būti realizuojamos sin¬chronine, asinchronine ir mišria formomis.

Artimiausias tradicinėms studijoms yra sinchroninis modelis, dar vadinamas nuotoliniu mokymu realiame laike (on-line). Užsiėmimai vyksta pagal grafiką, dėstytojai ir studentai palaiko ryšį techninėmis prie¬monėmis: telefono, radijo, televizijos arba kompiuterinio ryšio kana¬lais. Studentas gali girdėti kartais ir matyti dėstytoją, taip pat pateikti klausimus ir dalyvauti disputuose, todėl šiam modeliui būdingos labai geros interaktyvumo savybės. Jis tinka, kai studentai dirba grupėmis ar jiems reikia perteikti daug žodinės ir vaizdinės informacijos. Visą mo¬kymą pagrįsti vien tokia technologija yra sunku, todėl jis paprastai deri¬namas su kitais nuotolinio švietimo būdais. Tai perspektyvus būdas. Sie¬kiant išspręsti grįžtamojo ryšio ir grupinio darbo organizavimo proble¬mas, kuriama speciali vaizdo konferencijų techninė ir programinė įranga. Ji dažniausiai sąlygoja apribojimus studijų vietai, nes studijos turi vykti specialią įrangą turinčiose klasėse.

Asinchroniniame modelyje studentui perduodama studijų medžia¬ga, kontrolinės užduotys ir nustatomas atsiskaitymų grafikas. Kada ir kaip mokytis, pa
aliekama studento nuožiūrai. Šis modelis reikalauja stiprios mokymosi motyvacijos ir gebėjimo mokytis individualiai. Asinchroninis modelis sudaro studijų susirašinėjant pagrindą, btudijų ko¬kybė priklauso nuo mokymo medžiagos kokybės ir operatyvios kon¬sultavimo sistemos savybių. Keblus grupinio darbo organizavimas. To¬dėl individualus mokymasis asinchroniniame modelyje derinamas su sesijomis. Studijų efektyvumas auga pasitelkus informacines techno¬logijas (IT). Moderniose asinchroninio nuotolinio švietimo sistemose stengiamasi diegti grupinio darbo principus panaudojant e.paštą ir pasaulinio voratinklio priemones, efektyvinti konsultacijų sistemą pa¬gal specialiąsias mokymo metodikas, įvairias mokymo ir ryšio prie¬mones, mokymosi proceso administravimo sistemą.

Asinchroninis modelis reikalauja palyginti nedaug lėšų pačiam mokymo procesui palaikyti, tačiau mokymo medžiagos parengimas yra brangus ir reikalauja didelių darbo sąnaudų.

Šiuo metu plinta mišrusis nuotolinių studijų būdas, kai paskaitos skaitomos, grupinis darbas ir diskusijos vyksta sinchroniškai, pasitel¬kus IT (garso ir vaizdo konferencijas, e.paštą, e.pokalbio priemones), o studento individualus mokymasis vyksta asinchroniniu būdu, patei¬kus jam medžiagą individualiam darbui ir individualias užduotis.

Studijose pasitelktos IT suartino tradicinių ir nuotolinių studijų galimybes bei išplėtė jas, nuotolinėse studijose tapo lengviau naudoti tradicines mokymo metodikas. IT leido padidinti ir tradicinių studijų efektyvumą. Šiuo metu nuotolinių ir tradicinių studijų skirtumai spar¬čiai nyksta. Tradicinėse studijose IT pasitelkiamos kaip studijų organi¬zavimo priemonė, padedanti išplėsti studentų individualiojo darbo dalį. Kita vertus, komunikacijų sistemos leidžia artimai imituoti tradi¬cinių studijų metodus, atstumas tampa neesminiu darbo faktoriumi. Dėstytojams nebūtina susitikti su studentais, norint juos konsultuoti, kontroliuoti ar priimti atsiskaitymus.

NUOTOLINIŲ STUDIJŲ ORGANIZAVIMAS

Studentai ne visada gali atsitraukti nuo darbo ir vykti j sesijas. Todėl kai kuriose šalyse kuriami nuotolinių studijų tinklai, apimantys šias studijas organizuojančius centrus bei regioninius studijų centrus, daž¬niausiai – regioninius universitetus ir kolegijas, kur galima atlikti la¬boratorinius darbus, pasinaudoti biblioteka, konsultuotis, atsiskaityti už atliktas užduotis. Regioniniai centrai taip pat reklamuoja ir propa¬guoja nuotolines studijas, registruoja studentus studijoms, išduoda mo¬kymo medžiagą. Regioniniai centrai padeda pasiekti kompromisą tarp nuotolinių studijų patogumo (studijos vietoje, patogiu laiku ir indivi¬dualia sparta) ir tradicinių studijų efektyvumo. Studentai gali nors trum¬pam pasinerti į akademinę aplinką.

Kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje) veikia mo¬biliosios laboratorijos, važiuojančios pas studentus. Kartais laborato¬rinių darbų medžiaga ir prietaisai siunčiami paštu.

Dažnai nuotolinį švietimą organizuojama atskiros įstaigos (uni¬versiteto, kolegijos). Tai gali būti specializuotos švietimo įstaigos, ku¬rios teikia tik nuotolinio švietimo paslaugas, arba tradicinių mokyklų skyriai. Toks modelis populiarus didelėse valstybėse (JAV, Indija, Rusi¬ja) ir mokant pagrindinėmis pasaulio kalbomis (atviras Didžiosios Bri¬tanijos universitetas), kai nesunku formuoti didelius studentų srautus.

Atskiriems universitetams ar kolegijoms sunkiau užtikrinti nuoto¬linio švietimo masiškumą ir parengti reikalingą metodinę medžiagą. Todėl mažoms valstybėms perspektyvesnis nuotolinis švietimas, jun¬giant kelių mokymo įstaigų pastangas. Pagal tokį modelį kuriamos be¬veik visų Šiaurės Europos šalių nuotolinio švietimo sistemos. Nuotoli¬niam švietimui organizuoti prie universitetų steigiami specialūs mo¬kymo ir tyrimo centrai, kurie padeda studentams suformuoti ir įsisa¬vinti mokymo programas iš kelių šalies ir užsienio universitetų siūlo¬mų mokymo programų.

Pavyzdžiui, Norvegijoje, kuri gyventojų skaičiumi artima Lietu¬vai, nuotolinį švietimą universitetuose ir koledžuose koordinuoja nuo¬tolinio švietimo taryba, įsteigta vyriausybės sprendimu. Ji sukūrė vie¬ningą nuotolinio švietimo tinklą, jungiantį nuotolinio mokymo sky¬rius įvairiuose universitetuose ir koledžuose. Kiekvienam skyriui bū¬dinga tam tikra specializacija. Tokia struktūra leidžia studentams pa¬tiems formuoti mokymo programas iš kelių mokymo centrų siūlomų dalykų. Nuotolinio švietimo taryba taip pat atsakinga už nuotolinio švietimo projektų atranką ir vykdymo organizavimą.

Panaši sistema egzistuoja Suomijoje. Nuotolinį švietimą Suomi¬joje vykdo specializuoti universitetų padaliniai, kurie ne tik teikia mo¬kymo paslaugas, bet ir yra nuotolinio švietimo metodikos bei techno¬logijos mokslinio tyrimo centrai. Kiekvieno universiteto švietimo cen¬tras Suomijoje ne tik organizuoja nuotolines studijas, bet ir kooperuo¬ja kitų įstaigų nuotolinio švietimo veiklą. Tai plačiai išsišakojusi mo¬kymo struktūra, kuri apima visą šalies teritoriją ir plataus profilio mo¬kymo programas, derina nuotolinę, vakarinę ir kitas mokymo formas. Labai panašios nuotolinio švietimo struktūros yra ir kitose šiaurinės

Europoas šalyse Lietuvai, kaip mažai valstybei, taip pat geriausiai tinka integruo¬tos nuotolinio švietimo sistemos modelis. Puikias technines ir organi¬zacines prielaidas tokios sistemos kūrimui parengė Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklas LITNET. Šio tinklo bazėje jau kuriama mo¬derni nuotolinių studijų sistema, paremta vaizdo konferencijų tinklu.

Lietuvoje nuotolinį švietimą organizuoja universitetų, kolegijų ir aukštesniųjų mokyklų neakivaizdinių studijų skyriai, naudojantys tra¬dicinę susirašinėjimo technologiją. Jiems aktualios modernios moky¬mo medžiagos ir efektyvios ryšių bei studijų palaikymo sistemos įdie¬gimo problemos. Todėl tikėtina, kad naujai kuriamas nuotolinio švie¬timo tinklas ir neakivaizdinio mokymo institucijos Lietuvoje palaips¬niui susilies į vieningą modernią integruotą nuotolinio švietimo sistemą.

NUOTOLINĖS STUDIJOS IR MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PRINCIPAI

Europos Komisija 2000 m. kovo 24 d. Lisabonos išvadose1 pažymėjo pagrindinius Europos Sąjungos politikos momentus. Ji patvirtino, kad Europa eina j žinių amžių, kas turės didžiulę įtaką kultūriniam, eko¬nominiam ir socialiniam gyvenimui. Keisis darbo, mokymosi ir paties gyvenimo pobūdis. Išvadose pažymėta, kad mokymosi visą gyvenimą principo įgyvendinimas yra pagrindinis garantas sėkmingam perėji¬mui į žiniomis grįstą visuomenę. Švietimo ir kvalifikacijos palaikymo sistema įvardyta kaip artėjančių pokyčių šerdis. Plėtodama šias nuo¬statas, Europos Komisija 2000 m. spalio 30 d. paskelbė Mokymosi visą gyvenimą memorandumą2, kuriame suformulavo pagrindinius prin¬cipus.

Buvo manoma, kad jauniems žmonėms mokykloje galima sukaupti tiek konkrečios srities žinių, kad jų pakaktų visą likusį gyvenimą. Net¬gi mokymosi procesas buvo apibrėžiamas kaip vyresnės kartos patyri¬mo perdavimas jaunesnei kartai. Šiuolaikinei visuomenei toks požiū¬ris netinka.

Visuomenės plėtros tempai dabar tokie, kad kartą įgytas išsilavini¬mas jau nebeleidžia sėkmingai siekti karjeros visą gyvenimą bei palai¬kyti vienodo gyvenimo lygio. Dabar dirbantieji turi mokytis visą gyve¬nimą ir, nenutraukdami darbinės veiklos, dažniau kelti ar keisti kvali¬fikaciją, kad išliktų konkurencingi darbo rinkoje. Įgyto išsilavinimo dabar pakanka vidutiniškai tik 7 metams, vėliau darbuotojas ima ne-betenkinti darbo vietos reikalavimų ir jam tenka kelti savo kvalifikaciją, mokytis iš naujo, keisti darbą, o daliai kyla pavojus jo netekti. At¬skirose sparčiai besivystančiose mokslo ir pramonės srityse šis laiko¬tarpis dar trumpesnis. Žmogaus gyvenimo trukmės ilgėjimas, gimsta¬mumo mažėjimas, laipsniškas visuomenės vidutinio amžiaus darbin¬gumo trukmės ilgėjimas – dar viena priežastis, dėl ko vis svarbiau nuo¬lat atnaujinti kvalifikaciją. Tai taip pat reiškia, kad vis rečiau kvalifi¬kuotos darbo jėgos trūkumo problemą galima spręsti įdarbinant jau¬nus specialistus – jų bus tiesiog per mažai, technologijos keisis vis spar¬čiau, ir teks vis labiau rūpintis esamų darbuotojų kvalifikacija ir jos kėlimu.

Švietimo sistema turi būti suformuota taip, kad žmogus galėtų nuolat ir be kliūčių siekti vis aukštesnio išsilavinimo, palaikyti savo kvalifikaciją, prireikus daryti pertrauką ir užsiimti praktine veikla, o vėliau, atsiradus galimybei, tęsti savišvietą jam tinkamu laiku bei for¬momis. Mokymosi visą gyvenimą ideologijos pagrindas yra perėji¬mas nuo mokymosi visam gyvenimui principo prie mokymosi visą gyvenimą proceso.

Mokymosi visą gyvenimą memorandumo šeštoji tezė reikalauja priartinti mokymąsi prie namų. Tikslas – sudaryti mokymosi visą gyve¬nimą sąlygas kuo arčiau besimokančiųjų, jų bendruomenėse, kur įma¬noma, įrengiant kompiuterines technologijas. Taip skatinamos formuo¬tis nacionaliniu IT taikymu paremtos nuotolinio švietimo sistemos, o pačios nuotolinės studijos laikomos mokymosi visą gyvenimą princi¬po įgyvendinimo įrankiu.

NUOTOLINĖS STUDIJOS IR INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS

IT vystymasis pasaulyje sukėlė didelius ūkio ir visuomenės struktūrų pokyčius. Sparčiai plinta ir tobulėja IT bazėje sukurti darbo įrankiai, jais naudojasi vis didesnė visuomenės dalis. Keičiasi socialinė ir eko¬nominė situacija. Šiems pokyčiams intensyviai ruošiasi Europos Są¬junga, vienu svarbiausių savo politikos prioritetu numačiusi visoke¬riopą paramą informacinės visuomenės kūrimuisi3.

Skaitmeninių technologijų teikiamos galimybės naikina ribas tarp valstybių, o su tuo susijusi ekonominių ir socialinių procesų globali¬zacija vis labiau keičia mūsų gyvenimą, mąstymą ir kultūrą. Periferija jau suprantama kaip mąstymo būdas, o ne kaip teritorijos ypatybė. Tačiau dėl išlikusių socialinių, kultūrinių ir ekonominių skirtumų tarp žmonių, tautų ir valstybių ne visi turi vienodas sąlygas naudotis IT ga¬limybėmis; jau pastebimos naujojo elito formavimosi tendencijos. Vals¬tybė tampa atsakinga, kad skaitmeninė revoliucija netaptų akstinu vi¬suomenėje formuotis naujiesiems e-vargšams ir naujajam e-elitui. Pa¬saulinė bendrija tampa atsakinga, kad problemos, iškilusios dėl skir¬tingo ekonominio šalių išsivystymo ir suformavusios „trečiąjį pasaulį” ekonominiu požiūriu, nepersikeltų į elektroninę terpę.

IT didina švietimo galimybes. Jos vaidina dvejopą vaidmenį. Vie¬na vertus, palaiko ir išplečia esamų mokymosi metodikų galimybes, leidžia šias metodikas išplėsti į naujas naudojimo sritis (pavyzdžiui, vaizdo konferencijos įgalina panaudoti tradicines mokymo metodi¬kas nuotolinėse studijose). Kita vertus, IT leidžia sukurti naujas moky¬mosi metodikas, kurios be jų būtų negalimos (pavyzdžiui, mokymasis kompiuterių tinkluose, panaudojant hiperteksto galimybes).

Lisabonoje paskelbtos Europos Tarybos išvados4 pažymi šiuo me¬tu svarbiausius įgūdžius: gebėjimą naudotis informacinėmis techno¬logijomis, užsienio kalbomis, technologinę kultūrą, verslumą ir so¬cialinius gebėjimus. Tai nepilnas sąrašas, bet jis apima svarbiausias sritis. Gebėjimai naudotis IT vis dažniau siejami su galimybe šviestis, nes mokymosi erdvei plečiantis į kompiuterių tinklus ir internetą be šių įgūdžių mažėja mokymosi galimybės.

Kompiuterių tinklai turi strateginę reikšmę valstybei – jie tapo vals¬tybės informacinės infrastruktūros pagrindu ir jos institucijų bei ūkio subjektų sėkmingos veiklos sąlyga5. Kompiuterių tinklai teikia įvairias paslaugas: elektroninio pašto, duomenų perdavimo, suteikiama gali¬mybė dirbti internete, naudotis informacijos ir bibliotekų sistemomis. Jais galima perduoti visų rūšių informaciją: duomenis (tekstus, skait¬meninę ir grafinę informaciją), garsus (garso įrašus, radijo laidas, po¬kalbius), vaizdus (vaizdo įrašus, televizijos laidas, vaizdo konferenci¬jas). Kompiuterių tinklai sparčiai plečiasi, auga jų galimybės, vartoto¬jų skaičius. Kompiuterių tinklai vis plačiau naudojami studijomis6.

Mokymo ir mokymosi metodų atnaujinimas, naujų mokymosi technologijų kūrimas susijęs su nemažomis investicijomis, tarp jų ir naujiems besimokančiųjų ir mokytojų įgūdžiams naudotis jomis su¬formuoti. Kartais manoma, kad naudoti IT švietimui ekonomiškai ne¬naudinga ir netikslinga. Tačiau švietimo vaidmuo yra unikalus ir ne visada galima įvertinti investicijų į švietimą efektyvumą bei jų tiesio¬ginę ekonominę naudą. Paklaustas apie švietimo naudą, Albertas Einš¬teinas atsakė: „Pabandykite nemokšiškumą”7. Įsigilinkime į šią mintį ir supraskime, kas ja pasakyta.

Galima įdėti daug jėgų j mokymosi turinį (atsakant j klausimą, „ko mokyti”), parinkti kvalifikuočiausius pedagogus perteikti medžia¬gai (atsakant j klausimą, „kas moko”), bet nepasiekti efekto, jei nebus atsakyta j klausimą, „kaip mokyti”. Todėl svarbūs yra mokymosi meto¬dai, nuolatinės jų naujovės, naujos metodikos ir technologijos, ypač kai mokymuisi vis plačiau naudojamos IT. Būtent jų panaudojimo dė¬ka pasikeitė besimokančiojo ir mokytojo vaidmenys, jie vienas nuo kito nutolo laike ir erdvėje. Mokytojas iš anksto rengia medžiagą ir pateikia ją besimokančiajam, pats ne visuomet tiesiogiai dalyvauda¬mas mokymosi procese. Jis vis dažniau tampa konsultantu, padedan¬čiu mokytis bei skatinančiu besimokančiųjų motyvaciją. Didesni rei¬kalavimai keliami ir mokytojo kvalifikacijai. Jis ne tik privalo palaikyti savo kvalifikaciją, išmanyti mokymosi metodikas, mokėti naudotis IT, bet ir sugebėti jų pagrindu kurti naujas mokymosi metodikas.

Vis dažniau nuotolinėse studijose pasitelkiamas e.paštas, pasauli¬nio voratinklio (WWW – World Wide Web) diskusijų grupės arba e.po¬kalbiai. Kai kurios priemonės, pavyzdžiui, e.paštas, nereikalauja, kad studentai dirbtų vienu metu. Pasitelkus kitas priemones, pavyzdžiui, e.pokalbius, studentai turės dirbti vienu metu. Visi mato, ką kiekvie¬nas rašo. Studentas gali klausti; jo klausimą bei dėstytojo atsakymą matys visi. Tačiau elektroniniai seminarai ir kolektyvinės konsultaci¬jos reikalauja darbo disciplinos.

Mokymo medžiagai pateikti gerai tinka pasaulinio voratinklio ga¬limybės8. Hipertekstas leidžia mokymo medžiagą pateikti labai vaiz¬džiai, įterpiant grafikus, vaizdus, net garso ir vaizdo įrašus. Hierarchi¬nis medžiagos išdėstymas, išsišakojimai ir detalizacijos principas lei¬džia imituoti intelektualią mokymosi aplinką ir prisitaikyti prie indivi¬dualiųjų studentų savybių bei skirtingo jų pasirengimo lygio. Iškilus neaiškumui, studentas gali paprašyti pateikti detalesnę informaciją, kuri gali būti aktuali ne visiems, nes įvairiems studentams neaiškios bus skirtingos vietos.

Hiperteksto intelektualiosios galimybės ribotos – visi atvejai turi būti numatyti rengiant medžiagą. Tačiau pastaruoju metu įdomių ga¬limybių teikia globaliųjų kompiuterių tinklų ir automatizuotų moky¬mo sistemų kombinacija. Kompiuterių tinklai suteikia galimybę dirbti per atstumą. Automatizuotos mokymo sistemos leidžia studijuoti pa¬teiktą medžiagą, labiau įsigilinti į neaiškias vietas, atlikti pratimus, pa¬sitikrinti žinias, pasirinkti tolesnį studijų kelią, priklausomai nuo me¬džiagos įsisavinimo. Tokia sistema gali tirti studento sugebėjimus, pa¬tarti studentui, ką toliau daryti po kiekvieno atlikto žingsnio – grįžti ir kartoti nepakankamai įsisavintą medžiagą, ar pereiti j kitą dalį, net egzaminuoti.

Tradicinės studijos yra sukaupusios daugelio šimtmečių patirtį, studijų metodikos nuolat tobulinamos, tuo užsiima daug tyrinėtojų. Nuotolinės studijos tuo pasigirti negali – joms tik truputį per šimtą metų. Todėl labai gundančiai atrodo galimybė nuotolinėse studijose panaudoti tradicinių studijų patirtį, metodikas ir metodines priemo¬nes. Tokių principinių galimybių teikia vaizdo konferencijos kompiu¬terių tinkluose9. Kai dėstytojas skaito paskaitas studijoje, jo klausytis gali praktiškai neribotas studentų skaičius. Nuo televizijos mokomųjų laidų vaizdo konferencijos skiriasi galimu grįžtamuoju ryšiu – studen¬tai gali klausti dėstytojo, prašyti pakartoti ar parodyti, kad nesuprato.

Su vaizdo konferencijomis edukologine prasme negali lygintis kiti nuotolinių studijų organizavimo metodai. Jos suteikia daugiau galimybių, nei kitos sistemos, tik neatlieka pašto funkcijų. Dažnai kartu su vaizdo konferencijomis nuotolinėse studijose naudojamos ir kitos priemonės: e.paštas, VVvVVV priemonės. Šiuo metu vaizdo konferencijos yra viena efektyviausių priemonių grupinėms studi¬joms organizuoti. Šia kryptimi intensyviai dirbama visame pasauly¬je, todėl ateityje jų svarba neabejotinai didės.

Vaizdo konferencijos gali imituoti ne visas tradicinių studijų me¬todikas. Palyginti lengvai imituojamos paskaitos bei kolektyvinės kon¬sultacijos, tačiau, pavyzdžiui, seminarus vesti su gausiu studentų bū¬riu jau sunku, o dirbant su mažu būreliu ne taip efektyviai išnaudoja¬ma vaizdo konferencijų sistema. Nėra lengva pakeisti laboratorinius darbus – paprastai darbą su realia įranga keičia kompiuteriniai imita¬toriai, pasitelkiama ir filmuota įvairius procesus demonstruojanti me¬džiaga, bandymai atliekami paskaitų metu ir 1.1. Tačiau tai negali pa¬keisti laboratorinių darbų.

Nuotolinės studijos per kompiuterių tinklus galimos ne visuomet – kartais turimos ryšių priemonės ar finansiniai apribojimai neleidžia kompiuterių tinklų išplėsti pakankamai plačiai, aprėpti visą šalies teri¬toriją arba gauti pakankamo laidumo ryšio kanalus. Šiuo požiūriu pa¬togesnės nuotolinės studijos, pasitelkus ryšį per dirbtinius žemės paly¬dovus (satelitinis ryšys). Tuomet mokomąsias laidas galima priimti prak¬tiškai bet kuriame šalies taške. Tačiau jis yra brangesnis, reikalauja sudėtingesnės įrangos. Atsiradus ir paplitus skaitmeniniam ryšiui, su¬paprastėjo satelitinio ryšio įranga, atpigo ryšio priemonės ir pats ryšis. Šiuo metu nuotolinės studijos satelitiniu ryšiu pasaulyje plinta labai sparčiai. Jos teikia praktiškai visas galimybes, kaip ir kompiuterių tinklų vaizdo konferencijos, tik yra lankstesnės ir dažnai pigesnės. Pa¬vyzdžiui, satelitinis ryšys buvo pasitelktas Aliaskos gyventojų švieti¬mui JAV.

Pasaulyje sparčiai plinta neformalusis nuotolinis gyventojų švie¬timas, pasitelkus informacijos laikmenas (knygas, garso ir vaizdo ka¬setes, kompaktines plokšteles) bei per radiją ir televiziją. Kompaktinė¬mis plokštelėmis pateikiama įvairiausio tipo mokymo medžiaga (teks¬tai, garso ir vaizdo įrašai) praktiškai kaip ir kompiuterių tinkle, tik be grįžtamojo ryšio. Ypač dideles galimybes atveria atsirandanti skaitme¬ninė televizija, kuri leidžia žiūrovui dalyvauti pasirenkant laidas bei jų transliacijos laiką. Plačią skaitmeninės televizijos naudojimo nuo¬tolinėms studijoms programą yra sudaręs atvirasis Didžiosios Britani¬jos universitetas.

PASAULINIO VORATINKLIO PRIEMONĖMIS GRĮSTOS NUOTOLINĖS STUDIJOS

Šiuo metu plačiausiai paplitęs kompleksas pasaulinio voratinklio prie¬monių, skirtų parengti informaciją naudojimui kompiuterių tinkluose, formuot informacinius puslapius bei ieškoti reikalingos informacijos. Speciali peržiūros programa leidžia dirbti grafinėje aplinkoje, nereikia žinoti jokių komandų, pakanka pasirinkti iš teikiamų galimybių. Pasi¬telkus specialiąsias priemones, galima parengti studijų dalykų kursus, prisitaikančius prie skirtingo studentų lygio. Prisijungus prie automati¬zuoto mokymo programų, galima studijuoti medžiagą, atlikti prakti¬nius darbus, pasitikrinti įgytas žinias, atsiskaityti.

Taikant WWW priemones nuotolinėse studijose, studijoms reika¬linga medžiaga j studijų centro serverį patalpinama iš anksto, o stu¬dentas jungiasi prie serverio ir dirba. Dėstytojas studijų metu tik kon¬sultuoja bei priima atsiskaitymus. Perduodama įvairi informacija: ra¬šytinė, garso, vaizdo, kompiuterių duomenys ir programinė įranga.

WWW priemonės teikia daugiau galimybių nei e.paštas ir atstoja pastarojo galimybes. Tačiau kai kuriuos veiksmus atlikti ne taip patogu, todėl dažnai kartu su realaus laiko kompiuterinio ryšio priemonėmis nuotolinėse studijose pasitelkiamas ir e.paštas.

Dėstytojui patogu teikti metodinę medžiagą, jos nereikia daugin¬ti. Tačiau tradicinių studijų patirties ir metodikų panaudoti negalima, todėl kuriamos specialiosios metodikos. Visa naudojama informacija turi būti iš anksto įvesta į kompiuterį, dėl to mažėja operatyvumas, sunkiau vesti konsultacijas, nes tai užima daugiau laiko negu bendraujant žodžiu. Įtraukiant į serverio WWW puslapį arba mokomųjų programų paketą paskaitų medžiagą, gali būti pasitelktos kai kurios tradicinių studijų metu metodinės priemonės (skaidrės, piešiniai, nuo¬traukos ir 1.1.)- Tačiau tai neatstoja paskaitų, nes nėra „gyvo žodžio” efekto. Galima iš anksto numatyti ir pateikti detalesnį kai kurių studijų medžiagos dalių išaiškinimą, atsakymus į kai kuriuos klausimus, ta¬čiau visuomet iškils iš anksto nenumatytų klausimų. Nepatogu vesti seminarus, negalimi laboratoriniai darbai.

WWW priemonės studentus drausminančių veiksnių neturi, ta¬čiau suteikia galimybę ir reikalingų priemonių tokius veiksnius įtrauk¬ti į studijų sistemą. Pavyzdžiui, registruojant prisijungimus prie mo¬komųjų programų, naudojimąsi metodine studijų medžiaga, sekant savarankiškų darbų pateikimo terminų laikymąsi.

Dėstytojas yra labai užimtas, nes gana didelės jo darbo sąnaudos studijų palaikymui, konsultavimui bei studentų skatinimui. Keliami itin dideli studijų medžiagos pateikimo ir studijų metodikos parengi¬mo reikalavimai. Ypač sudėtinga parengti kursą automatizuoto moky¬mo programoms. Dėstytojų apkrovimas dar padidėja dėl programi¬nių priemonių sudėtingumo, ne visi jas sėkmingai įsisavina.

Nors WWW priemonės ir turi nemaža trūkumų, bet šiuo metu tai yra viena efektyviausių priemonių rengiant individualiąsias nuotoli¬nes studijas, todėl jų naudojimas ateityje neabejotinai plėsis.

VAIZDO KONFERENCIJOS

Pastaruoju metu gana sparčiai plinta vaizdo konferencijomis grįstos nuotolinės studijos.

Vystantis IT ir skaitmeninį signalą ėmus perdavinėti telefono lini¬jomis bei susikūrus globaliuosius kompiuterių tinklus, vaizdo konfe¬rencijos dabar galimos visame pasaulyje, jos tapo kasdienine techno¬logija, naudojama didinant darbo efektyvumą bei taupant lėšas. Kur naudojamos vaizdo konferencijos? Praktiškai visur, kur po visą pasau¬lį išsibarstę žmonės nori matyti ir girdėti vienas kitą, kur yra bendravi¬mu suinteresuotų, bendra veikla užsiimančių žmonių. IT vystosi itin sparčiai, ir vaizdo konferencijos lokaliuose ar globaliuose tinkluose padeda bendrauti vis daugiau žmonių.

Plačiausiai šiuo metu vaizdo konferencijos naudojamos moky¬mui. Jos patogios tuo, kad iš vieno mokymo centro laidas galima tran¬sliuoti j praktiškai neribotą mokomųjų klasių skaičių. Riboja tik tai, kad daugėjant klasių, sunkėja grįžtamasis ryšys, pavyzdžiui, norint paklausti dėstytojo kaip kitaip reaguoti į jo veiksmus. Gausėjant moky¬mosi vietų, pinga vieno studento studijų kaina. Pavyzdžiui, Izraelyje vaizdo konferencijų per satelitinį ryšį mokymo sistema jungia dau¬giau kaip 80 išdėstytų visoje šalyje klasių. O JAV ir Kanados mokomoji „žvaigždžių programa” jungia daugiau nei 5000 klasių.

Vaizdo konferencijos tikslas – sukurti tiesioginio bendravimo iliu¬ziją. Žmogus turi jausti, kad jo pašnekovai yra kažkur greta, o televi¬zorius, monitorius ar vaizdo projektorius turi taip susieti ji su aplinka, kad vaizdas būtų matomas tarsi pro langą. Žmogus neturi jaustis stebi¬mas kameros, nes tuomet jis varžysis, bus sukaustytas ir bendraus su kamera, o ne su oponentu. Žmogus vaidins bendraujantį, o ne ben¬draus, jis negalės viso dėmesio skirti bendravimui. Bendravimas netu¬ri sukelti dvasinio diskomforto.

Svarbiausias dalykas, leidžiantis arba neleidžiantis sudaryti tie¬sioginio bendravimo iliuziją – vaizdo ir garso kokybė. Garsas bus ge¬ras, jei sklis be trikdžių ir aido, bus aiškus, netrūkčiojantis, be pauzių ir erdvinis. Garso kokybė priklauso nuo garso kanalo pločio bei techni¬nės įrangos – mikrofonų, garsiakalbių ir kt. Vaizdas turi būti spalvotas, aiškus, netrūkčiojantis ir nevėluojantis.

Palyginti su kitomis priemonėmis, edukologiniu požiūriu vaizdo konferencijos garantuoja efektyviausias nuotolines studijas. Gali būti pasitelkta tradicinių studijų patirtis ir metodikos, išskyrus laboratori¬nius darbus, nors kai kuriuos procesus galima demonstruoti vaizdo filmais. Be to, vis daugiau procesų galima modeliuoti kompiuteriu; tai pigiau negu naudojant kitą laboratorinę įrangą. Todėl kai kuriais atve¬jais laboratorinius darbus galima iš dalies kompensuoti darbu mode¬liavimo programų paketais arba vaizdo įrašų peržiūra.

Nuotolinėms studijoms pasitelkus vaizdo konferencijas, dėstyto¬jų ir studentų darbinė aplinka ir studijų metodikos artimos tradici¬nėms studijoms, todėl iš jų nereikalaujama tokios kvalifikacijos, kaip naudojant pasaulinio voratinklio priemones. Dėstytojai ir studentai nėra taip užimti, nekyla tiek psichologinių ir adaptacijos prie naujų techninių priemonių problemų. Nors gali būti keliama didelių studijų medžiagos pateikimo bei studijų metodikos parengimo reikalavimų, tačiau šie reikalavimai atitinka tradicinių studijų reikalavimus, o pa¬skaitos metu dėstytojui sudaromos puikios sąlygos naudoti įvairią me¬todinę medžiagą. Ją rengti sudėtinga, todėl pageidautina, kad čia jam talkintų speciali techninė grupė. Šiuo metu vaizdo konferencijos yra viena efektyviausių priemo¬nių organizuoti grupines nuotolines studijas, šioje srityje intensyviai dirbama visame pasaulyje, todėl jos ateityje neabejotinai populiarės.

NUOTOLINIŲ STUDIJŲ SISTEMA

Nuotolinių studijų sistemą sudaro studijų centrų ir pagalbinių studijų centrų tinklas. Studijų centrai organizuoja studijas. Šalyje gali būti keletas studijų centrų, pasiskirsčiusių kuruojamas sritis pagal studijų profilį, lygmenis ar teritorijas. Studijų centrams talkina regionuose esan¬tys pagalbiniai studijų centrai.

STUDIJŲ CENTRAS

Studijų centro organizuojamas mokymas remiasi kvalifikuotais dėsty¬tojais, reikalauja tam tikros akademinės aplinkos ir daug kuo primena universitetų veiklą. Todėl studijų centrai kuriami universitetuose. Tai leidžia pasinaudoti jų infrastruktūra, o akademinė aplinka skatina stu¬dijų centrų veiklą.

Studijų centras, atsakingas už savo studijų srities ar šalies regiono nuotolinį švietimą, turi žinoti švietimo poreikį. Todėl vienas pirmaei¬lių jo uždavinių – analizuoti savo studijų srities ar šalies regiono nuo¬tolinio švietimo poreikius ir jų tenkinimo galimybes bei organizuoti šių poreikių tenkinimą.

Atsižvelgdamas į poreikio tyrimo rezultatus, valstybės ir regionų reikmes, vystymosi kryptis bei perspektyvas, studijų centras rengia kva¬lifikacinių laipsnių, kvalifikacijos keitimo, tobulinimo ir kitas studijų programas. Šios programos turi būti reklamuojamos ir propaguoja¬mos, o detali informacija apie jas perduodama pagalbiniams studijų centrams.

Visos studijų programos ir kursai prieš juos vedant turi būti įver¬tinti ir patvirtinti. Todėl bendradarbiaujant su universitetais bei kole¬gijomis, kuriami programų komitetai, atestuojantys studijų programas ir skaitomus kursus.

Studijų centras organizuoja skaitomų kursų rengimą ir vedimą -pasikviečia dėstytojus. Darbui studijoje būdinga sava specifika, ir ne visi jaukiai jaučiasi prieš vaizdo kamerą. Darbas prieš įsivaizduojamą auditoriją kartais slegia. Todėl studijų centras padeda dėstytojams psi¬chologiškai bei metodiškai pasirengti darbui ir parengti skaitomus kur¬sus, rūpinasi kvalifikacijos tobulinimu, organizuoja specialius pasirengimo darbui studijoje bei studijų medžiagos rengimo mokymus, aiškina nuotolinių studijų specifiką.

Studijų centre telkiamos techninės studijų organizavimo ir pagal¬binės priemonės, yra viena ar kelios studijos, iš kurių vyksta mokomų¬jų laidų transliacija. Pasitelkdamas pagalbinius centrus, studijų cen¬tras organizuoja nuotolines studijas, rūpinasi studijų procesu ir pri¬ima studentų atsiskaitymus, veda studijuojančiųjų apskaitą, baigusie¬siems studijas išduoda atitinkamus pažymėjimus, koordinuoja pagal¬binių studijų centrų darbą.

Nuotolinėse studijose itin svarbi pagalbinės mokymo metodinės me¬džiagos ir laidų kokybė, nes čia studentams sunkiau konsultuotis su dėstyto¬ju nei tradicinėse studijose. Reikalingą studijuojamųjų dalykų pagalbinę mo¬kymo metodinę medžiagą rengia ir platina studijų centrai. Siekiant pakelti pagalbinės mokymo metodinės medžiagos bei laidų kokybę, studijų centre turi veikti pagalbinė techninė grupė. Svarbu, kad ji padėtų dėstytojams pa¬rengti laidų medžiagą- net ir fragmentiškas nuotraukų, garso ir vaizdo įrašų ar kompiuterinių programų įjungimas pagyvina perteikiamą medžiagą, ją studentai geriau suvokia.

Studijų centras rengia savo parengtų kursų kokybės ir efektyvumo ty¬rimus: atlieka besimokančiųjų ir baigusiųjų studijas apklausas, anali¬zuoja gautus rezultatus, su jais supažindina dėstytojus. Išvados pade¬da tobulinti studijų procesą, parinkti dėstytojus, rengti pagalbinę mo¬kymo metodinę medžiagą ir laidas.

Studijų centras atsakingas ne tik už savo veiklos kokybę. Jis turi padėti gerinti ir pagalbinių studijų centrų veiklą. Tam rengiami pagal¬binių studijų centrų kuratorių mokymai, konsultacijos ir seminarai, atliekami nuotolinių studijų metodikos ir priemonių tobulinimo tyri¬mai, skatinama nuotolinėse studijose naudoti šiuolaikines informaci¬nes technologijas ir metodikas, analizuojama ir platinama pasaulinė nuotolinio švietimo patirtis, renkama ir skleidžiama informacija apie nuotolinio švietimo renginius, propaguojamas nuotolinis švietimas.

PAGALBINIS STUDIJŲ CENTRAS

Pagalbinis studijų centras veikia glaudžiai bendradarbiaudamas su stu¬dijų centru, talkina jam. Pagalbinis studijų centras analizuoja regiono nuotolinio švietimo poreikius ir jų tenkinimo galimybes, propaguoja regione nuotolinį švietimą, reklamuoja studijų centrų organizuojamą mokymą. Pagalbiniame studijų centre veikia viena ar kelios mokomosios klasės, kuriose vyksta studijos, dirba studijų kuratoriai, padedantys studentams pasirinkti studijų programas, susidaryti individualiuosius studijų planus, organizuoti savo darbą, bei konsultuojantys studentus kitais bendraisiais studijų klausimais. Pagalbiniame studijų centre stu¬dentai atsiskaito už atliktus savarankiškus darbus arba atsiskaityti vyksta j studijų centrą. Atsiskaitymams tinka ir vaizdo konferencijos, jei tą leidžia techniniai ištekliai.

Padėdamas studijų centrui, pagalbinis studijų centras registruoja studentus studijoms, organizuoja studijas ir mokomųjų klasių darbą, platina studentams studijuojamųjų dalykų metodinę medžiagą, per¬duoda surinktą informaciją studijų centrui.

Pagalbinis studijų centras kviečia dirbti techninius darbuotojus ir studijų kuratorius, kartu su studijų centru rūpinasi jų kvalifikacija.

Dėl veiklos panašumo pagalbinius studijų centrus naudinga kurti regioninėse kolegijose ar universitetuose.

Pagalbinis studijų centras, kuriame sutelkti ištekliai ir yra ryšys su studijų centru, gali teikti regionui darbo internete paslaugas.

VAIZDO KONFERENCIJŲ SISTEMOS GALIMYBĖS

Vaizdo konferencijų metu vaizdas teikia studijoms galimybes, kurių negali suteikti kitos nuotolinių studijų sistemos. Vaizdas pagerina ben¬dravimą – kelia buvimo kartu jausmą, suteikia galimybę bendrauti judesiais; įvairūs objektai gali būti rodomi tiesiog prieš kamerą. Kaip papildoma priemonė gali būti panaudoti vaizdo magnetofonai, do¬kumentų kameros. Regimas vaizdas įgalina jausti tai, kas vyksta kitoje vietoje, pašnekovų aplinkoje. Vizualinė informacija padeda kur kas geriau sukoncentruoti klausytojo dėmesį.

Naudojant vaizdo konferencijas aktualėja įvairūs netechniniai as¬pektai. Sistema turi būti derinama su žmogaus darbo manieromis, ant¬raip nebus pasiektas norimas rezultatas. Tuo tarpu nuotolinių studijų sistemoje užmaskuoti techninę terpę nelengva. Reikia pasistengti, kad mokymo aplinka būtų šiltesnė ir priimtinesnė žmogui.

Panagrinėkime, kokių galimybių turi teikti vaizdo studija ir kla¬sės, kad nuotolinių studijų sistemoje būtų galima panaudoti tradici¬nių studijų patirtį, metodikas bei pagalbines metodines priemones.

Paskaitos. Per paskaitas iš studijos į klases perduodamas dėstytojo vaizdas ir jo balsas. Taip pat turi būti galimybė demonstruoti dėstytojo darbo stalą (pavyzdžiams rodyti), rašomąją lentą, nors patogiau, kai rašoma popieriuje, kurio vaizdą perduoda vertikali arba dokumentų kamera – tuomet dėstytojui reikia mažiau judėti, ir jis nedingsta iš ekrano; skaidres ir paveikslus, garso ir vaizdo įrašus, kompiuterio informaciją.

Paskaitos vedantysis – dėstytojas turi valdyti auditoriją, tačiau nuo¬tolinių studijų atveju tai padaryti kur kas sunkiau, nes jis nemato visų studentų. Dėstytojas studentų bendravimą inicijuoti gali užduodamas klausimus arba organizuodamas diskusiją. Tačiau ją vesti irgi reikia parengti specialias metodikas. Skirtumai akivaizdūs – tradicinėse stu¬dijose studentai norą klausti paprastai parodo keldami ranką. Kai kla¬sių daugiau, dėstytojas negali visų jų stebėti, todėl jo dėmesį patraukti reikia kitais būdais.

Dalį dėstomos medžiagos patartina pateikti spausdinta forma prieš paskaitą. Tai galima padaryti kompiuterių tinklu bei išspausdinti kla¬sėje. Perduota medžiaga atstoja užrašus – studentai gali neužsirašinė-ti, daugiau laiko skirti medžiagai perprasti, o pasižymėti tik atskiras pastabas.

Klasėse turi būti informacijos priėmimo ir grįžtamojo ryšio palai¬kymo įranga. Vaizdo ir garso signalai gali būti perduodami į klasėse esančius televizorius, kompiuterius arba projektorius, demonstruo¬jančius vaizdą ekranuose. Kiekvienam studentui įrengiama darbo vie¬ta, kurioje gali būti telefonas (paprasčiausiu atveju), pultas su klavia¬tūra ir mikrofonu ar kompiuteris. Priklausomai nuo poreikių, klasėje gali būti papildomų kompiuterių, spausdintuvas, faksas bei vaizdo ka¬mera atgaliniam ryšiui.

Grįžtamasis ryšys tarp klasės ir studijos gali būti palaikomas ke¬liais būdais: klaviatūra (telefono, kompiuterio, specialaus stendo), balsu (telefonu arba per mikrofoną), vaizdu (vaizdo kamera).

Atgalinio ryšio priemonės studentams turi suteikti galimybę re¬gistruotis, paklausti dėstytojo, pateikti atsakymus per apklausas arba atsiskaitymus, paprašyti pakartoti, parodyti, kad dalies paskaitos me¬džiagos nesuprato.

Ateinanti iš pagalbinių studijų centrų informacija studijų centre registruojama duomenų bazėje, o apdorota statistiškai, pateikiama dės¬tytojui paskaitos metu. Dėstytojas turi matyti, kiek klasių priima tran¬sliuojamą mokomąją programą, kiek yra užsiregistravusių studentų, kiek norinčių paklausti, kiek nesupranta medžiagos, kiek prašo pakartoti.

Per apklausas į studijų centrą galima perduoti atsakančiojo stu¬dento vaizdą ir balsą, tik balsą, arba klaviatūros signalą, pavyzdžiui, pasirinktojo atsakymo numerį. Šis atvejis patogus tuo, kad leidžia operatyviai pateikti informaciją dėstytojui, kiek studentų ir kurį pasirinko atsakymą, o dėstytojui – orientuotis, kaip studentai suprato studijų me¬džiagą.

Dėstytojas gali kuriam nors studentui leisti užduoti klausimą, ku¬ris bus girdimas visose klasėse. Tačiau, kai daug studentų, tai trukdo darbą, todėl į klausimus turėtų atsakinėti atskiras konsultantas. Dėsty¬tojui turėtų būti perduodami tik pasikartojantys studentų klausimai, kad j juos galėtų atsakyti visai auditorijai.

Dalis vaizdo konferencijų programinės įrangos turi galimybę ben¬dro darbo lango, kuriame paskaitos metu galima rašyti ar piešti. Nau¬dinga, kai šio lango medžiagą galima išsaugoti, nusikopijuoti ar iš¬spausdinti. Taip pat labai svarbus tokio tipo vaizdo konferencijų bruo¬žas – bendras darbas su tuo pačiu programiniu paketu.

Seminarai. Seminarų metu diskutuojama numatyta tema. Šiai te¬mai studentai ruošiasi pagal nurodytą literatūrą arba pateiktą metodi¬nę medžiagą. Dėstytojas vadovauja studentų diskusijai, nurodo klai¬das, paaiškina nesuprastas vietas.

Metodinė medžiaga gali būti išsiuntinėta kompiuterių tinklu arba paštu. Paskaitų skaitymo įranga pakankama ir seminarams pravesti. Tačiau pagalbinių studijų centrų klasės paprastai „mato” tik centrinę studiją, tarp jų pačių ryšys nebūtinas. Todėl per seminarus dėstytojui arba studijos operatoriui svarbu būtų jungti į bendrą transliaciją ir klasių vaizdą arba bent jau garsą.

Pratybos. Per pratybas studentai auditorijoje dirba individualiai. Kilus neaiškumų, dėstytojas konsultuoja atskirą studentą arba neaiš¬kias vietas paaiškina visai auditorijai. Baigus užduotį, atliekama jos analizė.

Paskaitų skaitymo įranga gali būti panaudota ir pratyboms vesti. Specifiška yra tai, kad dėstytojas vienu metu dirba su labai dideliu studentų būriu, didesniu, nei tradicinėse studijose, ir nemato atlie¬kamų užduočių. Dėstytojas gali atsakyti į klausimus, tačiau savo ini¬ciatyva į studento atliekamą darbą įsiterpti negali. Todėl, norint nuo¬tolinių studijų sistemos techninėmis priemonėmis pravesti pratybas, reikia sukurti naujas pratybų vedimo metodikas, arba kartu su studi¬joje esančiu dėstytoju pagalbinių studijų centrų klasėse tuo metu tu¬ri dirbti kiti dėstytojai, kuratoriai ar bent pagalbiniai darbuotojai, galintys paraginti, jei studentas nedirba, o tik laukia rezultatų aptarimo.

Laboratoriniai darbai. Tai nuotolinių studijų priemonėmis sun¬kiai realizuojama studijų dalis. Dažniausiai laboratoriniai darbai at¬liekami sesijų metu, atvykus į studijų centrą. Dalis bendresnės paskirties nebrangios įrangos gali būti sukaupta pagalbiniuose studijų cen¬truose. Kartais dėl laboratorinių darbų vedimo susitariama su regionų mokslo ir studijų organizacijomis.

Laboratorinius darbus gali iš dalies atstoti vaizdo įrašai, demonst¬ruojantys vykstančius procesus ar darbą su įranga, kompiuterinės imi¬tacinio modeliavimo programos. Bandoma naudoti nuotoliniu būdu valdomą laboratorinę įrangą.

Konsultacijos. Bendros konsultacijos gali vykti kaip ir paskaitos, pasitelkus tą pačią įrangą ir naudojantis galimybe paklausti iš klasės. Jei studentų yra per daug ir vienu metu visų konsultuoti negalima, tai derėtų padaryti paeiliui atskirų miestų studentams, iki individualių konsultacijų. Tačiau paskaitų skaitymo įranga skirta darbui vienu me¬tu su dideliu studentų būriu, todėl individualių konsultacijų metu ji bus panaudojama neefektyviai. Individualias konsultacijas galima or¬ganizuoti kitomis ryšio priemonėmis, pavyzdžiui, telefonu, elektro¬niniu ar paprastu paštu ir t.t.

Apklausos. Paskaitų metu dėstytojui svarbu žinoti, kaip studentai supranta pateikiamą studijų medžiagą. Nuotolinių studijų priemonės nesudaro tokio glaudaus kontakto tarp dėstytojo ir studentų, kaip tra¬dicinių studijų metu auditorijoje. Todėl nuotolinėse studijose per pa¬skaitas periodiškai atliekamos apklausos.

Perduodant vaizdą iš klasių į studijų centrą, apklausos gali vykti žodžiu. Tačiau dėl studentų gausos tokios apklausos yra neefektyvios. Patogiau yra per apklausas užduoti klausimą ir pateikti galimų atsaky¬mų variantus, o studentai tada tik nurodo, kurį atsakymą renkasi. Dės¬tytojui kompiuteryje galima pateikti pasirinktų atsakymų statistiką.

Atsiskaitymai. Tradicinėse studijose atsiskaitymus (egzaminus, kon¬trolinius darbus, koliokviumus, .) dėstytojas vienu metu priima iš vieno studento arba raštu iš visų studentų. Pavieniui atsiskaitant nuo¬tolinių studijų sistemoje ryšio laikas panaudojamas neefektyviai. Nuo¬tolinėse studijose atsiskaityti galima įvairiai, pavyzdžiui, atvykus į stu¬dijų centrą sesijų metu, kur galima atlikti ir laboratorinius darbus. At¬siskaitant raštu, atlikti darbai iš pagalbinių studijų centrų gali būti per¬siunčiami į studijų centrą, kur jie tikrinami. Atsiskaitymai gali vykti ir kompiuteriais, o darbai gali būti siunčiami iš karto per kompiuterių tinklą. Atsiskaitymams galima naudoti apklausų mechanizmą, jei at¬sakymai individualizuoti. Tuomet vienu metu galima priimti daugelio studentų atsiskaitymus.

Studentų savarankiško darbo organizavimas. Dėstytojas išplatina studentams savarankiško darbo užduotis ir reikalingą metodinę medžiagą. Studentai užduotis atlieka savarankiškai, o prireikus konsul¬tuojasi su dėstytoju. Per paskaitas galima paaiškinti savarankišką dar¬bą, o užduotis ir metodinę medžiagą patogiau išplatinti elektroniniu arba paprastu paštu. Konsultacijas galima atlikti jau aprašyta tvarka. Darbai gali būti siunčiami j studijų centrą elektroniniu ar paprastu paštu arba atvežami iš pagalbinių studijų centrų.

NUOTOLINĖS STUDIJOS LIETUVOJE

Lietuvoje veikia mokslo ir studijų kompiuterių tinklas LITNET10, kuris daugeliui mūsų yra vartai į moderniausią IT ir informacijos saugyklų pasaulį. Tai naujausios informacijos šaltinis, mokslininkų, studentų, moksleivių darbo ir mokymo įrankis, svarbus naujausio IT bandymo ir naudojimo poligonas. LITNET yra geriausiai paruošta nuotolinėms stu¬dijoms technologinė terpė – juo naudojasi per 100000 vartotojų iš daugiau kaip 500 organizacijų: universitetų, kolegijų, mokslinio tyri¬mo institutų, bibliotekų, vidurinių mokyklų bei kitų akademinių or¬ganizacijų.

Lietuvoje atsiranda besikuriančios informacinės visuomenės po¬žymių. Namuose daugėja kompiuterių, sujungtų su internetu. Infor¬matikos mokoma mokyklose, aukštųjų mokyklų studentai studijose vis plačiau pasitelkia IT, organizuojami kursai visuomenei. Tai sudaro prielaidas sparčiau plėtoti IT grįstas nuotolines studijas.

Lietuvos ateitis, įžengus į žinių amžių, daug kuo priklauso nuo IT lygio, žmonių kompetencijos, gebėjimo nuolat mokytis bei naudotis IT teikiamomis galimybėmis. Tapti lygiaverčiu pasaulio ekonomikos partneriu galėsime tik tuomet, kai kiekvienas Lietuvos pilietis turės galimybes ir sugebės moderniąsias informacines technologijas panau¬doti darbui, mokymuisi ir gyvenimui, išlaikyti konkurenciją pasaulio rinkose. Todėl pastaruoju metu beveik visos partijos ir vyriausybės pri¬pažino IT, ypač jų panaudojimo švietimui svarbą. Mokyklos kompiu¬terizuojamos ir jungiamos prie interneto. Gerėja bibliotekų kompiu¬terizavimas. Tai sudaro prielaidas naudoti IT švietimui ir diegti moky¬mosi visą gyvenimą principus. Šiems tikslams skirta programa „Infor¬macijos technologijos mokslui ir studijoms (2001-2006)” (toliau – IT-MiS).

Programa ITMiS skirta vienai iš svarbiausių informacinės visuo¬menės sričių – mokslui ir studijoms, kuriantiems, kaupiantiems, sau¬gantiems bei perduodamiems žinias, ir apima pagrindines jų kompiuterizavimo kryptis. Tai – viena iš žinių visuomenės kūrimo Lietuvoje priemonių.

Pagrindinis ITMiS programos tikslas – panaudojant jau turimus išteklius, sukurti Lietuvos mokslo ir studijų informacinę aplinką, skirtą:

• kaupti žinioms apie mokslą ir studijas; joms panaudoti instituci¬jų veikloje, priimant sprendimus bei pristatant Lietuvos mokslą ir stu¬dijas pasauliniuose kompiuterių tinkluose;

• padėti mokslininkams, dėstytojams ir studentams gauti reikia¬mą informaciją;

• panaudoti IT Lietuvos žmonėms šviesti ir mokyti.

Programą sudaro trys pagrindinės tarpusavyje glaudžiai susiju¬sios dalys – Lietuvos mokslo ir studijų informacijos sistemos (LieMSIS), Lietuvos nuotolinio mokymo (LieDM) tinklo bei Lietuvos akademinių institucijų bibliotekų tinklo (LABT) kūrimo paprogramiai. Ryšiui nau¬dojamas Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklas LITNET.

Lietuvoje jau veikia nuotolinio mokymosi, rengiant vaizdo kon¬ferencijas, sistema, jos kūrimo darbus tęsia ITMiS programa. Sukurtas tinklas, susidedantis iš dviejų vaizdo studijų KTU ir VU bei 13 nuoto¬linio mokymosi klasių, įrengtų VU, VGTU, KTU, VDU, KU, ŠU, KTU Panevėžio filiale, Alytaus, Utenos ir Marijampolės kolegijose, Kėdai¬nių aukštesniojoje mokykloje bei Mažeikių ir Visagino politechnikos mokyklose. Rengiama vaizdo studija VCTU. Naudojant vaizdo konferencijų studijos „tiltą”, bet kurį pasaulio tašką ISDN kanalu galima sujungti su tinklui priklausančiomis nutolusiomis nuotolinio moky¬mosi klasėmis.

Sukurtos nuotolinių studijų sistemos struktūra parodyta 1 paveiksle.

Nuotolinio mokymosi sistemos tikslas – Lietuvos žmonėms suda¬ryti galimybes tobulintis visą gyvenimą, paskatinti aukštąsias mokyk¬las plėtoti ir plačiau taikyti e-mokymosi metodikas. Sistemos paskir¬tis- padėti Lietuvos žmonėms mokytis nepaliekant gyvenamosios vie¬tos ir neatsitraukiant nuo darbo, palengvinti mokslo centrams skleisti sukauptą patirtį ir žinias, sukurti ir palaikyti universalią e-mokymosi terpę, naudojamą tiek nenuosekliajam nuotoliniam švietimui, tiek aukš¬tųjų mokyklų organizuojamose nuosekliosiose nuotolinėse studijose.

Mokymas vyksta naudojant vaizdo konferencijas bei WVVW ter¬pę. Teikiami atskiri kursai, taip pat jau vykdoma antrosios pakopos profesinių studijų programa, skirta profesijos mokytojams rengti, ir antrosios pakopos magistro programa informatikos specialistams rengti regionuose, skaitomos paskaitos universitetų studentams. Studijų in¬teraktyvumui padidinti sukurta vaizdo konferencijų palaikymo sistema.

Dalyvaujant tarptautiniuose PHARE, Socrates Grundtvig bei Mi¬nerva, Leonardo da Vinči, Framevvork, UNESCO ir kituose projektuo¬se, parengti ir jau teikiami nuotolinio mokymo kursai. Nuo šių metų per ITMiS programą nuotolinių kursų kūrimą pradėjo remti ir valsty¬bė. Šiuo metu naudojantis įvairiais finansavimo šaltiniais Lietuvoje parengta netoli šimto įvairių studijų modulių VVVVVV terpėje, rengia¬mi dėstytojai, norintys vesti nuotolinio mokymosi kursus.

Lietuvos mokslo ir studijų fondo finansuojamo kompleksinio mokslinio tiriamojo darbo „Nuotolinio mokymo metodiniai tyrimai (realaus laiko režimu)”/MetDM/ metu atlikti studijų organizavimo ir kursų rengimo realaus laiko nuotolinio mokymo sistemoje metodi¬niai tyrimai. Pagal tarptautinį TEN projektą įsijungta į Europos nuo¬tolinių studijų tinklą, veikiantį naudojant palydovinį ryšį. TEN tin¬klas sudaro galimybes priimti nuotoliniu būdu teikiamus mokymo kursus, tačiau kol kas tokių kursų turi mažai.

SAVIKONTROLĖS KLAUSIMAI

1. Kas tai yra nuotolinės studijos?

2. Kuo nuotolinės studijos skiriasi nuo tradicinių?

3. Kokias žinote nuotolinių studijų formas?

4. Kokie reikalavimai keliami nuotolinių studijų metodinei medžiagai?

Skyriuje pateikiamos rekomendacijos, bet ne taisyklės, kaip rengti nuo¬toliniam mokymuisi skirtą medžiagą. Skaitytojas susipažins su moky¬mosi medžiagos tipais, išsiaiškins, kaip atpažinti blogai parengtą me¬džiagą, nuo ko pradėti rašyti nuotolinio mokymosi kursą. Taip pat pa¬teikiamos rekomendacijos ir pavyzdžiai, kaip formuluoti mokymosi tiks¬lus ir testų klausimus bei atsakymus, kokie reikalavimai keliami interne¬tu teikiamam tekstui ir vaizdams.

Šiame skyriuje pateikiamas rekomendacijas galite taikyti, rengdami nuo¬tolinio mokymosi medžiagą, teikiamą knygoje, kompaktinėje plokšte¬lėje, internete, vaizdajuostėje ar garso juostelėje. Dauguma nuotolinio mokymosi medžiagos – tai tradicinis, mūsų su¬pratimu, „mokymas” naudojant kitas priemones, pvz., internetą. Tam, kad parengtume efektyvią savarankiško mokymosi medžiagą, turime stengtis patenkinti besimokančiojo poreikius ir sukurti aktualią, interak¬tyvią ir efektyvią medžiagą, kuria jis galėtų sėkmingai naudotis. Rengdami nuotolinio mokymosi medžiagą prisiminkite: NE JŪS SVARBIAUSI! SVARBIAUSIA – BESIMOKANTIEJI, IR JŪSŲ DARBAS – PADĖTI JIEMS [GYTI REIKALINGŲ ŽINIŲ IR ĮGŪDŽIŲ!

KUO ATVIROJO MOKYMOSI KURSAS SKIRIASI NUO ĮPRASTOS MOKYMOSI MEDŽIAGOS

Kuo ypatingas atvirojo mokymosi kursas lyginant su jpras-orijoje ar klasėje naudojama mokymo medžiaga: vadovėliais, ine literatūra, vaizdo medžiaga ir 1.1.? Be abejo, galima mo-jdojant ir įprastąsias priemones, jos net gali būti įtrauktos j si kursą.

indinis skirtumas tas, kad atvirojo mokymosi kursas paruoš-

:ifiniams tikslams. Jis orientuotas j specifinius besimokan-

tikslus ir kompetenciją. Jei atvirojo mokymosi kursas susi-

ugiau nei iš vienos priemonės, kiekviena jų atlieka atskirą

j naudojama tik viena priemonė (pvz., pratybų sąsiuvinis), ikėtis, kad kuratorius ar administratorius padės besimokantie-lecifinėse situacijose. Jei kūrėjai įtraukia jau turimą metodinę ą, pvz., vadovėlius ar vaizdo medžiagą, tai jie pritaiko šią ą pagal individualius poreikius, papildomai pridėdami studi-vus, taip besimokančiuosius susiedami su jų specifiniais is. MOKYMOSI MEDŽIAGOS IR JOS PATEIKIMO TIPAI’

1 lentelėje pateikiami mokymosi medžiagos ir jos teikimo tipai. 7 lentelė

Savarankiškos studijos (besimokantysis ir medžiaga)

Besimokantysis – dėstytojas, besimokantysis – besimokantysis

Spaudinys: straipsnis, vadovėlis, žinynas, pratybų sąsiuvinis, knyga Programinė įranga: treniruokliai, savikontrolės testai, paieška duomenų bazėse, žiniatinklio naršymas, CD-ROM/multimedia, kompiuteriniai žaidimai, simuliavimas/modeliavimas

Konsultantas, vadovas, pvz., pagal mokymosi sutartį; amato mokymasis (pas meistrą); stažuotė, praktika; dėstytojo ir bendramokslių grįžtamasis ryšys ir vertinimas; telefono skambutis; faksas; balso paštas; ei. pašto žinutė

Vienas-daug

Daug-daug

Auditorinė paskaita; pateiktis/demonst¬ravimas auditorijoje; vizituojantis specialistas; lenta/magnetinė lenta; ei. pašto s

. . .

PIRMOJO JUODRAŠČIO PRADŽIA

Pirmieji du etapai – tai tik pusė darbo, kurį pradėjote. Prieš akis atsa¬kingiausias etapas – kurso rašymas.

Protingiausias kelias – iš pradžių apgalvoti ir tik po to rašyti. Tam yra dvi priežastys:

• Rašysite daug aiškiau, nes tiksliai žinosite darbo kryptį.

• Būsite suplanavę keletą medžiagos dalių (pvz., veiklos sritis, pa¬vyzdžius ir kt.).

Keli patarimai

• Nesistenkite pirmajame juodraštyje prirašyti daugiau nei tris ke¬turis tūkstančius žodžių.

• Nebūtinai pradėti nuo pradžių. Galite pradėti nuo kurso pabai¬gos apibendrinimų arba nuo vidurio. Pradėkite rašyti tą dalį, kuri jums aiškiausia.

• Rašykite tai, ką žinote. Įsivaizduokite tariamus studentus – vyrą ir moterį – ir pabandykite nuspėti jų reakciją į rašomą medžiagą.

• Jūsų rašoma medžiaga turi atitikti tiesioginį mokymą, kai moky¬tojas glaudžiai bendrauja su besimokančiuoju: sudomina jį, paaiški¬na, ką mokysis, susieja medžiagos turinį su besimokančiojo asmenine patirtimi, suteikia galimybę mąstyti ir atlikti veiksmus, tikrina įgytas žinias ir t.t.

• Išskiriami skirtingi žmonių mokymosi stiliai, pavyzdžiui – veik¬lusis, teoretikas, pragmatikas ir svarstantysis. Jeigu rengiate kursą įvai¬riems mokymosi stiliams, pasistenkite, kad joje būtų pakankamai: naujumo ir aktyvaus dalyvavimo veikliesiems; intelektualaus griež¬tumo teoretikams; praktikos pragmatikams ir laisvumo svarstantie¬siems.

• Tekste kreipkitės į besimokantįjį „tu” arba „jūs”.

• Mintis dėstykite sklandžiai, venkite painių ilgų sakinių.

• Prisiminkite, kad turinys svarbiau negu pateiktis.

Kaip kurti testus

Geras interaktyvus kursas reikalauja klausimų, nes taip besimo¬kantieji skatinami mąstyti ar kažką atlikti. Klausimai nekrenta iš dan¬gaus! Jie tiesiogiai susiję su mokymosi tikslais.

Sunkiausia parengti klausimus, kuriuos tikrina kompiuteris. Pa¬prastai kompiuterinėse programose ir virtualiose mokymosi aplinko¬se naudojami 5 tipų klausimai:

• Su pasirenkamais atsakymais (multiple choice);

• Su parenkamomis poromis „prielaida-atsakymas” (matching);

• Taip/Ne (true/false);

• Su raktinio žodžio atsakymu (key-answer);

• Su laisvos formos atsakymu (free form / paragraph). Klausimai su pasirenkamais atsakymais (multiple-choice)

Koks istorinis įvykis laikomas vieningos Europos pradžia ir švenčiamas gegužės 9 d.?

0 1. 1843 m. V.Hugo inicijuotas “Pan Europa” judėjimas.

@ 2. 1927 m. O.Štrazemano iniciatyva Įkurti Europos federacinę sąjungą

^) 3. 1950 m. Roberto Šumano deklaracija. <Į) 4. Mastrichto sutartis

2 pav. Klausimas su vienu teisingu atsakymu

Gamintojas pasirinkdamas paskirstymo kelią turi įvertinti:

[j 1. Produkto pobūdį.

□ 2. Vartotojus ir rinkos struktūrą.

□ 3. Vidines organizacijos galimybes.

3 pav. Klausimas su keliais teisingais atsakymais

Privalumas: patogu naudoti, nes kompiuteris lengvai apdoroja to¬kius klausimus ir kaupia statistiką.

Trūkumas: sunku suformuluoti, nes nelengva rasti tinkamų tikėti¬nų ir „be pasakinėjimo” atsakymų rinkinių.

Join the Conversation

×
×