T U R I N Y S
Įvadas …………………………………………………………….. ……………………………..2
1 1. Teorinė dalis…………………………………………………………………. ……………4
1. Kūrybingumas ir kūrybiniai sugebėjimai ……………………………..4 2. Kūryba ………………………………………………………. ………………………5 3. Kūrybingos asmenybės bruožai ……………………………………………6 4. Kūrybingumo tyrimo metodikos …………………………………………..6 5. Kūrybingumo ugdymas ………………………………………………………. .7 2. Praktinė dalis ………………………………………………………….. …………………10 2.1. Tyrimo eiga ………………………………………………………….. …………..10 2.2. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas ………………………………………..11 3. Išvados ………………………………………………………….. …………………………..16 Panaudota literatūra ………………………………………………………….. …………….17
1
Į V A D A S
Mokytojau,
Duok mokiniui sparnus, kad jis galėtų jausti, kurti, džiaugtis ir stebėtis, kad norėtų laime dalytis su kitais.
Duok mokiniui sparnus, kad jis galėtų skristi jam vienam aiškia kryptimi, taip aukštai, kaip jis pats panorės.
Duok mokiniui sparnus ir pakilk šiam skrydžiui drauge. Pajusk savo galimybes, klausykis, stebėk, kurk gyvenimą ir mokyk šito kitus.
( E. Kjargaard, R. Martinėnienė, 1999, P. 5 )
Vienas iš pagrindinių mokyklos tikslų – išugdyti kūrybingusvaikus, kupinus gyvenimo drąsos ir džiaugsmo žmones, savesuvokiančius kaip pagrindinio vaidmens atlikėjus, ne tik savo, betir visuomenės gyvenime. Šiomis dienomis vaikų kūrybingumas labai aktuali temapedagogų, psichologų ir tėvų tarpe. Daug apie tai rašomapedagoginėje spaudoje, leidžiamos knygos. Didelis dėmesys vaikų kūrybingumo ugdymui skiriamas jauikimokykliniame amžiuje. Vaikai žaisdami fantazuoja, išsigalvojanebūtas istorijas, naujus žaidimus, improvizuoja šokdami, grodami,vaidindami. Jie kuria piešdami, karpydami, klijuodami. Visa jų veikla– KŪRYBA! Pirmokas įžengia į mokyklą iš pasakų, fantazijų, įv. vaizduočių pasaulio. Kas dedasi toje mažytėje jo galvytėje ?!… Todėl irpirmoje klasėje mokytojai turėtų neužmiršti kūrybinių užduočių netik dailės ir darbelių pamokose, bet ir per visas kitas pamokas.Ypač kūrybingumui ugdyti parankios lietuvių kalbos pamokos. Tačiau praktika rodo, kad mokytojai kūrybinių teksto užduočių,ugdydami I-II klasių mokinius, privengia. Duokime pradinukui kurti,neslopinkime vaiko sugebėjimo ir instinkto kūrybai, nes vėliau josvisai gali nebelikti! Pirmokas atėjęs į mokyklą kiekvieną dieną kažką naujaišmoksta, sužino. “O kas gi yra ta kūryba?”, “Kam ji reikalinga?”Manau, kad reikėtų apie tai kalbėti ir su pačiais mažiausiaispradinukais. Kuo daugiau pasiūlyti kūrybinių užduočių, pastebėtikuriančius, padėti tiems, kurie nemoka arba nedrįsta kurti. Šiame darbe bandysiu išsiaiškinti kaip I-II klasių vaikaisuvokia kūrybą, kaip jie ją vertina ir kaip noriai kuria tekstodarbus.
Kursinio darbo tyrimo objektas: I-II kl. mokinių samprotavimaiapie kūrybą.
Nagrinėjant šį objektą bus bandoma atsakyti į klausimą: kaipkeičiasi I-II kl. mokinių supratimas apie kūrybą ir kiek tai turiįtakos jų pačių kūrybiniams teksto darbams.
1. T E O R I N Ė D A L I S
1.1. K Ū R Y B I N G U M A S I R K Ū R Y B I N I A I S U G E B Ė J I M A I
„Kūrybingumu vadinama asmenybės ypatybė, padedanti atrastinaują. Tai sugebėjimas atrasti visiškai naujus išraiškos arbaproblemos sprendimo būdus, visiškai naujų dalykų atskleidimas” ( B.Edwards. Butkienė G. Kepalaitė A, 1996P. 183 ). Tyrinėjant vaikus yra nustatyta, kad kiekvienas vaikas galitapti kūrybingas. Maži vaikai yra smalsūs ir kūrybingi. Jienatūraliai žaisdami tyrinėja supančią aplinką, kuria piešdami,dirbdami savo sugalvotus darbelius. Jiems ta veikla maloni, nes ji nėra įsprausta į teisingumo – neteisingumo rėmus. Vaikui augantkūrybingumas yra dar labiau išskleidžiamas arba slopinamas.
Intelekto tyrinėtojas J.P. Guilfordas ( Butkienė G. Kepalaitė A,1996, P. 184 ) išskyrė keturis kūrybingumo veiksmus:
• mąstymo lankstumą, sugebėjimą lengvai pertvarkyti turimą patirtį, keisti savo požiūrį, lūkesčius ir nuostatas; ▪ sklandumą – kaip labai laisvą naujų idėjų kūrimą; ▪ originalumą, pagrįstą tolimomis asociacijomis; ▪ detalumą, bei išbaigtumą.
Kūrybingi žmonės turi lakią, drąsią ir numatančią vaizduotę,todėl jiems nesunku kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai,nestereotipiškai, greitai orientuotis probleminėje situacijoje,lengvai rasti netipiškus sprendimus. Kūrybingumą daugiausia lemiaindividualios asmens savybės ( vaizduotės lakumas, mąstymo greitumas, tikslumas, lankstumas, išradingumas, konstruktyvumas, smalsumas,motyvacinė įtampa, poreikis nuolat tobulinti savo veiklą ).Kūrybingi vaikai ir suaugę žmonėms lengvai išreiškia save pačiomis
įvairiausiomis priemonėmis ( žodžiais, spalvomis, simboliais, garsais ).2. K Ū R Y B A
Kūryba tai ptocesas, kurio metu sukuriamos naujos materialinėsir dvasinės vertybės. Šiam procesui būtini motyvai, jame dalyvaujasaviraiškos poreikis, mąstymas, vaizduotė ir intuicija. J. B. Watsonas ( Butkienė G. Kepalaitė A, 1996, P. 185 ) išskyrė dukūrybos tipus – pirminį ir antrinį. Pirminio rezultatai – epochaisvarbūs atradimai. Jiems būtina įkvėpimas ir staigi pagava.Psichologo nuomone, taip atsitinka tik išrinktiesiems. Antrinis kūrybos procesas vyksta planingai spendžiant problemas.Čia reikalingas mąstymas, vaizduotė, loginės pastangos. Sugebėjimustokiai kūrubai galima išugdyti.
Visa kūryba yra skirstoma į mokslinę, meninę ir techninę.Moksline kūryba nustatomi gamtos, visuomenės, ir paties žmogausraidos dėsniai ir perspektyvos. Menine kūryba sukuriami vaizdaisukeliantys estetinių jausmų. Technine kūryba kuriami prietaisaitobulinantys fizinę ir psichinę veiklą. Visom trims kūrybos rūšimsbūdingas rezultatų naujumas ir originalumas. Tyrimai rodo, kad nauja kuriama ne iš nieko o iš patyrimugautos medžiagos įvairiai ją pertvarkant ir panaudojant kūrybosprocese. Pati kūryba vyksta už sąmonės ribų. Sąmoninga veiklavyksta pradinėje kūrybos stadijoje kaupiant medžiagą reikalingąkokios nors problemos sprendimui. Paprastai išskiriami keli kūrybos proceso periodai. Kūrybos procesas prasideda vidiniu susijaudinimu. Po to einaidėjos subrandinimo periodas. Sekantis periodas medžiagos rinkimas,kuris reikalingas tiek mokslinėje, tiek meninėje kūryboje. Ketvirtas periodas – kūrybos etapas. Jis gali būti labai įvairus. Pasak J. B.Watsoną – pirminis ir antrinis. Atskiras kūrybos momentas yraįvertinimas. Kūrinys vertiniamas ir koreguojamas kuriant kol gaunamas kūrėją patenkinantis rezultatas.
1.3. K Ū R Y B I N G O S A S M E N Y B Ė S B R U O Ž A I
Kognityvistai mano, kad kūrybai būtinos gausios ir gilios tossrities žinios. Tai turtina pasąmoninę patirtį ir didina pagalbinio kūrybos produkto tikimybę. Tačiau, kad tarp bendrųjų protiniųsugebėjimų, intelekto ir kūrybingumo yra tiesioginis ryšys,vienareikšmio atsakymo nėra. Žmogaus kūrybingumas lababai susijęs su asmens motyvacijosstruktūra. Labai svarbi pačio kūrėjo vidinė motyvacija.
Pagal tyrimų duomenis ( Butkienė G. Kepalaitė A, 1996, P. 188 ),kūrybingesni asmenys: ▪ yra intelektiškai aktyvesni, išradingesni, platesnių interesų; ▪ jiems būdingas „ laisvas idėjų žaismas”; ▪ jie geriau jaučiasi neaiškiomis, dviprasmiškomis situacijomis, daugiau domisi idėjomis, simboliais, pertvarkymais, mažiau – buities smulkmenomis; ▪ juos domina viskas, kas neįprasta; ▪ turi stiprų saviraiškos poreikį; ▪ jie labai darbštūs, bet nemėgsta pasikartojančių užduočių, nelinkę laikytis taisyklių; ▪ jų gyvenime yra ryškių įkvėpimo periodų arba stprių išgyvenimų, atsitraukimo momentų, daug estetinių jausmų. Dažnai tėvams auginti tokius vaikus ir bendrauti su jais yrasunku, tačiau išmintingi tėvai ir mokytojai privalo pastebėti vaikųkūrybingumą ir stengtis jį lavintį.
1.4. K Ū R Y B I N G U M O T Y R I M O M E T O D I K O S
Psichologijoje kūrybingumui nustatyti yra įvairių metodikų:
▪ G. A. Daviso ir S. Rimmo GIFFT klausimynas VI – IX, IX – XII klasių mokiniams ( juo galima sužinoti apie vaiko kūrybingumą išsiaiškinus kai kurias jų interesų ir elgesio ypatybes ); ▪ D. S. Holmeso 75 klausimų anketa „Kūrybinga asmenybė” skirta kūrybingos asmenybės bruožams nustatyti; ▪ Šostromo 500 klausimų „Saviaktualizacijos testas”; ▪ E.P. Torrance kūrybinių mąstymo ir vaizduotės sugebėjimų tyrimo metodika ( TTCT ), ( plačiai naudojama moksliniams tyrimams ); ▪ D. Grakauskienės kūrybingumo tyrimo metodikos ir būdai aprašyti jos knygoje „Kur dingsta kodėlčiukai?” ir t.t.
1.5. K Ū R Y B I N G U M O U G D Y M S
Kūrybingumo galimybės slypi kiekviename žmoguje, tačiau, tuomet, kyla klausimas, kodėl tik nedaugelis iš tikrųjų patiria kūrybosdžiaugsmą? Iš dažno suaugusiojo, netgi vaiko galima išgirsti: „Ašnemoku!”, „Aš nesugebėsiu!”. Kur dingsta augančio vaiko kūrybiškumas? Kas jį nuslopina,užgožia? Dažniausia tai, patys nesuprasdami, padaro tėvai, broliai,seserys, draugai ar mokytojai. A. Maslow „Žmogaus poreikių piramidėje“ pažinimo, kūrybos ir
estetiniai poreikiai užima aukščiausią vietą. Taigi, galvojant apiemokinių kūrybingumą reikia neužmiršti, kad jiems būtina jaustissaugiai, reikia meilės, dėmesingumo, pagarbos ir pripažinimo, nesbūtent tai ir sukuria kūrėjus, o kartais net genijus. E.P. Torrance „Kūrybiniai metodai dėstant” nurodomi šiekūrybingumo mokymo veiksniai: ▪ sugebėjimas atskleisti anksčiau neatpažintas ir nepanaudotas vaiko galimybes; ▪ pagarba vaiko norui savarankiškai dirbti; ▪ sugebėjimas nesikišti į vaiko kūrybinę veiklą; ▪ skatinti vaiką pasirinkti jį dominančią veiklą ir tikslo įgyvendinimo būdus; ▪ individualios mokymo programos sudarymas atsižvelgiant į vaiko ypatybes; ▪ sąlygos, būtinos konkrečioms kūrybinėms idėjoms įgyvendinti; ▪ vaiko galimybės dalyvauti bendroje grupės kūrybinėje veikloje; ▪ skatinimas įgyvendinti pačių mokinių sugalvotus poreikius; ▪ mokinio bet kokio “spaudimo” vengimas, įtampos pašalinimas; ▪ individualumo, kaip teigiamos vaiko ypatybės, akcentavimas; ▪ entuziazmas; ▪ autoritetinga parama vaikams, išsakantiems kitokią nuomonę ir patiriantiems dėl jos bendraamžių spaudimą; ▪ situacijų, kai silpnesnis mokinys bendradarbiautų su gabesniais, sudarymas; ▪ džiaugimasis vaikų pomėgiais, interesais bei polinkiais; ▪ pakantumas ( bent jau tam tikrą laiką ) netvarkai klasėje; ▪ sugebėjimas įtikinti mokinius, kad mokytojas yra mokinių bendramintis, o ne priešas. Kūrybingumą skatina aplinkos, gyvenimo reiškinių stebėjimas,žaidimai, savarankiška kūryba mokantis, pavyzdžiui, nebaigtųeilėraščių arba pasakų baigimas arba kūrimas, uždavinių sudarymas,remiantis duota medžiaga, laisvi rašiniai, piešiniai ir t.t. Pradžios mokykloje kūrybingumą stengaimasi ugdyti visojepamokinėje, nepamokinėje veikloje ir bet kurioje gyvenimosituacijoje, bet didžiausios galimybės atsiveria per lietuvių kalbos pamokas. Jau pirmoje klasėje vaikas mokomas kurti pasaką. Šią veiklągalima organizuoti labai įvairiai: ▪ kurti bendrą klasės pasaką ( vienas mokinys pradeda, kiti tęsia ); ▪ kurti pasaką, „užrašyti „ piešiniais; ▪ kurti klasės žaisliuko keliauninko istorijas; ▪ kurti pasaką pagal duotą pradžią; ▪ sukeisti pasakos veikėjų savybes; ▪ pakeisti pasakos nelaimingą pabaigą; ▪ pakeisti veiksmo vietą; ▪ klasės įvykius perkelti į gyvūnų gyvenimą ir t.t.. Be pasakų galima vaikams pasiūlyti kurti mįsles, minkles,gamtos garsų pamėgdžiojimus, skaičiuotes, kurti reklamą ir t.t.. Antroje klasėje mokiniai jau bando kurti eilėraštį. Poezijoskūrimas jiems atrodo kaip vienas sunkiausių dalykų. Tačiau tonereikėtų išsigąsti. Kuriant eilėraščius, taip pat, galima „žaisti“pakeičiant eilėraščio pabaigą, veiksmo vietą, veikėjus, sukuriant darvieną posmą ir panašiai. Kūrybiniai teksto darbai, tai labai patraukli ir įdomi veikla, kurią noriai atlieka dažnas pradinukas. Dažnas, bet ne visi! Kaip padėti tiems, kurie kurti nenori arba nedrįsta? Kartais paaiškėja, kad dalis tokių mokinių apskritai nežino ką reiškia žodžiai „sukurti“, „sugalvoti“. Kitiems mokiniams dažnai trūksta ne gebėjimo kurti, o kūrybinės drąsos. Taigi, vaikams reikėtųkalbėti, paaiškinti, kad kūryba, tai pačių vaikų sugalvota kažkasnaujo, savito, originalaus, kad teisingų atsakymų gali būti nevenas o daug. Pateikdami kūrybinę užduotį priminkime vaikams:„Sugalvok, kaip dar niekas nėra sugalvojęs“. Sunkiai reiškiančius savo mintis mokinius reikia dažniau perįvairių dalykų pamokas skatinti kalbėti. Savotišku pirmuoju žingsniugali būti pasyvus dalyvavimas kitiems kuriant – leiskime vaikuiišgirsti kitų sumanymus, įsitikinti, kad ir bendraamžiai galisugalvoti įdomių istorijų. Neverskime savo kūrybos rodyti kitiems,kol vaikas pats to nenori. „Kiekvienas vaiko darbas, kur tik mažylis įdėjo sielos dalelę,yra vertybė ir vertas dėmesio bei gero žodžio. Derėtų nešykštėtipagyrimų, paprasčiausiame darbe reikėtų įžvelgti ką nors gero, kadvėliau nesusiformuotų neigiamos vaikų nuostatos: „Aš nemoku, nesugebu nepadarysiu“ “ ( Visockienė J. 1999. P. 8 ).Kursinio darbo tikslai: 1. Išsiaiškinti I – II kl. mokinių supratimą apie kūrybą. 2. Išsiaiškinti ar I – II kl. mokiniams kūryba yra įdomi veikla?
3. Nustatyti ar didesnis supratimas apie kūrybą turi įtakosvaikų kūrybiniams teksto darbams. Uždaviniai: 1. Apklausti I – II kl. mokinius. 2. Išanalizuoti mokinių atsakymus į klausimus, jų sukurtaspasakas. 3. Palyginti I ir II kl. mokinių atsakymus ir kūrybiniusdarbus. 4. Palyginti berniukų ir mergaičių atsakymus ir kūrybinius
darbus. Hipotezės: 1. Vaikui augant supratimas apie kūrybą didėja. 2. Didesnis supratimas apie kūrybą neskatina mokiniųsavarankiškos kūrybos. 3. II kl. savarankiškai kuriančių mokinių mažėja. 4. I – II kl. mokiniams kūryba yra įdomi veikla. 5. Mergaitės labiau vertina kūrybą ( kaip įdomią veiklą ) neiberniukai.2. P R A K T I N Ė D A L I S
2.1. T Y R I M O E I G A
Rašant šį darbą buvo tiriami Vyžuonų pagrindinės mokyklos (Utenos raj. ) pirmos ir antros klasės mokiniai. I kl. 5 mergaitės ir 5 berniukai. II kl. 6 mergaitės ir 4 berniukai.
Siekiant išsiaiškinti kaip I – II kl. mokiniai supranta kūrybą,ką apie ją žino ir kaip ją vertina, sausio mėnesio pabaigojejiems buvo pateikti klausimai: 1. Kas yra kūryba ? 2. Kas yra kūrėjas ? 3. Kas yra kūrinys ? 4. Ką galima kurti ? 5. Kam reikalinga kūryba ? 6. Ar mokykloje jūs kuriat ? Ką ? 7. Ar tau patinka kurti ? Kodėl ? 8. Ką tu labiausiai mėgsti kurti ? 9. Ar namuose kuri ? Kiekvienas vaikas buvo apklausiamas individualiai. Atsakymaiužrašomi ( priedas Nr.:1 ). Sekančią dieną tiems patiems mokiniams buvo pateikta antraužduotis: „SUKURK PASAKĄ, JĄ NUPIEŠK ARBA UŽRAŠYK“. Kadangi pirmokams dar sunku rašyti, jie savo pasakasnupiešė ir papasakojo žodžiu ( priedas Nr. 2 ). Antrokai jaspatys užrašė ir iliustravo ( priedas Nr. 3 ). Atlikę kūrybinę užduotį vaikai buvo klausiami : „Arpasaką pats ( pati ) sukūrei ar prisiminei girdėtą?“. ( Atsakymaiprieduose Nr. 2, 3 ).
2.2. T Y R I M O R E Z U L T A T A I I R J Ų A P T A R I M A S
|Eil.| | Ar vaikai supranta |Ar kūryba vaikams ||Nr. |Vardas |kas yra |įdomi || | |kūryba ? |veikla ? || 2. |Jaunius D. | | | | | | || 3. |Jonas M. | | | |- |- |- || 4. |Karolina B.| | | | | | || 5. |Karolina G.| | | | | | || 6. |Marius S. | | | | | | || 7. |Paulius T. | | | | | | || 8. |Rūta E. | | | | | | || 2. |Gintarė J. | | | | | | || 3. |Indrė J. | | | | | | || 4. |Ingrida M. | | | | | | || 5. |Justas T. | | | | | | || 6. |Karina N. | | | | | | || 7. |Vidas M. | | | | | | || 8. |Viktorija | | | | | | || |M. | | | | | | || 1. |Gintarė J. | | | || 2. |Jaunius D. | | | || 3. |Jonas M. | | | || 4. |Karolina B. | | | || 5. |Karolina G. | | | || 6. |Mantas S. | | | || 7. |Paulius T. | | | || 8. |Rūta E. | | | || 9. |Vistina D. | | | ||10. |Žygimantas Ž. | | | |
Antra klasė 4 lentelė|Eil.| | Pasaką | Rėmėsi | Prisiminė ||Nr. |Vardas |sukūrė |girdėta |girdėtą || | |patys |pasaka |pasaką || 1. |Adomas L. | | | || 2. |Gintarė J. | | | || 3. |Indrė J. | | | || 4. |Ingrida M. | | | || 5. |Justas T. | | | || 6. |Karina N. | | | || 7. |Vidas M. | | | || 8. |Viktorija T. | | | || 9. |Vytas Ž. | | | ||10. |Vesta P. | | | |
Akivaizdu, kad pirmokai savarankišką tekstą kuria kur kasdažniau nei antrokai.
4 diagrama
Tyrimų duomenimis 60% antrokų pasaką mieliau prisiminė, neibandė kurti patys. Paklausus šių vaikų, ar jie savo pasaką sukūrėpatys ar prisiminė girdėtą, dauguma iš jų atsakė, kad prisiminė. Į klausimą „Kodėl prisiminėte girdėtą pasaką o ne kūrėte patys?“,vaikai atsakė labai įvairiai. Vieni teigė, kad jie taip norėjo,kiti – kad jiems taip gražiau, dar kiti – paprasčiausiai „nežinau“.
Džiugu, kad dauguma pirmokų noriai kuria, tačiau ne visiemssavarankiška kūryba sekasi puikiai. Šio tyrimo metu keletui pirmokų kurti ir pasekti savo pasakąsekėsi sunkiau. Jie nupiešę savo pasaką tvirtino patys jąsukūrę, tačiau pasekti jos neįstengė. Visa jų pasaka buvo tikpiešinio detalių paaiškinimas.
Palyginus I ir II klasėje kuriančių mergaičių ir berniukųskaičių paaiškėjo, kad savarankišką tekstą kuria daugiau berniukai nei mergaitės.
5 diagrama
Jų pasakos apie gyvūnus, gamtą, žmones. Mergaitės daugiau linkę atkartoti gerai žinomas, populiarias pasakas, pavyzdžiui,„Raudonkepuraitė“, „Gražuolė ir pabaisa“, „Snieguolė ir septyninykštukai“ ir t.t.
I Š V A D O S
Vaikui augant supratimas apie kūrybą didėja. Tai natūralu.Vaikai išmoksta skaityti, rašyti. Jie jau gali perskaityti kitųkūrybą, vis dažniau patys atlieka kūrybines teksto užduotis. Tačiau didesnis mokinių supratimas apie kūrybą, kaip nekeista,neskatina savarankiškos kūrybos. II klasėje savarankiškai kuriančiųmokinių mažėja. Augantį vaiką vis labiau saisto taisyklės, beiaplinkos kultūroje paplitę simboliai, kuriais nesusimąstydamas jisseka. Vis aiškiau suvokdamas „kitų“ požiūrius, skaitytojo, žiūrovolūkesčius ar kritinius vertinimus, – vaikas vis labiau ima jųpaistyti ir, deja, tai neigiamai atsiliepia jų kūrybingumui. Siekiant išsaugoti vaikų estetinius polinkius ir skatinti jųkūrybingumą, svarbu padėti jiems įgyti kūrybinių gebėjimų. Tuo
tarpu, kad I – II kl. mokiniai kurti nori. Pasak jų, kūryba jiemsyra įdomi veikla, o ypač mergaitėms. Jos kruopštesnės, dažniaumėgsta spalvinti, piešti, rašyti, skaityti knygeles, todėl irkūryba joms atrodo patraukli veikla. Atsižvelgiant į tai, kad mergaitės labiau vertina kūrybą (kaip įdomią veiklą ) nei berniukai, jos turėtų ir kurti dažniaunei berniukai. Pasirodo taip nėra. Berniukai gal ne tiek mėgstaužsisėdėti prie knygų, bet jie juk pilni fantazijų savožaidimuose. Čia ir gimsta jų kūryba. Čia jie kovotojai indėnai,„Robinhudai“, ateiviai… Ir kiek čia erdvės kūrybai! Taigi, vaikai kūrybą myli, kurti nori, belieka tik mums,mokytojams juos paskatinti, jiems padėti, pamokyti ir džiaugtiskiekvienu vaiko kūrybos „perliuku“.P A N A U D O T A L I T E R A T Ū R A
1. Butkienė G., Kepalaitė A. Mokymasis ir asmenybės brendimas. V.,1996. 2. Jacikevičius A. Siela mokslas ir gyvensena. V., 1996. 3. Johansen B.A., Rathe A.L., Rathe J. Vaiko galimybės ir mokykla.V., 1999. 4. Kazragytė V. Kognityvinis požiūris į vaiko kūrybiniųgebėjimų ugdymą. // Žvirblių takas. 2001. Nr. 2. 5. Kjargaard E., Martinėnienė R. Neprarastas pavasaris. V., 1999. 6. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos BENDROSIOS PROGRAMOS.Projektai. V., 1994. 7. Randienė V. Kūrybiniai darbai lietuvių kalbos pamokose I ir IIklasėje. // Žvirblių takas. 2002. Nr. 3. 8. Rodais D. Fantazijos gramatika. K., 2001. 9. Schoroškienė V. Ar puoselėjamas pirmokų noras kurti.// Žvirblių takas. 2002. Nr. 6. 10.Schoroškienė V. Pasakų pamokos. Analizuoti ar kurti? //Žvirblių takas. 2000. Nr. 5. 11.Visockienė J. Saviraiška – kūrybiškumo pagrindas. // Žvirbliųtakas. 1999. Nr.1.
Priedas Nr. 1 I KL. M O K I N I Ų A T S A K Y M A I Į K L A U S I M U S
1.Gintarė J. 1. Kas yra kūryba ? Kur kuria kompiuterius, kur kuria parkerius, pieštukus. 2. Kas yra kūrėjas ? Kur kuria pasakas. Daugiau nežinau. 3. Kas yra kūrinys? Kur kuria pasakas. 4. Ką galima kurti ? Kompiuterius, knygas, piešinius. 5. Kam reikalinga kūryba ? Reikalinga ir viskas. 6. Ar mokykloje jūs kuriat ? Ką ? Taip. Pasakų nekuriam. Gėles, mėnulį piešiam. 7. Ar tau patinka kurti ? Kodėl ? Taip. Nežinau. 8. Ką tu labiausiai mėgsti kurti ? Gėles, namus, pilis piešti. 9. Ar namuose kuri ? Jei ne kodėl ? Ne. Nežinau.
2.Jaunius D. 1. Kas yra kūryba ? Kur galima sukurti visokius dalykus. 2. Kas yra kūrėjas ? Kuris kuria pasakas, visokius piešinius kuria. 3. Kas yra kūrinys ? Mašina, pavyzdžiui, piešinys, vaizduotės visokios. 4. Ką galima kurti ? Viską galima. Kompiuterį, laidą, filmą, flomasterius, namą. 5. Kam reikalinga kūryba ? Jeigu nieko nekurs, neturės žmonės jokių daiktų. 6. Ar mokykloje jūs kuriat ? Ką ? Kuriam. Visokius piešinius. Skėtį, saulę, save nupiešiam. 7. Ar tau patinka kurti ? Kodėl ? Aha. Galiu sukurti, išsigalvoti bet ką. 8. Ką tu labiausiai mėgsti kurti ? Piešinius. 9. Ar namuose kuri ? Aha. Piešiu, atsispazdinu ten viską, žaidimų ieškau kompiutery.
3.Jonas M. 1. Kas yra kūryba ? Kai kuria namą. 2. Kas yra kūrėjas ? Nežinau. 3. Kas yra kūrinys ? – 4. Ką galima kurti ? Namą, žolę ( kai pasodina ). 5. Kam reikalinga kūryba ? Nežinau. 6. Ar mokykloje jūs kuriat ? Ką ? Taip. Medžius, saulę piešiam. 7. Ar tau patinka kurti ? Kodėl ? Taip. Nežinau. 8. Ką tu labiausiai mėgsti kurti ? Namą, medžius, debesis piešti. 9. Ar namuose kuri ? Taip. Piešiu kartais debesis, žoles.
4.Karolina B. 1. Kas yra kūryba ? Kai žmogus sukuria, nupiešia kokią pasaką. 2. Kas yra kūrėjas ? Žmogus katras nupiešia paveikslą ar ką. Mano senelis buvo rašytojas Adolfas Sprindys, nes rašė visokias knygas. 3. Kas yra kūrinys ? Tai statula kokia kur žmogus padaro. 4. Ką galima kurti ? Statulą kokią, pavyzdžiui kompiuterį galima sukurti, namą, kelius, miestus, sodą, obuolius, gėles pasodinti. 5. Kam reikalinga kūryba ? Todėl, kad žmonės turėtų kokio nors darbo įdomaus. 6. Ar mokykloje jūs kuriat ? Ką ? Aha. Kiškiukus. Pavyzdžiui, darėm kiškiukus, varlytes. Viską darom, piešinius kuriame. 7. Ar tau patinka kurti ? Kodėl ? Labai. Todėl, kad yra tokio darbo. Labai įdomus darbas. 8. Ką tu labiausiai mėgsti kurti ? Mėgstu kurti namelius ( darau kartais namie ).Mama duoda visokių medžiagų ir pasiūnu
lėlėm rūbus. 9. Ar namuose kuri ? Kuriu. Mes su broliu padarėm špulytes iš senos mašinytės siūlam sukt. Bet jau sugedo tas prietaisas, nes mama dažnai tuos siūlus sukdavo.5.Karolina G. 1. Kas yra kūryba ? Menas. Kai labai gražiai pieši. 2. Kas yra kūrėjas ? Nežinau. 3. Kas yra kūrinys ? Kūrinys yra, kai žmogus ką nors sukuria. 4. Ką galima kurti ? Galima sukurti žolę, dangų ( kai ką nors pasėja ir žolė užauga ) gėlę, medį. 5. Kam reikalinga kūryba ? Reikalinga, kad būtų gražiau. 6. Ar mokykloje jūs kuriat ? Ką ? Piešinius kuriam, iš popieriaus darom gėlytes, iš tokių suplėšytų gabaliukų kokias nors pasakas. 7. Ar tau patinka kurti ? Kodėl ? Taip, nes labai yra gražu kurti. 8. Ką tu labiausiai mėgsti kurti ? Piešinius, lėles. 9. Ar namuose kuri ? Taip. Egles iš popieriaus, namus darau.
6.Marius S. 1. Kas yra kūryba ? Kur kuria. 2. Kas yra kūrėjas ? Kur kuria kompiuterius. 3. Kas yra kūrinys ? – 4. Ką galima kurti ? Gyvenimą, medžius. 5. Kam reikalinga kūryba ? Nežinau. 6. Ar mokykloje jūs kuriat ? Ką ? Taip. Dainas. Piešiam gėlytes. 7. Ar tau patinka kurti ? Kodėl ? Taip. Nežinau. 8. Ką tu labiausiai mėgsti kurti ? Mašinas piešt. 9. Ar namuose kuri ? Piešiu, kompiuteriu žaidžiu.
7.Paulius T. 1. Kas yra kūryba ? Kai žmonės viską kuria, visokius dalykus. 2. Kas yra kūrėjas ? Tas kut kuria visokias dainas, namus stato, šokius. 3. Kas yra kūrinys ? Kai kuria visokius namus. Nežinau. 4. Ką galima kurti ? Galima visokias knygas sukurt, laikrodžius, visokius fabrikus žmonės padaro. 5. Kam reikalinga kūryba ? Kad žmokės turėtų kas veikt, kad laikraščių būtų skaityt. 6. Ar mokykloje jūs kuriat ? Ką ? Taip. Piešinius piešiam, kompiuteriu žaidžiam, dainas dainuojam. 7. Ar tau patinka kurti ? Kodėl ? Taip. Užtat kad noriu. 8. Ką tu labiausiai mėgsti kurti ? Dainas ir būstines statyt labai mėgstu. 9. Ar namuose kuri ? Jei ne kodėl ? Ne. Taip sau.
8. Rūta E. 1. Kas yra kūryba ? Gražūs piešiniai. Ir viskas. 2. Kas yra kūrėjas ? Piešėjas, dainininkas, filmų kūrėjas. 3. Kas yra kūrinys ? Filmas, piešinys, daina. 4. Ką galima kurti ? Dainas, filmus, piešinius, rūbus, kompiuterius, magus, maistą, mašinas, pasakas, namą, vazas, lėkštes. 5. Kam reikalinga kūryba ? Kad žmonės visko daug sukurtų. 6. Ar mokykloje jūs kuriat ? Ką ? Kuriame. Rėmelius, piešinius, daineles. 7. Ar tau patinka kurti ? Kodėl ? Taip. Labai labai labai. Todėl kad patinka. 8. Ką tu labiausiai mėgsti kurti ? Piešinius, daineles, atvirutes, kurti maistą mėgstu. Paimu mėsos, iškepu kotletą. Iš bulvių, miltų darau cepelinus, vasarą – salotas. 9. Ar namuose kuri ? Piešiu, kuriu atvirutes, kuriu maistą.
9. Vistina D. 1. Kas yra kūryba ? Piešiniai, seniai besmegeniai, flomasteriai, darbeliai. 2. Kas yra kūrėjas ? Kai kuria paveikslus, stato namus. Tas yra kūrėjas. 3. Kas yra kūrinys ? – 4. Ką galima kurti ? Siūlus, malkas iš medžio, kėdes, piešinius, namus, knygas. 5. Kam reikalinga kūryba ? Kad žmonėms nebūtų nuobodu. Todėl, kad kai yra kas veikt neliūdna tada. 6. Ar mokykloje jūs kuriat ? Ką ? Kuriam. Piešinius, darbelius, lėles. 7. Ar tau patinka kurti ? Kodėl ? Taip. Nes įdomu. 8. Ką tu labiausiai mėgsti kurti ? Piešinius. Viską piešiu. 9. Ar namuose kuri ? Taip. Paveikslėlius, piešinius.
10.Žygimantas Ž. 1. Kas yra kūryba ? Piešimas, filmai, robotas, pastatai, namas, langai, atsuktuvai. 2. Kas yra kūrėjas ? Dailininkas, profesorius, mokytoja. 3. Kas yra kūrinys ? Namas, filmas, kaminas, durys, robotas, mašina, elektra. 4. Ką galima kurti ? Piešinius, robotą, lėktuvą, dviratį, mašiną. 5. Kam reikalinga kūryba ? Kad būtų daug visokių daiktų. 6. Ar mokykloje jūs kuriat ? Ką ? Aha. Darbelius, pelę vieną kartą buvom padarę. 7. Ar tau patinka kurti ? Kodėl ? Aha. Labai patinka, nes viską daryti reikia. Piešinius patinka piešt. 8. Ką tu labiausiai mėgsti kurti ? Piešinius, pasaką. 9. Ar namuose kuri ? Aha. Piešiu, kalu. Mokausi kalt.
II KL. M O K I N I Ų A T S A K Y M A I Į
K L A U S I M U S
1.Adomas L. 1. Kas yra kūryba ? Darbas.
2. Kas yra kūrėjas ? Menininkas. 3. Kas yra kūrinys ? Padarytas daiktas. 4. Ką galima kurti ? Medinę bačką, plytą. 5. Kam reikalinga kūryba ? Kad žmonės kurtų viską. 6. Ar mokykloje jūs kuriat ? Ką ? Kuriam eilėraščius, piešinius, iš bulvės štampus, atvirukus. 7. Ar tau patinka kurti ? Kodėl ? Nelabai. Nežinau, kažkaip nelabai traukia. 8. Ką tu labiausiai mėgsti kurti ? Nieko. Nežinau. 9. Ar namuose kuri ? Kartais. Jei turiu molio bandau indelius tokius padaryt.2.Gintarė J, 1. Kas yra kūryba ? Kai žmogus kuria. 2. Kas yra kūrėjas ? To kūrinio žmogus. 3. Kas yra kūrinys ? Žmogaus kūrinys, pasaka, eilėraštis. 4. Ką galima kurti ? Knygą, eilėraštį, pasaką, piešinį. 5. Kam reikalinga kūryba ? Kad žmonės sukurtų daug eilėraščių, knygų. 6. Ar mokykloje jūs kuriat ? Ką ? Kuriam kartais piešinius, žuvytes iš popieriaus. 7. Ar tau patinka kurti ? Kodėl ? Taip. Dėl to, kad nekiekvienas žmogus moka sukurt. 8. Ką tu labiausiai mėgsti kurti ? Piešinius. 9. Ar namuose kuri ? Taip. Iš popieriaus visokius daiktus.
3. Indrė J. 1. Kas yra kūryba ? Kai ką nors sukuria. 2. Kas yra kūrėjas ? Žmogus, kuris kuria. 3. Kas yra kūrinys ? Tai tas, ką sukuria kūrėjas. 4. Ką galima kurti ? Kūrinį, piešinį, statulą, pastatus, pasakas, eilėraščius. 5. Kam reikalinga kūryba ? Viskam kurt. 6. Ar mokykloje jūs kuriat ? Ką ? Taip. Pasakas, eilėraščius, klasės ženklus. 7. Ar tau patinka kurti ? Kodėl ? Taip. Šiaip. 8. Ką tu labiausiai mėgsti kurti ? Štampus. 9. Ar namuose kuri ? Kartais piešinius.
4. Ingrida M. 1. Kas yra kūryba ? Kai kuria. 2. Kas yra kūrėjas ? Kai kurt patinka. 3. Kas yra kūrinys ? Kai kuria pasakas. 4. Ką galima kurti ? Pasaką, eilėraštį. 5. Kam reikalinga kūryba ? Nežinau. 6. Ar mokykloje jūs kuriat ? Ką ? Ne. 7. Ar tau patinka kurti ? Kodėl ? Taip, kad išmokčiau kurt. 8. Ką tu labiausiai mėgsti kurti ? Pasaką. 9. Ar namuose kuri ? Taip. Pasaką, eilėraštį, muziką.
5.Justas T. 1. Kas yra kūryba ? Galima kurt visokius daiktus. 2. Kas yra kūrėjas ? Kuris sukūrė knygas, mašinas, dėžes. 3. Kas yra kūrinys ? Daiktas kurį sukuria. 4. Ką galima kurti ? Piešinius, pasakas, knygas, popierių. 5. Kam reikalinga kūryba ? Galima sukurt daiktus, kurie reikalingi žmonėm. Kad žmonės turėtų namus, mašinas. 6. Ar mokykloje jūs kuriat ? Ką ? Taip. Pasakas, piešinius. 7. Ar tau patinka kurti ? Kodėl ? Taip. Įdomu piešti, įdomias pasakas galima sukurt. 8. Ką tu labiausiai mėgsti kurti ? Piešt. 9. Ar namuose kuri ? Piešiu.
6.Karina N. 1. Kas yra kūryba ? Tai ką nors sukurt. Eilėraštį, pavyzdžiui. 2. Kas yra kūrėjas ? Yra tas, kuris sukuria eilėraštį. Kažką sukuria – dainą … 3. Kas yra kūrinys ? Tai tas, ką padaro, nupiešia. 4. Ką galima kurti ? Eilėraštį, pasaką, dainas, paveikslus, piešinius, daiktus. 5. Kam reikalinga kūryba ? Reikalinga tam, kad žmonės sukurtų pasakas, eilėraščius, piešinius, dainas. 6. Ar mokykloje jūs kuriat ? Ką ? Ne. 7. Ar tau patinka kurti ? Kodėl ? Taip. Todėl, kad patinka viską kurti, daug rašyti man patinka. 8. Ką tu labiausiai mėgsti kurti ? Eilėraščius, pasakas, mėgstu daryti iš popieriaus visokias formeles, dainas labai mėgstu. 9. Ar namuose kuri ? Kuriu eilėraštį, pasaką, dainą.
7.Vidas M. 1. Kas yra kūryba ? Pasakos, atsitikimai. 2. Kas yra kūrėjas ? Žmogus kuris kuria pasakas ir atsitikimus. 3. Kas yra kūrinys ? Kur žmogus sukuria. 4. Ką galima kurti ? Viską. Ir princesę iš pasakos, pasakas, filmus, žaidimus, namus. 5. Kam reikalinga kūryba ? Kad vaikai mokėtų piešt, kad būtų gražu. 6. Ar mokykloje jūs kuriat ? Ką ? Taip. Darbelius, piešinius. 7. Ar tau patinka kurti ? Kodėl ? Taip. Nežinau. 8. Ką tu labiausiai mėgsti kurti ? Piešti. 9. Ar namuose kuri ? Buvau gitarą susikalęs iš medžio, piešiu.
8. Viktorija T. 1. Kas yra kūryba ? Kai sukuria pasaką. 2. Kas yra kūrėjas ? Autorius. 3. Kas yra kūrinys ? Sukurta pasaka. 4. Ką galima kurti ? Pasaką, eilėraštį, pasakojimą. 5. Kam reikalinga kūryba ? 6. Ar mokykloje jūs kuriat ? Ką ? Ne. 7. Ar tau patinka kurti ? Kodėl ? Taip, nes kai kuri savo pasaką labai įdomu yra. 8. Ką tu labiausiai mėgsti kurti ? Pasakojimą sukurti savo. 9. Ar namuose kuri ? Jei ne kodėl ? Ne. Nežinau.
9.Vytas Ž. 1. Kas yra kūryba ? Tai yra, kai menininkas nupiešia kokį nors piešinį. 2. Kas yra kūrėjas ? Menininkas. 3. Kas yra kūrinys ? Tai yra, kai nupieštas koks nors daiktas. 4. Ką galima kurti ? Bet ką. Pasakas kurti, tada anekdotus, piešti ką nors. 5. Kam reikalinga kūryba ? Kad žmonės sukurtų daug piešinių, pasakų ir vaikai skaitytų. 6. Ar mokykloje jūs kuriat ? Ką ? Taip. Iš bulvių pjaustėm ženklus, piešiam. 7. Ar tau patinka kurti ? Kodėl ? Taip. Todėl kad daug ko sužinai. Kad labai įdomu kurti. 8. Ką tu labiausiai mėgsti kurti ? Pasakas ( tik vieną kartą bandžiau ), žaidimus, anekdotus. 9. Ar namuose kuri ? Taip. Žaidimus visokius, anekdotus.
10.Vesta P. 1. Kas yra kūryba ? Kai žmogus ką nors sukuria. 2. Kas yra kūrėjas ? Kai žmogus kokį kūrinį parašo ir vadinamas kūrėjas. 3. Kas yra kūrinys ? Kai mes parašom kokį kūrinį. 4. Ką galima kurti ? Viską. Apie žvėrelius, gėles, ką jie veikia. 5. Kam reikalinga kūryba ? Kad žmonės viską kurtų apie gyvūnus, apie viską. 6. Ar mokykloje jūs kuriat ? Ką ? Kuriam. Kuriam apie paukščius, eilėraščius rašom. 7. Ar tau patinka kurti ? Kodėl ? Taip. Kai ką nors sukuri gali parodyti kam nors, kai atvažiuoja svečių. 8. Ką tu labiausiai mėgsti kurti ? Apie gyvunus. 9. Ar namuose kuri ? Kartais, apie viską ką tik galima.
Priedas Nr. 2
I KL. M O K I N I Ų S U K U R T O S P A S A K O S
1.Gintarė J.
Grybų karas Du broliai susipešė. Jie mušėsi visą laik, nepasidalindavonieko ir sukėlė grybų karą. Tada visi šaudė. Labai baisu buvo.Bet jie susitaikė ir tada labai gerai broliai gyveno. Pasaką pats ( pati ) sukūrei ar prisiminei girdėtą? Sukūriaupati.
2.Jaunius D.
Sajanų visa armija Vienas Sajanas buvo atvykęs į žemę ir jį nužudė. Ir jisprieš mirtį pasakė, kad po metų atvyks dar du Sajanai ir žemęvisą sunaikins. Ir tas Sajanas vieną, labai stiprų, nukovė žmogų.Tada jisai pranyko ir atsirado danguj. Per gyvatės kelią turėjonubėgti ir pasimankštinti ir treniruotis. Liko du Sajanai. Pasėjo kažkokias sėklas ir atsirado labaistiprūs žmogeliukai. Tie žmogeliukai nukovė labai stiprų žmogų irvienas berniukas nukovė tuos žmogeliukus. Vienas liko ir panorėjovieną vaiką nukaut. Ir Pikolas nugalėjo tą vieną žmogeliuką. Pasaką pats ( pati ) sukūrei ar prisiminei girdėtą? Sukūriau.Čia iš multiko nuotykiai.
3.Jonas M.
Sodas Medžius nupiešiau. Grybą nupiešiau. Save nupiešiau. Dangųnupiešiau. Iš dangaus lietus lynoja. Žolę nupiešiau. Saulę. Viskas.
Pasaką pats ( pati ) sukūrei ar prisiminei girdėtą? Sukūriau.
4.Karolina B.
Raudonkepuraitė Gyveno miške sena senelė. Raudonkepuraitė išėjo jos aplankyti.Mama jai davė lauknešėlį senelei nunešti. Raudonkepuraitė nuėjoprie trobelės. O duris atidarė ne senelė, o vilkas, kuris suėdėsenelę. Raudonkepuraitė pasikvietė medžiotojus. Jie iš vilko pilvoišėmė senelę. Ir jos laimingai gyveno. Pasaką pats ( pati ) sukūrei ar prisiminei girdėtą? Čia tokiapasaka yra. Skaitė mokytoja.
5.Karolina G.
Raudonkepuraitė neša senelei blynus. Tada vilkas užuodė blynus.Vilkas užpuolė Raudonkepuraitė. Tada Raudonkepuraitė labai bėgostipriai, kol nubėgo iki senelės namų. Tada vilkas suvalgė senelęir apsirengė senelės rūbais. Ir tada suvalgė blynus. Tada suvalgėRaudonkepuraitę. Tada išgirdo medžiotojai. Medžiotojai nušovė vilką.Tada senelė ir Raudonkepuraitė laimingai ir gražiai gyveno.Pabaiga. Pasaką pats ( pati ) sukūrei ar prisiminei girdėtą? Sukūriau.
6.Marius S.
Grybus nupiešiau. Jie auga. Miške auga medžiai, pušys, žolė.Miškas. Kelias. Pasaką pats ( pati ) sukūrei ar prisiminei girdėtą? Sukūriaupats.
7.Paulius T.
Pasaka apie bobutę Kartą nuėjo močiutė į namą ir ten susitiko šuniuką. Ošuniukas klausia: – Ko čia atėjai ? – Taip sau. Tada šuniukas tą bobutę išvijo iš namų. Paskiau ji labai liūdėjo, kad jos neįsileidžia vidun. Iršuniukas ją įsileido ir gražiai jie abudu gyveno. Pasaką pats ( pati ) sukūrei ar prisiminei girdėtą? Sukūriau.
8.Rūta E. ( Parašė pati )
Buvo senelis ir senutė, Jie turėjo anūkę. Išėjo anūkė į
mišką. Ėjo ėjo ir pamatė namelį. Įėjo į namelį ir ten pamatėsenelę ir senelį. Išėjo į mišką. Ėjo ėjo ir pamatė namelį. Įėjo į namelį. Pasaką pats ( pati ) sukūrei ar prisiminei girdėtą?Prisiminiau. Kodėl prisiminei? Nežinau. Man labai patinka šita pasaka.9. Vistina D.
Medžio vaikas Gyveno vieną kartą mergaitė. Ir tada nuėjo pas močiutę. Irtada pamatė medį. Ir užkalbino medis mergaitę. Ji nusišypsojo. Tadasaulė pasakė, kad šitas medis yra tamsos šviesa. Tada saulė pasakė mergaitei: – Eik pas močiutę ir nuo manęs perduok pusryčius – bandeles. Ir mergaitė nunešė bandeles. Ir baigėsi šita pasaka. Pasaką pats ( pati ) sukūrei ar prisiminei girdėtą? Sukūriau.
10.Žygimantas Ž.
Miestas Vieną kartą gyveno beveik visi turtingi žmonės. Ir vienasbuvo neturtingas. Ir tada jisai išvažiavo ieškoti darbo. Ir jisaisusirado darbą. Labai gerą darbą. Ir uždirbo daug pinigų. Ir jisaipasidarė turtingas. Viskas. Pasaką pats ( pati ) sukūrei ar prisiminei girdėtą? Sukūriau.
Priedas Nr. 3 II KL. M O K I N I Ų S U K U R T O S P A S A K O S I R A T S A K Y M A I Į K L A U S I M Ą
1.Adomas L. Pasaką pats ( pati ) sukūrei ar prisiminei girdėtą? Vienojknygoj skaičiau tokią pasaką. Kodėl prisiminei? Ai, tingėjau kurt. 2.Gintarė J. Pasaką pats ( pati ) sukūrei ar prisiminei girdėtą?Prisiminiau. Kodėl prisiminei? Nežinau. 3. Indrė J. Pasaką pats ( pati ) sukūrei ar prisiminei girdėtą? Sukūriaupati. 4. Ingrida M. Pasaką pats ( pati ) sukūrei ar prisiminei girdėtą? Skaičiaušitą pasaką knygoj. Kodėl prisiminei? Man labai graži šita pasaka. 5.Justas T. Pasaką pats ( pati ) sukūrei ar prisiminei girdėtą? Prisiminiau.
Kodėl prisiminei? Šiaip sau. 6.Karina N. Pasaką pats ( pati ) sukūrei ar prisiminei girdėtą?Prisiminiau. Kodėl prisiminei? Nežinau. Taip norėjau. 7.Vidas M. Pasaką pats ( pati ) sukūrei ar prisiminei girdėtą? Sukūriau. 8.Viktorija T. Pasaką pats ( pati ) sukūrei ar prisiminei girdėtą? Prisiminiau. Kodėl prisiminei? Labai mėgstu šitą pasaką. 9.Vytas Ž. Pasaką pats ( pati ) sukūrei ar prisiminei girdėtą? Patssukūriau. 10.Vesta P. Pasaką pats ( pati ) sukūrei ar prisiminei girdėtą? Sukūriau. [pic]———————–[pic]
[pic]
[pic]
[pic]
[pic]