ETIKETO IR MANDAGUMO LAIKYMASIS MOKYKLOJE

TURINYSI.Ivadas…………………………………………………………………………………………1II.Teorine darbo dalis………………………………………………………………………2 1.Mandagumas…………………………………………………………….3 2.Etiketas…………………………………………………………………….4III.Praktine darbo dalis…………………………………………………………………….6 1.Mokinių apklausa………………………………………………………7 2.Klases auklėtojo apklausa……………………………………………9 3.Siulymai klases auklėtojui…………………………………………..10IV.Išvados………………………………………………………………………………………13V.Literatura…………………………………………………………………………………….14

Įvadas

Gyvenimo meno visi mes mokomės: gyvendami, dirbdami, mastydami…kiekvienas žmogus gyvena savaip, savaip įprasmina savo buitį, sprendžia problemas, siekia tikslų, gina savo vertybes. Todėl esme skirtingi, unikalus, nepakartojami, turintys galia tobulėti. Tik ar visi ta galia naudojamės? Jeigu butu taip paprasta išmokti ar išmokyti kultūros, nebūtu problemų: visi būtume dori, elegantiški, pavyzdingi…Esame žmones, gyvename čia ir dabar. Pagalvokime, ar visada susikalbame, išgirstame vienas kitą? Ar ne nuo mūsų pačių priklauso, kaip gyvename šiandien, kaip gyvensime rytoj? Kaip bendraujame, kaip vienas su kitu elgiamės? Ar susimastote, kodėl vienas žmogus patrauklus, o kitas atgrasus ir atstumiantis? Kodėl su vienu siekiame bendrauti, jo pasiilgstame, o kito vengiame?Žinoma , niekas turbūt neabejos, kad patrauklus žmogus – tai pirmiausia išsiauklėjęs, aukštos dvasinės kultūros, mandagus, gražiai besielgiąs žmogus. Iš tikrųjų, kultūringas žmonių elgesys nejučiomis mus traukia, žavi, maloniai nuteikia, norime su jais bendrauti, nes jaučiame jų taurumą, patrauklumą. Tuo tarpu net atsitiktinai sutiktas nevalyvas, įžūlus žmogus savo elgesiu įžeidžia ar sugadina nuotaika, papiktina, palieka slogu prisiminimą. Tuomet sakome, jog vieni elgiasi kultūringai, žino etiketą, o antrieji ne. Šiandien be gerų manierų neįmanoma išsiversti. Būti kultūringu žmogumi – tai reiškia būti ne tik dvasiškai turtingu, tvirtų dorovinių įsitikinimų, geros valios, taurių jausmų asmenybe, bet dar žinančiu etiketo taisykles ir žinoma jų besilaikančiu.Mokėti kultūringai elgtis ypatingas menas. Jis didina pasitikėjimą, padeda bendrauti. Kultūringas elgesys sukuria gerą savijautą, palankius žmonių tarpusavio santykius. Ir priešingai. Nemokėdami tinkamai elgtis, visuomet jaučiamės suvaržyti. Blogiausia, kad tą mūsų nevalyvą elgesį visi pastebi. Neišsiauklėjimas, nevalyvumas, etiketo nepaisymas atstumia daugeli asmenų, sukelia įtarumą ir nepasitikėjimą. Dėl elementariausių smulkmenų neišmanymo galime pasijusti nejaukiai arba tiesiog apsijuokti. Tai rodo, jog nemokėjimas kultūringai elgtis nera jau toks niekis, be kurio galėtume lengvai apseiti.

Elgesio kultūra sudaro trys pagrindiniai klodai: išsiauklėjimas, mandagumas ir etiketas. Jei bent vieno šio klodo nera arba bent kuris neišugdytas ar nuskurdęs, aukštos elgesio kultūros nebus. Be to visi šie komponentai glaudžiai tarpusavyje susiję. Tarkime, norint išmokti etiketo, reikia būti mandagiam, o norint būti mandagiam, reikia būti išsiauklėjusiam. Kitaip tariant, be įšiauklėjimo nera mandagumo, o be to mandagumo neįmanomas ir etiketas. Yra daug rašytų ir nerašytų taisyklių, reglamentuojančių elgesį vienose ar kitose situacijose: kaip pasisveikinti, kaip prisistatyti, kaip priimti svečius ar kalbėtis telefonu. Tas taisykles dažniausiai vadiname bendravimo etiketu, kartais – protokolo reikalavimais. Kaip manote, ar mums bus iš jų naudos, jei jų net nežinosime? Juokingas klausimas, atsakysite, žinoma, ne. Taigi visų pirma jas reikia žinoti. Bet ar iš jų mums bus naudos, jei mes jas tik žinosime, ir nieko daugiau? Taip, žinoti nepakanka, jas dar reikia ir įgyvendinti, tai yra realiai jomis vadovautis.Beje, kai kas laikosi nuomones, kad etiketo galima išmokti nesistengiat save auklėti. Tikrai galima mechaniškai išmokti etiketo taisyklių visai nepuoselėjant vidines kultūros. Tik tos etiketo įvaldymas bus išoriškas, parodomasis. Kitaip sakant jis bus tik forma be turinio. Dar daugiau, toks etiketas bus veidmainiškas, nes juo pridengiamas vidinis nekultūringumas. Netenka abejoti, kad tokia parodomoji elgesio kultūra greitai paaiškeja ir sukelia tik pasipyktinimą. Vadinasi, tikras, nuoširdus etiketas išugdomas vidines kultūros, išsiauklėjimo ir mandagumo pagrindu. Pagarba pašnekovui ir aplinkiniams, geranoriškumas, pasitikėjimas ir palankumas, kuriuos rodome jiems, ir kuriuos patys norime užsitarnauti – tai ir yra tikrieji gerų manierų požymiai.

MandagumasDaugelis mūsų pasakys, kad puikiai įsivaizduoja, kaip turi atrodyti mandagus, gerai išauklėtas žmogus – jis žino, kaip reikia elgtis prie stalo, jis sveikinasi ir nepamiršta atsisveikinti, yra tvarkingas ir moka dailiai apsirengti, jis paslaugus ir gerbia kitus žmones, jis šypsosi ir yra geranoriškas, greta jo kiti žmonės jaučiasi komfortiškai. Be abejo, toks žmogus paprastai kelia mums simpatiją ir pasitikėjimą – greta jo būti saugu ir gera. Veikiausiai pajutote, kad kalbame ne tiek apie žinojimą, kaip reikia elgtis pagal taisykles, kiek apie tai, kad tų taisyklių turi būti laikomasi natūraliai, kaip savaime suprantamo dalyko.

Mandagumas – vienas iš papraščiausių, bet tuo pačių ir sudetingiausių dalykų.Mandagumas – tai svarbus dorovines kultūros rodiklis, žymintis žmogaus dvasinio pasaulio turtingumą ir grožį, jo jausmų subtilumą, gebėjimą susivaldyti, save kontroliuoti, kultūringai elgtis su kitais žmonėmis,tai geras išsiauklėjimas,atidus elgesio taisyklių laikymasis. Jis pasireiškia ne tik veiksmais, bet ir žodžiais, balso intonacija, gestais, šypsena. Mandagumu išreiškiama pagarba kitam asmeniui, aplinkai ir sau, tačiau tokiu būdu, kai nesureikšminame savęs, naudojamės visiems priimtinomis elgesio normomis, prieš kalbėdami ir darydami pasveriame, kaip reaguotume, jei kas nors taip pasielgtų su mumis. Kitus gerbiantis asmuo visuomet bus mandagus, jautrus, dėmesingas. Taigi , reikšdami žmogui pagarbą žodžiais, veiksmais pirmiausia turime suvokti, kodėl taip darome, ir pasistengti pasijusti to žmogaus vietojeMandagumas – taip pat reiškia nusiteikimą viešai diskutuojant laikytis šių bendravimo normų: • diskutuojant turi būti atsižvelgiama į oponento argumentus arba jo poziciją kalbamu klausimu, o ne i jo asmenines savybes • reikia gerbti kito teisę būti išklausytam; Dorovinis jautrumas, pasireiškiantis mūsų palankumu, demesingumu, paslaugumu artimiesiems ir sudaro mandagumo esme. Visos šios žmogaus savybes nera įgimtos:jos išugdomos palaipsniui perimant visuomenes dorovines vertybes, šlifuojant savo charakterį, įsisavinant elgesio taisykles.Mandagumo formos: Taktiškumas – savotiško saiko jausmas, kito žmogaus vidines būsenos ir nuotaikos supratimas. Tai žmogaus gero išsiauklėjimo, aukštos dorovinės kultūros rodiklis. Jis pagrįstas žmoniškumu, jautrumu ir pagarba kitiems .Tai sugebėjimas suvokti kita, mokėjimas išskaityti iš žmogaus veido, išraiškos,balso intonacijos, laikysenos dvasine būsena ir mokėjimas bendraujant į ja atsižvelgti. Žmogaus taktiškumas dažniausiai pasireiškia tose situacijose, kur iš bendrųjų doroves normų nera aišku, kaip konkrečiai reikia elgtis. Čia turetų pasitarnauti individo kultūrinis išprusimas, vidine orientacija, intuicija. Būti taktiškam – tai pirmiausia gebėti gebėti suprasti kita žmogų, jo charakterio savybes ir dvasine būsena, mokėjimas atspėti nuotaikas, įvertinti situacija, numatyti savo veiksmu, žodžiu, dūstu, reakcija pasekmes, kitų žmonių galima požiūrį į tavo elgesi. Mandagumo reikalauja ir dviprasmiškos situacijos, kuriose galima vertinti, žmogus pasielgė taktiškai ar ne. Štai G.Rišneris sako, jog eidamas į svečius pro sulūžusius vartus, būdamas mandagus atkreipsite dėmesį ne į juos, o į tai, kad už vartų žydi gėlės. A.Šopenhaueris sarkastiškai siūlo būti mandagiais net diskutuojant ir ignoruoti vienas kito intelekto skurdą bei jo nepabrėžti.
Delikatumas – (pranc. Delicat – jautrus, švelnus, subtilus) tai ypatingas labai subtilus taktiškumas. Pavyzdžiui, jei žmogus yra jautrus, švelnus kitiems žmonėms, pasižymi dideliu atidumu jų išgyvenimams ir rūpesčiams, interesams bei siekiams, visuomet subtiliai jiems dėmesingas, vadinasi jis yra delikatus. Delikatumas nesiderina su meilikavimu, savanaudišku pataikavimu, dirbtinu veidmainišku nuoširdumu. Žymus etikas A.Titarenka pažymi, jog “delikatumas – labai svarbus dorovines bendravimo kultūros rodiklis: jis padeda išvengti daugybes nereikalingu stresiniu situacijų, apseiti be nereikalingu nuoskaudų, įžeidinejimų, kurie dažnai atsiranda del nedelikataus bendravimo. Nedelikatumas – ne tiktai grubumo, bet ir dvasinio sustabarėjimo palydovas“.Tolerancija – (lot.tolerantia –kantrybe, pakantumas, priešingu nuomonių ir įsitikinimų gerbimas) dorovines kultūros gilumo ir humaniškumo išraiška. Ji suprantama kaip tokia žmogaus nuostata, pagal kuria negalima grubiai kištis, smerkti kokia nors žmonių veiklos sritį, jų elgesį papročius tradicijas, nuomones ir panašiai, jei tam nera pagristų argumentų. . Kiekvienas iš mūsų turi savo nuostatas, pažiūras, įsitikinimus, elgiasi ir gyvena savitai, tačiau svarbu nepažeisti nusistovėjusių normų. Reikia būti pakančiam kitų nuomonei, jei ji nesutampa su mūsų pažiūromis. Aklai gindami savo pažiūras, smerkdami kitų, būsime netolerantiški.Taigi, išorine elgesio kultūra, išreiškiama mandagumu, geru elgesiu. Mandagumu remiasi ir etiketas.EtiketasTerminas etiketas yra kiles is prancūzų kalbos žodžio etiqquete, reiškiančio etikete, kortele , iš graiku kalbos „ethos“- reiškia paprotys. Etiketas – sąvadas elgesio taisyklių, reguliuojančiu žmonių tarpusavio santykiu išorines formas. Kita prasme – tai elgesio, mandagumo forma, prigijusi ir paplitusi kokioje nors visuomeneje. Kai kurių etiketo normų šaknys siekia labai senus laikus (pvz., pasisveikinimas ištiesiant ranką, palinkėjimas sveikatos nusičiaudėjusiam), kitos yra jau naujųjų laikų padarinys Etiketo taisyklių visuma nusako tipiškas bendravimo situacijas ir konkrečias veiksmu formas. Griežtų , visiems vienodai privalomu etiketo taisyklių ir nera. Svarbiausia žmogui suprasti, kodėl reikia gražiai ir kultūringai elgtis. Jis nereglamentuoja žmogaus elgesio iki detaliu ir smulkmenėlių. Jis nurodo (ir pageidauja), kaip išsilavinęs, išsiauklėjęs žmogus privaletų elgtis, norėdamas pasiekti, kad jo veiksmai butu kitiems priimtini, malonus, neužgautų jų savigarbos. Jau minėjome, jog mandagumo esme sudaro pagarba ir palankumas žmonėms. Todėl etiketas pirmiausia remiasi mandagumu. Tačiau be pastarojo etiketo turini dar nusako ir :
Taktiškumas – gebėjimas kiekvienu atveju parinkti tinkamiausia tona, forma, del kurių ir nemalonus pokalbis pasidaro priimtinas, neleidžias žmogui jaustis pernelyg nepatogiai, nežeidžia jo žmogiškojo orumo. Etiketas grindžiamas ir kuklumu. Kuklumas –tai savęs, savo nuomones, dorovinių savybių vertinimas, atsižvelgiant ir lyginant jas su kitu žmonių nuomonėmis, vertinimais. Etiketa sieja trys bendri principai: pagarbumas, santūrumas, estetiškumas.Pagarbumas.Etiketas pirmiausia remiasi žmogaus vertes ir jo reikšmingumo pažinimu. Visos etiketo taisykles, liudija apie pagarba ir palankumą kitam žmogui. Todėl išorines etiketo formos yra giliai įprasmintos. Žmogaus vertingumo pripažinimas, pagarbos palankumo jam reiškimas, yra viena svarbiausių etiketo funkcijų.Santūrumas.Etiketas išreikšdamas pagarba ir palankumą kitiems žmonėms, suponuoja ir asmens tam tikra santyki su paciu savimi. Etiketas reikalauja kitus gerbti daugiau negu save pati.Bendraudamas su kitais žmonėmis, kiekvienas turi laikytis santūriai, save kontroliuoti, susitvardyti. Santūrumas neįmanomas be savianalizes. Santūrumas pirmiausia pasireiškia saiko pajautimu, taktiškumu, kuklumu. Estetiškumas. Etiketas grindžiamas ne tik geriu, bet ir grožiu. Jis tiesiog susijęs su estetiškumu. Tai ryšys dvejopas:1). Doras elgesys yra ne tik pasigerejimo, bet ir pasigrožėjimo objektas. Ir priešingai, nevalyvumas, šiurkštumas sukelia pasišlykštėjimą. Todėl neatsitiktinai sakoma, taip elgtis negražu. Vadinasi, nedoras ir nekultūringas elgesys tampa estetinio vertinimo objektu.2). Etiketas aprepia ir normina daugeli elgsenos bei laikysenos formų, kurios neturi tiesioginio ryšio su dorove. Pavyzdžiui: nedera klasėje sėdinčiam mokiniui rakštineti dantis, ar eiti prie lentos susikišus rankas į kišenes. Etiketas tai peikia, nes tai neestetiškaMokykla mums antrieji namai, kuriuose yra ir turi būti kasdienybes ir švenčių, šeimos narių, vyresnių ir jaunesnių. Su visais reikia mokėti gražiai ir kultūringai bendrauti. Mokykloje vis dažniau pastebime taktiškumo, mandagumo. Sudėtingesnėse situacijose dar pasitaiko užgauliojimų, moralų. Ko gero kiekviename kolektyve yra nelaimingų, konfliktuojančių, labai sunkaus charakterio žmonių.Elgesio kultūros problema buvo ir yra aktuali visais laikais. Norint sužinoti respondentų žinias apie etiketą ir mandagumą buvo pateikta keletas klausymų mokykloje.

2. Praktinė darbo dalis 2.1. Tyrimo tikslas, metodika ir organizavimas

Tyrimo tikslas buvo daugiau sužinoti apie mandagumo ir etiketo laikymąsi mokykloje. Mokiniams buvo sudaromos anketos (žr.priedai) norint sužinoti:ar etiketas jiems pažįstamas? Ar paiso etiketo bendraudami su mokytojais? Ar elgiantis mandagiai galima greičiau pasiekti norimo tikslo? Ir įvairūs klausimai, kurie padeda susidaryti vaizdą, kaip mokinius laikosi etiketo taisyklių mokykloje.

Anketos buvo sudaromos naudojantis literatūros pagalba, pateikiant aktualiausius klausymus mokiniams ir auklėtojai.Kad daugiau sužinotume apie etiketo ir mandagumo laikymąsi mokykloje, anketos buvo pateiktos mokiniams mokykloje. Jų pagalba daugiau sužinojome mums rūpimu klausimu. Duomenys apie mokinius respondentusNr. Duomenys Mokinių skaičius 1.1.1. MokyklaJuventos pagrindine 21 100,0

2.3 Mokinių apklausa ir rezultatai

1) Ar etiketo savoka Jums žinoma?

Iš histogramos matome, kad didžioji dalis mokinių ( 46) žino kas tai yra etiketas ir puikiai žino šios sąvokos taisykles. Žinoma yra mokinių tarpe ir tokių ( 26), kurie tik yra girdėję apie tokią sąvoka. Tai reikštų jog jie nėra pakankamai stipriai informuoti apie etiketą ir menkai žino taisykles. Labai maža dalis mokinių ( 8), nieko apie etiketą nežino. Galime prieiti išvados, jog vis dėlto per mažai mokiniai turi žinių apie etiketą, o ir mokykloje mokiniams suteikiama žinių apie etiketą nepakankamai, nes beveik puse mokinių yra arba tik girdėję apie etiketą arba iš viso apie ji nežino.

2) Ar etiketas Jums mokantis yra svarbus?

Iš diagramos matome, kad daugumai mokinių ( 72) etiketas yra iš tikrųjų mokantis svarbus, nes jie nori išmokti tinkamai elgtis, ir tą elgiasi rodyti aplinkiniams, tai yra draugams, mokytojams, o be to ir elgesys su mokytoju gali turėti įtakos mokymuisi. Mokinių tarpe yra ir tokių, kurie mano, jog mokantis etiketas yra nelabai svarbus ir labai mažai daliai mokinių yra visai nesvarbus.(5). Iš tokių duomenų galime teigti, kad ne visiems mikiniams priimtinos mandagaus, kultūringo elgesio taisyklės. Etiketo nesilaikymas reikštų ne tik jų nekultūringą elgesį , bet ir nepažangumą.

3)Ar paisote etiketo bendraudami su mokytojais?

Iš histogramos matome, kad didžiausia dalis mokinių (74) paiso etiketo bendraudami su mokytojais. Jie žino kas yra etiketas ir puikiai žino etiketo taisykles. Žinoma neapsieinama ir be tokių mokinių kurie elgiasi bendraudami su mokytojais savo nuožiūra. Aišku tas elgesys jų priklauso nuo to kiek gilios jų žinios mandagumo ir etiketo atžvilgiu.. Labai maža dalis mokinių bendraudami su mokytojais, retsykiais laikosi etiketo reikalavimų, arba visai jo nesilaiko. Galima būtų teigti, jog yra mokinių tarpe ir tokių, kurių žinos apie etiketą ir mandagumą yra labai menkos(4). Yra tokių , kurie nieko apie etiketą nežino. Galima būtų manyti , jog tokių mokinių elgesys su mokytojais yra ir nemandagus.3) Kas tai yra mandagumas?

Pagal duomenis į pateiktus klausymus mokiniai atsakė beveik po vienodai į visus klausymus. Galime teigti, jog mokinių nuomonės šiuo požiūriu yra įvairios. Atsakydami į klausymą kas yra mandagumas, mokiniai (36) atsakė, jog mandagumas yra dorovės rodiklis, jog, mandagumas yra taktiškumo rodyklis taktiškumo bei tolerancijos išraiška atsakė (30)o, kad mandagumas yra tam tikrų normų laikymasis bendraujant (34). Iš histogramos gaime teigti, jog mandagumo sąvoka yra visiems mokiniams gerai žinoma, tik kiekvienas jų , mandagumą suvokia savaip tai yra savo nuožiūra. 5) Koks jūsų manymu turėtų būti mandagus mokinys?

Iš histogramos matome, kad mokinių nuomonės yra įvairios. Kad galėtume teigti, jog mokinys yra mandagus mokiniai pasisakė įvairiai. Didžiausia dalis mokinių mano(32), kad mandagiam mokiniui turėtų būti svarbus santūrumas, kiek mažesnė dalis (28) , mano, jog mandagiam mokiniui turėtų būti svarbus estetiškumas , beveik vienodos dalys mokinių mano jog mandagus mokinys tas, kuri yra taktiškas ir tolerantiškas. Galima būtų teigti, jog mokiniai žino, koks yra mandagus mokinys, tik šiuo požiūriu jų nuomonės yra labai įvairios.

Klasės auklėtojo apklausaKaip etiketo taisykles ugdomos jūsų mokykloje, klaseje?Etiketo ir mandagumo ugdymo uždaviniai mūsų klasėje, mokykloje sprendžiami sėkmingai, todėl, kad čia geras mikroklimatas, vyrauja abipusis mokinių, ir mokytojų sutarimas. Klasėje kartą per savaite yra vedamos valandeles, kurių metu skiriu laiko ir supažindinu mokinius su etiketo taisyklėmis, kurių pravartu laikytis ne tik mokykloje, bet ir gatvėje, namuose ir kitur.

Ar etiketo taisyklų mokykloje mokoma tik pamoku metu?

Mokome ne tik pamokose. Mokome visur: ir pertraukų metu ir valgykloje, ir gatvėje, ir bibliotekoje .Elgesio kultūra – tai visa žmogaus veikla, visas jo pasaulis, visas jo gyvenimas.Vaikams primenu, kad visur ir visada reikia laikytis elementariausių mandagumo taisyklių. Mokau vaikus, kad jie kiekvieną dieną pasakytų nors po vieną nuoširdų žodį savo klasės draugams, mokytojams, tėvams, kad gerbtų mokytojus ir kitus vyresnius už save.

Kokia tūrėtų būti pagarba mokytojui, kad galėtume sakyti, jog mokinys kultūringas?

Konkrečiai ši pagarba gali būti įvairi: tai ir tvarkingai bei laiku atliktos užduotys, namų darbai, gražus atsistojimas sutinkant ar išlydint iš pamokos savo mokytoją, tyli klasė, rūstus žodis klasės draugui ar draugei, kai šis be perstojo plepa ir žinoma daugelis kitų.

Etiketo ir mandagumo klausymai šiandien ypač aktualus ir visus jaudina.Kaip tai pasiekti? Išmokti etiketo taisyklių ir jų laikytis?

Žinoma , tai labai svarbu. Galima tas taisykles ir nelabai mokėti, bet jas mokėdamas gali ir nebūti kultūringas žmogus. Griežtų visiems vienodai privalomų etiketo taisyklių nėra. Galbūt sunku būtų jas ir sukurti. Abejoju ar to reikia ir siekti. Mano nuomone svarbiausią, kad vaikai suprastų, kodėl reikia gražiai, mandagiai elgtis. Mandagiai elgdamiesi, vaikai daro stiprų poveikį kitiems, teikia jiems estetinį pasitenkinimą, užkrečia noru ir patiems siekti gražaus elgesio.

Kas Jūsų manymu tūrėtų mokyti mokinį mandagumo?Mūsų mokinius auklėja šeima, mokykla, draugai, televizija, aplinka kurioje jie gyvena. Lietuvos Respublikos Konstitucija teigia, kad už vaikų ugdymą atsakingi tėvai ir mokykla. Manau ši atsakomybė abipusė, nes tėvus ir mokytojus sieja vienas rūpestis- augantis žmogus, būsimas pilietis, kultūros kūrėjas, todėl manau, kad tėvų ir mokyklos bendradarbiavimas yra būtina sąlyga efektyviam mokinio elgesio kultūros ugdymui

Siūlymai klases auklėtojui

Auklėtojui siūlomi tokie renginiai:Disputas, etinis pokalbis, kino filmas ( pamokantis), neakivaizdinė kelionė ( pvz.: kultūringų žmonių šalį).Auklėtojas vienintelis, svarbiausias ir galima sakyti įgaliotas asmuo, kuris turi rūpintis savo klasės ugdymo procesų ir žinoma savo klasės kultūra. Jis turėtų pažinti ,bei įvertinti mokinių poelgius bei priežastis, darančias įtaką auklėtinių elgesiui. Svarbus yra ir auklėjamosios veiklos organizavimas. Kuris mano manymu turėtų remtis dorovines sąmonės, jausmų, elgesio integracija. Reikėtų taip pakreipti klases gyvenimą, kad auklėtiniai galėtų susipažinti su doro elgesio pavyzdžiais, bei juos reglamentuojančiomis normomis, mokytųsi jomis vadovautis, vertindami kitu ir savo poelgius. Kitaip sakant kad formuotu savo dorovine pozicija.Svarbu atkreipti dėmesį į tai kad tai kas mokoma, neprieštarautų tam, kas mokoma. Pavyzdžiui jei mokoma mandagumo, pagarbos reiškimo formų, tai būtina daryti mandagiai ir pagarbiai. Lygiai taip pat yra svarbu ne primesti, o atverti mokiniams dorines vertybes, mandagaus elgesio formas ir padėti jas sąmoningai pasirinkti. Svarbus manau, šiuo atveju ir pats mokytojo autoritetas. Siekiant mandagaus mokiniu elgesio , mokytojas pirmiausia privalo pats rūpintis savo elgesio kultūra, siekti žodžių bei veiksmų atisitikimo, turi būti išsiauklėjęs, mandagus, taktiškas, elegantiškas žmogus, kuriuo mokiniai tikėtų ir pasitikėtų, norėtų juo sekti.

Išvados

Išsiauklėjimas, mandagumas, geras ir gražus elgesys yra vienos svarbiausių prielaidų jaustis laisvai, nesuvaržytai, pasitikinčiai, pelnyti kitu žmonių simpatijas, pagarba,gebėti paprastai ir nuoširdžiai bendrauti. Todėl manau, reiktų nuolat kontroliuoti savo elgesį, mokantis etiketo taisyklių, ugdant estetinį skonį, tobulinant savo dvasini pasauli, santykius su kitais žmonėmis,formuojant kultūringo elgesio įgūdžius, kurie ilgainiui turėtų tapti įpročiais. Mokytojas turėtų stiprinti mokinių gerąsias puses ir slopinti tas elgesio formas, kurios veda į savigriova.

ANKETA MOKINIUI

Anketos klausimai orientuoti į mandagumo ir etiketo laikymasi. Anketą parengė Šiaulių universiteto IV kurso studente Irma Raščiūte kuri ruošia hodegetikos referatą „Etiketas ir mandagumas“. Anketa yra anoniminė, jos duomenys bus panaudoti tik referate. Iš anksto Jums dėkoju.1)Ar etiketo savoka jums pažistama? a) Puikiai žinau šias taisykles b) Sąvoka žinoma, tačiau išsamiai nesu susipažinęs,(-usi) c) Kažkur girdėta d) Nieko apie tai nežinau . 2) Ar etiketas Jums mokantis yra svarbus? a) svarbus, nes………………………………………………………………….. b) nelabai svarbus, nes………………………………………………………… b) nesvarbus, nes……………………………………………………………….. 3)Ar paisote etiketo bendraudami su mokytojais? a) Taip b) Savo nuožiura, c) Nelabai d) Kita…………………………………………………….. 4) Kas tai yra mandagumas? a) Tai dorovines kultūros rodiklis b) Tai taktiškumo ir tolerancijos išraiška. c) Tai tam tikru bendravimo normų laikymasis 5) Koks jusų manymu turetų buti mandagus mokinys? Parašykite apie tai. …………………………………………………………………………………………………………………………………………….

Kai kurie duomenys apie Jus: Jūs esate? a) mergina b) vaikinas Kurioje klasėje Jūs mokotės?……………………………..

Literatura:1. Bitinas B.( 1977. ) Pedagoginė etika. Vilnius2. Bitinas B. (. 1996. )Ugdymo filosofijos pagrindai . Vilnius.3. Magalinskiene V.( 1997) Šiek tiek apie etiketa. Vilnius. 4. Amy Vanderbilt .( 1996) Viskas apie etiketa. Vilnius.5. Darbuotojo etikos kodeksas.( 1996). 6. Profesinės etikos kodeksas (ICOM Code of Professional Ethics) (1999). 7. Žemaitis V.( 1997). Pedagoginis etiketas.Vilnius. 8. Stoškus V.( 1981) „Etiketas ir žmonių bendravimas“