Genetiškai modifikuoti organizmai

TURINYS
1. ĮVADAS..............................3

1.1. Tikslai ir uždaviniai..............................5
2. LITERATŪROS APŽVALGA..............................6

2.1. Genetiškai modifikuotų organizmų ir produktų klasifikavimas..............6

2.2. Genetiškai modifikuotų organizmų kūrimas.......................8

2.3. Genetiškai modifikuotų produktų ženklinimas.......................9

2.4. Genetiškai modifikuoti organizmai – teigiamas požiūris.................13

2.5. Genetiškai modifikuoti organizmai – neigiamas požiūris................14

2.6. Kaip išvengti genetiškai modifikuoto maisto?.......................15

LITERATŪROS SĄRAŠAS..............................25

1. ĮVADAS
Pastarųjų dviejų dešimtmečių laikotarpiu biotechnologija sulaukė išskirtinio dėmesio. Sparčiai jai vystantis, pasiektas aukštas ląstelės pažinimo lygis, kuris leidžia naudoti mažiausias organizmo daleles ir jų molekules. Fermentų pagalba tapo įmanoma „sukarpyti“ deoksiribonukleorūgšties (DNR) grandinę ir perkelti genus iš vieno organizmo į kitą. Taip atsirado galimybė sukurti naujus transgeninius (genetiškai modifikuotus) organizmus. Šių organizmų genetinė medžiaga yrra pakeičiama, ir jie įgyja tokias savybes, kokių negalėtų atsirasti organizmui dauginantis natūraliu būdu.
Vykstant tokiems procesams, sukuriami nauji organizmai iš augalų ar gyvūnų.
Tarkim, pasinaudojant šiais biotechnologijos atradimais, galima išvesti genetiškai modifikuotus augalus, kurie tampa atsparesni ligoms bei kenkėjams, geriau pakelia ekstremalias sąlygas: sausrą, šaltį, druskingą dirvožemį ir kt..
Vis dėlto dideliu greičiu besivystanti biotechnologija, JAV jau įgavo masinį pobūdį ir toliau plečiasi be didelių svarstymų. Kelios agrochemijos ir farmacijos kompanijos bando pakeisti žemės ūkį, gyvulininkystę ir galbūt net gyvybę žemėje. Milžiniškų paasaulio biotechnologijų kompanijų sukurtos genetiškai modifikuotos veislės užkariauja vis didesnius plotus. Genetiškai modifikuoti augalai plačiai pradedami auginti Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Kinijoje. Jie pamažu skverbiasi ir į Europą, nors pastaroji tam įvairiais būdais priešinasi („Lietuvos Aidas„, 2006).
Kol kas mokslas dar nedavė ko

onkretaus atsakymo, koks yra genetiškai modifikuotų organizmų poveikis žmogaus sveikatai ir aplinkai, nes šie produktai pasaulyje naudojami dar labai neseniai – apie 10 metų. Žinoma yra pavojus, dėl to, kad genetiškai modifikuoti organizmai pakliuvę į aplinką gali būti nebekontroliuojami, o tai gali sukelti nenuspėjamus ekologinius pokyčius. Be to įterpti svetimi genai gali veikti ne visada taip, kaip yra tikimasi. Genų inžinerijos metu yra sudėtinga numatyti, kurioje DNR grandinės vietoje įsiterps svetimas genas ir kaip jis sąveikaus su esamais genais. Todėl kartais į organizmą įvedami genai, gali tarpusavyje visiškai nederėti ar net būti netinkami maistui. Tuomet gali pradėti gamintis medžiagos – ksenobiotikai, kurių žmogus iki šiol nevartojo ir prie kurių organizmas neprisitaikęs. Tai gali iššaukti neigiamas organizmo reakcijas, tokias, kaip sunkūs apsinuodijimai, alergijos (Paulauskas, 2000).
Tačiau be paavojų ir neigiamų pusių genų inžinerija turi ir privalumų. Tarkim, genetiškai modifikuoti uodai su švytinčiomis lytinėmis liaukomis gali padėti kovoti su maliarija. Jei iš medūzų išskirtą fluorescencijos geną perkėlus į uodų organizmus, tai jo veikimas pasireiškia tik vyriškos lyties uodų lytinėse liaukose. Tuomet patinėliai gali poruotis, tačiau palikuonių nesulaukia, taigi uodų (maliarijos platintojų) populiacija sumažėja (“Sveikas žmogus”, 2005). Kuriamos ir klimato svyravimams atsparios veislės, kurias galima auginti ir žemdirbystei nepalankiose sąlygose . Be to formuojama nuomonė, kad genetiškai modifikuotas maistas išgelbės badaujančias pasaulio ša
alis (Paulauskas, 2004).
Dabar įvairiais teisiniais aktais yra reguliuojama veikla susijusi ne tik su genetiškai modifikuotais organizmais, bet ir su produktais, savo sudėtyje turinčiais genetiškai modifikuotų organizmų, bei pagamintų iš jų turinčių transgeninių nukleorūgščių ir baltymų (Uktverys,1999).
Dar nėra pakankamai informacijos ir patikimų mokslinių įrodymų, kurie mums leistų teigti, kad genetiškai modifikuoti organizmai ir iš jų gaminamas maistas yra visiškai nepavojingas nei supančiai aplinkai, nei žmonėms. Mes nežinome kokių pasekmių genetiškai modifikuoti organizmai turės bent jau netolimoje ateityje, todėl riziką reikia vertinti kiekvienu atskiru atveju.

1.1. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI:
Darbo tikslas: susipažinti su genetine modifikacija ir ištirti kokiais gentiškai modifikuotais produktais prekiaujama Šiaulių didžiuosiuose prekybos centruose.
Darbo uždaviniai:
1. Atlikti literatūros analizę apie genetiškai modifikuotus organizmus.
2. Pasidomėti, kaip genetiškai modifikuoti maisto produktai ženklinami.
3. Išsiaiškinti teigiamus ir neigiamus genetiškai modifikuotų organizmų aspektus.
4. Išsiaiškinti, kokie genetiškai modifikuoti produktai parduodami Šiaulių didžiuosiuose prekybos centruose.

2. LITERATŪROS APŽVALGA:
2.1. Genetiškai modifikuotų organizmų ir produktų klasifikavimas:
Genų inžinerija – tai vieno ar keleto genų perkėlimas iš vieno organizmo į kitą. Taip sukurti transgeniniai organizmai su svetimais genais apima metodikas, kuriomis iš organizmo paimama genetinė medžiaga, iškerpama ir naujai sujungiama, sudarant naujas kombinacijas, padidinant rekombinuotos DNR kopijų skaičių ir pakeliant ją į kitus organizmus (Anonimas 1, 2002).

Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) yra tokie organizmai, genai ar genetinė medžiaga kur buvo atlikta modifikacija natūraliai nevykstanti gamtoje (http://www.hse.gov.uk/biosafety/gmo/index.htm ).

. GMO pavyzdžiu gali būti kukurūzas, kuris modifikuotas įvedus Cry geną iš bakterijos Bacilus thuringiensis, kas suteikia atsparumą kukurūzų stiebų graužėjams. Ši savybė leidžia mažinti naudojamų pesticidų kiekį ir taip tausoja gamtą (Tourte Yves, 2004).
Vis dėlto genetiškai modifikuoti organizmai, pagal savo sudėtį, kilmę, taikymo pobūdį bei riziką žmogaus sveikatai ir aplinkai yra skirtingi, o jų klasifikacija taip pat yra įvairiapusė. Genetiškai modifikuoti organizmai gali būti klasifikuojami pagal priklausomybę taksonominei grupei:
• Genetiškai modifikuoti mikroorganizmai.
• Genetiškai modifikuoti augalai.
• Genetiškai modifikuoti gyvūnai (Paulauskas, 2004).
Be to genetiškai modifikuotų organizmų klasifikavime yra labai svarbi šių organizmų keliama rizika žmogaus sveikatai bei aplinkai. Dėl to šie organizmai dar yra klasifikuojami pagal jų keliamą riziką:
1.1. Genetiškai modifikuoti mikroorganizmai:
1.1.1. Pirmoji klasė – nepatogeniniai, žmogaus sveikatai ir aplinkai nekeliantys rizikos genetiškai modifikuoti organizmai.
1.1.2.Antroji klasė – genetiškai modifikuoti organizmai, gauti iš potencialiai patogeniškų mikroorganizmų.
1.1.3. Trečioji klasė – genetiškai modifikuoti organizmai, pasižymintys dideliu rizikos laipsniu, žmonėms sukeliantys sunkias ligas, galintys išplisti aplinkoje.
1.2. Genetiškai modifikuoti augalai, jų dauginamoji medžiaga ir genetiškai modifikuoti gyvūnai:
1.2.1. Keliantys didelę riziką;
1.2.2. Keliantys vidutinio lygio riziką;
1.2.3. Keliantys nedidelę riziką;
1.2.4..Keliantys nežymią riziką.(Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas, 2001).
2. Genetiškai modifikuoti organizmai klasifikuojami pagal taikymo srities kriterijų:
2.1. Genetiškai modifikuoti mikroorganizmai:
2.1.1. Producentai, naudojami ne maisto produktų gamyboje;
2.1.2. Reducentai, naudojami atliekų utilizavimui;
2.1.3. Naudojami (taikomi) kitose srityse;
2.2. Genetiškai modifikuoti augalai, jų dauginamoji medžiaga:
2.2.1. Herbicidams tolerantiški;
2.2.2. Atsparūs (rezistentiški) virusinėms ligoms;
2.2.3. Atsparūs (rezistentiški) grybinėms ligoms;
2.2.4. Atsparūs va
abzdžiams;
2.2.5. Kombinuotas atsparumas vabzdžiams/tolerantiškumas herbicidams;
2.2.6. Turintys antibiotikams rezistentiškus genus-žymenis;
2.2.7. Pasižymintys kitomis savybėmis;
2.3. Genetiškai modifikuoti gyvūnai:
2.3.1. Laboratoriniai gyvūnai;
2.3.2. Dekoratyviniai gyvūnai;
2.3.3. Gyvūnai, vartojami maistui;
2.3.4. Kiti gyvūnai. (Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas, 2001)
Genetiškai modifikuotų produktų klasifikavime yra labai svarbu, kur šie produktai bus panaudoti, todėl jie gali būti klasifikuojami pagal taikymo srities kriterijų:
• Genetiškai modifikuoti maisto produktai;
• Genetiškai modifikuoti gyvulių pašarai ir jų priedai;
• Medicininiai produktai, vaistai, susidedantys iš genetiškai modifikuotų organizmų;
• Veterinarijos vaistai, įranga, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų;
• Genetiškai modifikuoti organizmai naudojami ribotiems tikslams – mokymo, tyrimo, plėtros, nepramoninėje veikloje;
• Genetiškai modifikuotų techninių (ne maistinių) augalų produktai;
• Genetiškai modifikuotų gyvūnų pagaminti produktai, naudojami ne maisto pramonėje (Paulauskas, 2004).
2.2. Genetiškai modifikuotų organizmų kūrimas:

Kad pagaminti genetiškai modifikuotą organizmą, naujos kombinacijos genetinė medžiaga turi būti pirmiausia sukonstruota naudojantis fermentais, perkerpant ir sujungiant iš skirtingų šaltinių paimtą DNR į vieną seką (Свердлов Е. Что может генная инженерия. // Здоровье, 2002, № 1, с. 51–54.). Genų technologijai svarbu, kad svetima DNR lengvai patektų į ląstelę ir galėtų savarankiškai dvigubėti. DNR molekulė, kurią reikia įterpti į ląstelę, sujungiama su tam tikra DNR molekule, vadinama vektoriumi. Vektoriaus ir svetimo fragmento hibridas- .rekombinantinė molekulė ( 1 pav.). Jai sukurti reikia:
1. DNR molekulės (viso geno, geno dalies ar kito reikiamo DNR fragmento), kurią norima perkelti į konkretų organizmą.
2. Vektoriaus, t.y. priemonės svetimai DNR molekulei įterpti į kito organizmo recipiento ląstelę.
3. Restrikcijos endonukleazių, kurios sukarpo svetimą DNR molekulę į tam tikrus fragmentus ir perkerpa vektoriaus molekulę.
4. Fermento DNR lipazės, kuris svetimos DNR fragmentą ir vektoriaus DNR sujungia į rekombinantinės DNR molekulę (Kučinskas, 2001).

1 pav. Genetiškai modifikuoto organizmo kūrimas (Kučinskas, 2001)
Tokios naujos DNR molekulės įterpiamos į recipiento ląsteles, kuriose jos:
1. Pagausinamos bei vėl išskiriamos ir naudojamos toliau.
2. Suteikia recipientui naujų savybių, nes ima veikti į rekombinantinės DNR molekulę implantuotas svetimas genas (Kučinskas, 2001).
Tuo tarpu tradicinis kryžminimas paremtas dauginimusi, kur palikuonis gali turėti tik tos pačios ar labai artimos rūšies individai. Palikuonys turi abiejų tėvų genus, kurie koduoja tas pačias funkcijas atliekančių genų skirtingus variantus. GMO apeina reprodukciją ir leidžia įgyti naujus genus, atliekančius naują funkciją, nes suteikiamos naujos kombinacijos galinčios įvairiai sąveikauti su nuosavais, šeimininko organizmo genais. Paprasta selekcija lengviau nuspėjamas ir kontroliuojamas procesas, bet jis gali užtrukti daug metų, kol bus pasiektas norimos savybės pasireiškimas fenotipe, o genetinė inžinerija tai leidžia atlikti nepalyginant greičiau (Anonimas 2, 2002).

2.2. Genetiškai modifikuotų produktų ženklinimas:

Anksčiau lietuviai nebuvo įpratę skaityti prekių etikečių ir ieškoti užrašo “genetiškai modifikuota”. Didžioji dalis produktų buvo pagaminti Lietuvoje, nebuvo genetiškai modifikuoti. Po truputį Lietuvos parduotuvėse atsirado labai įvairių, nežinia, kur ir kaip tiksliai pagamintų maisto produktų. Šiandieninėje maisto produktų rinkoje iš gausybės pažįstamų ir visiškai naujų maisto produktų vartotojams sudėtinga atsirinkti tokius, kurie leistų organizuoti sveiką asmens ir šeimos mitybą, padėtų išvengti sveikatos sutrikimų, atsirandančių dėl netinkamų maisto produktų vartojimo.
Ar pirkti ir vartoti genetiškai modifikuotą maistą vartotojui apsispręsti turi padėti informacija.
Genetiškai modifikuoto maisto prekybos bei šių produktų žymėjimo taisyklės, kurias nustatė Europos Sąjunga, yra vienos iš griežčiausių pasaulyje. Reikalaujama maisto prekių etiketėse žymėti genetiškai modifikuotas sudedamąsias dalis, jeigu jų yra daugiau nei 0,9 procento. Taisyklėse nurodoma, kad teikiant į rinką genetiškai modifikuotus organizmus ar genetiškai modifikuotus produktus, etiketėje ant pakuotės, o jeigu gaminys neįpakuotas – šalia jo matomoje vietoje turi būti aiškiai užrašyta: „Genetiškai modifikuoti organizmai“, „Šio produkto sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų“, „Pagaminta iš genetiškai modifikuotų.“ Pagal Europos Sąjungos tarybos nutarimą, GMO žymimi kiekvienoje stadijoje unikaliu ženklu, sudarytu iš skaičių ir raidžių, nuo patentavimo iki jų atsiradimo ant prekybos centrų lentynų. (http://www.zum.lt/min/Informacija/dsp_news.cfm?).
Reikalavimai dėl maisto žymėjimo taip pat yra nurodyti ir Higienos normoje HN 106 :2001 „ Naujų maisto produktų ir naujo maisto ingredientai“, kuri iš esmės atitinka Europos Sąjungos “ Naujojo maisto reglamentą“ . Ši norma įsigaliojo nuo 2002m. liepos 1 dienos. Taip pat nurodoma, kad naujų maisto produktų ir naujų maisto ingredientų valstybinę saugos ir higieninę ekspertizę atlieka Respublikinis mitybos centras, remdamasis Naujų maisto produktų mokslinio komiteto, mokslo tyrimų įstaigų, komisijų, komitetų, tarybų išvadomis ir rekomendacijomis („Valstybės žinios“, 2002).
Mūsų šalyje maisto produktų analizę įvertinant mikotoksinus, maisto produktų sudėties, kenkėjų buvimą, mikrobiologinę taršą, genetiškai modifikuotų maisto produktų buvimą šalies produkcijoje bei iš trečiųjų šalių įvežamuose gaminiuose bei kitus rodiklius tyria Nacionalinės veterinarijos laboratorijos genetiškai modifikuotų organizmų tyrimų skyrius (http://www.nvl.lt/Default.aspx?tabid=713). Nacionalinėje veterinarijos laboratorijos genetiškai modifikuotų organizmų tyrimų skyriaus duomenimis 2006 metais laboratorijoje ištirta 50 mėginių. GMO aptikta vienuolikoje. Nustatyti du pažeidimai, kai importuotojai nepaženklino produktų, jog juose esama genetiškai modifikuotų organizmų. Mūsų šalies maisto ir veterinarijos tarnybų inspektoriai tyrimams atrinko 26 pavadinimų sojų ir kukurūzų produktų mėginius genetinėms modifikacijoms nustatyti. Nustatyta, jog GMO dažniausiai aptinkami aliejuje, margarine.
Be Nacionalinės veterinarijos laboratorijos, genetiškai modifikuotų organizmų įvežimą bei žymėjimą reglamentuoja įvairūs teisės aktai. Europos Sąjungos lygiu biotechnologiją reglamentuojantys teisės aktai atsirado 1990 metų pradžioje ir nuo to laiko teisinė sistema buvo nuolat peržiūrima ir papildoma. Nuo 2001 metų prasidėjo intensyvus genetiškai modifikuotų organizmų sektoriaus teisinės bei institucinės bazės tobulinimo procesas, kuriuo siekiama sukurti integruotą,.sisteminį.požiūrį.į.bet.kokį.genetiškai.modifikuotų.organizmų.naudojimą.(www.euro.lt/Pov_tyrimai/docs/901.pdf)..Lietuvos.Respublikos.“Genetiškai.modifikuotų.organizmų”.įstaty-mas priimtas 2001 m. birželio 12 d., Lietuvos Respublikos seimo, ir įsigaliojo nuo 2002 m. gruodžio 31 d. Šis įstatymas skirtas reglamentuoti veiklos, susijusios su genetiškai modifikuotų organizmų ir genetiškai modifikuotų produktų naudojimu, valdymu, rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai įvertinimu, išleidimu į aplinką bei tiekimu į rinką. Pagal įstatymą GMO valdymą atlieka Aplinkos ministerija („Valstybės žinios“, 2001).

Įsakyme „Dėl genetiškai modifikuotų organizmų valdymo priežiūros komiteto sudarymo ir jo nuostatų patvirtinimo“, skelbiama, kad priežiūros komiteto pagrindinis uždavinys – padėti užtikrinti GMO naudojimo principus, išdėstytus Lietuvos Respublikos teisės aktuose, Kartochemos protokole, Europos Sąjungos direktyvose bei kituose teisės aktuose. Komitetas sudarytas.proporciniu.principu:iš.gamybininkų,.mokslininkų,.valstybės.tarnautojų,.nevyriausybi-nių organizacijų narių (Mačiūnaitė, 2003).
Prieš išleisdami genetiškai modifikuotus organizmus ir genetiškai modifikuotus produktus į rinką ar aplinką naudotojai turi pateikti Aplinkos ministerijai pranešimą ir šiai veiklai gauti leidimą pagal Aplinkos ministro įsakymu nustatytą „Genetiškai modifikuotų organizmų ar jų produktų pateikimo į rinką, apgalvoto išleidimo į aplinką ar ribotai naudoti pranešimų Lietuvos Respublikoje pateikimo ir leidimų išdavimo tvarką“. Gavusi prašymą su visais reikiamais dokumentais, Aplinkos Ministerija išsiunčia informaciją valstybės institucijoms, genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo Priežiūros komitetui ir GMO Ekspertų komitetui dėl išvadų. Gavusi išvadas, Aplinkos Ministerija per 90 dienų nuo pranešimo pateikimo dienos, išnagrinėja išvadas ir nusprendžia ar GMO arba genetiškai modifikuoti produktai gali būti tiekiami į rinką. Tuomet gaunamas leidimas arba ne (www.gmo.am.lt).

Taip pat yra nustatyta LR Aplinkos ministro, LR Sveikatos apsaugos ministro, LR Žemės ūkio ministro, bei Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorių įsakymu „Genetiškai modifikuotų organizmų ir genetiškai modifikuotų produktų rizikos žmonių ir gyvūnų sveikatai, bei aplinkai ir žemės ūkiui vertinimo tvarka“, kuri numato veiklą susijusią su GMO ir produktų, turinčių GMO, rizikos žmonių bei gyvūnų sveikatai, aplinkai ir žemės ūkiui.vertinimo.tikslus,.metodus.bei.atlikimo.tvarką.(http://www.zum.lt/min/index.cfm?fuseaction=displayHTML&attributes.file=File_1206.cfm&langparam=LT).
Europos.Sąjungos.institucijos,.atsakingos.už.naujų.genetiškai.modifikuotų.produktų įteisinimą, jų atžvilgiu vykdo labai griežtą ir skaidrią kontrolės politiką. Genetiškai modifikuotų produktai yra išsamiai tiriami, atliekamas produktų saugos ir rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai įvertinimas, vadovaujantis daug griežtesniais reikalavimais, nei keliamais tradiciniams.maisto.produktams.(www.euro.lt/Pov_tyrimai/docs/901.pdf)..GMO.platinti Europos Sąjungoje galima tik gavus oficialų leidimą, kurį suteikia Europos Komisija ir visų šalių narių atstovai. Šiandien pagal šiuos reikalavimus yra įteisinta 18 genetiškai modifikuotų produktų: atsparus herbicidui – bromoksinilui tabakas; rapsas, cikorija ir Bt-kukurūzai, atsparūs herbicidui – gliufosinato amoniui; sojos pupelės, atsparios glifosatui; taip pat kai kurios gvazdikų veislės su pakeistomis žiedų spalvomis (Anonimas 1,2001).
Nuo 1998 m. pabaigos Europos Sąjungoje nebuvo įteisintas nei vienas naujas GMO gaminys. To priežastis moratoriumas, kurį yra paskelbusios šešios šalys narės (Prancūzija, Danija, Italija, Graikija, Austrija, Liuksemburgas). Nors šį sprendimą priėmė aukščiausia šalies valdžia, didžiulę įtaką padarė visuomeninės organizacijos ir patys pirkėjai: genetiškai modifikuoto maisto vartotojai nenori pirkti, todėl prekybininkams nepelninga gaminti ir importuoti šiuos produktus ( Anonimas 1, 2001).

2000 m. sausį buvo parengtas naujas dokumentas ¬Biologinės įvairovės konvencijos Biosaugumo (,,Biosafety”) protokolas, dar vadinamas Kartagenos. Jis reguliuoja GMO importą ir eksportą, nustatoma, kad šalis norinti įvežti GMO, turi gauti šalies, į kurią įveža, sutikimą. Kiekviena šalis gali remtis “atsargumo principu” ir uždrausti bet kokį GMO įvežimą tol, kol nebus moksliškai įrodytas organizmo visiškas nekenksmingumas. Šalis taip pat gali uždrausti įvežti GMO dėl socialinių – ekonominių motyvų, dėl poveikio bio-įvairovei. Lietuva šį protokolą pasirašė 2000 m. gegužės 24 d. Nairobyje, ratifikuoti numatoma 2004 metais (Anonimas1, 2001).

Jungtinių Tautų Konvencijoje ,,Dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais” (Orhuso konvencijoje) yra minima ir galimybė gauti informaciją apie GMO, jų platinimo vietas. Šiuo metu svarstoma galimybė į konvenciją įtraukti atskirus punktus dėl visuomenės dalyvavimo sprendžiant GMO klausimus bei dėl GM maisto žymėjimo (Anonimas 1, 2001).
Genetiškai modifikuotų organizmų valdymo sektorius yra vienas iš sudėtingiausių aplinkosaugos sektorių Europos Sąjungoje. Bendriausiai GMO naudojimą būtų galima išskirti į dvi kategorijas: ribotas naudojimas ir apgalvotas išleidimas į aplinką. Šias dvi GMO naudojimo rūšis reglamentuoja dvi taip vadinamos horizontalios (bendrosios) direktyvos:
– direktyva 90/219/EB dėl riboto genetiškai modifikuotų mikroorganizmų naudojimo;
– direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų GMO apgalvoto išleidimo į aplinką (pakeitusi direktyvą 90/220/EEB).
Direktyva 2001/18/EB reglamentuoja GMO apgalvoto išleidimo į aplinką tvarką. Direktyvą 2001/18/EB pakeitė anksčiau galiojusią to paties pavadinimo direktyvą 90/220/EEB, kuri nustojo galioti nuo 2002 m. spalio 17 d. (http://gmo.am.lt/lt/article?articleID=228&rubricID=44) Ši direktyva yra visų Europos Sąjungos teisės aktų dėl GMO pagrindas. Be šių pagrindinių teisės aktų, genetiškai modifikuotų organizmų naudojimą reglamentuoja šakiniai Europos Sąjungos teisės aktai, apibrėžiantys gaminių, kuriuose gali būti genetiškai modifikuotų organizmų, naudojimą. Pagrindiniai šakiniai teisės aktai, kuriuose reglamentuojamas GMO turinčių gaminių naudojimas yra:
• Reglamentas dėl medicininių gaminių (2309/93);
• Reglamentas dėl naujų maisto produktų ir ingredientų (258/97);
• Gyvulių pašaro priedų direktyvos papildymas 94/40/EB;
• Sėklų direktyvas papildanti direktyva 98/95/EB. (Paulauskas,2004) Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas 258/97/EB dėl naujų maisto produktų ir naujų maisto ingredientų, kuris yra skirtas reguliuoti konkrečiai veiklai susijusiai su genetiškai modifikuotais maisto produktais. 1997m. išleistas ir Komisijos 50/2000 reglamentas, įpareigojantis žymėti maisto produktus ir maisto komponentus, kurie turi tokių priedų, kurie yra genetiškai modifikuoti arba tiesiog pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų (Paulauskas, 2004).
GMO teisės bazė veikia ir Baltijos Šalyse. Štai Estijoje įstatymas „ Dėl genetiškai modifikuotų organizmų patekimo į aplinką „įsigaliojo nuo 1999m sausio 13d.. Šiuo įstatymu yra kontroliuojamas GMO patekimas į aplinką bei genetiškai modifikuoto maisto produktų vartojimas (Anonimas 1, 2001).Latvijoje genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo ir platinimo įstatymas buvo priimtas 2000m, o genetiškai modifikuoto maisto žymėjimo įstatymas įsigaliojo nuo 2001 m., tačiau iki šiol nėra prekiaujama oficialiai pažymėtais genetiškai modifikuoto produktais(Anonimas 1, 2001).

2.4.Genetiškai modifikuotų organizmų – teigiamas požiūris:

Mokslas sparčiai ir nesustabdomai veržiasi į genų inžinerijos sritį, daugelis sudėtingų bandymų atliekama mėgintuvėliuose. Biotechnologijos stebuklai atveria naują mikroorganizmų, augalų ir gyvūnų patobulinimų erą. Manoma, jog genetinės inžinerijos metodai sutaupo laiką, sumažina kainą, ir darbą reikalingą sukurti naujus norimų savybių organizmus.
Įžvelgiami teigiami aspektai genetiškai modifikuotų organizmų.Viena pirmųjų medžiagų gautų genų perkėlimo iš gyvūnų į mikroorganizmus dėka yra insulinas bei augimo hormonas. Manoma, jog insulino, reikalingo diabetui gydyti, gavimas biotechnologijos metodais yra pigesnis, o žmogaus augimo hormoną, reikalingą blogai augantiems vaikams gydyti, jau galima išgauti dideliais kiekiais (Anonimas 2, 2002).
Naudojamos ir biotechnologijos būdu pagamintos vakcinos.Yra pagamintos vakcinos, kurios naudojamos sukurti imunitetą infekcijos sukėlėjui, kad žmogus ta liga nesirgtų (Mader, 1999)
Išaiškintas žmogaus genomas. Tai didžiulis žingsnis į priekį gydant įvairias sunkias ligas – taip pat vėžį. Manoma, kad ateityje patikrinus embrioną ir radus genų pažeidimus, bus galima įkelti sveiką geną ir taip spręsti apsigimimų problemas (Mačiūnaitė, 2001). Tuo tarpu genetiškai modifikuotas bakterijas galima panaudoti teršalams šalinti iš aplinkos, derlingumui didinti bei kovai su vabzdžiais kenkėjais.
Pasinaudojus tuo, kad genetinės modifikacijos dėka galima pakeisti augalų ir gyvūnų genotipą, o tuo pačiu ir fenotipą, kuriamos veislės atsparios kenkėjams, pesticidams, kultūros geriau pakelia ekstremalias aplinkos sąlygas (sausrą, šaltį, druskingą dirvožemį), o sujungus genus, galima augalų rūšis praturtinti vitaminais ar baltymais, kuriose šios medžiagos šiaip nerandamos (Paulauskas, 2004). Pavyzdžiui, „ Auksiniai ryžiai“ gamina didesnį vitamino A kiekį (Anonimas 1, 2002).
Šiuolaikinės genetinės modifikacijos plačiai naudojamos naminių gyvulių biocheminių savybių, hormonų balanso arba savybių baltyminių produktų pakeitimui. Pavyzdžiui: japonų mokslininkai įterpė į kiaulės organizmą špinatų geną. Mokslininkai teigia, kad šių kiaulių mėsą valgyti sveikiau, nes 20 proc. mėsoje esančių riebalų sudaro nesočiosios riebalų rūgštys. („Sveikas žmogus“, 2005). Tokio tipo technologijos taip pat leidžia sukurti ir genetiškai modifikuotas karves, duodančias daugiau pieno, avis pasižyminčias greitesniu vilnos augimu ir nereikalaujančių papildomų pašarų priedų („Sveikas žmogus“ , 2005).
Biotechnologijos kompanijos teigia, kad genetiškai modifikuotas maistas pigesnis, lengviau pagaminamas ir kokybiškesnis. Manoma, jog tokiu maistu lengviau būtų aprūpinti badaujančias šalis. Be šių pasiekimų, genetikai yra pasiryžę pateikti ir daugiau savo veikalų, tokių, kaip augalų, nebijančių kenkėjų, duodančių didžiulį derlių, nesenstančių, nebijančių pelėsio ar netinkamo laikymo; gyvulių, duodančių daugiau pieno, auginančių didesnę mėsos masę; vitaminų, padarytų iš mikroorganizmų, ir žinoma tai dar ne pabaiga (Anonimas 2, 2002).

2.5. Genetiškai modifikuoti organizmai – neigiamas požiūris:

Genų inžinerija pateikiama kaip pažangiausia mokslo sritis. Yra formuojama nuomonė, kad genetiškai modifikuotas maistas išgelbės pasaulį nuo bado. Klausimams vietos nepaliekama. Bet klausimų kyla. Tokių kaip: koks yra genetiškai modifikuotų kultūrų poveikis aplinkai? Koks yra genetiškai modifikuoto maisto poveikis žmogaus sveikatai? Galima – ir reikia – suabejoti genetiškai modifikuoto maisto būtinumu ir realiai įvertinti keliamą riziką. Nes ant svarstyklių lėkštelės padėta pernelyg daug: mūsų maisto natūralumas ir saugumas, darni ekologinė pusiausvyra bei socialinė pasaulio padėtis. Nors nėra jokių įrodymų dėl neigiamo GMO poveikio žmonių sveikatai, daugelis Europos Sąjungos vyriausybių, ūkininkų ir vartotojų į šias kultūras žvelgia nepatikliai ( http://www.europarl.europa.eu/news/public/story_page/032-11626-283-10-41-904-20061012STO11625-2006-10-10-2006/default_lt.htm).

Pasigirsta nemažai diskusijų apie galimą genetiškai modifikuotų organizmų išplitimą natūralioje gamtoje ir galimą jų žalą laukinei gamtai. Manoma, jog iš kontroliuojamo lauko „pabėgusios“ genetiškai modifikuotų augalų rūšys gali išplisti laukinėje gamtoje ir savo vyravimu suardyti nusistovėjusią ekologinę pusiausvyrą. Genetiškai modifikuoti augalai gali kryžmintis su laukinėmis rūšimis. Iki šiol žinomas ne vienas pavyzdys, kai genetiškai modifikuotas organizmas pradėjo plisti aplinkoje. Svetimų rūšių invazija neaplenkė ir Lietuvos: kanadinė audinė, atkeliavusi į Lietuvą beveik visiškai išstūmė vietinę europinę audinę (Anonimas 1, 2001). Šie ir kiti pavyzdžiai skatina gerokai pagalvoti, ar taip neatsitiks ir su genetiškai modifikuotais augalais bei gyvūnais (Anonimas 1, 2001).
Štai auginant augalus atsparius herbicidams sunaudojama 3 kartus daugiau herbicidų nei įprasta. Pavyzdžiui, jei cukraus bendrovė į Lietuvą įveža genetiškai modifikuotus herbicidams atsparius cukrinius runkelius, tai tokie runkeliai gali susikryžminti su savo laukiniais giminaičiais – piktžolėmis. Prieš naują superpiktžolę kovoti būtų labai sunku, nes jos neveiktų chemikalai. Ūkininkas, augindamas herbicidams atsparius augalus, vietoj ravėjimo piltų dideles dozes chemikalų. Dideli kiekiai nualina dirvožemio organizmus, blogėja dirvos savybės, žūsta mikroorganizmai, grybai, smulkūs gyvūnai.(„Žalioji Lietuva“, 2006). Reiktų neužmiršti ir genetiškai modifikuoto maisto įtakos mūsų sveikatai. Minimos tik kelios galimos genetiškai modifikuotų organizmų įtakos žmonių sveikatai kryptys: toksiškumas, kancerogeninis poveikis, alerginės reakcijos ( Слепчук Е., 2001). Jau pasigirsta kalbų ir apie galimą genetiškai modifikuotų organizmų poveikį lytiniai sistemai. Teigiama, jog genetiškai modifikuoti augalai kelia riziką žemės ūkiui, ir ypač ekologiniams ūkiams. Taigi, egzistuoja nemažai problemų, galinčių kelti potencialų pavojų. Nemažai jų slypi pačioje genetinės inžinerijos procedūroje, nes naudojant šiuolaikinius DNR rekombinacijos metodus, modifikacijos rezultatai visiškai priklausomi nuo atsitiktinių, nenumatytų pokyčių. Šie pokyčiai gali iš esmės paveikti funkcines ir struktūros savybes, o prognozuoti juos šiuo metu praktiškai neįmanoma ( Слепчук Е., 2001).

2.6. Kaip išvengti GM maisto?

Genetiškai modifikuotas produktas sukuriamas naujomis technologijomis. Kol kas ir mokslininkai negali duoti atsakymo apie šių produktų poveikį žmogui, be to turime ir per mažai informacijos bei patikimų mokslinių įrodymų, kurie mums leistų teigti, kad GMO ir iš jų gaminamas maistas yra visiškai nepavojingas nei supančiai aplinkai, nei mums. Mes nežinome, kokių pasekmių GMO turės netolimoje ateityje, ir tuo labiau negalime nuspėti, kokią ateitį kuriame savo palikuonims. Kol neįsitikinome genetiškai modifikuoto maisto saugumu, todėl turėtume patys imtis priemonių, kad išvengtume galimų žalingų pasekmių. Tam nereikia dėti ypatingų pastangų. Tiesiog kiekvienas pirkėjas turi teisę rinktis, pirkti arba nepirkti genetiškai modifikuotą maistą.

Patikimiausias kelias išvengti genetiškai modifikuoto maisto, yra:
• pirkti ekologišką maistą , nes naudoti GMO yra uždrausta ekologiškuose ūkiuose;
• pirkti neapdorotą maistą (šviežius vaisius ir daržoves lengviau ištirti ir nustatyti GMO. Konservuotame maiste yra daug maisto priedų, todėl nustatyti genetiškai modifikuotus produktus techniškai nebeįmanoma);
• vengti maisto, importuoto iš JAV, Kanados ir Argentinos (šiose šalyse užauginama 95 proc. GM produkcijos) (Anonimas 1, 2001) Prekybos centruose galima nusipirkti specialiu ženklu paženklintų ekologiškų daržovių: pomidorų, patisonų, burokėlių, kaliaropių, bulvių ir daigintų kviečių. Taip pat yra ekologiško produkto ženklu pažymėtų pieno produktų: jogurto, kefyro, pieno bei kruopų, žirnių, miltų, kavos, arbatos, medaus, uogienės.
Žmonėms reiktų žinoti, jog ekologiški produktai nėra genetiškai modifikuoti, jie pasižymi geromis skoninėmis ir maistinėmis savybėmis, gaminant nenaudojama sintetinių cheminių medžiagų, antibiotikų, hormonų. Be to norint įsigyti tokių produktų, reiktų perkant produktą atkreipti dėmesį į tai, kad ekologiški produktai žymimi skirtingais kiekvienos šalies logotipais arba bendru Europos Sąjungos ženklu, o “EKO agros” logotipu žymimi tik Lietuvoje pagaminti ekologiški produktai (http://www.europarl.europa.eu/news/public/story_page/032-3811-064-03-10-904-20070306STO03810-2007-05-03-2007/default_lt.htm).

LITERATŪROS SĄRAŠAS:
1. Genetiškai modifikuoti organizmai gamtoje ir mūsų gyvenime. V. Gamtos apsaugos draugija. 2002 (Anonimas1)
2. A.Paulauskas, Genetiškai modifikuoti organizmai,V. 2004
3. V. Kučinskas, Genetika, V. 2001
4. Tourte Yves, Genetically modified organisms : transgenesis in plants,. 2004
5. Genetically engineered organisms : assessing environmental and human health effects. CRS press . 2002 (Anonimas 2)
6. S.Mader, Biologija I knyga V.,1999
7. Mačiūnaitė,Ar mums reikia GMO? Žaliasis pasaulis. 2001 03 08 Nr.10(336) p.10
8. Mačiūnaitė,Tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų , reglamentuojančių šiuolaikinių modernių biotechnologijų saugų naudojimą ir susijusių su Biosaugumo protokolo reikalavimų įgyvendinimu ES ir Lietuvoje, analizė ir apžvalga . V.,2003, p. 31
9. “Žalioji Lietuva”, 2006 kovas Nr.5 (253)
10. “Sveikas žmogus”, 2005 Nr.11, p. 38.
11. Valstybės žinios, 2002 03 09, Nr. 26-945
12. Valstybės žinios, 2001 06 12, Nr. 56-1976
13. A. Svirskis, „Lietuvos Aidas„ 2006 04 20 Nr.10 p.8
14. A. Uktverys, Ar galimos bulvės ir lydekos jungtuvės? Žaliasis pasaulis 1999 03 11 Nr.10 (248) p.11
15. “Gydymo menas” 2004 m. Nr. 8
16. Свердлов Е., Что может генная инженерия. // Здоровье, 2002, № 1, c. 51–54.
17. Слепчук Е., О чем молчит великая молекула. // Эхо планеты, 2001, № 9, c. 32–34.
18. www.gmo.am.lt 2007 03 14
19. www. gmoinfo.jrc.it 2007 317
20. Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas V.,2001
www3.lrs.lt
21. www.hse.gov.uk/biosafety/gmo/index.htm 2007 04 10
22. www.vartotojai.lt/lt/29/pbl183.html 2007 0314
23. www.zum.lt/min/Informacija/dsp_news.cfm? 2007 03 21
24. www.zum.lt/min/index.cfm?fuseaction=displayHTML&attributes.file=File_1206.cfm&langparam=LT) 2007 03 21
25. www.euro.lt/Pov_tyrimai/docs/901.pdf 2007 03 29
26. www.nvl.lt/Default.aspx?tabid=713 2007 04 02
27. www.europarl.europa.eu/news/public/story_page/032-11626-283-10-41-904-20061012STO11625-2006-10-10-2006/default_lt.htm) 2007 04 21

Leave a Comment