Darbas su šeima
Kai socialiniai darbuotojai dirba su šeimomis ir grupėmis, jie tampajų tarpusavio santykių dalimi. Kai darbuotojas dirba su šeimomis argrupėmis, jis yra gerokai didesnės sąveikos sistemos dalis. Faktiškaisąveika tarp šeimos narių vyksta, kai nedirbama su klientu.Darbuotojas visada turi remtis savo patyrimu, kurį įgijo savo šeimoje irtoje grupėje, kuriai priklauso. Ta patirtis pagrįsta vertybėmis. Kadangišeima yra kultūros ir vertybių formuotoja, labai svarbu, kad darbuotojasgerbtų šeimos, su kuria dirba, vertbes, kartu atsižvelgdamas į savo patiesir profesijos vertybes. Žinodamas kultūros ir vertybių įtaką santykiams, darbuotojas galiprisidėti prie santykių kūrimo įgūdžių lavinimo. Tradiciškai darbuotojasturi žinių, bendravimo, problemos ir konfliktų sprendimo įgūdžių. Siekiant,kad individas, šeima ar grupė geriau funkcionuotų, būtina juos mokyti šiųįgūdžių. Jei šie įgūdžiai bus panaudoti kartu su socialinio darbovertybėmis ir tos kultūros sistemos, kuriai priklauso šeima ar grupėsnariai, rėmuose, bus pradėtas tvirtas pagrindas šeimos narių poreikiamstenkinti. Norint veiksmingai dirbti su klientais ir kitais darbuotojais, reikiaatsižvelgti į keturis svarbius dalykus: 1. Šeimoje įgyjama pagrindinė daugiaasmenės sąveikos patirtis – pirmoji grupės patirtis, kurią turėjo beveik kiekvienas žmogus, yra jo patirtis gyventi šeimoje. Tai pirmoji gyvenimo patirtis ir pati reikšmingiausia, kuri labai ryškiir truks dar ilgai. Ji pasireiškia, kai žmogus auga, vystosi kaip asmenybė ir mokosi bendrauti su kitais. Patirtis, įgyta šeimoje, lemia tai, kas mes esame ir kaip sąveikaujame su kitais visą savo gyvenimą. 2. Šeima ir maža grupė kaip nsocialinė sistema. Šeima tai ypatinga maža grupė. Šeima turi savybių, kurių neturi kitos mažos grupės, kadangi jasi būdingi intensyvūs ilgalaikiai santykiai. 3. Socialinis darbuotojas kaip mažos grupės narys. Kai socialinis
darbuotojas yra komandos narys ar dalyvauja bendruomenės komiteto ar agentūros veikloje, jis tampa mažos grupės nariu. Nors socialinis darbuotojas ne visada yra šių grupių lyderis, jis gali panaudoti žinias apie mažos grupės sąveiką ir grupės įtakos įgūdžius, kad grupę galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas ir užduotis. 4. Socialinis darbuotojas ir daugiaklientė sistema. Dažnai socialinis darbuotojas, dirbdamas su grupu, netampa jos nariou. Tai būdinga dirbant su daugiakliente sistema. Vis dėlto darbuotojas daro įtaką grupės procesui ar sąveikai šeimoje ir būdamas už grupės ar šeimos sistemos.Šeima kaip daugiaasmenės sąveikos patirties pagrindas
Beveik kiekvienas žmogus pradeda gyvenimą šeimoje. Kartais atsitinka,kad tėvai negali auginti vaiko. Šeimos patirties nebūvimas gali būtipražūtingas žmonėms, nebent yra kažkoks tinkamas pakaitalas. Žmonių santykiams labai svarbi įtampa, atsirandanti tenkinant savoporeikius ir kartu palaikant santykius su kitais. Iš pradžių ši įtampapasireiškia šeimoje tarp mažo vaiko ir jo tėvų. Vaikas tarsi balansuojatarp autonomijos ir savarankiškumo sieko bei prasmingo prisirišimotroškimo. Kai tėvai leidžia vaikui pajausti ir suprasti, kad jis yrapriimamas ir mylimas besąlygiškai, toks, koks yra, prisirišimas yra saugusir atsiranda pagrindas kurti vaiko autonomiją. Kai to nėra ar vaikastiesipog nesupranta, nejaučia to, atsiranda įvairių abejonių irpasitikėjimas labai silpnas. Kokia bebūtų patirtis, įgyta gyvenant su šeima, ji išryškėjabendraujant su kitais žmonėmis. Šis faktas yra daugiaasmenei sąčveikai irdarodidžiulę įtaką`klientui, socialiniam darbuotojui ir tiems sistemosžmonėms, su kuriais bendraujama. Jei suprantame, kas esame, suprantame,kokią įtaką mums padarė šeima. Prieš pradėdami dirbti su klientais, ypačšeimomis, socialiniai darbuotojai turi pirmiausia įvertinti savo patirtį ir
kokią įtaką ji daro suvokiant save, klientą ir jo pasaulį. Svarbu atsižvelgti į tai, kaip šeimos patirtis lėmė kliento požiūrį įsave patį ir jo santykių su kitais formavimąsi. Atliekant vertinimą ir intervenciją, svarbiausia yra suprasti klientošeimos įtaką savigarbai ir jo santykiams su kitais žmonėmis. Būdai, kuriaisšeima daro įtaką individo vystymuisi ir jo santykiams su kitais, yrapagrindinis dalykas, į kurį darbuotojas turi sutelkti savo dėmesįdaugiaasmenėje sąveikoje. Labai svarbu suprasti indivodo asmeninius iršeimos bendrus poreikius. Siekiant pokyčio, reikia naudotis pranašumais iratsižvelgti į ribotumus. Darbuotojas dirbdamas su šeimomis turi skatinti santykius, kurie savoruožtu skatintų išdydumą ir pagarbą. Darbuotoijas neturi pamiršti kultūrosir vertybių skirtingumų ir juos gerbti. Jis turi padėti klientamskonfliktus spręsti pagarbiai, pripažįstant, kad kiekvienas turio teisę įgalutinį apsisprendimą.Šeima kaip socialinė sistema
Pirmasis darbosu šeima principas yra socialinės istorijos parengimas,kad darbuotojas gautų reikiamų žinių apie šeimą. Šeima nagrinėjama kaip sistema, remiantis žiniomis apie socialinessistemas, mažos grupės procesus, šeimos funkcionavimą ir struktūrą. Šeimosgrupė turi daug bendrų bruožų su maža šeima. Šeima yra ypatinga tuo, kad jąsieja kartos, ji egzistuoja tam tikrą laiką, turi labai stiprių ryšių, nesjos nariai daug laiko praleido kartu, ir šeima daro labai didelę įtaką savonariams. Remiantius antruoju principu reikalaujama, kad rūpinimosi irsupratyimo santykiai būtų užmezgami ne su pavieniais šeimos nariais, o suvisa šeima. Darbuotojas turi pripoažinti, kad šeima yra tvirtaisusiformavusi sistema, bet neturi įsipainioti įtą sistemą; jis neturipalaikyti kurio nors vieno šeimos nario. Vertinamas kiekvieno šeimos narioįnašas ir kiekvienas šeimos narys yra gerbiamas kaip asmenybė. Trečiasis principas – šeimos problemos priklauso visai šeimai –negalima kaltinti vieno nario. Pamažu šeimą reikia pastatyti akistaton su
realybe – už šeimos problemas atsakinga visa šeima. Darbuotojas turėtųpaaiškinti šeimai, kad problemos dažnai rodo egzistuojantį šeimos raidosblokavimą. Rūpestį galima pašalinti išsiaiškinus situaciją. Visųsvarbiausia, kad šeima suprastų, jog pagalbos situacija ir yra mėginimassaugiai spręsti jos problemą. Nekaltindamas, gerbdamas visų šeimos nariųteises, darbuotojas juos supažindina su modeliu, kurį taikant galimapradėti dirbti kartu sprendžiant šeimos problemas. Toliau darbuotojas padeda visai šeimai, kaip sistemai,prisiimtiproblemos atsakomybę, o ne priskirti ją vienam asmeniui. Tikimasi, kadšeima bandys sukurti ir įgyvendinti poreikių tenkinimo planą ir sumažintiproblemas. Darbuotojas turi padėti šeimai tai realizuoti. Ketvirtas principas – reikia vengti kaltėsa jausmo, nes tuometatsakomybė uždedama vienam šeimos nariui. Dirnbant su šeima, kaip suklientu, atkreiptinas dėmesys, kaip šeimos struktūra ir funkcionavimasprisideda prie problemos. Prireikus atsižvelgiama ir į aplinkos veiksnius. Dirbdamas su šeima darbuotojas turi leisti pasisakyti visiemsnariams. Darbuotojas turi parodyti šeimai, kaip reikia dirbti kartu irbendrauti. Kiekvienas šeimos narys turi pajausti, kad pagalbos procesas yrasaugus ir galima išspręsti problemas. Kiekvienas šeimos bnarys turiįvardyti savo lūkesčius ir pasakyti, kaip supranta problemą. Tokiu būduvisi šeimos nariai galės geriau suprasti vienas kitą. Darbuotojo tikslas – padėti šeimai išsiaiškinti problemą ir priimtibendrą sprendimą. Labai svarbu pasikalbėti su šeimos nariais ne tik apieproblemos esmę, bet ir tikslus bei darbo kartu strategiją, jų vaidmenį.Darbuotojas padeda šeimai susitarti ir priimti sprendimą, ką padaryti irkas ką atliks. Darbuotojas naudoja mokomąjį požiūrį tuo atveju, kai šeimosnariams trūksta supratimo ir įgūdžių, reikalingų šeimai veiksmingaifunkcionuoti. Tai šie įgūdžiai: bendravimo, problemos sprendimo, konfliktosprendimo, pranašumų sustiprinimo, pažintinio performavimo ir pan. Dažniausiaimanoma, kad šeimą sudaro du tėvai ir du ar daugiau vaikų.Tačiau daug šeimų nusprendžia neturėti vaikų, daug porų gyvena, kai jųvaikai jau palieka namus, nemažai šeimų, kur yra tik vienas iš tėvų, daugmišrių šeimų. Socialiniai darbuotojai darbo su šeimomis modelius šiomissituacijomis. Naudojama porų ar sutuoktinių terapija, kuri gali padėtidirbant su šeimomis, kuriose yra tik vyras ir žmona. Dirbant su vyresnėmisšeimomis, atskirai ar kartu su vaikais ir jų šeimomis, reikia atsižvelgti įraidą pastaraisiais metais. Dirbant su vyresnio amžiaus šeimomis, svarbūsdu dalykai: 1) padėti šeimoms rasti lėšų bendruomenėje, o tai leistų jiemsgyventi kuo mažiau apribotoje aplinkoje, ir 2) išlaikyti pagalbos irparamos santykius, kurie per daug neapsunkintų kitų šeimos narių. Dirbant su vieną tėvų turinčiomis šeimomis, svarbu atsižvelgti įnesančio tėvo įtaką. Tai susiję su tuo, ar tėvas miręs, ar tėvaiišwsiskyrę, visai nebivo susituokę. Reikia atsižvelgti į tėvų įtaką ir jųpačių poreikius. Mišriose šeimose gali būti vaikų iš esamos santuokos, ir išankstesnės. Vaikai yra netikri broliai ir seserys. Tokių šeimų scarbiprisitaikymo problema – kapi išmokti gyventri kartu kaip vienai šeimai.Dirbant su tokiomis šeimomis paprastai svarbiausia užduotis yra sukurtitinkamus santykius. Darbuotojo uždavinys – padėti šeimai suprastisituaciją, sukurti tokius tarpusavio santykius ir funkcionavimą, kad būtųtenkinami visų šeimos narių poreikiai. Daugelis šeimų, su kuriomis tenka dirbti socialiniams darbuotyojams,turi daugiau problemų ar tiesiog chaotiškos. Šios šeimos į agentūrosakiratį patenka dėl smurto prieš vaikus ar prieš sutuoktinius. Tokiomissunkiomis situacijomis labai svarbu užmegsti tokius antykius, kaddarbuotoju būtu pasitikima. To siekdamas darbuotojas turi būti nuoseklus,lankstus, vengti keršto. Darbuotojas turi būti atviras, sąžiningas šeimai,paaiškinti galimus padarinius, jei nebus dirbama kartu. Labai svarbusneteisiamas požiūris ir empatija. Šioms šeimoms dažnai reikia pagalbosnustatyti prioritetus ir įgyti socialinio funkcionavimo įgūdžių. Dirbant su šeimomis, ypač patyrusioms diskriminaciją, labai svarbusuteikti šeimai ir jos nariams galių valdyti ir tvarkyti savo gyvenimą irdarbą ta linkme, kad būtų siekiama pokyčio. Darbuotojas turi suprasti visuomenėje egzistuojat įvairias šeimosformas. Darbuotojas turi lavinti šeimos situacijos vertinimo įgūdžius.Kūrybiškai dirbti du kiekviena šeima. Reikia bendravimo su šeima įgūdžių,darbuotojas turi mokėti aiškiai perteikti informaciją, įtraukti šeimą įplanavimą ir darbą, kad būtų patenkinti poreikiai ir užtikrintas socialinisfunkcionavimas. Netgi chaotiškos šeimos sugeba patenkinti būtinius savo šeimosporeikius. Jei žmonės nusprendžia ką nors keisti, reikia remtis ne trūkumais, ostiprybėmis.Darbuotojas ir šeimos grupė
Šeima yra ypatinga maža grupė.
Strūktūra. Šeimos struktūrą paprastai sudaro sutuoktinių, tėvų, tėvų – vaikų irvaikų posistemės. Kiekvienoje posistemėje susiformuoja skirtingi santykiai,atliekami skirtingi vaidmenys ir prisiimama skirtinga atsakomybė. Vienosašeimos yra universalios, o kitos būdingos tik kuriai nors kultūrai.Darbuotojas turi būtinai atsižvelgti į kultūros skirtumus. Darbuotojas turipadėti šeimai suprasti jos struktūrą ir priimti ją, daryti protinguspasirinkimus, kurie patenkintų visų šeimos narių poreikius.
Funkcionavimas
Šeima sudaryta iš posistemių. Atskirose positemėse egzistuoja tamtikri skirtumai turinio ir būdo atžvilgiu. Apskritai tos pačios posistemėsnariai labiau linkę bendrauti kaip partneriai. Išskyrus tėvų – vaikųsistemą Bendravimo turinys posistemėse tiesiogiai arba netiesiogiai yrasusijęs su konkrečios posistemės vaidmenimis. Pavyzdžiui, vyro ir žmonosbendravimas bus labiau panašus į partnerių bendravimą, jie dalysispožiūriais vienas kitu. Tėvų posistemėje jie atliks tėvų vaidmenis irrūpinsis vaikais. Pirmu atveju dėmesys skiriamas bendrauti tarpusavyje, o
antru – rūpintis vaikais.Į šeimos schemą įeina bendravimo ir sprendimų priėmimo būdai, vaidmenųatlikimas. Kiekvienoje šeimoje jie šiek tiek skiriasi. Šeimose priimti sprendimus yra dažniausiai tėvų atsakomybė. Protingaiįtraukiant vaikus į sprendimų priėmimo procesą, kai jiems leidžiama priimtiamžių atitinkančius sprendimus, jie tampa savarankiškesni. Šeimose, kuriomsbūdingas autokratinis sprendimų priėmimo būdas, vaikams sunku jaustissavarankjiškiems ir nepriklausomiems. Priešingo stiliaus šeimose vaikaisusidurs au kitokiais sunkumais. Labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą, kuripadės šewimos sistemai patenkinti poreikius ir kartu parengs vaikus gyventivisuomenėje.
Raida.
Šeimos raida – ilgas procesas, trunka visą gyvenimą. Šeimoseprisirišimas ar atsiskyrimas trunka visą individo gyvenimą. Šeimos turi bendrą istoriją ir kultūrą. Šeimas savaime vienija patsryšys.
Šeima – tai sistema, kuri jau egzistuoha, yra susiformavusi. Dirbdamassu šeima socialinis darbuotojas netampa šios sistemos nariu. Sdąveika supavieniais nariais skiriama tam, kad darbuotojas galėyų geriau dalyvautisąveikoje su kitais šeimos nariais. Dėmesio centre yra šeimos tarpusaviosąveika.
JOHNSON, Louse C. Socialinio darbo praktika (Bendrasis požiūris). Vilnius: , 2001. ISBN 9986-9357-2-5.